Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-944-459/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-28
Bylos Nr.: e2A-944-459/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04585-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas: Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos
Ieškovas: Vilniaus moterų namų

Kategorijos

2.2.2.3.1.8Asociacijos
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-944-459/2021Teisminio proceso Nr.

2-06-3-04585-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus moterų namų ieškinį atsakovei Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijai dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovės valdybos 2019 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės narei ieškovei skirtas įspėjimas; 2) pripažinti negaliojančiu atsakovės 2019 m. lapkričio 12 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimą pašalinti ieškovę iš atsakovės narių; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės 2019 m. kovo 4 d. valdybos posėdyje ieškovei skirtas įspėjimas dėl asociacijos valdymo organų sprendimo – valdybos 2018 m. gruodžio 3 d. protokolo Nr. 2018-02 ir valdybos 2018 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 2018-03 – nevykdymo ir už Etikos kodekso 4, 11 punktų pažeidimus savavališkai paskiriant dalį lėšų vienam iš asociacijos narių, spekuliuojant įvairiais teiginiais ir tokiu būdu siekiant paveikti valdybos narius ir asociacijos vadovą; 15, 16, 17 punktų pažeidimus nepagrįstai įžeidinėjant ir kaltinant valdybos narius ir asociacijos vadovą el. laiškuose, pokalbių telefonu ir susitikimų metu; 19 punkto pažeidimą reikalaujant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsikišti į vidinių asociacijos konfliktų sprendimą ir palaikyti ieškovės poziciją. Taip pat nutarta informuoti ieškovę apie skirtą įspėjimą ir kad toks elgesys yra laikomas asociacijos nario pareigų nevykdymu / netinkamu vykdymu. Atsakovės valdyba nusprendė dėl valstybės skirto finansavimo asociacijos narių, t. y. specializuotos pagalbos centrų veiklai, paskirstymo, kiekvienam asociacijos nariui skiriant po 12 000 Eur pastoviąją dalį, o likusią sumą paskirstant pagal aptarnaujamų teritorijų gyventojų skaičių. Atsakovė pateikė ieškovei finansavimo sutarties projektą, kuriame atsakovės valdybos sprendime skirta suma buvo sumažinta 16 042 Eur suma, t. y. 200 000 Eur sumai. Ieškovei paprašius ištaisyti klaidą ir atsiųsti sutarties projektą, atitinkantį valdybos sprendime nurodomą finansavimo sumą, atsakovė tai padaryti atsisakė ir nurodė, kad dalis ieškovei skirtų pinigų, t. y. 16 042 Eur, bus paskirstyti tarp visų asociacijos narių Bendrojo duomenų apsaugos reglamento įgyvendinimui. Nebuvo priimta jokių kitų sprendimų, keičiančių 2018-02 sprendimą ir jame numatytą finansavimo sumą. 2019 m. spalio 4 d. valdybos sprendimu Nr. 2019-04 sustabdyta ieškovės narystė asociacijoje 30 dienų, įpareigojant pateikti raštišką pasiaiškinimą. 2019 m. spalio 22 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, atsakant į išsakytas pastabas dėl finansinių ir veiklos ataskaitų pateikimo. 2019 m. spalio 12 d. valdyba sušaukė visuotinį narių susirinkimą, kurio metu prie darbotvarkės „kitų klausimų“ įtraukė ir klausimą dėl ieškovės pašalinimo iš asociacijos ir, susirinkimo dalyviams balsavus, nuspręsta pašalinti ieškovę iš asociacijos. Šis sprendimas nėra teisiškai pagrįstas, priimtas ne dėl realių asociacijos įstatų ar Etikos kodekso pažeidimų, o dėl asmeninio siekio pašalinti ieškovę, kaip nepalankų narį, nevengiantį išsakyti kritikos ir siūlymų asociacijos veiklos tobulinimui bei keršijant už ieškinio pateikimą teismui. Pašalinant ieškovę iš asociacijos narių buvo nesilaikoma procedūrų, ieškovės šalinimo iš asociacijos klausimas į darbotvarkę buvo įtrauktas posėdžiui jau prasidėjus, pašalinimo klausimas buvo netikėtas, kadangi nebuvo nei privalomo valdybos teikimo visuotiniam narių susirinkimui šalinti ieškovę iš asociacijos, nei kitokios informacijos apie šio klausimo nagrinėjimą, reikėjo pasiruošti. Nurodant pašalinimo priežastis, kad ieškovė nevykdė asociacijos organų sprendimų ir nesilaikė profesinės etikos normų, argumentai dėl profesinės etikos nesilaikymo ir valdybos sprendimų nevykdymo yra nepagrįsti; nepagrįstai nurodoma, kad ieškovė nevykdė valdybos sprendimų, tačiau nenurodyta, kokių būtent sprendimų nevykdo ieškovė.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimais į ieškinį bei patikslintą ieškinį su reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad valdybos 2019 m. kovo 4 d. sprendimo 4 punktu asociacijos narei ieškovei skirtas įspėjimas už 2018 m. gruodžio 3 d. valdybos sprendimo posėdžio protokolo Nr. 2018-02 ir valdybos 2018 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 2018-03 nevykdymą; už Etikos kodekso 4, 11, 15, 16, 17, 19 punktų pažeidimą. 2018 m. spalio 9–10 dienomis vyko asociacijos steigiamasis susirinkimas, dalyvavo 17 steigėjų, susirinkimas patvirtino būsimos asociacijos pavadinimą, įstatus, nustatė valdybos narių skaičių ir juos išrinko, pasirašyta asociacijos steigimo sutartis, patvirtintas Etikos kodeksas, susirinkime dalyvavo ir ieškovė, todėl susirinkime priimtų dokumentų turinys ieškovei žinomas. Atsakovės valdyba sprendimu 2018-02 nustatė lėšų paskirstymo algoritmą ir nurodė kiekvienam asociacijos nariui skirtas pinigines lėšas, visi asociacijos nariai su sprendimu supažindinti, ieškovei numatyta skirti 216 042 Eur. Siekiant nuo 2019 m. sausio 1 d. užtikrinti Specializuotos pagalbos centrų veiklos finansavimą Lietuvoje, atsakovė projekto paraišką Specializuotos pagalbos centrų projektų atrankos 2019 metų konkursui privalėjo pateikti SADM iki 2018 m. gruodžio 20 d.; tuo tikslu atsakovė pirmiausia turėjo pateikti projekto paraišką su detaliai suplanuota sąmata, tada paraiška turėjo būti įvertinta ir tik po to sudaryta finansavimo sutartis dėl lėšų skyrimo. SADM paskelbė konkursą 2018 m. lapkričio 29 d., paraiškos pateikimo terminas – iki 2018 m. gruodžio 20 d.; kaip tokios apimties projektui terminas buvo numatytas labai trumpas, o nespėjus pateikti projekto paraiškos su detaliai suplanuota sąmata iki nurodyto termino būtų netenkama finansavimo, todėl asociacijos nariai turėjo imtis neatidėliotinų veiksmų, kad galėtų pasiskirstyti lėšas ir sutvarkyti reikiamą paraiškos teikimo dokumentaciją. Buvo sudaryta 2019 m. sausio 28 d. Valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartis, kur nurodyta kiekvienam asociacijos nariui skirta lėšų suma, atitinkamai ieškovei pagal jų pačių pateiktą sąmatą – 200 000 Eur, KC „Gilė“ – 25 412 Eur, atsakovei – 91 042 Eur. Atsakovė 2019 m. vasario 8 d. su asociacijos nariais, išskyrus ieškovę, sudarė Specializuotos pagalbos centro finansavimo valstybės biudžeto lėšomis sutartis. Ieškovė atsisakė pasirašyti su atsakove šią sutartį 200 000 Eur ir 2019 m. vasario 13 d. atsiuntė pretenziją, o 2019 m. vasario 26 d. – prašymą. Ieškovė, nepaisydama asociacijos 2019 m. vasario 19 d. atsakyme į pretenziją ir 2019 m. kovo 4 d. atsakyme į prašymą išdėstytų argumentų, atsisakė pasirašyti su atsakove Specializuotos pagalbos centro finansavimo valstybės biudžeto lėšomis sutartį savo pačių suplanuotai ir pateiktai 200 000 Eur sumai, todėl tai sukėlė grėsmę, kad atsakovė negalės tinkamai įvykdyti 2019 m. sausio 28 d. tarp atsakovės ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie SADM sudarytos Valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties keliamų reikalavimų. Ieškovė pradėjo nepagrįstai reikalauti padidinti finansavimą ir sudaryti sutartį 216 042 EUR sumai, taip pat ir įžeidinėti bei kaltinti neteisėtais veiksmais asociacijos valdybą ir vadovę – savo el. laiškuose, pokalbiuose ir t. t. pradėjo melagingai teigti apie neva neskaidrius asociacijos valdybos ir vadovės sprendimus, spekuliuoti SAD ministro nurodymais, tuo galbūt siekdama daryti įtaką asociacijos valdybai ir vadovei ir riboti jų laisvą valią priimant sprendimus tam, kad būtų priimti ieškovės vadovės pageidaujami sprendimai. Ieškovė tik 2019 m. kovo 6 d. pasirašė Specializuotos pagalbos centro finansavimo valstybės biudžeto lėšomis sutartį 200 000 Eur sumai. 2019 m. lapkričio 12 d. visuotinis asociacijos narių susirinkimas sušauktas laikantis asociacijos įstatų 20 ir 34 punktuose išdėstytų procedūrinių reikalavimų, atsakovės nariai el. laišku informuoti apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą, šaukiamo susirinkimo darbotvarkėje 4 punktu buvo įtrauktas darbotvarkės klausimas – kiti klausimai. Susirinkimo metu asociacijos narė pasiūlė įtraukti į susirinkimo darbotvarkę papildomą klausimą dėl ieškovės šalinimo iš asociacijos narių; balsavo dauguma susirinkimo narių, todėl šio klausimo įtraukimas ir svarstymas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančiu atsakovės Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos valdybos 2019 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 2019-02 dalyje (4 punktas) dėl ieškovei Vilniaus moterų namų skirtos nuobaudos – įspėjimo; pripažino negaliojančiu atsakovės Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos visuotinio narių 2019 m. lapkričio 12 d. susirinkimo sprendimo dalį dėl ieškovės Vilniaus moterų namų pašalinimo iš Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos narių; priteisė ieškovei Vilniaus moterų namams iš atsakovės Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė:

3.1. Teismas pažymėjo, kad Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenurodo asociacijos nariui taikytinų nuobaudų ir asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduota reglamentuoti būtent asociacijos įstatais. Atsakovė savo veikloje vadovaujasi Įstatais.

3.2. Ieškovei taikyta nuobauda – įspėjimas – už tai, kad ji nevykdė asociacijos valdymo organų sprendimų – valdybos 2018 m. gruodžio 3 d. protokolo Nr. 2018-02 ir valdybos 2018 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 2018-03 – ir pažeidė Etikos kodekso 4, 11 punktus savavališkai paskiriant dalį lėšų vienam iš asociacijos narių, spekuliuojant įvairiais teiginiais ir tokiu būdu siekiant paveikti valdybos narius ir asociacijos vadovą; taip pat 15, 16, 17 punktus nepagrįstai įžeidinėjant ir kaltinant valdybos narius ir asociacijos vadovą el. laiškuose, pokalbių telefonu ir susitikimų metu; taip pat 19 punktą reikalaujant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsikišti į vidinių asociacijos konfliktų sprendimą ir palaikyti ieškovės poziciją.

3.3. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog asociacijos įstatai nenumato asociacijos nariams teisės savo nuožiūra perskirstyti lėšas – tai yra išimtinė atsakovės valdybos kompetencija. Ieškovė, nevykdydama asociacijos valdybos sprendimų bei atsakovės nurodymų dėl ieškovei paskirtų 216 042 Eur lėšų ieškovės veiklai organizuoti įtraukimo į sąmatą ir jos pateikimo atsakovei tolimesnių procedūrų organizavimui, iš esmės trukdė greitam tolimesniam nurodytų lėšų gavimo, skyrimo, naudojimo procesui, delsė pasirašyti su ieškove numatytą Specializuotos pagalbos centro finansavimo valstybės biudžeto lėšomis sutartį, stabdė finansavimo sutarties sudarymo ir lėšų pervedimo procesą visiems asociacijos nariams.

Atsiliepimas

3.4. Atsakovė įrodinėjo, jog nurodyti ieškovės veiksmai sukėlė grėsmę, kad atsakovė negalės tinkamai įvykdyti 2019 m. sausio 28 d. tarp atsakovės ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie SADM sudarytos Valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties Nr. SPC 1-17 keliamų reikalavimų. Byloje teismas nustatė, jog atsakovės reikalauta iš ieškovės sąmata patvirtintai finansavimo sumai, reikalinga atsakovei tolimesnių procedūrų vykdymui bei Specializuotos pagalbos centro finansavimo valstybės biudžeto lėšomis sutarties pasirašymui, ieškovės buvo, nors ir vėliau, pateikta ir priimta ir nesukėlė neigiamų pasekmių 2019 m. sausio 28 d. tarp atsakovės ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie SADM sudarytos Valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties Nr. SPC 1-17 vykdymui. Taip pat atsakovės nurodytus ieškovės veiksmus, kuriuos atsakovė vertino kaip ieškovės neteisėtus veiksmus pradėjus ieškovei reikalauti padidinti finansavimą ir sudaryti sutartį 216 042 Eur sumai, teismas vertino kaip ieškovės naudojimąsi savo, kaip asociacijos nario, teisėmis siekiant pasiekti derybų būdu ieškovei pageidaujamo rezultato – sutarties sudarymo didesnei finansavimo sumai, tuo labiau, kad valdybos 2018 m. gruodžio 3 d. protokolu Nr. 2018-02 ieškovei paskirta 216 042 Eur ieškovės veiklai organizuoti, todėl tokius ieškovės veiksmus, vertinant juos pagal pateiktus byloje duomenis bei įrodymus, nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

3.5. Ieškovės veiksmus skirstant dalį planuojamų gauti iš atsakovės ginčo lėšų kitam asociacijos nariui, t.y. dėl 16 000 Eur skyrimo dar negautų lėšų koordinaciniam centrui „Gilė“, teismas vertino kaip ieškovės teiktą siūlymą asociacijos valdybai dėl kitokio lėšų paskirstymo bei teiktinos atsakovei sąmatos koregavimo aktyviai naudojantis savo, kaip asociacijos nario, teisėmis, kaip kad ir ieškovės nurodytas kreipimasis į LR socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siekiant spręsti šioje dalyje šalių nesutarimus dėl nurodyto finansavimo, kaip kad ir ieškovės diskusijos viešoje erdvėje, tačiau jokiu būdu ne kaip psichologinis smurtas nagrinėjamu atveju; teismas įvertino ir tai, jog šalims nepavykus susitarti šiais klausimais, ieškovė pateikė atsakovei jos reikalaujamą sąmatą 16 000 Eur mažesnei sumai, o užsitęsęs laiko tarpas ginčo finansavimo sumai gauti bei sutartims sudaryti iš esmės neigiamų esminių pasekmių šalims bei kitiems asociacijos nariams nesukėlė, ieškovės teikta sąmata atsakovės buvo priimta, finansavimo lėšos gautos ir paskirstyto, sutartys sudarytos.

3.6. Atsakovės nurodomas aplinkybes, jog ieškovė savo el. laiškuose, pokalbiuose pradėjo melagingai teigti apie neva neskaidrius asociacijos valdybos ir vadovės sprendimus, spekuliuoti SAD ministro nurodymais, tuo galbūt siekdama daryti įtaką asociacijos valdybai ir vadovei bei riboti jų laisvą valią priimant sprendimus tam, kad būtų priimti ieškovės vadovės pageidaujami sprendimai, įvertinęs byloje pateiktus ir tirtus įrodymus, teismas, nesant byloje kitų tai patvirtinančių ar (ir) paneigiančių duomenų bei įrodymų, nevertino kaip ieškovės neteisėtus veiksmus siekiant daryti įtaką asociacijos valdybai ir vadovei ir riboti jų laisvą valią priimant sprendimus tam, kad būtų priimti ieškovės vadovės pageidaujami sprendimai, ir konstatuoti buvus Etikos kodekso 4, 11, 15-17 punktų pažeidimams.

