- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-262-642/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00260-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- D. Z.
- Ieškovas
- Z. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 pagal ieškovės Z. B. patikslintą ieškinį atsakovei D. Z., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Z. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę D. Z. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti pastato – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naujai rekonstruotas dalis ir atkuriant šių pastatų kadastro duomenis iki fiksuotų Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė ir atsakovė yra bendraturtės, t. y. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 389/663 dalys, o atsakovei – 274/663 dalys. Šiame žemės sklype yra gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo 73/100 dalys priklauso ieškovei, o 27/100 – atsakovei, pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso taip pat tik atsakovei. A. V. (pradinis atsakovas) be bendraturtės Z. U. (pradinės ieškovės), kurios teises ir pareigas perėmė paveldėtoja, t. y. ieškovė Z. B., sutikimo 2007 m. pradėjo tvarto ir garažo rekonstrukciją, juos sujungdamas į vientisą pastatą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014 m. sausio 10 d. atliko šios statybos teisėtumo patikrinimą vietoje ir buvo nustatyta savavališka statyba, po to paaiškėjo, kad A. V. užstatė žemės sklypo daugiau, nei turėjo tokią teisę, t. y. pažeidė ne tik galiojančio teritorijų planavimo dokumento (Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano) sprendinius, t. y. viršijo leistino užstatymo tankumo ir intensyvumo rodiklius, bet ir sunaudojo ieškovės turimus užstatymo rodiklius, dėl to ir yra kilęs ginčas tarp bendraturčių. Byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, kuria nustatyta, kad A. V., t. y. pradinis atsakovas, negalėjo atlikti jokių statybos darbų be bendraturčio sutikimo ir tai, kad jis pažeidė ieškovės teises, sunaudodamas jai skirtą užstatymo intensyvumą. Taigi, ieškovė dėl A. V. savavališkų statybų neteko teisės į užstatymo intensyvumo dalį (35,34 kv. m) ir tuo buvo pažeista ieškovės teisė į nuosavybę (būsimą), todėl Z. B. turi teisę ginti savo interesus, pareikšdama ieškinį dėl pažeistų teisių atkūrimo. Atsakovės D. Z. (A. V. teisių ir pareigų perėmėjos) teisę statyti bendrame žemės sklype riboja ne tik detalusis planas, kurio sprendiniams prieštarauja atlikta A. V. savavališka rekonstrukcija, bet ir ieškovės tokia pati teisė statyti, nepažeidžiant detaliojo plano sprendinių. Kadangi naudojimosi tvarkoje nenurodyta, kad bendraturčiai savo naudojamose žemės sklypo dalyse gali statyti be kito bendraturčio sutikimo, tai tvarto ir garažo rekonstrukcijai A. V. turėjo gauti iš bendraturtės sutikimą rekonstruoti šiuos statinius. Tokio sutikimo A. V. neprašė ir jo neturi, nors toks sutikimas visada buvo būtinas pagal teisės aktus ir statyba be tokio sutikimo negalima, o tai reiškia, kad A. V. atlikti rekonstrukcijos darbai yra neteisėti. Ieškovė, kaip žemės sklypo bendraturtė, turi nuosavybės teisę į didesnę žemės sklypo dalį ir tai lemia, kad ji turi teisę ir į detaliuoju planu nustatytą didesnį žemės sklypo užstatymo intensyvumą. Kadangi be bendraturtės sutikimo ir žinios A. V. sunaudojo ieškovei skirtą užstatymo intensyvumą, t. y. neteisėtai pasisavino ieškovės teisę į būsimą nuosavybę, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovė neturi pareigos įrodinėti, kad jos teises pažeidžianti atsakovė elgiasi neteisėtai, o atsakovei kyla pareiga įrodyti, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė D. Z. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašydama ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog tvarto ir garažo rekonstrukcija pradėta vykdyti dar 2007 metais pagal 2007 projektą, o rekonstruojami abu pastatai stovi toje žemės sklypo dalyje, kurios naudojimas yra numatytas atsakovei ir nėra apribotas draudimais, tokia naudojimo tvarka yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tvarto ir garažo rekonstrukcija šioje teritorijoje pati savaime nėra draudžiama nei įstatymu, nei galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, o 2014 m. sausio 20 d. statybos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nustatyta, kad statyba vykdoma pažeidžiant detaliojo plano sprendinius; jame nurodoma, kad statyba vykdoma nukrypstant nuo statinio projekto, o rekonstruojamas pastatas yra II grupės nesudėtingas statinys. Ieškovė nurodo, kad A. V. pažeidė jos teises sunaudodamas jai skirtą užstatymo intensyvumą, t. y. ieškovė neteko teisės į užstatymo intensyvumą – galimybės ateityje pastatyti 35,34 kv. m patalpų, ieškovė savo teisių pažeidimą įrodinėja savo skaičiavimais ir neobjektyviu ekspertizės aktu, kurie vertintini kritiškai, nes yra nelogiški ir prieštaraujantys galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Ieškinyje ir ekspertizės akte nurodyti žemės sklypo naudojimo reglamentai – maksimalus užstatymo plotas kvartalui leidžiamas iki 16,98 procento, maksimalus užstatymo intensyvumas leidžiamas iki 30 procentų – prieštarauja Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytiems sprendiniams. Visi ieškovės ir eksperto skaičiavimai ir išvedžiojimai dėl sklypo užstatymo ploto neturi prasmės, nes dar 2015 m. lapkričio 19 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad šio sklypo užstatymas yra esamas, t. y. ieškovė neturi teisės didinti sklypo užstatymo ploto. Be to, ieškovė nėra nei rekonstruojamų