Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-151-603/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-29
Bylos Nr.: e2S-151-603/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01352-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Bujokaitė
Suinteresuotas asmuo: notarės R, notarė Renata Jaskutėlienė, O. P., D. D.
Pareiškėjas: M. P.

Kategorijos

2.5.2Įpėdiniai

Civilinė byla Nr. e2S-151-603/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01352-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.; 2.5.4.2.; 3.3.2.4.; 3.4.5.12. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens notarės R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. P. skundą dėl notarinių veiksmų, suinteresuoti asmenys – notarė Renata Jaskutėlienė, O. P. ir D. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja M. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės Renatos Jaskutėlienės 2023 m. sausio 6 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. S-11 ir įpareigoti notarę atlikti notarinius veiksmus – priimti pareiškėjos pareiškimą apie palikimo priėmimą mirus A. G. ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal (duomenys neskelbtini) bendrąjį sutuoktinių testamentą. Pareiškėja nurodė, kad:

1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama M. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuri buvo susituokusi su A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)); santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Kitą dieną po pareiškėjos mamos mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), - mirė ir mamos sutuoktinis A. G.. Abiejų sutuoktinių paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini);

1.2. sutuoktiniai - A. G. ir M. G. būdami veiksnūs, suvokdami savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, laisva valia, be prievartos ir suklydimo, (duomenys neskelbtini) sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą (toliau - ir Testamentas), kuriuo savo mirties atveju patvarkė taip: (1) -M. G. jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai jos mirties dieną, taip pat turtines ir asmenines neturtines teises, paliko savo sutuoktiniui A. G.; (2) A. G. jam priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jam jo mirties dieną, taip pat turtines ir asmenines neturtines teises, paliko savo sutuoktinei M. G.; (3) Mirus pergyvenusiam sutuoktiniui visus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei kitą turtą, taip pat turtines teises paveldės M. P., gim. (duomenys neskelbtini), (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini);

1.3. pareiškėjos motinai M. G. mirties dieną priklausė butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), įgytas asmeninės nuosavybės teise iš A. G. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties pagrindu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam tos pačios sutarties 2.6, 3.1, 3.10 punktais nustatytas uzufruktas, t. y. teisė iki gyvos galvos naudotis dovanojamu daiktu (Butu). Iki Dovanojimo sutarties sudarymo, minėtas Butas priklausė A. G. (pagrindas (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 30RS-4368);

1.4. pareiškėja 2022 m. spalio 30 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 32-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal Testamentą po motinos M. G. mirties. Iš notarės sužinojo, kad pareiškėja neturi teisės paveldėti pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, kadangi A. G. nepriėmė palikimo ir bendruoju sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis, paveldintis po pergyvenusio sutuoktinio mirties, netenka teisės paveldėti, jei pergyvenęs sutuoktinis nepriėmė palikimo; testamentiniam M. G. įpėdiniui - A. G., mirus po palikimo atsiradimo ir nespėjus priimti palikimo per nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams, kurie per tris mėnesius nuo palikimo jiems atsiradimo (nuo (duomenys neskelbtini)) paveldės visą M. G. priklausantį turtą pagal testamentą. Pareiškėjos teigimu, iš notarės suprato, jog teisė priimti palikimą pereina A. G. įpėdiniams pagal įstatymą, o ji (pareiškėja) nėra įpėdinė pagal Testamentą ir, jeigu palikėjo įpėdiniai kreiptųsi dėl palikimo priėmimo, jie galėtų įgyvendinti transmisijos teisę pagal Civilinio kodekso (toliau – CK 5.58 straipsnį) ir paveldėti pagal Testamentą, dėl ko pareiškėja nepaveldėtų jokio turto. Gavusi tokį notarės išaiškinimą, pareiškėja 2022 m. gruodžio 21 d. notarei pateikė pareiškimą dėl A. G. palikimo priėmimo pagal Testamentą po palikėjo mirties ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notarei laikant, kad palikėjas A. G., jam mirus nepriėmė palikimo pagal Testamentą, pareiškėja sutinkanti priimti A. G. teisę priimti palikimą pagal Testamentą, vadovaujantis CK 5.58 straipsniu ir paveldėti M. G. priklausantį turtą bei prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

1.5. nesutikdama su notarės paaiškinimu, jog neturi teisės į paveldėjimo transmisiją pagal CK 5.58 straipsnį, 2022 m. gruodžio 22 d. pateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo papildymą, kad 2022 m. spalio 30 d. pareiškimu dėl M. G. palikimo priėmimo, patvirtino, jog po motinos mirties palikimą pagal Testamentą ji priima vadovaujantis CK 5.58 straipsniu ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjos teigimu, ji turi teisę paveldėti pagal Testamentą, nes A. G. palikimą pagal Testamentą priėmė pradėjęs valdyti M. G. palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), o notarei laikant, kad A. G. palikimo nepriėmė, pareiškėjai kaip testamentinei įpėdinei vis tiek pereina teisė priimti palikimą CK 5.58 straipsnio pagrindu;

1.6. notarės atstovė parengė 2023 m. sausio 6 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. S-11 (toliau – ir Atsisakymas). Notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai aiškintų bei taikytų CK 5.58 straipsnio nuostatų dėl paveldėjimo transmisijos. Notarė nepagrįstai neatsižvelgė ir į Notarų rūmų prezidiumo patvirtintas rekomendacijas, painioja palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo bei specialiojoje teisės normoje reglamentuojamo paveldėjimo transmisijos institutus ir kylančias teisines pasekmes. Taip pat notarė nepagrįstai nurodė, kad palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas, nors šių institutų skirtumai reikšmingi paveldėjimo transmisijos taikymo atveju (CK 5.58 straipsnis). Palikėjas A. G. nebuvo atsisakęs priimti palikimo, mirė nesuėjus trijų mėnesių palikimo priėmimo terminui, todėl nėra pagrindo laikyti, jog mirusysis praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti ir tai negali būti prilyginta palikimo atsisakymo teisinėms pasekmėms (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). Asmeniui nespėjus priimti palikimo per įstatyme nustatymą terminą dėl jo paties mirties kyla ne palikimo atsisakymo teisinės pasekmės, bet taikoma paveldėjimo transmisija (CK 5.58 straipsnis).

1.7. notarei netinkamai taikant paveldėjimo transmisiją, palikėjo įpėdiniais pagal įstatymą pripažinti tik O. P. ir D. D., suteikiant teisę priimti palikėjų A. G. ir M. G. palikimą. Notarė turėjo taikyti CK 5.49 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisines pasekmes - mirusiojo sutuoktinio turtą paveldi jo įpėdiniai pagal įstatymą, todėl paveldėti pagal Testamentą turi ir pareiškėja, kuri yra M. G. vienintelė įpėdinė pagal įstatymą, t. y. pagal CK 5.58 straipsnį, teisė priimti palikimą pereina jo įpėdiniams, o pareiškėja yra ir palikėjo A. G. įpėdinė pagal Testamentą. Vadinasi mirus pergyvenusiam sutuoktiniui A. G., neatsisakiusiam palikimo, pareiškėja pagal Testamento 3 punktą yra palikėjo testamentinė įpėdinė ir turi teisę į paveldėjimo transmisiją (CK 5.58 straipsnis);