3.7. Byloje teismas nustatė, jog atsakovės valdybos 2019 m. kovo 4 d. posėdis, kuriame buvo nuspręsta neinformavus ieškovės posėdžio metu įtraukti į darbotvarkę ieškovės konkrečių veiksmų svarstymą, o įtraukus šį naują klausimą į darbotvarkę ir svarstant ieškovės konkrečius veiksmus, ir apsvarsčius juos priimtas sprendimas dėl nuobaudos – įspėjimo, ieškovei taikymo, buvo organizuotas ir vyko neinformavus ieškovės, nesudarius tinkamiausių ir priimtiniausių sąlygų (prielaidų) visiems suinteresuotiems asmenims, o ypač ieškovei, tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, nebuvo iš anksto ir aiškiai suformuluojami galimos nuobaudos pagrindai, nesudarytos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti ir pačiai ieškovei, tai teismas vertino kaip esminį procedūrinį pažeidimą.

3.8. Todėl, įvertinęs byloje tirtus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis taip pat ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas darė išvadą, jog atsakovės valdybos 2019 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. 2019-02 dalyje (4 punktas) skirti asociacijos narei Vilniaus moterų namams įspėjimą yra neteisėtas, todėl pripažino jį negaliojančiu.

Žemesnės instancijos teismas

3.9. Taip pat teismas nustatė, jog asociacijos visuotinio narių 2019 m. lapkričio 12 d. susirinkimo nutarimu (4 punktas) ieškovė buvo pašalinta iš asociacijos narių už tai, kad nepaisydama valdybos 2019 m. kovo 4 d. sprendimo skirti ieškovei įspėjimą už asociacijos valdymo organų sprendimų nevykdymą ir valdybos 2019 m. birželio 19 d. priminimą, kad už asociacijos nario pareigų nevykdymą ir profesinės etikos normų pažeidimą gali būti stabdoma narystė asociacijoje, svarstomas nario pašalinimas iš asociacijos, toliau nuolat ignoravo asociacijos valdymo organų sprendimus ir nesilaikė profesinės etikos normų; 2019 m. spalio 4 d. valdybos sprendimu sustabdyta ieškovės narystė asociacijoje, tačiau ir per šį laiką ieškovės veiklos trūkumai nebuvo ištaisyti; ieškovė nepateikė tinkamai užpildytų Specializuotos pagalbos centrų veiklai 2019 m. skirto finansuoti projekto finansų ir veiklos ataskaitų už 2019 m. I, II ir III ketv. bei pirminių dokumentų, patvirtinančių patirtų išlaidų teisėtumą, – tokiais veiksmais ieškovė nuolat nesilaikė asociacijos įstatų, pažeidinėjo 2019 m. kovo 6 d. Specializuotos pagalbos centro finansavimo valstybės biudžeto lėšomis sutarties Nr. LMTĮA 2019/02-16 5.2.6. ir 5.2.11. punktus, tai kelia grėsmę, kad asociacija negalės įgyvendinti 2019 m. sausio 28 d. Valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties Nr. SPC1-17 5.14.1. ir 5.14.2 punktuose išdėstytų reikalavimų, dėl to gresia VII skyriuje numatytų sankcijų taikymas; ieškovė, nepaisant to, kad buvo supažindinta su visais išvardytais valdybos sprendimais, toliau pažeidinėjo asociacijos įstatus, nes nuolat nevykdė asociacijos valdymo organų sprendimų, nesilaikė profesinės etikos normų ir vartojo psichologinį smurtą prieš asociacijos narius, valdybą ir vadovą.

3.10. Teismas kaip nepagrįstus vertino atsakovės teiginius, jog po valdybos 2019 m. kovo 4 d. sprendimo skirti ieškovei įspėjimą ir valdybos 2019 m. birželio 19 d. priminimo ieškovė toliau nuolat ignoravo asociacijos valdymo organų sprendimus ir nesilaikė profesinės etikos normų, bei iš dalies, jog ieškovė, nepaisydama to, kad buvo supažindinta su visais išvardytais valdybos sprendimais, toliau pažeidinėjo asociacijos įstatus, nes nuolat nevykdė asociacijos valdymo organų sprendimų, nesilaikė profesinės etikos normų ir nuolat vartojo psichologinį smurtą prieš asociacijos narius, valdybą ir vadovą.

3.11. Kitas pašalinimo pagrindas – atsakovės valdybos 2019 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 2019-04 nutarta sustabdyti Vilniaus moterų namų narystę asociacijoje ir suteikti 30 dienų terminą pateikti pasiaiškinimą raštu, t. y. ieškovei taikyta Etikos kodekse numatyta sankcija – poveikio priemonė – trumpalaikis narystės sustabdymas (Etikos kodekso 22.3 punktas). Ši sankcija ieškovei taikyta dėl to, kad ieškovė nevykdė asociacijos nario pareigos vykdyti asociacijos valdymo organų sprendimus (Įstatų 14.2 punktas), laikytis profesinės etikos normų ir garbingai atstovauti asociacijos interesams (gavus valdymo organo įgaliojimą)(Įstatų 14.5 punktas), teikti asociacijai informaciją ir kitą pagalbą, būtiną jos tikslams realizuoti (Įstatų 14.6 punktas). Teismas pažymėjo, kad ieškovė nustatyta tvarka neginčijo atsakovės valdybos 2019 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 2019-04 dėl jos narystės asociacijoje sustabdymo, tačiau įvertinus šio valdybos 2019 m. spalio 4 d. posėdžio organizavimą, posėdžio eigą bei nurodyto nutarimo priėmimą kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais, matosi, jog posėdis organizuotas, pravestas bei nutarimas priimtas taip pat neinformavus ieškovės apie šį posėdį bei šiame posėdyje svarstomą svarbų klausimą ieškovės atžvilgiu, šis posėdis taip pat vyko nesudarius tinkamiausių ir priimtiniausių sąlygų (prielaidų) visiems suinteresuotiems asmenims, o ypač ieškovei, tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, nebuvo iš anksto ir aiškiai suformuluojami galimos sankcijos pagrindai, nesudarytos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti ir pačiai ieškovei, ir tokie procedūriniai veiksmai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas įvertino ir tai, jog atsakovės pozicija šiuo klausimu yra tokia, jog narystės sustabdymas buvo privaloma procedūra norint pašalinti ieškovę iš asociacijos narių (Etikos kodekso 22.3 punktas), todėl, įvertinus taip pat ir šalių vadovių nesutarimus, akivaizdžius konfliktus ginčo laikotarpiu, labiau tikėtina, jog atsakovė kryptingai siekė spręsti nurodytu būdu ieškovės pašalinimo iš asociacijos narių klausimus.

3.12. Kitas pašalinimo pagrindas – ieškovė nepateikė tinkamai užpildytų Specializuotos pagalbos centrų veiklai 2019 m. skirto finansuoti projekto finansų ir veiklos ataskaitų už 2019 m. I, II ir III ketv. bei pirminių dokumentų, patvirtinančių patirtų išlaidų teisėtumą, – tokiais veiksmais ieškovė nuolat nesilaikė asociacijos įstatų, pažeidinėjo 2019 m. kovo 6 d. Specializuotos pagalbos centro finansavimo valstybės biudžeto lėšomis sutarties Nr. LMTĮA 2019/02-16 5.2.6. ir 5.2.11. punktus, tai kelia grėsmę, kad asociacija negalės įgyvendinti 2019 m. sausio 28 d. Valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties Nr. SPC1-17 5.14.1. ir 5.14.2 punktuose išdėstytų reikalavimų, dėl to gresia VII skyriuje numatytų sankcijų taikymas (nurodant pastabose: SPPD išimtine tvarka Vilniaus Moterų namų finansų ir veiklos ataskaitos už 2019 m. I, 11 ir III ketv., perduotos atskiru dokumentu, tačiau jose pateiktų duomenų neįmanoma įtraukti į bendras visų asociacijos narių finansų ir veiklos ataskaitas ir nustatyti jų teisingumą ir tikslumą). Teismas, vertindamas nurodytą pašalinimo pagrindą bei aplinkybes, įvertino tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo ir nepaneigė šių aplinkybių bei nurodytų veiksmų atlikimo ne savalaikiškumo, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepateikta duomenų bei įrodymų, jog nurodytų veiksmų neatlikimas, nesavalaikis atlikimas sukėlė realias neigiamas pasekmes ir dėl to atsakovei ar (ir) kitiems asociacijos nariams buvo taikytos sankcijos ar atsirado kokios nors kitos neigiamos konkrečios pasekmės atsakovei ir (ar) asociacijos nariams, kaip nurodyta ir visuotinio susirinkimo metu – SPPD išimtine tvarka Vilniaus Moterų namų finansų ir veiklos ataskaitos už 2019 m. I, 11 ir III ketv., perduotos atskiru dokumentu, todėl, nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų dėl šio nurodyto pagrindo, teismas, įvertinęs šio ieškovės pažeidimo esmę, pobūdį, pasekmes, vadovaudamasis taip pat teisingumo, protingumo principais, nusprendė, jog tai negali būti savarankiškas pakankamas pagrindas taikyti griežčiausią sankciją ieškovei – ieškovės pašalinimą iš asociacijos narių.

3.13. Byloje nustatyta, jog asociacijos visuotinis narių 2019 m. lapkričio 12 d. susirinkimas, kuriame buvo nutarta ieškovės neinformavus iki asociacijos visuotinio susirinkimo pradžios posėdžio metu vieno iš nario siūlymu įtraukti į darbotvarkę naują klausimą dėl ieškovės šalinimo iš asociacijos narių, šio klausimo įtraukimui prieštaraujant ir ieškovės atstovei L. H. V. iš anksto apie šio klausimo nagrinėjimą nepaskelbus, o įtraukus šį naują klausimą į susirinkimo darbotvarkę ir svarstant ieškovės konkrečius veiksmus ir apsvarsčius juos priimtas nutarimas dėl poveikio priemonės – ieškovės pašalinimo iš asociacijos narių (Etikos kodekso 22.3 punktas), buvo organizuotas ir vyko neinformavus iš anksto ieškovės, nesudarius tinkamiausių ir priimtiniausių sąlygų (prielaidų) visiems suinteresuotiems asmenims, o ypač ieškovei, tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, nebuvo iš anksto ir aiškiai suformuluojami galimos griežčiausios sankcijos pagrindai, nesudarytos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, tinkamai pasiruošus pasisakyti ir pačiai ieškovei, tai teismas vertino kaip esminį procedūrinį pažeidimą.

3.14. Teismas įvertinęs byloje tirtus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, jog asociacijos visuotinio narių 2019 m. lapkričio 12 d. susirinkimo nutarimo dalis dėl ieškovės pašalinimo iš asociacijos narių (4 punktas) yra neteisėta, todėl pripažino jį negaliojančiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

4. Atsakovė Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo: 1) panaikinti 2021 m. birželio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė; 2) priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asociacijos veiklos organizavimo bei jos narių teises ir pareigas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas visą dėmesį sutelkė į procedūras, tačiau materialinių skundžiamo sprendimų priėmimo aspektų išsamiai net nenagrinėjo, neįvertino dalies įrodymų, sprendime apsiribojo tik formaliu argumentu – neva ieškovas savo veiksmais / neveikimu nepadarė jokios žalos asociacijai. Tačiau atsakovės nurodytos aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai, kokiu būdu ir kieno pastangų dėka buvo išvengta neigiamų pasekmių asociacijai ir kitiems nariams, – teismo net nebuvo vertintos.

4.2. Teismas, spręsdamas šį ginčą, visiškai nevertino jo konkretaus nario bei asociacijos interesų pusiausvyros aspektu. Taip pat teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad atsakovo veikla yra valstybės deleguotos ir finansuojamos funkcijos vykdymas: apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimas užtikrinant kompleksinės pagalbos teikimą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto. Todėl šalių ginčas šioje byloje turėjo būti vertinamas viešo intereso gynimo aspektu, nes būtent tai yra atsakovo veikla ir už jos trikdymą ieškovui buvo skirtas įspėjimas, narystės stabdymas, pašalinimas. Akivaizdu, kad viešojo intereso gynimo pareiga teismų praktikoje ir doktrinoje paprastai iškeliama kaip prioritetinė prieš šalių iškelto ginčo sprendimą. Todėl teismas ieškovės veiksmus (už kuriuos buvo skirtas įspėjimas, narystės stabdymas, pašalinimas) privalėjo vertinti būtent atitikimo viešajam interesui aspektu.

4.3. Sprendimo turinys bei bylos nagrinėjimo eiga ir pirmosios instancijos teismo veiksmai, nagrinėjant šį ginčą, leidžia daryti prielaida?, kad pirmosios instancijos teismas byla? nagrinėjo šališkai ir neobjektyviai, nepagrįstai suteikdamas pranašumą ieškovės subjektyviai, tačiau garsiai išsakomai, įrodymais nepagrįstai pozicijai, samprotavimams ir išvedžiojimams (kurie, beje, bylos eigoje kito priklausomai nuo situacijos), o ne byloje pateiktais įrodymais pagrįstai atsakovo pozicijai, tokiu būdu teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nesilaikė civilinio proceso taisyklių įrodinėjimo procese ir tuo pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo bei lygybės teismui ir įstatymui principų reikalavimus, įrodymų vertinimo taisykles.

4.4. Atsakovė šioje byloje įrodė, kad ieškovės veiksmai buvo destrukcinio pobūdžio, dėl kurių vos apskritai nenutrūko valstybės lėšomis finansuojamo projekto įgyvendinimas (paslaugų teikimas visuomenei), todėl asociacijos valdybos ieškovei skirta poveikio priemonė – įspėjimas – buvo skirta pagrįstai, laikantis asociacijos vidinių norminių aktų nustatytos tvarkos, prieš tai įvertinus reikšmingas aplinkybes ir sudarius sąlygas ieškovui tiek pateikti savo argumentus, tiek ištaisyti situaciją. Pažymėtina, kad teismas sprendime nurodė, jog „sutiktina su atsakovės pozicija, jog Asociacijos įstatai nenumato asociacijos nariams teisės savo nuožiūra perskirstyti lėšas - tai yra išimtinė atsakovės valdybos kompetencija. Ieškovė, nevykdydama asociacijos valdybos sprendimų bei atsakovės nurodymų dėl ieškovei paskirtų 216 042 Eur lėšų ieškovės veiklai organizuoti įtraukimo į sąmatą ir jos pateikimo atsakovei tolimesnių procedūrų organizavimui, iš esmės trukdė greitam tolimesniam nurodytų lėšų gavimo, skyrimo, naudojimo procesui, delsė pasirašyti su ieškove numatytą Specializuotos pagalbos centro finansavimo valstybės biudžeto lėšomis sutartį, stabdė finansavimo sutarties sudarymo ir lėšų pervedimo procesą visiems asociacijos nariams“, tačiau paradoksalu yra tai, kad, padaręs šias išvadas, teismas priėmė sprendimą, visiškai priešingą jo paties nustatytoms aplinkybėms. Tokiu būdu teismas visiškai nevertino ieškovės veiksmų, kuriais ji, turėdama tikslą bet kokiomis priemonėmis pasiekti savo tikslus, stabdė sutarčių pasirašymą, kėlė pavojų, kad visa apimtimi nebus teikiama pagalba asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, iš jų ir ieškovės aptarnaujamoje teritorijoje.

4.5. Teismas, išnagrinėjęs bylos dalį dėl įspėjimo skyrimo, ieškovės veiksmus, kuriais ieškovė, pažeisdama valdybos sprendimus reikalavo padidinti finansavimą ir sudaryti sutartį 216 042 Eur sumai, atsisakydama sudaryti specializuotos pagalbos teikimo finansavimo sutartį pagal savo pačios pateiktą 200 000,00 Eur sąmatą, vertino tik kaip ieškovės „naudojimąsi savo, kaip asociacijos nario, teisėmis ir siekimą derybų keliu pasiekti norimo tikslo“; ieškovės veiksmus, kuriais, pažeidžiant asociacijos įstatuose nustatytą valdybos ir nario kompetenciją, ieškovė dalį planuojamo finansavimo nusprendė skirti kitam asociacijos nariui (Koordinaciniam centrui „Gilė“), teismas vertino tik kaip „pasiūlymą dėl kitokio lėšų paskirstymo, aktyviu naudojimusi savo, kaip asociacijos nario, teisėmis“; ieškovės raštus į LR socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siekiant spręsti šiuos šalių nesutarimus dėl nurodyto finansavimo bei ieškovės asociaciją diskredituojančias diskusijas viešoje erdvėje, teismas vertino ne kaip spaudimą asociacijos valdybai ir vadovei, psichologinį smurtą ir reikalavimą valstybės institucijai kištis į asociacijos vidaus reikalus, bet kaip ieškovo „aktyvų naudojimąsi savo, kaip asociacijos nario, teisėmis“; ieškovės viešai išsakomus melagingus teiginius apie neva neskaidrius asociacijos valdybos ir vadovės sprendimus, tikrovės neatitinkančias spekuliacijas, ką ir kaip neva nurodė daryti Socialinės apsaugos ir darbo ministras (nors tokių nurodymų faktiškai niekada nebuvo), nepagrįstus kaltinimus nusikaltimų padarymu, teismas nevertino kaip Etikos normas pažeidžiančių veiksmų, jokio juos įrodančių įrodymų vertinimo teismo sprendime nenurodė, nors visi jų buvimo faktą įrodantys rašytiniai įrodymai buvo pateikti byloje, taip pat tai įrodė atsakovės vadovės J. C. paaiškinimai, baigiamoji kalba, liudytojos D. P. liudijimas.