pastatų, nei žemės sklypo dalies, ant kurios stovi rekonstruojami statiniai, savininkė. Net darant tik ieškovės primygtinai reikalaujamą prielaidą, kad maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 30 procentų, elementarūs aritmetiniai skaičiavimai rodo, jog ji reikalauja nugriauti net ir tai, kas nepažeidžia jos teisių. Iš ieškinio ir ekspertizės akto apskritai nėra aišku, kaip ieškovė ir ekspertas apskaičiavo rekonstruojamo pastato patalpų bendrą plotą, kuris reikalingas skaičiuojant sklypo užstatymo intensyvumą. Rekonstruojamo statinio erdvės, kuriose nėra ir nebus įrengtos patalpos, negali būti įtrauktos į pastato patalpų bendro ploto apskaičiavimą, o kartu ir į intensyvumo apskaičiavimą. Atsakovės statinių rekonstrukcija 2007 metais buvo galima ir vykdoma pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius. Tai įrodo tiek 2007 m. rekonstrukcijos projektas, tiek 2013 m. rugpjūčio 18 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus išduoti specialieji reikalavimai pastato statybai Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktas byloje Nr. 2-65-824/2016), tiek 2015 m. lapkričio 19 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 metų šioje teritorijoje pradėjo galioti Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano, patvirtinto kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), sprendiniai. Sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į T2 indeksu (sodybinio užstatymo teritorijos) žymimą teritoriją, kurioje žemės sklypo užstatymo intensyvumas nereglamentuojamas. Dviejų nesudėtingų statinių (tvarto ir garažo) rekonstrukcija buvo pradėta dar 2007 metais, ieškovė apie ją žinojo dar tais pačiais metais, ieškinį pareiškė tik po 7 metų, o savo teisių „pažeidimą“ ir jo apimtį apskaičiavo ir įvardijo tik 2020 metais. Mano, kad tai yra piktnaudžiavimas teise, ir prašo taikyti ieškinio senatį.
4. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir prašė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
5. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodė, kad ginčas yra susijęs su fizinių asmenų (bendraturčių) privataus turto statybos darbais ir nuo statybos darbų atlikimo yra praėję labai daug laiko, palieka ginčą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė įpareigoti atsakovę D. Z. ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos, esančios (duomenys neskelbtini), padarinius teisės aktų nustatyta tvarka, parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, nusprendė įpareigoti atsakovę D. Z. per 6 mėnesius savo lėšomis nugriauti pastato – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naujai rekonstruotas dalis, atkuriant šių pastatų kadastro duomenis iki fiksuotų Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.
7. Teismas nurodė, kad net ir rengiant supaprastintą statinio projektą, kaip yra nagrinėjamu atveju, statytojas A. V., o dabar – jo teisių perėmėja D. Z. privalėjo gauti žemės sklypo bendraturtės Z. U., o dabar – jos teisių perėmėjos Z. B. sutikimą. Toks sutikimas nebuvo gautas, t. y. nei pradinė ieškovė, nei jos teisių perėmėja sutikimo statinio rekonstrukcijai nedavė. Nors atsakovė teigė, kad bendraturtė rekonstrukcijai pritarė konkliudentiniais veiksmais, tačiau liudytojas N. B. paneigė, kad bendraturčiai pritarė rekonstrukcijai. Be to, pagal STR 1.01.07:2002 12 punktą, sutikimas turi būti pateikiamas institucijos, duodančios raštišką pritarimą, valstybės tarnautojams, todėl akivaizdu, kad jis turi būti rašytinis. Kadangi atsakovė neturėjo žemės sklypo bendraturtės rašytinio sutikimo, projektas negalėjo būti realizuojamas.
8. Teismas pažymėjo, kad šalys neginčija, jog sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), užstatymo tankis jau Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo metu viršijo leidžiamą maksimalų užstatymo tankio dydį, tai patvirtina ir teismo statybos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados. Teismas konstatavo, kad, esant šioms aplinkybėms, užstatymo tankis nebegali būti didinamas, nepakeitus detaliojo plano sprendinių, todėl ginčas šiuo klausimu nėra aktualus ir dėl jo teismas plačiau nebepasisako.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė yra teisi, jog teritorijai taikomas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas ir tvarkymo planas, nes sklypas yra registruotas kultūros vertybės Palangos miesto istorinės dalies, pripažintos saugoti pažinimui ir naudojimui, teritorijoje (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnis 5 dalis). Pagal Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sprendinius, teritorijoje kvartaluose tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypo užstatymo intensyvumas nereglamentuojamas. Tačiau, teismo vertinimu, tai nereiškia, jog žemės sklypo užstatymo intensyvumas negali būti reglamentuotas kitais teritorijų planavimo dokumentais ir nustatomas griežtesnis, nei yra nustatomas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais, nes tokia teisę savivaldybėms numatė ir numato kiti teisės aktai – Teritorijų planavimo įstatymas ir statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005. Taigi, priešingai, nei mano atsakovė, sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikomas ne didesnis kaip 30 procentų užstatymo intensyvumas. Tai patvirtino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė teismo posėdyje. Būtent tokį užstatymo intensyvumo dydį naudojo ir ekspertas R. M., apskaičiuodamas leidžiamą ir esamą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), užstatymo intensyvumą.
