- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- e2-2254-600/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22696-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- D. G.
- Advokatai
- Artūras Andriukaitis, Dainius Antanaitis
mišriame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui D. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6500 Eur neturtinės ir 117,38 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1 Nurodo, kad šalys atlikinėjo karo tarnybą Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio Motorizuotame pėstininkų batalione. 2020 m. rugsėjo 28 d. karo tarnybos metu privalomojo karo tarnybos atlikimo vietoje atsakovas kumščiu smogė ieškovui ir padarė sužalojimus – sulaužė nosį, nuskėlė priekinį dantį.
1.2 Dėl atsakovo veiksmų ieškovui atsirado pasekmės: galvos skausmas, nerimas, suprastėjęs apetitas arba jo nebuvimas apskritai, pažeminta nuotaika, nes jis „jaučiasi sužalotas“, neturi motyvacijos tarnauti, nes bijo dėl savo sveikatos, miegas sutrikęs, nenori bendrauti su žmonėmis, jaučiasi nepritapęs, gniuždomas, sumažėjęs darbingumas, yra vidinės įtampos elementų, yra depresinės būsenos požymių, jaučiasi nepritampantis.
1.3 Nurodo, kad atsakovas savo veiksmais sukėlė ieškovui didelį fizinį skausmą, be to, ilgai kraujavo ieškovo nosis, pro kurią buvo sunku prakvėpuoti.
1.4 Dėl patirtų sužalojimų ieškovas bataliono vado įsakymu buvo pripažintas netinkamu tarnybai dėl sveikatos ir buvo atleistas neįgijus pagrindinio karinio parengimo.
1.5 Mano, kad dėl to, kad ieškovas patyrė staigų, netikėtą ir didelį fizinį skausmą smurtinio veiksmo metu ir nuolatinį fizinį skausmą bei diskomfortą dėl jo visą gydymo laikotarpį, patyrė itin didelį stresą, šoką bei iki dabar patiria didelius dvasinius išgyvenimus ir diskomfortą dėl patirto jo garbės ir orumo pažeminimo aplinkinių akyse, atimtos galimybės toliau tarnauti kariuomenėje bei siekti kario karjeros po sveikatos sutrikdymo, sumažėjusios bendravimo galimybės visuomenėje bei susirasti darbą, nes ieškovui buvo nuskeltas priekinis dantis bei sugadinta veido išvaizda (deformuota nosis, kuri po gydymo tokia ir liko), dėl ko ieškovas labai ilgą laiką nepasitikėjo savimi, vengė bendravimo su aplinkiniais, ką vertina kaip trukdymą gyventi visavertį socialinį gyvenimą, todėl jo patirtą neturtinę žalą vertina 7000 Eur.
1.6 Atsakovui 2021 m. spalio 26 d. ieškovui sumokėjus 500 Eur žalos atlyginimo, prašo priteisti 6500 Eur neturinės žalos.
1.7 Ieškovo prašoma priteisti 117,38 Eur žala grindžiama 2021 m. spalio 28 d. padaryta dantų rentgeno nuotrauka, kuri kainavo 3,44 Eur, 2021 m. spalio 28 d. suteiktomis odontologijos gydymo paslaugomis už 48,94 Eur, taip pat 2021 m. lapkričio 17 d. suteiktomis odontologijos paslaugomis 65 Eur sumai.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
2.1 Nurodo, kad ieškovo ieškinyje nurodomas neturtinės žalos dydis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, be to, mano, kad jiems prieštarauja, nes prašoma priteisti neturtinė žala yra neadekvati padarytai veikai, per didelė ir prieštaraujanti teismų praktikai analogiškose bylose. Atsakovo vertinimu, ieškovas nepagrįstai nori pasipelnyti atsakovo sąskaita, savo ieškinį grįsdamas iš esmės deklaratyvaus pobūdžio pamąstymais ir nepateikdamas konkrečių įrodymų bei teisinių argumentų, tokiu būdu siekdamas suklaidinti teismą nurodydamas įvykio aplinkybes taip, kad jos būtų palankios ieškovui.
2.2 Pažymėjo, kad pats ieškovas buvo 2020 m. rugsėjo 28 d. konflikto iniciatorius, ėmėsi aktyvių veiksmų pradėdamas konfliktą prieš kitą asmenį, Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio Motorizuotojo pėstininkų bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karį j. eil. M. K., dėl ko ieškovas sudavė smūgį ir atsakovui, o pastarasis, išimtinai ir instinktyviai gindamasis nuo ieškovo užpuolimo, vieną kartą, kumščiu smogė ieškovui į veidą. Mano, kad atsakovas veikė būtinosios ginties sąlygomis, savo vieninteliu veiksmu, smūgio sudavimu, gynė savo sveikatą, į kurią buvo pasikėsinęs pats ieškovas. Vadinasi, vadovaujantis CK 6.269 straipsnio 1 dalimi, atsakovas nėra atsakingas už ieškovui padarytą žalą, kuri kilo dėl paties ieškovo kaltės, nes jis neteisėtais veiksmais privertė atsakovą gintis. Papildė, kad atsakovo veiksmai buvo atsakovo atsakas į ieškovo veiksmus – atsakovo gynė savo sveikatą, nes jam ieškovas pataikė į krūtinės ląstą.
2.3 Mano, kad nagrinėjamu atveju deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma, kadangi nėra visų būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, t. y. ginčo atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų nei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nei dėl kaltės, neįrodė ir priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodytos patirtos žalos ir atsakovo veiksmų. Atsakovo nuomone, ieškovas galėjo patirti žalą tik dėl savo paties neteisėtų veiksmų, užpuolus atsakovą ir pastarajam sukėlus fizinį skausmą.
2.4 Nesutinka su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, nes ieškovo neturtinė žala grindžiama deklaratyvaus pobūdžio pamąstymais, nepateikiant jokių konkrečių įrodymų ar teisinių argumentų. Ieškovas nurodo, kad jam nustatyta depresinės būsenos požymių, yra adaptacijos sutrikimo rizika ir kt., tačiau objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad šie požymiai yra išimtinai susiję būtent su atsakovo veiksmais 2020 m. rugsėjo 28 d. įvykio metu, nepateikia. Ieškovas taip pat nepateikia jokių duomenų ir dokumentų, patvirtinančių, kad būtent po minėto įvykio su atsakovu, jis pradėjo nepertraukiamai lankytis pas psichologus, užsiimti terapija ar kt., todėl atsakovo vertinimu, tokie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti ir atmestini.
2.5 Atsakovui kelia abejonių tokie ieškovo teiginiai, kaip kad dėl sveikatos sutrikdymo buvo sumažėjusios ieškovo bendravimo galimybės visuomenėje bei susirasti darbą, nes ieškovui buvo nuskeltas priekinis dantis bei sugadinta veido išvaizda (deformuota nosis, kuri po gydymo tokia ir liko), dėl ko ieškovas labai ilgą laiką nepasitikėjo savimi, vengė bendravimo su aplinkiniais. Pasak ieškovo, jį informavo, kad dėl sužalojimo gali būti pažeistas danties nervas, kuris ateityje gali pareikalauti tolimesnio gydymo, dėl ko, kas pusę metų reikia daryti rentgeno nuotraukas stebėjimui. Ieškovui konstatuoti sveikatos sužalojimai nėra susiję su itin dideliais ieškovo sveikatos pakenkimais, duomenų apie liekamuosius sužalojimų reiškinius teismui kartu su ieškiniu ieškovas taip pat nepateikė. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad dėl nosies kaulų ir pertvaros viršutinės dalies lūžimų buvo apribotos ieškovo galimybės bendrauti ir susirasti darbą. Prašo įvertinti tai, kad pats ieškovas nagrinėjant baudžiamąją bylą nurodė, kad anksčiau lankė bokso treniruotes (2021 m. gruodžio 2 d. teisiamojo posėdžio protokolas), o ši aplinkybė nepaneigia, kad ieškovo nosies deformacija galėjo būti padaryta iki 2020 m. rugsėjo 28 d. įvykio su atsakovu.