1.8. notarė nepagrįstai neatsižvelgė į Notarų rūmų konsultaciją, pagal kurią tuo atveju, jeigu sutuoktiniai yra sudarę bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo po pergyvenusio sutuoktinio mirties yra paskirtas įpėdinis, tais atvejais, kai pergyvenęs sutuoktinis miršta nespėjęs priimti palikimo po pirmojo sutuoktinio mirties nesuėjus nustatytam trijų mėnesių terminui palikimui priimti, vadovaujantis CK 5.58 straipsniu, mirusiam įpėdiniui (t. y. pergyvenusiam sutuoktiniui), kuris nespėjo priimti palikimo, priklausiusi teisė priimti palikimą pereina jo įpėdiniams. Ši įpėdinių teisė yra savarankiška, todėl įpėdiniai ją gali įgyvendinti atskirai nuo teisės priimti palikimą ar nepriimti jo po pirmojo sutuoktinio mirties. Be to, ši teisė gali pereiti ne tik įpėdiniams pagal įstatymą, bet ir pagal testamentą, jeigu miręs ir laiku palikimo nespėjęs priimti įpėdinis yra turtą palikęs testamentu. Kai pergyvenęs sutuoktinis neatsisako priimti palikimo, tačiau miršta dar nesibaigus terminui palikimui priimti, teisę priimti palikimą mirusio pergyvenusio sutuoktinio įpėdiniai gali įgyvendinti pagal CK 5.58 straipsnį (Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijos, patvirtintos Notarų rūmų prezidiumo 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 11.1, 311 p.). Pareiškėjos teigimu, ji kaip įpėdinis, kuriam turtas paliktas bendruoju sutuoktinių testamentu, po pergyvenusio sutuoktinio mirties paveldi pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą ir turi teisę priimti anksčiau mirusiojo sutuoktinio palikimą pagal CK 5.58 straipsnį, nes pergyvenęs sutuoktinis nebuvo pateikęs pareiškimo dėl palikimo atsisakymo;

Atsiliepimas

2. Suinteresuoti asmenys O. P. ir D. D. pateiktu atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad:

2.1. notarė pagrįstai atsisakė pripažinti pareiškėjos deklaruojamą faktą, jog A. G. po sutuoktinės M. G. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nes pareiškėjos pareiškimas dėl tokio juridinio fakto nustatymo buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4917-1171/2023;

2.2. notarė pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjos reikalaujamą notarinį veiksmą, išaiškindama, jog mirus M. G. jos sutuoktinis (įpėdinis) A. G. palikimo atsiradimo dieną įgijo subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai nereiškia, kad jis perėmė palikėjos teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą (kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti), o įpėdiniui neatlikus teisiškai reikšmingų veiksmų, laikytina, kad jis netapo paveldėjimo teisiniu santykiu subjektu. Taigi pagal CK 5.60 straipsnio 2 dalį palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas, o paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko. Notarė veiksmus atliko įvertinusi visas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, kad palikėjui nepriėmus palikimo po sutuoktinės M. G. mirties bendruoju testamentu paskirtas įpėdinis – pareiškėja - neteko teisės paveldėti po pergyvenusio sutuoktinio (palikėjo) mirties;

2.3. paveldėjimo transmisijos institutas nesuteikia teisės pareiškėjai įgyvendinti mirusiojo palikėjo neįgyvendintos teisės priimti palikimą po jo sutuoktinės M. G. mirties, kadangi pareiškėja nėra įpėdinis (subjektas) pagal CK 5.58 straipsnį.

3. Notarė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi tenkino pareiškėjos M. P. skundą dėl notaro veiksmų ir panaikino Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės R. J. 2023 m. sausio 6 d. raštą Nr. S-11 atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojo notarę atlikti notarinius veiksmus – priimti pareiškėjos pareiškimą apie palikimo priėmimą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, likusį po palikėjų M. G. ir A. G. mirties, pagal (duomenys neskelbtini) bendrąjį sutuoktinių testamentą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai iš suinteresuotų asmenų O. P., D. D. ir R. J. 3 303,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nurodė, kad palikėjas A. G. palikimo, atsiradusio po jo sutuoktinės M. G. mirties, realiai neturėjo galimybės atsisakyti, kadangi pats mirė nepraėjus 24 valandoms po palikėjos mirties. Pažymėjo, kad dėl nurodyto palikėjas realiai neišreiškė valios atsisakyti palikimo.

6. Teismas pažymėjo, kad bendru sutuoktiniu testamentu aiškiai nustatyta, jog mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visą turtą paveldi testamentinė įpėdinė - M. P. (pareiškėja). Todėl sprendė, kad notarės nurodomas CK 5.60 straipsnio 2 dalyje numatytas palikimo atsisakymas negali būti taikytinas ir negali sukurti tokių pačių pasekmių kaip ir palikimo nepriėmimas, kadangi palikimo nepriėmimas yra asmens valios išreiškimo forma, kurios palikėjas A. G. neįgyvendino. Todėl laikė, kad paveldėjimo teisė galėjo pereiti įpėdiniams, o pareiškėja yra įpėdinė.

7. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra vienas iš notarų atliekamų notarinių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Kadangi byloje nustatyta, jog pareiškėja yra palikėjos M. G. įpėdinė pagal įstatymą bei sutuoktinių testamentinė įpėdine, laikė, jog notarė nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą.

8. Pažymėjo, kad nepagrįstą notarės atsisakymą pagrindžia ir nenuoseklūs notarės argumentai. Aplinkybę, kad A. G. po sutuoktinės mirties nepriėmė palikimo per įstatymo nustatytą terminą, notarė prilygino atsisakymui nuo palikimo, kai tuo tarpu duodama paaiškinimus teisme notarė aiškiai įvardino, kad nespėjimas (priimti palikimo) nėra atsisakymas priimti palikimą. Teismo vertinimu, susiklosčiusios situacijos kontekste notarė neturėjo teisės atmesti pareiškėjos prašymo dėl pareiškimo priėmimo ir paveldėjimo liudijimo išdavimo, juolab kad oficialiame sutuoktinių testamente yra aiškiai ir vienareikšmiškai įvardinta, kad sutuoktinių mirties atveju, visą jų turtą paveldi būtent pareiškėja. Teismo nuomone, vien ši aplinkybė sudaro pagrindą notarės veiksmus – Atsisakymą tenkinti pareiškėjos prašymus, pripažinti neteisėtais.

9. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, aktualia teismų praktika, teisingumo ir sąžiningumo principais teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas, todėl panaikino Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės R. J. 2023 m. sausio 6 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir notarę įpareigojo pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

10. Įvertinęs skirtingą byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi teismas sprendė pareiškėjai priteisti iš suinteresuotų asmenų 3303,30 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 6 dalį už šiame straipsnyje nurodytus skundus žyminis mokestis nemokamas, teismas sprendė grąžinti pareiškėjai jos sumokėtą žyminį mokestį už skundą dėl notaro veiksmų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) notarė R. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties, prašydama panaikinti minėtos nutarties dalį, kuria: 1) tenkintas pareiškėjos M. P. skundas dėl notaro veiksmų; 2) panaikintas Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės R. J. 2023 m. sausio 6 d. raštas Nr. S-11 atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigota notarė atlikti notarinius veiksmus - priimti pareiškėjos pareiškimą apie palikimo priėmimą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, likusį po palikėjų M. G. ir A. G. mirties, pagal (duomenys neskelbtini) bendrąjį sutuoktinių testamentą; 3) priteista pareiškėjai iš suinteresuotų asmenų O. P., D. D. ir R. J. - 3 303,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir pareiškėjos skundą dėl notarinių veiksmų atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai peržengė pareikštų reikalavimų ribas ir nepagrįstai įpareigojo notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Byla teisme nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka skundo notarės atstovei atsisakius atlikti konkretų notarinį veiksmą – atsisakius priimti pareiškėjos 2022 m. gruodžio 21 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą po A. G. mirties pagrindu, todėl bylos nagrinėjimo ribas ir apibrėžia minėtas procesinis veiksmas. Tuo tarpu 2022 m. spalio 31 d. pareiškimas nebuvo ir nėra skundžiamas, jis yra galiojantis (pareiškėja priėmė palikimą po motinos M. G. mirties Paveldėjimo byloje Nr. 1). Notarės atstovė į 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškimo papildymą pateikė 2022 m. sausio 9 d. raštą Nr. S-13 „Atsakymas į 2022-12-22 pateiktą pareiškimo apie palikimo priėmimą papildymą“ (jis nebuvo pateiktas į bylą), šis atsakymas nebuvo nei skundžiamas, nei vertinamas, o juo buvo pildomas ne 2022 m. lapkričio 21 d. pareiškimas, o 2022 m. spalio 31 d. pareiškimas, todėl 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškimo papildymas negali būti vertinamas kaip pareiškėjos prašymas atlikti notarinį veiksmą, kuri atlikti atsisakė notarė atsisakymu. Taigi turėjo būti vertinama tik ar notarės atstovė 2023 m. sausio 6 d. atsisakymu atlikti notarinį veiksmą Nr. S-11 pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą Paveldėjimo byloje Nr. 2;