4.6. Tokiu būdu teismas šioje ginčo dalyje neištyrė įspėjimo skyrimo teisinių pagrindų, neatliko visapusiško ir objektyvaus įrodymų tyrimo, dalies įrodymų visai netyrė arba, pažeisdamas LR CPK 270 str. 4 dalies 3 punktą, nenurodė argumentų, dėl kurių atmeta byloje pateiktus įrodymus, kuriuos įvertinus, teismo sprendimas dėl įspėjimo skyrimo ieškovui panaikinimo būtų priešingas.

4.7. Teismo sprendime nenurodyta jokių įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, kad atsakovė, skirdama įspėjimą, padarė „esminį procedūrinį pažeidimą“, nes pirmiausia tam, kad teismas galėtų šią išvadą padaryti, teismas turėjo nustatyti, kokia asociacijoje nustatyta įspėjimo skyrimo procedūra. Byloje pateikti asociacijos įstatai, Etikos kodeksas, valdybos darbo reglamentas nenustatė procedūros, kad įspėjimas gali būti skiriamas tik iš anksto informavus ieškovą, įtraukus klausimą į darbotvarkę, informavus visus suinteresuotus asmenis tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, iš anksto ir aiškiai suformulavus galimos nuobaudos pagrindus, sudarius sąlygas surinkti ir pateikti reikšmingą informaciją ir t. t.

4.8. Atsakovės nuomone, teismas privalėjo išsamiai ištirti tiek teisinius (materialinius) įspėjimo skyrimo pagrindus, tiek ir procedūrinius, vertinti situaciją ne formaliai ir paviršutiniškai, bet išsamiai, t. y. įvertinti, kokios ieškovės nurodytos ir jos elgesį pateisinančios aplinkybės nebuvo valdybos įvertintos iki įspėjimo skyrimo ir kurias įvertinusi valdyba įspėjimo ieškovei nebūtų skyrusi. Akivaizdu, tokių aplinkybių ieškovė byloje net neįrodinėjo, todėl teismas jų negalėjo nustatyti. Todėl teismo sprendimo argumentas, kad neva „asociacija padarė esminių procedūrinių pažeidimų“, yra abstraktus, nekonkretus, neparemtas byloje surinktais įrodymais, teisės normomis ir nesudaro pagrindo išvadai pripažinti įspėjimą neteisėtu.

4.9. Dėl teismo sprendimo argumento, kad neva ieškovės veiksmais nebuvo padaryta žala, pasakytina, kad sankcijos asociacijai nebuvo pritaikytos, tačiau atsakovė byloje pateikė išsamius argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, kad to buvo išvengta tik didelių nuolatinių asociacijos vadovo ir valdybos narių pastangų dėka. O grėsmė, kad dėl ieškovės veiksmų galėjo nukentėti visi asociacijos nariai, buvo labai didelė, nes skirto finansavimo suma sudarė 1 500 000 eurų, be to, būtų nukentėjęs viešas interesas, nes galėjo sutrikti pagalbos nuo smurto nukentėjusiems asmenims teikimas visoje Lietuvoje. Teismas ignoravo faktą ir pateiktus įrodymus, kad ieškovė savo tyčiniais, kaltais veiksmais, siekdama išimtinai savo tikslų (atgauti finansavimą, kurio pati atsisakė) patenkinimo, siekė sukurti situaciją, kad asociacija susidurtų su sunkumais gaunant finansavimą ar net rizikuotų jo negauti, o tuomet sutriktų paslaugų teikimas, nes, negavus finansavimo, nebūtų mokamas darbo užmokestis specializuotos kompleksinės pagalbos centrų darbuotojams, todėl būtų neįmanoma užtikrinti specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visa apimtimi, kaip tai numatyta LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme ir Specializuotos pagalbos centrų veiklos apraše.

4.10. Akivaizdu, atsakovė byloje įrodė, kad ieškovė savo veiksmais pažeidė asociacijos įstatuose nustatytas nario teises ir pareigas, Etikos kodeksą ir dėl šių veiksmų vos apskritai nenutrūko planuojamo projekto įgyvendinimas ir pagalbos teikimas smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims. Ieškovė byloje nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų faktus ir aplinkybes, dėl kurių įspėjimas buvo skirtas. Todėl asociacijos valdybos skirta poveikio priemonė – įspėjimas – buvo skirta pagrįstai, laikantis vidinių norminių aktų nustatytos tvarkos, prieš tai įvertinus reikšmingas aplinkybes ir sudarius sąlygas ieškovei ištaisyti situaciją.

4.11. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad tinkamai vykdė asociacijos valdymo organų sprendimus, laikėsi etikos normų, nepadarė etikos normų pažeidimų, kurie konkrečiai nurodyti skiriant 2019-03-04 įspėjimą, 2019-06-19 asociacijos valdybos priminimą, kad už asociacijos nario pareigų nevykdymą ir etikos normų pažeidimą gali būti stabdoma narystė asociacijoje, svarstomas nario pašalinimas iš asociacijos. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2019-10-04 asociacijos valdyba priėmė sprendimą sustabdyti Vilniaus Moterų namų narystę asociacijoje nepagrįstai. Kadangi ieškovas šio nutarimo dėl narystės sustabdymo neskundė, todėl ginčo nagrinėjimo metu šis sprendimas buvo galiojantis, galiojantys ir narystės sustabdymo pagrindai, tačiau, pažeisdamas CPK 270 str. 4 dalies 3 p., teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl šių atsakovės pateiktų įrodymų ir jais grindžiamos atsakovės pozicijos nevertina.

4.12. Pažymėjo, kad atsakovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai įrodė faktą, kad atsakovė, nustačiusi aplinkybes, kad narys pažeidžia įstatus, nevykdo asociacijos sprendimų, nesilaiko etikos normų, ėmėsi visų veiksmų šių pažeidimų pašalinimui ir tai darė tam, kad nenukentėtų asociacijos interesai, tikslai bei uždaviniai. Taip pat, vadovaujantis asociacijos įstatų 16.2 punktu, atsakovė laikėsi visų procedūrų ir atliko visus būtinus veiksmus, kuriais ieškovui būtų nurodyti asociacijos valdybos sprendimus, įstatus, sutartinius įsipareigojimus pažeidžiantys jo veiksmai, kurie nesuderinami su asociacijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimu. Atsakovė sudarė visas sąlygas ieškovei ištaisyti savo, kaip asociacijos narės, veiklos trūkumus ir nebedaryti naujų pažeidimų. Tačiau, ieškovei sąmoningai neigiant, ignoruojant ir pažeidžiant visiems asociacijos nariams galiojančias taisykles, asociacijos narių Etikos normas, valdybos sprendimus, teisėtai sušauktas visuotinis narių susirinkimas priėmė sprendimą dėl nario pašalinimo. Asociacijos vadovė ir valdybos narės visą asociacijos veiklos laiką dėjo visas įmanomas pastangas, kad Vilniaus Moterų namų nuolat inicijuojamos konfliktinės situacijos būtų išspręstos taikiais būdais. Taip pat dėjo visas pastangas, kad Vilniaus Moterų namai nepažeidinėtų asociacijos veiklos taisyklių. Tačiau Vilniaus Moterų namai, neatsižvelgdami į teikiamus paaiškinimus ir nepaisydami daugkartinių raginimų, savo piktybiškais veiksmais ėmė kelti grėsmę visiems asociacijos nariams sulaukti SPC veiklų įgyvendinimo priežiūrą vykdančių institucijų sankcijų, todėl asociacijos valdyba ėmėsi asociacijos įstatuose ir Etikos kodekse numatytų nario drausminimo priemonių. Vilniaus Moterų namų, kaip asociacijos nario, pareigų nevykdymas tęsėsi net ir tada, kai asociacijos valdyba priėmė sprendimą skirti įspėjimą už asociacijos valdymo organų sprendimų nevykdymą ir Etikos kodekso nuostatų nesilaikymą, vėliau pateikė priminimą, kad už asociacijos nario pareigų nevykdymą ir etikos normų pažeidimą gali būti stabdoma narystė asociacijoje ir svarstomas nario pašalinimas iš asociacijos, galiausiai sustabdė narystę asociacijoje ir suteikė 30 dienų terminą pateikti pasiaiškinimus raštu. Tačiau per asociacijos valdybos nustatytą terminą Vilniaus Moterų namai savo veiklos trūkumų neištaisė, todėl asociacijos valdyba neturėjo pagrindo atšaukti narystės sustabdymo. Manytina, kad šių asociacijos valdybos veiksmų protingam ir sąžiningam asociacijos nariui tikrai turėjo pakakti, kad įvertintų savo veiksmus ir jų pasekmes, ištaisytų veiklos trūkumus ir ateityje to nebedarytų. Todėl, esant tokiai tęstinei situacijai, ieškovės veiksmai / neveikimas buvo nuolat aptariami, o pati ieškovė niekaip negalėjo nežinoti, kad po narystės sustabdymo sekantis veiksmas – nario šalinimas. Be to, neužtenka vien formaliai teismo sprendime pasakyti, kad neva „nebuvo tinkamai pasirengta klausimo nagrinėjimui”. Teismas tai teigdamas turėjo nurodyti, kokios konkrečiai reikšmingos aplinkybės buvo neįvertintos, kurias žinodami asociacijos nariai galbūt būtų priėmę priešingą sprendimą dėl ieškovo narystės. Pažymėtina, kad ieškovė jokių aplinkybių, kurių neįvertino visuotinis narių susirinkimas, svarstydamas ieškovės narystės klausimą, bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir šios aplinkybės neįrodė.

4.13. Teismas šioje byloje nesivadovavo Asociacijų įstatymo nuostatomis, kurių 12 straipsnio 7 dalis nustato, kad teisė nustatyti asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas perduota pačiai asociacijai, įpareigojant ją tai nustatyti įstatuose. Asociacijos narių priėmimo, išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarką ir sąlygas nustato įstatai. Įstatų 16 punkte nustatyta, kad vienas iš narystės asociacijoje pasibaigimo pagrindų – pašalinus narį iš asociacijos (16.2 punktas).

4.14. Kadangi ieškovei buvo žinomi sutartiniai įsipareigojimai, asociacijos veiklos dokumentai, nario pareigos, etikos normos, todėl nėra abejonių, kad ieškovas turėjo visas galimybes tinkamai ir laiku vykdyti įsipareigojimus dėl finansų ir veiklos ataskaitų teikimo, nepažeisti asociacijos įstatų, sutartinių įsipareigojimų, netrikdyti asociacijos veiklos nutarimų nevykdymu ir veikti siekiant bendrų asociacijos nustatytų, o ne vienai ieškovei žinomų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Ieškovė elgėsi akivaizdžiai priešingai asociacijos interesams, tai darė sąmoningai, todėl tyčiniais veiksmais trikdė asociacijos veiklą, tuo sukeldama nepateisinamą riziką, kad bus tinkamai neįgyvendinti asociacijos prisiimti sutartiniai įsipareigojimai, tikslai ir uždaviniai. Todėl konstatuotina, kad šioje byloje ieškovė neįrodė, kad jai nebuvo žinomi atsakovės valdybos sprendimai, įstatai, etikos normos ir kad jų nevykdė / pažeidinėjo / ignoravo dėl nežinojimo, netyčia ar pan. arba kad asociacijos vadovo, valdybos narių įžeidinėjimams gali būti pateisinamas kokiu nors kilniu tikslu ar visuotiniu gėriu.

4.15. Visuotinio narių susirinkimo metu absoliučia asociacijos narių balsų dauguma (76,5 proc.) buvo iškeltas narystės klausimas ir balsų dauguma buvo pritarta ieškovo pašalinimui, ieškovas dalyvavo šiame susirinkime ir turėjo visas galimybes išdėstyti savo poziciją bei atsikirtimus. Be to, svarbu pažymėti, kad 2019-06-19 valdybos sprendimu Nr. 2019-03 ieškovas buvo informuotas apie galimą narystės stabdymą / pašalinimą, 2019-10-04 valdybos sprendimu Nr. 2019-04 ieškovo narystė buvo sustabdyta, todėl ieškovui buvo aiškiai žinomos tiek narystės sustabdymo, tiek galimo pašalinimo priežastys. Ieškovė iš anksto žinojo visus reikšmingus duomenimis, valdybos sprendimus, todėl visuotiniame narių susirinkime iškeltas narystės klausimas negalėjo būti netikėtas tiek ieškovei, tiek kitiems nariams, o priešingai, nuolat visiems nariams buvo teikiama išsami informacija ir sudarytos visos sąlygos ir galimybės tiek ieškovei, tiek ir nariams susipažinti su reikšminga informacija, susiformuoti ir išsakyti šio klausimo sprendimui reikšmingą nuomonę. Susirinkime pasisakė visi suinteresuoti asmenys, ieškovės atstovė pateikė atsikirtimus ir išsamią savo poziciją narystės klausimu. O kadangi visi asociacijos nariai buvo nuolat informuojami apie faktinę situaciją, susirinkime niekas neprašė jokios papildomos medžiagos / duomenų, todėl konstatuotina, kad šį klausimą nariai svarstė ir dėl jo balsavo turėdami išsamią informaciją.

4.16. Pažymi, kad 2021-06-28 pranešimu asociacijos valdyba priėmė sprendimą dėl asociacijos narių susirinkimo sušaukimo 2021 m. liepos 19 dieną, jo darbotvarkės klausimai šie: 1. Dėl tolimesnės asociacijos veiklos vykdymo, jei Vilniaus Moterų namai būtų sugrąžinti į Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos narius įsiteisėjusiu teismo sprendimu. 2. Dėl galimo asociacijos likvidavimo. Šie klausimai keliami visuotiniame narių susirinkime siekiant išsiaiškinti narių poziciją, ar asociacija galės vykdyti savo veiklą tuo atveju, jei įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovė būtų sugrąžinta į asociacijos narius. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktą 2021-06-28 pranešimą prašo pridėti prie bylos ir įvertinti.

4.17. 2019-06-14 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo priimtas nagrinėti ieškovės asociacijos Vilniaus Moterų namų patikslintas ieškinys. Pateikti 2 ieškinio reikalavimai: 1. Pripažinti negaliojančiu Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos valdybos 2019-03-04 sprendimo dalį, kuria asociacijos narei Vilniaus Moterų namams skirtas įspėjimas (2019-03-04 Valdybos protokolo 4 p.). 2. Pripažinti negaliojančiu Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos 2019-11-12 visuotinio narių susirinkimo sprendimą pašalinti asociaciją Vilniaus Moterų namus iš Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos. 2019-12-13 ieškovė pateikė byloje patikslintą ieškinį, kuriame, nenurodydama jokių argumentų, atsisakė vieno ieškinio reikalavimo, kuriuo prašė „Įpareigoti Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociaciją pasirašyti su Asociacija Vilniaus Moterų namais 2019 m. finansavimo sutartį visai 2018-12-03 Valdybos sprendime Nr. 2018-02 nurodytai sumai – 216 042, 00 EUR.“

Atsiliepimas

4.18. Nors ieškovas atsisakė vieno iš reikalavimų, tačiau atsakovas dėl šio reikalavimo pareiškimo patyrė bylinėjimosi išlaidas. Todėl atsakovas, teikdamas teismui 2019-12-30 atsiliepimą į patikslintą ieškinį, pateikė argumentus ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų dalį, kurios ieškovas atsisakė. Pažymėjo, kad šioje byloje nebuvo nustatyti jokie duomenys, kad šio ieškinio reikalavimo atsisakymą būtų nulėmęs atsakovo elgesys, tačiau akivaizdu, kad teismas šios bylinėjimosi išlaidų dalies nepaskirstė.

