Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

Atsakovas ir jo atstovas palaiko patikslintus priešieškinio reikalavimus ir prašo juos tenkinti pilnai, su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo jų netenkinti. Patikslinti priešieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – nesutapus charakteriams, trūkstant abipusio tarpusavio supratimo, tolerancijos, moralinės ir materialinės paramos, pagarbos ir meilės vienas kitam. Žodiniai konfliktai šeimoje kildavo dėl nuolatinio ieškovės susierzinimo, nenoro spręsti bendrų šeimos klausimų, o jos konfliktinis ūmus būdas bei nervingumas pasireiškė ne tik atsakovo, bet ir šalių vaikų atžvilgiu. Vienkartinis atvejis 2013 m. birželio mėnesį, kai ieškovės išprovokuotas atsakovas, būdamas neblaivus, sudavė ieškovei negali būti laikomas iš esmės pažeidžiančiu teisės aktuose numatytas sutuoktinio pareigas, juolab, kad ieškovė už tai atleido atsakovui, šalys susitaikė ir nebuvo jokių siekių nutraukti santuoką. Nei iki, nei po to įvykio jokio smurto prieš ieškovę nebuvo, o nuolatinio girtavimo aplinkybę paneigia atsakovo, kuris yra tolimųjų reisų vairuotojas, darbo pobūdis. Ieškovei sutuoktinis tapo nereikalingas, kai susirgo. Ieškovės prašoma nustatyti šalių nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarka paneigia jos argumentus dėl atsakovo netinkamo elgesio su šalių vaikais ar nesaugios aplinkos jiems sukūrimo. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos nepagrįstas ir neįrodytas, teiginiai dėl psichologinio smurto deklaratyvūs. Atsakovas rūpinosi šeima, dirbo, gaunamas pajamas skirdavo šeimai, o per konfliktus ar nesutarimus šeimoje abi šalys ieškojo kompromisų. Išlaikymo sau iš ieškovės atsakovas nereikalauja, pavardes prašo palikti santuokines. Dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo sutinka, nesutinka su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu šalių nepilnamečiams vaikams, kadangi atsakovui nustatyta komplikuota katarakta ir antro tipo cukrinis diabetas su nepatikslinta komplikacija, atsakovui atlikta akių operacija, todėl atsakovo galimybės daugiau uždirbti yra apsunkintos dėl jo sveikatos. Sutinka teikti vaikams po 100,00 Eur išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui. Išlaikymo iš ieškovės nereikalauja. Su ieškovės prašomu turto padalijimu nesutinka, nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Prašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės vardu. Šis turtas įgytas iki šalių santuokos sudarymo, tačiau šalys jau vedė bendrą ūkį, atsakovas už turtą laidavo ir pradinis įnašas sumokėtas iš bendrų lėšų, o kreditas mokamas iki šiol. Be to, šio nekilnojamojo turto remontui buvo panaudotas 15 000,00 Lt santuokos metu gautas kreditas. Po santuokos nutraukimo šį nekilnojamąjį turtą ir santuokoje įgytą automobilį AUDI natūra prašo priteisti ieškovei. Atsakovui prašo priteisti natūra santuokoje įgytą butą (duomenys neskelbtini), ir 11 494,85 Eur kompensaciją iš ieškovės už jai atitenkančią didesnę turto dalį. Ieškovės prievolę Kauno kredito unijai prašo pripažinti po ½ dalį kiekvienai iš šalių, numatant solidarią atsakomybę, o atsakovo prievolę pagal laidavimo sutartį pripažinti asmenine atsakovo prievole.

ieškinys su ieškinio dalyko ir pagrindo patikslinimu ir priešieškinis su priešieškinio dalyko pakeitimu tenkinami iš dalies.

Iš byloje pateikto santuokos liudijimo nustatyta, jog šalys susituokė 2004 m. gruodžio 16 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė šalių dukra R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)gimė šalių sūnus P. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2004 m. kovo 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu ieškovė įgijo 206/581 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 3/8 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 16/100 dalių ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/8 dalis kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, stoginė, lauko tualetas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioms įregistruota hipoteka, esančias (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 143–144, 146–147).

2004 m. kovo 19 d. ieškovė ir Kauno technologijos universiteto kredito unija (dabar Kauno kredito unija) sudarė Būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei iki 2024 m. kovo 10 d. suteikta paskola būsto (duomenys neskelbtini)pirkimui. Už šią paskolą laidavo N. ir G.D. (ieškovės broliai) bei 2004 m. kovo 22 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laidavo atsakovas R. Š..

2011 m. liepos 1 d. šalys įgijo transporto priemonę AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo R. Š. vardu, o tokios transporto priemonės vidutinė rinkos vertė 2019 m. sausio mėnesio viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenimis yra 1 470,00 Eur su PVM, 1 215,00 Eur be PVM (2 t., b. l. 88–89).

2013 m. liepos 5 d. abi šalys gavo paskolą namo remontui iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ (Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).

2013 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 5263 pagrindu atsakovas įgijo nuosavybės teise patalpą – kambarį 71-1 (16,53 kv. m), patalpą 71-1a (1,38 kv. m) su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-1 (½ nuo 2,84 kv. m); a-2 (½ nuo 1,13 kv. m); 1-230 (3,47 kv. m); 1-239 (1,98 kv. m) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 139).

2014 m. balandžio 12 d. abi šalys iš AB „Swedbank“ buvo gavę 15 000,00 Lt vartojimo kreditą remontui, kuris šiuo metu yra grąžintas.

2014 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė asmeninės nuosavybės teise paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgijo 1/5 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini)

Dėl 2013 m. birželio 24 d. įvykio, kai atsakovas R. Š. sumušė ieškovę R. Š., buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-2127-928/2013, kuri nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Iš medicinos dokumentų išrašų matyti, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį atsakovui nustatyta komplikuota katarakta, 2 tipo cukrinis diabetas su nepatikslinta komplikacija, 2018 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesiais atliktos abiejų akių operacijos.

Kaip matyti iš santuokos liudijimo, šalys yra susituokę jau 15 metų, tačiau šalių ir jų atstovų paaiškinimais santuokiniai ryšiai nutrūko. Ieškovės teiginiai skiriasi ­– pradiniame ieškinyje ji nurodė, jog tai įvyko apie 3 metus iki ieškinio pateikimo (2018 m. lapkričio 15 d.), vėliau nurodė 2013 m. liepos 10 d., 2014 m. liepos 10 d. Ieškovės teigimu nuo to laiko šalys negyveno kaip sutuoktiniai, bendro ūkio nevedė. Atsakovas nurodo, kad santuokiniai ryšiai nutrūko ieškovei padavus dokumentus skyryboms, vadinasi 2018 m. lapkričio mėnesio pabaigoje.

Kadangi abi šalys reiškia reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, vadinasi, jos nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje. Nesant abipusės valios, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl šalių santuoka laikoma faktiškai iširusia ir ji nutraukiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Po santuokos nutraukimo šalims jų pageidavimu paliekamos santuokinės pavardės: ieškovei – Š.; atsakovui – Š. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl kaltės. Dėl santuokos iširimo ieškovė kaltina atsakovą, o šis nurodo, jog dėl santuokos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai. Abi šalys neigia priešingos šalies argumentus, tačiau jos turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis).

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, o dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1, 2 dalys). Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Taip pat sutuoktiniai turi pareigą išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.30 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažįstamas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-225-686/2015, Nr. 3K-3-480-378/2017, kt.). Įstatymas abiem sutuoktiniams kelia vienodus reikalavimus. Aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-2/2011, Nr. 3K-3-99-969/2016, kt.).

Taip pat įstatymas numato teisines prezumpcijas, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis yra neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija.

