Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 26 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotu asmeniu esant A. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Skolininkas A. B. nustatytu terminu atsiliepimo į V. B. prašymą bei įrodymų, kad tinkamai vykdo sutartį, nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria buvo pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

10. Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo priimti į bylą – akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ 2022 m. spalio 6 d. – 2025 m. vasario 20 d. išrašus.

11. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, jog suinteresuoto asmens pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Jais apeliantas remiasi pagrindžiant įrodinėjamas aplinkybes. Kita ginčo šalis turėjo galimybę su jais susipažinti ir pasisakyti dėl jų turinio. Atsižvelgiant į tai, pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.

Dėl skundžiamos teismo nutarties (ne)pagrįstumo

13. Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Suinteresuotas asmuo iš esmės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino apelianto nurodytų ginčo aplinkybių bei tinkamai jo neinformavo apie paskirtą teismo posėdį.

14. Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas), kurių išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius.

15. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, išnagrinėjęs CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka suinteresuotos šalies prašymą, priima sprendimą, ar tenkinti, ar atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

16. Bylos duomenimis nustatyta, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2815-766/2017 buvo nutraukta V. B. ir A. B. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5 punktu šalys sutarė, kad A. B. yra teisėtas nepilnamečio vaiko A. B. tėvas ir jis sutinka gera valia teikti vaikui materialinį išlaikymą kas mėnesį mokant po 80 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 23 d. 2025 m. gegužės 15 d. pirmosios instancijos teisme gautas pareiškėjos V. B. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui A. B. iš suinteresuoto asmens A. B., nes iš A. B. vaiko išlaikymui nuo teismo sprendimo priėmimo ji nėra gavusi nei vienos įmokos. 2025 m. gegužės 16 d. teismo pranešimu pareiškėja ir suinteresuotas asmuo buvo informuoti apie 2025 m. gegužės 26 d. paskirti teismo posėdį, suinteresuotam asmeniui išsiųstas pareiškėjos prašymas bei nustatytas terminas iki 2025 m. gegužės 23 d. pateikti atsiliepimą į jį. Pažymėtina, kad nurodyti procesiniai dokumentai išsiųsti ginčo šalims tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini).

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, nurodydamas, jog suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pateiktą prašymą nepateikė, neįrodė, kad sutarties sąlygas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai vykdo tinkamai. Taigi, iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė įvertinęs vien pareiškėjos prašyme pateiktus argumentus bei įrodymus, nes suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir atkreipia dėmesį į keletą aspektų.

18. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką nagrinėjamu atveju, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

19. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

21. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tik tinkamai ištyrus aplinkybes ir įrodymus, pagrindžiančius tėvų susitarimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos sutarties dalies teismas turės teisinį pagrindą spręsti išduoti vykdomąjį raštą arba atsisakyti jį išduoti. Teismas turėtų vertinti ne tik tai, ar vienas iš tėvų vykdė įsipareigojimą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, bet ir nustatyti konkretų įsiskolinimo vaiko išlaikymui dydį, kurio priverstiniam išieškojimui išduodamas vykdomasis raštas. Apskaičiuodamas konkrečią įsiskolinimo vaiko išlaikymui, kai šis buvo nustatytas periodinėmis išmokomis, sumą, teismas, be kita ko, turėtų vadovautis CK 3.208 straipsnyje nustatytomis indeksavimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-916/2023).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas bylos aplinkybes, vadovaudamasis anksčiau pateiktu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą dėl teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies nevykdymo, nepagrįstai savo procesinį sprendimą priėmė neįvertinęs su suinteresuoto asmens atsiliepimo nepateikimu susijusių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog procesiniai dokumentai išsiųsti šalims tuo pačiu adresu, kas, egzistuojant ginčui, gali sudaryti pagrįstas abejones dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo. Byloje nėra duomenų, jog suinteresuotam asmeniui procesiniai dokumentai būtų faktiškai įteikti, taip pat, jog pirmosios instancijos teismas pakartotinai bandė juos įteikti ar susisiekti su suinteresuotu asmeniu. Tuo tarpu iš su atskirojo skundo nustatyta, jog suinteresuotas asmuo iš esmės nesutinka su pareiškėjos nurodomomis aplinkybės bei teikia banko sąskaitos išrašus, kuriais ginčija pareiškėjos nurodomas aplinkybes apie išlaikymo neteikimą. Taip pat atsiliepimo nepateikimą suinteresuotas asmuo sieja būtent su jo neinformavimu apie teisme gautą pareiškėjos prašymą. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nėra pareiškėjos prašymo pagrįstumo vertinimo ir motyvų, kuriais remdamasis teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas išduoti ginčo vykdomąjį raštą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės formaliai rėmėsi vien pareiškėjos pateikto prašymo faktu, kaip patvirtinančiu santuokos nutraukimo pasekmių sutarties galimą nevykdymą, kas neatitinka teismo procesinio sprendimo motyvavimo reikalavimų.

23. Šiame kontekste pažymėtina, kad CPK 646 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodoma, jog teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimo. Tokiu būdu įstatymų leidėjas įtvirtino vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėjančio teismo diskreciją nuspręsti, ar klausimo nagrinėjimui tikslinga skirti teismo posėdį, ar, esant atitinkamoms sąlygoms, vykdomojo rašto išdavimas galimas ir neskiriant bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį išdavimo, procesą turėtų organizuoti atitinkamai atsižvelgdamas į tai, ar nevykdomos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygos yra pakankamai aiškios, kaip jų aiškinimą supranta ginčo šalys ir kt., o ne apsiribodamas formaliu aplinkybių vertinimu, jog pareiškėja pateikė prašymą, o atsakovas nepateikė atsiliepimo.

24. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 26 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl prašymo skirti baudą

25. Suinteresuotas asmuo prašo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą teisę bei melagingų prašymų teikimą.

26. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

27. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

28. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

29. Nagrinėjamu atveju vien pasinaudojimas suteikta subjektine teise, pvz., prašymo dėl vykdomojo rašto pateikimas teismui, pats savaime, nesant piktnaudžiavimo tokia teise požymių, negalėtų būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesu. Taip pat pirmosios instancijos teismo iš esmės netirta ir nevertinta tiek pareiškėjos dėstyta pozicija, tiek suinteresuoto asmens atsikirtimai bei rašytiniai įrodymai, teikti kartu su atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos veiksmais, visuma nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju pareiškėja piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjai atmestinas.

30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas bei netinkamai aiškino CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas. Įvertinus tai, kad byloje nebuvo ištirti suinteresuoto asmens pateikti duomenys, svarbūs sprendžiant dėl suinteresuoto asmens teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties (ne)vykdymo, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties vykdomojo rašto išdavimo klausimas apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas iš esmės visa apimtimi, apeliacinės instancijos teismas nutaria skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Suinteresuoto asmens atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Suinteresuoto asmens prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.