10. Teismas pažymėjo, kad iš ekspertizės akto matyti, jog ekspertas apskaičiavo, jog A. V. priklausančių patalpų bendrasis plotas yra 30,34 kv. m + 78,18 kv. m = 108,52 kv. m, todėl jam priklausančių pastatų užstatymo intensyvumas yra: 108,52 kv. m / 274,02 kv. m. x l00 procentų = 39,61 procentų, t. y. faktinis, priklausantis A. V., sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), užstatymo intensyvumas viršytas 9,61 procento (39,61 procentų > 30,0 procentų). Tuo tarpu Z. U. (Z. B.) priklausančių pastatų užstatymo intensyvumas yra: 112,36 kv. m x 0,73 = 82,02 kv. m/388,98 kv. m x l00 procentų = 21,09 procento, t. y. jai priklausantis intensyvumas neviršytas ir neišnaudotas. Nors atsakovė su tokiais skaičiavimais nesutinta, tačiau, teikdama savo apskaičiavimus, užstatymo intensyvumui apskaičiuoti ji taiko 0,4 dydį, kuris, kaip jau nustatyta, šiai teritorijai ir sklypui (duomenys neskelbtini), netaikytinas. Be to, savo apskaičiavimuose atsakovė garažo plotą nurodo 20 kv. m, o tvarto – 13 kv. m, nors iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog tvarto plotas – 14 kv. m, o garažo – 21 kv. m.
11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, kadangi sklypui yra nustatomas bendras užstatymo intensyvumas, o ne kiekvienam bendraturčiui atskirai, atsakovės viršytas užstatymo intensyvumas dydis kompensuojamas ieškovės neišnaudoto užstatymo intensyvumo sąskaita, todėl tiek, kiek atsakovė viršija šį dydį, jo netenka ieškovė. Teismas konstatavo, kad, atsakovei realizavus statybos darbus, pasikeis vienas svarbiausių teritorijos naudojimo reglamento parametrų – leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas. Ieškovės galimybė apibrėžtoje ar neapibrėžtoje ateityje įgyvendinti statytojo teisę, leidžiančią naudotis žemės sklypo vertingiausiomis savybėmis, turi ekonominę vertę, taigi, jos siekis šią jai priklausančią teisę išsaugoti pripažintinas teisėtu jos interesu, kuris, atsakovei atlikus rekonstravimo darbus bei padidinus žemės sklypo užstatymo intensyvumą, yra pažeidžiamas.
12. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė atliko statybos darbus, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, ir nepagrįstai apribojo kitos žemės sklypo bendraturtės ieškovės Z. B. teisę visa apimtimi naudotis jai priklausančia daiktine teise, todėl ieškovės nuosavybės teisės gintinos, pašalinant neteisėtos statybos padarinius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnio 2 dalis).
13. Dėl ieškinio senaties termino taikymo teismas nurodė, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, o teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Nagrinėjamu atveju neteisėtos statybos padariniai nėra pašalinti, t. y. nuosavybės teisių pažeidimas tebesitęsia, todėl ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.
14. Spręsdamas klausimą dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, teismas pažymėjo, kad atsakovė turi statybos įteisinimo galimybę, nes iš esmės byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog pastatų rekonstrukcija nėra galima, tuo labiau kad teisme yra inicijuotas civilinis procesas pagal A. V. ieškinį dėl teisės rekonstruoti statinius: tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. projektuotojos N. Ž. parengtą tvarto ir garažo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į sandėlio pastatą II grupės nesudėtingo statinio projektą be Z. U. sutikimo. Taigi, atsakovė jau yra pradėjusi statybos įteisinimo procesą, todėl akivaizdu, kad neteisėtos statybos padariniai gali būti pašalinami ir netaikant kraštutinių neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonių. Tačiau neteisėtos statybos tinkamo neįteisinimo atveju neteisėtos statybos padariniai šalintini nugriaunant pastato – tvarto ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), naujai rekonstruotas dalis ir atkuriant šių pastatų kadastro duomenis iki fiksuotų Nekilnojamojo turto registre.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) D. Z. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
15.1. Apeliantė pažymėjo, kad teismas, vadovaudamasis ne statinio projekto derinimo ir pačios statinio rekonstrukcijos metu (2007 m.), o daug vėliau (tik 2010 m.) įsigaliojusio STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 16(1) punktu, padarė klaidingą išvadą, kad „sutikimas turi būti pateikiamas institucijos, duodančios raštišką sutikimą, valstybės tarnautojams, todėl akivaizdu, kad jis turi būti rašytinis“. 2007 m. projekto derinimo metu tokios prievolės pateikti bendraturčio sutikimą statytojas neturėjo. Taip pat tuo metu galioję teisės aktai imperatyviai nereikalavo rašytinio žemės sklypo bendraturčio sutikimo. Buvus bendraturtės sutikimą liudija bendraturtės ir jos įgaliotų asmenų elgesys nuo pat rekonstrukcijos pradžios.
15.2. Apeliantė nurodė, jog teismas, net ir vadovaudamasis 2010 metais galiojusia STR redakcija, netinkamai taikė 12.1.1 ir 12.1.2 punktų nuostatas, nes Palangos miesto U2 teritorija nėra kultūros paveldo objekto teritorija, kaip nustatyta tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme.
