- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- e2YT-4917-1171/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Brazinskienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Suinteresuotas asmuo
- O. P., D. D., valstybinė įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Marius Zamulskis, Kazis Krivka
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – O. P. ir D. D., valstybinė įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja M. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą bendrąjį sutuoktinių A. G. ir M. G. testamentą, patvirtintą Vilniaus m. 38- ojo notarų biuro notarės Gražinos Pocienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos M. P. motina M. G., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina M. G. mirė būdama santuokoje su A. G. Santuoką M. G. ir A. G. buvo sudarę (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), t. y. kitą dieną po pareiškėjos motinos M. G. mirties, mirė jos sutuoktinis A. G. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) A. G. ir M. G. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo savo mirties atveju padarė tokį patvarkymą: M. G. jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai jos mirties dieną, taip pat turtines ir asmenines neturtines teises, paliko savo sutuoktiniui A. G.; A. G. jam priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jam jo mirties dieną, taip pat turtines ir asmenines neturtines teises, paliko savo sutuoktinei M. G.; mirus pergyvenusiam sutuoktiniui visus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei kitą turtą, taip pat turtines teises paveldės M. P. Pareiškėjos motinos M. G. mirties dieną jai priklausė butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Šį butą M. G. įgijo savo asmeninėn nuosavybėn iš A. G. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, kuris iki (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties sudarymo priklausė A. G. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu A. G. buvo nustatytas uzufruktas, t. y. teisė iki gyvos galvos naudotis dovanojamu daiktu (butu). A. G. bute buvo deklaravęs gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o M. G. bute buvo deklaravusi gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 32-ąjį notarų biurą tikslu priimti palikimą pagal testamentą. Vilniaus m. 32-ajame biure jai buvo pateikta notarų biuro surašyta pareiškimo apie palikimo priėmimą forma. Pagal šią formą pareiškėja pareiškė ir patvirtino, kad palikimą po motinos M. G. mirties priima ir teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais prašo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Tačiau Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė pareiškėjai netikėtai paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, jog A. G. nepriėmė palikimo, ji neturinti teisės paveldėti pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą. Notarė pareiškėjai taip pat paaiškino (paaiškinimas nėra cituojamas pažodžiui), jog teisė pagal testamentą priimti palikimą pereina A. G. įpėdiniams, o įpėdiniai, pasak notarės, laikytini tik A. G. įpėdiniai pagal įstatymą. Todėl, pasak notarės, jeigu palikėjo A. G. įpėdiniai pagal įstatymą kreiptųsi dėl palikimo priėmimo, jie galėtų įgyvendinti transmisijos teisę pagal CK 5.58 straipsnį ir paveldėti pagal testamentą, o tokiu atveju pareiškėja nepaveldėtų jokio turto. (duomenys neskelbtini) pareiškėja Vilniaus miesto 32-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą apie A. G. palikimo priėmimą. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo pateiktas Agnės Šimelienės, Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarės Renatos Jaskutėlienės atstovės, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą – priimti M. P. pareiškimą apie palikimo priėmimą po A. G., kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą bendrąjį sutuoktinių A. G. ir M. G. testamentą, patvirtintą Vilniaus m. 38-ojo notarų biuro notarės Gražinos Pocienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus testamentų registrą, nustatyta, jog Vilniaus m. 32-ojo biuro notarė Renata Jaskutėlienė (duomenys neskelbtini) priėmė O. P. ir D. D. (pareiškėjos žiniomis - A. G. dukterys) pareiškimus dėl A. G. ir M. G. palikimo priėmimo. Pažymėjo, kad palikėjas A. G., atsižvelgiant į tai, jog mirė kitą dieną po pareiškėjos motinos mirties, objektyviai nespėjo realizuoti teisės priimti palikimą paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tačiau Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarė nevertino, ar A. G. priėmė M. G. palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, bei pati nurodė, jog toks juridinis faktas gali būti nustatytas