Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1982-866/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-14
Bylos Nr.: e2A-1982-866/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22696-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Urmila Valiukienė, Linas Zinkevičius
Ieškovas: R. J.
Atsakovas: D. G.

Kategorijos

2.6.10.2.4.2Neturtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-1982-866/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22696-2022-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės ir Lino Zinkevičiaus, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J.ieškinį atsakovui D. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6500 Eur neturtinės ir 117,38 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys atlikinėjo karo tarnybą. 2020 m. rugsėjo 28 d. karo tarnybos metu privalomojo karo tarnybos atlikimo vietoje atsakovas kumščiu smogė ieškovui ir padarė sužalojimus – sulaužė nosį, nuskėlė priekinį dantį. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas bataliono vado įsakymu buvo pripažintas netinkamu tarnybai. Mano, kad dėl to, jog ieškovas patyrė staigų, netikėtą ir didelį fizinį skausmą smurtinio veiksmo metu ir nuolatinį fizinį skausmą bei diskomfortą dėl jo visą gydymo laikotarpį, patyrė itin didelį stresą, šoką bei iki dabar patiria didelius dvasinius išgyvenimus ir diskomfortą dėl patirto jo garbės ir orumo pažeminimo aplinkinių akyse, atimtos galimybės toliau tarnauti kariuomenėje bei siekti kario karjeros po sveikatos sutrikdymo, sumažėjusios bendravimo galimybės visuomenėje bei susirasti darbą, nes ieškovui buvo nuskeltas priekinis dantis bei deformuota nosis, kuri po gydymo tokia ir liko, dėl ko ieškovas labai ilgą laiką nepasitikėjo savimi, vengė bendravimo su aplinkiniais, ką vertina kaip trukdymą gyventi visavertį socialinį gyvenimą, todėl jo patirtą neturtinę žalą vertina 7 000 Eur. Atsakovui 2021 m. spalio 26 d. ieškovui sumokėjus 500 Eur žalos atlyginimo, prašo priteisti 6 500 Eur neturinės žalos.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, prašoma priteisti neturtinė žala yra neadekvati padarytai veikai, yra per didelė ir prieštaraujanti teismų praktikai analogiškose bylose. Atsakovo vertinimu, ieškovas nepagrįstai nori pasipelnyti atsakovo sąskaita, savo ieškinį grįsdamas iš esmės deklaratyvaus pobūdžio pamąstymais ir nepateikdamas konkrečių įrodymų bei teisinių argumentų. Pažymėjo, kad pats ieškovas buvo 2020 m. rugsėjo 28 d. konflikto iniciatorius, ėmėsi aktyvių veiksmų pradėdamas konfliktą prieš kitą asmenį, karį (duomenys neskelbtini) M. K., dėl ko ieškovas sudavė smūgį ir atsakovui, o pastarasis, išimtinai ir instinktyviai gindamasis nuo ieškovo užpuolimo, vieną kartą kumščiu smogė ieškovui į veidą. Mano, kad atsakovas veikė būtinosios ginties sąlygomis, savo vieninteliu veiksmu, smūgio sudavimu, gynė savo sveikatą, į kurią buvo pasikėsinęs pats ieškovas. Atsakovas gynė savo sveikatą, nes jam ieškovas pataikė į krūtinės ląstą. Mano, kad nagrinėjamu atveju deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma, kadangi nėra visų būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų. Ieškovui konstatuoti sveikatos sužalojimai nėra susiję su itin dideliais ieškovo sveikatos pakenkimais, duomenų apie liekamuosius sužalojimų reiškinius teismui kartu su ieškiniu ieškovas taip pat nepateikė. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad dėl nosies kaulų ir pertvaros viršutinės dalies lūžimų buvo apribotos ieškovo galimybės bendrauti ir susirasti darbą. Ieškovas, nagrinėjant baudžiamąją bylą, nurodė, kad anksčiau lankė bokso treniruotes (2021 m. gruodžio 2 d. teisiamojo posėdžio protokolas), o ši aplinkybė nepaneigia, kad ieškovo nosies deformacija galėjo būti padaryta iki 2020 m. rugsėjo 28 d. įvykio su atsakovu. Atsakovo vertinimu, ieškovo veido išvaizda, o būtent, nosies deformacija aiškiai matoma ir socialinėje erdvėje, kaip antai, ieškovo socialinio tinklo „Facebook“ platformoje, todėl tai visiškai paneigia ieškovo teiginį, kad nosies deformacija liko būtent po atsakovo veiksmų 2020 m. rugsėjo 28 d. Be to, ieškovo dantis yra pilnai sutvarkytas, jokių deformacijų nėra išlikę. Teigia, kad kas pusę metų reikia darytis rentgeno nuotraukas stebėjimui, tačiau jokių nuotraukų, darytų kas pusę metų nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. įvykio, su ieškiniu nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 8 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo 2 774,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti iš ieškovo į valstybės biudžetą 13,28 Eur pašto išlaidų.

6. Pasisakant dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad ieškovas byloje reikalauja atlyginti 117,38 Eur turtinę žalą, susijusią su jo sveikatos atstatymu į iki ginčo įvykio (ieškovo sužalojimo 2020 m. rugsėjo 28 d.) būklės. Teismas nustatė, kad dėl 2020 m. rugsėjo 28 d. atsakovo ieškovui suduoto smūgio atsakovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, teismui pripažinus atsakovą kaltu dėl ieškovo sužalojimo. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuotas aplinkybes tiek dėl atsakovo kaltų veiksmų, tiek dėl žalos padarymo fakto, tiek dėl paties ieškovo (nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje) veiksmų laikė prejudiciniais faktais.