15.3. Atsakovė pažymėjo, kad reikšminga yra tai, jog šioje byloje ieškovė, pakeitusi ieškinio dalyką, neginčijo 2007 m. statinio supaprastinto projekto ir savivaldybės administracijos tarnautojo pritarimo. Kadangi savivaldybės administracijos tarnautojo pritarimas ir 2007 m. N. Ž. supaprastintas projektas nebeginčijamas, tai teismui nebuvo pagrindo analizuoti su tuo susijusius dokumentus ir veiksmus.
15.4. Dėl sklypo užstatymo tankio apeliantė pažymėjo, kad tiek Palangos savivaldybės administracija 2015 metų rašte Nr. (duomenys neskelbtini), tiek atsakovė, teikdama savo nuomonę dėl ekspertizės, nurodė, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jau esamas užstatymo tankis yra didesnis nei 50 procentų RSN, todėl turi likti esamas. Ieškovė dar prieš kreipdamasi į teismą šią aplinkybę žinojo, todėl užstatymo tankio viršijimas negalėjo ir negali būti ieškovės argumentu dėl jos teisės į statybą tariamo pažeidimo.
15.5. Apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad teismas nustatė, jog Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano teritorijų tvarkymo reglamento 6.1.1 pastaboje sklypų užstatymo intensyvumas yra nustatytas ne didesnis kaip 0,3. Šį teiginį teismas grindė: 1) Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano nuostatų selektyviu aiškinimu; 2) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovės patvirtinimu teismo posėdyje; 3) STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 1.1 punktu. Apeliantės vertinimu, tokios teismo išvados nėra pagrįstos nei 2000 m. (Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano tvirtinimo metu) galiojusių teisės aktų nuostatomis, nei paties centrinės dalies detaliojo plano sprendinių logika, nei specialisto nuomone. Teismas nenurodė, kodėl atmetė liudytojo Palangos miesto savivaldybės administracijos architekto V. D. parodymus šiuo klausimu. Kadangi Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas yra viešai paskelbtas Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR, Nr. T00048066), preziumuojama, kad ieškovei buvo žinomas dar iki kreipiantis į teismą. Šį teisės aktą teismas analizavo labai siaurai ir neargumentuotai. Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano 3.4 skyriaus 6.1.1 pastaboje (kuri aktuali ginčo sprendimui) nurodoma: „Sklypų užstatymo intensyvumas siūlomas <0.3.“ Teismas konstatuoja, kad vartojamas terminas „siūlomas“ yra imperatyvus reikalavimas. Tačiau kiti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano U2 teritorijos sprendiniai įrodo, kad taip nėra.
15.6. Apeliantė pažymėjo, kad tai, jog Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano U2 teritorijoje sklypai užstatomi didesniu nei 0,3 intensyvumu, patvirtina ne tik liudytojas V. D., bet ir vieši Nekilnojamo turto registro, taip pat portalo infostatyba.lt duomenys.
Atsiliepimas
15.7. Atsakovė nurodo, kad sprendime teismas vienu atveju vadovaujasi vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentu – Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniais dėl mažesnio užstatymo tankio, nei jis yra numatytas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, o kitu atveju, t. y. dėl intensyvumo dydžio, atvirkščiai, teismas netaikė specialiojo teritorijų planavimo dokumento – Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sprendinių, o nurodė, kad turi būti taikomos STR 2. 02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ ir Teritorijų planavimo įstatymo normos. Apeliantės vertinimu, toks teisės normų aiškinimas yra ydingas – išvados sprendime daromos neobjektyviai, selektyviai taikant teisės normas. Tokia sprendimo išvada prieštarauja kitai teismo sprendimo išvadai (kuri yra teisinga), kad teritorijai yra taikomas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas.
15.8. Apeliantės vertinimu, ekspertas turėjo pareigą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo normomis, atsisakyti teikti ekspertines išvadas į teismo užduotus teisinius, taip pat ir į specialių žinių nereikalaujančius klausimus. Netgi teikdamas išvadas ne savo kompetencijos klausimais, jis jas pateikė žinomai neteisingas.
15.9. Teismas įpareigojo gauti statybą leidžiantį dokumentą per šešis mėnesius, apeliantės nuomone, šis terminas yra nerealus. Tam, kad gautų naują statybą leidžiantį dokumentą, reikalingas bendraturtės sutikimas, kurį ji atsisako duoti. Dėl teismo leidimo be bendraturtės sutikimo atlikti rekonstrukciją yra nagrinėjama kita byla Nr. 2-35-995/2020, pradėta dar 2014 metais, ji iki šiol neišnagrinėta, byla yra sustabdyta. Be to, teismas sprendime konstatavo, kad tvarto ir garažo rekonstrukcija yra neteisėta, nors civilinėje byloje Nr. e2-3-995/2019 dar nėra išnagrinėtas ginčas dėl savavališkos statybos (byloje yra pateikti dokumentai ir argumentai, jog nėra pagrindo rekonstrukciją pripažinti savavališka, t. y. padarytą nukrypstant nuo projekto).
Šalies argumentai
15.10. Apeliantė nesutinka su teismo priteista 968 Eur užstato už teismo ekspertizę suma. Nurodė, kad atsakovė neprivalo apmokėti tos eksperto išlaidų dalies, kuri buvo skirta tik ieškovės žingeidumui patenkinti (dėl užstatymo tankio), taip pat negali būti priteista ta eksperto išlaidų dalis, kuri buvo skirta atsakyti į pirmą (teisinį) klausimą. Be to, ekspertas pateikė neteisingas išvadas, teismo posėdžio metu atsakovė nurodė argumentus dėl eksperto kvalifikacijos ir etikos, atliekant ekspertizę, todėl eksperto išlaidos apskritai neturi būti priteisiamos atsakovei.