11.2. nors pareiškėjos skunde buvo prašoma įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą - priimti pareiškėjos pareiškimą apie palikimo priėmimą mirus A. G., teismas nutartimi iš vis nenurodė kokioje paveldėjimo byloje (po kieno mirties yra priimama palikimas - po M. G. ar A. G., ar abiejų asmenų kartu) priimamas pareiškimas apie palikimo priėmimą. Kadangi teismas netinkamai vertino, dėl kokio pareiškėjos prašymo notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, bei teismo įpareigojimą notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą likusį po palikėjų M. G. ir A. G. mirties, darytina prielaida, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė dėl pareiškimo apie palikimą priėmimo po abiejų palikėjų mirties;

11.3. teismas nevertino ir atsisakymo turinio, be pagrindo spręsdamas dėl dviejų savarankiškų notarinių veiksmų - pareiškėjos pareiškimo apie palikimą priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nors notarė atsisakė atlikti tik vieną veiksmą - priimti pareiškimą apie palikimo priėmimą mirus A. G.. Jokia forma nevertintas ir nepriimtas joks sprendimas dėl pareiškėjos prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2022 m. gruodžio 21 d. pareiškimą. Neišsprendus pareiškimo dėl palikimo priėmimo klausimo, šis savarankiškas notarinis veiksmas (paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas) negali būti atliekamas (nesprendžiama dėl jo (ne)atlikimo). Tuo tarpu teismine tvarka gali būti skundžiamas tik notaro atliktas veiksmas ar atsisakymas atlikti notarinį veiksmą;

11.4. teismas neturi teisės įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą, dėl kurio atlikimo notarė net nesvarstė ir nepriėmė jokio atsisakymo jį atlikti, juolab kad paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas esant tam tikrų juridinių faktų visumai (pateikti reikiami dokumentai, sumokėtas atlyginamas, atliekami patikrinimo veiksmai), kurie net nebuvo apylinkės teismo vertinti. Be to, tarp įpėdinių yra kilęs ginčas dėl paveldėjimo teisės, todėl paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduodamas iki ginčas nebus išnagrinėtas teisme. Dar daugiau, paveldėjimo teisės liudijimai negali būti išduodami ir dėl to, kad nagrinėjamoje byloje dėl palikimo priėmimo nuginčijimo buvo taikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi ir laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytos notarės vykdomos Paveldėjimo byla Nr. 1 ir Paveldėjimo byla Nr. 2. Tuo tarpu skundžiama nutartimi sukurta situacija, kuomet notarė įpareigota atlikti notarinį veiksmą, kurio atlikimas draudžiamas nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;

11.5. tuo atveju, jeigu teismas pagrįstai nustatė įpareigojimą notarei priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, klausimas dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo notarei turėtų būti perduodamas spręsti iš naujo. Tokiu atveju turėjo būti panaikintas priimtas atsisakymas, įpareigojant notarę priimti pareiškimą apie palikimo priėmimą (nurodant po kurių asmens mirties), o kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti (tokia praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014);

11.6. teismas nepagrįstai konstatavo, kad notarė nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą - priimti pareiškėjos pareiškimą apie palikimo priėmimą pagal testamentą. Kreipdamasi į notarę pareiškėja nurodė kelis savarankiškus pagrindus notariniam veiksmui atlikti, nurodydama, kad A. G. palikimą pagal testamentą priėmė pradėjęs faktiškai valdyti M. G. palikimą, todėl įvertinus tai, kad priėmimo pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti klausimas sprendžiamas (ir buvo išspręstas) teisme, pagrįstai pareiškimas atsisakytas 2023 m. sausio 6 d. raštu priimti. Be to, kol nebuvo išspręstas klausimas dėl palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti, nebuvo jokio pagrindo spręsti klausimą dėl to, ar pareiškėja gali priimti palikimą pagal paveldėjimo transmisijos institutą, įtvirtintą CK 5.88 straipsnyje. Tuo tarpu pareiškėja sprendžia kokiu būdu priimti palikimą, o notarui nesuteikta teisę vienu metu spręsti dėl palikimo priėmimo skirtingais vieną kitą paneigiančiais pagrindais;

11.7. priimant 2023 m. sausio 6 d. atsisakymą klausimas dėl juridinio fakto nustatymo nebuvo išspręstas, kai tuo tarpu priimant skundžiamą nutartį jau buvo priimti procesiniai sprendimai. Kadangi notarei ši aplinkybė nebuvo žinoma, nėra pagrindo teigti, kad notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą nepagrįstai ir vertinti, kad notarė atliko neteisėtus veiksmus. Tai turėtų būti įvertinta ir paskirstant bylinėjimosi išlaidas;

11.8. nebuvo jokio teisėto pagrindo taikyti paveldėjimo transmisijos institutą (CK 5.58 straipsnis). Teismas nenurodė, kokios teisės normos pagrindu padarė išvadą, jog paveldėjimo teisė galėjo pareiti įpėdiniams, o pareiškėja yra įpėdinė, kai tarp pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų yra kilęs ginčas, ar pareiškėja galėjo priimti M. G. palikimą pagal testamentą pagal CK 5.58 straipsnį. Vien tai, kad pareiškėja testamentu paskirta įpėdine, paveldinčia turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, nereiškia, kad nespėjusiam perimti M. G. palikimo mirusiam sutuoktiniui, pareiškėja turi teisę perimti M. G. palikimą pagal testamentą. Konstatavus, kad M. G. palikimą turi teisę priimti pareiškėja, kaip A. G. įpėdinė, gali būti tenkinamas pareiškėjos reikalavimas konstatuoti, kad jai perėjo teisė priimti palikimą CK 5.58 straipsnio pagrindu.

11.9. pareiškėja A. G. nepriėmus palikimo netapo jo įpėdine pagal testamentą. Todėl šiuo atveju palikimo nepriėmimas sukėlė tokias pat pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (CK 5.60 straipsnio 2 dalis) pagal 5.49 straipsnio 3 dalį. Teisė įgyvendinti mirusiojo asmens A. G. neįgyvendintą teisę priimti M. G. palikimą nėra A. G. palikimo dalis, jau vien dėl to, kad A. G. įpėdiniai ja disponuoja atskirai nuo palikimo. Pergyvenusiam sutuoktiniui pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą bet kokia forma nepriėmus (atsisakius, nepriėmus per nustatytą terminą ar nespėjus priimti iki pačio pergyvenusio sutuoktinio mirties) anksčiau mirusio sutuoktinio palikimo, bendruoju testamentu paskirtas įpėdinis negali įgyti įpėdinio teisių pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, nes šias teises jis įgyja tik pergyvenusiam sutuoktiniui realizavus savo asmeninę teisę priimti pirma mirusio sutuoktinio palikimą. Taigi kol aktyviais veiksmais nėra išreikšta pergyvenusio sutuoktinio valia priimti mirusio sutuoktinio palikimą, tol pagal bendrąjį sutuoktinio testamentą paskirtas įpėdinis negali įstoti į paveldėjimo santykius ir pasinaudoti pagal CK 5.58 straipsnį suteikiamomis teisėmis;

11.10. teismas nepagrįstai priteisė iš notarės pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas. Nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nemotyvuota, nevertintas jų pagrįstumas, dydis, būtinybė, o remtasi tik skirtingu pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų suinteresuotumu. Teismas turėjo patirtas išlaidas (protingas, realias ir pagrįstas) priteisti iš visų suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis, o ne solidariai. Taip pat net ir laikant, kad pareiškėjos skundas tenkintas pagrįstai, priimdamas sprendimą dėl išlaidų priteisimo teismas turėjo atsižvelgti į tai, ar egzistavo pagrindai atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą atlikti notarinį veiksmą, t. y. į tai, kad teikiant atsisakymą notarei nebuvo žinomas teismo sprendimas dėl juridinio fakto, o dėl palikimo teisės priėmimo transmisijos būdu, notarė galėjo spręsti tik tada, jei išspręstas klausimas dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti. Įvertinta turėjo būti ir tai, kad notarė atsisakė atlikti tik vieną iš kelių prašomų atlikti notarinių veiksmų – atsisakyta priimti pareiškimą apie A. G. palikimo priėmimą, kai dėl prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą notarė atsisakymo nepateikė. Be to, tarp įpėdinių yra kilęs ginčas, jis sprendžiamas teismine tvarka, o notarė jokio suinteresuotumo tokia bylos baigtimi notarė neturi ir ji paveldėjimo liudijimus A. G. ir M. G. įpėdiniams išduos atsižvelgdama į įsigaliojusius teismų sprendimus.

Atsiliepimas

12. Pareiškėja atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; taip pat prašo prijungti papildomus rašytinius įrodymus ir priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

12.1. nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog nebuvo skundžiami ir bylos nagrinėjimo dalyko nesudaro notarės veiksmai, susiję su M. G. palikimo priėmimu, o pirmosios instancijos teismas, sprendęs dėl pareiškimo apie palikimo priėmimą po abiejų palikėjų mirties, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų:

12.1.1. skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, jog panaikintas notarės atsisakymas ir notarė įpareigota atlikti notarinius veiksmus – priimti pareiškėjos pareiškimą apie palikimo priėmimą po A. G. mirties, kuris apėmė ir prašymą dėl paveldėjimo transmisijos taikymo;

Šalies argumentai

12.1.2. pareiškėja taip pat prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą atsiradusį palikimą ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šį reikalavimą tenkino. Skundžiamo notarės atsisakymo turinį sudaro ir paveldėjimo transmisijos dalis, kurioje ji atsisakė taikyti paveldėjimo transmisiją, nurodydama, jog pareiškėja neturi teisės įgyvendinti mirusiojo palikėjo neįgyvendintos teisės priimti palikimą po jo sutuoktinės M. G. mirties pagal CK 5.58 straipsnį. Skundžiamu Atsisakymu notarė atsisakė taikyti paveldėjimo transmisiją ir nesuteikė teisės pareiškėjai paveldėti M. G. palikimo pagal CK 5.58 straipsnį. Taigi bylos ribas apėmė ginčas dėl paveldėjimo transmisijos įgyvendinimo. Tai, kad Atsisakymas pateiktas ne tik dėl 2021 m. gruodžio 21 d. pareiškimo, pagrindžia ir notarės atskirajame skunde nurodyto 2023 m. sausio 9 d. jos atstovės pateikto pareiškėjai atsakymo į 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškimo papildymą turinys, kuris teikiamas apeliacinės instancijos teismui siekiant atsikirsti į apeliantės motyvus. Tuo tarpu notarės motyvai nenuoseklūs. Be to, pareiškėja 2023 m. sausio 9 d. atsakymo neturėjo pagrindo skusti teismui, kadangi, kaip pati notarė nurodė jame, dėl teisės paveldėti transmisijos būdu notarė pateikė atsisakymą būtent šio ginčo atsisakyme, pareiškėja laikoma įpėdine priėmusia palikimą po M. G. mirties, o atsakymas nei buvo įformintas kaip atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, nei nurodyta jo apskundimo tvarka, bei, kaip minėta, aiškiai duota nuoroda dėl teisės paveldėti M. G. palikimą pagal paveldėjimo transmisiją į Atsisakymą;

12.1.3. apeliantė įpareigota išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, likusį po palikėjų M. G. ir A. G. mirties, pagal (duomenys neskelbtini) bendrąjį sutuoktinių testamentą, o tai nėra visiškai kitokio pobūdžio įpareigojimas, nei prašė pareiškėja. Tuo tarpu apeliantė visiškai neteisingai interpretuoja, jog pareiškėja prašė įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik mirus A. G.. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, teismas neturėjo pareigos nustatinėti konkretaus paveldimo turto, nes tai neįeina į skundo dalyką, be to, paveldimas pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, turtas yra išvardintas Testamente;

12.1.4. pareiškėja tiek 2022 m. gruodžio 21 d. ir 2022 m. spalio 31 d. pareiškimuose, tiek ir 2022 m. gruodžio 22 d. papildyme ne tik pareiškė apie palikimo priėmimą po A. G. ir M. G. mirties, bet taip pat prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Atsisakyme notarė nurodė, kad pareiškėja neturi teisės paveldėti M. G. palikimo pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą pagal paveldėjimo transmisiją, t. y. atsisakė įgyvendinti jos paveldėjimo teisę, kuri įforminama paveldėjimo teisės liudijimu. Be to, notarė nurodė, kad pareiškėja laikoma įpėdine priėmusia palikimą nuo pareiškimo padavimo palikimo atsiradimo vietos notarui dienos (2022 m. spalio 31 d.), todėl priešingai nei teigia apeliantė, ji turėjo pareigą spręsti dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Kadangi notarė atsisakė įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę į M. G. palikimą pagal paveldėjimo transmisiją, tai reiškia, kad ji atsisakė išduoti tai įforminanti dokumentą - paveldėjimo teisės liudijimą.

12.2. nepagrįstai nurodoma, jog šioje byloje turėjo būti sprendžiama dėl formalių teisės aktų reikalavimų paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui. Tai nesudarė šios bylos nagrinėjimo dalyko. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atlikti notarinį veiksmą - išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau tai nereiškia, kad notarė išduodama paveldėjimo teisės liudijimą neturi įgyvendinti teisės aktų privalomų reikalavimų paveldėjimo teisės liudijimui išduoti bei neturi teisės atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (-us) ar jo išdavimą atidėti kitais, nei šioje byloje nenagrinėtais, pagrindais, kas būtų galimo jau kito ginčo dalykas. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdytas paveldėjimo liudijimų išdavimas O. P. ir D. D., tačiau ne pareiškėjai;

12.3. apeliantė nepagrįstai samprotauja, kad nepaisant jos vertinimo dėl paveldėjimo transmisijos netaikymo nepagrįstumo, notarė vis tiek turėjo pagrindą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą - priimti pareiškėjos pareiškimą apie palikimo priėmimą pagal Testamentą. Tai, kad buvo remtasi aplinkybe, jog A. G. palikimą priėmė pradėjęs paveldėtą turtą faktiškai valdyti, notarės vertinimui, ar pareiškėja (ne)laikytina testamentine įpėdine ir ar (ne)gali priimti palikimo pagal paveldėjimo transmisiją, reikšmės neturi. Tačiau notarė turėjo teisę spręsti dėl palikimo priėmimo pagal paveldėjimo transmisiją, juolab kad pareiškėja nurodė, jog nepaisant to, ar notarė (ne)laikys egzistuojant juridiniam faktui, kad A. G. priėmė palikimą jį pradėdamas faktiškai valdyti, pareiškėja vis tiek laikytina testamentine įpėdine ir turi teisę priimti tiek A. G. palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, tiek įgyvendinti paveldėjimo transmisiją į M. G. palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę ir vertino skundžiamoje nutartyje;

12.4. apeliantė nepagrįstai ginčija nutarties dalį dėl paveldėjimo transmisijos instituto taikymo. Notarė nepagrįstai nespėjimą priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą prilygino atsisakymui. Nespėjimas priimti palikimo per įstatymo suteiktą terminą nesukelia tokių pačių teisinių pasekmių kaip palikimo atsisakymas. Palikimo priėmimo veiksmai atliekami per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos ir tik suėjus šiam terminui galima laikyti, kad įpėdinis palikimo nepriėmė ir tai prilygtų palikimo atsisakymo teisinėms pasekmėms, kai tuo tarpu palikėjas A. G. mirė nesuėjus trijų mėnesių palikimo priėmimo terminui, dėl ko jo valia liko neišreikšta ir negali būti laikoma, kad jis palikimo pagal Testamentą atsisakė, o pareiškėja neteko teisės paveldėti pagal Testamentą;

12.5. kai įpėdinis miršta nespėjęs priimti palikimo per trijų mėnesių terminą, CK įtvirtinta specialioji teisės norma - paveldėjimo transmisijos institutas (CK 5.58 straipsnis), kuris suteikia teisę įpėdinio įpėdiniams įgyvendinti mirusiojo neįgyvendintą teisę priimti palikimą. Šiuo atveju nespėjimas priimti palikimo per įstatyme suteiktą 3 mėnesių terminą negali būti prilygintas palikimo atsisakymui ir sukelti tokių pasekmių, kadangi tokiu atveju negalėtų būti įgyvendinama paveldėjimo transmisija. Tai pagrindžia ir kasacinio teismo praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2011 ir 2007 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007;

12.6. nustatyta ir ginčo nekyla, kad palikėjas A. G. nebuvo atsisakęs priimti palikimo pagal Testamentą, kadangi palikimo atsisakyti galima atsisakyti tik aktyviais veiksmais - paduodant pareiškimą palikimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis), kai tuo tarpu palikėjas tokios valios nebuvo išreiškęs. Todėl nagrinėjamu atveju notarė turėjo vertinti, ar palikėjas A. G. atsisakė palikimo pagal Testamentą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja yra įpėdinė pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, išanalizuodamas, ar palikėjas šiuo atveju atsisakė nuo palikimo, bei, ar šiuo atveju gali būti taikomos CK 5.60 straipsnio 2 dalyje numatytos palikimo atsisakymo pasekmės, nurodydamas, jog šiuo atveju tokios pasekmės negali kilti;

12.7. materialinės teisės normose nėra nustatyta, kad bendruoju sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis įgyja teisę paveldėti pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą ir įgyja įpėdinio teises tik tuo atveju, jeigu pergyvenęs sutuoktinis priima mirusio sutuoktinio palikimą (aktyviais veiksmais išreiškia savo valią priimti palikimą). CK 5.45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentu gali būti paskirtas įpėdinis, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, o teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, kad įpėdinis gali tik prarasti įpėdinio statusą ir nebetenka teisės paveldėti pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą vieninteliu atveju - jeigu pergyvenęs sutuoktinis atsisako priimti palikimą (CK 5.49 straipsnio 3 dalis). Taigi notarės samprotavimas, kad pergyvenęs sutuoktinis turi būtinai priimti palikimą pagal Testamentą, neatitinka CK 5.49 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reguliavimo, yra perteklinis ir nenustatytas jokioje teisės normoje. Taigi ginčo situacijoje palikėjui neatsisakius palikimo, pareiškėja neprarado įpėdinio pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą statuso ir būdama įpėdine pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, turi teisę pasinaudoti CK 5.58 straipsnio suteikiamomis teisėmis;

12.8. nėra pagrindo notarės argumentų pagrindu perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nors apeliantė nurodo, kad nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų nemotyvuota, tačiau apeliantė neginčija pareiškėjos patirtų išlaidų pagrįstumo, dydžio ir būtinumo, nepagrindė, kad bylinėjimosi išlaidos neatitinka rekomenduojamų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Be to, bylinėjimosi išlaidos priteistos iš visų suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis, o ne solidariai, kaip teigia apeliantė. Nepagrįsti ir apeliantės motyvai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į jos nurodytas aplinkybes, kadangi: i) neegzistavo jokių pagrindų atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymus atlikti notarinį veiksmą; ii) notarė pagrįstai įpareigota atlikti notarinį veiksmą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo; iii) ginčas nėra vien tik tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų - D. D. ir O. P.. Teismas turi atsižvelgti į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, o notarė atliko neteisėtą ir nepagrįstą notarinį veiksmą, dėl kurio pareiškėja buvo priversta inicijuoti teisminį procesą. Todėl bylinėjimosi procesą ir išlaidas sukėlė ir notarės neteisėti veiksmai. Be to, notarė yra suinteresuota bylos baigtimi, kadangi teismo keliu siekia savo nepagrįstos subjektyvios nuomonės patvirtinimo, kas pagrindžia aplinkybę, jog notarės pozicija ir suinteresuotumas byloje yra priešingi pareiškėjos; iv) pareiškėja neprašė bylinėjimosi išlaidų priteisimo už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

14. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų, panaikinant notarės priimtą atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojant atlikti pareiškėjos prašomus notarinius veiksmus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl papildomų rašytinių įrodymų

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

17. Pareiškėja prašo apeliacinės instancijos teismą prijungti papildomus rašytinius įrodymus – notarės 2023 m. sausio 9 d. atsakymą į 2022 m. gruodžio 22 d. pateiktą pareiškimo apie palikimo priėmimą papildymą Nr. S-13, nurodydama, kad šio įrodymo būtinybė iškilo atsakant į atskirojo skundo argumentus.

18. Teismas, įvertinęs: 1) atskirojo skundo motyvus, kuriuose minimas prašomas prijungti notarės atsakymas; 2) atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kuriais remiamasi atsikertant į atskirojo skundo argumentus; 3) tai, kad kilo klausimas dėl ginčo nagrinėjimo ribų ir minėto notarės atsakymo turinys yra susijęs su šiuo klausimu; 4) kad tokio papildomo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo apeliacinės instancijos teisme; 5) kad notarei, parengusiai 2023 m. sausio 9 d. atsakymą neabejotinai yra žinomas jo turinys, laiko, kad pareiškėjos prašomas priimti papildomas rašytinis įrodymas susijęs su atskirajame skunde keliamu ginčo nagrinėjimo ribų klausimu ir yra reikšmingas siekiant įvertinti apeliantės atskirojo skundo motyvus šiuo aspektu, todėl priimtinas kaip atitinkantis CPK 314 straipsnyje nurodytas sąlygas.

19. Apeliantė taip pat apeliacinės instancijos teismui teikia papildomus rašytinius įrodymus – teismų procesinius sprendimus kitose civilinėse bylose, nurodydama, kad teismų sprendimai teikiami tik kaip informacija apie vykstančius teisminius ginčus, o teismas turi galimybę su jais (bei su vykstančiais teisminiais ginčais) susipažinti teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Kadangi apeliantė nurodo, jog teismų procesiniai sprendimai teikiami tik kaip informacija ir nereiškia prašymo jų prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos, kad teismas turi galimybę su vykstančiais ginčais (taip pat ir juose priimtais sprendimais susipažinti teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliantės teikiamų procesinių sprendimų nepriima nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

20. Apeliantė teigia, kad išnagrinėjus bylą peržengtos pareikštų reikalavimų ribos, o notarė nepagrįstai įpareigota išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

21. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Notariato įstatymo 26 straipsnis nurodo sąrašą notaro atliekamų notarinių veiksmų. Vadovaujantis CPK 511 straipsnio 1 dalimi, apskundimo teismui objektas gali būti ne tik atliktas notarinis veiksmas, bet ir atsisakymas atlikti notarinį veiksmą.

22. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja į notarę (Vilniaus m. 32-ame notarų biuras) po (duomenys neskelbtini) jos motinos M. G. mirties ir motinos sutuoktinio A. G. (duomenys neskelbtini) mirties kreipėsi su trimis pareiškimais:

i) 2022 m. spalio 31 d. pareiškimu apie palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. RJ-9120, kuriuo pareiškė, kad „palikimą po motinos M. G. mirties šiuo pareiškimu priimu ir teisės nustatyta tvarka ir terminais prašau išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą“. Vilniaus m. 32-ame notarų biure pradėta paveldėjimo byla Nr. 184/2022 po M. G. mirties;

ii) 2022 m. gruodžio 21 d. pareiškimu apie palikimo priėmimą, nurodydama, kad priima motinos sutuoktinio A. G. palikimą ir teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodydama, kad:

- „A. G. palikimą pagal Testamentą priėmė pradėjęs M. G. palikimą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai valdyti“ , todėl pareiškėja kaip Testamentu paskirtas įpėdinis po A. G. (pagal Testamentą pergyvenusio sutuoktinio) turi teisę paveldėti po jo mirties;

- „jei notarė laiko, jog Palikėjas A. G. jam mirus nespėjo priimti palikimo pagal Testamentą, sutinku ir priimu Palikėjo A. G. teisę priimti palikimą pagal Testamentą vadovaujantis LR CK 5.58 str. ir paveldėti M. G. priklausantį turtą ir teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais prašau išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.“

- „ sustabdyti bet kokias procedūras dėl bet kokių paveldėjimo dokumentų išdavimo A. G. įpėdiniams pagal įstatymą“;

iii) 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškimo apie palikimo priėmimą papildymu, nurodydama, kad „2022 m. spalio 30 d. pareiškimą dėl M. G. palikimo priėmimo papildau ir pareiškiu bei patvirtinu, kad palikimą po motinos M. G. mirties pagal Testamentą aš priimu LR CK 5.58 straipsnio pagrindu, ir teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais prašau išduoti paveldėjimo teisės liudijimą“.

