Panevėžio apygardos teismo nutartis, 1A-54-531/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-08
Bylos Nr.: 1A-54-531/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-43082-2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Valdas Petras Meidus
Nuteistasis: L. G., L. T.
Nukentėjusysis: A. Z.
Civilinis ieškovas: A. Z.
Advokatai: Kastytis Paspirgėlis, Antanas Cemnolonskuiir Arvydas

Kategorijos

2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-54-531/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43082-2020Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Bajorūnui,nuteistiesiems L. G. ir L. T.,gynėjams advokatams Antanui Cemnolonskui ir Arvydui Peneliui,nukentėjusiajam A. Z.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo A. Z. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. G. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė;

- pagal BK 284 straipsnį jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir L. G. paskirta subendrinta bausmė – areštas 60 parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie minėtos bausmės pridėta 2021 m. liepos 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu L. G. paskirta 58 MGL (2 900 Eur) bauda, ir L. G. galutinė subendrinta bausmė paskirta - areštas 60 parų su 58 MGL (2 900 Eur) bauda.

(duomenys neskelbtini) ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. G. (duomenys neskelbtini) ligonių kasai priteistas 200,18 Eur žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Z. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš L. G. A. Z. priteisti 57 Eur turtinei žalai ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiojo A. Z. civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo A. Z. turėtos atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš L. G. A. Z. priteista 1600 Eur suma.

L. T. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė - areštas 40 parų.

L. T., dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 1 - 3 dalimis, L. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams, jos termino pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 19 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 - 3, 6 dalimis L. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš L. T. konfiskuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1830 Eur.

Iš L. T. Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistos 157,40 Eur proceso išlaidos už motorinės transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą.

Iš L. G. ir L. T. išieškota po 13,64 Eur pašto išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. G., 2020 m. spalio 27 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje – ant šaligatvio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu – tyčia, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu: be priežasties įžūliai prikibęs prie A. Z. nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: suduodamas A. Z. ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu A. Z. į galvos sritį, parversdamas A. Z. ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Z. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus dešinio raktikaulio srityje, nosies kaulų lūžį, kairio žandinio ančio išorinės ir priekinės sienelių lūžius, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. Z. sveikata, tuoj po to, tyčia įspirdamas į A. Z. automobilio vairuotojo pusės priekinį žibintą, sugadino svetimą turtą – A. Z. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žibintą 57 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 57 Eur turtinę žalą ir visais šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. L. T., 2021 m. kovo 14 d., apie 04 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems vairuotojams, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį B. L., būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija.

