- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- 2YT-20490-155/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Suinteresuotas asmuo
- RUAB
- Kategorijos
- 12.9pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuotas asmuo RUAB (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė antstoliui A. N. skundą dėl jo veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti antstolio 2017-03-08 patvarkymą Nr. B-107729 2) priteisti iš antstolio patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodė, kad antstolis A. N. 2016-10-24 priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522 dėl turto arešto taikymo, kuriuo nutarė areštuoti 1/3 dalį skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto – pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). 2017-02-27 teismo nutartimi Vilniaus m. apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išieškojimo veiksmus. Šią nutartį skolininkas nedelsdamas išsiuntė antstoliui, tačiau nepaisant to, antstolis toliau vykdė pinigų nurašymus nuo skolininko bankų sąskaitų, dėl ko skolininkas dar kartą kreipėsi į antstolį, kad šis paaiškintų dėl ko nevykdoma teismo nutartis. Antstolis atsiuntė pareiškėjui išaiškinimą, jog vykdomosios bylos sustabdymas neapima skolininkui taikomų apribojimų panaikinimo, o yra tik sustabdomi piniginių lėšų išmokėjimai išieškotojui. Todėl antstolis ir toliau vykdė savo neteisėtus veiksmus, kuriuos skolininkas apskundė ankstesniu skundu. Skolininko manymu, antstolis areštavo daugiau skolininko turto negu jo reikia išieškomai sumai, taip pat 2017-03-08 ginčijamu patvarkymu Nr. B-107729, mėgindamas ištaisyti savo padarytus LR CPK 675 str. 2 d. pažeidimus, t.y. sumažinti bendrą skolininko turto arešto mastą iki išieškotinos sumos dydžio, nusprendė palikti apribojimus tik AB (duomenys neskelbtini) banke esančiai skolininko sąskaitai bei panaikinti skolininko nekilnojamam turtui taikomus apribojimus. Tačiau nuo to, kad pastaruoju skundžiamu patvarkymu turto arešto mastas buvo sumažintas ir nuo nekilnojamojo turto areštas perkeltas piniginėms lėšoms, nei pats areštas, nei, ypač, piniginių lėšų areštas netapo pagrįstas ir teisėtas. Be to skolininko manymu, šiuo atveju apskritai bet koks turto areštas yra neteisėtas, nes nagrinėjamu atveju nėra jokios grėsmės, jog skolininkas turtą gali paslėpti, skolininkas turi pakankamai turto bei lėšų, kad esant pagrindui, įvykdytų teismo vykdomąjį dokumentą. Net jei būtų pripažinta, jog antstolis turėjo pagrindą areštuoti skolininko turtą, tai piniginių lėšų areštas, kai skolininkas turi daugiau negu pakankamai nekilnojamojo turto, tam kad būtų užtikrintas išieškojimo vykdymas, vis tiek yra neteisėtas. Remdamasis teismų praktika skolininkas nurodo, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės-komercinės veiklos, o šiuo atveju antstolis perkėlęs turto areštą nuo skolininko nekilnojamojo turto, kurio pilnai pakako užtikrinti išieškotojo interesams, ant piniginių lėšų arešto, pažeidė ekonomiškumo ir interesų pusiausvyros principus, toks areštas yra sąmoningas skolininko veiklos žlugdymas, kuris trukdo skolininko normaliai veiklai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjas prašo skundą patenkinti.
Antstolis A. N. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė šį nagrinėjimui teismui. Patvarkyme nurodė, kad pareiškėjas nuolatos teikia skundus dėl jo veiksmų, todėl nuo 2013 m. 10 dienų raginimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą terminas sumokėti skolą geruoju per 10 dienų baigtas skaičiuoti tik 2017-02-21, kad Vilniaus m. apylinkės teismo 2017-02-27 nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Suėjus raginimo terminui, buvo areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos esančios banko sąskaitose. Ginčijamu 2017-03-08 antstolio patvarkymu buvo paliktas tik turto areštas (duomenys neskelbtini) sąskaitai, o visi kiti taikomi apribojimai panaikinti, todėl jokių neteisėtų veiksmų atlikta nebuvo. Pažymi, kad pareiškėjo skundas yra pateikiamas ir argumentai grindžiami taip pat tomis aplinkybėmis, jog antstolis netinkamai vykdo teismo vykdomąjį raštą, nors šie skolininko skundo motyvai jau yra išnagrinėti ankstesniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, antstolis laiko šį skolininko skundą nepagrįstu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo RUAB (duomenys neskelbtini)pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo UAB (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio veiksmų atmesti bei skirti pareiškėjui už piktnaudžiavimą teise baudą, priteisiant 50 procentų baudos sumos išieškotojui. Nurodė, kad išieškotojas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kadangi antstolis neiškreipė vykdomojo rašto esmės ir tinkamai vykdė jam pateiktą vykdomąjį raštą. Antstoliui pateiktas vykdomasis raštas nėra nuginčytas ir galioja, todėl antstolis privalėjo šį vykdomąjį raštą vykdyti taip, taip kaip yra nurodyta pačiame vykdomajame rašte. Taip pat suinteresuoto asmens teigimu, antstolis skundžiamu patvarkymu perkeldamas turto areštą nuo skolininko nekilnojamojo turto ant skolininko piniginių lėšų, nepažeidė jokių ekonomiškumo ir interesų pusiausvyros, kadangi antstolis priimdamas šį patvarkymą vadovavosi CPK 662 str., 665 str. nuostatomis. Šiuo atveju išieškotojui nenurodžius antstoliui iš kokio pareiškėjo turto turi būti išieškoma, antstolis, vadovaudamasis, CPK 624 str. 2 d., 665 str. nuostatomis, areštavo pareiškėjo pinigines lėšas ir nekilnojamąjį turtą įsiskolinimo ribose. Vėliau, vadovaudamasis išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eiliškumu, panaikino nekilnojamo turto areštą ir taikė tik piniginių lėšų areštą. CPK 665 str. yra numatyta, kad pirmiausia yra išieškoma iš skolininko juridinio asmens pinigų. Be to išieškojimas iš skolininko piniginių lėšų yra greičiausias ir pigiausias būdas priverstinai įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2013-09-30 nutartį. Jeigu būtų pradėtas išieškojimas iš pareiškėjo nekilnojamojo turto – padidėtų vykdymo išlaidų suma, kadangi reikėtų eilę papildomų veiksmų šiam turtui realizuoti. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjo nenoras vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimu nėra pateisinamas, nors pareiškėjas bet kuriuo momentu gali pats įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2013-09-30 nutartį, tačiau dėl išieškotojui nežinomų priežasčių pats geruoju nevykdo teismo sprendimo ir nepagrįstai stabdo antstolio vykdymo veiksmų atlikimą vykdomojoje byloje. Nuo 2013-10-10 išieškotojas negali atgauti jam priteistų piniginių lėšų. Todėl suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjas tokiu būdu piktnaudžiauja jam suteikta teise, todėl pareiškėjui turi būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą teise.
Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 str. 3 d., 153 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0157/13/01522 medžiagos nustatyta, kad antstolis A. N. vykdo Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-470-732/2013 dėl 134 417,52 EUR skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo RUAB (duomenys neskelbtini) naudai. Antstolis 2013 m. spalio 10 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė pareiškėjui raginimą įvykdyti sprendimą. Pareiškėjas 2016 m. birželio 10 d. kreipėsi į antstolį skundu, kuriuo prašė: 1) tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad yra praleistas skundo pateikimo terminas, šį terminą atnaujinti ir skundą priimti nagrinėti; 2) panaikinti antstolio 2013 m. spalio 10 d. patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti bei raginimą skolininkui sumokėti skolą bei vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui, kadangi jo turinys neatitinka CPK 648 straipsnio reikalavimų; 3) tuo atveju, jei nebūtų panaikinti minėti antstolio procesiniai veiksmai, skundu prašoma pripažinti, kad vykdymui pateiktas Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. vykdomasis raštas Nr. 2-470-732/2013 yra įvykdytas bei vykdomąją bylą užbaigti; 4) tuo atveju, jei nebūtų pripažinta, kad vykdomasis dokumentas yra įvykdytas, skundu prašoma priimti vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-759-781/2015 dėl einamųjų mokėjimų išieškojimo ir antstolio patvarkymu atlikti priešpriešinių pinigų sumų su Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. vykdomajame rašte Nr. 2-470-732/2013 nurodytomis pinigų sumomis įskaitymą. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į teismą pašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo iki įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-27782-912/2016 patenkino pareiškėjo prašymą ir sustabdė antstolio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo 2016 m. birželio 10 d. skundas dėl antstolio veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-28852-728/2016 skundą dėl antstolio veiksmų patenkino iš dalies ir priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-759-781/2015 dėl einamųjų mokėjimų išieškojimo ir antstolio patvarkymu atlikto priešpriešinių pinigų sumų su Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. vykdomajame rašte Nr. 2-470-732/2013 nurodytomis pinigų sumomis įskaitymą. Kitoje dalyje skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-322-275/2017 išnagrinėjo RUAB (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą ir nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį dalyje, kurioje buvo patenkintas pareiškėjo skundas, panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Likusioje dalyje nutartį paliko nepakeistą. Antstolis 2017 m. vasario 22 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atnaujino vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522. 2017-02-22 patvarkymu antstolis priėmė nurodymą PLAIS priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš visų skolininko sąskaitų. Vilniaus m. apylinkės teismas 2017-02-27 nutartimi Nr. e2YT-14723-155/2017 buvo sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo 2017-02-24 skundas dėl antstolio A. N. veiksmų. 2017-02-28 patvarkymu Nr. B-106974 antstolis pakeitė 2017-02-22 patvarkymu pritaikytus apribojimus skolininko banko sąskaitoms, nustatant, kad piniginės lėšos areštuojamos iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų ir paliekamos saugoti skolininko banko sąskaitoje. 2017-02-28 patvarkymu antstolis sustabdė vykdomąją bylą. 2017-03-08 antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą dėl arešto pakeitimo, kuriuo panaikino visus apribojimus banko sąskaitoms, paliekant pritaikytus apribojimus tik banko sąskaitai, esančiai (duomenys neskelbtini), taip pat panaikino visus apribojimus taikytus skolininko nekilnojamam turtui. Dėl šio 2017-03-08 priimto patvarkymo 2017-03-24 antstolio kontoroje gautas skolininko skundas.
Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką.
LR Antstolių įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, t.y. turi būti taikomi proporcingumo ir interesų derinimo principai.
Pareiškėjas pateiktame skunde nurodė, kad antstolis A. N. neteisėtai areštavo skolininko pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, nors yra daugiau negu pakankamai niekaip neapsunkinto nekilnojamojo turto, o skundžiamu 2017-03-08 patvarkymu Nr. B-107729, antstolis tik mėgina ištaisyti savo padarytus LR CPK 675 str. 2 d. pažeidimus, kai antstolis areštavo turto daugiau, negu jo reikia išieškomai suma, dėl šių aplinkybių skolininkas yra pateikęs antstoliui dar kitą skundą.
Pažymėtina, kad kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjas jau ne pirmą teikia skundus dėl antstolių veiksmų. Iš 2016-12-20 teismo nutarties Nr. 2YT-49821-807/2016 turinio matyti, jog pareiškėjas jau skundė šio antstolio veiksmus, jog antstolis A. N. nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė turto areštą skolininko atžvilgiu. Šis skundas nutartimi buvo atmestas. Ši nutartis yra šiuo metu apskųsta ir atskirasis skundas nagrinėjamas apeliacinėje instancijoje. Teismas minėtoje nutartyje pasisakė, jog antstolis A. N. 2016-10-24 patvarkymu, siekdamas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyrą, pagrįstai nusprendė raginimo metu areštuoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, jog vykdomojoje byloje išieškomo įsiskolinimo mastas yra ypač didelis, skolininkui priklausantis nekilnojamas turtas nėra areštuotas, disponavimas turtu nėra apribotas kitais būdais, kyla grėsmė, jog turtas gali būti parduotas, o gautos lėšos nepanaudotos atsiskaityti su išieškotoju. Išnykus pagrįstai galimybei nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą ar už jį gautas lėšas akivaizdžiai būtų pažeisti teisėti išieškotojo interesai, išieškotojui būtų padaryta žala. Taip pat iš LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjas 2017-03-02 teikė antstoliui skundą dėl jo veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio A. N. 2017-02-28 patvarkymą Nr. B-106974 dėl taikomų apribojimo banko sąskaitoms ir šiuo patvarkymu pritaikytą UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių piniginių lėšų areštą. Šis skundas 2017-04-12 teismo nutartimi Nr. 2YT-16897-872/2017 taip pat buvo atmestas. Nors ši nutartis neįsiteisėjusi, tačiau joje teismas konstatavo, jog antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias pareiškėjo banko sąskaitose buvo priimtas 2017-02-22. 2017-02-28 patvarkymu lėšos nebuvo areštuotos, o tik perkelta pagal 2017-02-22 areštuotų lėšų deponavimo vieta – iš antstolio depozitinės sąskaitos į skolininko UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Apribojimai pareiškėjo banko sąskaitoms buvo pritaikyti iki 2017 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo nutarta stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522. Taigi, taikydamas apribojimus pareiškėjo banko sąskaitoms antstolis A. N. nepažeidė teisės normų.
2017-03-24 antstoliui pateiktu skundu, prašydamas panaikinti 2017-03-08 antstolio patvarkymą, pareiškėjas skunde nurodo, jog nesutinka su antstolio veiksmais, kai buvo areštuotos jo piniginės lėšos, esančios (duomenys neskelbtini), nors yra daugiau negu pakankamai niekaip neapsunkinto skolininko nekilnojamojo turto, taip pat iš esmės nesutinka su pačiu turto areštu, jo mastu, pažymėdamas, kad dėl šių aplinkybių (LR CPK 675 str. 2 d. pažeidimo) yra pateikęs dar kitą skundą dėl antstolio veiksmų, kuris išnagrinėtas 2017-04-12 teismo nutartimi Nr. 2YT-16897-872/2017).
Sprendžiant, ar antstolis A. N. teisėtai 2017-03-08 priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. B-107729, pirmiausia pažymėtina, kad kaip matyti iš pateiktų duomenų, 2017-02-22 Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS) buvo perduotas antstolio nurodymas priverstinai nurašyti lėšas iš visų skolininko UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų. 2017-02-28 patvarkymu antstolis pakeitė 2017-02-22 pritaikytus apribojimus skolininko banko sąskaitoms, nustatant, kad piniginės lėšos areštuojamos iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų ir paliekamos saugoti skolininko banko sąskaitoje, taip pat antstolis nusprendė grąžinti antstolio depozitinėje sąskaitoje gautas pinigines lėšas nuo nutarties pateikimo dienos į skolininko banko sąskaitą. 2017-03-08 antstolis priėmė ginčijamą patvarkymą, kuriuo nusprendė į PLAIS sistemą perduoti kitą nurodymą - panaikinti apribojimus skolininko banko sąskaitoms, paliekant apribojimą pritaikytą tik skolininko banko sąskaitai, esančiai (duomenys neskelbtini), taip pat panaikino visus skolininko nekilnojamam turtui taikomus apribojimus. Tokiu būdu iš esmės skundžiamu patvarkymu antstolis panaikino taikytus apribojimus skolininko nekilnojamam turtui, kitoms skolininko banko sąskaitoms, tačiau siekiant užtikrinti vykdymo veiksmus, paliko apribojimą, pritaikytą skolininko banko sąskaitai (duomenys neskelbtini). Todėl darytina išvada, kad šiuo skundžiamu patvarkymu antstolis naujai neareštavo skolininko pinigines lėšas esančias banko sąskaitoje, o tai jis buvo padaręs dar ankstesniais savo 2017-02-22 ir 2017-02-28 (pakeitimai) veiksmais, kai priėmė nurodymą PLAIS sistemai bei vėliau patvarkymu areštavo skolininko pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, paliekant saugoti skolininko banko sąskaitoje, o šiuo skundžiamu patvarkymu antstolis tik sumažino apribojimų/areštų apimtis bei paliko reikalavimų užtikrinimui apribotą tik vieną skolininko sąskaitą, todėl pareiškėjas dėl šių areštų pagrįstumo klausimo turėjo skųsti (prašyti panaikinti) kitus antstolio veiksmus-priimtus vykdymo proceso dokumentus, tačiau šiuo atveju pareiškėjas skundžia konkrečiai tik 2017-03-08 patvarkymą, kuriuo kaip tik buvo sumažinti areštai (apribojimai) skolininko atžvilgiu – apribojimas paliktas tik vienai skolininko banko sąskaitai, panaikinant visus kitus apribojimus (tiek banko sąskaitų, tiek nekilnojamo turto). Todėl šiuo atveju tenkinus pareiškėjo skundą (būtų laikomi galiojantys visi anksčiau taikyti apribojimai skolininko sąskaitoms ir nekilnojamam turtui), būtų nepasiekiami šiuo skundu siekiami tikslai, priešingai šis patvarkymas kaip tik sumažina apribojimų skolininko atžvilgiu apimtis, todėl vien dėl šių aplinkybių nėra pagrindo šio skundo tenkinti, nes šis konkretus skundžiamas patvarkymas nepažeidžia skolininko teisių ir interesų.
Teismas pažymi, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str. 1 d.). Teismas sutinka su skolininku, kad piniginių lėšų areštas yra itin varžanti juridinio asmens ekonominę veiklą priemonė, todėl visų pirma, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, proporcingumo, interesų derinimo principus, esant alternatyvioms galimybėms turi būti nustatytinas ir areštuotinas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, tačiau pažymėtina, kad išieškant iš juridinių asmenų, antrąja eile išieškoma tiek iš piniginių lėšų, tiek iš nekilnojamojo turto (t.y. ta pati išieškojimo eilė). LR CPK 665 str. 2 d. numato, jog antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas. CPK 665 straipsnio 2 dalies nuostatos neįtvirtina privalomumo visų pirma areštuoti ir išieškojimą vykdyti iš piniginių lėšų ar nekilnojamojo turto (Vilniaus apygardos teismo 2013-05-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-201-340/2013). Pažymėtina, kad nors minėta įstatymo nuostata ir numato alternatyviai pasirenkamą turtą iš kurio galimas išieškojimas antrąja eile, t.y. nors nenumato draudimo visų pirma areštuoti pinigines lėšas, o paskui nekilnojamąjį ar kitą turtą ar atvirkščiai, tačiau teismas/antstolis šių priemonių taikymo eiliškumą ir mastą sprendžia kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į bylai (vykdomajai bylai) reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Todėl jei skolininkas turi pakankamai nekilnojamojo turto, kurio užtektų užtikrinti išieškotojo pagal vykdomąjį dokumentą interesus-reikalavimus, šiam turtui nėra nustatyta hipoteka (ar kiti apribojimai), skolininkas sutinka, kad šis turtas būtų parduotas užtikrinant vykdomojo dokumento reikalavimus, antstolis turėtų svarstyti ar piniginių lėšų areštas, esančių konkrečioje skolininko sąskaitoje, areštas ne itin apsunkins pareiškėjo, kaip veikiančio juridinio asmens, ūkinę – komercinę veiklą, pakeičiant šį areštą į nekilnojamojo turto areštą, tam kad būtų kuo mažiau apsunkinama pareiškėjo veikla, tačiau kartu galimai būtų visiškai užtikrintas teismo sprendimo realus įvykdymas. Pažymėtina, kad CPK 624 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, negali būti atsietai aiškinama nuo teisingumo, protingumo, proporcingumo, išieškotojo ir skolininko interesų derinimo principų. Kaip matyti, antstolis visų pirma tą ir padarė, t.y. areštavo pirmiausia skolininko nekilnojamąjį turtą, tačiau vėliau pritaikė apribojimus ir skolininko banko sąskaitoms, kol galiausiai apribojimas pakeistas- pritaikytas tik vienai banko sąskaitai, kuri jo manymu, užtikrina vykdomojo dokumento reikalavimus ir neviršija arešto masto. Teismo vertinimu, pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė, jog šiuo atveju antstolis atliko neteisėtus veiksmus priėmęs skundžiamą 2017-03-08 patvarkymą. Be to kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjas skundžia antstolio 2017-03-08 patvarkymą, kuriuo kaip tik buvo sumažinti areštai (apribojimai) jo atžvilgiu – apribojimas paliktas tik vienai skolininko banko sąskaitai, panaikinant visus kitus skolininkui taikytus apribojimus (tiek banko sąskaitų, tiek nekilnojamo turto), todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog skundžiamas 2017-03-08 patvarkymas pažeidžia skolininko teises ir interesus.
Be to kaip jau minėta, šie apribojimai skolininko banko sąskaitoms esančioms piniginėms lėšoms buvo taikyti (atlikti antstolio veiksmais) anksčiau, prieš šio skundžiamo 2017-03-08 patvarkymo priėmimą, todėl pareiškėjas siekdamas panaikinti minėtus apribojimus ir turėjo prašyti naikinti minėtus anksčiau antstolio priimtus vykdymo proceso dokumentus, motyvuojant jų nepagrįstumą ir neteisėtumą, dėl ko jis tuomet pritaikė piniginių lėšų areštą.
Dėl nurodytų priežasčių, nenustatyta, kad pareiškėjo skundžiamas 2017-03-08 patvarkymas yra neteisėtas ir neteisingas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 176 – 179 str.).
Dėl suinteresuoto asmens prašymo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-224/2005; ir kt.). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje neįrodytas ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar jo nesąžiningo elgesio faktas, o tai, kad pareiškėjas pasinaudojo savo procesine teise skųsti antstolio veiksmus, susijusius su jo turto areštais, negali būti pagrindu leidžiančiu pripažinti pareiškėją piktnaudžiavus teise (CPK 95 straipsnis), nors skundas ir yra atmestas. Taigi, nenustačius teisinių pagrindų taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytas priemones dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjui atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) 2017-03-24 skundą dėl antstolio A. N. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.