7. Analizuojant ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais įrodinėjamas turtinės žalos dydis (sprendimo 7.10 punktas), matyti, kad 2021 m. spalio 28 d. ieškovas buvo konsultuotas (duomenys neskelbtini) dėl danties lūžio, nurodant, kad siunčiamas pas gydytoją odontologą 11-ojo danties krašto atstatymui, reakciją į šalčio testą fiksuojant normalią; taip pat pažymėta, kad šiuo metu reikalinga profesionali burnos higiena, yra nuoroda dėl protezavimo; už 2021 m. spalio 28 d. konsultaciją sumokėta 45,20 Eur, 3,44 Eur ir 3,74 Eur. Analizuojant pateiktus čekius teismas nustatė, kad juose nedetalizuotos odontologo suteiktos paslaugos, t. y. ar tai paslaugos, susijusios su ieškovo 11-o danties gydymu, protezavimu ir pan., ar tai paslaugos, susijusios, pavyzdžiui, su burnos higiena, ką nurodė kaip būtiną atlikti kas mėnesį gydytojas odontologas konsultacijos metu, ar paslaugos, susijusios su kitų dantų gydymu (pvz., nudilusių dantų plombavimu, kaip nurodyta) (t. 1, b. l. 56). Ieškinyje nurodyta, kad 3,44 Eur kainavo rentgeno nuotrauka. Kokios odontologinės paslaugos suteiktos už 3,74 Eur 2021 m. spalio 28 d. ir 65,00 Eur 2021 m. lapkričio 17 d., ieškovas nepatikslino. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas iš esmės neginčijo turtinės žalos dydžio, sprendė, kad ginčo dėl turtinės žalos dydžio nėra, todėl detaliau dėl šių įrodymų, atsakovui jų neginčijant, nepasisakė, vertindamas, kad pateikti įrodymai susiję su ieškovui konflikto metu nuskelto 11-o danties gydymu (CK 6.245-6.249 straipsniai).

8. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovas nurodė, jog jis atlygino ieškovui žalą 2021 m. spalio 26 d. sumokėdamas jam 500 Eur žalos atlyginimo, kas turi būti vertinama kaip žalos atlyginimas. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas 500 Eur žalą ieškovui sumokėjo 2021 m. spalio 26 d., o ieškovas danties gydymą organizavo 2021 m. spalio 28 d., sprendė, kad ieškovo patirtos danties gydymo išlaidos turi būti įtrauktos į atsakovo sumokėtą sumą ir yra visiškai padengtos. Dėl nurodyto teismas vertino, kad tenkinti ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo šioje byloje nėra pagrindo. Kitus ieškovo teiginius apie galimą įvykio metu nuskelto priekinio danties gydymo būtinybę ateityje teismas vertino kaip deklaratyvius, nepagrįstus būtinais įrodymais.

9. Pasisakant dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (6 500 Eur, viso neturtinę žalą ieškovui vertinant 7 000 Eur suma) yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvūs kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju.

10. Ieškovas jam padarytos neturtinės žalos dydį vertino 7 000,00 Eur suma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas vertino, kad ginčo byloje turi būti vertinamos tokios aplinkybės, kaip tai, kad abi šalys iki konflikto buvo pažįstamos, abi atliko privalomą karinę tarnybą, anksčiau neturėjo jokių konfliktų, o įvykio dieną konflikte dalyvavo ne atsakovas, o pats ieškovas, sukonfliktavęs su kitu kariu bendrame karinio dalinio duše žodžiais ir kumščiais, kuomet kitam kariui skirtas smūgis kliudė atsakovą ir pastarasis sudavė smūgį ieškovui, tokiu veiksmu padarydamas ieškovui nesunkų sveikatos sutrikdymą – nuskeldamas priekinį dantį ir padarydamas nosies pertvaros ir nosiakaulių lūžį. Nors ieškovas nurodo, kad dėl patirto sužalojimo jis keletą mėnesių negalėjo vykdyti karinės tarnybos, buvo hospitalizuotas, tačiau duomenys iš asmens sveikatos kortelės sąlygoja išvadą, kad nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. (įvykio dienos) iki 2020 m. gruodžio 16 d (kada buvo priimtas įsakymas atleisti ieškovą nuo privalomos karinės tarnybos tęsimo) ieškovas buvo atleistas nuo tarnybos taip pat ir dėl karščiavimo, jam buvo nustatyta COVID infekcija, dėl ko atsakovas nėra susijęs su šiuo ieškovo gydymo laikotarpiu.

11. Analizuojant gydytojų padarytus įrašus asmens sveikatos kortelėje bei išrašuose teismas nustatė, kad, pavyzdžiui, 2020 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės Radiologijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. įraše nurodyta, kad apžiūrint R. J. padaryta išvada „Nosies pertvaros ir nosiakaulių lūžimai“, aprašyme nurodyta, kad „Nosies kaulų ir pertvaros viršutinės dalies lūžimai be ženklesnio poslinkio“ (sprendimo 7.5 punktas), 2020 m. spalio 13 d. ieškovą konsultuojant šeimos gydytojui, įraše nurodyta, kad konsultuotas dėl nosies kaulų lūžio, skundžiasi nosies skausmu liečiant, nosies užgulimu, objektyvi būklė – nosis tiesi, čiuopiant skausminga, skiltyje „Rekomendacijos“ nurodyta „Šiuo metu chirurginio gydymo nereikia“ (sprendimo 7.6. punktas). Nurodytų gydytojų padarytų įrašų kiti įrašai nepaneigia, kas sąlygoja teismo labiau tikėtiną išvadą, kad po 2020 m. rugsėjo 28 d. įvykio fiksuotas nosies pertvaros ir nosiakaulių lūžis buvo be ženklesnio poslinkio, o apžiūrint po 2 savaičių fiksuota „nosis tiesi, čiuopiant skausminga“, kas paneigia ieškovo teiginius, kad po ieškovui suduoto smūgio jo nosis pasidarė kreiva.