Ieškovė, kaltindama atsakovą dėl santuokos iširimo, nurodo atsakovo neištikimybę, smurtą prieš ieškovę ir šalių vaikus, nuolatinį alkoholio vartojimą, menką jo prisidėjimą prie vaikų išlaikymo ir šeimos gerbūvio. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus – kompaktinį diską (toliau – CD), nuotraukas, o taip pat byloje apklaustų liudytojų I. D., N. D., L. D., B. S. parodymus, kuriais netikėti iš esmės teismas neturi pagrindo, daroma išvada, kad ieškovės teiginiai dėl atsakovo neištikimybės iš dalies nepagrįsti objektyviais įrodymais. Minėta liudytoja B. S.parodė, jog su atsakovu kartu gyvena 1,5 metų, vadinasi jau po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl šalių santuokos nutraukimo (ieškinys teisme gautas 2018 m. lapkričio 28 d.). Pažymėtina, kad ir pati ieškovė neneigė ir visi aukščiau minėti liudytojai parodė, jog atsakovas išsikraustė iš šeimos būsto tik po šalių santuokos nutraukimo bylos užvedimo. Jokių įrodymų dėl anksčiau prasidėjusių minėtos B. S. ir atsakovo bendro gyvenimo ar intymių santykių teismui nepateikta, o pačios B. S. asmenybė leidžia manyti, kad bendram gyvenimui su atsakovu prasidėti daug laiko nereikėjo. Taigi, aplinkybėms dėl atsakovo neištikimybės pagrįsti be pačios ieškovės paaiškinimų jokių kitų objektyvių įrodymų nėra pateikta, todėl ši aplinkybė laikoma neįrodyta (CPK 185 straipsnis).

Atsakovo smurtą ieškovės atžvilgiu 2013 m. birželio 24 d. patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai dėl atsakovo atžvilgiu iškeltos baudžiamosios bylos, tačiau ta byla buvo nutraukta šalims susitaikius. Jokių kitų objektyvių duomenų ar įrodymų apie atsakovo fizinį smurtą ieškovės ar šalių šeimos narių atžvilgiu byloje nėra pateikta. Vėlesni ieškovės ir net šalių nepilnametės dukros kreipimaisi į policiją yra susiję su atsakovo netinkamu siekiu pabendrauti su vaikais, pykčiais su ieškove dėl skyrybų proceso, tačiau tie policijos iškvietimai vyko jau po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, todėl jie negali būti vertinami kaip atsakovo psichologinio smurto, dėl kurio nutrūko šalių santuoka, įrodymai. Duomenų apie policijos iškvietimus iki santuokos nutraukimo bylos pradžios teismui nepateikta. Už liudytojos B. S. nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (ieškovės teigimu netinkamą elgesį su šalių vaikais) atsakovas nėra atsakingas, be to, minėtas įvykis taip pat fiksuotas po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Byloje yra pateikti įrodymai apie šalių vaikų lankomas mokyklos psichologo konsultacijas ieškovės prašymu nuo 2018 m. lapkričio mėnesio (prieš pat ieškovei kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo) iki 2019 m. rugsėjo mėnesio, tačiau teismas negali padaryti išvados, kad poreikis tokioms konsultacijoms yra vien tik atsakovo netinkamo elgesio rezultatas, kadangi kreipimosi priežastis – vykstantis tėvų skyrybų procesas. Bylos nagrinėjimo metu buvo akivaizdus pačios ieškovės pakankamai agresyvus ir bekompromisis bendravimas su atsakovu, todėl tai suponuoja išvadą, kad šalių vaikams psichologas reikalingas dėl abipusio šalių nesugebėjimo normaliai draugiškai bendrauti, visų pirma stengiantis užtikrinti savo vaikams psichologinį saugumą, juolab, kad ir į psichologus buvo kreiptasi dėl vykstančio tėvų skyrybų proceso, o ne dėl atsakovo santykių ar elgesio su šalių vaikais.

Dėl atsakovo netinkamo elgesio vartojant alkoholį, tai atsakovas patvirtino nesantis abstinentu, tačiau apie nuolatinį alkoholio vartojimą iki skyrybų proceso pradžios parodė tik liudytojai I. D. (ieškovės mama) ir N. D. (ieškovės brolis, o liudytojos L. D. ir B. S. neigė atsakovo nuolatinį alkoholio vartojimą. Liudytojų I. D. ir N. D. parodymai dėl atsakovo pomėgio išgerti vertinami kritiškai, nes šie liudytojai taip pat nurodė nedažnai būdavę pas šalis. Be to, šių liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip tendencingi – jie iš pradžių neigė aplinkybes dėl atliktų santuokos metu nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pagerinimų ir juos pripažino tik užduodant konkrečius klausimus. Tai rodo, kad atsakovo ir tik jo elgesį šie liudytojai vertina itin kritiškai. Duomenys dėl aukščiau minėtų įvykių 2013 m., 2018–2019 m. dėl kreipimųsi į policiją patvirtina pavienius alkoholio vartojimo atvejus, kai atsakovas jautėsi įskaudintas dėl jo nepasirinkimo būti ieškovės sūnėno krikštatėviu, kai norėjo pagal savo suvokimą pabendrauti su savo vaikais. Ieškovės pateiktos nuotraukos ir CD patvirtina tik tai, kad nuotraukų ir vaizdo įrašo darymo metu atsakovas vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholis nėra draudžiamas vartoti produktas, o koks vartojimo kiekis ir dažnumas laikomas priimtinu šeimoje yra sutuoktinių susitarimo reikalas. Akivaizdu, kad sutarimo šiuo klausimu tarp šalių nebuvo. Pažymėtina, kad atsakovas dirba vairuotoju, todėl nuolatinis girtavimas nesuderinamas su jo profesija. Įrodymų dėl atsakovo atleidimų iš darbo šiuo pagrindu nėra. Be to, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka rodo, kad pati ieškovė nelaiko atsakovo neatsakingu ar dėl besaikio alkoholio vartojimo sudarančiu šalių nepilnamečiams vaikams nesaugią aplinką.

Dėl atsakovo menko prisidėjimo prie vaikų išlaikymo ir šeimos gerbūvio, tai iš pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenų matyti, kad atsakovas iš esmės nuolat dirbo, gavo darbo užmokestį, o atsakovo nedarbo periodas 2018 m. rugsėjo – lapkričio mėnesį sutampa su jam nustatyta liga (antro tipo cukrinis diabetas su nepatikslinta komplikacija) ir abiejų akių operacijomis. Vairuotojui gera rega yra būtina, todėl atsakovo darbo santykių nutrūkimas būtent dėl sveikatos būklės (regos pablogėjimo) yra tikėtinas. Tai, kad atsakovo gautas darbo užmokestis buvo mažesnis už ieškovės gaunamas darbo pajamas, negali būti vertinama kaip vengimas tinkamai išlaikyti šeimą ir rūpintis jos gerove, nes žmonės, o dar ir skirtingų profesijų, uždirba skirtingai. Apie atsakovo banko kortelės buvimą pas ieškovę iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo parodė liudytoja B. S., kuriai apie tai buvo sakiusi pati ieškovė, o šių aplinkybių ieškovė nepaneigė. Pažymėtina, kad santuokos metu visos iš darbo santykių gautos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl neturi reikšmės kuris iš sutuoktinių gauna didesnį ar mažesnį darbo užmokestį (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis). Be to, būtent atsakovo negebėjimas uždirbti daugiau už ieškovę galėjo būti viena iš esminių priežasčių šalių šeiminiams nesutarimams kilti. Dėl atsakovo nemokėjimo atlikti statybos remonto darbus, o šias aplinkybes akcentavo liudytojai I. D. ir N. D. (ieškovės giminės), tai ši aplinkybė nevertinama kaip atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, nes atsakovas dirba ne plataus profilio statybininku, bet vairuotoju, todėl įgūdžių dirbti kitus, kad ir labai reikalingus namų ūkyje, darbus gali ir neturėti. Be to, ieškovė dar iki santuokos sudarymo galėjo ir turėjo įsitikinti visais atsakovo sugebėjimais, jei tai jai buvo svarbu. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas ankstesnėje santuokoje su tuometine sutuoktine elgėsi taip pat, kaip ir santuokoje su ieškove, tačiau tai tik patvirtina, jog atsakovo būdas, charakteris, elgesys, įpročiai, ydos ieškovei buvo žinomi ir priimtini.