3. L. T. išteisintas iš kaltinimų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, dėl to, kad jis, veikdamas kartu kaip bendrininkų grupė su L. G., 2020 m. spalio 27 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje – ant šaligatvio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu – tyčia, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu: be priežasties įžūliai prikibdamas prie A. Z. nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: L. G. suduodant A. Z. ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu A. Z. į galvos sritį, parverčiant A. Z. ant žemės, L. T. suduodant kumščiu ne mažiau kaip du kartus A. Z. į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. Z. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus dešinio raktikaulio srityje, nosies kaulų lūžį, kairio žandinio ančio išorinės ir priekinės sienelių lūžius, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. Z. sveikata, tuoj po to, tyčia L. G. įspiriant į A. Z. automobilio vairuotojo pusės priekinį žibintą, sugadinant svetimą turtą – A. Z. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žibintą 57 Eur vertės, tuo padarant nukentėjusiajam 57 Eur turtinę žalą ir visais šiais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra pateiktu apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria L. T. išteisintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti L. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 60 parų arešto; pripažinti L. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nubausti jį 45 paroms arešto; pripažinti L. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 50 parų arešto. Remiantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie didesnės paskirtos bausmės pridedant mažesnių bausmių dalis, ir L. T. paskirti subendrintą galutinę bausmę – 90 parų arešto. Remiantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 1-3 dalimis, paskirti L. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti visų rūšių transporto priemones – 2 metams ir 6 mėnesiams. Remiantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1-3, 6 dalimis, paskirti L. T. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, atsižvelgiant į nedidelę automobilio vertę ir vadovaujantis ekonomiškumo, racionalumo kriterijais, iš L. T. konfiskuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1830 Eur. L. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2021 m. kovo 19 d.) ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Priteisti iš L. T. 157,40 Eur proceso išlaidas už motorinės transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Priteisti iš L. G. ir L. T. solidariai A. Z. 57 Eur turtinei žalai ir 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. (duomenys neskelbtini) ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. G. ir L. T. solidariai 200,18 Eur (duomenys neskelbtini) ligonių kasos naudai. Nurodo, kad teismas savo nuosprendyje netinkamai įvertino faktines aplinkybes, nes neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, ir neteisingai juos vertino visumos kontekste, todėl nepagrįstai išteisino L. T.. Teismo faktinių aplinkybių vertinimas tik iš dalies atitinka byloje esančių rašytinių duomenų bei teismo posėdžių metu surinktus įrodymus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžių nagrinėjimo metu apklausti liudytojai bei nukentėjusysis parodė kitokias aplinkybes, negu įvertino teismas. Atkreipia dėmesį, kad teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, kurie šiuo atveju buvo detaliausi, nuosprendyje apskritai nepasisakė dėl jų vertinimo – atmetimo arba patvirtinimo kitų įrodymų kontekste, tik deklaratyviai nurodydamas, kad nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi, todėl jais vadovautis negalima. Teismas visiškai nepagrįstai neabejojo kaltinamųjų (būtent L. G.) parodymais bei nevertino tos aplinkybės, kad nors jų parodymai ir nesikeitė ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdžių metu, tačiau jie yra prieštaringi nukentėjusiojo A. Z., liudytojų A. B., R. K., L. M. parodymams. Cituoja nukentėjusiojo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat ikiteisminio tyrimo metu jo pateiktus rašytinius paaiškinimus. Teigia, kad teismas savo nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi, todėl vien jais remtis negalima, tačiau teismas neįvertino kelių svarbių aplinkybių. Pirma, nukentėjusysis buvo užpultas dviejų asmenų – greitai, be priežasties, jam buvo suduodami smūgiai daugiausiai į galvos sritį, dėl ko iš pradžių buvo aptemę akyse, ir jis negalėjo tiksliai matyti kiekvieno asmens veiksmų, suduodamų jų smūgių skaičiaus, kadangi gynėsi, dengėsi rankomis, bandė ištrūkti, tačiau jis visose apklausose – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodo tiek L. T., tiek L. G. jam sudavus kumščiais smūgius į galvos sritį ir šių smūgių pobūdį, kiek galėjo tuo momentu pamatyti. Tai, kad jis duodamas parodymus teisme sumaišė šių smūgių eiliškumą, visiškai nereiškia, kad šių smūgių nebuvo, o gali būti logiškai paaiškinama tiek jo atžvilgiu naudoto smurto intensyvumu, tiek skirtingais laiko tarpais, kuriems praėjus duoti parodymais, be to, nukentėjusiojo duotus parodymus iš dalies patvirtina liudytojai A. B., R. K., L. M.. Antra, A. Z. savo parodymuose visada akcentavo abiejų kaltinamųjų suduotus smūgius, nė karto neabejojo dėl kurio nors iš jų smurto vartojimo fakto ar veiksmų pobūdžio, iš esmės visuomet nurodė tas pačias aplinkybes, kurioms esant nukentėjo, o jo parodymai visiškai sutampa su liudytojų parodymais, skirtingai negu kaltinamųjų parodymai, kurie yra prieštaringi nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams. Trečia, teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi L. G. prisipažinimu ir jo duotais parodymais (būtent dėl smurto nukentėjusiojo atžvilgiu), kad jis vienas sudavė smūgius nukentėjusiajam, o L. T. jokių smūgių nesudavė. Akivaizdu, kad L. G. parodymai yra melagingi ir jais jis siekė tiek švelninti savo atsakomybę, tiek padėti jos išvengti kitam kaltinamajam, nes tiek nukentėjusiojo, tiek abiejų įvykį mačiusių liudytojų, tiek į įvykį atvykusių pareigūnų parodymai patvirtina kaltinamojo parodymų melagingumą. Ketvirta, teismas pats nustatė ir visiškai teisingai įvertino, kad ir kito kaltinamojo L. T. parodymai yra melagingi – nors jis teigia apskritai jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatlikęs, tačiau jis iš tiesų nuo pat konflikto pradžios atliko aktyvius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu – vartojo necenzūrinius žodžius ir gestus, grasino, griebė ir laikė nukentėjusįjį už striukės ir krūtinės, stumdė, sudavė smūgius kumščiais, spardė nukentėjusiojo automobilio kapotą. Penkta, įvertinus tai, kad abu kaltinamieji davė melagingus parodymus siekdami išvengti atsakomybės ir kas buvo neginčijamai nustatyta, teismas neįvertino aplinkybių, kad L. T. viso laikotarpio, kai buvo mušamas nukentėjusysis metu, atliko aktyvius veiksmus, o ne stovėjo nuošalyje ir stebėjo. Tai, kad liudytojas R. K., duodamas parodymus, L. T. veiksmų neįvardino kaip „smūgių“, nelaikytina neginčytina aplinkybe, kad kaltinamasis L. T. smūgių nesudavė – atvirkščiai, įvertinus nukentėjusiojo parodymus, kuriais jis konkrečiai įvardina L. T. smūgiavus, kuriuo momentu ir kokiu būdu, o liudytojui R. K. nurodant, kad pastarasis „mosikavo rankomis“ būdamas visiškai šalia nukentėjusiojo vartojamo jo atžvilgiu smurto momentu, o analogiškas aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams – akivaizdu, kad L. T. irgi sudavė smūgius nukentėjusiajam. Šešta, atkreipia dėmesį į tai, kad abiejų kaltinamųjų agresyvūs veiksmai prieš A. Z. vyko nepertraukiamai ir buvo nukreipti užpulti, sužaloti nukentėjusįjį, prieš tai jam grasinant, iškart po to panaudojant smurtą jo atžvilgiu, o šiam užsirakinus automobilyje ir bandant pasišalinti, dar ir abiejų kaltinamųjų spardomas jo automobilis. Tai patvirtina, kad abiejų kaltinamųjų tyčia buvo vieninga, jie abu, tai suprasdami, tyčia siekė smurtauti prieš nukentėjusįjį, prisikabinę prie jo be jokios priežasties. Taip pat įvertintina ir tai, kad liudytojai, matę, kaip buvo sužalotas A. Z., nė vienas nematė įvykio nepertraukiamai. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad kaltinamųjų parodymai laikytini melagingais ir jie vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės (arba padėti kitam asmeniui išvengti atsakomybės) ir neatitinkančiais įvykio aplinkybių bei vertinimo, o nukentėjusiojo A. Z., liudytojų A. B., R. K., L. M. parodymai, teismo med. specialisto išvada, nukentėjusiojo apžiūros ir automobilio apžiūros duomenys ir kiti įrodymai patvirtina abiejų kaltinamųjų kaltę padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje. Pažymi, kad akivaizdu, jog nukentėjusysis ir šiuo metu jaučia liekamuosius reiškinius – skauda ir svaigsta galva, kraujuoja iš nosies, nebegali dirbti darbo, kurį dirbo ankščiau būtent dėl padarytų sveikatos sužalojimų. Mano, kad nukentėjusiajam priteistina didesnė suma dėl neturtinės žalos padarymo, negu nurodė pirmosios instancijos teismas.