12. Be to, teismas vertino, kad gydymo dokumentuose užfiksuoti ieškovo nusiskundimai, kad po įvykio pradėjo skųstis galvos skausmu, svaigimu, aukštu kraujospūdžiu, nuolatine įtampa ir prislėgta nuotaika, verksmingumu, bendravimo sunkumais turi būti vertinama kartu su gydytojo fiksuotais įrašais, kad ieškovas „gynybiškas, dėl visko kaltina tarnybą, teigia, kad bet kokiu būdu nori iš jos ištrūkti“. Pastarieji gydytojo atlikti įrašai sąlygoja kritiškai vertinti ieškovo teiginius, kad dėl atsakovo suduoto smūgio jis prarado galimybę siekti kario karjeros, dėl ko vėliau, 2020 m. gruodžio 16 d. jis buvo atleistas nuo privalomosios karinės tarnybos.

13. Teismas pažymėjo, kad nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. ieškovas savo noru kreipėsi į gydytoją ir buvo nukreiptas į psichiatrijos skyrių tyrimui. Analizuojant neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, būtina įvertinti ir tai, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, ką patvirtino ir pats ieškovas, kad atsakovas ieškovo iki įvykio neįžeidinėjo ar kaip nors su juo konfliktavo, ir nors reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau nutyli aplinkybę, kad baudžiamojoje byloje buvo nurodytos aplinkybės dėl smūgiavimo iš paties ieškovo pusės kito kario atžvilgiu ir neturint tikslo pataikyti į atsakovą vienas smūgis buvo suduotas atsakovui. Aplinkybė, kad atsakovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas sąlygoja išvadą, kad asmens veika buvo įvertinta ir jis už buvo nubaustas. Tačiau apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas atsakovo atžvilgiu neeliminuoja/nepaneigia paties ieškovo atliktų aktyvių veiksmų iki atsakovo suduoto smūgio.

14. Taip pat teismas kritiškai vertino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad dėl nuskelto danties sumažėjo jo bendravimo galimybės, kad jis vengė aplinkinių ir komunikavimo, nes jeigu nurodytos aplinkybės ieškovui buvo tiek svarbios, tai byloje nebuvo paaiškinta, kodėl nuo 2020 m. gruodžio 16 d., kai ieškovas buvo atleistas nuo karinės tarnybos, iki 2021 m. spalio 28 d., t. y. beveik metus, nebuvo atliktas nuskelto danties gydymas. Be to, duodant paaiškinimus teisme, ieškovas nurodė, kad užsiima individualia, tačiau atsisakė ją nurodyti, dėl ko teismas neturi galimybių (į)vertinti, kaip tai galėjo turėti įtakos ieškant darbo ar dirbant atitinkamą darbą. Apibendrinant išvardintas reikšmingas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nosis, nors dėl įvykio buvo sužalota, tačiau nosies lūžimai buvo be ženklesnio poslinkio, vėliau fiksuojant, kad nosis tiesi, chirurginio gydymo nereikia, o įvykio metu nuskeltas dantis buvo sugydytas beveik po metų; įrodymų, patvirtinančių, kad danties gydymas truko ilgą laiką, nebuvo pateikta.

15. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad teisinga ir adekvati atlygintinos neturtinės žalos suma ginčo byloje patenka į atsakovo sumokėtą 500 Eur sumą, į kurią įtrauktos ir turtinės žalos atlyginimo išlaidos (CK 6.250 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

16. Apeliantas (ieškovas) R. J. pateikė apeliacinį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į sprendimo motyvus, neturtinė žala įvertinta ne didesne nei 382,62 Eur suma (atsakovo sumokėta 500 Eur suma – 117,38 Eur turtinė žala = 382,62 Eur neturtinė žala). Toks neturtinės žalos dydis ne tik, kad yra neadekvačiai per mažas, bet ir neatitinka pačios pirmos instancijos teismo nurodytų neturtinės žalos nustatymo kriterijų.

18. Pabrėžia, kad pirmos instancijos teismas visiškai ignoravo šiuos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydį sąlygojančius kriterijus: a) patį faktą, kokie sužalojimai (nosies lūžis, danties nuskėlimas, ypatingai gausiai sumuštas ir sutinęs veidas, toks žandikaulio sumušimas, dėl kurio išsižiojimas yra sunkus ir skausmingas, nosies kraujavimas ir užgulimas, kraujosrūvos) buvo padaryti ieškovui; b) akivaizdžiai ypač didelį dėl šių sužalojimų išgyvenamą skausmą; c) būtinybę gydytis šiuos sužalojimus gana ilgą laiką.

19. Apeliantas remiasi panašiose byloje apygardos teismų priimtomis nutartimis ir nurodo, kad vien ieškovo sužalojimai ir jų sąlygotas skausmas, sužalojimų ir skausmo sąlygoti išgyvenimai bei nepatogumai, turi būti vertinami nuo 3 000 Eur iki 4 600 Eur.