tik teismo. Todėl pareiškėja teikia prašymą nustatyti juridinį faktą, jog A. G. palikimą pagal Testamentą priėmė pradėjęs M. G. palikimą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai valdyti. Toks juridinio fakto nustatymas yra reikalingas pareiškėjos paveldėjimo teisių pagal testamentą įgyvendinimui. Pažymėjo, kad A. G. neturėjo jokio kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi po sutuoktinės mirties. Taigi, A. G. gyveno bute ir juo naudojosi daugiau nei 18 metų. Sutuoktiniai bute kartu gyveno kartu naudojosi butu, vedė bendrą ūkį, kartu rūpinosi nekilnojamuoju turtu ir jį valdė, itin ilgą laikotarpį. Po M. G. mirties A. G. toliau tęsė gyvenimą bute, t. y. liko jame gyventi, butu naudojosi ir jį valdė. Sutuoktinių siekį paveldėti bei valdyti butą po mirties, atspindi sudarytas bendrasis sutuoktinių testamentas. A. G. testamento turinys buvo žinomas, nes jis pats bendrąjį sutuoktinių testamentą buvo sudaręs. Todėl tolimesnis A. G. naudojimasis butu, rūpinimasis juo, ir jo gyvenimas bute akivaizdžiai patvirtina, jog A. G. priėmė palikimą faktiškai butą po pareiškėjos motinos ir jo sutuoktinės mirties toliau valdydamas ir naudodamasis butu kaip savo. Pareiškėja taip pat paaiškina, kad A. G. ir mirė netoli savo namų – buto. Šios nurodytos aplinkybės, taip pat faktai ir aktyvūs A. G. veiksmai - A. G. gyvenimas palikimą sudarančiame bute, kai tai buvo jo vienintelė gyvenamoji vieta, kai jis iki palikimo atsiradimo su M. G. ilgą laiką kartu gyveno bute ir rūpinosi vienas kitu, taip pat aplinkybės, jog A. G. buvo žinomas testamento turinys ir sutuoktinių valia, jog jam po M. G. mirties atitenka visas jos palikimas, taip pat aplinkybės, jog A. G. nespėjo priimti palikimo pagal testamentą pateikdamas pareiškimą notarui dėl objektyvių priežasčių – dėl jo paties mirties, tačiau po M. G. mirties toliau faktiškai rūpinosi ir valdė butą, juo naudojosi ir sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi buvo susitarę, jog A. G. naudosis butu iki gyvos galvos, sudaro pagrindą pripažinti, kad A. G. priėmė palikimą CK 5.50 straipsnio 2 dalies pagrindu per nustatytą terminą, pradėjęs M. G. palikimą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai valdyti. Tikroji sutuoktinių valia buvo įtvirtinta bendrame sutuoktinių testamente, kuriame taip pat nurodyta, kad po pergyvenusio sutuoktinio mirties, visus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei kitą turtą, taip pat turtines teises paveldi pareiškėja. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, logikos principais akivaizdu, kad palikimą šioje situacijoje turėtų paveldėti pareiškėja pagal testamentą. Akivaizdu, kad A. G. priėmė palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti - toliau tęsė gyvenimą bute po sutuoktinės mirties, kuriame jis ir gyveno eilę metų ir buvo deklaravęs šiame bute gyvenamąją vietą, kitos gyvenamosios vietos jis neturėjo, sutuoktiniai buvo susitarę dovanojimo sutartimi, jog A. G. naudosis butu iki gyvos galvos.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys O. P. ir D. D. per atstovą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, nesutinka su pareikštu pareiškimu, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. G. per keliolika valandų po M. G. mirties priėmė sutuoktinės palikimą pagal testamentą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, nes šis pareiškimas nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodinėtinomis tokio pobūdžio bylose. Pareiškėjos teikiami įrodymai neturi šio sąsajumo su byloje nagrinėjamu dalyku. Vadinasi pareiškimas nepagrįstas įrodymais, patvirtinančiais turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pareiškime nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šešiose nutartyse suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės paneigia pareikšto pareiškimo pagrįstumą arba neturi precedento galios nagrinėjamai bylai. Pažymėjo, kad pareiškėja nepaiso kasacinio teismo suformuluotų taisyklių, kad bylose dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu yra reikšmingi įpėdinio veiksmai, atlikti per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Teigia, kad nei viename prie pareiškimo pridėtame dokumente bei jų visete nėra nei vienos užuominos apie tai, kad A. G. per keliolika valandų po M. G. mirties konstatavimo iki savo mirties sekančią dieną gatvėje apskritai būtų atlikęs kokius nors veiksmus, juo labiau aktyvius jo palikimo priėmimo faktiniu valdymu veiksmus. Nesutinka, kad po sutuoktinis mirties A. G. neturėjo kur gyventi, nes (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi A. G. tapo buto uzufruktoriumi iki gyvos galvos – pasikeitus savininkui, uzufruktas išlieka.
Suinteresuotas asmuo VĮ turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja M. P. palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad mirus mamai, pareiškėja skambino A. G., su kuriuo iš pradžių nepavyko susisiekti. Kai su juo pavyko susisiekti, jis buvo palūžęs, reikėjo raminti. A. G. paprašė pareiškėjos padėti su laidotuvėmis. Ji pažadėjo padėti. Paklausė, kaip su komunaliniais mokesčiais, sakė, kad pagalbos nereikia, jis visada sumoka, turėjo komunalinių mokesčių knygelę. Sakė, kad reikės padėti tvarkant dokumentus dėl buto, tačiau dabar reikia palaidoti mamą. Kitą dieną (po mamos mirties) pareiškėja važiavo tvarkyti reikalų: važiavo į laidojimo namus, kapines. A. G. ji skambino kelis kartus: tarėsi dėl suknelės, su kuria bus laidojama mama, skambino dėl nuotraukos, ruošėsi vykti pas A. G. Tačiau, kai dar kartą susisiekė, atsiliepė pareigūnas, kuris pareiškėją informavo, jog A. G. mirė - lavonas rastas gatvėje. Po M. G. mirties A. G. buvo gedėjimo būsenoje, negalėjo patvirtinti, jog tą dieną jis mokėjo komunalinius mokesčius. Teigia, jog apie sutuoktinių testamentą žinojo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Marius Zamulskis palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog nesutinka su prašomų priteisti iš pareiškėjos suinteresuotų asmenų naudai išlaidų dydžiu, kadangi tai nėra teisiškai sudėtinga byla.
Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų atstovas advokatas Kazys Krivka palaikė savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškimą ir prašė pareiškimą atmesti. Bylinėjimosi išlaidas suinteresuotų asmenų naudai rašė priteisti pilna apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja M. P. yra M. G. (buvusi P.) duktė (T.1, e. b. l. 11). (duomenys neskelbtini) įregistruota M. G. ir A. G. santuoka (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (T.1, e. b. l. 12). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog M. G. nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį įgijo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. G. (T.1, e. b. l. 16-17, 19-23). Minėtame bute M. G. savo gyvenamąją vietą deklaravo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), A. G. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (T. 1, e. b. l. 26 -27). (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai sudarė testamentą, kuriuo M. G. jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai jos mirties dieną, taip pat turtines ir asmenines neturtines teises, paliko savo sutuoktiniui A. G.; A. G. jam priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jam jo mirties dieną, taip pat turtines ir asmenines neturtines teises, paliko savo sutuoktinei M. G.; mirus pergyvenusiam sutuoktiniui visus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei kitą turtą, taip pat turtines teises paveldės M. P. (T. 1, e. b. l. 31-32). M. G. mirė (duomenys neskelbtini). (T. 1, e. b. l. 10). A. G. mirė (duomenys neskelbtini). (T.1, e. b. l. 14). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. po savo sutuoktinės M. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą - pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą bendrąjį sutuoktinių A. G. ir M. G. testamentą, patvirtintą Vilniaus m. 38- ojo notarų biuro notarės Gražinos Pocienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
Vertinant pareiškėjos pareiškimą ir įrodinėtinas aplinkybes, kad po pareiškėjos motinos M. G. mirties jos sutuoktinis A. G. priėmė palikimą, visiškai pritartina suinteresuotų asmenų pozicijai, kad pareiškimas nepagrįstas įrodymais, patvirtinančiais turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kaip minėta, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
Nagrinėjamoje situacijoje M. G. mirė (duomenys neskelbtini) VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose, A. G. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjos paaiškinimais, jis buvo rastas gatvėje netoli namų. Vertinant mirties datas laiko aspektu matyti, jog pergyvenęs sutuoktinis mirė praėjus keliolikai valandų nuo sutuoktinės mirties. Juridinę reikšmė turinčiam faktui nustatyti, būtina įrodyti, jog asmuo atliko aktyvius veiksmus, siekdamas priimti palikimą. Teismo posėdyje pareiškėja M. P. paaiškino, jog su A. G. po motinos mirties ji palaikė nuolatinį ryšį telefonu. Teigė, jog buvo derinami pasirengimo laidotuvėms klausimai (dėl suknelės, nuotraukos ir pan.), be to, tvirtino, jog klausė dėl komunalinių mokesčių už butą sumokėjimo, A. G. išreiškė prašymą, kad reikės padėti tvarkant dokumentus dėl buto. Tačiau teismas kritiškai vertina pastaruosius pareiškėjos paaiškinimus, susijusius su komunalinių mokesčių mokėjimu ir galimu aptarimu dėl dokumentų tvarkymo, nes, akivaizdu, jo pareiškėja turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, teismo vertinimu, esant susidariusiai artimo žmogaus mirties situacijai mažai tikėtina, jog galėtų būti apariami tokio pobūdžio klausimai, beje, ir pati pareiškėja nurodė, jog A. G. buvo gedėjimo būsenoje, todėl tai tik patvirtina, jog po M. G. mirties A. G. jokių veiksmų, išreiškiančių jo valią priimti palikimą, neatliko. Be to, pareiškėja teigė, jog su A. G. po motinos mirties bendravo tik telefonu. Iš pačios pareiškėjos teismui pateiktos TELE2 išklotinės šiai aplinkybei patvirtinti, matyti, jog su A. G. (duomenys neskelbtini) pareiškėja telefonu bendravo keturis kartus ir pokalbiai truko vos kelias minutes: 00:03:27; 00:01:09; 00:01:44 ir 00:02:16 (T.1, e. b. l. 189). Tokie trumpi pokalbiai dar kartą patvirtina, jog buvo aptariami tik aktualūs klausimai, ir mažai tikėtina, jog tokie trumpi pokalbiai būtų skirti ateities planams ar kitokio pobūdžio tai dienai neaktualioms temomis gvildenti. Pažymėtina, jog pareiškėja nenurodė, jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, jog realiai A. G. ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, patvirtinančių norą priimti palikimą. Nors pareiškėja ir paaiškino, jog jis mokėjo komunalinius mokesčius, tačiau teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti, jog būtent mirties dieną A. G. mokėjo komunalinius mokesčius, be to, pareiškėja paaiškino, jog komunaliniai mokesčiai buvo mokami iš anksto, t.y. už juos atsiskaitoma ne paskutinę mokesčių sumokėjimo dieną (A. G. mirė paskutinę mėnesio dieną). Pareiškėja tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu pabrėžė, jog komunalinius mokesčius mokėjo būtent A. G., ir jis siekė toliau gyventi bute. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).
Remiantis išdėstytu, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atmestinas, kadangi pareiškėja neįrodė, jog A. G. po sutuoktinės M. G. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Nagrinėjamoje situacijoje pareiškimas yra atmestas, todėl suinteresuoti asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Suinteresuoto asmens naudai prašoma priteisti 4750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad patyrė atstovavimo išlaidas: 295 Eur už susipažinimą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jo teisinės analizės; 30 Eur už prašymo Gyventojų registrui rengimą ir pateikimą; 175 Eur už klientės teisės konsultaciją ir atstovavimo sutarčių sudarymą 1val.10 min; 3950 Eur už atsiliepimo rengimą ir pateikimą bei 300 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje.
Suinteresuotam asmeniui teisinės paslaugos buvo suteiktos 2023 m. I ketvirtį (1799,00 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už atsiliepimo į ieškinį (šiuo atveju pareiškimą) parengimą maksimalus priteistinas dydis, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotam asmeniui teisinės paslaugos buvo suteiktos 2023 m. I ketvirtį, sudaro 4497,50 Eur (1799 Eur (už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje x 2,5). Prašoma priteisti 3950 Eur suma už atsiliepimo parengimą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.
Teismo posėdis vyko 2023 m. kovo 20 d. – 2 val. 17 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, maksimali galimai priteistina suma yra 359,80 Eur (1799,00 Eur x 0,1 x 2 val. = 359,80 Eur). Prašoma priteisti 300 Eur suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 p. už paklausimą Gyventojų registrui maksimali priteistina suma yra 17,99 Eur (1799 x 0,01). Rekomendacijose nenustatytas išlaidų, patirtų už susipažinimą su pareiškimu atlyginimas (teismų praktikoje šios išlaidos patenka į atsiliepimo parengimą) ir už klientės teisės konsultaciją ir atstovavimo sutarčių sudarymą, todėl jos nepriteistinos.
Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, suinteresuoto asmens prašymas tenkinamas iš dalies: O. P. iš pareiškėjos priteistinas 4267,99 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kurias patvirtina 2023 m. vasario 6 d. ir 2023 m. kovo 2 d. mokėjimo nurodymai. Nors pareiškėja prašė sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau šio prašymo tinkamai nepagrindė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog yra pagrindas priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms sumažinti. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra mažesnės nei Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai, todėl prašymas dėl jų mažinimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Priteisti suinteresuotam asmeniui O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4267,99 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų 99 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.