2.6 Atsakovo vertinimu, ieškovo veido išvaizda, o būtent, nosies deformacija aiškiai matoma ir socialinėje erdvėje, kaip antai, ieškovo socialinio tinklo „Facebook“ platformoje, todėl tai visiškai paneigia ieškovo teiginį, kad nosies deformacija liko būtent po atsakovo veiksmų 2020 m. rugsėjo 28 d.
2.7 Be to, ieškovo dantis yra pilnai sutvarkytas, jokių deformacijų nėra išlikę, jis nurodo tik menamas situacijas, kas galėtų būti ir / ar negalėtų būti. Prašo vadovautis kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Mano, kad ieškovas tik butaforiškai bando išpūsti jo neva patirtą neturtinę žalą, siekia suklaidinti teismą, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Teigia, kad kas pusę metų reikia darytis rentgeno nuotraukas stebėjimui, tačiau jokių nuotraukų, darytų kas pusę metų nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. įvykio, su ieškiniu nepateikė, dėl ko ieškovo teiginiai dėl jo neva patirtos neturtinės žalos dydžio yra abstraktūs, deklaratyvūs, pagrįsti prielaidomis ir svarstymais.
2.8 Prašo vadovautis kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika analogiško pobūdžio bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, kuriose priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (pvz. 2K-21-942/2016). Todėl mano, kad ieškovui nėra jokių liekamųjų reiškinių, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris truko ne ilgiau kaip 10 dienų, atitinkamai vertintina, kad Ieškovo prašomas neturtinės žalos atlyginimas yra nepagrįstas, neatitinkantis teismų praktikos, todėl turi būti atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad po įvykio keletą mėnesių gulėjo karo ligoninėje, jautė sunkius išgyvenimus, galvos skausmus, jautė pastovią baimę, kad bus panaudota fizinė prievarta iš aplinkinių pusės. Dėl nuskelto danties buvo nemalonu bendrauti su kitais žmonėmis, kadangi nuo smūgio į nosį lūžo nosies pertvara, vizualiai matyti, kad jo nosis yra kreiva, kas neigiamai veikia jo emocinę būseną, nes iki įvykio labai rūpinosi savo išvaizda. Vaistus nuo galvos skausmo nustojo gerti atleistas nuo karinės tarnybos. Paaiškino, kad užsiima individualia veikla, tačiau detalizuoti atsisakė.
Šalies argumentai
4. Ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
5. Atsakovo atstovas paaiškino, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus, kuriais prašoma ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
6. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Byla nagrinėjama vadovaujantis CK VI knygos nuostatomis.
7.1. Abi šalys 2020 m. rugsėjo 28 d. atliko karo tarnybą Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio Motorizuotame pėstininkų batalione (e/b t. 1, b. l. 155-158, Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio Motorizuotojo pėstininkų bataliono Sunkiosios ginkluotės kuopos I Minosvaidžių būrio vado ltn. E. P. patvirtinta 2020 m. spalio 29 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 2TT-9);
7.2. 2020 m. rugsėjo 28 d. ieškovui konfliktuojant su kitu kariu M. K. ir aiškinantis santykius žodžiais ir smūgiais, atsakovas, gavęs smūgį iš ieškovo, sudavė smūgį ieškovui į galvos sritį, dėl ko ieškovui buvo nustatyti nosies pertvaros ir nosikaulių lūžimai, buvo nuskeltas 11-as dantis (e/b t. 1, b. l. 7-9, t. 2, b. l. 3-5, 6-8);
7.3. Atsakovas dėl 2020 m. rugsėjo 28 d. ieškovui suduoto smūgio buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir jo atžvilgiu 2022 m. sausio 20 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį už veiksmus, kuriais jis nesunkiai sutrikdė ieškovo sveikatą, ir šioje dalyje nuosprendis paliktas galioti išnagrinėjus bylą 2022 m. birželio 9 d. apeliacine tvarka ir 2023 m. kovo 20 d. kasacine tvarka (e/b t. 1, b. l. 13-27, 29-46, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-999/2022);
7.4. Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio Motorizuotojo pėstininkų bataliono Sunkiosios ginkluotės kuopos I Minosvaidžių būrio vado ltn. E. P. patvirtintoje 2020 m. spalio 29 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 2TT-9 nurodyta, kad atsakovo atžvilgiu tarnybinis tyrimas buvo sustabdytas vadovaujantis LK DS 28 straipsnio 5 dalimi, ieškovui, vadovaujantis Karių etikos kodekso 25.2 punktu, skirtas raštiškas įspėjimas, o M. K. atžvilgiu tyrimas nutrauktas, nesant jo veiksmuose drausmės pažeidimo požymių (e/b t. 1, b. l. 155-158);
7.5. VšĮ Tauragės ligoninės Radiologijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. įraše nurodyta, kad apžiūrint R. J. padaryta išvada „Nosies pertvaros ir nosiakaulių lūžimai“, aprašyme nurodyta, kad „Nosies kaulų ir pertvaros viršutinės dalies lūžimai be ženklesnio poslinkio.“ (e/b t. 2, b. l. 19);
7.6. Iš pateiktos ieškovo asmens ambulatorinės gydymo kortelės žinoma, kad 2020 m. spalio 13 d. ieškovas buvo konsultuotas šeimos gydytojo, kurio įraše nurodyta, kad konsultuotas dėl nosies kaulų lūžio, skundžiasi nosies skausmu liečiant, nosies užgulimu, objektyvi būklė – nosis tiesi, čiuopiant skausminga, skiltyje „Rekomendacijos“ nurodyta „Šiuo metu chirurginio gydymo nereikia“ (e/b t. 2, b. l. 18);
7.7. Pateiktoje ieškovo gydymo kortelėje 2020 m. gruodžio 2 d. atliktas įrašas, kuriame nurodyta, kad „<karys kreipėsi savo noru, skundžiasi galvos skausmu ir svaigimu, aukštu kraujospūdžiu, nuolatine įtampa ir prislėgta nuotaika, verksmingumu, bendravimo sunkumais.>“; įraše taip pat pažymėta, kad „<gynybiškas, dėl visko kaltina tarnybą; teigia, kad bet kokiu būdu nori iš jos ištrūkti...>“ (e/b t. 2, b. l. 16-17);
7.8. Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio Motorizuotojo pėstininkų bataliono vado plk. ltn. V. A. 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. RT-154 ieškovas nuo 2020 m. gruodžio 16 d. atleistas nuo nuolatinės karinės privalomosios pradinės karo tarnybos, atleidžiant ieškovą iš III pėstininkų kuopos IV pėstininkų būrio II skyriaus šaulio pareigų (e/b t. 1, b. l. 11);
7.9. Ieškovo iš šeimos gydytojos pateiktoje 2021 m. rugsėjo 30 d. epikrizėje nurodyta, kad ieškovas nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. buvo gydytas Depresijų gydymo skyriuje, ligoninėje; paciento R. J. žodžiais užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo sumuštas kitų karių, patyrė nosies traumą, po ko prasidėjo galvos skausmai, AKS svyravimai, vėliau buvo izoliacijoje dėl COVID infekcijos, vėliau perkeltas į vis kitas kuopas, patyrė patyčias, sutriko miegas, nerimavo, blogėjo nuotaika, jautė pastovią įtampą, tapo verksmingas, nebeturi motyvacijos tarnauti, nes bijo dėl savo sveikatos (e/b t. 1, b. l. 12);
7.10. Turtinei žalai pagrįsti pateikti šie dokumentai – 2021 m. spalio 28 d. Medicinos dokumentų išrašas, kada asmuo buvo konsultuotas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje dėl danties lūžio, nurodant, kad siunčiamas pas gydytoją odontologą 11-ojo danties krašto atstatymui, reakciją į šalčio testą fiksuojant normalią; taip pat pažymėta, kad šiuo metu reikalinga profesionali burnos higiena, yra nuoroda dėl protezavimo; už 2021 m. spalio 28 d. konsultaciją sumokėta 45,20 Eur, 3,44 Eur ir 3,74 Eur; taip pat pateikta 2021 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ZIN 00803, išrašyta J. Z. IĮ, 65,00 Eur sumai už odontologines paslaugas jų nedetalizuojant (e/b t. 1, b. l. 54-56);
7.11. Atsakovas ieškovui 2021 m. spalio 26 d. pervedė 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodęs „R. J. už žalos atlyginimą“ (e/b t. 1, b. l. 57).
Dėl turtinės žalos atlyginimo.
2. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala).
3. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tiesioginė žala, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti: gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą, t. y. ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
4. Ieškovas byloje reikalauja atlyginti 117,38 Eur turtinę žalą, susijusią su jo sveikatos atstatymu į iki ginčo įvykio (ieškovo sužalojimo 2020 m. rugsėjo 28 d.) būklės. Tam būtina nustatyti civilinės atsakomybės, kada įstatymas numato, asmeniui atsiranda turtinė prievolė atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) to reikalaujančiai kitai šaliai (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
5. Byloje nustatyta, kad dėl 2020 m. rugsėjo 28 d. atsakovo ieškovui suduoto smūgio atsakovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, teismui pripažinus atsakovą kaltu dėl ieškovo sužalojimo (žiūrėti sprendimo 7.3. punktą). CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuotos aplinkybės tiek dėl atsakovo kaltų veiksmų, tiek dėl žalos padarymo fakto, tiek dėl paties ieškovo (nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje) veiksmų laikytini prejudiciniais faktais.
6. Analizuojant ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais įrodinėjamas turtinės žalos dydis (sprendimo 7.10 punktas), matyti, kad 2021 m. spalio 28 d. ieškovas buvo konsultuotas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje dėl danties lūžio, nurodant, kad siunčiamas pas gydytoją odontologą 11-ojo danties krašto atstatymui, reakciją į šalčio testą fiksuojant normalią; taip pat pažymėta, kad šiuo metu reikalinga profesionali burnos higiena, yra nuoroda dėl protezavimo; už 2021 m. spalio 28 d. konsultaciją sumokėta 45,20 Eur, 3,44 Eur ir 3,74 Eur. Analizuojant pateiktus čekius nustatyta, kad juose nedetalizuotos odontologo suteiktos paslaugos, t. y. ar tai paslaugos, susijusios su ieškovo 11-o danties gydymu, protezavimu ir pan., ar tai paslaugos, susijusios, pavyzdžiui, su burnos higiena, ką nurodė kaip būtiną atlikti kas mėnesį gydytojas odontologas konsultacijos metu, ar paslaugos, susijusios su kitų dantų gydymu (pvz., nudilusių dantų plombavimu, kaip nurodyta) (e/b t. 1, b. l. 56). Ieškinyje nurodyta, kad 3,44 Eur kainavo rentgeno nuotrauka. Kokios odontologinės paslaugos suteiktos už 3,74 Eur 2021 m. spalio 28 d. ir 65,00 Eur 2021 m. lapkričio 17 d., ieškovas nepatikslino. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas iš esmės neginčijo turtinės žalos dydžio, sprendžia, kad ginčo dėl turtinės žalos paties dydžio nėra, todėl detaliau dėl šių įrodymų, atsakovui jų neginčijant, nepasisako, vertindamas, kad pateikti įrodymai susiję su ieškovui konflikto metu nuskelto 11-o danties gydymu (CK 6.245-6.249 straipsniai).
7. Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovas nurodė, jog jis atlygino ieškovui žalą 2021 m. spalio 26 d. sumokėdamas jam 500 Eur žalos atlyginimo, kas turi būti vertinama kaip žalos atlyginimas. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas 500 Eur žalą ieškovui sumokėjo 2021 m. spalio 26 d., o ieškovas danties gydymą organizavo 2021 m. spalio 28 d., sprendžia, kad ieškovo patirtos danties gydymo išlaidos turi būti įtrauktos į atsakovo sumokėtą sumą ir yra visiškai padengtos. Dėl nurodyto tenkinti ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo šioje byloje nėra pagrindo. Kiti ieškovo teiginiai apie galimą įvykio metu nuskelto priekinio danties gydymo būtinybę ateityje yra vertinami kai deklaratyvūs, nepagrįsti tam būtinais įrodymais, dėl ko teismo padarytos išvados dėl turtinės žalos atlyginimo fakto nekeičia (CPK 177 straipsnio 3 dalis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
8. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios normos 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydžio klausimas nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
9. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).
10. Konkretus neturtinės žalos dydžio nustatymas byloje laikomas fakto klausimu. Teismų praktika teismai turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą.
11. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (6500 Eur, viso neturtinę žalą ieškovui vertinant 7000 Eur suma) yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas.
12. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.
13. Taigi, esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvūs kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju.
14. Nagrinėjamoje byloje ieškovas jam padarytos neturtinės žalos dydį vertina 7 000,00 Eur suma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismo vertinimu, ginčo byloje turi būti vertinamos tokios aplinkybės, kaip tai, kad abi šalys iki konflikto buvo pažįstamos, abi atliko privalomą karinę tarnybą, anksčiau neturėjo jokių konfliktų, o įvykio dieną konflikte dalyvavo ne atsakovas, o pats ieškovas, sukonfliktavęs su kitu kariu bendrame karinio dalinio duše žodžiais ir kumščiais, kuomet kitam kariui skirtas smūgis kliudė atsakovą ir pastarasis sudavė smūgį ieškovui, tokiub veiksmu padarymas ieškovui nesunkų sveikatos sutrikdymą - nuskeldamas priekinį dantį ir padarydamas nosies pertvaros ir nosiakaulių lūžį. Nors ieškovas nurodo, kad dėl patirto sužalojimo jis keletą mėnesių negalėjo vykdyti karinės tarnybos, buvo hospitalizuotas, tačiau duomenys iš asmens sveikatos kortelės sąlygoja išvadą, kad nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. (įvykio dienos) iki 2020 m. gruodžio 16 d (kada buvo priimtas įsakymas atleisti ieškovą nuo privalomos karinės tarnybos tęsimo) ieškovas buvo atleistas nuo tarnybos taip pat ir dėl karščiavimo, jam buvo nustatyta COVID infekcija, dėl ko atsakovas nėra susijęs su šiuo ieškovo gydymo laikotarpiu. Analizuojant gydytojų padarytus įrašus asmens sveikatos kortelėje bei išrašuose nustatyta, kad, pavyzdžiui, 2020 m. rugsėjo 29 d. VšĮ Tauragės ligoninės Radiologijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. įraše nurodyta, kad apžiūrint R. J. padaryta išvada „Nosies pertvaros ir nosiakaulių lūžimai“, aprašyme nurodyta, kad „Nosies kaulų ir pertvaros viršutinės dalies lūžimai be ženklesnio poslinkio“ (sprendimo 7.5 punktas), 2020 m. spalio 13 d. ieškovą konsultuojant šeimos gydytojui, įraše nurodyta, kad konsultuotas dėl nosies kaulų lūžio, skundžiasi nosies skausmu liečiant, nosies užgulimu, objektyvi būklė – nosis tiesi, čiuopiant skausminga, skiltyje „Rekomendacijos“ nurodyta „Šiuo metu chirurginio gydymo nereikia“ (sprendimo 7.6. punktas). Nurodytų gydytojų padarytų įrašų kiti įrašai nepaneigia, kas sąlygoja teismo labiau tikėtiną išvadą, kad po 2020 m. rugsėjo 28 d. įvykio fiksuotas nosies pertvaros ir nosiakaulių lūžis buvo be ženklesnio poslinkio, o apžiūrint po 2 savaičių fiksuota „nosis tiesi, čiuopiant skausminga“, kas paneigia ieškovo teiginius, kad po ieškovui suduoto smūgio jo nosis pasidarė kreiva. Be to, teismo vertinimu, gydymo dokumentuose užfiksuoti ieškovo nusiskundimai, kad po įvykio pradėjo skųstis galvos skausmu, svaigimu, aukštu kraujospūdžiu, nuolatine įtampa ir prislėgta nuotaika, verksmingumu, bendravimo sunkumais turi būti vertinama kartu su gydytojo fiksuotais įrašais, kad ieškovas „gynybiškas, dėl visko kaltina tarnybą, teigia, kad bet kokiu būdu nori iš jos ištrūkti“ (sprendimo 7.7 punktas). Pastarieji gydytojo atlikti įrašai sąlygoja kritiškai vertinti ieškovo teiginius, kad dėl atsakovo suduoto smūgio jis prarado galimybę siekti kario karjeros, dėl ko vėliau, 2020 m. gruodžio 16 d. jis buvo atleistas nuo privalomosios karinės tarnybos. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. ieškovas savo noru kreipėsi į gydytoją ir buvo nukreiptas į psichiatrijos skyrių tyrimui. Analizuojant neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, būtina įvertinti ir tai, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, ką patvirtino ir pats ieškovas, kad atsakovas ieškovo iki įvykio neįžeidinėjo ar kaip nors su juo konfliktavo, ir nors reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau nutyli aplinkybę, kad baudžiamojoje byloje buvo nurodytos aplinkybės dėl smūgiavimo iš paties ieškovo pusės kito kario atžvilgiu ir neturint tikslo pataikyti į atsakovą vienas smūgis buvo suduotas atsakovui. Aplinkybė, kad atsakovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas sąlygoja išvadą, kad asmens veika buvo įvertinta ir jis už buvo nubaustas. Tačiau apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas atsakovo atžvilgiu neeliminuoja/nepaneigia paties ieškovo atliktų aktyvių veiksmų iki atsakovo suduoto smūgio. Taip pat teismas kritiškai vertina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad dėl nuskelto danties sumažėjo jo bendravimo galimybės, kad jis vengė aplinkinių ir komunikavimo, nes jeigu nurodytos aplinkybės ieškovui buvo tiek svarbios, tai byloje nebuvo paaiškinta, kodėl nuo 2020 m. gruodžio 16 d., kai ieškovas buvo atleistas nuo karinės tarnybos, iki 2021 m. spalio 28 d., t.y. beveik metus, nebuvo atliktas nuskelto danties gydymas. Be to, duodant paaiškinimus teisme ieškovas nurodė, kad užsiima individualia, tačiau atsisakė ją nurodyti, dėl ko teismas neturi galimybių (į)vertinti, kaip tai galėjo turėti įtaką ieškant darbo ar dirbant atitinkamą darbą. Apibendrinant išvardintas reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad nosis, nors dėl įvykio buvo sužalota, tačiau nosies lūžimai buvo be ženklesnio poslinkio, vėliau fiksuojant, kad nosis tiesi, chirurginio gydymo nereikia, o įvykio metu nuskeltas dantis buvo sugydytas beveik po metų; įrodymų, patvirtinančių, kad danties gydymas truko ilgą laiką, nebuvo pateikta.
15. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad teisinga ir adekvati atlygintinos neturtinės žalos suma ginčo byloje patenka į atsakovo sumokėtą 500 Eur sumą, į kurią įtrauktos ir turtinės žalos atlyginimo išlaidos (CK 6.250 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
17. Vadovaujantis nurodyta taisykle, ieškinį atmetus, atsakovo patirtos advokato atstovavimo išlaidos priteisiamos iš ieškovo, priteisiant 2774,94 Eur (e/b t. 1, b. l. 128-133, 169-171, 189-191, CPK 93, 98 straipsniai). Teismo vertinimu, atsakovo advokato į bylą įkelti įrodymai dėl papildomų 169,40 Eur advokato paslaugų apmokėjimo nepriteisiamos, nes pateiktos nesilaikant CPK nuostatų dėl tokių išlaidų teikimo į bylą tvarkos, be to, pažymint, kad tokie advokato ir kliento susitarimai teismo turi būti vertinami pagal CPK nuostatas – bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai teikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
18. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurias sudaro 13,28 Eur, ieškinį atmetus, priteisiamos iš ieškovo (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini)2774,94 Eur advokatų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,28 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.