4.19. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti kartu su 2020-02-05 bei papildyti 2021-02-10 prašymais. Už atsiliepimo į pradinį ieškinį ruošimą atsakovė patyrė 1597,20 eurus bylinėjimosi išlaidų pagal 2019 07 29 PVM sąskaitą faktūrą RUS Nr. 1907291 bei mokėjimo pavedimą; už atstovo dalyvavimą 2019-10-16 teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas pradinis ieškinys su reikalavimu, kurio ieškovė atsisakė, atsakovė patyrė 786,50 eurus bylinėjimosi išlaidų pagal 2019 10 31 PVM sąskaitą faktūrą RUS Nr. 1910313 bei mokėjimo pavedimą. Iš viso 2 383,70 eurus. Ieškovei atsisakius 50 proc. reikalavimų, teismas turėjo priteisti atsakovei iš ieškovės 1 191,85 eurą.

4.20. Be to, už atskirojo skundo ruošimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovė patyrė 363,00 eurus išlaidų pagal 2020 01 31 PVM sąskaitą faktūrą RUS Nr. 2001317 bei mokėjimo pavedimą. Laikinąsias apsaugos priemones apeliacinei instancijai panaikinus, šios išlaidos taip pat turėjo būti priteistos atsakovei iš ieškovės.

5. Ieškovė asociacija Vilniaus Moterų namai teismui pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo: 1) atsakovės Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos mieto rūmų 2021-06-14 priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-56-676/2021 palikti nepakeistą; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija ieškovės asociacija Vilniaus Moterų namų naudai su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusias bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Atsižvelgiant į nenuoseklią, prieštaringą atsakovės poziciją (pvz., reikalavimas laikytis vienas kitam prieštaraujančių asociacijos valdybos sprendimų 2018-12-03 Nr. 2018-02 ir 2018-12-16 Nr. 2018-03), neįrodytus ir nepagrįstus kaltinimus ieškovei, kurie nebuvo atsakovės paaiškinti ar patikslinti viso bylos nagrinėjimo metu, ir kurių atsakovei nepavyko įrodyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovės nurodytas aplinkybes priešingai, nei bando pateikti atsakovė. Atsakovė niekaip nepagrindė ir neįrodė savo pozicijos ir argumentų, tai patvirtino Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas sprendimą.

5.2. Būtent atsakovė šiuo atveju turi įrodyti, kad ieškovei paskirto įspėjimo ir ieškovės atžvilgiu taikyta pašalinimo iš asociacijos procedūra nebuvo pažeista, atsakovė turėjo įrodyti ir pagrįsti kitus savo teiginius (ieškovės neva padarytus etikos pažeidimus, ieškovės neva naudojamą įžeidinėjimą). Tačiau atsakovė šių aplinkybių tinkamai neįrodė ir nepagrindė.

5.3. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismai visapusiškai atsižvelgė į gausiai byloje pridėtus įrodymus, šiuos įrodymus išsamiai aptarė ir išnagrinėjo, tai nurodoma sprendime, ir jų pagrindu padarė išvadas. Sprendime vertinta ir atsižvelgta tiek į materialiuosius aspektus, tiek į procedūrinius ieškovės pašalinimo iš asociacijos pagrindus. Todėl netiksli ir nepagrįsta atsakovės pozicija, jog teismas neva neatskleidė bylos esmės. Šiuo atveju, net ir be teismo nustatytų šiurkščių procedūrinių pažeidimų, nėra jokio pagrindo laikyti atsakovo priimtų sprendimų teisėtais ir materialiąja prasme.

5.4. Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylą teismas neturi pareigos vertinti hipotetinių ar galimų rizikų (pvz. „kas būtų, jeigu būtų“), o vertina tik faktus ir faktines aplinkybes. Todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neva turėjo vertinti, kokiu būdu ir kieno pastangų dėka buvo išvengta faktiškai nekilusių ir neatsiradusių pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

5.5. Pirmosios instancijos teismas ginčą vertino viešo intereso gynimo aspektu ir tinkamai nustatė, kad ieškovė buvo nepagrįstai pašalinta iš asociacijos, kuri buvo sukurta viešoms funkcijoms vykdyti. Todėl būtent dėl to ieškovės pašalinimas negalėjo būti įgyvendintas nesant tam materialinių pašalinimo pagrindų, be to, esant šiukštiems procedūriniams pažeidimams.

5.6. Pirmosios instancijos teismas atliko visapusišką įrodymų tyrimą ir teisingai juos įvertino savo vidiniu įsitikinimu, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių. Pažymėtina, kad teismas buvo aktyvus, detaliai ir sistemiškai aiškinosi bylos aplinkybes bylos nagrinėjimo metu, klausėsi šalių paaiškinimų (byloje vyko posėdžiai, kurių bendra trukmė sudaro apie 9 valandas), suteikė galimybę abiem šalims teikti papildomus įrodymus, kuo šalys pasinaudojo, ir netgi pats ėmėsi pareikalauti trūkstamų įrodymų, atnaujinti bylos nagrinėjimą, siekdamas tinkamai juos ištirti.

5.7. Apeliaciniame skunde atsakovė daugeliu atveju iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ar įrodymų vertinimą. Tikėtina, kad po tokiais apelianto argumentais dėl faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo slepiasi siekis sau palankaus teismo sprendimo iš naujo nustatant faktines bylos aplinkybes.

5.8. Todėl vertinant apeliantės nepagrįstus argumentus dėl neva pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti apeliaciniame skunde nurodytų procesinės teisės normų pažeidimo, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tai, kad nebuvo priimtas atsakovui palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

5.9. Pažymėtina, kad ieškovės pašalinimas iš asociacijos (t. y. ultima ratio, griežčiausia ir kraštutinė priemonė) vien už tai, kad, kaip bando įrodyti atsakovė, buvo teikiamos kiek kitaip užpildytos ataskaitos, laikytinas neproporcingu ir neatitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Be to, byloje esanti medžiaga įrodo, kad ieškovės pašalinimas iš asociacijos, be to, kad buvo neteisėtas, buvo galbūt suplanuotų ir tikslingai nukreiptų pastangų rezultatas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad, įvertinus taip pat ir šalių vadovių nesutarimus, akivaizdžius konfliktus ginčo laikotarpiu, labiau tikėtina, jog atsakovė kryptingai siekė spręsti nurodytu būdu ieškovės pašalinimo iš asociacijos narių klausimus.

5.10. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai pripažino atsakovės priimtus sprendimus neteisėtais, vertino, kad asociacija susikūrė valstybės funkcijų vykdymui, valstybinio finansavimo skyrimui ir bet koks abejotinas pašalinimas iš asociacijos tokiu atveju neturėtų būti pateisinamas. Pažymėtina, kad vertina visas aplinkybes, jų visumą, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų turinį.

5.11. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs ginčo metu pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, priėjo pagrįstos išvados, kad ieškovės veiksmai skirstant dalį planuojamų dar tik gauti iš atsakovės ginčo lėšų kitam asociacijos nariui, t. y. dėl 16 000 Eur skyrimo dar negautų lėšų koordinaciniam centrui „Gilė“, teismo vertintini kaip ieškovės teiktas siūlymas asociacijos valdybai dėl kitokio lėšų paskirstymo bei teiktinos atsakovei sąmatos koregavimo aktyviai naudojantis savo, kaip asociacijos nario, teisėmis. Taipogi pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad atsakovės nurodyti ieškovės veiksmai, kuriuos atsakovė vertina kaip ieškovės neteisėtus veiksmus pradėjus ieškovei reikalauti padidinti finansavimą ir sudaryti sutartį 216 042 Eur sumai, teismo vertintini kaip ieškovės naudojimasis savo, kaip asociacijos nario, teisėmis siekiant pasiekti derybų būdu ieškovei pageidaujamo rezultato – sutarties sudarymo didesnei finansavimo sumai, tuo labiau, kad Valdybos 2018 m. gruodžio 3 d. protokolu Nr. 2018-02 ieškovei paskirta 216 042 Eur ieškovės veiklai organizuoti, todėl tokių ieškovės veiksmų, vertinant juos pagal pateiktus byloje duomenis bei įrodymus, nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

5.12. Vertinant byloje pateiktų el. laiškų turinį, nenustatyta, kad jie būtų įžeidžiantys, užgauliojantys ar pan. Liudytoja L. M. patvirtino, kad: niekada negirdėjo, kad ieškovės vadovė būtų ką nors viešai šmeižusi, įžeidinėjusi, prieš ką nors naudojusi psichologinį smurtą; ieškovės vadovė L. H. V. visada diskutuodavo savo veikloje, sakydavo tiesą, kovojo už savo teises; Vilniaus moterų namai yra labai daug nuveikę Lietuvoje sprendžiant su smurtu prieš moteris susijusius klausimus, problemas. Liudytojos D. P. bei atsakovo vadovės J. C. duoti paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu niekaip neįrodė deklaratyvių teiginių dėl neva buvusio įžeidinėjimo ir psichologinio smurto. Labiau susidaro įspūdis, kad asociacijos vadovybė ieškovės pasiūlymus priimdavo itin jautriai ir asmeniškai.

5.13. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė būtų dariusi poveikį ar įtaką asociacijos valdybos nariams. Tai grįsta tik spekuliacijomis bei ieškovės siųstų (ir byloje pateiktų) laiškų subjektyviu įvertinimu. Nuodugniai įvertinus byloje pateiktus el. laiškus, akivaizdu, kad ieškovė neperžengė jokių leistinų bendravimo ribų, juose nėra įžeidimų ir kaltinimų, ieškovės teiginiai pateikti argumentuotai, raštuose pateikta teisininko nuomonė dėl tam tikros asociacijos valdybos veiklos ir galimų baudžiamojo įstatymo taikymo požymių, išsakyta konstruktyvi kritika ir nuomonė dėl kilusio konflikto.

5.14. Teismas, nesant byloje kitų tai patvirtinančių ar (ir) paneigiančių duomenų bei įrodymų, neturi pagrindo vertinti kaip ieškovės neteisėtus veiksmus siekiant daryti įtaką asociacijos Valdybai ir vadovei ir riboti jų laisvą valią priimant sprendimus tam, kad būtų priimti ieškovės vadovės pageidaujami sprendimai, ir konstatuoti buvus Etikos kodekso 4, 11, 15–17 punktų pažeidimams.

5.15. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir tai, jog šalims nepavykus susitarti šiais klausimais, ieškovė pateikė atsakovei jos reikalaujamą sąmatą 16 000 Eur mažesnei sumai, o užsitęsęs laiko tarpas ginčo finansavimo sumai gauti bei sutartims sudaryti iš esmės neigiamų esminių pasekmių šalims bei kitiems asociacijos nariams nesukėlė, ieškovės teikta sąmata atsakovės buvo priimta, finansavimo lėšos gautos ir paskirstytos, sutartys sudarytos.

5.16. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovės veiksmai, už kuriuos buvo skirtas įspėjimas, nesukėlė nei asociacijai nei jos nariams jokių neigiamų pasekmių. Kaip minėta, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad pasekmės faktiškai kilo. Atsakovė pati pripažįsta, kad ieškovės veiksmai pasekmių ir žalos nesukėlė.

Atsiliepimas

5.17. Atsakovė klaidingai ir nepagrįstai nurodo, kad nebuvo atlikto jokio esminio procedūrinio pažeidimo skiriant ieškovei įspėjimą. Atsižvelgdamas į visa tai, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovės valdybos 2019-03-04 posėdis, kuriame buvo nuspręsta neinformavus ieškovės posėdžio metu įtraukti į darbotvarkę ieškovės konkrečių veiksmų svarstymą, o įtraukus šį naują klausimą į darbotvarkę ir svarstant ieškovės konkrečius veiksmus bei apsvarsčius juos priimtas sprendimas dėl nuobaudos – įspėjimo, ieškovei taikymo, buvo organizuotas ir vyko neinformavus ieškovės, nesudarius tinkamiausių ir priimtiniausių sąlygų (prielaidų) visiems suinteresuotiems asmenims, o ypač ieškovei, tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, nebuvo iš anksto ir aiškiai suformuluojami galimos nuobaudos pagrindai, nesudarytos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti ir pačiai ieškovei, tai vertintina kaip esminis procedūrinis pažeidimas. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinus byloje tirtus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis taip pat ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagrįstai darė išvadą, jog atsakovės valdybos 2019-03-04 sprendimas Nr. 2019-02 dalyje (4 punktas) skirti asociacijos narei Vilniaus moterų namams įspėjimą yra neteisėtas, todėl pripažintinas negaliojančiu.

5.18. Iš bylos duomenų matyti, kad iš anksto į susirinkimo darbotvarkę klausimas dėl ieškovės pašalinimo nebuvo įtrauktas. Taigi klausimas dėl ieškovės pašalinimo įtrauktas siurpriziškai, tam nepasiruošus, neinformavus iš anksto. Tačiau nagrinėjamu atveju Įstatuose nustatytos procedūros nebuvo laikomasi. Nagrinėjamu atveju tokia procedūra buvo pažeista.

5.19. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė iki susirinkimo pradžios žinojo apie tai, kad į susirinkimo darbotvarkę yra įtrauktas klausimas dėl jos pašalinimo iš asociacijos narių. Susirinkimo darbotvarkėje nebuvo nurodyta, kad numatoma svarstyti klausimą dėl ieškovės pašalinimo. Atsakovė neįrodė, kad klausimo dėl šalinimo iš asociacijos narių iškėlimas negalėjo būti netikėtas ir buvo sudarytos visos prielaidos tinkamai pasirengti šio klausimo svarstymui, išsiaiškinti reikšmingą informaciją, suformuoti nuomonę.

5.20. Kaip minėta, vien nustačius šiuos procedūrinius pažeidimus, dėl materialiųjų ieškovės teisių suvaržymo pagrindų vertinti net nėra būtina. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą buvo nustatyti ir kiti daugkartiniai procedūriniai pažeidimai: 1) atsakymas į ieškovės 2019-05-08 pretenziją svarstytas tik 2019-06-19, o su šiuo sprendimu supažindinta ieškovė dar po mėnesio, t. y. 2019-07-27, taigi yra akivaizdus asociacijos valdybos vėlavimas teikti sprendimus susipažinti; 2) nors 2019-06-19 buvo nagrinėjamas klausimas dėl Vilniaus Moterų namų elgesio, Vilniaus Moterų namai apie tai nebuvo informuoti, nebuvo pakviesti į atsakovės valdybos posėdį; 3) 2019-10-04 valdybos protokolas dėl narystės sustabdymo taip pat priimtas ieškovei nedalyvaujant ir nesudarant galimybės pasisakyti.

5.21. Atsakovė neįrodė 2019-11-12 susirinkimo sprendime nurodytų pašalinimo iš asociacijos priežasčių pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais ir pagal savo vidinį įsitikinimą išnagrinėtais įrodymais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai sutiko su ieškovės argumentais dėl visuotinio susirinkimo 4 punkto nutarimo dalyje nurodytų pagrindų, jog po valdybos 2019-03-04 sprendimo skirti ieškovei įspėjimą ir valdybos 2019-06-19 priminimo ieškovė toliau nuolat ignoruoja asociacijos valdymo organų sprendimus ir nesilaiko profesinės etikos normų, ir dalyje, jog ieškovė, nepaisant to, kad buvo supažindinta su visais išvardytais valdybos sprendimais, toliau pažeidžia asociacijos įstatus, nes nuolat nevykdo asociacijos valdymo organų sprendimų, nesilaiko profesinės etikos normų bei nuolat naudoja psichologinį smurtą prieš asociacijos narius, valdybą ir vadovą, yra nekonkretūs, todėl negali būti laikomi teisėti ir pagrįsti.