Taigi, įvertinus šalių nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus ir byloje apklaustų liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad negalima konstatuoti, jog šalių santuoka nutrūko tik dėl atsakovo kaltės. Teismas vertina, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, nes šiuo atveju abipusiai trūko lojalumo, abipusės pagarbos, sutarimo, supratimo, savitarpio pagalbos bei moralinės paramos, o tai ir padarė bendrą gyvenimą negalimu (CK 3.26 straipsnio 2 dalis 3.27, 3.60 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl neturtinės žalos. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą už psichologinio ir fizinio smurto naudojimą prieš ją, nuolatinį stresą, sukeltą ieškovei ir vaikams dėl atsakovo kaltės, visišką nusišalinimą nuo šeimos poreikių tenkinimo ir didesnės naštos perkėlimo ieškovei, nuolatinio girtavimo ir šeimos narių žeminimo, lėmusių ieškovės emocinį skausmą, išgyvenimus, pažeminimą, ramybės, saugumo, emocinio stabilumo praradimą.

Sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Nustačius, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė prašo nustatyti, kad tokia diena yra 2013 m. liepos 10 d., atsakovas su tuo nesutinka, nurodė, kad bendras gyvenimas nutrūko, ieškovei padavus dokumentus dėl santuokos nutraukimo. Pažymėtina, kad ieškovė santuokos nutrūkimo momentu procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi ir kitas datas – apie 3 metus iki ieškinio pateikimo (2018 m. lapkričio 15 d.), o tai būtų 2015 m. lapkričio 15 d., taip pat yra nurodžiusi 2014 m. liepos 10 d. datą (1 t., b. l. 4; 2 t. b. l. 27–28, dok. reg. Nr. CBP-26864, Nr. DOK-15522).

Tai, kad atsakovas išsikėlė iš šalių gyvenamosios vietos (pas tame pačiame name gyvenančią kaimynę) tik po ieškovės kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo, paliudijo liudytojai N. D., L. D. ir B. S.. Bendro ūkio vedimą ir po ieškovės prašomos nustatyti datos – 2013 m. liepos 10 d. paneigia byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2013 m. liepos 5 d. ir 2014 m. balandžio 12 d. abiejų šalių imti iš AB „Swedbank“ kreditai, kuriuos sutuoktiniai iki 2019 m. lapkričio 11 d. yra grąžinę minėtam bankui. Neabejotina, kad šalims nevedant bendro ūkio, jos nebūtų abi kartu ėmę paskolų stogo remontui ir kitų šeimos poreikių tenkinimui, o 2013 m. liepos 16 d. atsakovo R. Š. vardu įgytas butas (duomenys neskelbtini), būtų registruotas kaip jo asmeninė nuosavybė (2 t., b. l. 28, dok. reg. Nr. DOK-13522). Be to, savo pirminiuose procesiniuose dokumentuose ieškovė pati šį butą nurodė kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą dalintiną turtą ir nenurodė jokio išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnamečiams vaikams. Taip pat, šalims negyvenant kaip sutuoktiniams, ieškovei nebuvo pagrindo kaltinti atsakovo neištikimybe, kai atsakovas 2018 m. gruodžio mėnesį apsigyveno pas kitą moterį.

Taigi, įvertinus tai kas nurodyta, ieškovės prašymas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. liepos 10 d. atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, konstatuojant, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo 2018 m. gruodžio 3 d. (CK 3.67 straipsnio 1 dalis, 1 t. b. l. 15–17).

Šiuo atveju atsakovas neneigia savo pareigos išlaikyti vaikus, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžiu – jis sutinka, kad vaikams būtų priteistas iš jo išlaikymas po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, su išlaikymo įsiskolinimu nesutinka. Atsakovo nuomone reikalaujamo išlaikymo dydžiai per dideli, tačiau konkrečių sumų, reikalingų ieškovės nurodytiems konkretiems nepilnamečių vaikų poreikiams, neįvardino.

Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės privalo teikti abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, todėl pirmiausia atsižvelgtina į vaiko interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikomas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (CK 6.461 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2004 m. balandžio 26 Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. vasario 9 d. Nr. 3K-3-71/2010, 2011 m. lapkričio 19 d. Nr. 3K-3-525/2011, 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, kt.).

Apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaikų poreikiams reikalingas išlaidas labai sunku, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių, kurių ieškovė nenurodė (patalynė, baldai ir t. t.). Įvertinus šalių nepilnamečių vaikų poreikių lentelėje ieškovės nurodytas sumas, šalių argumentus, išvadą teikiančios institucijos išvadą, vaikų būtinuosius ir kitus poreikius, šalių turtinę padėtį, ekonominę situaciją šalyje, nuolat augantį pragyvenimo lygį, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais bei prioritetiniu vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, daroma išvada, jog 420,00 Eur suma kiekvienam vaikui yra pakankama ir protinga ne tik minimalioms, bet ir visoms bū­ti­noms vieno šalių nepilnamečio vai­ko vys­ty­mo­si sąlygoms su­da­ry­ti – pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius maistui, ap­ran­gai, būs­tui, svei­ka­tai, moks­lui, po­il­siui, lais­va­lai­kiui, kul­tū­ri­niam ir ki­to­kiam ug­dymui, juolab, kad šalių vaikai ypatingų specialiųjų poreikių neturi. Skirstant lėšas visoms nepilnamečių vaikų išlaidoms, vadovaujantis ekonomiškumo principu ir nepagrįstai neišlaidaujant, minėtų 420,00 Eur turi pilnai pakakti ne tik būtiniesiems, bet ir kitiems protingiems poreikiams patenkinti (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis).

Nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą vertinama kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti kiekvieno vaiko poreikių tenkinimą. Minėta, kad įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaikų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaikų asmenybės raidą.

Šiuo atveju abi šalys darbingos. Atsakovas yra pateikęs įrodymus apie savo sveikatos problemas – 2018 m. nustatytą komplikuotą kataraktą ir antro tipo cukrinį diabetą su nepatikslinta komplikacija, tačiau, kaip matyti, šios ligos šiuo metu netrukdo jam gauti pajamas iš darbo santykių. Duomenų apie ieškovės sveikatos problemas nepateikta ir tokių aplinkybių ji nenurodė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės gaunamos iš darbo santykių pajamos 2,8 kartus didesnės nei atsakovo gaunamas darbo užmokestis (atsakovo 2019 m. gaunamų per mėnesį pajamų, nuo kurios skaičiuojama socialinio draudimo įmokos, suma vidutiniškai buvo 731,59 Eur). Be to, visuotinai žinoma, kad ieškovė iš savivaldybės gauna vaiko pinigus – po 60,00 Eur kas mėnesį už kiekvieną vaiką. Duomenų apie kitas šalių gaunamas pajamas teismui nepateikta, ieškovės teiginiai apie atsakovo gaunamas nuomos pajamas iš buto (duomenys neskelbtini), bent kiek objektyviais įrodymais nepagrįsti.

Taigi, nors šalių nepilnamečius vaikus auginančiai ieškovei šiuo metu neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas savo vaikams, tačiau jos turtinė padėtis dėl gaunamų pajamų yra ženkliai geresnė. Įvertinus ieškovės gaunamas išmokas vaikams – savivaldybės mokamus 60,00 Eur per mėnesį vaiko pinigus kiekvienam vaikui, tai, kad atsakovas iki 2020 m. birželio 30 d. turėjo dar ir kitą išlaikytinę, šalių vaikams iš atsakovo priteisiamas išlaikymas po 180,00 Eur ((420,00 Eur – 60,00 Eur) ÷ 2) = 180,00 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pradinio ieškinio pareiškimo teisme – 2018 m. lapkričio 28 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kitoje dalyje ieškinio patikslinti reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams netenkinami (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Laikoma, kad tokią sumą atsakovas išgali mokėti pagal savo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, o priteisti daugiau negu objektyviai leidžia atsakovo turtinė padėtis būtų neteisinga ir teisiškai nepagrįsta (CPK 185 straipsnis). Be to, atsiradus specialiems bet kurio iš vaikų poreikiams, pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o ginčus dėl to sprendžia teismas (CK 3.170, 3.175 straipsniai). Nesant ginčo tarp šalių dėl ieškovės nurodytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais tvarkos, nustatoma prašoma tvarka – atsakovas turi teisę bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais: 1) kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį (pirmą ir trečią) – nuo šeštadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., tai yra dvi dienas nepertraukiamai, pasiėmimo ir grąžinimo vietą derinant su ieškove; 2) šalių vaikų vasaros atostogų metu atsakovas su vaikais bendrauja vieną mėnesį, ne vėliau kaip prieš tris savaites informuojant ieškovę apie ketinimą pasiimti vaikus; 3) poriniais metais su šalių vaikais Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus praleidžia ieškovė, neporiniais – atsakovas; 4) neporiniais metais su šalių vaikais Šv. Velykas praleidžia ieškovė, poriniais – atsakovas; 5) atsakovas su šalių vaikais praleidžia kiekvieną savo gimtadienį, Tėvo dienos savaitgalį. Visais nurodytais atvejais atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš vieną savaitę informuoti ieškovę apie ketinimą susitikti su šalių vaikais, informuojant bet kuria susisiekimo priemone; 6) šalys – tiek ieškovė, tiek ir atsakovas toliau dalyvaus savo nepilnamečių vaikų auklėjime. Atsakovas įsipareigoja ir toliau rūpintis savo vaikų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikams tinkamai mokytis, papildomai ugdytis sudarymo. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečių vaikų auklėjimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į vaikų interesus ir poreikius.

Esminis ginčas tarp šalių yra dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 206/581 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 3/8 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 16/100 dalių ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/8 dalys kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, stoginė, lauko tualetas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o jiems visiems įregistruota hipoteka. Šį nekilnojamąjį turtą ieškovė pirko iki šalių santuokos sudarymo už paskolą šio turto įsigijimui, o vienu iš trijų šios paskolos laiduotoju buvo atsakovas R. Š..

Ieškovė prašo pripažinti šį turtą jos asmenine nuosavybe, atsakovas prašo šį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, pripažįstamas kiekvieno jų asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-317/2011, Nr. 3K-3-447/2012, kt.).

Šiuo atveju minėto nekilnojamojo turto pirkimas įvyko prieš šalių santuokos sudarymą, tačiau, kaip minėta, vienu iš šio būsto įsigijimui gautos paskolos laiduotojų buvo atsakovas. Paskola buvo mokama visą šalių santuokos laikotarpį – 167 mėnesius iš 240 mėnesių termino, kuriam suteikta paskola (paskola suteikta 20 metų laikotarpiui, jos grąžinimo terminas 2024 m. kovo 10 d.). Be to, šis nekilnojamasis turtas buvo pagerintas ­santuokos metu – atlikti remonto darbai už skolintas iš liudytojo N. D. lėšas (skola grąžinta šalių santuokos metu), vėliau pakeisti langai, grindys, įrengtas tualetas, įvesta kanalizacija, išklijuotos laiptų plytelės ir plytelės vonioje, šiltintas oro tarpas, už šalių santuokoje paimtą paskolą buvo pakeistas viso namo stogas. Minėtas aplinkybes nurodė arba po pakartotino perklausimo patvirtino liudytojai L. D., N. D. bei I. D.. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, minėto būsto pagerinimų sudėtį, konstatuojama, kad yra teisinis pagrindas pripažinti ieškovės iki santuokos sudarymo įsigytą būstą (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes turtui ne tik buvo atlikti esminiai pagerinamai santuokos metu, tačiau beveik 14 iš 20 metų iš santuokinių lėšų buvo mokama paskola, gauta to turto įgijimui apmokėti. Ieškovės argumentai dėl paskolos už būstą mokėjimo ir būsto pagerinimų atlikimo iš jos gaunamų lėšų atmetami kaip nepagrįsti, nes santuokos metu visos iš darbo santykių gautos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o šios prezumpcijos ieškovė jokiais argumentais bei įrodymais nepaneigė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų apie vėliausią šio turto rinkos vertę (artimiausią sprendimo priėmimo dienai) matyti, kad bendra šio turto vertė yra: 206/581 dalių žemės sklypo – 5 637,52 Eur (15 900,00 Eur ÷ 581 dalių × 206 dalių = 5 637,52 Eur); 3/8 dalių gyvenamojo namo 26 062,50 Eur (69 500,00 Eur ÷ 8 dalių × 3 dalių = 26 062,50 Eur), 16/100 dalių ūkinio pastato – 86,40 Eur (540,00 Eur ÷ 100 dalių × 16 dalių = 86,40 Eur), 3/8 dalių kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, stoginė, lauko tualetas) – 288,75 Eur (770,00 Eur ÷ 8 dalių × 3 dalių = 288,75 Eur), iš viso 32 075,17 Eur (5 637,52 Eur + 26 062,50 Eur + 86,40 Eur + 288,75 Eur = 32 075,17 Eur) (1 t., b. l. 143–147; 2 t., b. l. 85–87, dok. reg. Nr. DOK-65248). Ieškovės pateikta 2020 m. birželio 10 d. uždarosios akcinės bendrovės „Vasada“ konsultacine išvada, kurioje nurodyta ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), kaina 20 000,00 Eur, teismas nesivadovauja, nes pačioje išvadoje nurodyta, kad turto kaina nustatyta valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pateiktais per paskutinius 36 mėnesius įvykusių sandorių duomenimis, tačiau ši išvada yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis jokios juridinės galios, neatitinkantis turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, kurį reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai, ir yra skirtas tik šios konsultacinės išvados užsakovui, tai yra ieškovei. Ieškovės pateiktos nuotraukos galėtų turėti reikšmės ekspertiniam turto vertinimui, tačiau tokio vertinimo nei viena iš šalių neprašė.

Nesant ginčo tarp šalių dėl minėto turto padalijimo būdo, šis turtas natūra priteisiamas ieškovei, atsakovui priteisiant iš ieškovės kompensaciją. Skaičiuojant kompensacijos už šį turtą dydį atsižvelgiama į tai, kad paskola už jį mokėta iki santuokos sudarymo, mokama bylos dėl santuokos nutraukimo metu ir turės būti mokama dar pusketvirtų metų. Šalys kardinaliai prieštaringai nurodė aplinkybes dėl mokėjimų atliktų iki santuokos sudarymo – ieškovė teigia mokėjusi pradinį įnašą iš savo asmeninių lėšų, atsakovas nurodė, jog tuo metu jau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir pradinis įnašas buvo mokamas iš bendrų pinigų. Liudytojai I. D. ir N. D. (ieškovės mama ir brolis) parodė, kad ieškovė turėjo susitaupiusi pradinį įnašą pati viena. Pažymėtina, kad paskolos sutartyje nėra nurodyta, jokių duomenų apie ieškovės pareigą mokėti pradinį įnašą, todėl tikėtina. kad pradiniu įnašu ieškovė vadina papildomą pajų, nuo kurio priklausė kreditavimas, nes iki 2014 m. lapkričio 1 d. unijos galėjo išduoti nariui tik tokio dydžio paskolą, kuri būtų ne didesnė nei dešimteriopas nario turimas pajus unijoje. Papildomas pajus grąžinamas nariui, padengus paskolą arba įskaitomas už paskutines paskolos įmokas, kai nario paskolos likutis tampa lygus nario turimam pajui. Be atsakovo paaiškinimų dėl bendrų santaupų iki santuokos sudarymo (pajaus sumokėjimo) jokių kitų įrodymų teismui nepateikta. Nors akivaizdu, kad šalys intymiai bendravo dar iki santuokos sudarymo (šalių dukra gimė po 1 mėnesio nuo santuokos sudarymo), tačiau įrodymų apie jų bendro ūkio vedimą iki santuokos įregistravimo byloje nėra, o šie santykiai gali ir nesutapti. Liudytojai I. D. ir N. D. (ieškovės mama ir brolis) parodė, kad iki santuokos sudarymo šalys gyveno atskirai. Taigi, nesant kitų įrodymų dėl bendro ūkio vedimo iki santuokos įregistravimo, teismas pripažįsta, kad šalys bendrą ūkį pradėjo vesti po santuokos sudarymo (CPK 185 straipsnis).