Atsiliepimas
16. Atsakovė Z. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama palikti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai:
16.1. Bendraturčių susitarimas (sutikimas) dėl detaliuoju planu leidžiamų užstatymo rodiklių pasidalijimo privalėjo būti sudarytas, nepriklausomai nuo to, ar statomam ginčo objektui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, ar ne. Nagrinėjamu atveju CK. 4.37 straipsnio 1 dalies, 4.72 straipsnio 1 dalies ir 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas nėra formalus, nes ir teismo ekspertas šioje byloje patvirtino, kad ne tik bendraturčio sutikimas buvo privalomas, bet ir tai, kad atsakovė ginčo objekto rekonstrukcijos metu sunaudojo ieškovei priklausančius užstatymo rodiklius, t. y. užstatymo intensyvumą, dėl to ieškovė neteko teisės padidinti savo nuosavybės dalies ginčo sklype.
16.2. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.
16.3. Jokia statyba bendrame ginčo sklype negalima be kito bendraturčio sutikimo, nepriklausomai nuo to, ar statybai reikalingas statybos projektas, ar ne. Statyba be bendraturčio sutikimo yra neteisėta ir ji negali būti pripažinta teisėta, kol nėra gautas toks sutikimas, kad ir teismo keliu.
16.4. Teismo ekspertas teismo ekspertizės aktu patvirtino, jog užstatymo intensyvumo rodiklis detaliajame plane numatytas kaip 0,3, t. y. 30 procentų nuo ginčo sklypo ploto. Jei atsakovė nesutiko su teismo ekspertizės išvadomis, turėjo galimybę prašyti skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, tačiau to nedarė.
16.5. Dėl detaliojo ir specialiojo plano santykio pažymima, kad atsakovė tiesiogiai vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens teritorijų planavimo dokumentų (specialiojo ir bendrojo plano) sprendiniais negali, neinicijavusi galiojančio detaliojo plano sprendinių keitimo ar koregavimo, todėl ginčo atvejui taikytini tik žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) sprendiniai.
16.6. Bylos duomenimis, Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. sausio 27 d. raštu informavo ieškovės atstovą, kad Palangos miesto savivaldybės archyvuose nėra A. V. vardu išduoto statybą leidžiančio ginčo sklype dokumento, be to, nurodė, kad nei prašymų, nei kitų dokumentų A. V. vardu nėra registruota. Tai patvirtino ir savivaldybės architektas V. D. teismo posėdžio metu. Atsakovės vertinimu, darytina išvada, kad A. V. niekada nesiekė įstatymų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančio dokumento ginčo objekto rekonstrukcijai pagal 2007 m. projektą.
16.7. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo sklypas nuo 2008 m. buvo įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, 2008 m. liepos 23 d. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento nuostatos per tą laiką taip pat keitėsi. Taigi, 2014 m. ginčo objekto rekonstrukcijai buvo privalomas ne tik bendraturčio sutikimas, bet ir supaprastintas statybos techninis projektas bei rašytinis pritarimas, prilyginamas statybą leidžiančiam dokumentui.
17. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė atiliepimą į apeliacinį skundą, nurodė, kad atsakovės apeliacinio skundo pagrįstumo įvertinimo klausimą Inspekcija palieka spręsti apeliacinės instancijos teismui. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
20. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
21. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateikė naujus įrodymus: sklypo (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, viešai pateiktą informaciją apie nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), statinio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
22. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atitinkamai ieškovė valdo 389/663 dalis, o atsakovė – 274/663 dalis žemės sklypo. Šiame žemės sklype yra: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 73/100 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei, o 27/100 dalys – atsakovei; pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie priklauso atsakovei. Pradiniam atsakovui A. V. 2013 m. kovo 18 d. išduotos pastato – tvarto ir garažo rekonstravimo projekto specialiosios sąlygos, kurių 4.1 punkte nurodoma nepažeisti trečiųjų asmenų interesų, o 4.1.2 punkte nurodoma, kad užstatymo tankumas iki 0,17 arba paliekamas esamas, užstatymo intensyvumas siūlomas iki 0,30. Pradinis atsakovas A. V., kurio teises ir pareigas perėmė atsakovė D. Z., be bendraturtės, t. y. pradinės ieškovės Z. U., kurios teises ir pareigas perėmė ieškovė Z. B., sutikimo pagal 2007 m. projektą, kuriam raštu pritarė Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja A. B., pradėjo tvarto ir garažo rekonstrukciją, juos sujungdamas į vientisą pastatą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014 m. sausio 10 d. atliko šios statybos teisėtumo patikrinimą vietoje, 2014 m. sausio 20 d. surašė statybos patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir statybą sustabdė. 2015 m. kovo 20 d. Inspekcija surašė sustabdytos statybos patikrinimo aktą Nr. SSP-30-150320-00005 ir kreipėsi į teismą dėl A. V. įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2015 m. sausio 19 d. raštu nurodė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), galioja Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), sprendiniai, pagal planą sklypo užstatymo tankumas skaičiuojamas 50 procentų, nuo statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytų maksimalių pastatų užimamo žemės ploto dydžio sklype – 17 procentų, užstatymo intensyvumas siūlomas < 30 procentų pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius, sklypo užstatymo tankumas – 20 procentų, jei esamas tankis viršija nustatytus reikalavimus, rekonstruojant pastatus, jis nedidinamas. Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. sausio 27 d. raštu informavo, kad A. V. vardu 2007 metais statybą leidžiančio dokumento pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbams nebuvo išduota, taip pat 2007 m. prašymų dėl projektavimo sąlygų ar kitų dokumentų neužregistruota.
Dėl ginčo esmės
23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse, yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).
24. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą, būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jei savininko teisių pažeidimas susijęs su valdymo praradimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo – vindikacinis ieškinys (lot. rei vindicatio). Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (lot. actio negatoria).
25. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
26. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
27. Atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nugriaunant pastato – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naujai rekonstruotas dalis ir atkuriant šių pastatų kadastro duomenis iki fiksuotų Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė nurodė, kad atsakovė be bendraturtės sutikimo ir žinios sunaudojo ieškovei skirtą užstatymo intensyvumą, t. y. neteisėtai pasisavino ieškovės teisę į būsimą nuosavybę – ieškovė nebegalės pasididinti esamo pastatų ploto.
29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė reiškia negatorinį ieškinį, reikalaudama iš atsakovės – bendraturtės pašalinti ieškovės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu.
30. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). CK yra išskirtos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys – bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisei būdingas tas ypatumas, kad yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).
31. Pamatinė nuostata, kuria grindžiami bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Valstybės (per teisminę valdžią) įsikišimas į bendraturčių teisinius santykius yra galimas tik tais atvejais, jeigu bendraturčiai nesutaria, t. y. kyla jų ginčas, dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
32. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis statybos techninio reglamento STR 1.01.07: 2002 „Nesudėtingi,(tarp jų laikini) statiniai“ 12.1.1–12.1.2 punktais, 16 (1) ir 12 punktais, nustatė, kad atsakovė neturėjo žemės sklypo bendraturtės rašytinio sutikimo, todėl 2007 m. garažo rekonstrukcijos projektas, kuriam raštu pritarė Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja A. B., negalėjo būti realizuojamas.
33. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi nauja šio statybos reglamento redakcija, įsigaliojusia tik 2010 m. rugsėjo 27 d. Pažymima, kad toks teisės akto taikymas yra nepagrįstas, nes 2007 m. rugsėjo 1 d. Palangos savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos A. B. raštiškas pritarimas 2007 metų rekonstrukcijos projektui buvo duotas pagal 2007 m. rugsėjo 1 d. galiojusius teisės aktus.
34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatomis, turėjo remtis statinio projekto derinimo ir pačios statinio rekonstrukcijos metu galiojusia minėto teisės akto redakcija. Apeliantė nurodo, kad tuo metu galioję teisės aktai imperatyviai nereikalavo rašytinio žemės sklypo bendraturčio sutikimo.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju svarbus yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalies ir 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi, bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise, kuri traktuotina kaip savininko teisių įgyvendinimo apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Nagrinėjamu atveju atsakovės teisę statyti (rekonstruoti) bendrame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) 2007 metais ribojo tokia pati ieškovės teisė. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai iki 2007 m. pradėtos ginčo objekto rekonstrukcijos turėjo vienodą teisę pasinaudoti galiojančio detaliojo plano sprendiniais ir padidinti savo nuosavybę iki leidžiamo detaliajame plane nustatyto intensyvumo, nedidinant užstatymo tankio, kuris jau buvo išnaudotas, o detalusis planas jo nebeleido didinti.
36. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010). Bendraturtis, kai yra nustatoma bendro daikto naudojimosi tvarka ir atskira šio daikto dalis paskiriama jam naudoti, turi teisę naudoti ją savo nuožiūra, kiek tai neprieštarauja nustatytai naudojimosi tvarkai, tačiau, kadangi bendras daiktas bendraturčiams ir toliau priklauso bendrosios nuosavybės teise, įgyvendindamas kitas nuosavybės teisės turinį sudarančias savo teises, jis privalo laikytis bendraturčiams įstatyme nustatytų įpareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-378/2016).
37. Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas ir jo aiškinimo bei taikymo teismų praktiką, pažymėtina, kad, vienam bendraturčiui bendrame sklype statant statinį ar vykdant statinio rekonstrukciją, nepriklausomai nuo to, ar sklypo dalis paskirta naudotis šiam bendraturčiui, tai gali turėti įtakos visų bendraturčių teisėms ir interesams, nes padidėja bendras sklypo užstatymo tankis, intensyvumas, o tai riboja bendraturčių galimybes ateityje statyti kitus statinius. Dėl to bendraturtis, įgyvendindamas savo teisę į statybą (statinio rekonstrukciją), negali būti atleidžiamas nuo pareigos savo privatų interesą suderinti su kitų bendraturčių teisėmis ir teisėtais interesais.
38. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pradinis atsakovas A. V., kurio teises ir pareigas perėmė atsakovė D. Z., ginčo sklype vykdė tvarto ir garažo rekonstrukciją, juos sujungdamas į vientisą pastatą, savo veiksmų nesuderinęs su bendraturte Z. U., kurios teises ir pareigas perėmė ieškovė Z. B.. Taigi byloje pagrindinis ginčas ir kilo dėl to, ar atsakovė, atlikdama statinio rekonstrukciją, viršijo sklypo užstatymo intensyvumą, tuo eliminuodama ieškovės teisę į būsimą nuosavybę – teisę įsirengti papildomas patalpas.
39. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė D. Z. neįrodė, jog turėjo teisėtą pagrindą be žemės sklypo bendraturtės sutikimo pradėti ir atlikti rekonstravimo darbus, padidinti žemės sklypo užstatymo intensyvumą ir susikurti papildomą asmeninę nuosavybę. Teismas nurodė, kad atsakovė atliko statybos darbus, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, ir nepagrįstai apribojo kitos žemės sklypo bendraturtės ieškovės Z. B. teisę visa apimtimi naudotis jai priklausančia daiktine teise, todėl ieškovės nuosavybės teisės gintinos, pašalinant neteisėtos statybos padarinius (CK 4.93 straipsnio 2 dalis).
40. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano teritorijų tvarkymo reglamento 6.1.1 pastaboje sklypų užstatymo intensyvumas yra nustatytas ne didesnis kaip 0,3. Atsakovė teigia, kad detaliajame plane nurodytas užstatymo intensyvumas yra nurodomas kaip siūlomas, todėl negali būti suprantamas kaip privalomas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės teiginiais.
41. Pagal teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 2 straipsnio 39 punktą, užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu. Detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas, įskaitant leistiną žemės sklypų užstatymo intensyvumą (TPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
42. Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano teritorijų tvarkymo reglamento 3.4 skyriaus 6.1.1 pastaboje aiškiai nurodyta, kad užstatymo intensyvumas siūlomas < 0,3 ir taikomas sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris, vadovaujantis Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, patenka į kvartalą Nr. (duomenys neskelbtini).
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai, nei teigia atsakovė D. Z., Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane nurodyti reglamentai nėra rekomendacinio pobūdžio, jie yra imperatyvūs, privalomi vykdyti ir galioja neterminuotai arba kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (TPĮ 17 straipsnio 2 dalis). Be to, teismo ekspertas teismo ekspertizės aktu taip pat patvirtino, jog užstatymo intensyvumo rodiklis detaliajame plane numatytas kaip 0,3, t. y. 30 procentų nuo ginčo sklypo ploto.
44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde apeliantė patį teismo ekspertizės aktą vertina kaip nepatikimą ir nepagrįstą. Apeliantė mano, kad teismo ekspertas neteisingai nurodė, jog „pagal 2007 m. galiojusius teisės aktus, žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, A. V. vykdant statinio rekonstravimo darbus pagal 2007 m. projektą, buvo privalomas“. Taip pat nesutinka su teismo eksperto nustatytais ginčo sklypui užstatymo rodikliais, nes, pasak atsakovės, visam kvartalui tokie rodikliai apskritai nėra nustatyti. Be to, nurodo, kad teismo ekspertas neteisingai skaičiavo, kokio dydžio intensyvumas bus išnaudotas, atlikus rekonstrukciją pagal 2007 projektą.
45. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės išsakytus prieštaravimus dėl teismo ekspertizės akto vertina kritiškai, pažymėdamas, jog teismo ekspertizę atliko specialistas, turintis reikiamą išsilavinimą, patirtį ir reikalingas specialiąsias žinias. Atsakovė, nesutikdama su teismo ekspertizės išvadomis, turėjo galimybę prašyti skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, tačiau to nedarė, ji taip pat turėjo galimybę iškviesti teismo ekspertą į teismo posėdį ir jį apklausti, išsiaiškinti, kas jai buvo neaišku, tačiau ir tokia teise atsakovė nepasinaudojo.
46. Pažymėtina, kad tos srities specialistai (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Palangos miesto savivaldybės architektas V. D.), kontroliuojantys (tikrinantys) detaliųjų planų rengimą, jų sprendinių atitiktį teisės aktams ir kitiems teritorijų planavimo dokumentams, nurodė tą patį, ką ir teismo ekspertas, t. y. ginčo sklype leidžiamas užstatymo intensyvumas yra 30 procentų nuo ginčo sklypo ploto. Be to, pati atsakovė nenurodė jokio kito detaliojo plano sprendinio, nustatančio kitokį leidžiamą užstatymo intensyvumą ginčo sklype.
47. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas R. M., apskaičiuodamas užstatymo intensyvumą, ėmė bendrą gyvenamojo namo plotą, rekonstruojamo garažo bendrą plotą (laikydamas, jog I ir II aukšto plotai yra vienodi – 33,69 kv. m), apskaičiuotą pagal techninio projekto II aukšto pateiktą bendrąjį patalpų plotą. O kadangi rekonstruojamo pastato matmenys viršijo techniniame projekte duotus išmatavimus, preliminariai bendrą patalpų plotą padidino pagal vietoje atliktus faktinius matavimus: 5,4 kv. m x 1,0 kv. m x 2 =10,8 kv. m. Gautas rekonstruojamo pastato plotas – 78,18 kv. m. Ekspertas apskaičiavo, kad A. V. priklausančių patalpų bendrasis plotas yra 30,34 kv. m + 78,18 kv. m = 108,52 kv. m, todėl jam priklausančių pastatų užstatymo intensyvumas yra: 108,52 kv. m / 274,02 kv. m x l00 procentų = 39,61 procento, t. y. faktinis, priklausantis A. V., sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), užstatymo intensyvumas viršytas 9,61 procento (39,61 procentų > 30,0 procentų). Tuo tarpu Z. U. (Z. B.) priklausančių pastatų užstatymo intensyvumas yra: 112,36 kv. m x 0,73 = 82,02 kv. m / 388,98 kv. m x l00 procentų = 21,09 procento, t. y. jai priklausantis intensyvumas neviršytas ir neišnaudotas.
48. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-23/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė reiškia, kad teismui, įvertinusiam faktinių duomenų visumą, susiformavo įsitikinimas dėl fakto buvimo ar nebuvimo.
49. Pagal CPK 218 straipsnį, ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.
50. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 3K-3-163/2010; kt.).
51. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nemanė, jog eksperto R. M. išvada yra vienareikšmiškai privaloma teismui, o vertino šį įrodymą kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju kitos byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti eksperto išvada, netgi priešingai – jas iš esmės patvirtina, kai tuo tarpu atsakovės pateikti skaičiavimai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl nepaneigia teismo eksperto išvadų dėl užstatymo intensyvumo viršijimo.
52. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, atsakovei realizavus statybos darbus, pasikeis vienas svarbiausių teritorijos naudojimo reglamento parametrų – leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas. Leistinas žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas, lemiantis teisę statyti ar rekonstruoti konkrečiame žemės sklype statinius, yra vieni svarbiausių kriterijų, nuo kurių priklauso jo ekonominė vertė, todėl ieškovės galimybė apibrėžtoje ar neapibrėžtoje ateityje įgyvendinti statytojo teisę, leidžiančią naudotis žemės sklypo vertingiausiomis savybėmis, turi ekonominę vertę, taigi, jos siekis šią jai priklausančią teisę išsaugoti pripažintinas teisėtu jos interesu, kuris, atsakovei atlikus rekonstravimo darbus ir padidinus žemės sklypo užstatymo intensyvumą, yra pažeidžiamas.
53. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė Z. B. prašė teismo įpareigoti atsakovę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nugriaunant pastato – tvarto ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), naujai rekonstruotas dalis ir atkuriant šių pastatų kadastro duomenis iki fiksuotų Nekilnojamojo turto registre. Skundžiamu sprendimu teismas nusprendė įpareigoti atsakovę D. Z. ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos, esančios (duomenys neskelbtini), padarinius teisės aktų nustatyta tvarka, parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, nusprendė įpareigoti atsakovę D. Z. per 6 mėnesius savo lėšomis nugriauti pastato – tvarto ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), naujai rekonstruotas dalis, atkuriant šių pastatų kadastro duomenis iki fiksuotų Nekilnojamojo turto registre.
54. Nors apeliantė nesutinka su teismo įpareigojimu gauti statybą leidžiantį dokumentą per šešis mėnesius, taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog tvarto ir garažo rekonstrukcija yra neteisėta, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog atsakovė turi statybos įteisinimo galimybę, nes iš esmės byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pastatų rekonstrukcija nėra galima, tuo labiau kad teisme yra inicijuotas civilinis procesas pagal A. V. ieškinį dėl teisės rekonstruoti statinius: tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. projektuotojos N. Ž. parengtą tvarto ir garažo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į sandėlio pastatą II grupės nesudėtingo statinio projektą be Z. U. sutikimo. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė jau yra pradėjusi statybos įteisinimo procesą, pagrįstai padarė išvadą, jog neteisėtos statybos padariniai gali būti pašalinami ir netaikant kraštutinių neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonių.
55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šešių mėnesių terminas gauti statybą leidžiantį dokumentą yra protingas ir pakankamas, nustatytas nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.
56. Nesutikdama su teismo eksperto išvadomis, apeliantė nurodo, kad eksperto išlaidos apskritai neturi būti priteisiamos atsakovei, pažymėdama, jog teismo posėdžio metu atsakovė nurodė argumentus dėl eksperto kvalifikacijos ir etikos, atliekant ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Ekspertizės atlikimo dieną ekspertas R. M. buvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, turėjo reikalingą kvalifikaciją, todėl galėjo atlikti atitinkamą ekspertizę. Duomenų, kurie paneigtų šias aplinkybes, apeliantė nepateikė. Sutiktina tik su ta aplinkybe, kad teismo ekspertui nebuvo būtina užduoti klausimą, ar ginčo objekto rekonstrukcijai (statybai) yra reikalingas ginčo sklypo bendraturčio sutikimas, nes tai yra teisinio pobūdžio klausimas. Tačiau, teismui ieškovės Z. B. ieškinio reikalavimus iš esmės patenkinus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinio pobūdžio klausimo uždavimas ekspertui, kai be atsakymo į šį klausimą buvo išsamiai pasisakyta ir dėl sklypo užstatymo intensyvumo, dėl ko iš esmės ir kilo ginčas byloje, nesuteikia pagrindo mažinti išlaidas už ekspertizės atlikimą.
57. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės teiginius apie tai, kad skundžiamame sprendime nurodyta, jog 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje dalyvavo trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas V. K., kuris, bylos duomenimis, į minėtą teismo posėdį nebuvo atvykęs. Teisėjų kolegija šį netikslumą vertina kaip rašymo apsirikimą, kuris priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo iš esmės nekeičia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliantės argumento plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
58. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
59. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
61. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atlyginti atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas (600 Eur). Ieškovė kartu su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas pateikė sąskaitą už teisinę pagalbą ir pinigų priėmimo kvitą.
62. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įstatymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš atsakovės D. Z. ieškovei Z. B. priteisiamos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės D. Z. 600 (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei Z. B..