Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta M. K. ir jo gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Binkio bei nukentėjusiojo Š. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla M. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį nutraukta, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, BK 28 straipsnio 1, 2 dalys).

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nurodyta palikti iki nutarties įsiteisėjimo, o jai įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Nukentėjusiojo Š. V. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Nukentėjusiojo Š. V. prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

M. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. gruodžio 26 d., apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, konflikto metu, tyčia kumščiu suduodamas ne mažiau kaip vieną kartą Š. V. į veidą, tuo padarydamas Š. V. abipusį apatinio žandikaulio lūžį, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam Š. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Raimundas Binkis pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: 1) M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams su įpareigojimu per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL dydžio (1 250 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 2) pilnai tenkinti nukentėjusiojo Š. V. bei (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius, priteisiant juos iš M. K.. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo:

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

1.35. – Specialisto išvada, iš kurios matyti, kad Š. V. nustatytas abipusis apatinio žandikaulio lūžis, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai aplinkybėse nurodyto įvykio metu (1 t., b. l. 98-99);

Visų pirma, teisėjų kolegija pripažįsta visiškai logiškais ir pagrįstais Š. V. parodymus apie tai, kodėl jis iš karto po įvykio nekvietė policijos, nesikreipė į ikiteisminio tyrimo institucijas, gydymo įstaigose nurodė kitokias žandikaulio sužalojimo aplinkybes (nurodė, kad parkrito). Nukentėjusiojo nurodyti argumentai, kad jis bijojo jam kilsiančių neigiamų pasekmių: galimai jam kilsiančios administracinės atsakomybės dėl karantino taisyklių pažeidimo; sankcijos iš krepšinio klubo – neprieštarauja bylos įrodymų visetui. Be to, kaip matyti iš bylos, po įvykio buvo tartasi dėl Š. V. padarytos žalos atlyginimo be teisėsaugos institucijų pagalbos (Š. V. tėvas bendravo ir tarėsi su M. K. tėvu dėl žalos atlyginimo; A. V. parodė, kad galvojo, jog su kaltinamuoju sutars gražiuoju, nenorėjo žlugdyti jauno vaikino, ir tik po to, kai nepavyko susitarti, Š. V. kreipėsi su pareiškimu į policijos komisariatą (2 t., b. l. 119-120)).

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nukentėjusiojo Š. V. nurodytas aplinkybes, jog jis (Š. V.) pirmas smūgio į galvos sritį M. K. nesudavė, jokio fizinio smurto nenaudojo, paneigia M. K. ir liudytojo M. K. parodymai. Minėta, kad M. K. parodė, jog smūgį Š. V. sudavė gindamasis, t. y. pirmas smūgį į pakaušį jam sudavė Š. V., o jis gindamas sudavė Š. V. atgal vieną smūgį į galvos sritį. Liudytojas M. K. parodė, kad matė, kaip pirmas smūgį M. K. sudavė Š. V. – trenkė kumščiu į galvą, o M. K. vieną kartą dešine ranka trenkė atgal Š. V. (2 t., b. l. 103-104). Pirmosios instancijos teismas vadovavosi minėtais M. K. ir liudytojo M. K. parodymais. Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl M. K. ir liudytojo M. K. parodymų patikimumo, neatsižvelgė ir neįvertino šių aplinkybių: visų pirma, akcentuotina, kad liudytojas M. K. yra M. K. draugas, o M. K. kaltinamasis, todėl jų parodymai turėjo būti vertinami ypač atidžiai, atsižvelgiant į galimą liudytojo suinteresuotumą duoti palankius parodymus M. K. ir M. K. siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nesilaikė. Taip pat neįvertino ir tos aplinkybės, kad paminėtų asmenų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, M. K. dėstoma gynimosi nuo Š. V. versija nenuosekli ir nelogiška.

Iš liudytojų G. K., V. S., M. K., M. K., Š. V. parodymų matyti, kad M. K. išėjo iš namo į lauką supykęs ant Š. V., po to kai Š. V. sudainavo dainos „Ne tau M. mėlynas dangus“ žodžius. Kaip matyti iš Š. V. ir paties M. K. parodymų, po to, kai Š. V. išėjo paskui M. K. į lauką, M. K. išreiškė nepasitenkinimą dėl to paties – t. y. klausė Š. V.: „Ko čia dainuoji, prieš mergas nori pasirodyti“ ir, kaip nurodė Š. V., iš karto sudavė jam į veidą du smūgius. Kaip aptarta pirmiau, Š. V. nurodytos įvykio aplinkybės yra nuoseklios, logiškai paaiškintos, jas patvirtina bylos įrodymų visetas. O M. K. parodymai dėl aplinkybių, susijusių su jo dėstoma gynimosi nuo Š. V. užpuolimo versija, visų pirma, nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad: kai jis išėjo į lauką, po poros minučių atėjo Š. V.; priėjo ir piktai paklausė, kas jam yra, ir ar jis turi ką pasakyti; atsakė, kad neturi, ir sulaukė pastūmimo; kadangi pastūmė abejomis rankomis, jis šiek tiek nusviro atgal; prie jo Š. V. pradėjo artintis ir jam (M. K.) nustojus atsitraukinėti smūgiavo bei pataikė į galvos sritį vieną kartą; po smūgio jis (M. K.) trenkė Š. V. atgal į galvos sritį, kur tiksliai – negali pasakyti; sudavė Š. V. gindamasis, nes Š. V. yra aukštesnis, tvirtesnis (1 t., b. l. 163-165); teisme parodė, kad: būnant lauke, praėjus kelioms minutėms, pro duris išėjo Š. V.; paklausė „Kas tau yra?“; jis Š. V. pasakė: „Kodėl tu maivaisi prieš mergas?“; Š. V. paklausė: „Kokias mergas?“; Š. V. pradėjo artintis link jo ištiestomis rankomis, gavosi tarsi stūmimas atgal; traukėsi atgal, eidamas atbulai link durų, laiptų, kiek galėjo, tiek traukėsi; prie durų buvo nemažas akmuo, kurio neperlipsi, todėl nebeturėjo, kur trauktis; tada sulaukė jo dešinės rankos smūgio; tinkamai nesureagavo, pataikė jam (M. K.) į pakaušį; vengdamas smūgio, nes nebuvo kur atsitraukti, bandydamas ištrūkti pro dešinę pusę, jis gindamasis Š. V. sudavė dešine ranka; pataikė į galvos sritį; atbėgo M. K. ir stojo tarp jų, savo rankomis laikydamas tiek vieną, tiek kitą (2 t., b. l. 85-89). Taigi, kaip matyti ikiteisminio tyrimo metu M. K. nurodė, kad iš pradžių Š. V. jį pastūmė abejomis rankomis ir jis nusviro atgal, tačiau teisme tokio pastūmimo neminėjo; ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tik traukėsi atgal ir nustojus atsitraukinėti Š. V. smūgiavo bei pataikė jam į galvos sritį (jokio akmens neminėjo), kai teisme jau tvirtino, kad atsitraukinėti jam (M. K.) sutrukdė akmuo ir jis tik dėl to, kad nebeturėjo kur trauktis, gindamasis, norėdamas išsprūsti, sudavė smūgį Š. V.. Šios aplinkybės ne tik kad nenuoseklios, tačiau nėra ir logiškai paaiškinamos. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 186-187) matyti, kad prie namo kieme, netoli laiptų, stovi akmuo, tačiau įvertinus jo didį, plotį, aukštį, nėra pagrindo konstatuoti, kad akmuo buvo tokia kliūtis, kuri realiai būtų galėjusi sutrukdyti M. K. judėti (atsitraukti į šonus, užlipti/perlipti akmenį ir pan.). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu M. K. neįvardino, kur jam sudavė smūgį Š. V. (nurodė, kad į galvos sritį), o teisme parodė, kad į pakaušį. Tačiau kaip M. K. nurodytomis įvykio aplinkybėmis (jis ėjo atbulomis atgal, atsitraukinėjo, Š. V. ėjo link jo iš priekio) Š. V. galėjo jam suduoti smūgį ranka į nurodytą galvos sritį – pakaušį, M. K. negalėjo logiškai ir įtikinamai paaiškinti. Juolab, kad pats M. K. neparodė, kad į smūgį jis nespėjo sureaguoti (nenurodė, kad sukosi, lenkėsi ir kitaip stengėsi išvengti smūgio). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu M. K. nenurodė, kad dėl jam suduoto smūgio jautė kokias nors pasekmes – skausmą ir pan., kai teisme jau teigė, kad jautė lyg būtų gavęs stiprų smūgį kamuoliu, padarinius jautė savaitę laiko (2 t., b. l.85-89). Taigi, dėl šios M. K. nurodomos aplinkybės yra ne tik, kad nenuoseklus, tačiau jo parodymų šioje dalyje nepatvirtina ir jokie bylos įrodymai – nei jo draugė V. S., nei ludytoja G. K. nenurodė, kad sugrįžęs iš lauko ar vėliau, M. K. būtų sakęs, jog Š. V. jam sudavė smūgį, kad dėl to jautė skausmą, ar kad būtų mačiusios ant M. K. kokius nors sužalojimus, ar požymius, rodančius, kad jis buvo užpultas, kad jam kažkur skauda. Be to M. K. nei iš karto po įvykio, nei vėliau į atitinkamas institucijas dėl Š. V. prieš jį atliktų veiksmų, nuo kurių jam neva reikėjo gintis, nesikreipė, taip pat nesikreipė ir į gydymo įstaigą, nors, kaip pats teigė, smūgio pasekmes jautė savaitę laiko.

Aplinkybę, kad Š. V. pirmas sudavė smūgį kumščiu M. K. nurodė ir liudytojas M. K., tačiau teisėjų kolegija jo parodymus laiko nepatikimais ir nesiremia tiek dėl pirmiau jau išdėstytų aplinkybių, tiek ir dėl sekančių, o būtent: nors M. K. teigė, kad matė, kaip Š. V. pirmas sudavė smūgį M. K., o paskui M. K. sudavė Š. V., tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jis parodė tik tai, kad matė kaip „Š. trenkė M., kur tiksliai pataikė, negali pasakyti. Tada matė, kad M. trenkė Š., kur tiksliai sudavė, negali pasakyti“ (1 t., b. l. 57-58); tačiau teisme nuo įvykio praėjus beveik aštuoniems mėnesiams jau įvardino, kad „Š. trenkė kumščiu M. į galvą, M. vieną kartą dešine ranka trenkė atgal“ (2 t., b. l. 103-104). Detalesni M. K. parodymai, kuriuos teisme jis davė praėjus aštuoniems mėnesiams po įvykio, nei parodymai, kuriuos jis ikiteisminio tyrimo metu davė praėjus po įvykio vos dviem savaitėms, teismui kelia abejonių dėl šios liudytojo parodymų patikimumo. Ir šią išvadą sustiprina tai, jog nei liudytoja V. S., nei liudytoja G. K. nė vienoje apklausoje nenurodė, kad po įvykio būtų pastebėjusios, ar M. K. būtų sakęs, jog buvo užpultas Š. V. ir nuo jo gynėsi, suduodamas smūgį. Kaip aptarta ir pirmiau, iš abiejų liudytojų parodymų matyti, kad, jos suprato, jog būtent M. K. puolė ir sužalojo Š. V.. Be to, šioje dalyje labai svarbūs yra liudytojos G. K. parodymai, kad liudytojas M. K. po įvykio jai sakė, jog nesuprato, kodėl ir už ką M. K. trenkė Š., trenkė iš niekur nieko. Ši liudytoja neparodė, kad M. K. būtų sakęs, jog Š. V. trenkė M. K..

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktinę bylos aplinkybę, t. y. kad Š. V. kėsinosi į M. K. sveikatą – pirmas sudavė jam smūgį į pakaušį, dėl to neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 28 straipsnį ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą baudžiamąją bylą M. K. atžvilgiu nutraukti.

1.38. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad ištirti įrodymai patvirtina, jog M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. gruodžio 26 d., apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, konflikto metu, tyčia kumščiu suduodamas ne mažiau kaip vieną kartą Š. V. į veidą, tuo padarydamas Š. V. abipusį apatinio žandikaulio lūžį, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam Š. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą. M. K. padaryta veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalį.

Spręsdama M. K. skirtinos bausmės klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, M. K. asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

M. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai – nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Š. V. sveikatą, jo padaryta veika tyčinė, baigta, smurtinė. M. K. yra neteistas, baustas administracine tvarka, duomenų apie tai, kad būtų registruotas psichikos sveikatos centre ir/ar priklausomybių ligų kabineto įskaitoje nėra, dirbantis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad M. K. už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 54 straipsniu, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (be intensyvios priežiūros), kurio terminas nustatytinas trumpesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis, įpareigojant M. K. per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Darydama šią išvadą, teisėjų kolegija dar kartą atsižvelgia į jau aptartas bylos aplinkybes ir konstatuoja, jog būtent tokia bausmė bus proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui, M. K. asmenybei ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus bei M. K. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas to pasekmes.

Nukentėjusysis Š. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė jo naudai iš M. K. priteisti 6 062,77 Eur turtinės žalos atlyginimo, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 45-54).

Nukentėjusysis Š. V. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro: 1) laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 26 d. iki 2021 m. kovo 3 d. negautos pajamos – 1 558,08 Eur; 2) laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. negautos pajamos – 2 583,84 Eur; 3) išlaidos už odontologines paslaugas – 165 Eur; 4) išlaidos už medikamentus – 50,85 Eur; 5) būsimos išlaidos už danties implantavimą – 1 705 Eur (2 t., b. l. 45-54).

Iš bylos matyti, kad Š. V. 2018 m. rugpjūčio 20 d. sudarė Sportinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kontraktą) su „(duomenys neskelbtini)“, kuri galioja iki 2022/2023 krepšinio sezono pabaigos (2 t., b. l. 67). 2020 m. rugsėjo 18 d. sutartimi Š. V. buvo paskolintas (duomenys neskelbtini) krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“, 2020/2021 m. sezonui (2 t., b. l. 71). Iš šių sutarčių bei (duomenys neskelbtini) krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ rašto (2 t., b. l. 61) matyti, kad Š. V. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 26 d. iki 2021 m. kovo 3 d. turėjo būti mokamas 900 Eur mėnesinis atlyginimas, tačiau dėl patirtos traumos negalėjus rungtyniauti, klubas žaidėjo reabilitacijai mokėjo po 200 Eur per mėnesį. Š. V. nurodo, kad dėl prarastų pajamų patyrė 1 558,08 Eur turtinę žalą (iš viso nežaidė 69 dienas; už vieną dieną būtų mokama po 29,032 Eur, o gaudavo po 6,451 Eur; 2003,208 Eur – 445,12 Eur = 1 558,08 Eur negautų pajamų). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši suma pagrįsta iš dalies, t. y. skaičiuotinos ne 69 dienos, o 68 dienos (nuo gruodžio 26 d. iki kovo 3 d. yra 68 dienos), todėl negautų pajamų suma – 1 535,50 Eur, kuri pagrįsta bylos duomenimis, todėl pripažįstama Š. V. negautomis pajamomis, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ir priteistina iš M. K..

Š. V. ieškinyje nurodė, kad nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., norėdamas atgauti sportinę formą, neatlygintinai žaidė sporto klube „(duomenys neskelbtini)“. Dėl tos priežasties jis patyrė 2 583,84 Eur turtinę žalą (neatlygintinai žaidė 89 dienas, 89x29,032=2 583,84). Tokią sumą būtų gavęs, jeigu „(duomenys neskelbtini)“ būtų mokėjęs atlyginimą pagal sutartį, t. y. po 900 Eur kas mėnesį. Į bylą pateiktas susitarimas tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio matyti, kad buvo išduotas laikinas leidimas Š. V. žaisti komandoje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. (2 t., b. l. 73). Iš sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad Š. V. neatlygintinai atstovavo „(duomenys neskelbtini)“ komandai nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. (2 t., b. l. 72). Tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, dėl kokių priežasčių Š. V. buvo suteiktas leidimas žaisti minėtame klube, civiliniame ieškinyje nurodomi argumentai, nepagrindžia aplinkybės, jog tai išimtinai (priežastiniu ryšiu) susiję su Š. V. patirtu sužalojimu nagrinėjamo įvykio metu ir kad tai objektyviai buvo būtina. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši suma nėra pagrįsta bylos duomenimis, todėl prašymas ją priteisti iš M. K. pripažįstamas nepagrįstu ir atmetamas.

Š. V. prašo priteisti jo patirtas išlaidas: 1) už odontologų paslaugas (gydymą, konsultacijas, danties gyvybingumo nustatymą, gydymo plano sudarymą) – 95 Eur + 40 Eur +30 Eur, viso: 165 Eur; 2) už pirktus vaistus – 50,85 Eur. Šias išlaidas patvirtina į bylą pateikti dokumentai – sąskaita faktūra, paslaugų išrašas, kasos pajamų orderio kvitas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitai, medicininiai išrašai dėl rekomenduojamo medikamentinio gydymo (2 t., b. l. 58, 63, 65, 66), todėl 215, 85 Eur išlaidos pripažįstamos pagrįstomis ir priteistinos nukentėjusiajam iš M. K..

Nukentėjusysis Š. V. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jam buvo pašalintas dantis; danties implantavimas kainuotų 1 705 Eur; šiuo metu implantacija neatlikta, kadangi tam neturi lėšų, tačiau šią žalą privalo atlyginti M. K.. Iš medicinos dokumentų išrašų/siuntimų matyti, kad dėl sužalojimo – apatinio žandikaulio lūžio, kilusių komplikacijų Š. V. buvo pašalintas 32 dantis (per dantenų vagelę 32 danties srityje pūliuoja, zonduojant kraujuoja, 32 danties III laipsnio paslankumo – prognozė bloga; diagnozė: 32 danties pašalinimas; vietinėje nejautroje pašalintas 32 dantis) (2 t., b. l. 58-60). Į byla pateiktas UAB „L.“ paciento gydymo planas, kuriame numatyta, kad danties implantavimas kainuos: 45 Eur rentgeno nuotrauka, 300 Eur implantacijos gidas, 750 Eur implantas, 550 Eur vainikėlis ant implanto, 60 Eur gydymo galvutė, viso 1 705 Eur (2 t., b. l. 64). Įvertinus nukentėjusiojo pateiktus dokumentus bei juos sugretinus su specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstama, jog žala padaryta neteisėtais M. K. veiksmais, todėl pripažįstama pagrįsta ir priteistina 1705 Eur nukentėjusiajam Š. V. iš M. K..

1.39. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog iš M. K. nukentėjusiajam Š. V. priteistina 3456,35 Eur (1535,50 Eur, 215,85 Eur, 1705 Eur) turtinės žalos atlyginimas, kadangi turtinė žala padaryta neteisėtais M. K. veiksmais.

Š. V. civiliniame ieškinyje prašė priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš M. K.. Neturtinę žalą jis grindė tuo, kad: dėl M. K. tyčinių veiksmų jis jautė didelį skausmą, patyrė dvasinį sukrėtimą, didelius išgyvenimus, nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu; negalėjo normaliai maitintis, patyrė nepatogumus, nes reikėjo vykti į medicinos įstaigas; jam buvo pašalintas 32 dantis; dar ir šiuo metu dėl gyvybingumo vertinimo sekama 31 ir 33 dantų būklė; jautėsi ir jaučiasi pažemintas; būdamas profesionalus sportininkas negalėjo sportuoti, neteko sportinės formos; jaudinosi dėl savo ateities (2 t., b. l. 45-54).

Spręsdama neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydama nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, į tai, kad M. K. tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam Š. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – nustatytas abipusis apatinio žandikaulio lūžis; jis nuo 2020 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo gydomas stacionare (duomenys neskelbtini), kur du kartus operuotas: 2020-12-27 ir 2020-12-29; jam taikytas medikamentinis gydymas; 2021-02-05 pašalintas 32 dantis; nustatytas režimas: minkšto maisto dieta (1 t., b. l. 2 t., b. l. 58-59); jam buvo teikiamos odontologo paslaugos UAB „L.“ 2021-01-13, 2021-01-20, 2021-02-08, 2021-04-25 (2 t., b. l. 63-66); sudarytas gydymo planas dėl 32 danties implantavimo (2 t., b. l. 64); 2021-04-18 lankėsi konsultacijoje (duomenys neskelbtini), papildoma intervencija neindikuota, rekomenduota sekti 31 ir 33 dantų gyvybingumą (2 t., b. l. 60). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, taip pat patyrė neigiamų emocijų, išgyvenimų, nepatogumų. Taip pat vertintina ir tai, kad nukentėjusysis, būdamas profesionalus sportininkas, gana ilgą laiko tarpą – nuo 2020 m. gruodžio 26 d. iki 2021 m. vasario 26 d. negalėjo sportuoti, užsiimti įprastine veikla, dėl ko patyrė papildomų išgyvenimų ir nepatogumų, kaip jis pažymi ir patikslintame ieškinyje, jaudinosi dėl savo ateities, sportinės karjeros. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo patirtos neturtinės žalos motyvai yra įrodyti, tačiau žalos dydis, nurodytas civiliniame ieškinyje, aiškiai neatitinka faktinių aplinkybių ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nukentėjusiojo patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, į nusikalstamos veikos pasekmes, pažeistų vertybių svarbą, į M. K. galimybes atlyginti žalą (yra jauno amžiaus, dirba) ir kitų pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, prieina prie išvados, jog nukentėjusiojo Š. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, pripažįstant, jog yra pagrįstas 4 000 Eur sumai, kuri priteistina iš M. K. nukentėjusiajam Š. V., kadangi ši žala padaryta neteisėtais M. K. veiksmais.

Pagrįstas bei tenkinamas ir nukentėjusiojo Š. V. prašymas dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą turtinę ir neturtinę žalą priteisimo, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos. Toks sprendimas atitinka teismų praktiką, pagal kurią teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 1 146,15 Eur žalą už Š. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 107-108). Bylos dokumentai pagrindžia ieškinio dydį (1 t., b. l. 110). Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis Š. V. dėl patirtų sužalojimų, kuriuos padarė M. K., buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant iš M. K. civiliniams ieškovui – (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai – 1 146,15 Eur.

Nukentėjusysis Š. V. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytos advokato A. M. išlaidos už teisinę pagalbą teiktą Š. V.: 200 Eur už konsultacijas ikiteisminiame tyrime; 800 Eur už ieškinio pareiškimo paruošimą (2 t., b. l. 55–56) ir prašė jas priteisti iš M. K.. Tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad Š. V. minėtas sumas sumokėjo/pervedė advokatui A. M. (nėra pridėta pinigų priėmimo kvito, patvirtinimo apie lėšų pervedimą, įskaitymą į sąskaitą ir pan.). Prie sąskaitos pridėtas raštas (Operacijos informacija), kuriame tik perrašyti duomenys – operacijos data, įmokos kodas, suma – 1 000, nurodyti Š. V. duomenys ir kt., tačiau paminėtas raštas (1 t,. b. l. 57) nepatvirtina nei kam, nei kad Š. V. pervedė nurodytą pinigų sumą. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, šis prašymas atmestinas.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme Š. V. pateikė sąskaitą už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitą, patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (2 t., b. l. 111-112, 113), kurie patvirtina, kad advokatei K. R. už teisines paslaugas (atstovavimą ir konsultavimą pirmosios instancijos teisme) Š. V. sumokėjo 700 Eur. Taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 195), Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 196), iš kurių matyti, kad už apeliacinio skundo parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme buvo išrašytos sąskaitos bendrai 700 Eur sumai (2 t., b. l. 196). Š. V. prašo visas šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei išieškoti jas iš M. K.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis prašymas pagrįstas iš dalies. Iš į bylą pateiktų dokumentų – patvirtinimų apie lėšų įskaitymą, matyti, kad Š. V. advokatei K. R. už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo viso 600 Eur (2022-02-09 pavedimas – 300 Eur; 2022-01-11 pavedimas – 100 Eur; 2021-12-27 pavedimas – 200 Eur (2 t., b. l. 195, 197). Duomenų, patvirtinančių visos minėtose sąskaitose nurodomos sumos – 700 Eur sumokėjimą, nepateikta, todėl prašymas pripažįstamas pagrįstu 600 Eur sumai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo Š. V. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme patirtos ir įrodytos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, patirtas darbo ir laiko sąnaudas, į tai, kad nukentėjusiojo Š. V. apeliacinis skundas dėl esminio reikalavimo yra tenkinamas, teismas konstatuoja, jog iš M. K. išieškotinos nukentėjusiojo Š. V. patirtos proceso išlaidos, viso 1 300 Eur (700 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 600 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme), kurios yra teisingos, proporcingos proceso trukmei bei bylos sudėtingumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant M. K. per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiojo Š. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. K. 3 456,35 Eur Š. V. turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo Š. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. K. 4 000 E. Š. V. neturtinei žalai atlyginti.

Iš M. K. nukentėjusiojo Š. V. naudai priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 456,35 Eur turtinę žalą ir 4 000 Eur neturtinę žalą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Tenkinti civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos 1 146,15 Eur civilinį ieškinį ir priteisti iš M. K. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 1 146,15 Eur.

Išieškoti iš M. K. 1 300 Eur nukentėjusiajam Š. V. jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.