23. Nustatyta, kad notarės atstovė A. Š. parengė du raštus:

i) 2023 m. sausio 6 d. raštą Nr. S-11 „Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą“, atsisakydama priimti pareiškėjos pareiškimą apie palikimo priėmimą po A. G. mirties, kuriame nurodyta, kad: 1) nėra duomenų, kad A. G. priėmė palikimą po sutuoktinės M. G. mirties; 2) 2022 m. gruodžio 21 d. pareiškime nurodytą juridinį faktą, kad A. G. priėmė palikimą po sutuoktinės M. G. mirties faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, turi išimtinę teisę nustatyti teismas; 3) paveldėjimo transmisijos institutas nesuteikia pareiškėjai teisės įgyvendinti mirusiojo A. G. teisės priimti palikimą po jo sutuoktinės M. G. mirties, nes pareiškėja nėra įpėdinis (subjektas) pagal CK 5.58 straipsnį;

ii) 2023 m. sausio 9 d. atsakymą į 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškimo papildymą (prijungtas prie bylos apeliacinės instancijos teisme).

24. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės R. J. 2023 m. sausio 6 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. S-11 ir įpareigoti notarę atlikti notarinius veiksmus – priimti pareiškėjos pareiškimą apie palikimo priėmimą mirus A. G. ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal (duomenys neskelbtini)bendrąjį sutuoktinių testamentą.

25. Taigi nors sutiktina su apeliante, kad iš tiesų skundžiamas konkretus atsakymas atlikti notarinį veiksmą ir tai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, tačiau kartu apeliacinės instancijos teismas nepritaria notarės argumentams, jog skundžiama nutartimi yra peržengtos bylos nagrinėjimo ribos.

26. Visų pirma, kaip teisingai nurodė pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą, tiek 2023 m. sausio 6 d. atsisakyme atlikti notarinį veiksmą Nr. S-11, tiek ir 2023 m. sausio 9 d. atsakyme į 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškimo papildymą nurodomi argumentai dėl paveldėjimo transmisijos pagal CK 5.58 straipsnį negalimumo pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą bendrąjį sutuoktinių A. G. ir M. G. testamentą. Kai tuo tarpu skundžiant antstolės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą taip pat keliamas klausimas dėl paveldėjimo transmisijos pagal CK 5.58 straipsnį. Antra, kaip matyti iš antstolės antrojo atsakymo turinio, jame notarė susieja abi pradėtas paveldėjimo bylas, t. y. paveldėjimo bylą Nr. 184/2022 (pradėta po M. G. mirties) ir paveldėjimo bylą Nr. 199/2022 (pradėta po A. G. mirties), kartu nurodydama, kad „<...atsakymas dėl Jūsų teisės priimti palikimą transmisijos būdu pateiktas Atsisakyme atlikti notarinį veiksmą >“ bei tai, kad pareiškėja laikoma įpėdine priėmusia palikimą po M. G. mirties (notarė priėmė 2022 m. spalio 31 d. pareiškėjos pareiškimą apie palikimo priėmimą). Taigi aktualumas dėl paveldėjimo transmisijos pagal CK 5.58 straipsnį išliko aktualus visų pareiškėjos prašymų prasme, kadangi, kaip matyti iš pareiškėjos pozicijos, ji siekia tapti turto įpėdine pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą bendrąjį sutuoktinių A. G. ir M. G. testamentą po abiejų testatorių mirties, kas iš esmės ir buvo spręsta skundžiama nutartimi.

27. Trečia, pareiškėja skundo reikalavimu prašė panaikinti notarės atstovės Atsisakymą ir įpareigoti notarę priimti pareiškimą, taip pat išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą bendrąjį sutuoktinių A. G. ir M. G. testamentą, patvirtintą Vilniaus m. 38-ojo notarų biuro notarės Gražinos Pocienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo argumentų, šia apimti ir buvo vertinti pareiškėjos reikalavimai, kas taip pat paneigia apeliantės argumentus dėl to, kad buvo peržengtos skundo reikalavimo ribos (dėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atskirai bus pasisakyta vėlesniais argumentais).

28. Taigi apibendrinant išdėstytą laikytina, jog apylinkės teismas nagrinėdamas skundą dėl notarės veiksmų neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, todėl šiuo aspektu apeliantės atskirasis skundas netenkintinas. Kiti argumentai, tokie kaip nenurodytas paveldėjimo bylos numeris ir pan., neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą

29. Kaip jau minėta, notarės atstovė 2023 m. sausio 6 d. raštu „Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą“ Nr. S-11 atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą apie palikimo priėmimą po A. G. mirties šiais pagrindais: 1) nėra duomenų, kad A. G. priėmė palikimą po sutuoktinės M. G. mirties; 2) 2022 m. gruodžio 21 d. pareiškime nurodytą juridinį faktą, kad A. G. priėmė palikimą po sutuoktinės M. G. mirties faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, turi išimtinę teisę nustatyti teismas; 3) paveldėjimo transmisijos institutas nesuteikia pareiškėjai teisės įgyvendinti mirusiojo A. G. teisės priimti palikimą po jo sutuoktinės M. G. mirties, nes pareiškėja nėra įpėdinis (subjektas) pagal CK 5.58 straipsnį. Antruoju pagrindu atsisakymas priimti pareiškimą išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėj byloje Nr. e2YT-4917-1171/2023 (pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1474-580/2023 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo), dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą šiuo aspektu ginčo iš esmės nekyla, todėl dėl jo nėra pagrindo pasisakyti.

Žemesnės instancijos teismas

30. Esminis ginčas, kaip matyti iš procesinių dokumentų, kyla dėl to, jog pareiškėja nelaikytina testamentine įpėdine ir negali įgyvendinti teisės priimti palikimą pagal paveldėjimo transmisiją, įtvirtintą CK 5.58 straipsnyje, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui A. G., nespėjusiam priimti palikimo po sutuoktinės M. G. mirties.

31. Nustatyta, kad M. G. ir A. G. 2014 m. spalio 22 d. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo savo mirties atveju patvarkė taip: 1) M. G. jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai jos mirties dieną, taip pat turtines ir asmenines neturtines teises, paliko savo sutuoktiniui A. G.; 2) A. G. jam priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jam jo mirties dieną, taip pat turtines ir asmenines neturtines teises, paliko savo sutuoktinei M. G.; 3) mirus pergyvenusiam sutuoktiniui visus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei kitą turtą, taip pat turtines teises paveldės M. P. (pareiškėja).

32. Bendrasis sutuoktinių testamentas yra speciali testamento rūšis, tokiu testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį (šio kodekso 5.20 straipsnis; CK 5.43 straipsnis). Bendruoju sutuoktinių testamentu gali būti paskirtas įpėdinis, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui (CK 5.45 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

33. Mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento; jis turi teisę atsisakyti priimti palikimą, o tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtą paveldi jo įpėdiniai pagal įstatymą, o pergyvenęs sutuoktinis įgyja teisę savo nuožiūra sudaryti naują testamentą (CK 5.49 straipsnio 1 dalis). Pergyvenusiam sutuoktiniui atsisakius priimti palikimą, bendruoju testamentu paskirtas įpėdinis, kuris turėjo paveldėti po pergyvenusio sutuoktinio mirties, netenka teisės paveldėti pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą (CK 5.49 straipsnio 3 dalis). Taigi kaip matyti pagal teisinį reglamentavimą, teisės paveldėti praradimas siejamas su pergyvenusio sutuoktinio atsisakymu priimti palikimą.

34. CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Palikimo atsisakoma paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). Taigi, palikimo atsisakymas išreiškiamas aktyviu įpėdinio veiksmu (paduodamu pareiškimu).

35. Tiek palikimo nepriėmimas per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, tiek ir palikimo atsisakymas sukelia analogiškas pasekmes (CK 5.60 straipsnio 2 dalis).

36. Nagrinėjamu atveju ginčo nekyla, jog pareiškėjos mama M. G. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos mamos sutuoktinis A. G. mirė sekančią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) Taigi iš faktinių aplinkybių akivaizdu, jog A. G. nespėjo atlikti tolimesnių veiksmų ar išreikšti savo valios palikimui pagal Testamentą (ne)priimti. Pažymėtina ir tai, kad nebuvo suėjęs ir trijų mėnesių terminas, kuriam pasibaigus būtų galima konstatuoti atitinkamas teisines pasekmes (pvz. neišreikštą valią palikimui priimti ir pan.). Taigi pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su notarės pozicija, kad nesuspėjus A. G. priimti palikimo atsiranda analogiškos teisine prasme palikimo atsisakymui pasekmės ir pareiškėja šiuo atveju neteko teisės paveldėti pagal Testamentą.

37. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjos argumentams, kad nagrinėjamoje situacijoje palikimo nepriėmimo ir palikimo atsisakymo teisinės pasekmės būtų tuo atveju, jeigu įpėdinis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepriimtų palikimo. Tačiau, kaip jau buvo minėta, palikėjas mirė sekančią dieną, nepasibaigus jo teisei priimti palikimą ir apskritai jam nespėjus išreikšti jokios valios. Taigi ir nėra pagrindo laikyti, jog susiklosčiusioje faktinėje situacijoje kyla palikimo nepriėmimo, ar juo labiau palikimo atsisakymo teisinės pasekmės.

38. Kadangi spręstina, jog nėra pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti palikimo nepriėmimo (ar palikimo atsisakymo) pasekmes, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams (o kartu ir pareiškėjai), kad šiuo atveju turėtų būti taikoma paveldėjimo transmisija, įtvirtinta CK 5.58 straipsnyje, numatanti paveldėjimo teisės perėjimą, t. y. įpėdiniui, paveldinčiam pagal įstatymą ar testamentą, mirus po palikimo atsiradimo, nespėjus jo priimti per nustatytą terminą (šio kodekso 5.50 straipsnis), teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams (CK 5.58 straipsnio 1 dalis).

39. Nepritartina apeliantės argumentui, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kokios materialinės teisės normos pagrindu pareiškėja laikytina įpėdine. Skundžiama nutartimi vertinta faktinė situacija, tai, ar palikėjas A. G. atsisakė nuo palikimo ir ar šiuo atveju taikytinos CK 5.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos palikimo atsisakymo pasekmės. Šių aplinkybių pagrindu ir spręsta, jog palikėjui aktyviais veiksmais neatsisakius palikimo bei nesant duomenų apie tai, kad palikėjas būtų išreiškęs valią nepriimti palikimo, t. y. tokia valia neįgyvendinta per įstatyme nustatytą terminą, laikytina, jog pareiškėja yra įpėdinė pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, priimant skundžiamą nutartį pagrįstai atsižvelgta į tai, kad palikėjas A. G. mirdamas per įstatymo nustatytą terminą nespėjo išreikšti valios dėl palikimo (ne) priėmimo ir tai negali būti prilyginama palikimo atsisakymo teisinėms pasekmėms, o taikytina CK 5.58 straipsnyje įtvirtinta transmisija, kuomet neįgyvendintą teisę priimti palikimą turi teisę priimti įpėdiniai.

40. Taigi apibendrinant išdėstytą laikytina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis tuo aspektu, jog pareiškėja laikytina testamentine įpėdine pagal paveldėjimo transmisiją (CK 5.58 straipsnis) pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, pagrįsta ir teisėta, juolab kad tokiu būdu įgyvendinama ir testatorių valia, išreikšta bendrajame sutuoktinių testamente. Todėl laikytina, kad ta apimtimi, kuria notarė 2023 m. sausio 6 d. raštu Nr. S-11 „Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą“ atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą apie palikimo priėmimą po A. G. mirties, skundas dėl notarės veiksmų pagrįstas ir Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės R. J. 2023 m. sausio 6 d. atsisakymas atlikti notarinį veiksmą Nr. S-11 naikintinas, o notarė įpareigotina atlikti notarinius veiksmus – priimti pareiškėjos pareiškimą apie palikimo priėmimą mirus A. G..

41. Tuo tarpu atskirai pasisakytina dėl pareiškėjos reikalavimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2014 m. spalio 22 d. bendrąjį sutuoktinių testamentą.

42. CPK 511 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundžiamas gali būti atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas tokį veiksmą atlikti. CK 5.50 straipsnyje įtvirtintas palikimo priėmimas, numatant, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2 dalis); šie veiksmai atliekami per 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos (3 dalis). Tuo tarpu paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas suėjus 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnio 1 dalis). Taigi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo (ką nurodė ir notarė), šie du notaro veiksmai, nors ir seka vienas po kito, tačiau yra savarankiški.

43. Kaip jau minėta, pareiškėja į notarę su 2022 m. gruodžio 21 d. pareiškimu kreipėsi dėl šių notarinių veiksmų atlikimo – pareiškimo apie palikimą po A. G. mirties priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Kaip pagrįstai nurodė notarė, skundžiamu Atsisakymu notarė atsisakė atlikti konkretų notarinį veiksmą – priimti pareiškėjos pareiškimą apie palikimo priėmimą po A. G. mirties, aiškiai nurodydama, kad „aš, R. J., Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarė, atsisakau atlikti notarinį veiksmą - tai yra, priimti M. P. pareiškimą apie palikimo priėmimą (duomenys neskelbtini) mirus A. G.“. Taigi pritartina notarei, jog nebuvo vertintas ir priimtas sprendimas dėl kito notarinio veiksmo – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pareiškėjai, juolab kad šis notarinis veiksmas gali būti atliktas tik priėmus pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

44. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsprendė pareiškėjos reikalavimą įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2014 m. spalio 22 d. bendrąjį sutuoktinių testamentą. Kaip jau minėta, visų pirma, skundą dėl antstolio veiksmų sudaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą ar atliktas notarinis veiksmas, tačiau šis klausimas apskritai nebuvo notarės sprendžiamas. Antra, kaip teisingai nurodė notarė, paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas esant juridinių faktų visumai (pateikti atitinkami dokumentai, patikrinti registrai ir pan.), kurie iš tiesų nebuvo atlikti ir vertinti. Trečia, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų yra kilęs ginčas dėl paveldėjimo teisės (pareiškėja reiškia reikalavimą dėl palikimo priėmimo nuginčijimo), šiuo metu ši civilinė byla Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi sustabdyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ketvirta, civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo nuginčijimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytos notarės vykdomos Paveldėjimo byla Nr. 1 ir Paveldėjimo byla Nr. 2. Taigi aptartų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2014 m. spalio 22 d. bendrąjį sutuoktinių testamentą. Todėl šioje dalyje pritartina notarės argumentams ir šia apimtimi skundžiama nutartis naikintina, pareiškėjos prašymo netenkinant.

Dėl civilinės bylos baigties

45. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs notarę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2014 m. spalio 22 d. bendrąjį sutuoktinių testamentą, neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Todėl apeliantės atskirasis skundas iš dalies tenkintinas ir pareiškėjos prašymas šioje dalyje išsprendžiamas iš esmės - pareiškėjos prašymo netenkinant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

47. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Nurodytoje teisės normoje taip pat yra nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

48. Ypatingosios teisenos tvarka yra ne ginčo teisena, ja nagrinėjama daug ir skirtingų kategorijų bylų (CPK 442 straipsnis), todėl dėl situacijų įvairovės dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali būti nevienodi ar priešingi. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, aplinkybės, kai reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, įrodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir paskirstyti jas proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020, 59 punktas).

49. Dėl notarinių veiksmų nagrinėjamose pagal CPK XXXI skyriaus normas bylose dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti notaro nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti jį atlikti notarinį veiksmą pareiškimo dalykas yra nurodyti reikalavimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad dėl fakto nustatymo (pvz., turto priklausymo nuosavybės teise) notaras neturi intereso, todėl jis neturi materialinio suinteresuotumo. Dėl pareikšto reikalavimo panaikinti notaro nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti jį atlikti prašomą veiksmą teismo nutartimi nusprendžiama dėl notaro atlikto veiksmo atitikties įstatymui ir dėl notaro įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, t. y. teismo nutartimi nusprendžiama dėl notaro teisių ir pareigų. Tai sudaro teisinį notaro suinteresuotumą bylos baigtimi. Jis skiriasi nuo pareiškėjo suinteresuotumo, nes pareiškėjas siekia pripažinti notaro veiksmus neteisėtais, panaikinti jo priimtą nutarimą ir įpareigoti notarą atlikti veiksmą, o notaras nesutinka su tokiu pripažinimu ir jo įpareigojimu, siekia, kad byla būtų užbaigta jam palankiu sprendimu. Teisinis notaro suinteresuotumas bylos baigtimi, kai skundžiamas jo nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir prašoma įpareigoti notarą jį atlikti, skiriasi nuo pareiškėjo suinteresuotumo dėl bylos baigties, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo padalijimo arba jų atlyginimo priteisimo iš dalyvavusio byloje asmens, kurio skundas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020, 60 punktas).

50. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės R. J. 2023 m. sausio 6 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. S-11; 2) įpareigoti notarę atlikti notarinius veiksmus – priimti pareiškėjos pareiškimą apie palikimo priėmimą mirus A. G. ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal (duomenys neskelbtini) bendrąjį sutuoktinių testamentą. Taigi byloje sprendžiama dėl notarės atlikto veiksmo – notarės priimto Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, taigi pagrįstai konstatuotinas notarės suinteresuotumas dėl bylos dalies – ginčijamo Atsisakymo panaikinimo ir atitinkamai priešingumas pareiškėjos suinteresuotumui bylos baigtimi.

51. Aplinkybė, jog Atsisakyme nurodyti keli atsisakymo pagrindai, tarp kurių yra nurodytas ir kreipimasis į teismą dėl palikimo priėmimo faktiškai jį valdyti, nelemia kitokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nei tai spręsta pirmosios instancijos teisme. Kaip minėta, ginčas kilo dėl notarės atstovės atlikto notarinio veiksmo, pareiškėja dėl jo ir kreipėsi į teismą, o notarinis veiksmas pripažintas nepagrįstu (panaikintas Atsakymas), dėl tokio kreipimosi į teismą pareiškėja patyrė bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė neginčija pareiškėjos patirtų išlaidų pagrįstumo, dydžio ir būtinumo, nepagrindė, kad bylinėjimosi išlaidos neatitinka rekomenduojamų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Taigi vertintina, kad bylinėjimosi išlaidos atitinka būtinumo, realumo ir pagrįstumo principus.

52. Tačiau, kaip minėta 50 punkte, pareiškėja reiškė reikalavimą dėl trijų veiksmų atlikimo, vieno iš jų (išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) apeliacinės instancijos teismas sprendė netenkinti. Taigi vertintina, kad pareiškėjos patenkintų reikalavimų dalis sudaro 70 proc. Todėl pareiškėjai atlygintina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 2312,31 Eur (3303,30 Eur x 70 proc.). Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 770,77 Eur.

53. Tuo tarpu suinteresuotiems asmenims O. P. ir D. D. bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos įvertinus atsiliepimo turinį. Suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas sudaro atsiliepimo į skundą parengimas, iš kurio turinio matyti, jog iš esmės pritariama atsisakytiems atlikti notarės veiksmams – Atsisakymui, kuris panaikintas ir notarė įpareigota priimti pareiškėjos pareiškimą. Kadangi šioje dalyje nepritarta notarės veiksmams, o suinteresuoti asmenys palaikė notarės argumentus, suinteresuoti asmenys neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme. Notarė nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

54. Notarė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 2662 Eur teisinės pagalbos išlaidų, nurodydama, kad tai bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėja pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 2420 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi apeliacinės instancijos teisme procesas vyko rašytinio proceso tvarka, iš esmės šalių bylinėjimosi išlaidos patirtos tik už procesinių dokumentų (apeliantės - atskirojo skundo, kitų procesinių dokumentų, o pareiškėjos – atsiliepimo į atskirąjį skundą) parengimą.

55. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

56. Rekomendacijų 8.15–8.16 punktuose numatyta, jog už atskirąjį skundą ir už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai nustatytas maksimalus užmokesčio dydis yra – 0,4 (2023 m. II ketvirčio bruto – 2000,1 Eur). Rekomendacijų 2 punktas numato, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Notarės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijos nustatytą maksimalų dydį, t. y. maksimali suma už atskirojo skundo parengimą sudaro 800,04 Eur (2023 m. II ketv. bruto - 2000,1 Eur x 0,4).

57. Pagal analogiškus kriterijus vertintinos ir pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 2 punktas, 8.15-8.16 punktai), kurių priteistina maksimali suma pagal Rekomendacijas sudaro taip pat 800,04 Eur (2023 m. II ketvirčio bruto 2000,1 Eur x 0,4).

58. Apeliacinės instancijos teismas notarės ir pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme mažina iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Visų pirma vertintina tai, kad abiejų šalių bylinėjimosi išlaidos gerokai viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Antra, kaip jau minėta, šalių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro procesinių dokumentų parengimas, o šalys nenurodė, jog be šių procesinių dokumentų parengimo patyrė atskirus atstovavimo veiksmus, kurie numatyti Rekomendacijose ir nesusiję su procesinių dokumentų parengimu. Pastebėtina, kad apeliantės atstovo nurodomos bylinėjimosi išlaidos rengiant kitus procesinius prašymus (prašymo atnaujinti praleistą terminą ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimas) yra standartinio pobūdžio procesiniai dokumentai, įprasti teisines paslaugas teikiančių advokatų praktikoje ir nereikalauja didelių laiko sąnaudų, todėl atstovavimo išlaidos už juos neskaičiuotinos. Trečia, bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir įvertinus ginčo pobūdį, tai, kad šalių rengtuose procesiniuose dokumentuose iš esmės nurodomos aplinkybės, kuriomis buvo remtasi viso proceso metu, kad teisinės paslaugos teiktos kompleksiškai, taip pat ir į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

59. Kadangi apeliantės reikalavimas apeliacinės instancijos teisme patenkintas 30 proc., notarei atlygintina iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 240 Eur (800,04 Eur x 30 proc.). Tuo tarpu atmestoje dalyje teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo pareiškėja, t. y. į 70 proc. bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 560 Eur (800,04 Eur x 70 proc.). Atlikus apskaičiuotų sumų tarpusavio sudengimą pareiškėjai priteistina iš notarės 320 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (560 Eur – 240 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

tenkinti iš dalies apeliantės atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį, kuria notarė įpareigota atlikti notarinį veiksmą - išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, likusį po palikėjų M. G. ir A. G. mirties, pagal (duomenys neskelbtini) bendrąjį sutuoktinių testamentą ir šioje dalyje pareiškėjos prašymo netenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir priteisti pareiškėjai M. P. iš suinteresuotų asmenų O. P., D. D. ir notarės Renatos Janušonienės lygiomis dalimis 2312,31 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, t. y. po 770,77 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt Eur 77 ct.).

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai M. P. iš notarės Renatos Janušonienės 320 Eur (tris šimtus dvidešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė