- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-515-933/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23963-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- J. V., V. Ž., I. Ž., J. Ž., I. V.
- Ieškovas
- J. L., V. L., A. S., R. S.
- Išvadą teikia
- Lietuvos Respublikos nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. V., V. Ž., I. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo ir atsakovių J. V., I. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-55-494/2021 pagal ieškovų J. L., V. L., A. S., R. S. patikslintą ieškinį atsakovams J. V., V. Ž., I. Ž. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovų V. Ž., J. Ž., I. V. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, L. K. ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Institucija teikianti išvadą byloje Lietuvos Respublikos nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. L., V. L., A. S., R. S. patikslintu ieškiniu prašė: nustatyti bendraturčiams J. L., V. L., A. S., R. S., J. V., V. Ž. ir I. Ž., L. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2021 m. balandžio 20 d. UAB Korporacija „Matininkai“ parengtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, pagal kurią:
J. L. atskirai naudosis 62,5 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 2, 3, 4, 5, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 2), bendrai naudosis 71 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A1 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 25, 24, 23, 22, 32, 33, 34, 52, 28, 27, 26, 25), 24 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A2 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 1, 2, 25, 26, 30, 31, 18, 19, 1), 12 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A3 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 21, 20, 51, 50, 49, 33, 32, 22, 21);
V. L. atskirai naudosis 14,5 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 26, 27, 28, 29, 30, 26), ir bendrai 35 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raidėmis B1 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 25, 24, 23, 22, 32, 33, 34, 52, 28, 27, 26, 25), ir 7 kv. m žemės sklypo dalimi B2 (1, 2, 25, 26, 30, 31, 18, 19, 1);
J. V. atskirai naudosis 403 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide C (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 30, 29, 52, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 10, 11, 12, 13, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 31, 30), ir bendrai 22 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raidėmis C1 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 1, 2, 25, 26, 30, 31, 18, 19, 1);
A. S. ir R. S. atskirai naudosis 244 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide D (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 18, 31, 48, 47, 46, 45, 44, 43, 42, 41, 13, 14, 15, 16, 17, 18), ir bendrai 13 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raidėmis D1 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 1, 2, 25, 26, 30, 31, 18, 19, 1);
L. K. atskirai naudosis 150 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide G1 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 55, 56, 57, 58, 59, 60, 54, 7, 8, 55), ir 46 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide G2 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 63, 64, 61, 62, 63), ir bendrai naudosis 57 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide G (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 49, 50, 67, 63, 62, 65, 66, 35, 34, 33, 49), 22 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta G3 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 53, 6, 54, 60, 61, 60, 64, 53);
V. Ž. bendrai naudosis 97,5 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide H (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 49, 50, 67, 63, 62, 65, 66, 35, 34, 33, 49);
I. Ž. atskirai naudosis 305 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide F2 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 35, 66, 65, 62 61, 60, 59, 58, 57, 56, 55, 9, 10, 40, 39, 38, 37, 36, 35), 83 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide F3 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 5, 53, 64, 63, 67, 50,51, 20,5), ir bendrai naudosis 44 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide F4 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 53, 6, 54, 60, 61, 60, 64, 53), 17,5 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide F (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 49, 50, 67, 63, 62, 65, 66, 35, 34, 33, 49), ir 12 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide F1 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 21, 20, 51, 50, 49, 33, 32, 22, 21).
Prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Patikslintą ieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
1.1. Ieškovai, J. V., V. Ž. ir I. Ž. bei trečiasis asmuo L. K. yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) bendrasavininkai, valdantys žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvienam iš bendrasavininkų asmeninės nuosavybės (J. L., V. L., J. V. ir L. K.) ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (A. S. ir R. S., V. Ž. ir I. Ž.) teise priklauso atitinkamo dydžio idealiosios dalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype – J. L. 339/3484 dalys, V. L. 113/3484 dalys, J. V. 425/1742 dalys, A. S. ir R. S. 257/1742 dalys, V. Ž. ir I. Ž. – 15/268 ir 71/268 dalys, L. K. – 275/1742 dalys. Tarp visų bendraturčių nėra nustatytos ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Kiekvienas iš bendraturčių faktiškai naudojasi tiksliai neapibrėžtomis bei neidentifikuotomis žemės sklypo dalimis, kurios nėra suderintos su atitinkamais bendraturčiais. Tai apsunkina realų disponavimą bendrai valdomu žemės sklypu ir šiame žemės sklype bendraturčiams priklausančiais statiniais (statinių dalimis, jų priklausiniais). Bendraturčių faktiškai naudojamos žemės sklypo dalys neatitinka bendraturčių idealiųjų dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl būtina nustatyta realiąsias žemės sklypo dalis, kuriomis turėtų teisę naudotis atskiri bendraturčiai.
1.2. Sudarant atitinkamų žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sutartis ieškovams nebuvo aiškios jų perkamų žemės sklypų dalių ribos ir dislokacija. Minėtų sandorių sudarymo metu buvusių bendraturčių sudarytas, notariškai patvirtintas ir atitinkama tvarka įregistruotas susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nebuvo sudarytas, todėl negalėjo būti privalomas ieškovams, kurie vėliau įgijo nuosavybės teises į atitinkamas dalis šio nekilnojamojo turto.
1.3. Pirmtakų pareiškimai dėl sutikimų išpirkti atitinkamo dydžio žemės sklypo dalis, valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartys, 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimas taip pat neįrodo fakto, kad yra sudarytas bei galioja visų bendraturčių atžvilgiu susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Atsakovų teiktas AB „Krašto projektai“ 1996 m. žemės sklypo planas, kuris yra sudedamoji valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutarčių dalis, negali būti prilyginamas notariškai patvirtintam ir atitinkama tvarka įregistruotam bendraturčių susitarimui.
1.4. Parengta žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tvarka (schema) atitinka žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyros principą, užkerta kelią galimiems ginčams bei konfliktams ateityje, yra patogi, racionali ir prisidėtų prie geresnio bendrasavininkų nuosavybės valdymo. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos (schemos) rengimo metu buvo nustatyta, kad faktiškai atsakovė J. V. naudojasi didesne žemės sklypo dalimi nei turi bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o ieškovės J. L. ir V. L. mažesnėmis žemės sklypo dalimis nei joms priklauso. Esant tokiai situacijai, nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal faktiškai šiuo metu nusistovėjusią tvarką, nėra realios galimybės. Parengtoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje (schemoje) siūloma minimaliai pakeisti faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką, kad kiekvienas iš bendrasavininkų galėtų naudotis vientisomis, o ne atskirtomis keliomis dalimis, lygiavertėmis pagal funkcinę paskirtį ir kiek įmanoma vienodo vertingumo žemės sklypo dalimis.
Šalies argumentai
2. Atsakovai patikslintu priešieškiniu prašė: nustatyti atsakovų siūlomą bendraturčiams J. L., V. L., A.S. ir R. S., J.V., V. Ž. ir I. Ž., L. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB Korporacija „Matininkai“ 2021 m. kovo 29 d. parengtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, pagal kurią:
2.0.1. J. L. (plane nurodyta ikisantuokinė pavardė J. S.) atskirai naudosis 62,5 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A (ribos apibrėžtos taškais 2, 3, 4, 5, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 2);
2.0.2. J. L. bendrai su V. L. naudosis 71 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A1 (ribos apibrėžtos taškais 25, 24, 23, 22, 32, 33, 34, 52, 28, 27, 26, 25);
2.0.3. J. L. bendrai su V. L., J. V., A. S. ir R. S. naudosis 24 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtoje bendro naudojimo dalyje A2 (ribos apibrėžtos taškais 1, 2, 25, 26, 30, 29, 31, 18, 19, 1);
2.0.4. J. L. bendrai su I. Ž. naudosis kiekviena po 12 kv. m tik jų dviejų bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje A3; F5 (ribos apibrėžtos taškais 21, 20, 51, 50, 49, 33, 32, 22, 21);
2.0.5. V. L., atskirai naudosis 12 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B (ribos apibrėžtos taškais 29, 53, 41, 47, 31, 29);
2.0.6. V. L. bendrai su J. L. naudosis 35 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B1 (ribos apibrėžtos taškais 25, 24, 23, 22, 32, 33, 34, 52, 28, 27, 26, 25);
2.0.7. V. L. bendrai su J. L., J. V., A. S. ir R. S. naudosis ir 9,5 kv. m ploto žemės sklypo dalimi bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje B2 (ribos apibrėžtos taškais 1, 2, 25, 26, 30, 29, 31, 18, 19, 1);
2.0.8. J. V. atskirai naudosis 405 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide C (ribos apibrėžtos taškais 26, 27, 28, 52, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 10, 11, 48, 42, 43, 44, 45, 46, 41, 53, 29, 30, 26);
2.0.9. J. V. bendrai su J. L., V. L., A. S. ir R. S. naudosis 20 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtoje bendro naudojimo dalyje C1 (ribos apibrėžtos taškais 1, 2, 25, 26, 30, 29, 31, 18, 19, 1);
2.0.10. Sutuoktiniai A. S. ir R. S. abu kartu atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis 244 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide D (ribos apibrėžtos taškais 18, 31, 47, 41, 46, 45, 44, 43, 42, 48, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18);
2.0.11. Sutuoktiniai A. S. ir R. S. abu kartu naudosis bendrai su J. L., V. L. ir J. V. 13 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtoje bendro naudojimo dalyje D1 (ribos apibrėžtos taškais 1, 2, 25, 26, 30, 29, 31, 18, 19, 1);
2.0.12. Sutuoktiniai V. Ž. ir I. Ž. kartu bei L. K. bendrai naudosis 274,5 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raidėmis F, G, H (ribos apibrėžtos taškais 49, 50, 55, 54, 56, 77, 76, 75, 74, 73, 72, 71, 70, 68, 69, 63, 62, 40, 39, 38, 37, 36, 35, 34, 33, 49);
2.0.13. I. Ž. atskirai naudosis 27,5 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide F1 (ribos apibrėžtos taškais 5, 54, 55, 50, 51, 20, 5), 68 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide F2 (ribos apibrėžtos taškais 56, 6, 57, 77, 56), 197 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide F3 (ribos apibrėžtos taškais 71, 72, 73, 74, 75, 76, 58, 65, 66, 67, 68, 70, 71), 72 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide F4 (ribos apibrėžtos taškais 60, 61, 62, 63, 64, 59, 7, 8, 9, 60);
2.0.14. I. Ž. bendrai su J. L. naudosis kiekviena po 12 kv. m tik jų dviejų bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje A3; F5 (ribos apibrėžtos taškais 21, 20, 51, 50, 49, 33, 32, 22, 21);
2.0.15. L. K. atskirai naudosis 44 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide G1 (ribos apibrėžtos taškais 76, 77, 57, 58), 108 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide G2 (ribos apibrėžtos taškais 59, 64, 63, 69, 68, 67, 66, 65, 59), 31 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide G3 (ribos apibrėžtos taškais 40, 62, 61, 60, 10). Priešieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
2.1. 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimu dėl valstybinės žemės išpirkimo dalimis dabartinių bendraturčių teisių pirmtakai (L. K. atveju – jis pats) ne tik išpirko sklypo idealiąsias dalis nuosavybės teisėje, bet ir kiekvienas įgijo 1996 m. gruodžio 9 d. plane pažymėtas aiškiomis ribomis pažymėtas realiąsias daikto dalis būtent plane pažymėtose vietose. Tai reiškia bendraturčių naudojimąsi savosiomis dalimis, kurių vieta nurodyta 1996 m. gruodžio 9 d. plane.
2.2. Nuo 1997 m. nusistovėjusią naudojimosi ginčo sklypu šioje byloje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarką įrodo dabartinių bendraturčių teisių pirmtakų 1997 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys, kurių visų 9 punkte daroma nuoroda į AB „Krašto projektai“ 1996 m. gruodžio 9 d. planą, kaip sudėtinę sutarčių dalį. Sutartys su planu nenuginčytos teisme ir galiojančios iki šiol jau 24 metus, turi įstatymo galią. Nuosavybės teises įgiję dovanojimu/paveldėjimu iš buvusių bendraturčių dabartiniai bendraturčiai (įpėdiniai), ar juo labiau, ieškovai, vėliau už atsakoves ir trečiąjį asmenį L. K. įgiję žemės sklypo dalių nuosavybės teises pirkimo-pardavimo keliu, neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo ankstesni savininkai, įgytų pagal 1997 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo sutartis ir jų sudedamąja dalimi esantį AB „Krašto projektai“ 1996 m. gruodžio 9 d. planą.
2.3. Korporacijos „Matininkai“ 2021 m. kovo 29 d. atsakovių alternatyviu planu faktiškai išspręstas ieškovų poreikis turėti automobilio statymo vietas. Ieškovas A. S. sutiko su jam rodytu planu, kuriame išspręstas jo šeimos automobilių statymo poreikis. Plano D indeksu pažymėtoje dalyje (sklypo kairėje) matosi taškais 18, 31, 47 apibrėžtas 3,97 m pločio ir 5 m ilgio plotas dviejų automobilių statymui.
3. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, L. K. prašė nustatyti jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2021 m. balandžio 20 d. UAB Korporacija „Matininkai“ parengtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, pagal kurią L. K. atskirai naudosis 150 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide GI (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 55, 56, 57, 58, 59, 60, 54, 7, 8, 55), ir 46 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide G2 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 63, 64, 61, 62, 63), ir bendrai naudosis 57 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide G (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 49, 50, 67, 63, 62, 65, 66, 35, 34, 33, 49), 22 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta G3 (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 53, 6, 54, 60, 61, 60, 64, 53); likusioje dalyje patenkinti ieškovų patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Pažymėjo, kad:
3.1. Tarp visų bendrasavininkų nėra ir nebuvo nustatytos ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl, šiuo metu esant ginčui tarp bendrasavininkų, būtina tokią tvarką nustatyti.
3.2. Siekdamas, kad ateityje tarp trečiojo asmens ir atsakovų V. Ž. ir I. Ž. nekiltų ginčų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, teikė į bylą ieškovų parengtą ir jo iniciatyva 2021 m. balandžio 20 d. papildytą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemą, kurios pagrindu trečiasis asmuo prašė teismo nustatyti jam naudotis konkrečias žemės sklypo dalis. Trečiojo asmens teikiamai schemai pritarė visi ieškovai, tą patvirtino savo parašais.
3.3. Parengtoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje (schemoje) kiekvienam iš bendrasavininkų priskirtos naudotis žemės sklypo dalys yra vientisos, nėra atskirtos, kiekvienam bendrasavininkui užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių, sudaryta galimybė naudojantis bendra žemės sklypo dalimi su automobiliu privažiuoti prie jiems priskirtos automobilių stovėjimo vietos, todėl tokios naudojimosi tvarkos nustatymas atitiks visų žemės sklypo bendraturčių interesus.
4. Išvadą teikianti institucija byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT) 2020 m. sausio 3 d. išvadoje nurodė, kad įvertinus ieškovų pateiktą UAB Korporacija „Matininkai“ 2018 m. lapkričio 22 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu schemą pastebėjo, jog:
4.1. Šioje schemoje esančio žemės sklypo išorinė riba nėra suderinta NŽT, todėl manytina, kad tai yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas, kadangi žemės sklypo išorinės ribos suderinimas yra NŽT funkcija ir teismui negali būti perkelta NŽT kompetencija;
4.2. Ji neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 35 ir 36 punktuose nustatytų reikalavimų – UAB Korporacija „Matininkai“ 2018 m. lapkričio 22 d. parengta žemės sklypo Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schema nuskenuota atskirais fragmentais (atspausdinta ant atskirų A4 formato lapų), iš kurių NŽT negali pateikti nuomonės dėl prašomų nustatyti žemės sklypo dalių naudojimo racionalumo, patogumo ir kitų aspektų, t. y. negali pateikti nuomonės ar naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemoje nustatomos dalys nustatytos taip, kad nepažeistų kitų šio žemės sklypo naudotojų teisių ir interesų.
5. Išvadą teikianti institucija byloje NŽT 2020 m. vasario 26 d. išvadoje dėl ieškovų patikslinto ieškinio pagrįstumo prašė spręsti atsižvelgiant į išdėstytus faktus, argumentus bei motyvus. Nurodė, kad:
5.1. Žemės sklypo bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią kiekvienas iš bendraturčių naudosis žemės sklypo konkrečiomis dalimis, tačiau pakartotinai įvertinus ieškovų pateiktą UAB Korporacija „Matininkai“ 2018 m. lapkričio 22 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemą pastebėjo, kad:
5.1.1. Šioje schemoje esančio žemės sklypo išorinė riba nėra suderinta Nacionalinės žemės tarnybos, o Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos taikomos visiems žemės sandoriams, inter alia susitarimams dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, todėl nesutiko su ieškovų argumentais, kad šiuo atveju neaišku, kokiu teisiniu pagrindu naudojimosi žemės sklypu schema turėtų būti derinama su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kai jai žemės sklypo dalis ginčo sklype nepriklauso – ji nėra žemės sklypo bendrasavininkė. Nurodė, kad tai yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas, kadangi žemės sklypo išorinės ribos suderinimas yra Nacionalinės žemės tarnybos funkcija ir teismui negali būti perkelta Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija.
5.1.2. Reikalavimų 1.3. punkte nurodyta, kad J. V. atskirai naudosis 403 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide C (žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 30, 29, 52, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 10, 8, 11, 12, 13, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 31, 30 po žemės sklypo ribos taško „29“, nenurodytas taškas „28“.
5.1.3. Bendro naudojimo dalis, žemės sklypo schemoje pažymėta raidėmis A2, B2, Cl, D1 numato patekimą į žemės sklypą ieškovams J. L., V. L., A. S., R. S. bei atsakovei J. V., o atsakovams V. Ž. ir I. Ž. bei trečiajam asmeniui L. K. nei bendro naudojimo dalyje, nei žemės sklypo schemoje nėra nurodytas patekimas į raidėmis E, F, G, H pažymėtą žemės sklypo dalį (3 t. 8-13 b. l.).
6. Išvadą teikianti institucija byloje NŽT 2020 m. birželio 11 d. išvadoje nurodė, kad žemės sklypas nėra valstybinės žemės, todėl NŽT nedalyvauja nustatant naudojimosi tvarką tarp bendraturčių. Pažymėjo, kad kartu su trečiojo asmens savarankiškais reikalavimais pateiktame 2021 m. balandžio 20 plane/schemoje nėra nurodytas/pažymėtas taškas „60“. NŽT pakartotinai nebekartojo savo procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, teisminės praktikos bei esminių principų, kurių turi būti laikomasi nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp bendraturčių ir palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus išdėstytus aukščiau minėtuose raštuose (3 t. 87-90 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškovų J. L., V. L., A. S., R. S. patikslintą ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, L. K. savarankišką ieškinį tenkino, atsakovų J. V., I. Ž. ir V. Ž. priešieškinį atmetė.
7.1. Teismo nuomone, tiek ieškovų, tiek trečiojo asmens prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal atitinkamai ieškovų ir trečiojo asmens parengtus naudojimosi tvarkos planus-schemas (ieškovų pateikta – 2021 m. balandžio 20 d. UAB „Korporacijos Matininkai“ parengta žemės sklypo naudojimosi tvarka (schema) ir trečiojo asmens – 2021 m. balandžio 20 d. UAB „Korporacijos Matininkai“ parengta žemės sklypo naudojimosi tvarka (schema), nagrinėjamu atveju labiausia atitinka visų sklypo bendraturčių interesus.
7.2. Kai vieno iš bendrasavininkų faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas neatitinka šio bendrasavininko idealiosios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kai su naujais žemės sklypo bendrasavininkais (J. L. ir V. L.) nebuvo derinama faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka, kai vieni iš bendrasavininkų neturi vietos automobilio parkavimui, o kiti turi kelias, yra išskirtinė situacija bei sudaro pakankamą pagrindą nukrypti nuo iki šiol buvusios faktinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos minimaliai ją pakeičiant. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas (pakeitimas) neprieštarautų CK 4.75 straipsniui ir atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Ieškovų ir trečiojo asmens parengtose žemės sklypo naudojimosi planuose-schemose siūloma minimaliai pakeisti faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką, kad kiekvienas iš bendrasavininkų galėtų naudotis vientisomis, o ne atskirtomis keliomis dalimis, lygiavertėmis pagal funkcinę paskirtį ir kiek įmanoma vienodo vertingumo žemės sklypo dalimis. Tokios žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas nesukels bendrasavininkams negatyvių pasekmių, nes jos įgyvendinimui nereikės iš esmės keisti iki šiol žemės sklype susiformavusios infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.).
7.3. Iš VĮ Registrų centro 2020 m. sausio 15 d. teismui pateiktos medžiagos apie žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilnius) matyti, kad atsakovė J. V. 2019 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu, prašydama įregistruoti 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimą dėl minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. VĮ Registrų centras atsisakė tenkinti J. V. prašymą, nurodydamas, kad pateiktas 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimas Nr. 7784 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išpirkimo, nėra tinkamas juridinis dokumentas prašomo juridinio fakto apie nustatytą naudojimosi tvarką įregistravimui. Taip pat informavo, jog 2012 m. birželio 6 d. dovanojimo sutartyje Nr. EP517, kurios pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės, naudojimosi tvarka aukščiau minėtu žemės sklypu nenustatyta.
7.4. Teismas sutiko su ieškovų pozicija, kad atsakovų nurodomas AB „Krašto projektai“ 1996 m. žemės sklypo planas, kuris yra sudedamoji valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutarčių dalis, negali būti prilyginamas notariškai patvirtintam ir atitinkama tvarka įregistruotam bendraturčių susitarimui, kuris būtų privalomas ieškovams, kurie atitinkamas žemės sklypo dalis įsigijo 2012-2017 metais. Minėti dokumentai ir juose esantys duomenys turėtų būti vertinami kitų byloje esančių įrodymų visumoje sprendžiant klausimą dėl nagrinėjamoje byloje prašomos nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagrįstumo. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad buvusi žemės sklypo savininkė T. K. ir atsakovė J. V. tam tikras dalis joms priklausančio žemės sklypo perleido ieškovams J. L. ir V. L. bei A. ir R. S.. Tai patvirtina, jog faktiškai šių asmenų valdomos žemės sklypo dalys sumažėjo bei neatitinka 1996 m. plane nurodytų gretimybių. Atsakovų atstovo procesiniuose dokumentuose nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika netaikytina, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.
7.5. Teismo nuomone, ieškovų ir trečiojo asmens pateiktose 2021 m. balandžio 20 d. UAB „Korporacijos Matininkai“ parengtoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje (schemoje) kiekvienam iš bendrasavininkų priskirtos naudotis žemės sklypo dalys yra vientisos, nėra atskirtos ir tai sudarys galimybę bendrasavininkams netrukdomai naudotis atitinkamomis žemės sklypo dalimis bei ateityje iki minimumo sumažins nesutarimus bei konfliktus dėl naudojimosi bendrai valdomu žemės sklypu. Būtina, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam bendrasavininkui užtikrinti priėjimą iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais ir pan. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, jog pagal jų siūlomą planą A, B, C, D žemės sklypo dalyse numatytas bendro naudojimo kelias su galimybe parkuoti net 6 automobilius, o pagal atsakovų siūlomą planą numatyta galimybė parkuoti tik 4 automobilius, iš kurių net 3 parkavimo vietos numatytos atsakovei J. V.. Teismui nustačius atsakovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovei J. V. nepagrįstai būtų suteiktas pranašumas kitų žemės sklypo savininkų atžvilgiu. Situacija, kuomet kiti žemės sklypo savininkai neturėtų pakankamai vietos parkuoti automobilius, provokuotų tolimesnius nuolatinius ginčus tarp žemės sklypo savininkų.
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 18 d. papildomu sprendimu išsprendė teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.
8.1. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškinyje buvo pareikštas, tačiau sprendimu buvo išspręstas klausimas tik dėl dalies bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio priteisimo, klausimas dėl likusių išlaidų ieškovų advokatės pagalbai apmokėti pagal 2021 m spalio 7 d. į bylą pateiktus įrodymus (2021 m. liepos 16 d. PVM sąskaita faktūra; ieškovės J. L. 2020 m. spalio 7 d. pinigų priėmimo kvitas 170 Eur sumai; ieškovės J. L. 2021 m. spalio 6 d. pinigų priėmimo kvitas 300 Eur sumai; ieškovės R. S. 2020 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymas 170 Eur sumai; ieškovės R. S. 2021 m. liepos 19 d. mokėjimo nurodymas 300 Eur sumai; ieškovės V. L. 2020 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymas 160 Eur sumai; ieškovės V. L. 2021 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymas 300 Eur sumai) nebuvo spręstas.
8.2. Dalis advokatės pagalbos išlaidų ieškovams buvo priteista 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu, t. y. J. L. – 170 Eur išlaidų (pagal 2020 m. spalio 7 d. pinigų priėmimo kvitą); ieškovei V. L. – 160 Eur išlaidų (pagal 2020 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymą); ieškovei R. S. – 170 Eur (pagal 2020 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymą), todėl tenkinant ieškovų atstovės prašymą, priimtas papildomas sprendimas dėl likusių nepriteistų bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidų) priteisimo, solidariai iš atsakovų ieškovės J. L. naudai priteisiant 300 Eur (2021 m. spalio 6 d. pinigų priėmimo kvitas), ieškovės R. S. naudai – 300 Eur (2021 m. liepos 19 d. mokėjimo nurodymas), ieškovės V. L. naudai – 300 Eur (2021 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymas).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
9. Atsakovai apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir bylą nutraukti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
9.1. Pirmosios instancijos teismas byloje spręsdamas kilusį ginčą tarp bendraturčių dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo iš esmės pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.81 straipsnio 2 dalį bei šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), nes besąlygiškai tiek sprendimo aprašomojoje, tiek motyvuojamojoje dalyje plečiamai aprašinėjo tik ieškovų nurodytus su patikslintu priešieškiniu ir atsikirtimų į atsakovų pateiktą priešieškinį argumentus, su jais motyvuojamojoje dalyje besąlygiškai sutikdamas. Pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško byloje pateiktų ypač svarbių įrodymų tyrimo ir vertinimo, t. y. neatliko ginčui svarbaus oficialaus rašytinio įrodymo 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimo, reg. Nr. 7781, teisinio vertinimo; trečiojo asmens L. K. ir ieškovų pateikto – 2021 m. balandžio 20 d. UAB Korporacija „Matininkai“ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemos tinkamumo, iš viso nepasisakė dėl atsakovų pateiktos alternatyvios tos pačios Korporacijos „Matininkai“ 2021 m. kovo 29 d. žemės sklypo naudojimosi schemos, nors priešieškinį atmetė. Teismas neištyrė ir nepasisakė dėl kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, faktinės naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarkos vykdymo; neatsižvelgė į institucijos, teikiančios išvadą – NŽT išvadoje pateiktus kriterijus, kurie keliami nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, sprendžiant ginčus tarp bendraturčių dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismo sprendimo turinys neatitinka (CPK 270 straipsnis, 274 straipsnis) jam keliamų reikalavimų, rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nėra aišku, kokia yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, dėl ko, teismo sprendimas iš esmės yra neįmanomas įvykdyti.
9.2. Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, be to, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012). 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimo sąlygos ir jų vertinimas yra teisiškai reikšmingas faktas, kurį nagrinėjamoje byloje turėjo vertinti ir nustatyti teismas, t. y. ar prieš įsigydami žemės sklypą bendraturčiai susitarė dėl šiuo metu ginčo žemės sklypo konkrečių dalių naudojimosi.
9.3. Pagal 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ne žemės ūkio paskirčiai žemė miestuose ir kaimuose parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokia tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės). Taisyklių, galiojusių sudarant susitarimą, 8 punkto 2 dalyje buvo nustatyta, kad kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito pastato perkamo žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato bendraturčių susitarimu. Bendraturčiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 1628 redakcija). Iš 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimo ir prie jo parengto 1996 m. gruodžio 9 d. AB „Krašto projektai“ parengto 1 742 kv. m žemės sklypo plano turinio akivaizdu, kad bendraturčiai notariškai susitarė kaip naudosis įsigytomis – žemės sklypo dalimis pagal galiojusio įstatymo keliamus reikalavimus. Šis susitarimas ir planas tapo neatskiriama Valstybinių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių dalimi, žemės sklypo planas (priešingai nei šiuo metu parengta ieškovų schema) buvo suderintas su VĮ Valstybiniu žemėtvarkos institutu 1997 m. vasario 24 d., o žemės sklypo ribos, šio plano pagrindu po Valstybinių žemės pirkimo pardavimo sutarčių pasirašymo, pažymėtos 2001 m. sausio 13 d. kadastro žemėlapyje.
9.4. Ieškovai nesąžiningai nutylėjo dėl notariškai patvirtinto 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimo, kurio tiek forma, tiek turinys atitinka tiek 1964 m. galiojusio CK, tiek šiuo metu galiojančio CK 4.81 straipsnio 2 dalies teisinį reglamentavimą. Ir nors šis susitarimas nebuvo išviešintas viešame registre, ieškovai neginčija fakto, jog žemės sklypas nuo 1996 m. gruodžio 12 d. faktiškai ir buvo valdomas pagal bendraturčiu sudaryto susitarimo sąlygas. Teismas neatsižvelgė į tai, jog civilinius teisinius santykius galima griauti tik tada, kai yra įrodyta, kad tie santykiai susiklostė pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Teismas netinkamai vertino, jog ieškovėms J. L. ir V. L., įgijusiomis nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą 2017 m. rugsėjo 6 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. SK-958 Nr. SK-9581 dėl savininkų pasikeitimo juridinio fakto, atsirado teisė keisti prieš tai buvusių bendraturčių notariniu susitarimu patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Perleidžiant nuosavybės teisę naujam savininkui pereina ir visos su nekilnojamuoju daiktu susijusios teisės bei pareigos, buvusių savininkų prisiimtos prievolės, t. y. konkrečiu atveju bendraturčių 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimu ir 1996 m. gruodžio 9 d. AB „Krašto projektai“ parengtu žemės sklypo planu nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka, todėl ieškovėms kaip naujoms savininkėms 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimo sąlygos yra privalomos vykdyti.
9.5. Susitarimo sąlygos buvo žinomos visiems bendraturčiams ir jų buvo laikomasi. J. V. 2012 m. lapkričio 29 d. perleido dalį žemės sklypo nuosavybės teise A. S.. Šalys pasirašė sutarties Priedą Nr. 1, kuriame aptarė perleidžiamo žemės sklypo 12 kv. m lokacinę vietą, kuris yra po ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3 kv. m vietą, kuri ribojasi su rytine minėto ūkinio pastato dalimi per visą ilgį ir ne daugiau kaip 0,8 m į plotį, kiti 14 kv. m bus kaip bendro naudojimo žemė (įvažiavimo kelias) (žemės sklypo plane 1997 m. vasario 24 d. patvirtinto Vilniaus žemėtvarkos instituto), pažymėta indeksu E. Taip pat A. S. laisva valia įgijo ir savo parašu patvirtino, kad neturi ir niekada neturės pretenzijų į kitą sklypo dalį, priklausančią J. V., kuri yra pažymėta žemės sklypo plane indeksu C. Šiuo metu A. S. byloje dalyvauja kaip ieškovas ir turi pretenzijų atsakovei J. V., t. y. nesilaiko nei dvišaliu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, nei žinomo buvusių bendraturčių notariškai patvirtinto susitarimo sąlygų. Teismui, pripažįstant trečiojo asmens ir ieškovų pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarkos schemą, iš esmės yra padarytos tik abstrakčios ir formalios teismo išvados.
9.6. Teismas neatsižvelgė ir nevertino NŽT pateiktos išvados, jog ieškovų schemoje esančio žemės sklypo išorinė riba nėra suderinta. NŽT pakartotinai teikiant 2021 m. birželio 12 d. išvadą, kurioje buvo nurodyta, kad dėl 2021 m. balandžio 20 d. schemoje nurodyti pradinėje išvadoje argumentai nebekartojami, NŽT nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos taikomos visiems žemės sandoriams, inter alia susitarimams dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, todėl nesutiko su ieškovų argumentais, kad šiuo atveju neaišku, kokiu teisiniu pagrindu naudojimosi žemės sklypu schema turėtų būti derinama su NŽT, kai jai jokia žemės sklypo dalis ginčo sklype nepriklauso – ji nėra žemės sklypo bendrasavininkė. NŽT vertino, kad tai yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas, kadangi žemės sklypo išorinės ribos suderinimas yra NŽT funkcija ir teismui negali būti perkelta NŽT kompetencija, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ne tik nepagrįstas, bet ir neteisėtas.
9.7. Iš viešo registro duomenų 10.1 punkto matyti, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. buvo išviešinti žemės sklypo kadastriniai matavimai, atlikti 2008 m. liepos 25 d. sudarius Kadastrinių matavimų bylą. Atsakovės pateikė į bylą 2014 m. liepos 10 d. NŽT raštą Nr. 1SS-(10.5)-1766, kuriame nurodyta, kodėl ieškovių parengtas žemės sklypo naudojimosi planas/schema yra netinkama. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 buvo patvirtinta nauja valstybinė geodezinių koordinačių sistema, kuri Lietuvos teritorijoje turėjo būti naudojama nuo 1996 m. vasario 1 d., tačiau ginčo objektui iš viešo registro duomenų NŽT buvo nustatyta, kad AB „Krašto projektai“ 1996 m. gruodžio 9 d. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribas, t. y. ribų posūkio taškų koordinates vietinėje – Vilniaus miesto – koordinačių sistemoje. NŽT išaiškino, kad transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą gali būti koordinačių paklaida, todėl plano sudarymui dalims tarp šio žemės sklypo bendrasavininkų nustatyti – nenaudotinos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nurodytos transformuotos iš vietinės koordinačių sistemos ribų posūkio taškų koordinatės, nes gali atsirasti žemės sklypo ribų nesutapimų (persidengimų). NŽT nustatė neleistinus ginčo žemės sklypo ribų nesutapimus, todėl nurodė, kad yra tikslinga inicijuoti kadastro duomenų tikslinimą. Dėl šios priežasties NŽT išvadoje nurodyta, kad egzistuoja savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas, į kurį pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą neatsižvelgė ir nevertino itin svarbių rašytinių įrodymų – viešo registro duomenų bei 2014 m. liepos 10 d. NŽT rašto Nr. 1SS-(10.5)-1766, todėl priėmė sprendimą, kurio įvykdyti bus neįmanoma. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo klaida negalės būti ištaisyta, nes nėra suderintos išorinės žemės sklypo ribos su NŽT. Dėl nurodytų priežasčių ieškovų ir trečiojo asmens ieškiniai yra atmestini visiškai, nes galimi pateikti tik atlikus naujus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių pagrindu turės būti parengtas naujas žemės sklypo naudojimosi planas, arba byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
9.8. Nesutinka su teismo išvada, kad J. V. faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas neatitinka šio bendrasavininko idealiosios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiems teiginiams pagrįsti turėtų būti atlikti specialių žinių turinčių asmenų matavimai ir skaičiavimai, tačiau tokių į bylą nepateikta. Teismas daro nepagrįstą išvadą, kad didesne žemės sklypo dalimi kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita naudojasi atsakovė J. V. ir nepagrįstai remiasi ieškovų nurodyta teismo praktika, kurios ratio decidenti nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir neatsižvelgė į esminius dalykus, t. y. neįvertino nesutarimo kilimo priežasties bei nesiekė įsitikinti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi visiems bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsiradus naujiems žemės sklypo bendrasavininkiams (J. L. ir V.L.) bei atsiradus jų naujiems poreikiams dėl automobilių parkavimo, su jais nederinta žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų būtų keičiama ir iš J. V. atimama žemės sklypo dalis, teisėtai naudojama 24 metus, esanti tiesiogiai prie jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies (po langais) tam, kad po jos gyvenamojo namo langais transporto priemonę galėtų parkuoti kita žemės sklypo bendraturtė V. L. (žemės sklypo dalis, pažymėta B, koordinačių taškai 26, 27, 28, 29, 30), jai paliekant tik 75 cm praėjimą šalia gyvenamojo namo. Jei sutikslinus kadastrinius matavimus bei suderinus išorines ginčo žemės sklypo ribas, būtų nustatyta, kad bendraturtės J. L. ir V. L. realiai valdo mažiau žemės nei įsigijo nuosavybės teise, tai nesudaro pagrindo keisti nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, nustatytos pagal bendraturčių 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimą ir „pastumti“ apeliantę iš jos savo lėšomis įrengtos automobilio stovėjimo vietos, kuri yra tiesiogiai ties jos namo dalimi, verčiant ją patirti naujas išlaidas automobilio stovėjimo vietai įsirengti bei esant poreikiui tvarkyti namą – prašinėti, kad ieškovės automobilis būtų patrauktas. Tokiu atveju galėtų būti numatyta mažiau ginčų galinti sukelti tarp bendraturčių žemės sklypo dalis, kuri užtikrintų ieškovių interesą, neproporcingai nepabloginant apeliantės J.V. padėties.
9.9. Jeigu teismas būtų tinkamai įvertinęs UAB „Korporacijos Matininkai“ 2021 m. balandžio 20 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemą, šalių paaiškinimus ir/ar padaręs išvykstamąjį teismo posėdį, tai būtų įsitikinęs, kad jo padaryta išvada dėl savininkų galimybių naudotis vientisais žemės sklypais yra nepagrįsta, nes vien tik pažiūrėjus į schemą I. Ž. ir L. K. suformuoti žemės sklypai nėra vientisi, negana to, jiems iš esmės reikės keisti iki šiol žemės sklype susiformavusią infrastruktūrą, pasidaryti naują įvažiavimą į sklypą, kuris numatytas F4,G3 žemės sklypo dalyje tarp koordinačių taškų 53-6. Tačiau šioje vietoje žemės sklypas aptvertas tvora su betoniniais pamatais (stovinčia nuo 1965 m.), valstybinės žemės sklypo dalyje stovi dvikamienė pušis (iš viešo registro išrašo 11 punkto „registro pastabu ir nuorodą“ matyti, kad ginčo objekto rytinė ir pietinė sklypo pusė eina Pavilnio regioninio parko riba, todėl būtina savininkams laikytis parko nuostatu ir tvarkos – „išsaugoti 12 senų pušų“. Tai taip pat patvirtina, kad sprendimas nebus įmanomas įvykdyti, nes pušies nupjauti parkas neduos leidimo, o tai reiškia toje vietoje negalės būti įvažiavimo į žemės sklypą). Kur yra numatomas bendras pravažiavimas tarp koordinačių taškų 6, 54 (toliau koordinačių taškas nors yra pažymėtas, bet nėra suteikta numeracija – šis faktas nurodytas ir 2021 m. birželio 12 d. NŽT išvadoje, nurodant, kad schemoje nėra nurodyto, pažymėto 60 koordinačių taško, 61, 64 53 stovi statiniai vandens šulinys, matoma ir plane nubrėžta pastogė, kurios didžioji dalis turėtų būti nugriauta, siekiant patekti į garažą, auga daugiamečiai želdiniai.
9.10. I. Ž. numatyta pravažiavimas iki garažo ir patekimas į jį pagal pateiktą schemą yra neįmanomas nė iš vienos pusės, nes tarp koordinačių taškų 53 ir 6 yra tik 2.19 m, nuo pastogės (kurią reikėtų griauti) iki garažo koordinačių taškų nepažymėta, tačiau atsidarius garažo durims, į garažą transporto priemonė 90 laipsniu kampu įvažiuoti fiziškai negalėtų. Jei įvažiavimą (t. y. duris kelti į kitą pastato pusę) tarp iš vienos pusės pažymėtų taškų 61, 52, kitoje pusėje net nepažymint koordinačių taškų, kurie tarp pastatų turėtų būti (t. y. garažas turi tik vieną koordinatės tašką 59, nėra ne tik 60 taško, bet ir kitų pastatą žyminčių koordinačių taškų), faktiškai yra tik 1,60 cm plotas. Tai reiškia, kad tarp akmeninių suformuotų tvorų, laiptelių – transporto priemonė iki garažo neprivažiuotų ir garažas negalėtų būti naudojamas pagal jo funkcinę paskirtį.
9.11. Pagal UAB Korporacijos „Matininkai“ 2021 m. balandžio 20 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemą V. Ž. 97,5 kv. m numatyta tik „bendrai“ naudojama žemės sklypo dalis „H“, esanti tik po gyvenamuoju namu, t. y. žemės sklypo bendraturtis net neturi priėjimo iki pastato, nors teismų praktikoje išaiškinta, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam bendrasavininkui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Pagal teismo pripažintą tinkama žemės sklypo schemą, apeliantui V. Ž. į gyvenamąjį namą pateikimas iš viso teisiškai nėra numatytas. Pagal UAB Korporacijos „Matininkai“ 2021 m. balandžio 20 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemą I. Ž. F4 bendrai naudojamoje žemės sklypo dalyje 44 kv. m yra įtraukti ne į bendrai, bet į neva atskirai naudojamo žemės sklypo dalį. Visi esminiai žemės sklypo infrastruktūros pakeitimai kainuotų dideles finansines investicijas, o negalėjimas naudotis turtu – garažu pagal jo paskirtį, o V. Ž. nepalikus net galimybės patekti į gyvenamąjį namą keltų naujus ginčus tarp bendraturčių.
9.12. Pagal 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimą naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių I. Ž. ir V. Ž. bei trečiojo asmens L. K. ginčų dėl žemės sklypo faktinio naudojimo nebuvo 24 metus. Toks nusistovėjusios naudojimosi tvarkos keitimas sukeltų ateityje naujus ginčus, atliekant sklypo pertvarkymo darbus, todėl tokia trečiojo asmens pasiūlyta naudojimosi tvarka, sukeltų daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių.
Atsiliepimas
10. Ieškovai atsiliepime prašė atmesti atsakovų apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:
10.1. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas sprendime neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens procesiniame dokumente pateikto argumento. Teismo pareiga pateikti savo sprendimų motyvus negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Iš sprendimo turinio matyti, kad teismas pasisakė dėl visų bylai reikšmingų argumentų, sprendimą pagrindė teismo nustatytomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai negina savo pozicijos dėl jų pačių su priešieškiniu pateikto plano (ne)tvirtinimo. Tai patvirtina jų tikrąjį siekį toliau beviltiškai bylinėtis, o ne siekti teisinės taikos.
10.2. Atsakovai teigė, kad teismas neatliko 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimo, reg. Nr. 7781, teisinio vertinimo, tačiau vien faktas, kad teismas šio susitarimo neprilyginamo notariškai patvirtintam ir atitinkama tvarka įregistruotam bendraturčių susitarimui, kuris būtų privalomas ieškovams, t. y. nepalaikė atsakovų nepagrįstos pozicijos byloje, nereiškia, kad teismas padarė procesinį pažeidimą. Teismas vadovavosi VĮ Registrų centro 2020 m. sausio 15 d. teismui pateikta medžiaga apie žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, iš kurios matyti, kad atsakovė J. V. 2019 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu, prašydama įregistruoti 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimą dėl minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, o VĮ Registrų centras atsisakė tenkinti J. V. prašymą, nurodydamas, kad pateiktas 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimas Nr. 7784 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išpirkimo, nėra tinkamas juridinis dokumentas prašomo juridinio fakto apie nustatytą naudojimosi tvarką įregistravimui. Taip pat informavo, jog 2012 m. birželio 6 d. dovanojimo sutartyje Nr. EP517, kurios pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės, naudojimosi tvarka aukščiau minėtu žemės sklypu nenustatyta.
10.3. Teismas ištyrė ir išanalizavo ieškovų pateiktą schemą ir, lygindamas ją su atsakovų, pripažino, jog ieškovų ir trečiojo asmens pateiktoje 2021 m. balandžio 20 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkoje (schemoje) kiekvienam iš bendrasavininkų priskirtos naudotis žemės sklypo dalys yra vientisos, nėra atskirtos, o tai sudarys galimybę bendrasavininkams netrukdomai naudotis atitinkamomis žemės sklypo dalimis bei ateityje iki minimumo sumažins nesutarimus dėl naudojimosi bendrai valdomu žemės sklypu. Ieškovų ir trečiojo asmens parengtose žemės sklypo naudojimosi planuose-schemose siūloma minimaliai pakeisti faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką, kad kiekvienas iš bendrasavininkų galėtų naudotis vientisomis, lygiavertėmis pagal funkcinę paskirtį ir kiek įmanoma vienodo vertingumo žemės sklypo dalimis.
10.4. Atsakovų argumentai, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies nėra aišku, koks planas buvo patvirtintas, taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas. Sprendimo turinys atitinka CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jo aprašomojoje ir motyvuojamoje dalyse išsamiai aprašyti šalių ieškinio ir priešieškinio reikalavimai ir atsikirtimai, teismo nustatytos bylos aplinkybės, pasisakyta dėl byloje esančių įrodymų visumos ir jų reikšmės padarytoms išvadoms. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje aiški išvada – ieškovų patikslintą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Tuo atveju, jeigu atsakovams iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies nėra aišku kokia ieškovų teikta (su pirminiu ieškiniu ar su patikslintu ieškiniu) naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo patvirtinta, jie šį neaiškumą gali prašyti pašalinti įstatymų nustatyta tvarka teikdami prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) arba prašydami apeliacinės instancijos teismo patikslinti skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Formalus rezoliucinės dalies trūkumas negali turėti esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo pakeitimui ar panaikinimui, nes iš esmės ginčas išspręstas pagrįstai ir teisėtai.
10.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ buvo priimtas ir įsigaliojo praėjus daugiau kaip dvejiems metams po 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimo sudarymo, todėl šio teisės akto nuostatos negali būti taikytinos dar iki jų įsigaliojimo sudarytam susitarimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2011 yra išaiškintas šių Taisyklių turinys, t. y. Taisyklių 8 punkto 2 dalimi buvo įtvirtinti du galimi parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių nustatymo būdai: remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio arba kito statinio bendraturčių susitarimu arba apskrities viršininko sprendimu, priimtu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio arba kito statinio dalį, tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesusitaria. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ankstesni ginčo žemės sklypo bendrasavininkai įsigijo atitinkamas dalis žemės sklypo pagal 1997 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo sutartį. Visi ieškovai, tarp jų ir 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimo sudaryme betarpiškai dalyvavęs L.K. (2021 m. liepos 20 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas nuo 1.06 min.) viso proceso metu tvirtino, kad 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimu buvo patvirtintas preliminarus 1996 m. gruodžio 9 d. geodezininkų planas, sudarytas privatizavimo metu, kurio tikslas buvo nustatyti parduodamu bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalis, o ne naudojimosi žemės sklypu tvarką. 1996 m. gruodžio 9 d. planas nebuvo patvirtintas nei notarine, nei teismo tvarka, jis nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo žemės sklypas nuo 1996 m. gruodžio 12 d. faktiškai buvo valdomas pagal bendraturčių susitarimo sąlygas. Tokie apeliantų argumentai nepagrįsti ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, iš kurių matyti, kad šalių tarpusavio santykiai nuolat buvo konfliktiški dėl to, kad nebuvo aiškiai nustatytos ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos.
10.6. Vertinant 2012 m. lapkričio 29 d. sudaryto susitarimo turinį atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad šiuo susitarimu atsakovė J. V., parduodama ūkinį pastatą ieškovui A. S., reikalavo sudaryti susitarimą, kuriuo pastarasis turėjo įsipareigoti laikytis 80 cm nuo J. V. A.S. perleidžiamo pastato. Tai reiškia, jog toks atstumas nuo gyvenamojo namo jai yra priimtinas, o apeliaciniu skundu ji nesutinka, kad V. L. parkuotų automobilį 75 cm atstumu nuo jos gyvenamojo namo dalies. Tai rodo pozicijų prieštaringumą ir patvirtina, kad su teismo sprendimu ji nesutinka „iš principo“, siekdama vilkinti procesą.
Šalies argumentai
10.7. Ieškovai A. ir R. S. yra pateikę NŽT prašymą ir išreiškę norą įsigyti dalį šalia esančio valstybinės žemės sklypo, todėl yra atlikę viso padidėjusio (kartu su ketinama įsigyti žemės sklypo dalimi, kuri sudaro 1,55 aro) žemės sklypo kadastrinius matavimus, su kuriais sutiko visi ginčo žemės sklypo bendrasavininkai, tarp jų ir atsakovai. Teikia teismui 2019 m. balandžio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą Nr. 519, kuriuo matininkė L. S. nustatė žemės sklypo ribas ir paženklino jas riboženkliais. Nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo viso žemės sklypo bendraturčiai. Iš teikiamo akto matyti, kad žemės sklypo ribos nepakitusios, tą patvirtina ieškovų ir atsakovų parašai šiame dokumente. Atsakovai apeliaciniame skunde nutylėjo apie atliktus naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriuose patys dalyvavo ir su kuriais pasirašytinai sutiko. Atsakovų parašai akte patvirtina, kad faktiškai tarp bendraturčių nėra ginčo dėl žemės sklypo išorinių ribų ir atitinkamų sklypo koordinačių, nors apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma priešingai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nekėlė savarankiško reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir/ar kadastrinių matavimų patikslinimo, nors tokia teise turėjo galimybę pasinaudoti, todėl šie klausimai apeliacinės instancijos teisme nebegali būti keliami. Atsakovai byloje kartu su priešieškiniu taip pat teikė teismui planą, kuriuo siūlė nustatyti jų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką ir šio plano taip pat nederino su NŽT. Tai reiškia, jog jie pritarė ieškovų ir teismo pozicijai, kad NŽT suderinimas šioje byloje nebuvo reikalingas. Šalims atlikus naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus, naudojimosi žemės sklypu tvarka liko žemės sklypo bendrasavininkų tarpusavio susitarimo klausimu, o NŽT nebeturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi ginčas vyksta tik žemės sklypo viduje, nedarant įtakos išorinėms žemės sklypo riboms. Bylose dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo NŽT išvados teismui nėra privalomos.
10.8. A. S. 2021 m. liepos 20 d. vykusio teismo posėdžio metu (garso įrašo 54 minutėje) patvirtino, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiškėjo, jog faktiškai ieškovams ir atsakovams priklauso 17,42 arų žemės sklypas, o faktiškai buvo nustatyta, kad jie naudojasi ir užima virš 19 arų žemės sklypo (t. y. jie užima apie 2 arus kaimyninio žemės sklypo). Kaip nurodė A. S., faktiškai buvo nustatyta, kad J. V. naudojasi didesne žemės sklypo dalimi, negu jai priklauso nuosavybės teise, o ieškovėms J. ir V. L. tenka mažiau žemės (2021 m. liepos 20 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo 37 minutė, 47 - 50 min.). Tai paaiškina atsakovės J. V. nesutikimą su ieškovų ieškiniu ir siūloma nustatyti tvarka.
10.9. J. V. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigė, kad savo lėšomis įrengė automobilio stovėjimo vietą, kuri yra tiesiogiai ties jos namo dalimi. Teikia teismui 2021 m. gruodžio 21 d. A. S. asmeniniu telefonu darytas fotonuotraukas Nr. 1, 2, 3, 4, kuriose užfiksuotas minimas atsakovės automobilio stovėjimo vietos „įsirengimas“. Iš teikiamų fotonuotraukų matyti, kad investicijos į automobilio parkavimo vietos įrengimą yra lygios „nuliui“, t. y. užpiltas kibiras skaldos, skirtos bendro naudojimo keliui. Iš fotonuotraukos Nr. 4 matyti, kad šalia atsakovės J. V. priparkuoto automobilio dar yra laisva viena vieta automobiliui parkuoti ir tai negali trukdyti atsakovei naudotis savo turtu, t. y. gyvenamojo namo dalimi.
10.10. Atsakovė argumentų dėl to, kad reikės keisti iki šiol žemės sklype susiformavusią infrastruktūrą, pasidaryti naują įvažiavimą į sklypą, kuris numatytas F4,G3 žemės sklypo dalyje tarp koordinačių taškų 53-6 ir pan. nedėstė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šių aplinkybių neįrodinėjo, todėl deklaratyvus šių aplinkybių išvardijimas apeliaciniame skunde demonstruoja atsakovės veikimą prieš veiksmingą, greitą ir teisingą procesą.
10.11. Nesutiko su atsakovo V. Ž. teiginiu, kad pagal ieškovų pateiktą schemą jam 97,5 kv. m numatyta tik „bendrai“ naudojama žemės sklypo dalis „H“, esanti tik po gyvenamuoju namu. Pačių atsakovų kartu su priešieškiniu pateiktoje ir jų parašais patvirtintoje 2020 m. kovo 29 d. schemoje, kurią jie prašė patvirtinti pirmosios instancijos teismo, atsakovo V. Ž. žemės sklypo dalis numatyta toje pačioje vietoje ir tokia pat apimtimi, todėl tokie atsakovo teiginiai demonstruoja jo sieki vilkinti bylos nagrinėjimą, didinti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsakovės J. V., I. Ž. apeliaciniame skunde prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. papildomą sprendimą panaikinti ir atsisakyti tenkinti ieškovų 2021 m. spalio 7 d. prašymą (pakartotą 2021 m. lapkričio 16 d. prašymu), paduotą pasibaigus procesiniam naikinamajam terminui bei priteisti solidariai iš ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
11.1. Bylos baigiamojo proceso etapo chronologija, paremta įrodymais, yra tokia: 2021 m. liepos 20 d. įvyko paskutinis žodinio proceso teismo posėdis, kuriame užbaigtas bylos nagrinėjimas iš esmės. 2021 m. liepos 21 d. surašyta informacinė pažyma byloje apie 2021 m. liepos 20 d. posėdį, trukusį nuo 13:58 val. iki 16:09 val., rodo posėdį pasibaigus bylos nagrinėjimo iš esmės užbaigimu. Pažymos įrašas 16:05 val. rodo, kad šalims nepageidaujant bylos medžiaga negarsinama. Sekantis informacinės pažymos įrašas 16:06 val. rodo, kad į teismo klausimą ar byloje dalyvaujantys asmenys norėtų papildyti, ieškovų atstovė prašo teismą suteikti galimybę atskirai pasiruošti baigiamosioms kalboms. Teismas prašymą tenkino, paskutinis įrašas informacinėje pažymoje rodo, kad teismas posėdį baigiamosioms kalboms paskyrė 2021 m. spalio 7 d. 9:45 bei žodžiu pasiūlė šalims baigiamąsias kalbas iki numatytos posėdžio datos raštu įkelti per EPP, vengiant gausaus proceso dalyvių susiėjimo teisme. 2021 m. spalio 7 d. ryte 5:39 val. teismui per EPP įkelta atsakovų atstovo baigiamoji kalba <Word> ir <pdf> formatu bei prašymas dėl rašytinio proceso baigiamosioms kalboms pasinaudojant 2021 m. liepos 20 d. posėdyje šalims teismo duotu pasiūlymu. 2021 m. spalio 7 d. ryte teisme per EPP gauta ir ieškovų atstovės ne tik baigiamoji kalba, bet ir pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką paduotas prašymas dėl 1 400 Eur advokato atstovavimo išlaidų priteisimo, ataskaita, sąskaitos, mokėjimai. 2021 m. spalio 7 d. informacinė pažyma prasideda 09:37 įrašu apie tai, kad šalys neatvyko ir įrašu, kad teismas praneša, kad bylos nagrinėjimas yra pabaigtas, šiandien yra paskirtos baigiamosios kalbos. 2021 m. lapkričio 15 d. teismo sprendime į neteisėtą ieškovų atstovės 2021 m. spalio 7 d. prašymą dėl 1 400 Eur atstovavimo išlaidų, paduotą po 2,5 mėnesio nuo bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismas nesureagavo. 2021 m. lapkričio 16 d. ieškovų atstovė teikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo, primindama savo neteisėtą 2021 m. spalio 7 d. prašymą ir su juo teiktus išlaidų įrodymus. 2021 m. lapkričio 18 d. papildomu sprendimu teismas tokį neteisėtą prašymą tenkino, priteisdamas solidariai iš atsakovų J. V., V. Ž., I. Ž. ieškovams viso 900 Eur išlaidų.
11.2. Papildomas sprendimas dėl nurodytų 900 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Iš 2021 m. liepos 21 d. informacinės pažymos byloje turinio matosi, kad 2021 m. liepos 20 d. bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas. Teismas dar vieną 2021 m. spalio 7 d. posėdį iš anksto žinomai rašytiniu procesu datai skyrė tik šalių baigiamosioms kalboms raštu per EPP pateikti ir joms skaityti ne žodiniame teismo posėdyje. Tą teismas šalims pasiūlė 2021 m. liepos 20 d. žodinio teismo posėdžio pabaigoje. Bylos nagrinėjimas iš esmės baigėsi 2021 m. liepos 20 d. teismo posėdyje, o prašymą dėl 1 400 Eur atstovavimo išlaidų ir su prašymu susijusius išlaidų įrodymus ieškovų atstovė pateikė teismui tik 2021 m. spalio 7 d., t. y. pasibaigus CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytam naikinamajam terminui. Teismas tokio neteisėto prašymo priimti neturėjo teisės, privalėjo jį atmesti kaip paduotą pažeidus neatnaujintiną naikinamąjį procesinį terminą, ir neteisėto prašymo pagrindu papildomo sprendimo dėl tokio prašymo esmės priimti negalėjo.
11.3. Šalies atstovo akivaizdi klaida civiliniame procese turėtų būti taisoma netinkamu atstovavimu padarytos žalos atstovaujamajam atlyginimo institutu, bet ne atsakovų sąskaita, pažeidžiant proceso teisės normų imperatyvius reikalavimus, ir sukuriant ydingą teismų praktikos kryptį.
Atsiliepimas
12. Ieškovai atsiliepime prašė atmesti atsakovų apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovų ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:
12.1. Atsakovų argumentai dėl neva 2021 m. liepos 20 d. teismo posėdyje pasibaigusio bylos nagrinėjimo iš esmės yra nepagrįsti objektyviais duomenimis. Tokia pozicija apeliaciniame skunde nepagrįstai grindžiama išimtinai 2021 m. liepos 20 d. posėdžio informacinės pažymos duomenimis, tačiau nevertinant šio posėdžio garso įrašo, kuris yra laikomas teismo posėdžio protokolu ir sudedamąja bylos dalimi.
12.2. Susipažinus su 2021 m. liepos 20 d. garso įrašu (teismo posėdžio protokolu) nustatyta, kad šio posėdžio metu buvo atlikti įrodymų tyrimo veiksmai – išklausyti byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimai. Atlikus būtinus įrodymų tyrimo veiksmus, teisėja paklausė proceso dalyvių, ar jie yra susipažinę su bylos medžiaga, ar turės prašymų papildyti bylos medžiagą (garso įrašo 1:47:07). Ieškovų atstovė, atsakydama į šį teisėjos klausimą, pareiškė prašymą padaryti byloje pertrauką arba nesant tokios galimybės – atidėti teismo posėdį, kad būtų sudaryta galimybė pasiruošti baigiamosioms kalboms (garso įrašo 1:48:05). Atsakovų atstovas sutiko su tokiu ieškovų atstovės prašymu, prašė suteikti jam galimybę pasiruošti baigiamajai kalbai. Teismas, išklausęs šalių atstovų pozicijas šiuo procesiniu klausimu, nutarė atidėti teismo posėdį 2021 m. spalio 7 d. 9.45 val. Teismų informacinėje sistemoje šio posėdžio įvykyje pažymėtas įvykis „atidėtas bylos nagrinėjimas“. Nei teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nei 2021 m. liepos 20 d. posėdžio garso įraše (teismo posėdžio protokole) nėra užfiksuota aiškaus bylą nagrinėjusio teismo pareiškimo, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigiamas. Vertinant viso 2021 m. liepos 20 d. posėdžio eigą, šio posėdžio metu bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo ir negalėjo būti baigtas, nes išsprendus ieškovų atstovės prašymą dėl teisės pasiruošti baigiamajai kalbai užtikrinimo, buvo nutarta atidėti teismo posėdį.
12.3. Nors teismo sprendimas tenkinti ieškovų atstovės prašymą ir atidėti teismo posėdį galimai nebuvo pakankamai motyvuotas proceso teisės normomis, tačiau vien tai, kad kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2021 m. spalio 7 d. (ilgiau nei po penkių darbo dienų) suponuoja išvadą, jog bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Tai, kad tiek ieškovų atstovė, tiek atsakovų atstovas, dalyvaudami 2021 m. liepos 20 d. teismo posėdyje, suprato, jog bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo baigtas, patvirtina atsakovų atstovo 2021 m. rugsėjo 23 d. teismui pateiktas prašymas, kuriame atstovas prašė teismo per EPP bylą įkelti 2021 m. liepos 20 d. teismo posėdžio garso įrašą, reikalingą jam rengtis baigiamajai proceso stadijai. Šiame prašyme pats atsakovų atstovas deklaravo, kad prašomas įkelti garso įrašas jam reikalingas ruoštis baigiamajai proceso stadijai, kurios teisminis procesas prašymo pateikimo dieną dar nebuvo pasiekęs.
12.4. Tik suteikus šalių atstovams galimybę pasiruošti baigiamosioms kalboms, kaip tai numatyta CPK 251 straipsnio 3 dalyje, 2021 m. spalio 7 d. posėdyje bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas. Tą patvirtina šio posėdžio garso įrašas. Kaip matyti iš 2021 m. spalio 7 d. garso įrašo (teismo posėdžio protokolo), teismas posėdžio metu paskelbė, kad šalys ir jų atstovai į posėdį neatvyko, gautos šalių atstovų baigiamosios kalbos su prašymais užbaigti bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, atstovams nedalyvaujant. Teismas posėdžio metu nutarė susipažinti su atstovų baigiamosiomis kalbomis rašytinio proceso tvarka, sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2021 m. spalio 28 d. Taigi, būtent šio posėdžio metu faktiškai buvo paskelbta apie bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą ir baigiamąją teisminio proceso stadiją.
12.5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad 2021 m. liepos 20 d. posėdžio metu buvo nutarta surengti 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdį rašytinio proceso tvarka išimtinai baigiamosioms kalboms raštu pateikti. Kaip matyti iš 2021 m. liepos 20 d. teismo posėdžio garso įrašo (teismo posėdžio protokolo), šio posėdžio metu teismui tenkinus ieškovų atstovės prašymą buvo nutarta atidėti teismo posėdį 2021 m. spalio 7 d. 9.45 val. Teismas, atidėdamas teismo posėdį, išaiškino byloje dalyvaujantiems asmenims, kad tuo atveju, jeigu posėdžio dieną galios karantinas, teismo posėdis įvyks rašytinio proceso tvarka; kitu atveju – teismo posėdis įvyks įprasta žodinio proceso tvarka. Be to, toks procesinis sprendimas įprastoje situacijoje, kai visas teisminis procesas vyko žodinio proceso tvarka, procesiškai nebūtų net įmanomas. Tai, kad 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdis įvyko žodinio proceso tvarka taip pat patvirtina posėdžio metu padarytas garso įrašas, kuris posėdžiui vykstant rašytinio proceso tvarka, net nebūtų daromas.
12.6. Iki 2021 m. liepos 20 d. teismo posėdžio proceso dalyviai nebuvo informuoti apie tai, kad šio posėdžio metu planuojama užbaigti įrodymų tyrimo veiksmus (t. y. bylos nagrinėjimą iš esmės) bei pereiti prie baigiamųjų kalbų. Nesuteikus byloje dalyvaujantiems asmenims tokios informacijos, teoriškai jie iki posėdžio net neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl papildomų atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo, todėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos susidariusioje situacijoje negalėjo būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35- 248/2016, 22 punktas). Priešingu atveju, būtų paneigta ieškovų, kurių naudai buvo priimtas sprendimas, teisė gauti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
15. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo ir dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. papildomo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma byloje pasisakys dėl priimto teismo sprendimo, nes atitinkamas procesinis šio sprendimo apeliacine tvarka įvertinimo rezultatas gali turėti įtakos pasisakant dėl papildomo teismo sprendimo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu
16. Atsakovai apeliaciniame skunde prašė prijungti prie bylos medžiagos naujai teikiamą įrodymą – antstolio Gintauto Puodžiuko 2021 m. gruodžio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-19/21/22. Nurodė, kad siekiant apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes vizualizuoti, atliko ginčo žemės sklypo fotofiksaciją, kuri aprašyta faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-19-21/22.
17. Ieškovai prie atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo teikė ir prašė prijungti 2019 m. balandžio 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą Nr. 519, fotonuotraukas, informaciją iš viešai prieinamo Regia.lt žemėlapio, informaciją iš viešai prieinamo street view internetinio puslapio (4 t. 61-69 b. l.).
18. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
19. Pasisakant dėl procesinio prašymo dėl naujo įrodymo prijungimo apeliacinėje instancijoje pažymėtina, kad: i) CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020); ii) įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme; iii) byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas. Dėl išdėstytų aplinkybių atsakovų apeliacinės instancijos teismui teiktą įrodymą – antstolio Gintauto Puodžiuko 2021 m. gruodžio 7 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą atsisakytina priimti.
20. Kadangi apeliacinės instancijos teismas aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu nepriėmė atsakovų teikto faktinio aplinkybių konstatavimo protokolo, o ieškovų teiktais įrodymais (išskyrus žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą) iš esmės siekia atsikirsti į atsakovų apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra siejamos su faktinių aplinkybių protokole nustatytomis aplinkybės, minėtus įrodymus taip pat atsisakytina priimti (4 t. 63-69 b. l.).
21. Pasisakant dėl 2019 m. balandžio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 519 (4 t. 62 b. l.) priėmimo pažymėtina, kad NŽT į bylą buvo įtraukta, kaip išvadą teikianti institucija, ir pateikė išvadą (-as) byloje. Apeliaciniu skundu įrodinėjama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šios išvados, todėl apeliacinės instancijos teismui pasisakant dėl tokių aplinkybių minėtas įrodymas gali būti svarbus vertinant apeliacinio skundo argumentus.
Dėl esminių bylos aplinkybių
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje 0,1742 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso:
22.1. 339/3484 dalys J. L. (pagrindas – 2017 m. rugsėjo 6 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr.SK-9581) (2 t. 122-135 b. l.);
22.2. 113/3484 dalys V. L. (pagrindas – 2017 m. rugsėjo 6 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. SK-9581) (t. 2, b. l. 122–135);
22.3. 15/268 dalys V. Ž. ir I. Ž. (pagrindas – 2013 m. spalio 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 9821 ir 2013 m. lapkričio 12 d. Priėmimo-pardavimo aktas Nr. 10885) (2 t. 103-114, 115-121 b. l.);
22.4. 257/1742 dalys A. S. ir R. S.(pagrindas – 2012 m. lapkričio 20 d. Dovanojimo sutartis Nr. 3-7546; 2012 m. lapkričio 22 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3-7645; 2012 m. lapkričio 29 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3-7771 (t. 2, b. l. 61-68, 69-80, 81-93);
22.5. 425/1742 dalys J. V. (pagrindas – 2012 m. birželio 5 d. Dovanojimo sutartis Nr. EP517) (t. 2, b. l. 18-27);
22.6. 71/268 dalys I. Ž. (pagrindas – 2010 m. balandžio 26 d. Dovanojimo sutartis Nr. 3420 ir 2012 m. spalio 2 d. Mainų sutartis Nr.9858) (t. 2, b. l. 12-17, 28-60, 103-121);
22.7. 275/1742 dalys L. K. (pagrindas – 1997 m. balandžio 22 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr.P01/97-13017) (1, b. l. 8);
23. Teiktas 1996 m. gruodžio 9 d. AB „Geodezininkų sektorius“ parengtas 1 742 kv. m žemės sklypo planas (b. t. 2, b. l. 3).
24. 1996 m. gruodžio 12 d. G. R., L. K., B. K. ir T. K. Vilniaus m. 1-ame notarų biure pasirašė susitarimą (t. 2, b. l. 155):
24.1. G. R. išsiperka 411 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu raide „C“ rausva spalva, ir 43 kv. m bendro naudojimo ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „E“, geltona spalva;
24.2. L. K. išsiperka 183 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu raide „B“ žalia spalva, ir 92 kv. m bendro naudojimo ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „F“, geltona spalva;
24.3. B. K. išsiperka 364 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu raide „A“ melsva spalva, ir 195 kv. m bendro naudojimo ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „F ir G“, geltona ir morkine spalva;
24.4. T. K. išsiperka 399 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu reide „D“ morkine spalva, ir 55 kv. m bendro naudojimo ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „E ir G“, geltona ir morkine spalva (1 t. 45 b. l.).
25. 1997 m. balandžio 22 d. Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PO1197-13018 G. R. iš valstybės įsigijo 454 kv. m žemės (miško) sklypą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 2, b. l. 8-9).
26. 1997 m. balandžio 22 d. Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PO1197-13016 B. K. iš valstybės įsigijo 559 kv. m žemės (miško) sklypą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 2, b. l. 10-11).
27. VĮ Registrų centras“ 2019 m. rugsėjo 19 d. atsisakė tenkinti J. V. prašymą, nurodydamas, kad <...> pateiktas 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimas Nr. 7784 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išpirkimo, nėra tinkamas juridinis dokumentas prašomo juridinio fakto apie nustatytą naudojimosi tvarką įregistravimui. Taip pat informavo, jog 2012 m. birželio 6 d. dovanojimo sutartyje Nr.EP517, kurios pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės, naudojimosi tvarka aukščiau minėtu žemės sklypu nenustatyta. Pareiškėjai taip pat išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka, tačiau nėra duomenų, kad sprendimas būtų skųstas (t. 2, b. l. 151-155 b. l.).
28. Žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 3D-3711 patvirtintinas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įrašų keitimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre aprašas. Nurodyta, kad įsakymas įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. (2 t. 156-165 b. l.).
29. Ieškovai iš pradžių teikė 2020 m. lapkričio 11 d. UAB korporacijos „Matininkai“ Naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo schemą (el. b. t. 2, b. l. 184-185).
Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl teismo sprendimo
30. Aptariamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (byloje ieškovai, atsakovai ir trečiasis asmuo teikė atitinkamus reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo). Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovų patikslintą ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinį (reikalavimus), o atsakovų priešieškinį atmetė.
31. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą nutraukti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
32. Sutiktina su ieškovų pastebėjimu, kad faktiniu apeliacinio skundo pagrindu pagrinde dėmesys skiriamas ieškovų ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, patvirtintos naudojimosi tvarkos kritikavimui (tą patvirtina ir apeliacinio skundo dalykas), tačiau atsakovai iš esmės neįrodinėja, kuo jų teiktas planas (schema) yra pranašesnis (geresnis) negu ieškovų.
Žemesnės instancijos teismas
33. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
34. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).
35. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektą valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valią, t. y. nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi būti paisoma visų bendraturčių nuožiūros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).
36. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
37. Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003).
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y., nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020, 17 punktas).
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savo tikslais į atidalijimą yra panašus naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo institutas (CK 4.81 straipsnis), tačiau tarp jų yra esminis skirtumas. Atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu. Tokį objektą jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Tuo tarpu nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Taigi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymas – tai du skirtingi institutai, reglamentuojantys skirtingus bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdus (nutarties 50 punktas), todėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės analogijos taikymas nagrinėjamu atveju negalimas. Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Vis dėlto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors šiuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaši paskirtis, yra savarankiški ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 21 punktas), besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt.
40. Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).
41. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
42. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Teismo atsisakymas tvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas).
43. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, L. K. prašė nustatyti jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2021 m. balandžio 20 d. UAB korporacijos „Matininkai“ parengtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą (3 t. 48-50 b. l.).
44. Į bylą teikta UAB korporacijos „Matininkai“ 2021 m. balandžio 20 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schema (3 t. 51 b. l.).
45. Atsakovai prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal UAB korporacijos „Matininkai“ 2021 m. kovo 29 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos schemą-planą (3 t. 55, 56, 71, 77-78 b. l.).
46. Ieškovai prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal 2021 m. balandžio 20 d. UAB korporacijos „Matininkai“ parengtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą (3 t. 104-106, 108-109 b. l.).
47. Pasisakant dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).
48. Skundžiamo teismo sprendimo turinys neleidžia sutikti su apeliantų teiginiais, esą teismas neatliko 1996 m. gruodžio 12 d. susitarimo, reg. Nr. 7781, teisinio vertinimo (žr. skundžiamo sprendimo 20 punktą). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad: i) minėto susitarimo tikslas nėra naudojimosi tvarkos nustatymas; ii) bandant pagal jį įregistruoti žemės sklypo naudojimosi tvarką VĮ Registrų centras tokio prašymo netenkino, o byloje nėra duomenų, kad toks sprendimas būtų buvęs apskųstas ir panaikintas. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2010 m. balandžio 26 d. dovanojimo sutartyje nurodyta, kad <...> naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatyta. Bendrosios dalinės nuosavybės teise turtas valdomas, juo naudojamasi bendraturčių sutarimu (1.3 punktas) (2 t. 14 b. l.). 2012 m. lapkričio 20 d. dovanojimo sutartyje nurodyta, kad <...> apdovanotieji taip pat patvirtina, jog jiems yra suprantama, kad šia sutartimi nėra nustatoma konkreti šios sutarties 2.2 punkte nurodyto žemės sklypo dalis, kuria apdovanotieji naudosis atskirai nuo kitų minėto žemės sklypo bendraturčių įgiję daiktą (6.7 punktas) (2 t. 65 b. l.). 2012 m. lapkričio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad <...> pirkėjai taip pat patvirtina, jog jiems yra suprantama, kad šia sutartimi nėra nustatoma konkreti šios sutarties 2.4 punkte nurodyto žemės sklypo dalis, kuria pirkėjai naudosis atskirai nuo kitų minėto žemės sklypo bendraturčių įgiję daiktą (8.9 punktas) (2 t. 77 b. l.). 2012 m. lapkričio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad <...> pirkėjas patvirtina, jog jam yra žinoma, kad įgijus Daiktą2, šios sutarties 2.3 punkte nurodytas žemės sklypas priklausys pirkėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (8.5 punktas) (2 t. 87 b. l.). 2013 m. spalio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatyta. Bendrosios nuosavybės teise turtas valdomas juo naudojamasi bendraturčių sutarimu (2.6 punktas) (108 b. l.). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors patys atsakovai teigia, jog jau yra nustatyta konkreti žemės sklypo naudojimosi tvarka, tačiau priešieškiniu reiškė reikalavimus dėl jos nustatymo.
49. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis. Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau, pasikeitus kuriam nors iš susitarusių bendraturčių, jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimų susitarimo formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
50. Teismui esant pateiktiems keliems žemės sklypo naudojimosi tvarkos planams, teismas turėjo įvertinti, kuris iš jų yra tinkamesnis (pranašesnis) ir, ar pagal jį galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką, o padaręs išvadą, jog visi teismui teikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir (ar) ydingi, teismas turi teisę juos atmesti.
51. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, kiek tai buvo įrodinėjama pirmojoje instancijoje, pagrįstai sprendė, kad ieškovų ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, teiktas projektas yra pranašesnis, nes: a) kiekvienam iš bendrasavininkių priskirtos dalys yra racionalesnės (patogesnės) naudotis; b) tai sudarys galimybę netrukdomai naudotis atitinkamomis dalimis; c) racionaliau išspręstas automobilinio vietų klausimas. Be to, pakankamai pagrįstais laikytini teiginiai, kad šiuo metu realizuojama (naudojama) naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra racionali bei iš esmės pažeidžia kai kurių bendrasavininkių interesus. Tačiau vertinant bylos medžiagą yra pakankamas pagrindas sutikti su atsakovų (apeliantų) teiginiais, kad visapusiškai nebuvo (į)vertintos aplinkybės dėl išvadą teikiančios institucijos – NŽT pateiktų išvadų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad:
51.1. Pirma, byloje buvo teiktos kelios išvados dėl skirtingų naudojimosi žemės sklypu schemų (pvz. 2020 m. sausio 3 d. išvada dėl 2018 m. lapkričio 22 d. UAB korporacijos „Matininkai“ schemos (t. 1, b. l. 77-81 b. l.), 2020 m. vasario 26 d. išvada pakartotinai įvertinus UAB korporacijos „Matininkai“ 2018 m. lapkričio 22 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu schemą (t. 3, b. l. 8-13), 2021 m. birželio 11 d. išvada (3 t. 86-90 b. l.).
51.2. Antra, NŽT, kaip išvadą teikianti institucija, akcentavo, <...>, kad:
51.2.1. Teismo sprendimu patvirtinto plano pagrindu naudojimosi tvarka turės būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl tokiame plane (schemoje) esančios žemės sklypo ribos negali būti pakitusios. Kaip matyti iš kartu su ieškovų ieškiniu pateiktos UAB korporacijos „Matininkai“ 2018 m. lapkričio 22 d. parengtos Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemos Ml:500, ji nebuvo pateikta ir suderinta NŽT.
51.2.2. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnyje „Reikalavimai žemės sandoriams“, be kita ko, nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema; žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis; žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Žemės įstatymo 30 straipsnio 1, 2 dalys). Šios įstatymo nuostatos taikomos visiems žemės sandoriams, inter alia susitarimams dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo. Žemės sklypo planas, atitinkantis vienodus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, reikalingas žemės santykiams tvarkyti: sklypui ar jo daliai identifikuoti, žemės sklypo naudojimosi tvarkai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir kt., todėl nurodyti Žemės įstatymo reikalavimai dėl tinkamo žemės sklypo plano būtinybės galioja ne tik nustatant naudojimosi tvarką sandorio (bendraturčių susitarimo) pagrindu, bet ir tais atvejais, kai bendraturčių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nagrinėja teismas. Siekiant nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, žemės sklypo planas turi būti parengtas žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir atitikti teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu konkretus žemės sklypas buvo suformuotas (Žemės įstatymo 30 straipsnio 1, 2 dalys). Aptartų įstatymo nuostatų pagrindu kasacinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, teismui turi būti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką ir atitinkantis teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010). Taigi Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas turėtų būti suderintas su valstybinės žemės patikėtiniu – NŽT, kuri suderina žemės sklypo išorinę ribą, tokiu būdu patvirtindama, kad žemės sklypo ribos atitinka suformuotas ir įregistruotas žemės sklypo ribas ir jos (ribos) nėra keičiamos. Išorinę žemės sklypo ribą suderina valstybinė institucija, laikydamasi tam tikrų formalių procedūrų ir išorinės žemės sklypo ribos atitikimą nustatytai ir registruotai ribai savo parašu patvirtina įgalioti specialistai, todėl šio veiksmo iš esmės negalės atlikti teismas.
51.3. Trečia, teismų praktikoje išaiškinta, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Kadangi teismų tvirtinamos bendraturčių taikos sutartys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo yra žemės sandoriai, tai jos taip pat gali būti tvirtinamos tik esant žemės planui, atitinkančiam prieš tai nurodytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/ 2003).
51.4. Ketvirta, pažymėtina, kad ir vėlesnė schema (planas), kuria rėmėsi tiek ieškovai, tiek trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, taip pat nebuvo suderinta su NŽT (3 t. 51 b. l.).
51.5. Penkta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats pirmosios instancijos teismas dar 2020 m. sausio 9 d. nutartyje nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus ir nurodė, kad <...> ieškovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi planas – schema nevisiškai atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus – tarp jų nėra suderintas su NŽT (1 t. 140-141 b. l.). Tačiau ieškovai į teismo nutartyje paminėtą reikalavimą patikslintame ieškinyje nurodė, kad <...> šiuo atveju visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu naudojimosi žemės sklypu schema turėtų būti derinama su NŽT, kai jai jokia žemės sklypo dalis nepriklauso (2 t. 174-175 b. l.).
51.6. Šešta, aplinkybė, kad ginčo šalys 2019 m. balandžio 10 d. yra pasirašiusios žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų, jog aptariamu atveju turėjo būti suderintos išorinės žemės sklypo ribos su NŽT. Tai aktualu ir keliais aspektais: a) pagal ieškovų ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, schemą (planą) yra paliekamas tik 75 cm praėjimas šalia gyvenamojo namo; b) atitinkama žemės sklypo pusė susieta su Pavilnio regioninio parko riba; c) sklype yra ir atitinkami statiniai.
51.7. Septinta, VĮ Registrų centro 2014 m. birželio 20 d. rašte Nr. VILIN (12.5.13)-17349 nurodyta, kad <...> žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo posūkio taškų ir riboženklių koordinates Vilniaus miesto koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema, atlikti 1997 m. rugpjūčio 27 d., duomenų apie minėto žemės sklypo atliktus vėlesnius kadastrinius matavimus ir suderinimą su žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiais nekilnojamojo turto registravimo įstaiga neturi (prijungtos bylos Nr. 2-1029-728/2015 1 t. 76 b. l.). NŽT 2014 m. liepos 10 d. rašte Nr. 1SS-(10.5)-1766 nurodyta, kad <...> siekiant nustatyti konkrečius žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų posūkio taškų koordinačių nesutapimus, galimai atsiradusius transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, reikia pagal tuos pačius vietinio pagrindo punktus, kurie buvo naudojami pradiniais punktais ankstesniuose kadastriniuose matavimuose, atstatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riboženklių padėtis vietovėje. Nustačius žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riboženklių padėtis vietovėje, turi būti atlikti kontroliniai matavimai nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Palyginus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riboženklių koordinates, transformuotas iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, su tų pačių riboženklių koordinatėmis, nustatytomis atlikus kontrolinius kadastrinius matavimus nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje, galima nustatyti skirtumą tarp žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riboženklių koordinačių vietovėje ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų šio žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinačių. Nustačius neleistinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nesutapimus, tikslinga inicijuoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų, nustatytų atlikus kadastrinius matavimus nuo vietinio geodezinio pagrindo punktų, kurių koordinatės nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje arba vėliau transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, tikslinimą Nuostatų nustatyta tvarka – kreiptis į asmenį, turintį teisę nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis (toliau - matininkas), kuris, teisės aktų nustatyta tvarka atliks žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, sudarys šio žemės sklypo planą, jame nurodydamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkų bendru sutarimu ir/ar teismo sprendimu nustatytas atskirai naudojamas šio žemės sklypo dalis, ir parengtą minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą pateiks Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui (toliau – Skyrius) tikrinti. Skyriui patikrinus bei suderinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, bus parengtas Skyriaus vedėjo sprendimas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo, kurio pagrindu VĮ Registrų centras patikslins žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre bei patikslins šio žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (prijungtos bylos Nr. 2-1029-728/2015 1 t. 77-79 b. l.).
52. Esant nurodytoms aplinkybės darytina išvada, kad planas, kuriuo rėmėsi ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, turi atitinkamų trūkumų, kurių tinkamai ne(į)vertinus, ieškovų ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, planas (schema) negalėjo būti tvirtinamas. Tuo pačiu pažymėtina, kad minėtame plane nėra pažymėtas koordinačių taškas 60. Paminėtina, kad ir atsakovų teiktas planas nėra suderintas su NŽT. Aptariamu aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad NŽT buvo įtraukta į bylą išvadą teikiančia institucija, todėl visos aplinkybės, kurios siejamos su plano suderinimu su NŽT ir(ar) išorinėmis sklypo ribomis galėjo būti įvertintos ir dėl jų išsiaiškinta pirmosios instancijos teisme.
53. Įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo sprendimu patvirtintoje žemės sklypo naudojimo tvarkoje esant nustatytoms konkrečioms ieškovų ir atsakovų žemės sklypo dalims konkrečioje vietoje, o paaiškėjus aplinkybei, kad išorinės žemės sklypo ribos yra netinkamos, tai savaime vėl lemtų naujo ginčo iniciavimą. Taigi prašoma patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarka, neįvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių, objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro turto naudojimo.
54. Sutiktina, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta kokia konkrečiai yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, o tai laikytina teismo sprendimo trūkumu.
55. Pažymėtina, jog nors apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
56. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų ir nenustatė visų teisingam bylos išnagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių, kurios siejamos su plano suderinimu su NŽT ir(ar) išorinėmis sklypo ribomis (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis). Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
57. Pritartina ieškovams, kad tam tikri argumentai, kuriais ginčijama ieškovo ir trečiojo asmens, prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, buvo pateikti tik apeliacinėje instancijoje (pvz. žemės sklypas aptvertas tvora su betoniniais pamatais (stovinčia nuo 1965 m.), valstybinės žemės sklypo dalyje stovi dvikamienė pušis, argumentai dėl patekimo į garažą ir pan.). Nagrinėjant bylą iš naujo svarstytina atlikti ir įvykio vietos apžiūrą.
58. Tuo pačiu vertinant atsakovų apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
Dėl papildomo teismo sprendimo
59. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 18 d. papildomu sprendimu išsprendė teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – priteisė solidariai iš atsakovų J. V., V. Ž., I. Ž., ieškovei J. L. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė solidariai iš atsakovų J. V., V. Ž., I. Ž., ieškovei V. L. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė solidariai iš atsakovų J. V., V. Ž., I. Ž. ieškovei R. S. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 t. 189-190 b. l.). Atsakovės J. V., I. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. papildomą sprendimą (4 t. 3-4 b. l.).
60. Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
61. Teismas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių nutarė teismo sprendimą dėl ginčo esmės panaikinti ir perduoti ginčą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
62. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kadangi papildomas sprendimas yra sudėtinė teismo sprendimo dalis, apeliacinės instancijos teismui priimant sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, naikinamas ir papildomas sprendimas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-11-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1175-330/2020). Papildomas sprendimas nėra autonomiškas – juo išsprendžiami tie klausimai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nebuvo, nors turėjo būti išspręsti, priimant sprendimą (CPK 277 straipsnis). Teisminio proceso metu dalyvaujančių byloje asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas tik užbaigus bylą – išnagrinėjus ją iš esmės, kuomet išsprendžiami šalių byloje pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai ir ieškinys tenkinamas (visiškai ar iš dalies) ar atmetamas (CPK 93 straipsnis), arba kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis). Taigi bet kokiu atveju, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo baigtas ir byloje buvo priimtas baigiamasis procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
63. Šiuo atveju ir pačiame papildomame sprendime nurodyta – priimti papildomą sprendimą prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-55-494/2021 ir išspręsti teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.
64. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vertinant tai, kad yra panaikintas teismo sprendimas dėl ginčo esmės ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tuo pačiu naikintinas ir 2021 m. lapkričio 18 d. papildomas sprendimas, kuris yra sudėtinė teismo sprendimo dalis, bei nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl atsakovių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų dėl papildomo teismo sprendimo. Priešingas aiškinimas neatitiktų teismų formuojamos praktikos, kad papildomas sprendimas yra sudėtinė teismo sprendimo dalis. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas tik bylą išnagrinėjus iš esmės teismui priimant baigiamąjį procesinį sprendimą.
65. Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šalių turėtomis atstovavimo išlaidomis, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir 2021 m. lapkričio 18 d. papildomą sprendimą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.