Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamasis V. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o būtent: 2024 m. balandžio 18 d. apie 15.14 val. Kaišiadorių mieste, Gedimino gatvėje, vairuodamas motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Žiežmarių gatvės, ties 109-u numeriu pažymėtu pastatu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 158 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai – sukdamas sankryžoje į dešinę, nedavė kelio gretimai ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiam dviračio „Bergamont“ vairuotojui G. K., kirtusiam važiuojamosios dalies, į kurią jis suko, eismo juostas, dėl ko, transporto priemonėms susidūrus, buvo sužalotas dviračio vairuotojas G. K., kuriam dėl kairio šlaunikaulio pergumburinio lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Tokiais veiskmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. M. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio metu jis vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tuomet jis automobiliu važiavo nuo „Emsi“ degalinės, pasirinko trečią įvažiavimą, į sankryžą įsukęs, jis pamatė, kad keliu važiuoja dviratininkas. V. M. teigimu, jis nesitikėjo, kad nukentėjusysis bus taip priartėjęs, akla zona gavosi, nepastebėjo jo, kad jis arti prie jo priartėjęs. Pamatė, kad žmogus guli ant kelio, norėjo kviesti pagalbą, bet matė, kad kažkoks vaikinukas paskambino dėl pagalbos. Jis (V. M.) nuvedė nukentėjusįjį ant suoliuko, jį pasodino. Atsiprašinėjo jo, labai gailisi. Norėjo nukentėjusiojo dviratį pas save į garažą priglausti, bet policijos pareigūnai pasiėmė dviratį. Dėl civilinio ieškinio paaiškins advokatė. Labai gailisi, kad viskas taip įvyko, apgailestauja. Nori nukentėjusiojo atsiprašyti, labai gailisi. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo, kad išgyveno tą skausmą, viską.

Į nukentėjusiojo atstovo Kosto Stalaučinsko klausimą – kaip jis save charakterizuoja, kaip žmogų“? V. M. atsakė, kad jis yra bendraujantis, draugiškas, palaikantis kitą žmogų. Jis yra įgijęs vidurinį isšilavinimą, nuo 2004 metų lapkričio 22 d. mokosi Akmenės suaugusiųjų jaunimo švietimo centre. Šiuo metu turintis skolinių įsipareigojimų dėl būsto remonto, automobilio įgyjimui.

Į nukentėjusiojo atstovo Kosto Stalaučinsko klausimus - ar esate kada nors esate mušęs savo sužadėtinę? Vartojęs psichologinį smurtą? V. M. į užduotus šiuos klausimus atsakė – ne. Jo vairavimo stažas - 12 metų.

Po eismo įvykio jis telefonu susisiekė su nukentėjusiuoju, viso jam skambino tris kartus,jo atsiprašė, klausė pastarojo kaip jaučiasi, pinigų nesiūlė. Jis nelankė nukentėjusiojo ligoninėje

Į nukentėjusiojo atstovo Kosto Stalaučinsko klausimą - kaip paaiškintume savo pasikeitusią poziciją dėl kaltės pripažinimo, nes iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. balandžio 18 d. paaiškinime teigėtė, kad „staiga man pradėjus manevrą į mano automobilio dešinės pusės dalį trenkėsi įvažiavęs dviratininkas“ ir jūs po to neprisipažįstate padaręs nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis V. M. atsakė, jis norėjo teisingumo, kad visą medžiagą surinktų ir teisingai išsiaiškintu (3 t., b.l. 57-59).

2024 m. gruodžio 9 d. teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusis G. K. parodė, kad po įvykio jis buvo nedarbingas laikotarpiu nuo balandžio 18 d. iki liepos 25 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi didmenine prekyba su ūkininkais, vertėsi įvairiais pardavimais, konsultacijomis. Šioje įmonėje yra vienas darbuotojas, tai jis (G. K.). Po nedarbingumo laikotarpio sumažėjo konsultacijų, nes yra konkurentai. MB „(duomenys neskelbtini)“ už 2023 metus apyvarta buvo apie 60 000 Eur. Nukentėjusiojo G. K. parodymu, pirma važiuoji pas klientą 3-4 kartus į konsultacijas (vadinami tušti važiavimai, vizitai), tik paskui parduodi produktą. Nukentėjusiojo teigimu, po įvykio, jis turi įdėti daugiau energijos, daryti vadinamus tuščius vizitus, kad patikėtų ūkininkas, pirktų produkciją. Reabilitacija buvo Palangos reabilitacijos ligoninėje, pradžia buvo liepos 12 d., kuri baigėsi liepos 25 d. Jis pradėjo dirbti liepos pabaigoje. Už vaistus jis atsiskaitydavo grynais pinigais. Jo draugė pirko vaistus, kurie kainavo 100 Eur. Vaistų pirkimo čekio neturi. Pas neurologą važiavo psichologinės pagalbos, pirko paaukštinimą. Po šio įvykio jis jaučiasi taip, kad kaltininkas įkišo ranką į kišenę ir ištraukė tuos 35 000 Eur, kadangi jis (G. K.) ruošėsi į žygį, tai buvo jo trijų metų pasiruošimo darbas. Jo treniruotės buvo Kauno mariose, Kuršių mariose, tai buvo jo (G. K.) gyvenimo tikslas. Draudimo pozicija netenkina. 35 000 Eur tai darželio pinigai.

Į atstovo Kosto Stalaučinsko klausimą -kiek laiko praktikuojate savo profesiją?

Nukentėjusysis G. K. atsakė, kad 1983 m. baigė Veterinarijos akademiją, apsiginta disertacija, mokslinis darbas. Visa ta veikla grynai kryptinga, paskaitos skaitytos, vėliau jis tapo sveiko gyvenimo būdo propaguotojas (nuo 1997 metų). Po įvykio jam bendrauti, kalbėti ir dirbti buvo sunku. Negali sportuoti. Po įvykio visa veikla sutriko. Fiziški ir emociškai yra neatsistatęs. Nedarbingumo laikotarpiu jam padėjo gyvenimo draugė (kartu yra 5 metus), jam reikėjo priežiūros, pastaroji (gyvenimo draugė), jį prižiūrėjo mėnesį ir/ar pusantro mėnesio, ir tai įeina į kompensaciją, nes jis pats vienas negalėjo judėti (3 t., b.l. 59-60).

2024 m. gruodžio 9 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį G. K., su pastaruoju jis susitiko sveikatingumo renginyje. Liudytojo parodymu, jis (V. S.) organizuoju vyrų pirtis, G. prisijungė į vyrų grupę, jau penki metai ir taip jie susidraugavo. Liudytojas nedirba su G. K., tačiau yra prašęs pastarojo pagalbos pravesti tam tikrus pokalbius (sveikatingumo prasme) internetu (prašydavo jo pagalbos dėl interviu), t. y. dalyvaudavo kaip įkvėpėjas. Liudytojo V. S. parodymu, G. K. yra sveikatos entuziastas, pozityvus, aktyvus žmogus, pastoviai važiuoja dviračiu ar plaukia baidarėmis. Pastarasis (G. K.) labai pasitarnavo tokiu kaip pavyzdžiu, įkvėpdamas vyrų grupę.

Į nukentėjusiojo atstovo Kosto Stalaučinsko užduotą klausimą – kokį G. K. prisimena iki 2024 m. balandžio 18 d. avarijos? Kokia buvo jo emocinę būklė, nuotaika, fizinė būklė? Liudytojas V. S. atsakė, kad G. visada buvo pozityvus, aktyvus, visada pasiruošęs pagelbėti, padėti, jis buvo sporto ir sveikatingumo entuziastas, važiuodavo važiuodavo, plaukdavo baidarėmis.

Liudytojo V. S. parodymu, įvykio dieną jis turėjo susitikti su G., bet išgirdo, kad jis yra ligoninėje, o 20 dieną jis buvo nuėjęs aplankyti pastarojo. Liudytojas žino ką reiškia tokiame amžiuje šlaunikaulį susilaužyti keliose vietos, nieko jam nesakė, nemanė, kad jis normaliai vaikščios. G. buvo psichologiškai ir morališkai sugniuždytas. Po šio įvykio G. nesilankė jų renginiuose, nematė jo taip dažnai, kaip norėtųsi, jis (G. K.) negalėjo vystyti savo veiklos, kiek galėjo, tiek jam padėjo. Liudytojo V. S. parodymu, po įvykio G. K. negalėjo gyventi savo gyvenimo, kurį gyveno, jis negalėjo dirbti, sportuoti, patyrė psichologinę traumą, nes negalėjo gyventi gyvenimo, kurį gyveno, o plius dar fizinė negalia.

Į nukentėjusiojo atstovo Kosto Stalaučinsko klausimą – bylos duomenimis G. K. laikotarpiu nuo 2024 metų balandžio 18 dienos (avarijos dienos) iki 2024 metų liepos 25 dienos tapo laikinai nedarbingu, gal žinote kaip pastarajam minėtu laikotarpiu sekėsi pragyventi? Liudytojas V. S. atsakė, kad G. reikėdavo sumokėti sąskaitas, tai tiesiog sumesdavo. Matėsi, kad G. sunku su pinigais, ir sunkesnis buvo jo psichologinis būvis, negalėjo įvykdyti savo sumanymų. O dėl pastarojo (G. K.) profecinės veiklos biški žino, kad jis dirbo tiesiogiai su klientais, ta klientūra atprato nuo tų pirkimų, sunku (sunkiai, sunkiai) buvo susigrąžinti atgal visus esamus klientus. G. K. pardavinėdavo veterinarijos papildus ūkininkams, t. y. sėda į mašiną, važiuoja į vieną Lietuvos galą, į kitą Lietuvos galą. Liudytojas nesusijęs su jo (G. K.) veikla. Yra vyrų grupė (bendruomenė), G. buvo aktyvus įkvėpėjas. Jis (G.) įkelia į „Facebook“, kiek kilometrų nuvažiavo, nuplaukė, visa tai matosi jo paskyroje.

Į kaltinamojo V. M. gynėjos, advokatės Oksanos Leontjevos klausimą – kaip pasikeitė po šio įvykio G. K. gyvenimas? Liudytojas atsakė - faktas, kiek matė, kad pastarojo ne tokia buvo koja kaip anksčiau, ji nesilankstė taip gerai kaip norėtųsi, reikėjo pasiremti. Apskritai, kad pastarasis dabar yra tokioje būklėje, tai labai gerai. G. buvo sugniuždytas, jautėsi liūdnumas.

Į kaltinamojo V. M. gynėjos, advokatės Oksanos Leontjevos klausimą – ar liudytojas šiai dienai bendrauja su G., kokia yra jo būklė, ar pastarasis gali toliau tęsti savo įprastą veiklą, važiuoti su dviračiais, plaukti su baidarėmis?

Liudytojas V. S. atsakė, jog pastarojo koja nesilanksto, negali pakelti krūvio, kokį jis anksčiau pakeldavo. Aišku reikia bandyti ir judėti, tačiau tam reikia įdėti daug valios ir pastangų. Negali atsakyti ir nežino, ar šiuo metu G. K. gali aktyviai sportuoti, to reikėtų paklausti paties G. (3 t., b.l. 52-54).

2024 m. gruodžio 9 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad jis bendradarbiauja su G. K. tiek darbo reikalais, tiek mokslų reikalais. Liudytojo A. Š. parodymu, jis (A. Š.) yra medicinos mokslų daktaras, profesorius, turi savo įmonę, kuri verčiasi veterinarinių papildų prekyba. Liudytojas gamina ir prekiauja minėtais papildais, o G. K. prekiauja papildais, t.y. prekiauja jo (A. Š.) gaminamomis prekėmis ir kitomis. Nukentėjusysis neturėjo internetinės prekybos. Liudytojo A. Š. teigimu internetinė prekyba nepasiteisino, šiuo momentu tinklapis pas juos sustabdytas, kadangi reikėjo tiesioginio kontakto su klientais. Jie abu (A. Š. ir G. K.) važiuodavo pas ūkininkus.

A. Š. parodymu, G. K. yra savo srities puikus profesionalas, puikus ir sąžiningas žmogus. Iki autoįvykio G. K. buvo pakankamai aktyvus, sportiškas, netingintis, sąžiningas. Jis visada būdavo nuotaikoje, mokėdavo susivaldyti, tramdyti save, viskas vyko gerai. Laisvalaikui G. sportuodavo pakankamai aktyviai, mėgdavo važinėti dviračiu, plaukti baidare. Apie įvykusį autoįvykį jis sužinojo antrą dieną po įvykio, nes buvo keista, kad jis (G.) neskambino. Liudytojas paskambino paklausti kur dingo, tai G. pasakė, kad yra ligoninėje ir, kad toks dalykas buvo.

Į nukentėjusiojo atstovo Kosto Stalaučinsko klausimą - ar po autoįvykio pastebėjote kažkokių pasikeitimų G. K. fizinėje ir psichologinėje būklėje? Liudytojas A. Š. atsakė - buvo negalima nepastebėti, pastarasis negalėjo bendrauti ir išeiti, buvo slogios nuotaikos. Ir po šiai dienai pastarojo (G.) realiai nuotaika nėra pati geriausia. Po šiai dienai jis nėra toks žmogus, koks buvo.

Į nukentėjusiojo atstovo Kosto Stalaučinsko klausimą - laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. liepos 25 d., kuomet G. K. tapo laikinai nedarbingu, kaip sekėsi pastarajam pragyventi G. K.? Liudytojas A. Š. parodė, jog tuo momentu negalėjo dirbti, ir šiandien jis nėra pilnai atsistatęs. Nėra jis toks žmogus, koks buvo, bėdavojo žmogus. G. K. sudėtinga grįžti į rinką, nes mūsų rinka labai konkurencinga. Konkurentai pakankamai agresyvūs ir visa tai išnaudoja. Klientas jis nėra agresyvus, bet jį susidomi kita produkcija.

Į nukentėjusiojo atstovo Kosto Stalaučinsko klausimą – gal konkrečiai žinoma kiek neteko pajamų MB „(duomenys neskelbtini)“? Liudytojas A. Š. atsakė, jog negali pasakyti, kiek neteko pajamų, bet apytiksliai, jeigu skaičiuojant iki šiol, tai mano 100000 Eur gali būti. Parodė, kad ja nėra žinoma aplinkybė, kiek uždirbdavo pajamų G. įmonė iš pardavimų, nes nesidomėjo.

Liudytojo A. Š. teigimu, su nukentėjusiuoju G. K. jis susiskambindavo į dieną du, tris kartus (pagal poreikį), būdavo, kad ir kartą per savaitę kartą, visaip būdavo. Gyvai susitikdavo įvairiai, būna, kad į savaitę kartą ir du kartus, būdavo, kad iš viso nesusitikdavo. Dažniau jie susiskambina, nei gyvai susitinka.

Į kaltinamojo V. M. gynėjos, advokatės Oksanos Leontjevos klausimus – ar po įvykio nukentėjusysis negali dirbti, negali bendrauti? Kokia yra pastarojo fizinė būklė, gal galite detalizuoti? Kokia šiam momentui yra jo būklė?

Liudytojas A. Š. atsakė – šiuo metu jis vaikšto, eina ir akivaizdžiai matosi, kad žmogus šlubčioja. Pirmus tris mėnesius nukentėjęs nepaėjo. Apie du mėnesius G. neišėjo iš namų dėl kojos. G. K. kreipėsi pagalbos į jį, kad nuvažiuoti pas klientą, paimti jį iš ligoninės, t. y. buvo tokių žmogiškų prašymų.

Liudytojo A. Š. parodymu, jo įmonės pardavimai per mėnesį būdavo, kad suprekiauja nuo 30 000 Eur iki 35 000 Eur. G. K. vienu metu iš jo įmonės buvo paėmęs prekių už 20 000 Eur ir/ar 25 000 Eur pardavimui, kitą mėnesį paima prekių už 1000 Eur, ir dar kokias prekes imdamo iš kitos įmonės, jam nėra žinoma (3 t., b. l. 54-55).

2024 m. gruodžio 9 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad pažįsta G. apie 7-8 metus. Jų pirmoji pažintis buvo baseine. Liudytojo R. K. teigimu, G. K. yra labai pozityvus, jo brožuose matė žingeidumą.

Tą pačią įvykio dieną jis sužinojo apie įvykį (iš dviratininkų grupės), t. y. aktyvių žmonių grupelė, kuriems sportas yra gyvenimo būdas. Liudytojo R. K. teigimu, jis pats sporte yra 10 metų. Liudytoją R. K. nesiejo jokie darbiniai reikalai su G., tačiau jie bendravo toje grupelėje, turėdavo tokį laiką sau, kaip pvz., važiuodavo į Trakus suvalgyti kibiną.

R. K. parodymu, po įvykio jis matė G., buvo liūdna žiūrėti, kad žmogus kenčia. Žmogus yra realiai sužlugdytas ne taip, kad visiškai. Jis turėjo planų, gyvenimas sukosi apie keliones, kažkokius tai judesius. Yra labai sunku susitaikyti, o tu tiesiog nieko negali daryti.

Į nukentėjusiojo atstovo Kosto Stalaučinsko klausimą - gal jūs žinote kokias sportines ambicijas turėjo K.? Liudytojas atsakė, jog jo paties atostogos yra su iššūkiais, esa du kartus Lietuvą perėjęs, vieną kartą su baidare perplaukęs. Jis su G. plaukė upių keliais per Lietuvą, per Kuršių marias tekę plaukti. Jma G. yra užsiminęs, jog norėjo įamžinti Kaišiadorių kultūros sostinę, planavo su vandens sportu kažką tai, atvirai nepasakė ką, bet kažkas turėjo būti su vandens sportu.

Į nukentėjusiojo atstovo Kosto Stalaučinsko klausimą - nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. liepos 25 d. G. K. buvo laikinai nedarbingas ir galbūt yra žinoma, kaip tuo laikotarpiu ir po to laikotarpio sekėsi G. pragyventi?

Liudytojas R. K. atsakė, jog per tą laikotarpį G. gyvai matė turbūt kelis kartus, dar buvo gipsas. Jo darbas yra susijęs su vairavimu, važinėjimu po Lietuvą. Iki įvykio G. jam yra padėjęs kaip savanoris organizuoti renginius (renginių pobūdis : važiuodavo dviračiais, esant galimybei čiuoždavo su slidėmis ir kitais sportais užsiimdavo). Po avarijos G. nėra dalyvavęs nei viename jo (R. K.) organizuojamame renginyje, pastarasis vis dar nesijaučia, kai buvo prieš tą įvykį. G. yra skausmai, vargu ar po šio įvykio jis galės tuo užsiimti.

Šiuo metu G. užsiima sportine veikla, tiek, kiek jam leidžia savijauta. Kol kas apie tai, kad mintų dviratį, pastarasis jam nesakė. Anksčiau su G. jis yra numynęs 100 kilometrų be sustojimo. Mano, kad tokios veiklos G. tikrai nedaro. Nežino kiek aktyviai jis (G. K.) dabar sportuoja, bet mano, kad į kelių kilometrų žygelį išeina, bet į sudėtingesnį žygį nemano, kad pastarasis išeitų (3 t., b.l.55-59). Kaltinamasis V. M. pilnai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, kurią be pačio kaltinamojo kaltės pripažinimo teisme įrodo bylos rašytinė medžiaga, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal BPK 273 straipsnį. Byloje nukentėjusysis G. K. bei liudytojai V. S., A. Š. ir R. K. apklausti dalyje dėl pateiktų civilinių ieškinių pagrįstumo.

2024 m. balandžio 18 d. paaiškinime V. M. (ROIL:07-24-9619886) nurodė, lad 2024 m. balandžio 18 d. apie 15.10 val. važiuojant nuosavu autobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant Gedimino g., Kaišiadorių m., bei atliekant posūkio manevrą į dešinę, įjungė posūkio signalą, pradėjo mažinti greitį ir atlikti manevrą. Staiga, pradėjus manevrą į dešinę, į autobilio galinę dešinės pusės dalį trenkėsi paskui važiavęs dviratininkas. Po smūgio dviratininkas nukrito, o jis sustojo. Dviratininkas skundėsi kojos skausmu, kažkas iš praeivių iškvietė pagalbą. Tiek jis, tiek dviratinikas sulaukė greitosios pagalbos ir policijos pareigūnų. Dviratininką medikai išvežė į gydymo įstaigą, bent tiek jam žinoma. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, jog eismo įvykio metu jis (V. M.) buvo blaivas. Eismo įvykio metu jis nenukentėjo. Dviratis, atsitrenkęs į jo automobilio galinį bamperį jo neapgadino, tik nubraukė ant pavirčiaus buvusias dulkes. Dėl iesmo įvykio jam pretenzijų neturi, žalos jam nepadarė. Daugiau apier įvykį nieko negali pasakyti (1 t., b. l. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis V. M., įtariant padarius nusikalstamą veiką pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį, paaiškino, kad 2024 m. balandžio 18 d. sau priklausančiu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Kaišiadorių m. Paukštininku gatve, iš „EMSI“ degalinės link Kaišiadorių miesto centro. Privažiavęs žiedinę sankryžą, pasirinko trečią išvažiavimą, t. y. pasuko į Gedimino gatvę. Išvažiavęs iš žiedinės sankryžos pastebėjo, kad dešinės pusės važiuojamosios kelio dalies kelkraščiu važiuoja dviratininkas. Kiek pamena, dviratininkas dėvėjo šalmą, ar jis dėvėjo šviesą atspindinčią liemenę, nepamena. Jis kelkraščiu važiuojantį dviratininką apvažiavo ir pradėjo rodyti posūkį į dešinę bei pradėjo sukimo manevrą į dešinę pusę, t. y. važiavo į Gedimino gatvę link prekybos centro „RIMI“. Tik pradėjęs sukti į dešinę, pajuto, kad į jo vairuojamo automobilio galinę dalį kažkas atsitrenkė. Pasukęs į dešinę, jis iš karto sustojo ir, išlipęs iš automobilio, pamatė ant važiuojamosios kelio dalies gulintį žmogų, šalia jo - dviratį. Suprato, kad dviratininkas atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Tuo metu jis automobiliu vyko vienas. Oro sąlygos buvo geros, matomumas geras, kelio danga sausa. Jis priėjęs prie dviratininko paklausė, kaip jis jaučiasi. Tuo pačiu metu prie jo ir gulinčio dviratininko priėjo kažkoks vaikinukas, su kuriuo jie dviratininką parvedė nuo važiuojamosios kelio dalies iki suoliuko, kuri yra šalia šaligatvio ir jį pasodino. Vaikinas, kurio jis nepažįsta, patraukė dviratį nuo važiuojamosios kelio ir jį pastatė netoli nukentėjusiojo. Vaikinas paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė greitąją med. pagalbą, kadangi nukentėjusysis dviratininkas skundėsi kojos skausmu. Nori pasakyti, kad jis apvažiavęs dviratininką ir sukdamas į dešinę nepagalvojo, kad dviratininkas gali taip greit priartėti prie jo vairuojamo automobilio, manė, kad jis spės pasukti į dešinę nekliudydamas jo. Sukdamas į dešinę nepamena ar jis žiūrėjo dar į veidrodėlius, ar nežiūrėjo. Mano, kad kad žiūrėjo, tačiau iš galo važiuojančio dviratininko nepastebėjo. Po įvykio, t. y. po kelių dienų jis susisiekė su nukentėjusiuoju ir jo paklausė kaip jo sveikata. Jis jam pasakė, kad yra kojos lūžis, kad jis guli ligoninėje po operacijos. Dėl įvykusio eismo įvykio nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 198-200).

Ikiteisminiame tyrime papildomai apklaustas įtariamuoju V. M. kaltę pripažino, paaiškindamas, kad 2024 m. balandžio 18 d. vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į dešinę, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio dviratininko ir su juo susidūrė. Dėl to kaltę pripažįsta pilnai ir dėl savo veiksmų labai gailisi. Nori paminėti, kad važiavo saugiu, leistinu greičiu ir prieš darydamas posūkio manevrą galėjo nepastebėti važiuojančio dviratininko, nes, kaip supranta, jis buvo pakliuvęs į jo „akląją zoną“, jo tikrai sužaloti nenorėjo. Pajutęs smūgį į savo vairuojamo automobilio galinę dešinę dalį, iš karto sustojo ir priėjo prie dviratininko, jo pasiteiravo apie jo sveikatos būklę. Supratęs, kad jis gali būti sužalotas, jis kartu su buvusiu toje vietoje pašaliniu asmeniu nukentėjusįjį nuvedė iki šalia esančios autobusų stotelės. Įvykus šiam įvykiui jam buvo stiprus šokas. Neatsimena kas pranešė pagalbos telefonu apie įvykį, bet tai galėjo padaryti pašalinis asmuo jam padėjęs nukentėjusįjį nuvesti iki autobusų sustojimo. Prieš išvežant dviratininką į gydymo įstaigą jie abu pasikeitė kontaktais ir nukentėjusysis jam patikėjo pasaugoti jo dviratį. Jis pasaugoti sutiko, tačiau jį vėliau iš jo paėmė atvykę policijos pareigūnai. Po įvykio telefonu buvo susisiekęs su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, jam siūlė savo pagalbą. Yra pasiruošęs suteikti nukentėjusiajam jam reikalingą pagalbą. Taip pat nori paminėti, kad automobilis yra draustas civilinės atsakomybės draudimo „Compensa“ kompanijoje. Praeityje nėra teistas, nebaustas už šiurkščius KET pažeidimus, jo kaip vairuotojo stažas yra nuo 2012 metų. Toks įvykis jo gyvenime įvyko pirmą kartą (2 t., b. l. 6-8).

Ikiteisminiame tyrime nukentėjęs G. K. parodė, kad 2023 m. balandžio 18 d. jis važiavo nuo Žiežmarių pusės link namų. Jis dažnai važinėja su dviračiu, yra dviračių sporto mėgėjas. 2023 m. balandžio 18 d. jis prieš įvykį buvo nuvažiavęs apie 22 km, važiavo užmiesčio keliais, taip pat ir miestu, jo vidutinį visos trasos greitį programėlėje rodė - 23 km/h. 2023 m. balandžio 18 d. apie 15.08 val. jis žiedo, kuris randasi prie „Viados“ degalinės, išvažinėjo link namų pusės, link Kaišiadorių centro. Jis važiavo arčiau dešiniojo kelio, kelkraščiu, maždaug apie 30 cm nuo bordiūro, lygia kelio dalimi, niekur nenusukinėjo. Pamena, kad pravažiavo autobusų stotelę, tačiau į ją neužsuko, važiavo tiesiai ir išgirdo, kai paskui jį važiuojantis automobilis ryškiai padidino greitį, tuomet jis pagalvojo, koks tai yra neatsakingas vairuotojas, jog taip elgiasi, kai priekyje yra pėsčiųjų perėja su kalniuku. Jis važiavo tiesiai ir maždaug ties vidurio įsukimo į „Rimi“ parduotuvę pajuto smūgį. Automobilis, kuris suko į dešinę pusę link „Rimi“ parduotuvės, o jam važiuojant tiesiai, savo dešiniu šonu užtvėrė kelią, todėl jis atsitrenkė į automobilio dešinį šoną. Pamena, kad atsitrenkė į automobilio dešinės pusės keleivio dureles. Jis atsitrenkė su vairuojamo dviračio priekinio rato gumine dalimi ir nuo susidūrimo jis buvo nublokštas ant važiuojamosios asfaltuotos kelio dalies ties viduriu, nukrisdamas ant kairiojo šono. Pamena, kad vairuotojas baigė manevrą ir sustojo vidury įsukamo kelio. Jis gulėjo parblokštas ant kelio važiuojamosios dalies. Pamena, kad prie jo priėjo jam nepažįstamas asmuo, kuris, jam atrodo, važiavo paskui ir savo automobilio pastatymu jį apsaugojo nuo gatvėje esančio eismo, kadangi jis parkritęs ant žemės negalėjo pajudėti ir negalėjo pasitraukti nuo kelio važiuojamosios dalies. Pamena, jog prie jo priėjo ir jį parbloškusio automobilio vairuotojas, kuris jam padėjo su kitu atėjusiu asmeniu pasitraukti nuo važiuojamosios dalies ir atsisėsti ant suoliuko. Prie jo jam nepažįstamas asmuo, kuris jo manymu važiavo paskui, paskambino trumpuoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė tarnybas. Nutrenkusio automobilio vairuotojas jo atsiprašinėjo, klausė ar jam ką nors skauda, dejavo, kad kaip galėjo jo nematyti. Jis vairuotojo klausė, kaip pastarasis galėjo jo nematyti, kai saulė švietė jiems į nugarą, jis vilkėjo ryškios geltonos spalvos specialų dviratininko švarką su atšvaitais, dviračio gale degė raudonos spalvos, o priekyje švietė baltos spalvos šviesa. Dar jis paklausė vairuotojo, kodėl padidino greitį dar važiuodamas paskui jį. Ką vairuotojas jam atsakė, jis nepamena. Tik pamena, kad daug kartų jo atsiprašinėjo. Jį partrenkusio automobilio vairuotojas nuėjo nuo kelio patraukti dviračio, kurį atvarė ir pastatė šalia jo sėdimo suoliuko esančios šiukšlių dėžės ir pastatė. Taip pat vairuotojas jam pasakė, kad eina patraukti savo važiuojamojoje dalyje palikto automobilio, kadangi trukdo eismui. Automobilį jis perstatė, kiek pamena, į parduotuvės "Rimi" automobilio stovėjimo aikštelę, galine dalimi į parduotuvę. Paskui automobilio vairuotojas iki jo sugrįžo. Kitas asmuo, kuris kvietė pagalbą, jam sakė, kad jis važiavo paskui automobilį, kuris jį partrenkė. Jis jo duomenų neturi ir jo nepažįsta, taip pat nepamena jo automobilio. Pamena, kad lyg jo vardas iš A raidės. Pirmoji atvažiavo GMP pagalba, kuri jį įsisodino į automobilį apžiūrai. Atvažiavusi policija jį rado sėdintį GMP automobilyje, jie užsirašė jo duomenis ir matavo jo blaivumą. Dėl jo stipraus kojos skausmo medikai jį išvežė į „Raudonąjį Kryžių“. Paprašė jį partrenkusio vairuotojo, kad jis paimtų saugoti jam priklausantį dviratį. Jis sutiko ir nurodė, kad jį nuvarys saugoti į savo garažą. Jie apsikeitė kontaktais. Po kelių minučių atėjo pareigūnas ir nurodė, jog policija išsiveš patys dviratį ir jo šalmą saugoti į savo patalpas. Jis įvykio nuotraukų nesidarė, tačiau turi kontaktą asmens, vardu Mindaugas, kuris per galinio vaizdo veidrodėlį matė įvykį, kurį aprašė jam siųstoje žinutėje programėlėje „Messenger“ (žinutės ekrano nuotrauką prideda prie apklausos protokolo). Po įvykio medikai nustatė šlaunikaulio daugybinį lūžį, jį operavo. Jis patyrė tiek fizinę, tiek moralinę žalą (1 t., b. l. 53-56). ?

?Ikiteisminiame tyrime nepilnamečio liudytojo A. V. parodymu, lyg balandžio mėnesį, po pamokų, jis ėjo iš mokyklos į autobuso stotelę, kuri yra prie prekybos centro „Rimi“. Galėjo būti apie 15.00 valanda. Stovėdamas šalia stotelės, jis klausėsi muzikos per ausinukus. Tuo metu stotelėje buvo ir daugiau žmonių, tačiau pagrinde laukė vaikai. Kažkuriuo metu pamatė, kad vaikai kažką pamatė, susidomėjo. Atsisukęs pamatė, kad yra įvykęs eismo įvykis Gedimino gatvėje, ties įsukimu į prekybos centrą „Rimi“. Matė, kad dviratininkas gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies, o jo dviratis buvo ant pačio dviratininko. Tuo metu matė, kad dviratininkui jau padeda kažkoks vyriškis. Vėliau suprato, kad tai buvo automobilio „Audi“ vairuotojas. Jis nusprendė taip pat padėti, priėjo prie parkritusio dviratininko. Matė, kad dviratininkas dėvėjo šalmą. Ar vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę, nepamena. Jis kartu su automobilio „Audi“ vairuotoju dviratininką nunešė iki šalia esančio suoliuko, jį pasodino. Dviratį taip pat patraukė nuo važiuojamosios kelio dalies, kadangi gal du automobiliai jau laukė, kad jie patrauktų dviratį. Kiti asmenys nebuvo priėję prie dviratininko. Dviratininkas skundėsi, kad jam skauda koją. Tuo metu, kai jie sužeistąjį pasodino ant suoliuko, vairuotojas pasakė, kad eina patraukti savo automobilio nuo važiuojamosios kelio dalies. Vairuotojas savo automobilį buvo palikęs stovėti jau įsukus link „Rimi“ parduotuvės ant važiuojamosios kelio dalies. Jis nuėjo į savo automobilį ir jį nuvarė į prekybos centro „Rimi“ automobilio stovėjimo aikštelę. Tuo metu jis stovėjo šalia sužeistojo ir klausė, ar jam reikia iškviesti greitąją med. pagalbą. Jis jam sakė, kad reikia, nes skauda koją. Jis iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykusį eismo įvykį. Po to prie jų priėjo tas pats automobilio vairuotojas ir klausinėjo vyriškio ar viskas jam gerai. Taip pat girdėjo, kad automobilio vairuotojas dviratininkui pasakė, jog jo nematė. Jis nepažįsta nei sužeistojo dviratininko, nei automobilio „Audi“ vairuotojo. Po to jis jų pasiteiravo ar dar reikalinga jo pagalba. Jam buvo atsakyta, kad nebereikia. Jis nuėjo į stotelę laukti savo autobuso. Kai prie įvykio vietos atvyko policijos pareigūnai, jis įsėdo į autobusą ir išvyko namo. Paties eismo įvykio jis nematė (1 t., b. l. 87-90). ?

Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas M. B. parodė, kad jis važiavo Kaišiadorių mieste, Gedimino gatve, nuo Žiežmarių pusės link „Rimi“ parduotuvės. Pamena, kad ties „IKI“ parduotuve, esančia Gedimino gatvėje, aplenkė dešiniu važiuojamosios kelio dalies kelkraščiu važiuojantį dviratininką. Dviratininkas vilkėjo ryškios spalvos liemenę ar kažkokį rūbą. Jis tikrai buvo ryškus ir matomas. Ar šalmą dėvėjo, neatkreipė dėmesio. Kadangi jis važiavo link „Rimi“ parduotuvės, ties pastatu, pažymėtu Nr. 115, pasuko į dešinę pusę. Apie 15.00 val., tikslaus laiko nepasakys, pasukęs į dešinę pusę ir kiek pavažiavęs, per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad „Audi“ markės automobilis taip pat yra įsukęs paskui jį ir šalia automobilio galinės dalies guli parkritęs anksčiau jo minėtas dviratininkas. Tuo metu matė, kad automobilio vairuotojas išlipinėjo iš savo automobilio. Jis nesustojo, nuvažiavo toliau. Daugiau nieko nematė. Paties susidūrimo jis nematė. Nei vieno iš eismo dalyvių nepažįsta. Po šio eismo įvykio „Facebook“ paskyroje pamatė anoniminį postą, kuriame buvo klausiama, kas matė eismo įvykį, įvykusį su dviratininku Kaišiadorių mieste ties „Rimi“ parduotuve. Jis atsakė, kad matė. Su juo susisiekė dviratininkas, kuris pasiteiravo jo, ką jis matė (1 t., b. l. 95-98).

Ikiteisminiame tyrime liudytojos J. Ž. parodymu, datos jau nepamena, bet buvo po pietų, maždaug 15.00 val., ji važiavo iš namų link Kaišiadorių miesto centro. Išvažiuodama iš žiedinės sankryžos matė priekyje savęs, maždaug ties autobusų sustojimu, važiuojantį automobilį, o už jo - dviratininką. Daugiau dėmesį atkreipė į važiuojantį dviratininką, kuris važiavo priešais ją, vilkėjo ryškią šviesą atspindinčią liemenę ir dėvėjo šalmą. Automobilio, važiavusio priešais dviratininką, neįsidėmėjo. Jos greitis tikrai buvo nedidelis, nes priešais buvo kalnelis su pėsčiųjų perėja. Priekyje važiavusio automobilio greitis neturėjo būti didelis ir jis tikrai nevairavo chuliganiškai. Ar priekyje važiavęs automobilis rodė posūkio signalą sukdamas į dešinę, negali pasakyti, nes nematė. Staiga pamatė, kad dviratininkas atsitrenkė į prieš jį važiuojantį automobilį. Minėtas automobilis jau atlikinėjo manevrą, t. y. suko į dešinę. Dviratininkas atsitrenkė ne visai į automobilio galinę dalį. Jis atsitrenkė į automobilio dešinio šono galą. Atsitrenkęs dviratininkas nukrito ant važiuojamosios kelio dangos. Automobilis, pasukęs į dešinę, iš karto sustojo. Vairuotojas pribėgo prie nukritusio dviratininko suteikti jam pagalbą. Ji vairuoja automobilį 30 metų. Jos manymu, automobilio vairuotojas vadinamojoje „aklojoje zonoje“ nepastebėjo važiuojančio iš paskos dviratininko, beveik lygiagrečiai susigretinusio su jo vairuojamu automobiliu. Ji sustojo, ketino lipti iš automobilio pagelbėti dviratininkui, tačiau pamačiusi, kad prie gulinčio dviratininko pribėgo automobilio vairuotojas ir vaikinas, kuris stovėjo autobuso stotelėje, ji iš automobilio neišlipo. Kai dviratininką pasodino ant suoliuko, ji nuvažiavo link Kaišiadorių centro. Ji negali nurodyti, kokiu greičiu važiavo dviratininkas ir automobilio vairuotojas (1 t., b. l. 101-104).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. birželio 7 d. specialisto išvada Nr. 1167/2024(02), G. K. konstatuota kairio šlaunikaulio pergumburinis lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį, eismo įvykio metu 2024 m. balandžio 18 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas eismo įvykio metu, susidūrus su automobiliu ir griūnant nuo dviračio ant asfaltuotos važiuojamosios kelio dalies. Dėl kairio šlaunikaulio pergumburinio lūžimo G. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 71-72)

Byloje pateiktas eismo įvykio vietos planas (2024 m. balandžio 18 d. 15.14 val.), iš kurio matyti, kad eismo įvykio vieta yra Kaišiadorių mieste, Gedimino gatvėje, ties 109-u numeriu pažymėtu pastatu (1 t., b. l. 28, 30).

Iš byloje pateikto Kauno AVPK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jurgitos Krilavičienės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. balandžio 18 d. apie 15.14 val. Kaišiadoryse, Gedimino gatvėje, ties pastatu, pažymėtu Nr.109, susidūrė automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. M. ir dviratis, vaitruojamas G. K., kuris po įvykio buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Gautoje Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Kauno ligoninės E25 ambulatorinio apsilankymo aprašymo išvadoje nurodytas, kad G. K. konstatuotas pertrochanterinis šonkaulio lūžis su poslinkiu. Įvykio dalyviai aiškina skirtingai įvykio aplinkybes, nesutinka su kalte (1 t., b. l. 1, 2).

Ikiteisminiame tyrime buvo apžiūrėtas dviratis „Bergamont“. Stebimas dviračio dešinės pusės rankenos apgadinimas. Apžiūros metu dviratis ir šalmas nufotografuoti ir nuotraukos pridėtos prie apžiūros protokolo (1 t., b.l. 12; fotonuotraukos dviračio ir šalmo, b. l. 13-18).

Kauno AVPK Kaišiadorių raj. PK veiklos skyriaus tyrėja Jurgita Klilavičienė apžiūrėjo transporto priemonę – „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint tyrimui reikšmingą automobilio dešinį šoną, kėbulo pažeidimų nenustatyta. Autobolis yra techniškai tvarkingas. Apžiūros metu automobilio dešinės pusės keleivio durelės ir galinis sparnas su bamperiu nufotografuoti, nuotraukos pridėtos prie apžiūros protololo (1 t., b. l. 19; fotonuotraukos b. l. 20-25).

2024 m. liepos 12 d. daiktų apžiūros protokole matyti, kad buvo atliktos papildomos transporto priemonių - „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviračio „Bergamont“ apžiūros. Apžiūros metu eismo įvykyje dalyvavęs dviratis buvo sugretintas su automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galiniu dešinės pusės bamperiu, tikslu nustatyti dviračio rato ir automobilio bamperio susidūrimo vietos aukštį. Pridėjus metrą matyti, kad susidūrimo vieta matuojant nuo važiuojamos kelio dangos yra 15 cm aukštyje. Ant automobilio banperio jokių susidūrimo žymių, įlenkimų, įbrėžimų nematyti. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 123-125)

Ikiteisminiame tyrime buvo pateikti ir apžiūrėti UAB „Omniva“ ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos pateikti vaizdo įrašai (2024 m. birželio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolas) (1 t., b. l. 119-121).

Iš 2024 m. birželio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminiame tyrime buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas skambučio (pranešimo apie įvykusį eismo įvykį) garso įrašas (1 t., b. l. 139-141).

Ikiteisminiame tyrime buvo apžiūrėti Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK Reagavimo skyriaus pareigūnų - R. Bušinskės ir J. Ožalinsko vaizdo registratoriais padaryti vaizdo įrašai (2024 m. rugsėjo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas) (1 t., b. l. 115-117).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, faktiniais duomenimis – pačio kaltinamojo V. M. visišku prisipažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiojo G. K., liudytojų M. B., J. Ž., nepilnamečio liudytojo A. V. ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, bei kitais įrodymais - 2024 m. liepos 12 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame matyti, kad ikiteisminiame tyrime buvo atliktos papildomos transporto priemonių - „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviračio „Bergamont“ apžiūros. Apžiūros metu eismo įvykyje dalyvavęs dviratis buvo sugretintas su automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galiniu dešinės pusės bamperiu, tikslu nustatyti dviračio rato ir automobilio bamperio susidūrimo vietos aukštį, Kauno AVPK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jurgitos Krilavičienės tarnybiniu pranešimu, byloje pateiktu eismo įvykio vietos planu (2024 m. balandžio 18 d.), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. birželio 7 d. specialisto išvada Nr. 1167/2024(02), kuria G. K. konstatuota kairio šlaunikaulio pergumburinis lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį, eismo įvykio metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas eismo įvykio metu (2024 m.balandžio 18 d.), susidūrus su automobiliu ir griūnant nuo dviračio ant asfaltuotos važiuojamosios kelio dalies. Dėl kairio šlaunikaulio pergumburinio lūžimo G. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamojo V. M. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir išvados

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis V. M., jo gynėja Oksana Leotjena ir sugyventinė E. S. (laiduotoja) prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašė paskirti kaltinamojo laiduotoją jo sugyventinę E. S.. Tokiam prašymui nepriešratavo ir valstybinis kaltintojas Marius Kazlauskas.

Sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui taip pat palikta diskrecija spręsti ir tai, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar jis turės teigiamos įtakos kaltininkui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, atsižvelgiama į jo charakteristiką bei kitus duomenis (pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-96-628/2019 ir kt.).

Iš E. S. prašymo perduoti pagal laidavimą nustatyta, kad kaltinamasis V. M. yra sugyventinis (sužadėtinis), juos sieja vienas kitam pagarbūs santykiai, pastarąjį pažįsta 11 metų, iš jų 7 metus gyvena kartu, planuoja bendrą ateitį. Yra įgyjusi būstą būstą (butą su rūsiu) Kaišiadoryse (pateikta kreditinės sutarties nuorašas). E. S. paaiškinimu, juos sieja glaudūs asmeniniai santykiai, pasižymintys savitarpio pagalba ir pasitikėjimu. Daugybę kartų esa kalbėję apie įvykį, matė, kad Vaidas nuoširdžiai gailisi ir pergyvena dėl to, kas įvyko. Jie nuolat būna kartu, kai turi laisvo laiko nuo darbo, dažnai susiskambina, taip pat kartu leidžia laisvalaikį. E. S. esa tikra, kad turi realią galimybę teigiamai įtakoti V. M. elgesį ateityje. Ji neteisina pastarojo veiksmų, esa pasirengusi įtakoti savo sužadėtinį taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Prašė skirti laidavimą be užstato, kadangi jos vienitelės pajamos yra darbo užmokestis, kurio užtenka padengti būstinąsias pragyvenimo išlaidas bei būsto kreditą. E. S. paaiškinimu, ji dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinyje, niekada nebuvo teista, neturi galiojančių administracinių nusižengimų.

Byloje pateiktas rašytinis prašymas, pateiktas E. S., kuriuo prašo atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį E. S. kaip laiduotojos atsakomybėn 1 metams be užstatato ir baudžiamąją bylą V. M. atžvilgiu nutraukti (3 t., b.l. 40-41).

Nustatyta, kad V. M. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka vieną kartą, (2 t., b. l. 20), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) operatoriumi aštuonerius metus, darbdavio apibūdinamas kaip patikimas ir atsakingas darbuotojas, turintis išskirtinę kompetenciją savo srityje, išsiskiriantis ypatingu kruopštumu ir atidumu detalėms. Jis yra neabejotinai vienas iš vertingiausių įmonės darbuotojų, jo profesionalumas, techninės žinios, darbo kokybė, bendradarbiavimas su kolegomis ir iniciatyvumas padaro jį ne tik puikiu (duomenys neskelbtini) opereatoriumi, bet ir svarbiu komandos nariu (2 t., b. l. 30-31). V. M. nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (2 t., b. l. 24).

E. S. pasižada dėti visas pastangas, kad V. M. daugiau nenusižengtų įstatymams. Jos manymu teismas gali ja pasitikėti ir perduoti sugyventinį (sužadėtinį) V. M. pagal laidavimą jos atsakomybėn. Ji yra įsitikusi, kad turi įtakos V. M., pastarasis nuoširdžiai gailisi ir išvadas daro. Sutinka ir prašo būti jo laiduotoja.

Kaltinamasis V. M. neteistas, jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ištyrus įrodymų visetą ir išklausius proceso dalyvius nustatyta, kad kaltinamasis V. M. suprato savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jis padarė vieną nusikaltimą dėl netasargumo, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas 1 kartą (2024 m. gegužės 5 d. už padarytą administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 straipsnio 1 dalį (važiavo 79 km/h greičiu, kai leistinas greitis – 70 km/h (viršijo 9 km/h)), psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašytas, dirba, darbdavio charakteriziuojamas teigiama, todėl darytina išvada, kad, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jį padariusio asmens savybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis V. M. laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 ir 3 punktai).

Konstatuotina, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje 1 dalyje, 2 dalies 1 ir 3 punktuose, leidžiantys atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl kaltinamasis V. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis perduotinas laiduotojai jo sugyventinės (sužadėtinės) E. S. atkomybei pagal laidavimą be užstato, o baudžiamoji byla V. M. atžvilgiu nutrauktina.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) buvo nustatyta, jog asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jei ji buvo padaryta, o BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, jog turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiančios manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Taigi, remiantis šiomis nuostatomis, šios sąlygos nustatymui pakanka ne tik iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą, bet užtenka ir kaltininko įsipareigojimo tokią žalą atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir kai yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Iš bylos matyti, kad dėl eismo įvykio patirtos žalos nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį teismui, nepateikė pretenzijos V. M., kaip transporto priemonės valdytojo, civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei ADB Compensa Vienna Insurance Group, prašydamas atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Iki šiol, kol yra ginčas draudimo bendrovė nėra išmokėjusi nukentėjusiajam turtinės ir neturtinės žalos. Taigi, esant sutartiniams santykiams tarp transporto priemonės valdytojo V. M. ir draudimo bendrovės, pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą tenka civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo 2018 m. lapkričio 1 d. esant pagrįstai pretenzijai nukentėjusysis turi teisę iš draudimo bendrovės reikalauti turtinės ir neturtinės žalos iki 5 000 000 eurų sumos. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam dar nėra atlyginusi turtinės ir neturtinės žalos, tačiau ją ketina atlyginti po teisminio proceso, daroma išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad V. M. nevykdė savo pareigos atlyginti žalą, kadangi, kaip jau minėta, ši pareiga priklauso V. M. civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei. Vien tai, jog padarytą žalą atlygina ne pats kaltininkas, o draudimo bendrovė, negali būti traktuojama kaip BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimas, eliminuojantis galimybę kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1A-24-574/2021, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-41-491/2024)). BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Pažymėtina, jog tokią išvadą daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012). Iš bylos matyti, kad V. M. anksčiau nebuvo teistas, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, teismuose nėra nagrinėjamų kitų baudžiamųjų bylų, administracine tvarka baustas 1 kartą (2024 m. gegužės 5 d. už padarytą administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 straipsnio 1 dalį (važiavo 79 km/h greičiu, kai leistinas greitis – 70 km/h (viršijo 9 km/h)), todėl konstatuoja, kad nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga, leidžianti V. M. atžvilgiu taikyti laidavimo instituto nuostatas.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis G. K. pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš V. M. ir ADB Compensa Vienna Insurance Group, juridinio asmens kodas 304080146, civiliniam ieškovui MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16093( šešiolika tūkstančių devyniasdešimt tris) Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat solidariai priteisti iš V. M. ir draudimo bendrovės ADB Compensa Vienna Insurance Group, juridinio asmens kodas 304080146, civiliniam ieškovui MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 70-76). Pateiktu nukentėjusiojo G. K. ir jo atstovo Kosto Stalaučinsko civiliniu ieškiniu, nukentėjęs G. K. prašė priteisti soliadriai iš V. M. ir ADB Compensa Vienna Insurance Group, juridinio asmens kodas 304080146, 1000 (vieną tūkstantį) Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2024 m. gruodžio 16 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo atstovas padidino nukentėjusiojo turtinį reikalavimą iki 3000 (trijų tūkstančių ) Eur dydžio (pateikti papildomi duomenys apie negautas ligos išmokas)), taip pat solidariai priteisti iš V. M. ir ADB Compensa Vienna Insurance Group, juridinio asmens kodas 304080146, 35000 (trisdešimt penkis tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės priteisti solidariai patirtas bylinėjimosi išlaidas nukentėjusiojo naudai (2 t., b.l. 80-90). Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiojo G. K. gyvenimas pasikeitė kardinaliai po 2024 m. balandžio 18 d. patirtos traumos. Prieš tai jis buvo sveikas, o po įvykio laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. liepos 25 d. tapo laikinai nedarbingas. Tiek laikino nedarbingumo laikotarpiu, tiek šiam laiktarpiui pasibaigus, G. K. vykdė intensyvią reabilitaciją – pirko įvarias sveikatos priemnes, ne kartą važiavo pas medikus ir sveikatos specialistus, turėjo jiems atsiskaityti už įvarias sveikatos procedūras ir mokamas reabilitacijos konsultacijas. Vykstant pas medikus brangiai kainavo kuras. Patirtą turtinę žalą G. K. vertina 1000 (vieno tūkstančio eurų) Eur dydžiu, kurias jo nuomone pagrindžia prie ieškinio pateiktos dokumentų kopijos. Kadangi turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, eismo įvykio metu patyrė traumą, bei turtinių praradimų, kurie yra priežastiniu ryšiu, kurie susiję su kaltinamojo veiskmais, jis patirs ir ateityje, kadangi nukentėjusiojo reabilitacija dar nėra baigta, o tai reiškia, kad išlaidos traumai gydyti padidės.

Padarytą neturtinę žalą nukentėjusysis G. K. ir jo atstovas Kostas Stalaučinskas vertina 35 000 (trisdešimt penkių tūkstančių) Eur suma, kurią prašė priteisti solidariai iš kaltininko V. M. ir draudimo bendrovės ADB Compensa Vienna Insurance Group, juridinio asmens kodas 304080146. Nurodė, kad nukentėjusiojo G. K. trauminė patirtis neabejotinai sukėlė didžiulius neigiamus išgyvenimus, dvasinį skausmą, psichologinius sukrėtimus ir kitas neigiamas emocijas. 2024 m. balandžio 18 d., iš karto po eismo įvykio, G. K. buvo skubiai hospitalizuotas į ligoninę Kaune. Tą pačią 2024 m. balandžio 18 d., G. K. buvo skubiai operuotas, jam atlikta sudėtinga kairio šlaunikaulio operacija, t. y. atlikus lateralinį pjūvį proksimalinėje šlaunies dalyje virš didžiojo šlaunikaulio gumburo, išilgai šlaunikaulio ašies įpjauta plačioji fascija ties distaline lūžio dalimi, kuri apvesta cirkliazine viela, į šlaunikaulį įvesta nukreipiančioji viela, pagal vielos eigą išgręžtas kanalas IMV, įvesta šlaunikaulio proksimalinė (12 mm diametro ir 240 mm ilgio) vinis, rentgeno kontrolėje įvestos dinamizuojančio sraigto nukreipianti viela į šlaunikaulio galvą, įvestas dinaminis sraigtas (115 mm), kuris distaliai IMV kanale užrakintas 1 kortikaliniu (40 mm) sraigtu, operacijos metu padaryti pjūviai susiūti pavienėmis siūlėmis pasluoksniui. Po 2024 m. balandžio 18 d. eismo įvykio G. K. gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Prieš tai buvęs sveikas, aktyviai sportavęs ir niekada gyvenime nesiskundęs bloga sveikata, nukentėjusysis G. K. laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. liepos 25 d. tapo laikinai nedarbingu. Net ir pasibaigus minėtam nedarbingumo laikotarpiui, G. K. fizinė ir psichologinė sveikata išliko itin prasta - taip ir neatsistatė į prieš tai buvusią. Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis G. K. visą gyvenimą propaguoja sveiką gyvenimo būdą - yra Lietuvos sporto ir sveikos gyvensenos bendruomenių rate žinomas gamtos mokslų daktaras, sveikos gyvensenos specialistas, žinomas lektorius, sportininkas-mėgėjas, iki avarijos aktyviai leisdavęs savo laisvalaikį. Pažymi, kad iki lemtingos 2024 m. balandžio 18 d. avarijos G. K. visoje Lietuvoje aktyviai važinėjo dviračiu ypatingai ilgas distancijas, aktyviai lankė Kaišiadorių miesto baseiną ir dalyvaudavo Kaišiadorių sporto bendruomenės veikloje (byloje pateikti priedai Nr. 10 ir Nr. 11) bei irkluodavo baidarę - ne kartą yra perplaukęs Kuršių marias (buyloje pateikta nuotrauka ir priedas Nr. 12). Jis (G. K.) turėjo planų apiplaukti perimetru Baltijos jūrą ir taip garsinti Kaišiadorių bei Lietuvos vardą, todėl nuolat kėlė sportinę kvalifikaciją (byloje pateiktas priedas Nr. 13).

Nukentėgęs G. K. pateiktame ieškinyje nurodė, kad nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki šių dienų jis negali užsiimti sporto veikla - jo sveikata neatsistato į pradinę padėtį, o tai yra didžiulis psichologinis smūgis pačiam nukentėjusiajam. G. K., iki šiol prisimena avarijos vaizdinius, jį slegia šio baisaus įvykio neigiamos emocijos. Dėl kaltinamojo V. M. neteisėtais veiksmais sukeltų fizinių ir emocinių traumų, jis patyrė (ir toliau patiria) didžiulius dvasinius išgyvenimus, emocines kančias, padidėjo pastarojo jautrumas, dirglumas, dingo motyvacija, sutriko miegas, suprastėjo ir pradėjo svyruoti nuotaika. Visi šie išgyvenimai labai stipriai paveikė ir ateityje toliau veiks nukentėjusiojo emocinę būklę, kadangi G. K. niekada nebebus tokioje sportinėje formoje, kokioje buvo iki lemtingos avarijos, emocines traumas nukentėjusysis G. K. jaus visą likusį gyvenimą. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos tarp kaltinamojo V. M. neteisėtų veiksmų ir nuketėjusiajam G. K. padarytos neturtinės žalos.

Neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus ir galimus ateityje atsirasiančius nepatogumus. Nors neturtinės žalos dydį yra sunku įvertinti, tačiau siekiant kiek galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą, vertiname, kad nukentėjusysis G. K. patyrė 35000 Eur (trisdešimt penkių tūkstančių eurų) dydžio neturtinę žalą. Įvertinus socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, nukentėjusiojo G. K. patirtų moralinių praradimų dydį, itin neigiamus nukentėjusiojo G. K. išgyvenimus, kurių sukeltai psichologinei žalai yra ir bus reikalinga reabilitacija, mano, kad nurodytas neturtinės žalos dydis 35000 (trisdešimt penkių eurų) Eur dydžio yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo principą, kurią prašo silidariai priteisti iš kaltinamojo V. M. ir ADB Compensa Vienna Insurance Group, juridinio asmens kodas 304080146, ir 5 procentus metines palūkanas nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 t., b. l. 80-90). Taip pat pateiktu civiliniu ieškiniu G. K. prašė priteisti 1000 (vieno tūkstančio eurų) Eur dydžio civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui (pagal pateiktas dokumentų kopijas pateiktas prie ieškininio) solidariai iš kaltininko V. M. ir ADB Compensa Vienna Insurance Group, juridinio asmens kodas 304080146, bei priteisti 5 procentus metines palūkanas nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 t., b. l. 80-90).

Taip pat byloje pateiktas civilinis ieškinys direktoriaus dr. G. K., pateikto MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuriuo prašo solidariai priteisti iš V. M. ir ADB Compensa Vienna Insurance Group, juridinio asmens kodas 304080146, 16093 (šešiolika tūkstančių devyniasdešimt tris) Eur turtinei žalai atlyginti ir priteistii 5 procentus metines palūkanas nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 t., b. l. 70-76).

ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ byloje yra įtrauktas kaip civilinis atsakovas. Draudikas 2023 m. birželio 28 d. laikotarpiui nuo 2023 m. liepos 27 d. iki 2024 m. liepos 26 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 3002458599 (Priedas Nr. 1) apdraudė transporto priemonės Audi A4 AVANT, valst. numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo - įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Šiuo atveju MB (duomenys neskelbtini) vienintelis narys ir steigėjas yra nukentėjusysis G. K.. Ieškinyje nurodyta, kad po 2024 m. balandžio 18 d. patirtos sunkios traumos, G. K., laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. liepos 25 d., tapo laikinai nedarbingas, ko pasėkoje juridinis asmuo MB (duomenys neskelbtini) neteko pajamų. Akivaizdu, kad MB (duomenys neskelbtini) turtiniai praradimai yra priežastiniu ryšiu neabejotinai susiję su kaltinamojo V. M. 2024 m. balandžio 18 d. atliktais neteisėtais veiksmais, kurie ir sąlygojo MB (duomenys neskelbtini) negautas pajamas. Pagal MB „ (duomenys neskelbtini)“ pardavimų analize (priedas Nr. 2), G. K. nedarbingumo laikotarpiu, juridinis asmuo MB (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio mėnesį neteko 973 (devynių šimtų trijų eurų) Eur pajamų, 2024 m. gegužės mėnesį 6368 (šešių tūkstančių šešiasdešimt astuonių eurų ) Eur pajamų, 2024 birželio mėnesį 6350 (šešių tūkstančių penkiasdešimt eurų) Eur pajamų, 2024 liepos mėnesį 2402 (dvejų tūkstančių keturių šimtų dvejų eurų) Eur pajamų Viso MB (duomenys neskelbtini) G. K. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. liepos 25 d. neteko 16093 (šešiolikos tūkstančių devyniasdešimt trijų eurų) Eur pajamų, t. y. kadangi dr. G. K. nedarbingumo laikotarpiu buvo pasitraukęs iš rinkos, į kurią iki šių dienų sunkiai grįžta, vertina, kad juridinis asmuo MB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), viso patyrė 16093 (šešiolikos tūkstančių devyniasdešimt trijų eurų) Eur nuostolį (2 t., b. l. 70-76, 77-78). Nors byloje nukentėjęs pateikė duomenis apie tai, kad jo laikino nedarbingumo laikotapiu nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. liepos 25 d. juridinis asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“ neteko pajamų (byloje pateikta MB „ (duomenys neskelbtini)“ pardavimų analizė), šių byloje pateiktų duomenų nepakanka daryti išvadai, jog būtent 16093 Eur nuostolių per minėtą laikotarpį patyrė juridinis asmuo, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra atmestinas.