5.22. Pati atsakovė apeliaciniame skunde sutinka, kad ieškovės finansų ir veiklos ataskaitos už 2019 m. I, II ir III ketv. buvo perduotos SPPD. Be to, byloje pateikti ieškovės duomenys patvirtina, kad būtini dokumentai atsiskaitymui ir su SADM, kaip asignavimų valdytoju, asociacijai buvo pateikti laiku ir visa apimtimi. Svarbu ir tai, kad ieškovės teikti pasiūlymai dėl finansų ir veiklos ataskaitų formų tobulinimo SPPD atstovų buvo įvertinti teigiamai, sulaukta atsakymo, kad ataskaitos forma bus tobulinama 2020 metais. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės spekuliatyvūs teiginiai, kad dėl Vilniaus Moterų namų iškilo grėsmė, jog asociacija negalės laiku įgyvendinti įsipareigojimų SADM, nepasitvirtino ir nebuvo įrodyti. Pati atsakovė patvirtina, kad neigiamų pasekmių dėl ieškovės teikiamų ataskaitų asociacija nesulaukė. Jokių sankcijų asociacijai nebuvo pritaikyta. Taigi atsakovės argumentai, kad dėl Viliaus Moterų namų pateiktų ataskaitų formų neva kilo rizika, kad bus tinkamai neįgyvendinti asociacijos prisiimti sutartiniai įsipareigojimai, yra visiškai neįrodyti ir nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

5.23. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu nepateikta duomenų bei įrodymų, jog nurodytų veiksmų neatlikimas, nesavalaikis atlikimas sukėlė realias neigiamas pasekmes ir dėl to atsakovei ar (ir) kitiems asociacijos nariams buvo taikytos sankcijos ar atsirado kokios nors kitos neigiamos konkrečios pasekmės atsakovei ir (ar) asociacijos nariams, kaip nurodyta ir visuotinio susirinkimo metu – SPPD išimtine tvarka Vilniaus Moterų namų finansų ir veiklos ataskaitos už 2019 m. I, II ir III ketv. perduotos atskiru dokumentu. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai vertino, kad, nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų dėl šio nurodyto pagrindo, įvertinus šio ieškovės pažeidimo esmę, pobūdį, pasekmes, vadovaujantis taip pat teisingumo, protingumo principais, teismas mano, jog tai negali būti savarankiškas pakankamas pagrindas taikyti griežčiausią sankciją ieškovei – ieškovės pašalinimą iš asociacijos narių.

Šalies argumentai

5.24. 2019-06-14 ieškovės pateiktas ieškinys, kuriuo prašyta: 1) pripažinti negaliojančiu Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos valdybos 2019-03-04 sprendimo dalį, kuria asociacijos narei Vilniaus moterų namams skirtas įspėjimas (2019-03-04 Valdybos protokolo 4 p.).; 2) Įpareigoti Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociaciją pasirašyti su asociacija Vilniaus moterų namais 2019 m. finansavimo sutartį visai 2018-12-03 Valdybos sprendime Nr. 2018-02 nurodytai sumai – 216 042, 00 EUR. Antrasis ieškinio reikalavimas – įpareigoti atsakovę pasirašyti finansavimo sutartį visai 2018-12-03 Valdybos sprendime Nr. 2018-02 nurodytai sumai, yra vienareikšmiškai vertinamas kaip išvestinis iš pirmojo ieškinio reikalavimo, t. y. ne savarankiškas reikalavimas.

5.25. 2019-10-16 įvyko teismo posėdis, kuriame bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas. Ieškovei ir atsakovei buvo pasiūlyta susitarti taikiai, atsakovės vadovė J. C. nurodė, jog reikia apsitarti su valdyba, negali priimti vienasmeniško sprendimo. Teismas suteikė laiko ginčo šalims susitaikyti ir paskyrė naują teismo posėdžio datą. Tačiau pertraukos tarp teismo posėdžiu metu ginčo šalys ne tik kad nesusitaikė, tačiau atsakovė sušaukė neeilinį asociacijos narių 2019-11-12 visuotinį susirinkimą ir pašalino ieškovę iš asociacijos. Taigi, kadangi ieškovė buvo nepagrįstai pašalinta iš asociacijos, iškilo būtinumas patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, nes 2019-06-14 ieškinio išsprendimas ieškovei iš esmės nesukeltų teisinių pasekmių.

5.26. Nesutiktina su atsakovės teiginiu, kad neva šioje byloje nebuvo nustatyti jokie duomenys, kad ieškinio reikalavimo atsisakymą būtų nulėmęs atsakovės elgesys. Priešingai, ieškinio tikslinimą ir reikalavimo atsisakymą nulėmė būtent nesąžiningas atsakovės elgesys, kai tarp posėdžių numatytu laiku, kuris buvo skiriamas ieškovei ir atsakovei susitaikyti, atsakovė nepagrįstai pašalino ieškovę iš asociacijos. Tuo labiau, atsakovė net tik kad pašalino ieškovę iš asociacijos, tačiau, pirmosios instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė jų nepaisė, piktavališkai ignoravo ir nesilaikė teismo įpareigojimo.

5.27. Nėra tikslinga pritarti atsakovės pozicijai, kad „Ieškovui atsisakius 50 proc. reikalavimų, teismas turėjo priteisti atsakovui iš ieškovo 1191,85 eurą“. Pažymėtina, kad nėra pagrindo vertinti, kad buvo atsisakyta 50 proc. reikalavimų. Tuo labiau, kad dėl atsakovės nesąžiningo procesinio elgesio ieškinio dalykas buvo keičiamas. Kaip minėta, reikalavimas atlikti veiksmus, kurių ieškovė prašė su pradiniu ieškiniu, buvo susijęs ir išvestinis reikalavimas iš reikalavimo pripažinti negaliojančiu asociacijos valdybos 2019-03-04 sprendimo dalį, kuriuo ieškovei skirtas įspėjimas. Kadangi ieškovė laikė, kad įspėjimas už valdybos sprendimo Nr. 2018-02 nevykdymą jai skirtas nepagrįstai ir kad pati atsakovė netinkamai vykdo valdybos sprendimą Nr. 2018-02 neskirdama ieškovei visos 216 042,00 Eur sumos. Tačiau, kadangi ieškovė buvo nepagrįstai pašalinta iš asociacijos, pradinis ieškinio reikalavimas prarado aktualumą. Taigi, atsakovė ydingai bando argumentuoti, kad neva išvestinio ieškinio reikalavimo atsisakymas yra tiek esminis ir prilyginamas net neva 50 proc. ieškinio reikalavimų.

Atsiliepimas

5.28. Pažymėtina, kad ieškovės argumentai dėl išvestinio reikalavimo – įpareigojimo atlikti veiksmus, pradiniame ieškinyje sudarė vos 2 nedideles pastraipas. Šiuo atveju tikslinga įsivertinti, kiek atsakovė atsiliepime į ieškinį paskyrė pozicijos pateikimui dėl ieškovės išvestinio reikalavimo – įpareigoti atlikti veiksmus. Atsiliepime į pradinį ieškinį tam paskirta vos daugiau nei 1 psl. iš bendrų 9 psl. atsiliepimo į ieškinį, tačiau ir jame yra tik pakartojamos ginčo faktinės aplinkybės. Taigi atsakovės atsiliepime į pradinį ieškinį ieškovės reikalavimui, kurio vėliau buvo atsisakyta, skirta 1/9 (t. y. 12 proc.) darbo.

5.29. Dar daugiau, atsakovė nurodo, kad už 2019-10-16 vykusį posėdį pateikta sąskaita 736 Eur sumai. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2019-10-16 nepradėjo bylos nagrinėjimo iš esmės. Posėdžio metu buvo aiškinamasi, ar ieškovė ir atsakovė gali taikiai susitarti. Teismo posėdžio trukmė 11.24 min. Taigi atsakovė neskyrė jokio laiko aptarti ieškovės reikalavimo, kurio vėliau buvo atsisakyta, teismo posėdyje.

5.30. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti, kad, ieškovei atsisakius išvestinio reikalavimo, atsakovė įgijo teisę į 50 proc. išlaidų atlyginimą nuo visos atsakovės nurodytos 2 383,70 Eur sumos, skirtos atsiliepimui į pradinį ieškinį ar teismo posėdžiui, kuriame klausimas dėl šių reikalavimų net nebuvo nagrinėtas.

5.31. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos už atskirąjį skundą atskirai neatlyginamos, o jas paskirsto teismas priimdamas galutinį sprendimą atsižvelgdamas į principą „pralaimėjęs moka“.

Šalies argumentai

6. Apeliantė teismui pateikė rašytinius paaiškinumus ir prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo, kuriuo prašo pridėti prie bylos 2021-07-19 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos visuotinio narių susirinkimo protokolą. Pažymi, kad atsakovė neturėjo jokios galimybės pateikti šio rašytinio įrodymo anksčiau, nes jis priimtas po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Jo pridėjimas ir įvertinimas yra aktualus, siekiant visapusiškai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes.

Atsiliepimas

7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo, kuriame nurodė, kad atsakovės Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija pateiktų paaiškinimų ir papildomų dokumentų pridėjimas prie bylos būtų nepagrįstas ir prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Todėl atsakovės prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos turėtų būti netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas visiškai: 1) pripažintas negaliojančiu atsakovės Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos valdybos 2019 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. 2019-02 dalyje (4 punktas) dėl ieškovei Vilniaus moterų namams skirtos nuobaudos – įspėjimo; 2) pripažinta negaliojančia atsakovės Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos visuotinio narių 2019 m. lapkričio 12 d. susirinkimo sprendimo dalis dėl ieškovės Vilniaus moterų namų pašalinimo iš Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos narių; 3) priteista ieškovei Vilniaus moterų namams iš atsakovės Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų

11. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu bei pateiktais rašytiniais paaiškinimais teismui į bylą pateikė naujus įrodymus: 1) 2021-06-28 pranešimą dėl asociacijos narių susirinkimo sušaukimo, kurio data – 2021 m. liepos 19 d.; 2) 2021-07-19 Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos visuotinio narių susirinkimo protokolą, šiuos įrodymus prašo priimti, nurodo, kad galimybė įrodymus pateikti atsirado tik po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo. Papildomai pažymi, kad teikiami įrodymai iš esmės patvirtina asociacijos narių apsisprendimą likviduoti asociaciją tuo atveju, jei ginčijamas teismo sprendimas būtų panaikintas ir ieškovė grįžtų į asociacijos narius.

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

13. Įvertinus atsakovės pateiktus naujus įrodymus byloje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės pateikti įrodymai byloja apie tolimesnius asociacijos veiksmus tuo atveju, jei ieškovė grįžtų į asociaciją, atkreiptinas dėmesys, kad ginčo byloje yra nagrinėjamas atsakovės priimtų sprendimų – įspėti ieškovę ir pašalinti ieškovę iš asociacijos narių sąrašo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, ko pagrindu pagrįstai manytina, kad atsakovės teismui teikiami įrodymai esminės reikšmės nagrinėjant bylą neturės. Papildomai reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad asociacija turėjo visas galimybes susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas ieškovės grįžimo į asociaciją ir asociacijos likvidavimo klausimas, suorganizuoti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi, net iki pirmosios instancijos teismui priimant ginčijamą sprendimą, asociacijos nariai suvokė ir žinojo, jog egzistuoja ieškinio tenkinimo ir ieškovės grįžimo į asociacijos narius galimybė. Tad, teismo nuomone, atsakovė turėjo visas galimybes anksčiau nurodytus įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi atsakovė neįrodė, jog apeliacinėje instancijoje prašomo pridėti įrodymo ji negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos būtų atsisakęs priimti ar kad šių įrodymų pateikimo būtinybė būtų iškilusi po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nusprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti prašomus pridėti prie bylos įrodymus, kaip neatitinkančius naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje išimčių.

Dėl ieškovei skirto įspėjimo teisėtumo ir pagrįstumo

14. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes, to pagrindu priėmė iš dalies neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

15. Byloje nustatyta, kad Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

16. Ieškovei taikyta nuobauda – įspėjimas už tai, kad ji nevykdė asociacijos valdymo organų sprendimų – valdybos 2018 m. gruodžio 3 d. protokolo Nr. 2018-02 ir valdybos 2018 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 2018-03 – ir pažeidė Etikos kodekso 4, 11 punktus savavališkai paskiriant dalį lėšų vienam iš asociacijos narių, spekuliuojant įvairiais teiginiais ir tokiu būdu siekiant paveikti valdybos narius ir asociacijos vadovą; taip pat 15, 16, 17 punktus nepagrįstai įžeidinėjant ir kaltinant valdybos narius ir asociacijos vadovą el. laiškuose, pokalbių telefonu ir susitikimų metu; taip pat 19 punktą, reikalaujant LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsikišti į vidinių asociacijos konfliktų sprendimą ir palaikyti ieškovės poziciją.

17. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje tirtus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, jog atsakovės valdybos 2019 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. 2019-02 dalyje (4 punktas) skirti asociacijos narei Vilniaus moterų namams įspėjimą yra neteisėtas, todėl pripažino jį negaliojančiu.

18. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad sutinka su atsakovės pozicija, jog asociacijos įstatai nenumato asociacijos nariams teisės savo nuožiūra perskirstyti lėšas – tai yra išimtinė atsakovės valdybos kompetencija. Ieškovė, nevykdydama asociacijos valdybos sprendimų bei atsakovės nurodymų dėl ieškovei paskirtų 216 042 Eur lėšų ieškovės veiklai organizuoti įtraukimo į sąmatą ir jos pateikimo atsakovei tolimesnių procedūrų organizavimui, iš esmės trukdė greitam tolimesniam nurodytų lėšų gavimo, skyrimo, naudojimo procesui, delsė pasirašyti su ieškove numatytą Specializuotos pagalbos centro finansavimo valstybės biudžeto lėšomis sutartį, stabdė finansavimo sutarties sudarymo ir lėšų pervedimo procesą visiems asociacijos nariams, tačiau tokius ieškovės veiksmus teismas įvertino kaip nesukėlusius realių neigiamų pasekmių, kadangi ieškovės sąmata patvirtintai finansavimo sumai, kuri buvo reikalinga atsakovei tolimesnių procedūrų vykdymui bei Specializuotos pagalbos centro finansavimo valstybės biudžeto lėšomis sutarties pasirašymui, ieškovės buvo, nors ir vėliau, pateikta ir priimta ir nesukėlė kliūčių vykdyti 2019 m. sausio 28 d. tarp atsakovės ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie SADM sudarytą Valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį Nr. SPC 1-17. Ieškovės veiksmus reikalaujant padidinti finansavimą ir sudaryti sutartį 216 042 Eur sumai, pirmosios instancijos teismas vertino kaip ieškovės naudojimąsi savo, kaip asociacijos narės, teisėmis siekiant pasiekti derybų būdu ieškovei pageidaujamo rezultato – sutarties sudarymo didesnei finansavimo sumai, ieškovės veiksmus skirstant dalį planuojamų gauti iš atsakovės ginčo lėšų kitam asociacijos nariui, t. y. dėl 16 000 Eur skyrimo koordinaciniam centrui „Gilė“, teismas vertino kaip ieškovės teiktą siūlymą asociacijos valdybai dėl kitokio lėšų paskirstymo bei teiktinos atsakovei sąmatos koregavimo taipogi aktyviai naudojantis savo, kaip asociacijos narės, teisėmis, kaip kad ir ieškovės nurodytas kreipimasis į LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siekiant spręsti šioje dalyje šalių nesutarimus dėl nurodyto finansavimo, kaip kad ir ieškovės diskusijos viešoje erdvėje, tačiau jokiu būdu ne kaip psichologinis smurtas nagrinėjamu atveju; teismas įvertino ir tai, jog šalims nepavykus susitarti šiais klausimais, ieškovė pateikė atsakovei jos reikalaujamą sąmatą 16 000 Eur mažesnei sumai, o užsitęsęs laiko tarpas ginčo finansavimo sumai gauti bei sutartims sudaryti iš esmės neigiamų esminių pasekmių šalims bei kitiems asociacijos nariams nesukėlė, ieškovės teikta sąmata atsakovės buvo priimta, finansavimo lėšos gautos ir paskirstytos, sutartys sudarytos. Atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovė savo el. laiškuose, pokalbiuose pradėjo melagingai teigti apie neva neskaidrius asociacijos valdybos ir vadovės sprendimus, spekuliuoti SAD ministro nurodymais, tuo galbūt siekdama daryti įtaką asociacijos valdybai ir vadovei ir riboti jų laisvą valią priimant sprendimus tam, kad būtų priimti ieškovės vadovės pageidaujami sprendimai, įvertinęs byloje pateiktus ir tirtus įrodymus, teismas, nesant byloje kitų tai patvirtinančių ar (ir) paneigiančių duomenų bei įrodymų, nevertino kaip ieškovės neteisėtus veiksmus siekiant daryti įtaką asociacijos valdybai ir vadovei ir riboti jų laisvą valią priimant sprendimus tam, kad būtų priimti ieškovės vadovės pageidaujami sprendimai, ir konstatavo ieškovės veiksmuose nebuvus Etikos kodekso 4, 11, 15–17 punktų pažeidimų.

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prieš tai nurodytus ieškovės atliktus veiksmus vertino kaip teisėtus, pagrįstus, asociacijos ir jos narių teisių ir teisėtų interesų nepažeidžiančiais veiksmais, kuriais ieškovė tik įgyvendino jai priklausančias teises.

20. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą. Įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra: a) materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos; b) įrodomieji faktai, t. y. įstatymuose nurodyti faktai, kurių pagrindu teismas daro išvadą apie reikšmingų ginčo (bylos) aplinkybių egzistavimą; c) procesinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia procesiniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

21. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės valdybos 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 2018-2 atsakovės valdyba, be kitų klausimų, nutarė asociacijos narių 2019 metų biudžetą Specializuotų pagalbos centrų veiklai paskirstyti atitinkamomis sprendime nurodytomis sumomis, šiuo konkrečiu atveju ieškovei buvo paskirstyta 216 042 Eur suma. 2018 m. gruodžio 12 d. ieškovė el. laišku pateikė asociacijai 2018 m. gruodžio 11 d. Išrašą iš ieškovės valdybos narių susirinkimo protokolo Nr. 6, kuriuo ieškovė nusprendė dalį jiems skirto finansavimo, t. y. 16 000 Eur, paskirti koordinaciniam centrui „Gilė“. Net ir po to, kai atsakovė informavo ieškovę, jog pastaroji neturi teisės perskirstyti atsakovės jau paskirstyto finansavimo, pastaroji 2018 m. gruodžio 14 d. informavo atsakovę, kad teiks sąmatą, kurioje 2019 m. Specializuotos pagalbos centro veiklai bus numatyta 200 000 Eur suma, t. y. 16 042 Eur mažesnė nei numatyta šiam Specializuotos pagalbos centrui, 2018 m. gruodžio 15 d. ieškovė atsiuntė atsakovei sąmatą 200 000 Eur sumos, informuodama, kad ji sudaryta „atsižvelgiant į Ministerijos ir asmeniškai Ministro nurodymus“, ir prašydama ją tvirtinti kaip ir koordinacinio centro „Gilė“ sąmatą. Atsakovė ne kartą 2018 m. gruodžio 16 d., 2018 m. gruodžio 17 d. prašymais ragino koordinacinį centrą „Gilė“ pakoreguoti sąmatas, tačiau šie raginimai liko neįgyvendinti. Atsakovė išsiuntė koordinaciniam centrui „Gilė“ prašymą, raginantį iki 2019 m. sausio 17 d. pateikti perskaičiuotą sąmatą, ir įspėjimą, kad pastaroji organizacija, ignoruodama asociacijos valdybos sprendimus, stabdo finansavimo sutarties sudarymo ir lėšų pervedimo procesą visiems asociacijos nariams. Koordinacinis centras „Gilė“ į šį raginimą atsižvelgė ir iki nurodyto termino pateikė perskaičiuotą sąmatą. 2019 m. sausio 28 d. tarp asociacijos ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo sudaryta Valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartis Nr. SPC1-17, kurioje nurodyta kiekvienam asociacijos nariui skirta lėšų suma, atitinkamai ieškovei – 200 000 Eur, koordinaciniam centrui „Gilė“ – 25 412 Eur, o atsakovei 91 042 Eur. 2019 m. vasario 8 d. atsakovė su visais asociacijos nariais, išskyrus ieškove, sudarė Specializuotos pagalbos centro finansavimo valstybės biudžeto lėšomis sutartis. 2019 m. vasario 13 d. ieškovė atsiuntė pretenziją Nr. VMN-2019/09, o 2019 m. vasario 26 d. – prašymą Nr. VMN/2019-13, kuriais reikalavo pateikti sutartį 216 042 Eur sumai, o asociacijos valdyba ir vadovas kaltinami neteisėtais veiksmais. Atsakovė 2019 m. vasario 19 d. el. laišku išsiuntė ieškovei atsakymą į 2019 m. sausio 13 d. pretenziją; taip pat ji pristatė posėdžio dalyviams parengtą atsakymą į ieškovės 2019 m. vasario 26 d. prašymą, ieškovės vadovės L. H. V. asociacijai siųstų el. laiškų, pretenzijos, prašymo turinį ir prašė skirti ieškovės vadovei L. H. V. įspėjimą dėl teisėtų asociacijos valdymo organų sprendimų nevykdymo ir Etikos kodekso nuostatų nesilaikymo.

23. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovė savo, kaip juridinio asmens asociacijos narės, valdyboje priimdama sprendimą dėl lėšų perskirstymo ir reikalaudama atsakovės valdybos jį vykdyti, teikdama veiklos sąmatą ne valdybos nutarime Nr. 2018-02 patvirtintai sumai, minėto valdybos nutarimo Nr. 2018-02 akivaizdžiai nevykdė ir tuo siekė daryti įtaką ir primesti savo valią kitiems asociacijos nariams.

24. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad asociacijos narys privalo laikytis asociacijos įstatų. Atsakovės 2018 m. spalio 22 d. patvirtintų įstatų 14.1. ir 15.1. punktuose yra nurodyta, kad tiek asocijuotieji, tiek tikrieji asociacijos nariai turi pareigą laikytis asociacijos įstatų. Įstatų 28 punkte nurodyti asociacijos valdybos kompetencijai priskirtini klausimai: 28.1. punkte numatyta, kad asociacijos valdyba tvirtina ateinančių metų asociacijos biudžetą ir sprendžia lėšų panaudojimo klausimus, įstatų 28.3. punkte numatyta, jog asociacijos valdyba tvirtina atskirų programų vykdymo nuostatus, sąmatas, kontroliuoja jų vykdymą. Įstatų 14.2. punkte yra aiškiai pasakyta, jog asociacijos tikrieji nariai turi pareigą vykdyti asociacijos organų sprendimus.

25. Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, šias aplinkybes patvirtinantiems įrodymams, minėtam teisiniam reglamentavimui bei asociacijos veiklos vidaus dokumentais, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad esant galiojančiam ir ieškovei žinomam 2018-12-03 Asociacijos valdybos sprendimui Nr. 2018-02 dėl 216 042,00 eurų skyrimo ieškovei bei 25 412,00 eurų skyrimo koordinaciniam centrui „Gilė“, ieškovė pateikusi atsakovei 2018-12-11 išrašą iš savo valdybos narių susirinkimo protokolo Nr. 6, kuriame, neturėdama jokių įgaliojimų skirstyti asociacijos lėšų ir pažeisdama įstatus (28.1. ir 28.3. punktus), nesilaikydama visiems nariams žinomo asociacijos valdybos sprendimo Nr. 2018-02 (įstatų 14.2. p.), neturėdama jokio teisinio pagrindo ir kompetencijos – neteisėtai nusprendė dalį Vilniaus Moterų namams numatyto finansavimo, t. y. 16 000,00 eurų, paskirti kitam nariui – koordinaciniam centrui „Gilė“.Apeliacinės instancijos vertinimu, vien tai, kad ieškovės veiksmai (sprendimas paskirstyti dalį atsakovės valdybos ieškovei nustatyto finansavimo kitam nariui – koordinaciniam centrui „Gilė“, neturint kompetencijos priimti tokį sprendimą bei asociacijos valdybos sprendimo Nr. 2018-02 nepaisymas) iš esmės nesukėlė realių neigiamų padarinių asociacijai ir jos nariams, nepatvirtina tokio ieškovės veikimo teisėtumo ir pagrįstumo. Prieš tai nurodytais savo veiksmais ieškovė iš esmės nesilaikė asociacijos įstatų, tuo neabejotinai trikdydama asociacijos ir jos narių veiklą, kadangi asociacija, kaip patvirtina byloje esantys duomenys, projekto paraišką Specializuotos pagalbos centrų projektų atrankos 2019 metų konkursui LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijai privalėjo pateikti iki 2018-12-20, todėl atsakovės valdyba dėl ieškovės netinkamo veikimo, siekdama užtikrinti asociacijos tikslų įgyvendinimą, paslaugų teikimo finansavimą nariams ir veikdama pagal suteiktą kompetenciją, buvo priversta 2018-12-16 priimti sprendimą 16 000 eurų sumą (kurios ieškovė atsisakė savo valdybos sprendimu ir sąmata, nes šios sumos neįtraukė į savo galutinį biudžetą), perkelti į asociacijos sąmatą ir paskirti visų asociacijos narių išlaidoms, susijusioms su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (Reglamentas (ES) 2016/679) įgyvendinimu, apmokėti.

26. Pakartotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės veiksmus (savavališkai priimant sprendimą dėl asociacijos lėšų perskirstymo ir esamo asociacijos sprendimo nepaisymą) vertino kaip ieškovės teiktą siūlymą asociacijos valdybai dėl kitokio lėšų paskirstymo bei teiktinos atsakovei sąmatos koregavimo tuo aktyviai naudojantis savo, kaip asociacijos narės, teisėms, kadangi, kaip jau minėta prieš tai, ieškovei nėra priskirtina kompetencija spręsti klausimus, susijusius su asociacijos turimu ar jai skirtinu finansiniu biudžetu ir šio biudžeto išskirstymu asociacijos narėms, šiuos klausimus nagrinėti kompetentinga išskirtinai tik asociacijos valdyba (įstatų 18.1. ir 18.3. punktai). Papildomai pažymėtina ir tai, kad net atsakovei raginant stabilizuoti susidariusią padėtį ir ieškovei vykdyti 2018 m. gruodžio 3 d. asociacijos valdybos sprendimą ir nepažeidinėti įstatų (neturint kompetencijos priimti sprendimų asociacijos biudžeto skirstymo klausimais) ieškovė ir toliau nuosekliai ignoravo tokius atsakovės raginimus ir nevykdė asociacijos valdybos priimto aktualaus sprendimo dėl biudžeto paskirstymo (įstatų 14.2. p.).

27. Galiausiai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovei visus asociacijos narius informavus apie valdybos 2018-12-16 nutarimą Nr. 2018-03 dėl 16 000,00 eurų perkėlimo į asociacijos sąmatą ir jos panaudojimo asmens duomenų apsaugai, ieškovė pareikalavo asociacijos padidinti jai finansavimą ir sudaryti sutartį bendrai 216 042,00 eurų sumai, t. y. sumai, kuri nė nebeatitiko pačios ieškovės pateiktos veiklos sąmatos (sąmata buvo pateikta 200 000 Eur sumai). Apeliantė taikliai pastebi ir tai, kad vadovaujantis 2019-01-10 LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio potvarkiu Nr. A3-3 paskirto finansavimo 2019 m. Specializuotos pagalbos centrams, tam, kad būtų skirtas finansavimas, asociacija pirmiausia turėjo pateikti projekto paraišką su detaliai suplanuota sąmata pagal visų narių pateiktas sąmatas, tada paraiška turėjo būti įvertinta, ir tik po to galėjo būti asociacijos sudaryta finansavimo sutartis dėl valstybės lėšų skyrimo su LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovės veiksmai, kuriais pastaroji nevykdė valdybos priimtų sprendimų, tokiais savo veiksmais sukeldama riziką sutarties dėl finansavimo Specializuotos pagalbos centrams sudarymui, o galiausiai, nesilaikydama prieš tai nurodytos tvarkos bei valdybos 2018-12-16 nutarimo Nr. 2018-03, reikalaudama sudaryti sutartį bendrai 216 042,00 eurų sumai, t. y. sumai, kuri nė nebeatitiko pačios ieškovės pateiktos veiklos sąmatos, aktyviai naudojosi savo kaip asociacijos narės teisėmis.

28. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinių asmenų steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimus, visų pirma siekė apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos atitinkamais juridinio asmens valdymo organų sprendimais, interesus bei viešąjį interesą.

29. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė nurodytų asociacijos valdybos priimtų sprendimų dėl lėšų asociacijos nariams paskirstymo teismine tvarka neskundė, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nesutikdama su asociacijos sprendimais turėjo teisę pastaruosius skųsti teismine tvarka ir būtent tokiu būdu įgyvendinti savo kaip asociacijos teises, vietoje to, kas nurodyta, pastaroji savarankiškai nusprendė nesivadovauti asociacijos valdybos priimtais sprendimais, jų nesilaikyti, o veikti savavališkai ir nerūpestingai, tuo sukeliant riziką ne tik asociacijos, bet ir visų jos narių, iš jų ir savo teisėms bei teisėtiems lūkesčiams veiklos finansavimo apimtyje, toks ieškovės veikimas jokiu būtų negali būti vertinamas kaip teisėtas asociacijos narei priskirtinų teisių įgyvendinimas.

30. Iš byloje esančių įrodomųjų duomenų ir jų sekos matyti, kad ieškovė, sužinojusi apie 2018-12-16 nutarimą Nr. 2018-03 dėl 16 000,00 eurų perkėlimo į asociacijos sąmatą ir jos panaudojimo asmens duomenų apsaugai visiems nariams, laikotarpiu nuo 2019-01-18 iki 2019-01-28 siuntė asociacijos nariams ir valdybai el. laiškus su reikalavimais įgyti sumą, kurios, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pati atsisakė. Po 2018-12-16 nutarimo Nr. 2018-03 priėmimo, ieškovė pasiūlė už 16 000,00 Eur sumą pravesti visiems asociacijos nariams mokymus, tokiu būdu siekdama įgyti pinigines lėšas, kurių pati atsisakė, tokio ieškovės pasiūlymo asociacijos nariai netenkino. Galiausiai, 2019-02-13 pretenzijoje Nr. VMN-2019-09 ieškovė nurodė, kad 16 042 eurų sumą siekiama nusavinti ir panaudoti neskaidriai, tokius teiginius ieškovė pakartojo ir 2019-02-26 prašyme Nr. VMN-2019/13.

31. 2019-01-10 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio potvarkiu dėl lėšų Specializuotos pagalbos centrų veiklų įgyvendinimui 2019 m. skyrimo, asociacijos nariai iki 2019-01-17 turėjo pareigą pateikti asociacijai ketvirčiais paskirstytas 2019 m. išlaidų sąmatas, kurių suma buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio potvarkiu ir kurių pagrindu visi asociacijos nariai turėjo sudaryti Specializuotos pagalbos centro veiklų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis sutartis. 2019 m. vasario 8 d. atsakovė su visais asociacijos nariais, išskyrus ieškove, sudarė Specializuotos pagalbos centro finansavimo valstybės biudžeto lėšomis sutartis. Pakartotina, jog 2019 m. vasario 13 d. ieškovė atsiuntė pretenziją Nr. VMN-2019/09, o 2019 m. vasario 26 d. – prašymą Nr. VMN/2019-13 atsakovei, kuriais reikalavo pateikti sutartį 216 042 Eur sumai, o asociacijos valdyba ir vadovas buvo kaltinami neteisėtais veiksmais. 2019-03-04 ieškovė buvo vienintelė iš 17 asociacijos narių, vis dar nesudariusi sutarties dėl Specializuotos pagalbos centro veiklų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis ir dėl to visi asociacijos nariai nebuvo gavę veiklos finansavimo.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė byloje įrodė, kad toks ieškovės elgesys kėlė grėsmę visos asociacijos ir jos narių veiklai ir tinkamam sutarties tarp asociacijos ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Specializuotos pagalbos centro veiklų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis įgyvendinimui.

33. Teisėjų kolegija kaip pagrįstus vertina apeliantės teiginius, kad nors skundžiamas įspėjimas ieškovei buvo skirtas ir už Etikos kodekso nuostatų pažeidimus, kurį patvirtino 2018 m. spalio 9–10 dienomis įvykęs Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos steigiamasis susirinkimas, tačiau sprendime pirmosios instancijos teismas tik formaliai pasisakė, kad Etikos kodekso normas pažeidžiančio ieškovės elgesio nevertina kaip Etikos normas pažeidžiančių veiksmų, nenurodydamas jokio kitokio šio ieškovės elgesio vertinimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės elgesio kaip atitinkančio / pažeidžiančio asociacijos Etikos kodeksą, kuris aiškiai įtvirtino pagrindinius asociacijos narių elgesio principus, t. y. tas elgesio normas, kurių tiesiogiai nenustato Lietuvos Respublikos teisės aktai, asociacijos įstatai ir kiti vidaus tvarkomieji dokumentai ir kuris privalomas visiems asociacijos nariams.

34. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė savo veiksmais nepripažino kitų narių nuomonės, galiojančių valdybos sprendimų, nuolat nepagrįstai įžeidinėjo ir kaltino asociacijos valdybos narius ir vadovą viešai, el. laiškuose, pokalbių telefonu ir susitikimų metu, tuo būdu elgėsi nekorektiškai, nepagarbiai, tuo pažeisdama galiojančias etikos normas, tačiau teismas šių veiksmų nevertino kaip pažeidžiančių etikos normas ir nenurodė jokio šio nevertinimo motyvų.

35. Etikos kodekse numatyta, jog asociacijos nariai turi būti atviri, sąžiningi ir skaidrūs visuose santykiuose su valstybės įstaigomis, rėmėjais, partneriais, pagalbos gavėjais ir kitomis suinteresuotomis šalimis, išskyrus asmeninius santykius ir patentuotą bei asmens duomenų apsaugos nuostatomis apsaugotą informaciją (Etikos kodekso 4 punktas); Tarpusavio santykiuose nariai privalo vadovautis solidarumo, lygiateisiškumo, pasitikėjimo, taktiškumo, mandagumo, sąžiningumo principais (Etikos kodekso 11 punktas); Pripažinti kitų asociacijos narių nuomonių skirtumus ir priimti konstruktyvią kritiką (Etikos kodekso 15 punktas); Korektiškai aiškintis tarpusavio nesusipratimus (Etikos kodekso 16 punktas); Pagarbiai bendrauti su kolegomis, pagalbos gavėjais, valstybės įstaigų, kitų organizacijų atstovais, rėmėjais, partneriais, atstovaujant asociaciją (Etikos kodekso 17 punktas).

36. Byloje yra pateikti visiems asociacijos nariams skirti el. laiškai, kuriuose ieškovė kaltina asociacijos vadovę, valdybos pirmininkę ir nares nekompetencija, piktnaudžiavimu valdžia, neteisėtais sprendimais – 2019-02-13 pretenzijoje Nr. VMN-2019/09 ieškovė nurodė, kad „kyla pagrįstas įtarimas, kad 16 042 eurų sumą siekiama nusavinti ir panaudoti neskaidriai <...> tokie veiksmai turi LR BK numatytų patikėto turto pasisavinimo iššvaistymo požymių <...> piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi“, ieškovės 2019-02-26 prašyme Nr. VMN-2019/13 asociacijos vadovė kaltinama nusikaltimų padarymu, įgaliojimų viršijimu, žalos padarymu ir kt. Sutiktina, kad ieškovė nei asociacijos nariams teikdama minėtą pretenziją ir raštą, nei šioje byloje nepateikė jokių prieš tai nurodytus teiginius patvirtinančių dokumentų.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nepagrįsti ieškovės 2019-02-13 pretenzijoje Nr. VMN-2019/09 ir 2019-02-26 prašyme Nr. VMN-2019/13 teiginiai, nurodyti apie asociacijos siekį pasisavinti ir iššvaistyti gautą finansavimą, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, nesant šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, neatitinka patikimumo bei lojalumo įsipareigojimų bei neabejotinai asociacijos nariams sukelia atitinkamas abejones asociacijos vadovo ir valdybos kompetencija, vykdomos veiklos skaidrumu bei teisėtumu. Ieškovės dokumentuose nurodyti teiginiai bei prieš tai nurodytas veikimas, kuris sukėlė riziką atsakovės ir jos narių teisėms ir teisėtiems lūkesčiams, yra nesuderinamas su atvirumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo, pagarbos vienas kitam ir kt. principams, kuriais asociacija ir jos nariai vadovaujasi vykdydami veiklą, tarpusavyje komunikuodami ir siekdami bendrų asociacijos įstatuose nurodytų tikslų.

38. Visumos teismo nustatytų aplinkybių pagrindu, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai už tai, kad ieškovė nevykdė asociacijos valdymo organų sprendimų – valdybos 2018 m. gruodžio 3 d. protokolo Nr. 2018-02 ir valdybos 2018 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 2018-03 ir pažeidė Etikos kodekso 4, 11 punktus, savavališkai paskirdama dalį lėšų vienam iš asociacijos narių, spekuliuodama įvairiais teiginiais ir tokiu būdu siekdama paveikti valdybos narius ir asociacijos vadovą; taip pat 15, 16, 17 punktus nepagrįstai įžeidinėdama ir kaltindama valdybos narius ir asociacijos vadovą; taip pat 19 punktą reikalaudama LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsikišti į vidinių asociacijos konfliktų sprendimą ir palaikyti ieškovės poziciją, ieškovei skyrė įspėjimą.

39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės valdybos 2019 m. kovo 4 d. posėdis, kuriame buvo nuspręsta neinformavus ieškovės posėdžio metu įtraukti į darbotvarkę ieškovės konkrečių veiksmų svarstymą, o įtraukus šį naują klausimą į darbotvarkę ir svarstant ieškovės konkrečius veiksmus ir apsvarsčius juos priimtas sprendimas dėl nuobaudos – įspėjimo – ieškovei taikymo, buvo organizuotas ir vyko neinformavus ieškovės, nesudarius tinkamiausių ir priimtiniausių sąlygų (prielaidų) visiems suinteresuotiems asmenims, o ypač ieškovei, tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, nebuvo iš anksto ir aiškiai suformuluojami galimos nuobaudos pagrindai, nesudarytos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti ir pačiai ieškovei, tai pirmosios instancijos teismas vertino kaip esminį procedūrinį pažeidimą.

40. Teisėjų kolegija kaip pagrįstą vertina atsakovės teiginį, jog teismo sprendime nenurodyta jokių įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, kad atsakovė, skirdama ieškovei įspėjimą, padarė esminį procedūrinį pažeidimą, kadangi pirmiausia tam, kad teismas galėtų šią išvadą padaryti, teismas turėjo nustatyti, kokia asociacijoje nustatyta įspėjimo skyrimo procedūra.

41. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo išsamiai ištirti tiek teisinius (materialinius) įspėjimo skyrimo pagrindus, tiek ir procedūrinius, vertinti situaciją ne formaliai ir paviršutiniškai, bet išsamiai, t. y. įvertinti, kokios ieškovės nurodytos ir jos elgesį pateisinančios aplinkybės nebuvo valdybos įvertintos iki įspėjimo skyrimo ir kurias įvertinusi valdyba įspėjimo ieškovei nebūtų skyrusi. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, kad asociacija, skirdama ieškovei įspėjimą, padarė esminių procedūrinių pažeidimų, yra abstraktus, nekonkretus, neparemtas byloje surinktais įrodymais, teisės normomis ir nesudaro pagrindo išvadai pripažinti įspėjimą neteisėtu.

42. Asociacijos nariai privalo laikytis šio kodekso nuostatų; asociacijos Valdyba prižiūri, kaip laikomasi šio kodekso; už šio kodekso pažeidimus gali būti taikomos šios poveikio priemonės: vadovo įspėjimas; vadovo įspėjimas su paskelbimu asociacijos nariams; trumpalaikis narystės sustabdymas ir šalinimas iš narių, vadovaujantis asociacijos įstatų 16.2 punktu (Etikos kodekso 20–22 punktai).

43. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad asociacija savo vidinės veiklos dokumentais nėra apibrėžusi atsakomybės nariams skyrimo tvarkos, byloje pateikti asociacijos įstatai, Etikos kodeksas, valdybos darbo reglamentas nenustato procedūros, kad įspėjimas gali būti skiriamas tik iš anksto informavus ieškovę, įtraukus klausimą į darbotvarkę, informavus visus suinteresuotus asmenis tinkamai pasirengti tokio klausimo nagrinėjimui, iš anksto ir aiškiai suformulavus galimos nuobaudos pagrindus, sudarius sąlygas surinkti ir pateikti reikšmingą informaciją.

44. Asociacijos valdyba skyrė ieškovei įspėjimą 2019-03-04 nutarimu vadovaujantis asociacijos narių Etikos kodekso 3 skirsniu „Atsakomybė ir sankcijos“, Valdybos darbo reglamento 5.1.12 p., Asociacijos įstatų 28.12, 28.14 punktais, nes nustatė Etikos kodekso normų pažeidimus, kurie faktiškai truko nuo 2018 metų gruodžio mėn. Be to, sutiktina su atsakovės teiginiu, jog svarbi aplinkybė nuobaudos skyrimo procese buvo ir ta, kad 2019-03-04 ieškovė buvo vienintelė narė, nesudariusi Specializuotos pagalbos teikimo sutarties, dėl to visi asociacijos nariai negavo veiklos finansavimo lėšų, kurias turėjo galimybę gauti jau sausio mėnesį, tai yra akivaizdus veikimas prieš juridinį asmenį, kurio narė buvo ieškovė. Būtina įvertinti tai, kad 2019-05-08 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją Nr. VMN-2019/26, kuria pareikalavo iki 2019-05-20 įspėjimą panaikinti ir išdėstė savo nesutikimo argumentus. Ši ieškovo pretenzija buvo detaliai apsvarstyta 2019-06-19 valdybos posėdyje 3 klausimu, tačiau buvo konstatuota, kad ieškovės išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo įspėjimą naikinti. Darytina pagrįsta išvada, kad tokiu būdu, nesant nei Asociacijų įstatyme, nei asociacijos veiklos dokumentuose apibrėžtos nuobaudų skyrimo tvarkos, ieškovė buvo tinkamai išklausyta ir pastarajai buvo sudarytos visos galimybės pateikti jos veiksmus pateisinančius argumentus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad nuobauda – įspėjimas – ieškovei buvo skirtas be pagrindo ir esant tariamiems procedūriniams nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimams.

Dėl ieškovės pašalinimo iš asociacijos narių teisėtumo ir pagrįstumo

45. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog asociacijos visuotinis narių 2019 m. lapkričio 12 d. susirinkimas, kuriame buvo nutarta ieškovės neinformavus iki asociacijos visuotinio susirinkimo pradžios posėdžio metu vieno iš nario siūlymu įtraukti į darbotvarkę naują klausimą dėl ieškovės šalinimo iš asociacijos narių, šio klausimo įtraukimui prieštaraujant ir ieškovės atstovei L. H. V. iš anksto apie šio klausimo nagrinėjimą nepaskelbus, o įtraukus šį naują klausimą į susirinkimo darbotvarkę ir svarstant ieškovės konkrečius veiksmus ir apsvarsčius juos priimtas nutarimas dėl poveikio priemonės – ieškovės pašalinimo iš asociacijos narių (Etikos kodekso 22.3 punktas), buvo organizuotas ir vyko neinformavus iš anksto ieškovės, nesudarius tinkamiausių ir priimtiniausių sąlygų (prielaidų) visiems suinteresuotiems asmenims, o ypač ieškovei, tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, nebuvo iš anksto ir aiškiai suformuluojami galimos griežčiausios sankcijos pagrindai, nesudarytos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, tinkamai pasiruošus pasisakyti ir pačiai ieškovei, tai teismas vertino kaip esminį procedūrinį pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje tirtus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, jog asociacijos visuotinio narių 2019 m. lapkričio 12 d. susirinkimo nutarimo dalis dėl ieškovės pašalinimo iš asociacijos narių (4 punktas) yra neteisėta, todėl pripažino ją negaliojančia.

46. EŽTT, savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl Konvencijos 11 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisę jungtis į asociacijas kartu su kitais, yra pažymėjęs, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip uždedantis asociacijoms ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie, palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 11002/05). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra.

47. Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą ir šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, t. y. turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Šias garantijas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

50. Be to, nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio galimo nubaudimo klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą terminą iki numatomo posėdžio iškeliant klausimą dėl nario veiksmų / neveikimo / netinkamo veikimo bei galimos nuobaudos taikymo, šiuos klausimus iš anksto įtraukiant į posėdžio darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio numatytos atsakomybės klausimą numatyta nagrinėti, ir kitiems nariams pasirengti nagrinėti šiuos klausimus ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario atžvilgiu taikyta nuobaudos procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

51. Asociacijų įstatyme tiesiogiai nereglamentuojama asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą šios teisinės formos juridiniai asmenys įpareigojami tai nustatyti įstatuose. Atsakovės įstatų 16.2. punkte nustatyta, kad asociacijos tikrasis narys arba asocijuotas narys gali būti pašalintas iš asociacijos, jeigu jis pažeidė šiuos įstatus, nevykdė asociacijos organų sprendimų, nesilaikė profesinės etikos normų ir jo veiksmai prieštaravo asociacijos veiklai, narys nemoka nario mokesčio ar be pateisinamos priežasties nevykdo kitų įsipareigojimų, nustatytų šiuose įstatuose. Paaiškėjus prieš tai nurodytoms aplinkybėms valdyba priima sprendimą dėl narystės sustabdymo. Valdyba suteikia nariui 30 dienų ar kitą protingą terminą trūkumams ištaisyti ir išklauso nario paaiškinimus, pateiktinus per valdybos nustatytą protingą terminą. Nariui ištaisius trūkumus ir pateikus paaiškinimus arba suėjus paaiškinimų pateikimo terminui, jeigu iš nario veiksmų arba neveikimo matyti, kad jis šia teise naudotis atsisakė, valdyba gali priimti sprendimą atšaukti narystės sustabdymą arba sušaukia visuotinį narių susirinkimą, kuris svarsto klausimą dėl nario pašalinimo ir asociacijos. Sprendimą dėl asociacijos tikrojo ir asocijuoto nario pašalinimo iš asociacijos valdybos teikimu priima visuotinis narių susirinkimas.

52. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog asociacijos visuotinio narių 2019 m. lapkričio 12 d. susirinkimo nutarimu (4 punktas) ieškovė buvo pašalinta iš asociacijos narių už tai, kad nepaisydama valdybos 2019 m. kovo 4 d. sprendimo skirti ieškovei įspėjimą už asociacijos valdymo organų sprendimų nevykdymą ir valdybos 2019 m. birželio 19 d. priminimą, kad už asociacijos nario pareigų nevykdymą ir profesinės etikos normų pažeidimą gali būti stabdoma narystė asociacijoje, svarstomas nario pašalinimas iš asociacijos, toliau nuolat ignoruoja asociacijos valdymo organų sprendimus ir nesilaiko profesinės etikos normų; 2019 m. spalio 4 d. valdybos sprendimu sustabdyta ieškovės narystė asociacijoje, tačiau ir per šį laiką ieškovės veiklos trūkumai nebuvo ištaisyti; ieškovė nepateikė tinkamai užpildytų Specializuotos pagalbos centrų veiklai 2019 m. skirto finansuoti projekto finansų ir veiklos ataskaitų už 2019 m. I, II ir III ketv. bei pirminių dokumentų, patvirtinančių patirtų išlaidų teisėtumą, – tokiais veiksmais ieškovė nuolat nesilaikė asociacijos įstatų, pažeidinėjo 2019 m. kovo 6 d. Specializuotos pagalbos centro finansavimo valstybės biudžeto lėšomis sutarties Nr. LMTĮA 2019/02-16 5.2.6. ir 5.2.11. punktus, tai kelia grėsmę, kad asociacija negalės įgyvendinti 2019 m. sausio 28 d. Valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties Nr. SPC1-17 5.14.1. ir 5.14.2 punktuose išdėstytų reikalavimų, dėl to gresia VII skyriuje numatytų sankcijų taikymas; ieškovė, nepaisant to, kad buvo supažindinta su visais išvardytais valdybos sprendimais, toliau pažeidžia asociacijos įstatus, nes nuolat nevykdo asociacijos valdymo organų sprendimų, nesilaiko profesinės etikos normų ir nuolat naudoja psichologinį smurtą prieš asociacijos narius, valdybą ir vadovą.