5. Nukentėjusysis A. Z. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendį sunkinant L. G. padėtį: pakeičiant veikos kvalifikavimą iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 135 straipsnio 1 dalį, nustatyti, kad jis patyrė didesnius sveikatos sutrikdymus, tame tarpe maksimiliarinį sinusitą dešinėje, cerebrospinalinio skysčio nutekėjimą ir rinolikvorėją, kaukolės pamato lūžį, paskirti L. G. laisvės atėmimo bausmę, tenkinti civilinį ieškinį visiškai ir priteisti jam iš L. G. 8000 Eur neturtinės žalos. Nurodo, kad jam buvo konstatuotas maksimiliarinis sinusitas dešinėje, cerebrospinalinio skysčio nutekėjimas (nustatyta 2022 m. sausio 11 d.), įtariama, kad jam gali būti rinolikvorėja. Taigi, ši diagnozė nebuvo ištirta specialisto teismo mediko dėl sužalojimo masto ir ji turi būti tiriama. Išvada apie tai, ar sveikatos sutrikdymas atsirado dėl 2020 m. spalio 28 d. jo sumušimo, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir koks sutrikdymo mastas, reikalauja specialių medicinos žinių, todėl ši aplinkybė turi būti išsamiai ir visapusiškai ištirta. Nesutinka, kad jam tik poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai dešinio raktikaulio srityje, nosies kaulų lūžis, kairio žandinio ančio išorinės ir priekinės sienelių lūžiai, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžis, bet jam dar dėl sumušimo sveikata buvo sutrikdyta taip, kad gavosi maksimiliarinis sinusitas dešinėje, cerebrospinalinio skysčio nutekėjimas ir rinolikvarėja ir jam sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Teigia, kad teismas L. G. paskyrė per švelnią bausmę, nes jis veiką padarė būdamas recidyvistu. Be to, po jo sužalojimo L. G. padarė naują veiką, numatytą BK 178 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktuose nurodyta, kad bausmė skiriama atsižvelgus į veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstama veika padarytą žalą, šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, kadangi nusikaltimas sukėlė ilgalaikes pasekmes svarbiai vertybei – sveikatai, pasekmės jaustos iki šiol, jam gavosi maksimiliarinis sinusitas dešinėje, cerebrospinalinio skysčio nutekėjimas ir rinolikvarėja. Bausmės tikslai, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, būtų pasiekti L. G. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teigia, kad teismas jam priteisė per mažai neturtinės žalos. Ieškinys turėjo būti tenkintas visiškai. Atsižvelgus į tai, kad sumušimas sukėlė ilgalaikes pasekmes sveikatai, kurios neišnykusios iki šiol, neaišku, kada išnyks, tai priteista žala per maža.

6. 2022 m. gegužės 12 d. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo gautas A. Z. apeliacinio skundo dalies atsisakymas. Jame nurodoma, kad nuvykus pas gydytojus ir atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad jo sveikatos negalavimai ne nuo sumušimo, o dėl netvarkingų dantų, ir dėl to nosyje kaupiasi sekretas, pasilanksčius jis išvarva. Todėl atsisako apeliacinio skundo dalyje dėl veikos perkvalifikavimo į sunkesnį straipsnį ir sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Kolegija atsisakymą nuo minėtos skundo dalies priėmė.

7. Teismo posėdyje prokuroras palaikė savo pateiktą apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, jam pritarė ir nukentėjusiojo atstovas, be kita ko, prašydamas tenkinti nukentėjusiojo apeliacinio skundo dalį dėl L. G. skirtos bausmės bei neturtinės žalos priteisimo. L. T. ir jo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti. L. G. gynėjas prašė atmesti apeliacinius skundus, tiek kiek jie liečia jo ginamąjį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliaciniai skundai atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl L. T. išteisinimo iš kaltinimų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį

10. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

11. L. T. šioje byloje buvo kaltinimas tuo, kad jis, veikdamas kartu kaip bendrininkų grupė su L. G., 2020 m. spalio 27 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje – ant šaligatvio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu – tyčia, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu: be priežasties įžūliai prikibdamas prie A. Z., nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: L. G. suduodant A. Z. ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu į galvos sritį, parverčiant A. Z. ant žemės, L. T. suduodant kumščiu ne mažiau kaip du kartus A. Z. į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. Z. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus dešinio raktikaulio srityje, nosies kaulų lūžį, kairio žandinio ančio išorinės ir priekinės sienelių lūžius, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. Z. sveikata tuoj po to, tyčia L. G. įspiriant į A. Z. automobilio vairuotojo pusės priekinį žibintą, sugadinant svetimą turtą – A. Z. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žibintą 57 Eur vertės, tuo padarant nukentėjusiajam 57 Eur turtinę žalą ir visais šiais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką.

12. Prokuroro pateiktame apeliaciniame skunde nesutinkama su L. T. išteisinimu iš kaltinimų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, kritikuojamas apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prokuroro apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad L. T. iš minėtų kaltinimų buvo išteisintas pagrįstai. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai pateikiamomis ir vertinamomis buvusių įvykių aplinkybėmis, o vien tik tai, kad jis susiklosčiusią situaciją bei surinktus įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su apylinkės teismo sprendimu išteisinti L. T., nesuteikia pagrindo pripažinti jo neteisėtu ir panaikinti. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė.

14. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog A. Z. buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai dešinio raktikaulio srityje, nosies kaulų lūžis, kairio žandinio ančio išorinės ir priekinės sienelių lūžiai, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžis, kas pripažinta nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat nėra ginčo, jog šiuos sužalojimus A. Z. padarė L. G., tačiau keliamas klausimas, ar su juo kartu veikė ir L. T., prisidėdamas veiksmais, nurodytais jam pareikštame kaltinime.

15. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. Z. parodė, kad lipdamas iš automobilio, pamatė L. G. ir L. T., stovinčius už keleto metrų nuo jo automobilio. Nuėjęs į kebabinę ir pasiėmęs maistą, dar pasižiūrėjo kur jie stovi. L. G. su juo pasisveikino. Jis į pasveikinimą neatsakė, nes bijojo, kadangi iš jų veiksmų atrodė juos esant galimai neblaivius. Pasiėmęs maistą sparčiu žingsniu ėjo link automobilio. Jam dar nepriėjus, jie jam užkirto kelią. L. T. sugriebė jį ranka už megztinio. Paklausė, kodėl jis nepasisveikino, ar nori, kad jam sutrupintų galvą. Pasakęs, kad nenori, paprašė paleisti. Sakė, kad nori važiuoti namo. L. T. pakartojo tai dar kartą. Jis vėl paprašė jį paleisti, kad nenori problemų, norėjo važiuoti namo. Sulaukė smūgio iš L. T.. Aptemo akyse, pajuto, kad ištrūko iš jo. Žino, kad ėjo atbulas, nežino į kurią pusę. Po kiek laiko vėl sulaukė smūgio, bet nematė kas trenkė, nes akys buvo aptemusios. Praėjus šiek tiek laiko, vėl pajuto smūgį į nosį. Pradėjo tada neryškiai matyti vaizdą. Pamatė, kad priekyje jo stovi L. G.. Tada gavo vėl kelis smūgius. L. G. bandė jį parversti, tačiau iš pirmo karto nepavyko. Po to vėl gavo smūgį iš L. G.. Bandė ištrūkti, bet nepavyko, paslydo. Atsidūrė ant asfalto dangos. L. G. buvo jį prispaudęs. Bandė ištrūkti, bet vėl sulaukė smūgio. Kai atsigavo, pavyko ištrūkti, ir jis nuėjo link mašinos. Kiek atsimena, kad jam nespėjus užsidaryti durelių, kažkuris iš vaikinų bandė jas atidaryti ir suduoti smūgius, bet suduoti nepavyko. Smarkiau patraukęs vairuotojo pusės dureles, užsidarė ir užsirakino centriniu užraktu. Sulaukė smūgio į automobilio vairuotojo pusės žibintą. L. G. su L. T. kažkur nuėjo, o jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) aikštelę.

16. Apklausiamas tuojau pat po įvykio, nukentėjusysis parodė, kad išlipęs iš automobilio, pastebėjo šiek tiek toliau ant šaligatvio stovinčius jam pažįstamus asmenis, t. y. L. T. ir L. G.. Jis atvažiavo pasiimti maisto, kurį buvo užsisakęs. Jam išlipus iš automobilio, pamatė L. T., kuris su juo pasisveikino, o jis taip pat pasisveikinęs, nuėjo pasiimti maisto. Pasiėmęs maistą ėjo link automobilio, pamatė, jog link jo artinasi abu minėti asmenys, matė jog jie neblaivūs ir agresyviai nusiteikę. Jis jiems nieko nesakė ir toliau ėjo link automobilio. L. T. jo paklausė kodėl su juo nesisveikina. Jis jam atsakė, kad pasisveikino, tada dar kartą paklausė ko jis nešneka ir jis (L. T.) pasakė: „ar nori, kad tau čia galvą sutrupinčiau“, taip pat jį abu išplūdo necenzūriniais žodžiais. Jis jam pasakė, kad nenori jokių problemų ir tik atvažiavo po darbo pasiimti maisto ir važiuoja namo. Prie jo priėjęs L. T. ranka sugriebė už sportinio džemperio ties krūtine, ir traukė. Jis bandė nuo asmenų atsitraukti ir pasišalinti. Matė, kaip prie jo priėjęs L. G. jam vieną kartą rankos kumščiu sudavė į galvą, ir nuo smūgio jis apsvaigo. L. G. vėl priėjo prie jo ir sudavė rankos kumščiu dar vieną smūgį jam į veidą ir jį parvertė ant asfalto. Jį parvertus, tiek L. T., tiek L. G. rankų kumščiais sudavė jam smūgius į galvą, bet kiek tiksliai sudavė smūgių, nežino. Kai jį mušė rankomis, skaudėjo, sukėlė fizinį skausmą. Jiems nustojus jį mušti, atsikėlė, greitai sėdo į savo automobilį, o bandant uždaryti automobilio duris, L. T. rankomis įsikibo į automobilio dureles ir traukė jas atgal, kad jis durelių neuždarytų. Stipriau patraukęs dureles, jas uždarė ir užsirakino. Užvedęs automobilį, važiavo atbuline eiga. Prie jo automobilio priėjęs L. G., koja spyrė į automobilio priekinę dalį. Jis išvažiavo iš tos vietos. Kur po to nuėjo jie, nematė.

17. Savo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose A. Z. nurodė, kad jis ėjo link kebabinės, pastebėjo, kaip L. G. ir L. T., jį pamatę, atsisuko į jį. Tada L. G. jam pasakė „Sveikas, A.“. Jis tada pasižiūrėjo į abu juos ir nieko neatsakęs, toliau ėjo pasiimti kebabo, nepasisveikinęs. Vėliau, siekdamas išvengti kontakto su L. G. ir L. T. sparčiu žingsniu ėjo link savo automobilio, pamatė, kaip prie jo artinasi L. G. ir L. T.. Nespėjus prieiti prie priekinių savo automobilio vairuotojo pusės durelių, ir likus maždaug metrui ar dviem iki jo automobilio, L. G. ir L. T. atsistojo taip, kad jis negalėtų prieiti prie automobilio durų, t. y. užkirto jam kelią. Arčiau jo stovėjo L. T., o už L. T. stovėjo L. G.. Nieko nesakydamas, L. T. griebė savo dešinės rankos delnu, sučiupdamas jį už striukės maždaug ties krūtine. Jo striukė buvo plona, panašios išvaizdos ir storio kaip džemperis, todėl griebdamas už striukės, L. T. užkabino ir jo odą, jam dėl to skaudėjo, tačiau oda išsprūdo iš jo delno. Toliau jį laikė ta pačia ranka suėmęs už striukės. L. T., laikydamas jį už striukės, ties krūtinės sritimi, piktai, žiūrėdamas į akis, paklausė, kodėl su jais nesisveikina. Jis pasakė, kad pasisveikino, kad nenori problemų, prašė jį paleisti ir jis važiuos sau namo. Tuomet L. T. piktu tonu dar kartą perklausė, kodėl su juo nesisveikina ir ar nori, kad jis jam galvą sutrupintų. Abu vaikinai išvadino jį necenzūriniais ir jo orumą įžeidžiančiais žodžiais. Bandė ištrūkti iš L. T. rankos. Jis tada dar labiau išsigando ir pasakė L. T., kad šis jį paleistų, kadangi nenori turėti problemų ir nori važiuoti namo. Iš karto po jo prašymo paleisti, L. T. savo kairės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą stipriai į dešinę veido pusę, aptemo akyse ir kažkaip juto, kad ištrūko iš L. T. dešinės rankos. Jam iš rankos iškrito kebabas. Tada pradėjo trauktis atbulas. Ką darė L. T. ir L. G. nematė, taip pat negali pasakyti, link kurios pusės traukėsi, nes buvo aptemę akyse. Tada pajuto smūgį į dešinį smilkinį, dar pajuto smūgį truputį žemiau pakaušio, taip pat smūgį prie nosies kairėje veido pusėje. Tada aptemo akyse ir pamatė L. G., kuris stovėjo priešais jį. Jis pribėgo prie jo iš kairio šono, apglėbė per kaklą dešine ranka, su kaire ranka apglėbė per juosmenį, ir bandė praversti, tačiau nepavyko. Tada L. G. trenkė jam du kartus į nosį. Pajuto, kad pradėjo bėgti iš nosies kraujas ir labai skaudėti nosį, pasidarė sunku kvėpuoti. Tada L. G. bandė jį dar kartą apglėbdamas bandė parversti, tačiau jam to padaryti nepavyko. Po to jis paslydo ir nugriuvo su L. G. ant asfalto, nes L. G. buvo jį apglėbęs ir nepaleido. Bandė stotis. Stojant sulaukė smūgio į dešinę galvos dalį netoli dešinės ausies. Pasuko galvą ir pamatė L. T.. Suprato, kad tai buvo jo smūgis. Stovėdamas, iš L. T. gavo smūgį kumščiu viršutinėje dešinės galvos pusės dalyje. Vėliau matė, kad ten buvo nubrozdinimai ir šašai. Tada jis pribėgo prie savo automobilio, atsisėdo į vairuotojo vietą ir užsidarinėjo duris. Jų dar neuždarius, kažkuris iš jį mušusių vaikinų, bandė atidaryti dureles, jis priešinosi ir bandė jas traukti į save, kad užsidarytų, tačiau jiems pavyko jas pusiau atverti. L. G. bandė jam suduoti kumščiu, tačiau jam nepavyko jo pasiekti. Tada jis stipriau patraukė duris į save, ir pavyko jas uždaryti. Tada užspaudė durelių užrakinimo svirtį ir centrinis užraktas užrakino visas automobilio duris. Užvedęs automobilį, įsijungė automobilio šviesas, įjungė atbulinį bėgį ir pradėjo automobiliu palengva judėti atbulas. Jam pajudėjus, L. G. spyrė iš kojos į automobilio vairuotojo pusės priekinį žibintą.

18. L. T. viso bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytų, nusikalstamų veikų padarymo, neigė. Apklaustas teisme parodė, kad atvažiavęs A. Z. nuėjo iki kebabinės ir sugrįžo atgal. A. Z. su L. G. konfliktavo, susimušė. Konflikto pradžios jis nematė, kalbėjo, kaip tada galvojo, su A. Z. draugu, stovėdamas prie jo balto automobilio, galimai „(duomenys neskelbtini)“. Tas draugas sėdėjo vairuotojo pusėje. Nuo besimušančiųjų buvo per 3-4 metrus. Jis atsisuko, kai L. G. ir A. Z. buvo susikibę ant žemės ir smūgiavo vienas kitam. Nukentėjusysis buvo ant žemės, L. G. buvo ant viršaus. Kiek buvo suduota smūgių, negali pasakyti, nes visos pradžios nematė. Jis išskyrė L. G. su nukentėjusiuoju. L. G. iš lūpos šiek tiek bėgo kraujas, galimai ir A. Z. bėgo kraujas iš nosies. A. Z., pasiėmęs iškritusią dėžutę, išvažiavo. Baltos spalvos automobilis po įvykio irgi išvažiavo. Konfliktas truko labai trumpai, net minutė nepraėjo. L. G. sakė, kad sukonfliktavo, susižodžiavo su nukentėjusiuoju. Jis niekam jokių smūgių nesudavė. Nei vienas nespyrė į nukentėjusiojo automobilio priekinį žibintą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, L. T. aiškino, kad jau buvo aikštutėje ties (duomenys neskelbtini), kai pamatė, kad link kebabų kioskelio nueina seniai pažįstamas A. Z.. Nurodė, kad jis (L. T.) vilkėjo juodomis kelnėmis, juodos spalvos striuke, buvo be kepurės, buvo matyti šviesūs plaukai. Jie su L. G. pasisveikino, o jis jiems nieko neatsakęs, nuėjo iki kebabinės, ir grįžo rankoje laikydamas dėžutę. Kaip A. Z. atvažiavo, nematė, bet kai matė jį automobilyje, buvo ne vienas, o su kažkokiu draugu. Kol A. Z. pirko kebabus ar ką ten, jis su tuo draugu kalbėjosi. Jis sėdėjo automobilyje ir iš jo nelipo, o jis buvo prie automobilio. Kai grįžo A. Z., jie su L. G. sukonfliktavo, o kadangi jis kalbėjo su tuo žmogumi, nematė kodėl įvyko konfliktas. Kai atsisuko, pamatė, kad A. Z. guli ant žemės. o L. G. yra užgulęs A. Z., kuris gulėjo ant nugaros. L. G. A. Z. smūgiavo jam kumščiais iš viršaus, o A. Z. L. G. irgi smūgiavo. Smūgių neskaičiavo, bet tuojau pat pribėgo prie jų ir skyrė. Kad būtų kuriam kas spyrę, nematė. L. G. tempė nuo A. Z. ir atitraukti pavyko. Tada A. Z. susirinko iškritusias dėžutes, įsėdo į savo automobilį ir vienas išvažiavo. O jo tas draugas, kuris sėdėjo kitame automobilyje, ir su kuriuo jis bendravo, iki kol pamatė muštynes, į konfliktą nesikišo. Kai išvažiavo A. Z., išvažiavo ir jis. Pažymėjo, kad skirdamas juos, nesudavė nei vieno smūgio.

19. Įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, kad proceso metu nukentėjusiojo duoti parodymai yra itin nenuoseklūs. Kiekvieną kartą apklausiamas, jis vis kitaip nurodė buvusio įvykio esmines aplinkybes, liečiančias L. T. veiksmais. Apklaustas tuojau pat po įvykio teigė, kad L. T. su juo pasisveikino, o jis su juo pasisveikino taip pat, nors apklausiamas teisme bei savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su juo sveikinosi L. G., o jis neatsakė jam tuo pačiu. Apklausiamas teisme ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pirmąjį smūgį jam sudavė L. T., nors ikiteisminio tyrimo apklausoje teigė, kad tai padarė L. G.. Atkreiptinas dėmesys, kad apklausiamas ikiteisminiame tyrime, A. Z. aiškino, kad jam pargriuvus, jį mušė tiek L. T., tiek ir L. G.. Gi rašytiniuose paaiškinimuose teigė, jog jam bandant stotis, smūgį sudavė tik L. T., o vėliau, stovint, iš jo gavo dar vieną smūgį. Teisme, be minėto pirmojo smūgio sudavimo, nenurodė jokių kitų L. T. smurtinių veiksmų prieš jį. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad tik apklausiamas ikiteisminiame tyrime, jis teigė, jog būtent L. T. neleido jam uždaryti automobilio durelių. Teisme ir savo teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, jis negalėjo nurodyti, kuris iš kaltinamųjų tą darė. Esant šioms aplinkybėms, kyla pagrįstų abejonių A. Z. proceso metu duotų paaiškinimų patikimumu. Kaip matyti, A. Z. skirtingai nurodo itin reikšmingas bylai aplinkybes, susijusias su L. T. dalyvavimu šiame incidente ir jo veiksmų apimtimi. Šie prieštaravimai negali būti pateisinami jo patirtu stresu, suduotų smūgių intensyvumu ir jo būsena po įvykio, taip pat praėjusiu laiko tarpu nuo vykusių apklausų, ar rašytinių paaiškinimų pateikimo.

20. Be kita ko, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir L. T. paaiškinimus, nurodant įvykio aplinkybes. Kaip matyti, tiek apklausiamas teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jis teigė, kad iki konflikto pradžios kalbėjosi su kitame automobilyje buvusiu A. Z. draugu, tačiau šios aplinkybės nepatvirtino jokie kiti byloje esantys įrodymai. A. Z. nei vienoje apklausoje nenurodė, kad į kebabinę atvyko ne vienas, jog su juo kartu, kitame automobilyje vyko ir jo draugas. Be to, to nenurodė ir netoli įvykio vietos buvę liudytojai. Liudytoja A. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad be nukentėjusiojo automobilio, joks kitas automobilis nevažiavo, bent jau tuo metu ji to nematė. Apie jokį kitą automobilį ir buvusį pašalinį asmenį nenurodė ir liudytojas R. K.. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. T. duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime, iš pradžių teigė, kad matė kaip A. Z. automobilyje buvo ne vienas, o su kažkokiu draugu. Vėliau teigė, kad tas draugas sėdėjo kitame automobilyje.

21. Taigi, kaip matyti, tiek L. T., tiek nukentėjusysis pateikė skirtingas buvusio įvykio versijas, be to, judviejų parodymų patikimumas teismui kelia abejones. Todėl šiuo atveju, siekiant nustatyti L. T. dalyvavimą konflikte ir jo veiksmus, yra svarbūs kiti byloje surinkti įrodymai, leidžiantys išspręsti jo kaltės klausimą.

22. Teisme apklausiamas kaltinamasis L. G. teigė, kad ėjo link (duomenys neskelbtini). Pamatė nuo kebabinės ateinantį A. Z.. Norėjo su juo pasisveikinti, bet šis jam nieko neatsakė. Paklausė jo, ką jis jam blogo padarė, kodėl su juo nebendrauja. Jie susikivirčijo, apsistumdė ir abu krito ant žemės. Jiems sukonfliktavus su nukentėjusiuoju, L. T. buvo kiek toliau nuo jų, gal už 10 metrų. Atsimena, kad jis trenkė nukentėjusiajam ir nukentėjusysis jam trenkė atgal. Jis nukentėjusiajam gal kelis kartus daugiau trenkė. Tada pamatė, kad juos abu L. T. skiria.

23. Liudytoja A. B., apklausiama ikiteisminiame tyrime parodė, kad važiuodama, dar automobilyje pamatė, kad mušasi jaunuoliai. Vienas jaunuolis stovėjo labiau pasyviai, nieko nedarė, bet kaip jis buvo apsirengęs, neprisimena. Jis buvo be kepurės, tačiau kokia jo plaukų spalva, neprisimena. Ar jis sudavė smūgius nukentėjusiajam, ji nematė. O kitas, atrodo, kuris buvo su kapišonu, puolė tą jaunuolį – nukentėjusįjį, kuris paskui išvažiavo automobiliu. Iš situacijos suprato, kad tas su kapišonu jaunuolis puola nukentėjusįjį. Kiek ji matė, tas jaunuolis su kapišonu jam sudavė kumščiais, bet kiek kartų ir į kurias kūno vietas, ji nežiūrėjo. Tik girdėjo, kad yra liepiama išvažiuoti ir girdisi aiškinant, kad jis yra šeimoje vienas. Nukentėjusiu įvardino jaunuolį, nes jis buvo sumuštas, matė prakirstą jo skruostą, ir kuris išvažiavo automobiliu. Kad kiti būtų buvę sumušti, nematė. Kai jis – nukentėjusysis įsėdo į automobilį, matė, kad tas, kuris buvo su kapišonu, priėjo prie to automobilio ir per atidarytą langą sudavė tam jaunuoliui kumščiu į veidą. Kiek smūgių sudavė, vėlgi nepasakys. O tas, kur ji minėjo, pasyviau stovėjęs jaunuolis, dar kelis kartus įspyrė į to žmogaus – nukentėjusiojo automobilio kapotą. Kai nukentėjusysis išvažiavo, ji išlipo.

24. R. K., duodamas parodymus teisme nurodė, kad matė, kaip kompanija pradėjo stumdytis. Pradėjus stumdytis, jis matė, kaip dviese puolė vieną. Stumdėsi. Atsimena, kad vienas labai smarkiai trenkė nukentėjusiajam į veidą, ir jis nugriuvo ant žemės. Po to, kaip ir skyrėsi. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime, liudytojas parodė, kad 2020 m. spalio 27 d., galėjo būti apie 19 val., jis buvo daugiabučio namo kieme, prie ,,(duomenys neskelbtini)“, kur pastatė automobilį. Iš pradžių išgirdo riksmus, bet tai buvo pasirėkavimai, į kuriuos jis neatkreipė dėmesio. Po to pažiūrėjo į prieigas prie ,,(duomenys neskelbtini)“ Ant šaligatvio pamatė, kaip du tamsiai apsirengę jaunuoliai puola šviesiai apsirengusį jaunuolį. Tas, kuris vilkėjo šviesią striukę, nešėsi kebabą. Kebabas iškrito jam iš rankų. Jis buvo gal 150 metrų atstumu nuo jų. Tamsiai apsirengę jaunuoliai puolė tą šviesiai apsirengusį. Vienas apsirengusių tamsiais rūbais, buvo šviesiais plaukais, o kitas – tamsiais. Tas, kuris buvo tamsiais plaukais, šviesia striuke vilkėjusiam jaunuoliui sudavė kumščiais į galvos sritį. Nuo smūgių tas jaunuolis pargriuvo, taip pat tamsių plaukų jaunuolis jį spardė kojomis. Nors smūgių neskaičiavo, bet tas tamsus jaunuolis, tam šviesia striuke vilkėjusiam jaunuoliui rankų kumščiais ir įspirdamas viso sudavė tikrai ne mažiau kaip 10 smūgių. Tas, kuris buvo apsirengęs tamsiai, bet buvo šviesių plaukų, taip pat buvo kartu, bet ar jis ten skyrė, ar sudavė smūgius tam šviesia striuke vilkėjusiam jaunuoliui, negali pasakyti. Pačios konflikto pradžios nematė. Šviesia striuke vilkintis jaunuolis, kai tamsiaplaukis jaunuolis jam sudavė smūgius, mosikavo rankomis, matėsi, kad ginasi nuo jam suduodamų smūgių, bet, kad būtų pataikęs tam tamsių plaukų jaunuoliui, negali pasakyti, nematė. Viskas vyko labai greitai, ir greit viskas nurimo. Jis grįžo į butą, pažiūrėjo pro balkoną ir matė, kaip tas šviesia striuke vilkintis jaunuolis jau buvo automobilyje ir išvažiavo iš įvyko vietos. O tiedu tamsiai vilkintys jaunuoliai stovėjo ant šaligatvio, kažką rėkavo, bet ką konkrečiai, neišgirdo. Kas dar galėjo vykti prie nukentėjusiojo automobilio, nematė. Tas tamsių plaukų jaunuolis tikrai sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajam. O šviesių plaukų jaunuolis buvo šalia, mosikavo rankomis prie tų dviejų, bet ar jis sudavė smūgius, ar norėjo išskirti, šito negali pasakyti. 2021 m. kovo 8 d. papildomos apklausos metu liudytojas parodė, kad įvykio metu abu jaunuoliai ėjo artyn link to šviesiai apsirengusio jaunuolio, ir abu stumdė jį rankomis. Pastarasis traukėsi nuo jų. Toliau veikė tamsių plaukų jaunuolis. Jis nematė, kad smūgius būtų sudavęs jaunuolis šviesiais plaukais. Jis negali pasakyti, ar šviesiaplaukis jaunuolis skyrė besimušančius, ar sudavė smūgius pats. Nukentėjusiajam lipant į automobilį, abu jaunuoliai šūkavo, jam sakydami, kad kažkas jam bus, ar panašiai, o jam išvažiavus, išėjo.

25. Liudytojas L. M., apklausiamas teisme parodė, kad dirbant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, spalio 27 d. gavo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo sumuštas žmogus. Sumuštas asmuo atvyko pas juos, ant veido matėsi sužalojimai. Jis konkrečiai nurodė du asmenis. Dar sakė, kad jie ne tik mušė, bet ir spardė automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad buvo gauta informacija, jog A. Z. sumušė du jam žinomi asmenys – L. T. ir L. G.. Minėti asmenys jam sudavė nenustatytą kiekį smūgių kumščiais į galvos sritį, sukėlė fizinį skausmą. Bendraujant su A. Z., šis nurodė, kad abu jo minėti asmenys jį sumušė, išplūdo necenzūriniais žodžiais.

26. Iš to, kas išdėstyta, aptariant apklaustų asmenų parodymus, nėra abejonių, kad L. T. tiesiogiai dalyvavo vykusiame konflikte su A. Z.. Tuo yra paneigiama L. G. versija, jog L. T. buvo 10 metrų atstumu nuo jo ir A. Z., nes tai yra akivaizdžiai išgalvota aplinkybė. Pats L. T. nurodė, kad buvo 3 - 4 metrų atstumu nuo kitų dviejų. Tačiau ir tokiu paaiškinimu nėra pagrindo tikėti, kadangi, kaip matyti, byloje apklausti liudytojai A. B. ir R. K. matė L. T. stovintį prie pat L. G. ir A. Z.. Jis šūkavo, t.y. dalyvavo ginče ar santykių aiškinimesi. Be to, iš nukentėjusiojo A. Z. proceso metu duotų paaiškinimų matyti, kad prie jo priėjo jie abu ir L. T. buvo suėmęs jį už striukės ties krūtine. Tačiau, nei vienas iš apklaustų liudytojų nepasakė, ar L. T. (šviesiaplaukis jaunuolis) mušė A. Z., nes jie įvykio nuo pradžios iki pabaigos nepertraukiamai nematė. Gi liudytojas L. M., duodamas parodymus, iš esmės perpasakojo tik tai, ką girdėjo iš paties nukentėjusiojo A. Z.. Taigi, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju byloje nebuvo surinkta pakankamų ir objektyvių duomenų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, jog prieš A. Z. smurtavo ne tik L. G., bet ir L. T., ir dėl pastarojo veiksmų kilo pasekmės, nurodytos jam pareikštame kaltinime. Šiuo atveju, norint pripažinti L. T. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, vien tik nukentėjusiojo ir liudytojo L. M. parodymais remtis negalima, kadangi jų nepatvirtina kiti įrodymai, ir kurių akivaizdžiai nepakanka. Be kita ko, ir paties nukentėjusiojo A. Z. procese duoti parodymai apie L. T. veiksmus ir vaidmenį konflikte, buvo itin nenuoseklūs, kas kelia abejones jų patikimumu.

27. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019).

28. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. T. pagrįstai buvo išteisintas iš kaltinimų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

29. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad L. T. veiksmuose yra administracinio nusižengimo numatyto, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, požymių, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

30. Iš byloje esančio A. Z. civilinio ieškinio matyti, kad jis savo patirtą neturtinę žalą įvertino 8000 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas šį jo civilinio ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies, jam priteisdamas 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. A. Z. nesutinka su tokiu teismo sprendimu, teigia, kad priteista suma per maža, ieškinys turėjo būti tenkintas visiškai. Prokuroras pateiktame apeliaciniame skunde taipogi mano, jog nukentėjusiajam turėtų būti priteista didesnė suma neturtinei žalai atlyginti, negu nurodė pirmosios instancijos teismas.

31. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, ji atlyginama visais atvejais kai padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (2012 m. liepos 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012).

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. G. suduodamas A. Z. ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu į galvos sritį, perversdamas jį ant žemės, padarė jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus dešinio raktikaulio srityje, nosies kaulų lūžį, kairio žandinio ančio išorinės ir priekinės sienelių lūžius, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžį, kas kvalifikuota nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Akivaizdu, kad dėl tokių L. G. veiksmų A. Z. patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, nepatogumus, pažeminimą, kadangi buvo užpultas viešoje vietoje, matant kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, skundžiamą nuosprendį bei tai, jog A. Z. iš nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo buvo išmokėta 1600 Eur suma, konstatuoja, kad A. Z. priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra tinkama ir adekvati kompensacija jo patirtiems neigiamiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, visiškai atitinkanti teisingumo bei protingumo principus. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu buvo nustatyta, kad A. Z. sveikatos sutrikimai – maksimiliarinis sinusitas dešinėje, cerebrospinalinio skysčio nutekėjimas ir rinolikvarėja, yra ne įvykusio įvykio padariniai, todėl nesudaro pagrindo didinti neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl L. G. paskirtos bausmės

34. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų, o BK 284 straipsnyje – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas L. G. už BK 183 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą skyrė arešto bausmę 60 parų, o už BK 284 straipsnyje – 45 parų arešto bausmę. Šios bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir L. G. paskirtas areštas 60 parų. Taip pat prie šios bausmės buvo pridėta jam 2021 m. liepos 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 58 MGL dydžio bauda ir L. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 60 parų su 58 MGL dydžio bauda. Nukentėjusysis A. Z. nesutinka su L. G. paskirta bausme, teigdamas, kad ji yra per švelni. Mano, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, L. G. paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. Z. skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas L. G. teisingai parinko ir paskyrė bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, nustatė jų dydžius, taip pat, subendrinęs, paskyrė tinkamą galutinę bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šioje dalyje keisti apylinkės teismo nuosprendį.

36. L. G. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas yra smurtinis. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino jas padaręs ir dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, o sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu: L. G. buvo teistas (paskutinį kartą – 2021 m. liepos 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu – arešto bausmę atlikęs, baudos nesumokėjęs, šiuo metu jos išieškojimas vykdomas per antstolio kontorą), turi neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai L. G. gali būti pasiekiami jam skirtomis arešto bausmėmis, iš kurių vienos dydis didesnis nei vidurkis, o kitos – yra artimas vidurkiui. Apylinkės teismo tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė yra adekvačios ir teisingos. Jų nei griežtinti, nei švelninti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Dėl L. T. paskirtos bausmės

37. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą L. T. paskyrė areštą 40 parų. Kaip matyti iš prokuroro apeliacinio skundo, jis prašo L. T. už šio nusikaltimo padarymą skirti areštą 50 parų. Toks prokuroro prašymas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamą nuosprendį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, be kita ko, L. T. tinkamai parinko bausmę bei nustatė jos dydį.

38. L. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino dėl jo padarymo ir nuoširdžiai gailisi, o sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu. Jis ankščiau teistas, turi neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka, šiuo metu (duomenys neskelbtini) duomenimis, nedirbantis. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai L. T. gali būti pasiekti jam skirta arešto bausme, kurios dydis nesiekia vidurkio. Jokių objektyvių aplinkybių jos griežtinimui nenustatyta, jų nenurodė ir prokuroras.

Dėl atstovavimo išlaidų

39. 2022 m. vasario 2 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje valstybės garantuojamą teisinę pagalbą L. T. teikia advokatas A. Penelis ir L. T. gynybos išlaidos sudaro 220 Eur sumą, ir jos turi būti priteistos valstybės naudai.

40. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-60-495/2021, 2K-188-628/2021 ir kt.). Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus. Prokuroro apeliaciniu skundu buvo ginčijami klausimai tiesiogiai liečiantys L. T.. Abu šie apeliaciniai skundai yra atmetami. Taigi, esant tokiai aplinkybei, taip pat atsižvelgiant į tai, kad BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, L. T. neturėjo teisės ir galimybės gynėjo atsisakyti. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas priteisti iš L. T. antrinės teisinės pagalbos išlaidas yra netenkinamas.

41. Taip pat, išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, 2022 m. gegužės 26 d. buvo gauta dar viena Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas išlaidų. Joje nurodyta, kad L. G. baudžiamojoje byloje advokatas Antanas Cemnolonskas teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ir jo gynybos išlaidos sudaro 186,60 Eur sumą, kurios turi būti priteistos valstybės naudai.

42. BPK nuostatos reglamentuoja, jog priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams sudaryta galimybė su jais susipažinti bei išreikšti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, tokiu būdu užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, neištyrus teismo posėdyje, bet sprendžiant jų priteisimo klausimą, nuteistajam būtų užkirstas kelias pateikti duomenis, sudarančius pagrindą spręsti apie jo turtinę padėtį, bei išreikšti nuomonę dėl šių išlaidų priteisimo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatyme suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisių bei teisėtų lūkesčių į nešališką ir objektyvų teismo procesą. Šiuo atveju, tarnybai pateikus pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, ginant L. G. apeliacinės instancijos teisme, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, negali būti sprendžiama, kad tarnyba, kaip valstybės interesus atstovaujanti institucija, šią jai deleguotą funkciją įgyvendino tinkamai ir laiku. Dėl šios priežasties klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo, apeliacinės instancijos teismui priimant šią nutartį, nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo A. Z. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiūnasValdas Petras Meidus