20. Pabrėžia, kad 2023 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje ieškovo atstovas be skausmingų sužalojimų pateikė eilę kitų papildomų CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų ir ieškovo atveju egzistuojančių kriterijų, kurių visuma padidina ieškovo neturtinę žalą nuo 3000 – 4600 Eur iki 6 500 Eur (7 000 Eur neturtinė žala - atsakovo sumokėta 500 Eur suma), t. y.: 1) dėl danties nuskėlimo suprastėjusią estetinę ieškovo išvaizdą, o tuo pačiu sumažėjusias bendravimo galimybes (akivaizdu, jog nuskeltas priekinis dantis sukelia ypač neestetišką išvaizdą, verčiančią slėpti ją nebendraujant); 2) likusį nosies defektą (pakrypimą) (su 2023 m. gegužės 15 d. paaiškinimais pateiktos ieškovo veido nuotraukos iki tarnybos kariuomenėje ir po sumušimo tarnybos metu); 3) sukeltus dvasinius išgyvenimus (ieškovui diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, ieškovas fiksuotas į patirtą traumą „jaučiasi sužalotas“), kuriuos patvirtina psichologo epikrizė; 5) atimtą galimybę baigti karo tarnybą (įsakymu ieškovas po sumušimo galiausiai buvo atleistas iš karo tarnybos dėl sveikatos); 5) pinigų nuvertėjimą.

21. Teigia, kad ieškovas patyrė staigų, netikėtą ir didelį fizinį skausmą smurtinio veiksmo metu ir nuolatinį fizinį skausmą bei diskomfortą dėl jo, visą gydymo laikotarpį. Ieškovas (ypač atsižvelgiant į jo jautrų būdą, ką patvirtina psichologo išvada) patyrė itin didelį stresą, šoką bei iki dabar patiria didelius dvasinius išgyvenimus ir diskomfortą ne tik dėl staigiai ir netikėtai sukelto fizinio skausmo, gydymosi, bet ir dėl patirto jo garbės ir orumo pažeminimo aplinkinių akyse (ieškovui buvo smogta aplinkui esančių žmonių akivaizdoje). Be kita ko, po sveikatos sutrikdymo, buvo sumažėjusios ieškovo bendravimo galimybės, nes ieškovui buvo nuskeltas priekinis dantis, dėl ko akivaizdu, jog estetinis vaizdas bet kurį asmenį priverstų jaustis nejaukiai ir drovėtis estetinių pakitimų juos slepiant. Negana to, buvo sugadinta veido išvaizda (pakreipta nosis, kuri po gydymo tokia ir liko), dėl ko ieškovas labai jautė stiprius dvasinius išgyvenimus, kuriuos jo vietoje jaustų bet kuris asmuo, staiga patyręs veido išvaizdos pokyčius.

22. Įsakyme, kuriuo ieškovas buvo atleistas iš karo tarnybos, aiškiai nurodyta, kad jis atleidžiamas dėl sveikatos. Įsakymas surašytas po to, kai atsakovas sužalojo ieškovą. Ieškovas be ir taip akivaizdžiai teismo ekspertizės išvadoje ir nuotraukose užfiksuotų sužalojimų, tik po šių sužalojimų pradėjo skųstis nuolatiniais galvos skausmais (gėrė dėl to vaistus), galvos svaigimu, nemiga, kreipėsi psichologinės pagalbos, skundėsi įvairiais dvasiniais išgyvenimais ir jam buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. Kaip matyti iš civilinės bylos, ieškovas buvo patyręs tik vieną traumą – atsakovo smurtiniais veiksmais sukeltus sužalojimus. Iš į civilinę bylą pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog psichologinių sutrikimų iki atsakovo sužalojimų ieškovas neturėjo. Taigi, atsižvelgiant į įrodymų visetą ir vadovaujantis logika, labiau tikėtina, kad ieškovo sveikatos būklė būtent dėl atsakovo padaryto nusikaltimo tapo tokia prasta, kad ieškovas tapo net netinkamas karo tarnybai.

23. Į civilinę bylą pateiktuose dokumentuose nurodyta tik tai, kad ieškovas buvo tik izoliuotas dėl atitinkamo COVID infekcijos atvejų skaičiaus įstaigoje, bet niekur nėra nurodyta, jog ši infekcija ieškovui iki atleidimo iš karo tarnybos buvo diagnozuota. Kita vertus, pažymi, kad asmenų tinkamumą ir netinkamumą tarnauti kariuomenėje nustato Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir Sveikatos būklės įvertinimo metodika, pagal kurią COVID infekcija nėra tą liga dėl kurios asmuo pripažįstamas netinkamu tarnybai.

24. Aplinkybė, kad ieškovas ilgą laiką nesikreipė į odontologus, savaime objektyviai negali paneigti ieškovo patiriamo diskomforto dėl nuskelto danties. Kita vertus, ieškovas iki 2020 m. pabaigos buvo kariuomenėje, o iki 2021 m. rudenio vis dar galiojo COVID 19 ribojimai dėl kurių pas odontologus buvo sunku ar net neįmanoma patekti.

25. Pažymi, jog medicininiuose dokumentuose nenurodyta, kad nosis lūžo be poslinkio, o nurodoma be žymesnio poslinkio, kas akivaizdžiai parodo, jog poslinkis, nors ir nežymus, bet buvo. Antra, su 2023 m. gegužės 15 d. paaiškinimais pateiktas priedas Nr. 4 (ieškovo veido iki traumos ir po traumos palyginimas – nuotraukų sugretinimas) parodo vizualiai, jog po traumos nosies pozicija, nors ir nežymiai, bet yra pakitus. Medicininių dokumentų įrašas, kad nosis tiesi parodo tik tai, kad nosis nėra lenkta nuo antakių iki jos galiuko, o tai nereiškia, kad nepakrypus į šoną. Priešingu atveju įrašas – nosis tiesi prieštarautų įrašui – be ženklesnio poslinkio, kuris naudojamas kai poslinkis būna neženklus.

26. Papildomai pabrėžia, kad atsakovas pateikė ieškovo nuotraukas, darytas iki karo tarnybos, kuriose, išskyrus paskutinę nuotrauką, ieškovo veidas nėra užfiksuotas veidu tiesiai, o yra pasisukęs šonu arba ieškovas šypsosi pakreiptai, dėl ko iš šių nuotraukų negalima pasakyti kokia ieškovo nosies pozicija buvo iki atsakovo smurtinio veiksmo.

27. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad ieškovas dėl visko kaltina tarnybą, iš jos nori ištrūkti, dėl ko kritiškai vertinama, jog ieškovas dėl atsakovo veiksmų prarado galimybę siekti kario karjeros. Čia reikia pažymėti, jog ieškovas tokį psichologinį barjerą ir neigiamą požiūrį į kariuomenę įgijo būtent po atsakovo smurtinio nusikaltimo. Tai parodo aplinkybė, jog ieškovas tarnyboje buvo charakterizuojamas teigiamai, kas rodo jo siekį siekti kario tarnybos.

28. Ieškovas ir atsakovas niekada nekonfliktavo, jokių agresyvių tyčinių intencijų vienas kitam nedemonstravo, įprastai bet kuris asmuo netyčia užgautas kito asmens stengiasi atsitraukti – pasišalint iš konflikto. Pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo spręsti apie nukentėjusiojo ketinimus tęsti smurtinius veiksmus prieš atsakovą, žemesniųjų instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo ieškovo veiksmai nelaikytini pavojingu kėsinimusi BK 28 straipsnio prasme ir nekėlė nuteistojo atsakovo sveikatai realios ir akivaizdžios grėsmės, nuo kurios nuteistajam būtų reikėję gintis.

Atsiliepimas

29. Atsakovas D. G. pateikė atsiliepimą ir prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30. Nurodo, kad ieškovas net neginčija fakto, kad pats pirmas netikėtai sudavė smūgį ranka atsakovui. Tokie ieškovo veiksmai visiškai teisingai įvertinti, kaip mažinantys neturtinės žalos dydį. Pažymi, kad 2020 m. spalio 29 d. (duomenys neskelbtini) būrio vado ltn. E. P. parengta ir pasirašyta tarnybinio patikrinimo išvada dėl galimai padarytų drausmės pažeidimų. Šiame dokumente konstatuojami ir ieškovo pažeidimai įžeidinėjant ir netaktiškai panaudojant fizinį smurtą prieš atsakovą. Šiuo dokumentu ištyrus įvykio aplinkybes buvo pasiūlyta ieškovui skirti įspėjimą (t. 1, b. l. 155-158). Ieškovas šios išvados neskundė.

31. Atsakovas pasinaudojo savo fundamentine teise gintis pats nuo ieškovo sukelto netikėto fizinio skausmo. Vien ta aplinkybė, jog atsakovo atžvilgiu baudžiamoji byla nebuvo nutraukta esant baudžiamajai atsakomybei šalinančiai aplinkybei (būtinajai ginčiai), visiškai nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime vertindamas neturtinės žalos dydį, šį dydį įvertino netinkamai.

32. Apeliaciniame skunde pateikiama kitose bylose priteista neturtinė žala yra parinkta tendencingai, visiškai ignoruojant ir kitokią labiau artimą aptariamai situacijai aukštesnės kompetencijos teismų praktiką, kuri iš esmės rodo, jog kiekvienu atveju svarstant neturtinės žalos dydžio klausimą bylose, šis dydis yra sunkiai nustatomas ir kas svarbiausia, turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visas nustatytas faktines aplinkybes. Pažymi, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur.

33. Pažymi, jog nepaisant to, kad ieškovas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl išpuolio prieš atsakovą, tačiau tai nereiškia, kad paties ieškovo veiksmai bei agresyvus elgesys dušinėse prieš D. G., bei suduodant jam smūgį ranką (kas buvo nustatyta nagrinėjant baudžiamąją bylą ir tai matyti galutiniuose procesiniuose sprendimuose baudžiamojoje byloje), atitiko lot. „bonus pater familias“ principą. Būtent ieškovas elgdamasis neadekvačiai ir pasitelkdamas fizinę jėgą pirmasis atliko veiksmus, ko pasekoje pataikė ir į dušinėse besiprausiantį atsakovą, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, bandant taikyti skirtingus standartus ieškovui ir atsakovui per lot. „bonus pater familias“ principo aiškinimą.

34. Kritikuotini ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovo atliktas fizinis smūgis ranka jam buvo toks stiprus, kad jis privalėjo aktyviai gintis, kaip tai ir padarė. Atsakovas niekada nekėlė reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, žinodamas, kad atlieka karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), o tarnyboje (jėgos struktūrose) pasitaiko įvairiausių situacijų, net nerašė pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (priešingai nei buvusį įvykį vis dar bandantis hiperbolizuoti ieškovas). Taigi, atsakovas ir neprivalo įrodinėti jam sukeltų neigiamų padarinių.

35. Apeliaciniame skunde neturtinė žala grindžiama deklaratyvaus pobūdžio pamąstymais, nepateikiami jokie konkretūs įrodymai ar teisiniai argumentai. Ieškovas nurodo, kad jam nustatyta depresinės būsenos požymių, yra adaptacijos sutrikimo rizika ir kt., tačiau objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad šie požymiai yra išimtinai susiję būtent su atsakovo veiksmais 2020 m. rugsėjo 28 d. įvykio metu, nepateikė. Ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų ir dokumentų, patvirtinančių, kad būtent po minėto įvykio su atsakovu, jis pradėjo nepertraukiamai lankytis pas psichologus, užsiimti terapija ar kt., todėl tokie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti ir atmestini.

36. Kaip matyti, apeliaciniame skunde taipogi bandoma susieti ieškovo turėtas (gal ir turimas) psichines sveikatos problemas išskirtinai su atsakovo vienkartiniu atsaku į paties ieškovo sukeltą fizinį smurtą prieš atsakovą 2020 m. rugsėjo 28 d. įvykio metu. Apeliaciniame skunde grindžiama neturtinė žala paremta deklaratyvaus pobūdžio pamąstymais, nepateikiami jokie konkretūs įrodymai ar teisiniai argumentai. Ieškovas dar savo ieškinyje nurodė, kad jam nustatyta depresinės būsenos požymių, yra adaptacijos sutrikimo rizika ir kt., tačiau objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad šie požymiai yra išimtinai susiję būtent su atsakovo veiksmais 2020 m. rugsėjo 28 d. įvykio metu taip ir nepateikė. Negana to, byloje po atsakovo atstovo prašymų teismo gauti medicininiai dokumentai ir jų išrašai įrodo, kad 2023 m. gegužės 15 d. ieškovo atstovo pateiktame med. išraše iš ieškovo e sveikatos (3 priedas psl. 37), matyti, jog ieškovas buvo konsultuotas (duomenys neskelbtini) ligoninės pas gydytoją psichiatrą 2020-12-02 dieną, gydytojas psichiatras objektyviai įvertino, jog ieškovo emocinė būsena (pradeda verkti, graudinasi) suprastėjusi visiškai nuo kitų, savaime suprantamų reiškinių, o būtent dėl artimųjų netekties.

Atsiliepimas

37. Atsakovas nesutinka su tuo, kad ieškovas norėjo būti kariškiu, atkreipia dėmesį, kad ieškovas iki aptariamo įvykio dienos karinę tarnybą atlikinėjo privalomai, o ne savanoriškai (tą patvirtino pats ieškovas apklausiamas pirmosios instancijos teisme metu).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

39. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų

40. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-290-3330/2022; 2022 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022, ir kt.).

41. Ieškovo pateikti rašytiniai paaiškinimai yra susiję su atsakovo atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą vertinimu, tačiau toks procesinis dokumentas savo turiniu yra pateikto apeliacinio skundo argumentų papildymas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus skundo padavimo terminui apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti (papildyti) skundą, rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti ir jie grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 323 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

42. Abi šalys 2020 m. rugsėjo 28 d. atliko karo tarnybą (duomenys neskelbtini).

43. 2020 m. rugsėjo 28 d. ieškovui konfliktuojant su kitu kariu M. K. ir aiškinantis santykius žodžiais ir smūgiais, atsakovas, gavęs smūgį iš ieškovo, sudavė smūgį ieškovui į galvos sritį, dėl ko ieškovui buvo nustatyti nosies pertvaros ir nosikaulių lūžimai, buvo nuskeltas 11-as dantis (t. 1, b. l. 7-9, t. 2, b. l. 3-5, 6-8);

44. Atsakovas dėl 2020 m. rugsėjo 28 d. ieškovui suduoto smūgio buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir jo atžvilgiu 2022 m. sausio 20 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį už veiksmus, kuriais jis nesunkiai sutrikdė ieškovo sveikatą, ir šioje dalyje nuosprendis paliktas galioti išnagrinėjus bylą 2022 m. birželio 9 d. apeliacine tvarka ir 2023 m. kovo 20 d. kasacine tvarka (t. 1, b. l. 13-27, 29-46, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-999/2022);

45. (duomenys neskelbtini) būrio vado ltn. E. P. patvirtintoje 2020 m. spalio 29 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 2TT-9 nurodyta, kad atsakovo atžvilgiu tarnybinis tyrimas buvo sustabdytas vadovaujantis LK DS 28 straipsnio 5 dalimi, ieškovui, vadovaujantis Karių etikos kodekso 25.2 punktu, skirtas raštiškas įspėjimas, o M. K. atžvilgiu tyrimas nutrauktas, nesant jo veiksmuose drausmės pažeidimo požymių (t. 1, b. l. 155-158);

46. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Radiologijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. įraše nurodyta, kad apžiūrint R. J. padaryta išvada „Nosies pertvaros ir nosiakaulių lūžimai“, aprašyme nurodyta, kad „Nosies kaulų ir pertvaros viršutinės dalies lūžimai be ženklesnio poslinkio.“ (t. 2, b. l. 19);

47. Iš pateiktos ieškovo asmens ambulatorinės gydymo kortelės žinoma, kad 2020 m. spalio 13 d. ieškovas buvo konsultuotas šeimos gydytojo, kurio įraše nurodyta, kad konsultuotas dėl nosies kaulų lūžio, skundžiasi nosies skausmu liečiant, nosies užgulimu, objektyvi būklė – nosis tiesi, čiuopiant skausminga, skiltyje „Rekomendacijos“ nurodyta „Šiuo metu chirurginio gydymo nereikia“ (t. 2, b. l. 18);

48. Pateiktoje ieškovo gydymo kortelėje 2020 m. gruodžio 2 d. atliktas įrašas, kuriame nurodyta, kad „<karys kreipėsi savo noru, skundžiasi galvos skausmu ir svaigimu, aukštu kraujospūdžiu, nuolatine įtampa ir prislėgta nuotaika, verksmingumu, bendravimo sunkumais.>“; įraše taip pat pažymėta, kad „<gynybiškas, dėl visko kaltina tarnybą; teigia, kad bet kokiu būdu nori iš jos ištrūkti...>“ (t. 2, b. l. 16-17);

49. (duomenys neskelbtini) bataliono vado plk. ltn. V. A. 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. RT-154 ieškovas nuo 2020 m. gruodžio 16 d. atleistas nuo nuolatinės karinės privalomosios pradinės karo tarnybos, atleidžiant ieškovą iš (duomenys neskelbtini ) (e/b t. 1, b. l. 11);

50. Ieškovo iš šeimos gydytojos pateiktoje 2021 m. rugsėjo 30 d. epikrizėje nurodyta, kad ieškovas nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. buvo gydytas Depresijų gydymo skyriuje, ligoninėje; paciento R. J. žodžiais užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo sumuštas kitų karių, patyrė nosies traumą, po ko prasidėjo galvos skausmai, AKS svyravimai, vėliau buvo izoliacijoje dėl COVID infekcijos, vėliau perkeltas į vis kitas kuopas, patyrė patyčias, sutriko miegas, nerimavo, blogėjo nuotaika, jautė pastovią įtampą, tapo verksmingas, nebeturi motyvacijos tarnauti, nes bijo dėl savo sveikatos (t. 1, b. l. 12);

51. Turtinei žalai pagrįsti pateikti šie dokumentai – 2021 m. spalio 28 d. Medicinos dokumentų išrašas, kada asmuo buvo konsultuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikoje dėl danties lūžio, nurodant, kad siunčiamas pas gydytoją odontologą 11-ojo danties krašto atstatymui, reakciją į šalčio testą fiksuojant normalią; taip pat pažymėta, kad šiuo metu reikalinga profesionali burnos higiena, yra nuoroda dėl protezavimo; už 2021 m. spalio 28 d. konsultaciją sumokėta 45,20 Eur, 3,44 Eur ir 3,74 Eur; taip pat pateikta 2021 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ZIN 00803, išrašyta (duomenys neskelbtini) IĮ, 65,00 Eur sumai už odontologines paslaugas jų nedetalizuojant (t. 1, b. l. 54-56);

52. Atsakovas ieškovui 2021 m. spalio 26 d. pervedė 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodęs „R. J. už žalos atlyginimą“ (t. 1, b. l. 57).

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

53. Pagal apeliacinio skundo turinį, byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos sumą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teisinga ir adekvati atlygintinos neturtinės žalos suma ginčo byloje patenka į atsakovo sumokėtą 500 Eur sumą, į kurią įtrauktos ir turtinės žalos (117,38 Eur) atlyginimo išlaidos. Apelianto vertinimu, tokia neturtinės žalos suma (382,62 Eur) yra per maža.

54. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios normos 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydžio klausimas nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuluotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

56. Apeliaciniame skunde yra pateiktos nuorodos į kitas apygardos teismų nutartis bei nuosprendžius, kuriuose priteistinos neturtinės žalos dydis bylose, susijusiose su nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 138 straipsnio 1 dalyje, įvykdymu, sudaro nuo 3 000 Eur iki 4 600 Eur. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo vadovautis apelianto aptariamose teismų nutartyse bei nuosprendžiuose nurodytomis sumomis, kaip taikytinomis nagrinėjamai bylai. Apeliantas nepagrindžia kaip nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra susijusios su pastarojo nurodytomis civilinėmis bylomis. Vien tai, kad bylas sieja asmenų nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį aplinkybė, dar savaime nesuponuoja būtinybės šioje byloje remtis kitose apelianto nurodytose civilinėse bylose jam palankiomis priteistomis sumomis, toks vertinimas iš esmės būtų formalus, kadangi apelianto nurodomose bylose (Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartis byloje Nr. 1A-54-531/2022; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-38-581/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis byloje Nr. 1A-364-988/2022), lyginant su nagrinėjama byla, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, bylos nėra panašios. Kita vertus, net jei ir būtų remiamasi tokia apelianto nuomone, kaip teisingai nurodo atsakovas, teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis yra svyruojantis, galintis siekti tiek 144,84 Eur (Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 2K-21-942/2016), tiek 500 Eur (Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-364-988/2022).

57. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.).

58. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

59. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

60. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas nuodugniai ištyrė byloje esančius įrodymus, siekiant nustatyti priteisiamos neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - nuskeltas priekinis dantis ir nosies pertvaros ir nosiakaulių lūžis.

61. Apeliantas nurodo, kad patyrė staigų, netikėtą ir didelį fizinį skausmą smurtinio veiksmo metu ir nuolatinį fizinį skausmą bei diskomfortą dėl jo visą gydymo laikotarpį, patyrė itin didelį stresą, šoką, jam buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas.

62. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, analizuojant neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, būtina įvertinti ir tai, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, ką patvirtino ir pats ieškovas, kad atsakovas ieškovo iki įvykio neįžeidinėjo ar kaip nors su juo konfliktavo, ir nors reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau nutyli aplinkybę, kad baudžiamojoje byloje buvo nurodytos aplinkybės dėl smūgiavimo iš paties ieškovo pusės kito kario atžvilgiu ir neturint tikslo pataikyti į atsakovą vienas smūgis buvo suduotas atsakovui, o atsakovas sudavė vieną smūgį ieškovui atgal.

63. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad aplinkybė, jog atsakovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas, sąlygoja išvadą, kad asmens veika buvo įvertinta ir jis už buvo nubaustas. Tačiau apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas atsakovo atžvilgiu neeliminuoja/nepaneigia paties ieškovo atliktų aktyvių veiksmų iki atsakovo suduoto smūgio.

64. Pagal baudžiamojoje byloje pateiktus apelianto paaiškinimus, apeliantas pirmasis pradėjo naudoti fizinę jėgą ir turėjo tikslą kitam asmeniui sukelti fizinį skausmą („Iš 2021 m. birželio 7 d. teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiojo R. J. parodymų nustatyta, kad jam maudantis duše, M. K. įžūliais žodžiais pradėjo jį įžeidinėti, lįsti pas jį į dušą. Jis norėjo išsiaiškinti su M. K., suduoti („pasmūgiuoti“) jam į pilvo korpusą, nes jiems buvo aiškinta, kad jeigu nori išsiaiškinti, kad nebūtų sužalojimų, reikia smūgiuoti į pilvo presą. D. G. stovėjo šone ir jo (R. J.) jo nematė. Nukentėjusysis paaiškino, jog jis aiškinosi su M. K., smogė jam, bet nepataikė“ (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendis).

65. Byloje yra pateikta 2020 m. spalio 29 d. (duomenys neskelbtini) būrio vado ltn. E. P. parengta ir pasirašyta tarnybinio patikrinimo išvada dėl galimai padarytų drausmės pažeidimų (1 t., b. l. 155-158). Pagal šią išvadą, tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad j. eil. D. G. ir j. eil. R. J. įžeidinėdami vienas kitas bei panaudodami fizinį smurtą vienas prieš kitą elgės nepagarbiai, netaktiškai, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė karių etikos kodeksą. Buvo, be kita ko, pasiūlyta ieškovui skirti raštišką įspėjimą.

66. Nors apeliantas pateikia argumentus, kad atsakovas, elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas žmogus, gavęs smūgį nuo ieškovo turėjo atsitraukti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai neatsižvelgia į savo paties veiksmus, kurie nėra suderinami su nurodytomis apdairaus ir rūpestingo žmogaus savybėmis.

67. Apeliantas nurodo, kad dėl danties nuskėlimo suprastėjo estetinė ieškovo išvaizda, sumažėjo bendravimo galimybes, teigia, kad nuskeltas priekinis dantis sukelia ypač neestetišką išvaizdą, verčiančią slėpti ją nebendraujant.

68. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad dėl nuskelto danties sumažėjo jo bendravimo galimybės, kad jis vengė aplinkinių ir komunikavimo, nes jeigu nurodytos aplinkybės ieškovui buvo tiek svarbios, tai byloje nebuvo paaiškinta, kodėl nuo 2020 m. gruodžio 16 d., kai ieškovas buvo atleistas nuo karinės tarnybos, iki 2021 m. spalio 28 d., t. y. beveik metus, nebuvo atliktas nuskelto danties gydymas. Apeliantas nurodo, kad danties gydyti negalėjo dėl Covid-19 apribojimo, tačiau, kaip teisingai pastebi atsakovas, delsimas kreiptis pas odontologus, o šalia to kreipimasis į kitas med. įstaigas, kas matoma iš jau aptartų ir pirmosios instancijos teismo sprendime minimų medicininių dokumentų, rodo, jog tokie apelianto argumentai nėra pagrįsti.

69. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto likusį nosies defektą (pakrypimą). Apelianto nuomone, buvo sugadinta jo veido išvaizda (pakreipta nosis, kuri po gydymo tokia ir liko).

70. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nosis, nors dėl įvykio buvo sužalota, tačiau nosies lūžimai buvo be ženklesnio poslinkio, vėliau fiksuojant, kad nosis tiesi, chirurginio gydymo nereikia. Apeliantas su tokia išvada nesutinka ir teigia, kad medicininių dokumentų įrašas, kad nosis tiesi parodo tik tai, kad nosis nėra lenkta nuo antakių iki jos galiuko, o tai nereiškia, kad ji nepakrypus į šoną. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantu, kad pastarojo nosis iš tiesų yra pakreipta, tačiau, teigti, kad nosis yra pakreipta dėl atsakovo veiksmų, nėra pagrindo. Pagal byloje pateiktas nuotraukas matyti, kad ieškovo nosis buvo pakreipta dar iki konflikto su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai galėjo būti padarinys to, kad ieškovas anksčiau užsiiminėjo bokso sporto šaka.

71. Apeliantas pateikia argumentus, kad dėl ieškovo atliktų veiksmų, apeliantas prarado galimybę tarnauti kariuomenėje, iš apelianto buvo atimta galimybė ją pabaigti.

72. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad gydymo dokumentuose užfiksuoti ieškovo nusiskundimai, kad po įvykio pradėjo skųstis galvos skausmu, svaigimu, aukštu kraujospūdžiu, nuolatine įtampa ir prislėgta nuotaika, verksmingumu, bendravimo sunkumais turi būti vertinami kartu su gydytojo fiksuotais įrašais, kad ieškovas „gynybiškas, dėl visko kaltina tarnybą, teigia, kad bet kokiu būdu nori iš jos ištrūkti“. Pastarieji gydytojo atlikti įrašai sąlygoja būtinybę kritiškai vertinti ieškovo teiginius, kad dėl atsakovo suduoto smūgio jis prarado galimybę siekti kario karjeros, dėl ko vėliau, 2020 m. gruodžio 16 d. jis buvo atleistas nuo privalomosios karinės tarnybos, tuo labiau, kad apeliantas tarnavo ne kaip savanoris.

73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

74. Atsižvelgiant į byloje išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo prašoma priteisti neturtinės žalos suma nėra reali, nustačius, kad pats ieškovas buvo fizinio konflikto iniciatorius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo patirtą neturtinę žalą laikė 382,62 Eur, atsižvelgiant į neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tai, kad atsakovas ieškovui 2021 m. spalio 26 d. pervedė 500 Eur už žalos atlyginimą (117,38) Eur turtinė žala ir 382,62 Eur neturtinė žala). Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad teisinga ir adekvati atlygintinos neturtinės žalos suma ginčo byloje patenka į atsakovo sumokėtą 500 Eur sumą, į kurią įtrauktos ir turtinės žalos atlyginimo išlaidos, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

75. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.

76. Atsakovas pateikė duomenis apie 1 355,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, taip pat neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių. Taigi, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos 1 355,20 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl procesinės bylos baigties

77. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika. Taigi, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

78. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto (ieškovo) R.J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui D. G., a. k.( duomenys neskelbtini), iš ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 355,20 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Asta Pikelienė Urmila Valiukienė Linas Zinkevičius