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamame sprendime analizavo ir asociacijos valdybos 2019 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 2019-04 dėl ieškovės narystės asociacijoje sustabdymo priėmimo aplinkybes, kadangi šis valdybos nutarimas yra neabejotinai susijęs su visuotinio narių susirinkimo metu priimtu sprendimu pašalinti ieškovę iš asociacijos narių. Pakartotina, kad atsakovės įstatų 16.2. punkte yra numatyta, jog iki tol, kol visuotinis narių susirinkimas spręs klausimą dėl nario pašalinimo iš asociacijos, valdyba priima sprendimą dėl narystės sustabdymo, valdyba suteikia nariui 30 dienų ar kitą protingą terminą trūkumams ištaisyti ir išklauso nario paaiškinimus, pateiktinus per valdybos nustatytą protingą terminą. Nariui ištaisius trūkumus ir pateikus paaiškinimus arba suėjus paaiškinimų pateikimo terminui, jeigu iš nario veiksmų arba neveikimo matyti, kad jis šia teise naudotis atsisakė, valdyba gali priimti sprendimą atšaukti narystės sustabdymą arba sušaukia visuotinį narių susirinkimą, kuris svarsto klausimą dėl nario pašalinimo ir asociacijos. Sprendimą dėl asociacijos tikrojo ir asocijuoto nario pašalinimo iš asociacijos išskirtinai valdybos teikimu priima visuotinis narių susirinkimas.

54. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas valdybos 2019 m. spalio 4 d. posėdžio organizavimą, posėdžio eigą bei nurodyto nutarimo priėmimą kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais, pagrįstai nusprendė, jog posėdis organizuotas, pravestas bei nutarimas priimtas tinkamai neinformavus ieškovės apie šį posėdį bei šiame posėdyje svarstomą svarbų klausimą ieškovės atžvilgiu, šis posėdis taip pat vyko nesudarius tinkamiausių ir priimtiniausių sąlygų (prielaidų) visiems suinteresuotiems asmenims, o ypač ieškovei, tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, nebuvo iš anksto ir aiškiai suformuluojami galimos sankcijos pagrindai, nesudarytos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti ir pačiai ieškovei, ir tokie procedūriniai veiksmai neatitinka atsakovės įstatuose numatytos pašalinimo iš asociacijos narių tvarkos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

55. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime nurodytu argumentu, kad nagrinėjamu atveju šis reikšmingas klausimas dėl ieškovės pašalinimo iš asociacijos buvo nagrinėjamas visiškai netikėtai ir ieškovei visiškai nepasirengus. Ieškovė šiuo atveju nebuvo tinkamai ir iš anksto informuota apie svarstomo klausimo esmę ir šio nagrinėjamo klausimo ribas.

56. Prieš tai minėtas įstatų 16.2. punktas užtikrina procedūrą, kad nario pašalinimo klausimas nebūtų nagrinėjimas netikėtai, kadangi tokiam klausimui neabejotinai turi būti pasiruošta. Įstatai įsakmiai nurodo, kad nario pašalinimo klausimas priimamas asociacijos valdybos teikimu. Tačiau šiuo atveju valdybos teikimo nebuvo. Klausimas dėl ieškovės pašalinimo buvo įtrauktas susirinkimo metu, pasiūlius N. D., kuri nėra valdybos narė. Taigi klausimas dėl ieškovės pašalinimo visuotiniam susirinkimui nebuvo teikiamas valdybos. Iš bylos duomenų matyti, kad iš anksto į susirinkimo darbotvarkę klausimas dėl ieškovės pašalinimo nebuvo įtrauktas. Taigi klausimas dėl ieškovės pašalinimo į darbotvarkę įtrauktas siurpriziškai, tam nepasiruošus, neinformavus iš anksto. Tačiau nagrinėjamu atveju įstatuose nustatytos procedūros nebuvo laikomasi. Nagrinėjamu atveju įstatuose nurodyta klausimo dėl nario pašalinio iš asociacijos nagrinėjimo procedūra buvo pažeista.

57. Prieš tai paminėtas aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti liudytojų parodymai. Teismo posėdžio metu liudytoja D. P. patvirtino, kad į asociacijos narių susirinkimo darbotvarkę iki posėdžio pradžios klausimas dėl ieškovės pašalinimo iš asociacijos narių nebuvo įtrauktas, šis klausimas buvo įtrauktas jau prasidėjus susirinkimui prie pozicijos – kiti klausimai, vėliau šis klausimas susirinkimo metu buvo nagrinėjamas ir priimtas sprendimas pašalinti ieškovę iš asociacijos narių. Teismo posėdžio metu liudytoja L. M. nurodė, kad apie visuotinį asociacijos susirinkimą ji sužinojo likus dviem dienoms iki susirinkimo, tačiau jo darbotvarkėje nebuvo įrašytas klausimas dėl ieškovės pašalinimo iš asociacijos narių, jei ji būtų žinojusi, kad ruošiamasi susirinkime svarstyti klausimą dėl ieškovės pašalinimo iš asociacijos narių, ji būtų tokiame susirinkime dalyvavusi ir balsavusi prieš, nes gerai pažįsta ieškovės vadovę kaip gerą specialistę.

58. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovės deklaratyviais teiginiais, kad ieškovė galėjo numatyti tiek svarstomų klausimų apimtį, tiek svarbą ir tinkamai susirinkimui pasiruošti, ieškovei neva buvo žinomos tiek narystės sustabdymo, tiek galimo pašalinimo priežastys, todėl iškeltas narystės klausimas negalėjo būti netikėtas tiek ieškovei, tiek kitiems nariams. Akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo sudarytos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Šiuo atveju nebuvo iš anksto ir aiškiai suformuluoti pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan. Kaip matyti, nors susirinkime ir dalyvavo dauguma narių, tačiau tai nepatvirtina, kad apie posėdį buvo informuoti visi nariai ir kad jie žinojo, koks klausimas bus svarstomas susirinkime. Šiuo atveju ieškovė nagrinėjamu klausimu negalėjo pasiruošti. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė iki susirinkimo būtų buvusi informuota apie siūlymą nagrinėti klausimą dėl jos pašalinimo. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė iki susirinkimo pradžios žinojo apie tai, kad į susirinkimo darbotvarkę yra įtrauktas klausimas dėl jos pašalinimo iš asociacijos narių. Susirinkimo darbotvarkėje nebuvo nurodyta, kad numatoma svarstyti klausimą dėl ieškovės pašalinimo. Atsakovė neįrodė, kad klausimo dėl šalinimo iš asociacijos narių iškėlimas negalėjo būti netikėtas ir buvo sudarytos visos prielaidos tinkamai pasirengti šio klausimo svarstymui, išsiaiškinti reikšmingą informaciją, suformuoti nuomonę. Nagrinėjamu atveju dėl klausimo svarbos (tikrojo nario pašalinimo iš asociacijos) turėjo būti išlaikyta tinkama procedūra.

59. Taigi buvo padaryti akivaizdūs prieš tai nurodyti procedūriniai pažeidimai, sudarantys pagrindą pripažinti 2019-11-12 protokolą neteisėtu. Ginčijama protokolo dalis turi būti panaikinta CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu. Sutiktina, kad, esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovė, teigianti, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą. Tačiau atsakovė pašalinimo procedūros tinkamumo visiškai nepagrindė.

60. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas faktines aplinkybes, bylojančias apie ginčijamo sprendimo priėmimo aplinkybes, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisinių reglamentavimu ir teismine praktika, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstai konstatavo, jog asociacijos visuotinis narių 2019-11-12 susirinkimas, kuriame buvo nutarta ieškovės neinformavus iki asociacijos visuotinio susirinkimo pradžios posėdžio metu vieno iš nario siūlymu įtraukti į darbotvarkę naują klausimą dėl ieškovės šalinimo iš asociacijos narių, šio klausimo įtraukimui prieštaraujant ir ieškovės atstovei L. H. V. iš anksto apie šio klausimo nagrinėjimą nepaskelbus, o įtraukus šį naują klausimą į susirinkimo darbotvarkę ir svarstant ieškovės konkrečius veiksmus ir apsvarsčius juos priimtas nutarimas dėl poveikio priemonės – ieškovės pašalinimo iš asociacijos narių (Etikos kodekso 22.3 punktas), buvo organizuotas ir vyko neinformavus iš anksto ieškovės, nesudarius tinkamiausių ir priimtiniausių sąlygų (prielaidų) visiems suinteresuotiems asmenims, o ypač ieškovei, tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, nebuvo iš anksto ir aiškiai suformuluojami galimos griežčiausios sankcijos pagrindai, nesudarytos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, tinkamai pasiruošus pasisakyti ir pačiai ieškovei, ir tai vertino kaip esminį procedūrinį pažeidimą (CPK 185 straipsnis).

61. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui teisingai ir pagrįstai dėl procedūrinių pažeidimų pripažinus negaliojančiu atsakovės Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos visuotinio narių 2019 m. lapkričio 12 d. susirinkimo sprendimo dalį dėl ieškovės Vilniaus moterų namų pašalinimo iš Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos narių, dėl materialiųjų ieškovės teisių suvaržymo pagrindų vertinimo apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

62. Apeliantė nurodo, kad nors ieškovė atsisakė vieno iš reikalavimų, tačiau atsakovė dėl šio reikalavimo pareiškimo patyrė bylinėjimosi išlaidas. Todėl atsakovė, teikdama teismui 2019-12-30 atsiliepimą į patikslintą ieškinį, pateikė argumentus ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl dalies, kurios ieškovė atsisakė. Pažymėjo, kad šioje byloje nebuvo nustatyti jokie duomenys, kad šio ieškinio reikalavimo atsisakymą būtų nulėmęs atsakovės elgesys, tačiau akivaizdu, kad teismas dėl šios dalies bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė.

63. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti kartu su 2020-02-05 bei papildyti 2021-02-10 prašymais. Už atsiliepimo į pradinį ieškinį ruošimą atsakovė patyrė 1 597,20 eurus bylinėjimosi išlaidų pagal 2019 07 29 PVM sąskaitą faktūrą, RUS Nr. 1907291, bei mokėjimo pavedimą; už atstovo dalyvavimą 2019-10-16 teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas pradinis ieškinys su reikalavimu, kurio ieškovė atsisakė, atsakovė patyrė 786,50 eurus bylinėjimosi išlaidų pagal 2019 10 31 PVM sąskaitą faktūrą, RUS Nr. 1910313, bei mokėjimo pavedimą. Iš viso – 2 383,70 eurus. Ieškovei atsisakius 50 proc. reikalavimų, teismas turėjo priteisti atsakovei iš ieškovės 1 191,85 eurą.

64. Apeliantė nurodė ir tai, kad už atskirojo skundo ruošimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovė patyrė 363,00 eurus išlaidų pagal 2020 01 31 PVM sąskaitą faktūrą, RUS Nr. 2001317, bei mokėjimo pavedimą. Laikinąsias apsaugos priemones apeliacinei instancijai panaikinus, šios išlaidos taip pat turėjo būti priteistos atsakovei iš ieškovės.

65. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-06-14 ieškovės pateiktas ieškinys, kuriuo prašyta: 1) pripažinti negaliojančiu Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos valdybos 2019-03-04 sprendimo dalį, kuria asociacijos narei Vilniaus moterų namams skirtas įspėjimas (2019-03-04 Valdybos protokolo 4 p.).; 2) Įpareigoti Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociaciją pasirašyti su asociacija Vilniaus moterų namais 2019 m. finansavimo sutartį visai 2018-12-03 Valdybos sprendime Nr. 2018-02 nurodytai sumai – 216 042,00 Eur.

66. 2019-10-16 įvyko teismo posėdis, kuriame bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas. Ieškovei ir atsakovei buvo pasiūlyta susitarti taikiai, atsakovės vadovė J. C. nurodė, jog reikia pasitarti su valdyba, negali priimti vienasmeniško sprendimo. Teismas suteikė laiko ginčo šalims susitaikyti ir paskyrė naują teismo posėdžio datą. Tačiau pertraukos tarp teismo posėdžiu metu ginčo šalys ne tik kad nesusitaikė, tačiau atsakovė sušaukė neeilinį asociacijos narių 2019-11-12 visuotinį susirinkimą ir pašalino ieškovę iš asociacijos. Sutiktina, kad, atsižvelgus į tuometinę situaciją, atsakovei ieškovę pašalinus iš asociacijos narių, šiai iškilo būtinumas patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, nes 2019-06-14 ieškinio išsprendimas ieškovei iš esmės nesukeltų teisinių pasekmių. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikus patikslintą ieškinį, šiame pateikė prieš tai nurodytą paaiškinimą dėl reikalingumo pateikti patikslintą ieškinį.

67. Dėl nurodytų priežasčių 2019-12-12 ieškovė pateikė patiksliną ieškinį, kuriuo buvo prašoma: 1) Pripažinti negaliojančia Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos valdybos 2019-03-04 sprendimo dalį, kuria asociacijos nariui Vilniaus moterų namams skirtas įspėjimas (2019-03-04 Valdybos protokolo 4 p.).; 2) Pripažinti negaliojančiu Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos 2019-11-12 visuotinio narių susirinkimo sprendimą pašalinti asociaciją Vilniaus moterų namus iš Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos; 3) Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo pašalinti asociaciją Vilniaus moterų namus iš Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos galiojimą, kol byloje bus priimtas sprendimas.

68. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės teiginiu, kad neva šioje byloje nebuvo nustatyti jokie duomenys, kad ieškinio reikalavimo atsisakymą būtų nulėmęs atsakovės elgesys. Priešingai, iš pateiktų faktinių aplinkybių sekos matyti, kad ieškinio tikslinimą ir reikalavimo atsisakymą nulėmė būtent atsakovės elgesys – ieškovės pašalinimas iš asociacijos.

69. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių banko lizingas“ v. K. V., bylos Nr. 3K-3-464/2013).

70. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, poreikį ieškovei tikslinti ieškinį lėmė išskirtinai atsakovės veiksmų sąlygotos aplinkybės, t. y. Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos 2019-11-12 visuotinio narių susirinkimo sprendimas pašalinti asociaciją Vilniaus moterų namus iš Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos, būtent dėl šios priežasties ieškovė buvo priversta tikslinti savo pradinio ieškinio reikalavimus, dėl to pagrįsta teigti, kad ieškinio tikslinimą lėmė atsakovės veikimas, sukėlęs atitinkamus teisinius padarinius, kuriuos patikslintu ieškiniu ieškovė ir ginčijo.

71. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t, y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos už atskirąjį skundą atskirai neatlyginamos, o jas paskirsto teismas priimdamas galutinį sprendimą atsižvelgdamas į principą „pralaimėjęs moka“, dėl nurodytos priežasties kaip nepagrįstas vertintinas atsakovės teiginys, jog, laikinąsias apsaugos priemones apeliacinei instancijai panaikinus, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėjo būti priteistos atsakovei iš ieškovės.

Dėl bylos procesinės baigties

72. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovės valdybos 2019 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei skirtas įspėjimas, visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie iš esmės patvirtina ieškovės, kaip asociacijos narės, prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą ir asociacijos įstatų nesilaikymą, dėl to teismas padarė iš dalies neteisingas išvadas ir priėmė iš dalies neteisingą sprendimą, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina ir ši apeliacinio skundo dalis tenkintina iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

73. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

74. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

75. Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme: 38 Eur žyminis mokestis (už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo), 11 337,77 Eur išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas.

76. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta negaliojanti atsakovės Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos valdybos 2019 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 2019-02 dalis (4 punktas) dėl ieškovei Vilniaus moterų namams skirtos nuobaudos – įspėjimo, proporcingai netenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai (50 proc.) atsakovei iš ieškovės priteistinos atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 5 687,88 Eur.

77. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme: 75 Eur žyminis mokestis (už ieškinio pareiškimą), 4 000,00 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies, patenkinta 50 proc. patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų ieškovei, proporcingai patenkintai reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinos 2 037,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

78. Šios šalių turėtos išlaidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija užmokesčio dydžio, numatyto Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

79. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 76,00 Eur žyminio mokesčio ir 3 630 Eur išlaidų už advokatės suteiktas teisines paslaugas. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. tenkinus 50 proc. apeliaciniu skundu pareikštų reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 853 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

80. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 3 150 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovės naudai proporcingai netenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 1 575 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

81. Šios šalių turėtos išlaidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija užmokesčio dydžio, numatyto Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliantės (atsakovės) Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu atsakovės Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos visuotinio narių 2019 m. lapkričio 12 d. susirinkimo sprendimo dalį dėl ieškovės Vilniaus moterų namų pašalinimo iš Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos narių.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei Vilniaus moterų namams iš atsakovės Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos 2 037,50 Eur (du tūkstančius trisdešimt septynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijai iš ieškovės Vilniaus moterų namų 5 687,88 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti apeliantei Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijai iš ieškovės Vilniaus moterų namų 1 853 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt tris Eur 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei Vilniaus moterų namams iš atsakovės Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos 1 575 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt penkis Eur 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas