Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-07 · Civilinė byla Nr. e2A-30-431/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
e2A-30-431/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37203-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė, Loreta Braždienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio konstrukcijos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-30-431/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37203-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.9; (S) 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio konstrukcijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio konstrukcijos“ ieškinį atsakovui antstoliui A. N. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – „Association of Underwrighters known as Lloyd‘s“ nariai, veikiantys per valdymo agentą Aegis Managing Agency Ltd,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš antstolio 6 435,35 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad antstolis 2013 m. spalio 10 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522/PRV priėmė vykdyti išieškotojos UAB „Molesta“ pateiktą Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-470-732/2013, kuriame buvo nurodyta, jog Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartyje buvo nuspręsta panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį ir skolininkės UAB „Molesta“ prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo tenkinti, įpareigojant ieškovę grąžinti UAB „Molesta“ pagal 2012 m. rugsėjo 26 d. teismo įsakymą gautas lėšas: 462 100,62 Lt skolos, 1 616 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo nutarties ir pateikto vykdyti vykdomojo rašto turinys skyrėsi, vykdomajame rašte buvo nurodytas neegzistuojantis teismo įsakymas, UAB „Molesta“ pinigų ieškovei nemokėjo, juos už UAB „Molesta“ sumokėjo UAB „Eicore“, sumokėta suma neatitiko vykdomajame rašte nurodytos sumos. Tačiau antstolis 2013 m. spalio 10 d. patvarkymu neteisėtai priėmė vykdyti 2013 m. spalio 3 d. vykdomąjį raštą, kuris turėjo akivaizdžių trūkumų, ir pradėjo vykdymo veiksmus. Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-470-732/2013 ištaisė vykdomajame rašte padarytas klaidas ir 2017 m. birželio 5 d. išdavė naują vykdomąjį raštą Nr. eA2-432-335/2015. Tačiau antstolis, iki naujo vykdomojo rašto išdavimo, 2016 m. spalio 24 d. patvarkymu areštavo ieškovei priklausančią 1/3 dalį administracinio pastato, turto arešto akte nurodydamas 134 417,52 Eur arešto mastą. Taip pat antstolis 2017 m. vasario 22 d. davė nurodymą piniginių lėšų apribojimo informacinei sistemai priverstinai nurašyti 140 264,59 Eur sumą, todėl dviejose ieškovės banko sąskaitose buvo apribotas disponavimas 140 264,59 Eur sumomis.

3. Antstolis, esant akivaizdiems vykdomojo rašto trūkumams, nesant nustatytai išieškojimo sumai, nuo 2016 m. spalio 24 d. vykdomojo rašto įvykdymui užtikrinti areštavo 1/3 dalį pastato, nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. vasario 28 d. pritaikė dviejų sąskaitų po 140 264,59 Eur areštą, nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2018 m. sausio 17 d. (vykdomosios bylos nutraukimo) – vienos banko sąskaitos areštą, apribojant disponavimą 140 264,59 Eur suma. Ieškovė dėl banko sąskaitoms pritaikytų apribojimų neteko galimybės teisėtai turėtas lėšas panaudoti savo veikloje. Ieškovės piniginės lėšos, nepaisant akivaizdžių vykdomojo rašto trūkumų ir galiojusio nekilnojamojo turto arešto, neteisėtai buvo areštuotos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad delikto atveju antstolis ieškovo negautas pajamas turi kompensuoti, mokėdamas 5 proc. palūkanas. Antstolis, neteisėtai apribojęs ieškovės galimybę naudotis banko sąskaitoje turimomis lėšomis, turi kompensuoti praradimus palūkanų forma. Vienos dienos palūkanų dydis sudaro 19,21 Eur (140 264,59 Eur*5 proc./365 = 19,21 Eur), galimybė naudotis banko sąskaitose esančiais pinigais buvo apribota 335 dienas, todėl už šį laikotarpį kompensuotina 6 435,35 Eur žala.

Šalies argumentai

4. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-470-732/2013 dėl 134 417,52 Eur išieškojimo iš ieškovės išieškotojai UAB „Molesta“ trūkumai nebuvo akivaizdūs. Vykdomajam raštui keliami reikalavimai numatyti CPK 648 straipsnyje. Vykdomojo rašto atitikimą šiame straipsnyje numatytiems reikalavimams antstolis patikrino ir neatitikimų nenustatė, todėl vykdomasis dokumentas buvo priimtas ir vykdomas CPK nustatyta tvarka. Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos teismo daugelyje bylų, tačiau vykdomasis raštas taip ir nebuvo panaikintas. Ieškovės nurodyta teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartimi vykdomasis raštas buvo pakeistas, o ne panaikintas. Ši aplinkybė patvirtina, jog vykdomasis dokumentas buvo teisėtai ir pagrįstai vykdomas. Antstolis neįgaliotas tikrinti teismo priimtų sprendimų ir išduotų vykdomųjų raštų pagrįstumo. Antstolis, priimdamas vykdomąjį raštą, turi patikrinti, ar pateiktas teismo išduotas vykdomasis raštas atitinka formalius reikalavimus. Abejoti teismo išduoti vykdomojo rašto pagrįstumo antstolis neturi teisės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė pagrįstai nurodė, jog Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. vykdomojo rašto Nr. 2-470-732/2013 turinys neatitiko vykdytino teismo dokumento – Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-656-252/2013 turinio, nes minėtame vykdomajame rašte nurodyta neteisinga teismo įsakymo, kurio vykdymo atgręžimą nutarta taikyti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-656-252-2013, išdavimo data. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-656-252-2013 nebuvo nurodyta, taikant sprendimo vykdymo atgręžimą, išieškotina suma, o Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. vykdomajame rašte Nr. 2-470-732/2013 tokia suma nurodyta.

7. Nors CPK 651 straipsnio 2 dalyje pateiktas kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą sąrašas nėra baigtinis, tačiau pagal minėtą teisės normą antstolis, spręsdamas vykdomojo rašto priėmimo vykdyti klausimą, privalo nustatyti tik akivaizdžias kliūtis, trukdančias priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Antstolis neprivalo ir nėra įgaliotas tikrinti teismo veiksmų, išduodant vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 3 punktą, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių, būtina patikrinti, ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis). Reikalavimai vykdomojo dokumento turiniui nustatyti CPK 648 straipsnyje. CPK 646 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kokie priedai turi būti pridėti prie vykdomojo rašto, tarp kurių nenumatyta vykdytino dokumento kopija.

8. Darytina išvada, jog antstolis, spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, neprivalo tikrinti vykdomajame dokumente nurodytų sumų pagrįstumo ir jų atitikimo vykdytino dokumento turiniui. Nagrinėjamoje byloje antstoliui pateiktas vykdyti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. vykdomasis raštas Nr. 2-470-732/2013 atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus, keliamus vykdomojo dokumento turiniui. Platesnė vykdomojo dokumento turinio analizė, tai yra vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo, jame nurodytų išieškotinų sumų pagrįstumo tikrinimas, nepriskirti antstolio kompetencijai, taip pat tai nepriskirtina prie CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų akivaizdžių kliūčių, sudarančių pagrindą antstoliui atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.

9. Vykdomojo rašto rašymo apsirikimų ištaisymas nepatvirtina, jog Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-656-252-2013 numatytas teismo įsakymo vykdymo atgręžimas: įpareigojimas ieškovės grąžinti UAB „Molesta“ pagal 2012 m. rugsėjo 26 d. teismo įsakymą gautas pinigines lėšas, tapo nevykdytinu. Ieškovė nei teismui, nei vykdymo proceso metu antstoliui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog antstolio pritaikyti suvaržymai iš esmės viršija, vykdant teismo įsakymo atgręžimą, išieškotiną sumą. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog vykdant Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymą pinigus ieškovei sumokėjo trečiasis asmuo UAB „Eicore“, neįtakoja teismo įsakymo vykdymo atgręžimo pagrindo, nes trečiasis asmuo, įvykdęs už skolininkę piniginę prievolę, įgijo reikalavimo teisę į skolininkę. Tačiau tai neįtakoja kreditoriaus teisių (CPK 6.50 straipsnio 3 dalis).

10. Antstolė A. S., vykdydama kitą vykdomąją bylą, 2016 m. rugpjūčio 11 d. įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus: ieškovei pagal teismo įsakymą UAB „Molesta“ sumokėtą sumą į iš UAB „Molesta“ ieškovei išieškotiną sumą. Tačiau minėtas antstolės patvarkymas dėl įskaitymo yra panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi. Todėl antstolis neturėjo pagrindo vadovautis kitos antstolės patvarkymu dėl įskaitymo, kuris įsiteisėjusia teismo nutartimi pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Kadangi antstolės A. S. patvarkymas buvo apskųstas teismui, nėra pagrindo laikyti jį galiojančiu ir sukeliančiu teisines pasekmes. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi dar kartą buvo atliktas minėtas įskaitymas, tačiau ši nutartis nebuvo įsiteisėjusi ir panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi apeliacine tvarka.

11. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog ieškovė ne kartą pagal CPK 31 skyriuje nustatytą tvarką yra skundusi antstolio veiksmų, priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą, teisėtumą, taip pat ir antstolio pritaikytų priverstinio vykdymo priemonių teisėtumą. Nors teismo procesiniuose dokumentuose, kuriais išspręsti ieškovės skundai dėl antstolio veiksmų, priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą, nėra pasisakyta dėl kiekvienos šioje civilinėje byloje ieškovės nurodytos aplinkybės, tačiau visose civilinėse bylose padaryta išvada, jog antstolis teisėtai priėmė vykdyti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-470-732/2013, taip pat teisėtai pritaikė priverstines vykdymo priemones bei teisingai nustatė jų mastą.

12. Ieškinyje nurodytų antstolio veiksmų teisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2YT-20490-155/2017; Nr. 2YT-16897-872/2017; Nr. 2YT-49821-807/2016; Nr. 2YT-34772-433/2016; Nr. 2-17686-871/2015; Nr. 2YT-28852-728/2016 (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-322-275/2017). Tokie teismo procesiniai sprendimai turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Ieškovė visus ieškinyje nurodytus nuostolių atsiradimo priežastimi antstolio veiksmus buvo apskundusi teismui skundu dėl antstolio veiksmų ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais minėti antstolio veiksmai pripažinti teisėtais, todėl dėl tokių veiksmų kilę ieškovės nuostoliai neatlygintini, nesant vienos iš būtinų antstolio civilinės atsakomybės sąlygų – jo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

13. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-656-252-2013 pripažinta netekusia galios Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-480-335/2017, atnaujinus procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-480-335/2017 įsiteisėjo 2018 m. sausio 11 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-88-425/2018, nutarus netenkinti RUAB „Molesta“ atskirojo skundo ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Laikotarpiu nuo antstolio 2013 m. spalio 10 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti iki 2018 m. sausio 11 d. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-656-252-2013 buvo įsiteisėjusi, galiojanti ir vykdytina.

14. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktą tuo atveju, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, vykdomoji byla nutraukiama. Nutraukus vykdomąją bylą, antstolio patvarkymu panaikinamos visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis. Nagrinėjamoje byloje pagrindas nutraukti antstoliui vykdomąją bylą ir panaikinti ieškovei pritaikytas priverstinio vykdymo priemones atsirado 2018 m. sausio 11 d. Ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių antstolio vengimą ar delsimą nutraukti vykdomąją bylą, paaiškėjus, jog yra panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindu. Ieškovė pripažįsta, kad vykdomoji byla buvo nutraukta ir priverstinio vykdymo priemonės panaikintos 2018 m. sausio 17 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Ieškovė UAB „Aliuminio konstrukcijos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018 yra išaiškinęs, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką prejudicinių faktų taisyklė, reiškianti, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, netaikytina teismo nutartims, išskyrus apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuriomis išsprendžiama byla, teismo sprendimams už akių bei teismo įsakymams. Šie dokumentai kitose bylose vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Todėl pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinyje nurodytų antstolio veiksmų teisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose, kurie turi prejudicinę galią nagrinėjamoje civilinėje byloje

Šalies argumentai

15.2. Ginčai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, pagal kurią sprendžiamos tiktai tokios civilinės bylos, kuriose nėra ginčo dėl materialinės teisės. Ypatingosios teisenos bylose reiškiami prašymai ir reikalavimai paprastai reiškiami ne kitam proceso dalyviui, o bylą nagrinėjančiam teismui, kuris nagrinėja bylą vadovaudamasis principais, priešingais principams, taikomiems ieškinio teisenos bylose. Antstolio veiksmų teisėtumo įvertinimas CPK 510 straipsnio tvarka yra skirtas tik tam, kad pašalinti atsiradusias procesines kliūtis vykdymo metu ir leisti procesui tęstis. Toks teismo atliktas procesinės situacijos įvertinimas nereiškia antstolio veiksmų įvertinimo, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Nagrinėjamoje byloje negalima remtis antstolio pateiktomis nutartimis ir dėl to, kad iš esmės nėra aišku, kokiame kontekste vienas ar kitas antstolio veiksmas buvo teismų įvertintas. Teismas nepagrįstai antstolio veiksmus įvertino, apibendrindamas kitose bylose teismų priimtų nutarčių rezultatus.

15.3. Teismas visiškai nevertino, ar antstolis turėjo pagrindą, praėjus 3-4 metams nuo vykdymo pradžios, taikyti apribojimus ieškovės turtui, tuo labiau, areštuoti tą pačią sumą dviejuose bankuose skirtingomis valiutomis vienoje sąskaitoje. Teismo išvados, jog antstolis neprivalo tikrinti teismo veiksmų, išduodant vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo, vykdomajame dokumente nurodytų sumų pagrįstumo ir jų atitikimo vykdytino dokumento turiniui, taip pat, jog antstoliui pateiktas 2013 m. spalio 3 d. vykdomasis raštas atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus, prieštarauja CPK ir Antstolių įstatyme įtvirtintam reglamentavimui. Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 3 punktą antstolis turi patikrinti, ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis). CPK vienareikšmiškai yra numatyta, kad antstolis turi patikrinti, ar vykdomajame rašte nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis yra perrašyta pažodžiui (CPK 651 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

15.4. Įstatymų leidėjas nenumato, kokiu būdu antstolis, kaip savo srities profesionalas, turi tai padaryti – reikalauti sprendimo (nutarties) kopijos ar prisijungti prie teismų sistemos ir patikrinti. Esmė yra ta, kad antstolis turi patikrinti ir, priimdamas vykdomąjį dokumentą, garantuoti bei prisiimti atsakomybę, kad jis vykdo tiksliai tai, ką nusprendė teismas. Reikalavimas vykdyti tiksliai tai, kas parašyta teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje taikytinas nurodytoms sumoms, žodžiams, pavardėms, kodams ar pan. Galimų klaidų (netikslumų) kontrolė vykdomuosiuose dokumentuose numatyta būtent antstoliams ir ji vykdoma dar prieš priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti. Todėl cituotos teismo išvados iš esmės prieštarauja ne tik teisiniam reglamentavimui, bet ir įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl vykdomojo rašto klaidų ištaisymo nustatytai aplinkybei.

15.5. Nagrinėjamoje byloje buvo įrodinėjamas ir antstolio veiksmų neteisėtumas, taikant apribojimus ieškovės turtui ir lėšoms, kai vykdymo metu buvo atlikti du įskaitymai. Būtent dėl neteisėtų suvaržymų pritaikymo ieškovės turtui ir lėšoms byloje ir yra pareikštas ieškinys. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog antstolio priimti patvarkymai neturi įsiteisėjimo termino. Priimtas patvarkymas sukelia teisines pasekmes iš karto po jo priėmimo. Antstolei A. S. 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu atlikus įskaitymą, jo galiojimas nebuvo sustabdytas, todėl iki jo panaikinimo 2017 m. spalio 31 d. turėjo būti pripažįstama, kad priešpriešinės prievolės yra įvykdytos.

15.6. Ginčas vyksta dėl areštų taikymo vykdymo procese. Ši situacija iš esmės skiriasi nuo areštų taikymo nagrinėjant bylą. Vykstant teisminiam procesui dėl materialinio ginčo nėra žinoma, kaip (kieno naudai) šis ginčas baigsis. Tuo tarpu vykdymo stadijoje sprendimas yra aiškus. Jo vykdytina dalis turi būti nurodyta teisingai (pažodžiui) išduotame vykdomajame rašte. Pagal CPK 687 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą, kitos priverstinio vykdymo priemonės netaikomos. Jeigu nebūtų atliktas antstolės 2016 m. rugpjūčio 11 d. įskaitymas, antstolis turėtų pats spręsti dėl įskaitymo taikymo, o esant jau atliktam kitos antstolės įskaitymui, tol, kol šis įskaitymas nebuvo panaikintas, negalėjo imtis jokių priverstinio išieškojimo veiksmų, nes jo veiksmai reikštų įvykdyto sprendimo vykdymą antrą kartą.

15.7. Ieškovės turto areštas buvo pritaikytas 2016 m. spalio 24 d., o lėšos buvo areštuotos 2017 m. vasario 22 d. Nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. spalio 31 d. galiojo (nebuvo sustabdytas) antstolės atliktas įskaitymas. Todėl antstolis neturėjo procesinės galimybės priverstine tvarka išieškoti lėšas antrą kartą, nes vykdomasis dokumentas jau buvo įvykdytas įskaitymo būdu. Visiškai nesuprantama, kokios prievolės (sprendimo, nutarties) įvykdymą siekė užtikrinti antstolis, jeigu vykdomasis dokumentas jau buvo įvykdytas įskaitymu. Taikant areštus, įskaitymas galiojo, jis nebuvo panaikintas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi pripažintas teisėtu. Todėl antstolio taikyti ieškovės turto areštai negali būti laikomi nei teisėtais, nei pagrįstais. Aplinkybės, kad vėliau įskaitymas buvo panaikintas, ar netgi pats vykdomasis dokumentas neteko galios, neturi jokios reikšmės antstolio veiksmų vertinimui konkrečiu procesiniu momentu, tai yra 2017 m. vasario 22 d.

15.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nei teismui, nei vykdymo proceso metu antstoliui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog antstolio pritaikyti skolininko suvaržymai iš esmės viršija vykdant teismo įsakymo atgręžimą išieškotiną sumą. Priešingai, byloje yra pateiktas tiek UAB „Eicore“ vadovo raštas, tiek ir banko operacijos išrašas, kurie patvirtina, kad ieškovei pagal įsakymą buvo sumokėta 458 561,77 Lt suma, o antstolis reikalavo grąžinti 464 116,82 Lt sumą, areštuoto turto vertė sudarė 134 417,52–140 262,59 Eur. Minėti dokumentai vienareikšmiškai patvirtina, kad antstolio reikalauta grąžinti suma viršijo ieškovei sumokėtą. Teismas visiškai nevertino antstolio veiksmų po to, kai 2017 m. kovo 10 d. Molėtų rajono apylinkės teismas pakeitė 2013 m. spalio 3 d. vykdomąjį raštą, nevertino antstolio pozicijos dėl vykdomojo rašto trūkumų ištaisymo, nevertino fakto, kad pats antstolis suprato, kad sumų buvimas ar nebuvimas vykdomajame rašte keičia vykdymo procesą, nevertino fakto, kad pačiam antstoliui nebuvo aišku, kokio masto atgręžimą jis vykdo.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į ieškovės UAB „Aliuminio konstrukcijos“ apeliacinį skundą atsakovas antstolis A. N. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Ieškovė nepaneigė ir skunde nepasisakė dėl teismo nustatytos, esminę reikšmę byloje turinčios aplinkybės, kad pagrindas antstoliui nutraukti vykdomąją bylą ir panaikinti ieškovei pritaikytas priverstinio vykdymo priemones atsirado 2018 m. sausio 11 d. Ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių antstolio vengimą ar delsimą nutraukti vykdomąją bylą, paaiškėjus, jog yra panaikinti vykdomieji dokumentai. Ieškovė pripažįsta ir neginčija, kad vykdomoji byla buvo nutraukta ir priverstinio vykdymo priemonės panaikintos 2018 m. sausio 17 d.

16.2. Teismas teisingai nustatė, jog ieškinyje nurodytų antstolio veiksmų teisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2YT- 20490-155/2017; Nr. 2YT-16897-872/2017; Nr. 2YT-49821-807/2016; Nr. 2YT-34772-433/2016; Nr. 2- 17686-871/2015; Nr. 2YT-28852-728/2016 (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-322- 275/2017). Tokie teismo procesiniai sprendimai turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje. Ieškovė, nesąžiningai naudodamasi turimomis procesinėmis teisėmis, iš naujo siekia kvestionuoti įsiteisėjusius ir jai privalomus minėtus įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus. Teismas tinkamai taikė suformuotą teismų praktiką, atsižvelgė į kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-219/2018 pateiktus išaiškinimus dėl teismo sprendimų prejudicinės galios.

16.3. Teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog antstolis, spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, neprivalo tikrinti vykdomajame dokumente nurodytų sumų pagrįstumo ir jų atitikimo vykdytino dokumento turiniui. Antstoliui pateiktas vykdyti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. vykdomasis raštas Nr. 2-470-732/2013 atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus, keliamus vykdomojo dokumento turiniui. Platesnė vykdomojo dokumento turinio analizė, tai yra vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo, jame nurodytų išieškotinų sumų pagrįstumo tikrinimas nepriskirti antstolio kompetencijai. Ieškovė iš esmės prieštarauja ir kasacinės instancijos teismo aktualiems išaiškinimams šiuo klausimu. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007).

16.4. Teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolis neturėjo pagrindo vadovautis antstolės A. S. patvarkymu dėl įskaitymo, kuris įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Kadangi minėtas patvarkymas buvo apskųstas teismui, nėra pagrindo laikyti jį galiojančiu ir sukeliančiu teisines pasekmes. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis nebuvo įsiteisėjusi ir panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi apeliacine tvarka. Įskaitymo teisėtumo klausimas taip pat buvo nagrinėjamas civilinėje byloje ypatinga teisena, ieškovui pateikus skundą dėl antstolio veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

17. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl antstolio veiksmų, atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-714-732/2012 ieškovei UAB „Aliuminio konstrukcijos“ iš UAB „Molesta“ buvo priteista 462 100,86 Lt skolos, 7,75 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. rugsėjo 28 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 1616 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt advokato pagalbai apmokėti (el.b., 1 t., l. 20). Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-656-252-2013 panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį ir įpareigojo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ grąžinti UAB „Molesta“ pagal 2012 m. rugsėjo 26 d. teismo įsakymą gautas pinigines lėšas, išduodant atitinkamą vykdomąjį dokumentą.

19. Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 3 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-470-732/2013, kuriame nurodė, jog nuspręsta panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį ir skolininko UAB „Molesta“ prašymą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo tenkinti, įpareigojant UAB „Aliuminio konstrukcijos“ grąžinti UAB „Molesta“ pagal 2012 m. rugsėjo 26 d. teismo įsakymą gautas pinigines lėšas: 462 100,82 Lt skolos, 1616 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt advokato pagalbai apmokėti (el.b., 1 t., l. 19). Antstolis 2013 m. spalio 10 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522/PRV priėmė šį vykdomąjį raštą vykdyti. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5843-553/2013 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-27782-912/2016 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdomoji byla buvo sustabdyta iki 2017 m. vasario 17 d.

20. Atnaujinęs vykdymo veiksmus, antstolis nustatė, jog raginimo terminas skolininkei (ieškovei) sumokėti skolą geruoju per 10 dienų suėjo 2017 m. vasario 21 d., todėl antstolis pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus ir 2017 m. vasario 22 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti 140 264,59 Eur ieškovės lėšas (el.b., 1 t., l. 37-38). Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-470-732/2013 ištaisė rašymo apsirikimą Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. 2-470-732/2013, jo dalyje po žodžio „nuspręsta:“ nurodydamas: „Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį ir skolininko UAB „Molesta“ prašymą dėl vykdymo atgręžimo tenkinti, įpareigojant UAB „Aliuminio konstrukcijos| grąžinti UAB „Molesta“ pagal 2012 m. rugsėjo 26 d. teismo įsakymą gautas pinigines lėšas“ (e.b., 1 t., l. 24-25). Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-435-755/2017 minėtą nutartį paliko nepakeistą.

21. Išieškotojai UAB „Molesta“ 2017 m. birželio 5 d. buvo išduotas naujas vykdomasis raštas Nr. eA2-432-335/2015 (el. b., 1 t., l. 26-29). Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-480-335/2017 priėmė naują sprendimą (nutartį) ir konstatavo, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-714-732/2012 įsiteisėjo 2012 m. spalio 23 d. ir buvo pagrįstai įvykdytas, panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-714-732/2012 ir pripažino, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-656-252/2013 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014 netenka galios. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-88-425/2018 minėtą pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-272-1075/2018 Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį paliko nepakeistą.

22. Antstolio vykdoma vykdomoji byla Nr. 0157/13/01522/PRV 2018 m. sausio 17 d. buvo nutraukta ir priverstinio vykdymo priemonės panaikintos. Antstolio patvarkymais ieškovės sąskaita, esanti (duomenys neskelbtini), buvo areštuota nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. vasario 28 d., o sąskaita, esanti (duomenys neskelbtini), buvo areštuota nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2018 m. sausio 17 d. (el.b., 1 t., l. 39-41). Ieškovė teigia, kad antstolis, neteisėtai apribojęs ieškovės galimybę naudotis banko sąskaitoje turimomis lėšomis, padarė jai žalą, kurią sudaro 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo neteisėtai areštuotos sumos (140 264,59 Eur) už visą arešto taikymo laikotarpį, todėl ieškovei iš antstolio priteistina 6 435,35 Eur žala.

23. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Antstolio atsakomybė kyla iš delikto. Deliktinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos CK įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai). Konstatavus neteisėtus veiksmus, kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Aptartas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas, o neįrodžius bent vienos sąlygos, negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012).

Dėl teismų nutarčių, vertinančių antstolio veiksmų teisėtumą, teisinės reikšmės

24. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai antstolio veiksmų teisėtumą grindė kitomis teismų priimtomis nutartimis dėl antstolio veiksmų civilinėse bylose, nagrinėtose pagal CPK 510-513 straipsniuose nustatytą tvarką. Ieškovė remiasi kasacinio teismo išaiškinimu, pagal kurį praktikoje suformuota prejudicinių faktų taisyklė, reiškianti, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, netaikytina teismo nutartims, išskyrus apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuriomis išsprendžiama byla, teismo sprendimams už akių bei teismo įsakymams. Šie dokumentai kitose bylose vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013).

25. Iš dalies sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismo išvada, kad procesiniai teismų sprendimai Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2YT-20490-155/2017, Nr. 2YT-16897-872/2017, Nr. 2YT-49821-807/2016, Nr. 2YT-34772-433/2016, Nr. 2-17686-871/2015, Nr. 2YT-28852-728/2016 (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-322-275/2017) turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, neatitinka suformuotos kasacinio teismo praktikos. Tačiau tai buvo tik vienas iš pagrindų, dėl kurių teismas atmetė ieškovės reikalavimus. Be paminėtų kitų teismų procesinių sprendimų pirmos instancijos teismas vertino ir kitus byloje esančius įrodymus, susijusius su antstolio atliktų vykdymo veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu.

26. Pažymėtina, jog pagal pačios ieškovės nurodytą kasacinio teismo praktiką teismo nutartys, kuriose buvo vertintas antstolio procesinių veiksmų teisėtumas pagal CPK 510 straipsnyje nustatytą tvarką, turi būti vertinamos kaip rašytiniai įrodymai, tai yra šių nutarčių turinys turi įtakos, sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė jai padarytą antstolio žalą grindžia vykdomo procese pritaikytais ieškovės banko sąskaitų areštais, todėl esminę reikšmę turi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-16897-872/2017, kurioje buvo vertinamas ieškovės skundas dėl antstolio 2017 m. vasario 28 d. patvarkymu taikytų piniginių lėšų arešto teisėtumo. Šioje nutartyje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje nereiškia, jog panaikinami iki vykdomosios bylos sustabdymo skolininko atžvilgiu taikyti areštai, pripažino, kad apribojimai ieškovės banko sąskaitoms buvo pritaikyti iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties, kuria buvo nutarta stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522, todėl antstolis nepažeidė teisės normų.

27. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-866-278/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Šiomis nutartimis buvo patvirtintas antstolio pritaikyto ieškovės piniginių lėšų arešto teisėtumas vykdymo proceso metu ir kartu įgalino antstolį toliau tęsti šiuos procesinius veiksmus. Pažymėtina, jog pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį teismas atlieka antstolio procesinę veiklą, o pagal šios straipsnio 2 dalį teisėjo nurodymai pašalinti vykdymo proceso pažeidimus antstoliui yra privalomi. Atitinkamai, teismo nutartimi antstolio veiksmus pripažinus teisėtais, antstolis nebeturi pagrindo abejoti savo veiksmų neteisėtumu ir nebegali keisti ar naikinti savo veiksmų vykdymo procese, kuriuos teismas pripažino teisėtais.

Dėl kitoje vykdomojoje byloje atlikto įskaitymo vertinimo

28. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, jog kitos antstolės 2016 m. rugpjūčio 11 d. pritaikytas ieškovės ir jos skolininkės bei kreditorės UAB „Molesta“ priešpriešinių reikalavimų įskaitymas neturi įtakos nagrinėjamoje byloje antstolio pritaikytų areštų pagrįstumui, kadangi buvo įsiteisėjusiomis teismo nutartimis panaikintas. Ieškovė teigia, kad kol teismo nutartimis įskaitymas nebuvo panaikintas, jis buvo pripažįstamas galiojantis, todėl antstolis nepagrįstai nuo 2017 m. vasario 22 d. taikė ieškovės sąskaitų areštą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.

29. Pažymėtina, jog pagal antstolio nurodymą nuo 2017 m. vasario 22 iki 2018 m. sausio 17 d. ieškovės sąskaitų naudojimas buvo tik apribotas, tačiau realūs išieškojimo veiksmai, tai yra sąskaitose esančių lėšų paskirstymas nebuvo vykdomas. Nors antstolė 2016 m. rugpjūčio 11 d. taikė įskaitymą, tačiau jau 2016 m. rugpjūčio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas skundas dėl šio antstolės veiksmo, buvo iškelta civilinė byla, kurią išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-897-357/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – panaikino antstolės 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymą Nr. S016-9583, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0177/16/00370, dalyje dėl tarpusavio priešpriešinių išieškotinų sumų įskaitymo. Taigi, esant vykdymo proceso šalių ginčui dėl įskaitymo teisėtumo, antstolis pagrįstai nepanaikino pritaikytų ieškovės sąskaitų arešto.

Dėl teismo įsakymo įvykdymo ir antstolio taikyto piniginių lėšų arešto masto santykio

30. Ieškovė teigia, jog pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog antstolio pritaikyti skolininko suvaržymai iš esmės viršija vykdant teismo įsakymo atgręžimą išieškotiną sumą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais ieškovės argumentais. Antstolis 2017 m. vasario 22 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti 140 264,59 Eur ieškovės lėšas (el.b., 1 t., l. 37-38). Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovei 2012 m. lapkričio 12 d. UAB „Eicore“ sumokėjo už UAB „Molesta“ 458 561,77 Lt (132 808,67 Eur) (el.b., 1 t., l. 21-23). Taigi areštuota buvo 7 455,92 Eur didesnė suma, negu turėjo būti grąžinama. Tačiau antstolis taikė areštą, atsižvelgdamas į Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. išduotame vykdomajame rašte nurodytą sumą – 464 116,86 Lt (134 417,53 Eur) – ir vykdymo išlaidas, todėl taikyto arešto suma neviršijo išieškotinų iš ieškovės sumų masto.

Dėl antstolio pareigos tikrinti vykdomojo rašto turinį apimties

31. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl CPK 651 straipsnyje nustatytos antstolio pareigos tikrinti vykdomąjį dokumentą, sprendžiant jo priėmimą vykdymui, apimties. Ieškovė teigia, jog pagal CPK nuostatas antstolis turi patikrinti, ar vykdomajame rašte nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė dalis yra perrašyta pažodžiui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.

32. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

33. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti taip pat nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

34. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).

35. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007).

36. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą akcentavo, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas).

37. Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 3 punktą, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama, ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 646 straipsnio 5 dalį, išduodant vykdomąjį raštą, prie jo pridedamos turto arešto dokumentų ir kitų byloje esančių dokumentų, reikalingų sprendimui įvykdyti, kopijos (prie elektroninio vykdomojo rašto – skaitmeninės kopijos). Pažymėtina, jog nei minėta teisės norma, nei CPK 648 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo dokumento turinį, nuostatos nenumato, jog prie teismo išduodamo vykdomojo rašto turi būti pridedami teismo sprendimas ar nutartis, kurių pagrindu yra išduodamas vykdomasis raštas. Todėl nagrinėjamoje byloje antstolis, gavęs vykdomąjį raštą neturėjo nei galimybės, nei pareigos tikrinti, ar jo turinys atitinka jame nurodytą vykdomą teismo nutartį.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstolio vykdytas vykdomasis raštas buvo susijęs su dviejuose civilinėse bylose priimtais teismų sprendimais, tai yra Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-714-732/2012 ir Molėtų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-470-732/2013 spręstu klausimu dėl šio teismo įsakymo vykdymo atgręžimo. Ginčas tarp UAB „Molesta“ ir UAB „Aliuminio konstrukcijos“ dėl išduoto teismo įsakymo pagrįstumo ir dėl jo įvykdymo atgręžimo visų instancijų teismuose buvo nagrinėjamas nuo 2012 m. iki 2018 m.

39. Tik Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-480-335/2017 pripažino, jog RUAB „Molesta“ 2017 m. birželio 5 d. išduotas vykdomasis raštas dėl teisėtai UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai priteistų ir gautų piniginių lėšų išieškojimo teismo įsakymo vykdymo atgręžimo tvarka neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Todėl teismas tenkino kreditorės reikalavimus ir priėmė naują nutartį, konstatuodamas, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymas įsiteisėjo 2012 m. spalio 23 d. ir buvo pagrįstai įvykdytas, tad naikintina Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. L2-714-732/2012, tuo pačiu atitinkamai netenka galios Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-656-252/2013 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014.

40. Pažymėtina, jog ir nurodytos nutarties teisėtumas dar buvo tikrinamas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose ir galutinai įsiteisėjo tik 2018 m. sausio 11 d. Todėl antstolis 2018 m. sausio 17 d. nutraukė vykdomąją bylą. Atsižvelgiant į bylų, dėl kurių buvo išduotas vykdomasis raštas, nagrinėjimo trukmę ir net kelis kartus teismų naikintus priimtus ir įsiteisėjusius sprendimus civilinės bylos atnaujinimo procese, pripažintina, jog antstolis nagrinėjamoje byloje neturėjo pakankamai jam įstatymais suteiktos kompetencijos įvertinti pateikto vykdomojo rašto priimtinumą vykdymui. Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra nustatytos vienos iš būtinos antstolio civilinės atsakomybės sąlygų – jo neteisėtų veiksmų.

41. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

43. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas pateikė duomenis, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą advokatui sumokėjo 690 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte numatyto 1 216,41 Eur maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Todėl atsakovui iš ieškovės priteistinos 690 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui antstoliui A. N. iš ieškovės UAB „Aliuminio konstrukcijos“ 690 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Loreta BraždienėLaima GerasičkinienėAlma Urbanavičienė