Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui Būdvyčiui, Juditai Vadeikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. patikslintą ieškinį atsakovei D. Z., tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės Z. B. atstovas advokato padėjėjas V. Petryla paaiškino, kad palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo juos tenkinti. Nurodo, kad žemės sklypas bendras, yra du bendraturčiai. Buvo fiksuota savavališka statyba (duomenys neskelbtini), Palangoje. Nėra gautas sutikimas iš ieškovės pusės, tai būtų tik formalus pažeidimas. Tačiau jis tampa neformalus, kai pasižiūrima, kaip bendrasavininkiai naudoja žemės sklypą. Tarp bendraturčių nebuvo sutarta dėl statybų galimybių. Tačiau ginčas vyksta ne dėl savavališkos statybos, nes ieškovė sutinka su savavališkos statybos padarinių įteisinimu, o dėl to, kad atsakovė viršijo užstatymo rodiklius, tiek tankumą, tiek intensyvumą. Šitame sklype yra ribojamas užstatymo intensyvumas ir tankumas. Šitie rodikliai skirti abiems žemės sklypo bendrasavininkiams. Pagal turto registro išrašus matyti, kad abiems bendraturčiams užstatymo tankumas viršytas net patvirtinus detalųjį planą, nes pastatai jau buvo įregistruoti registre. Buvo leistas 50 procentų užstatymo rodiklis pagal teisės aktus, tačiau niekas nepasižiūrėjo koks yra esamas. Visus pastatų užimamą plotą sudėjus, jau detaliojo plano tvirtinimo metu, dar nerekonstravus pastatų, buvo 20 procentų, viršytas tankumas – ieškovė viršijo 0,66 procentų, o atsakovės – 2,21 procentų Nuo pastatų pastatymo pasikeitė užstatymo tankumas skaičiavimas, kuris skaičiuojamas pagal visus atitvarus, o ne pagal pirmo aukšto grindų lygio plotą. Dabar į tankumą įeina ir stogo kampai, todėl norint įteisinti statybą, tiek užstatymo tankumas, tiek intensyvumas turi atitikti šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Su priešieškiniu lentelėje pateikti duomenys yra pagal seną skaičiavimą. Duomenys pateikti pagal ekspertizės aktą. Konsolė nėra įtraukta į užstatymo tankumą. Šalims taikiai išspręsti ginčo nepavyko. Intensyvumas iki rekonstrukcijos nebuvo viršytas. Ieškovė turi 5,33 procentus, arba 35,34 m² neišnaudoto ploto, o atsakovei priklausė 2,75 procentų, pagal turimą pastatų ir žemės sklypo dalis. Įteisinus savavališką statybą, tai ne tik neatitiks detaliojo plano sprendinių, bet ieškovė netenka ir neišnaudoto 35,34 m² ploto, kurį galėtų įsirengti. Visą šį plotą išnaudojo atsakovė. Ieškovė netenka užstatymo intensyvumo, todėl nebegali įsirengti papildomų patalpų, nors tokią galimybę turi. Buvo parengti du projektai – 2007 m. ir 2014 m. Reiktų kalbėti apie 2007 m. projekto teisėtumą, nes jis rengtas be bendraturčio sutikimo. Statyba vyko be sutikimo. 1 tomo, b. l. 27, matosi, kad tas projektas parengtas Ž., tačiau nesimato, kad tai statybą leidžiantis dokumentas. Nesimato, kad išduotas statybą leidžiantis dokumentas. 2015 m. sausio 19 d. raštas (1 tomo, b. l. 6-9), kad parengtas detalusis planas. 2015 m. sausio 27 d. (b. l. 5, I t.), Savivaldybės, raštas – įrodymas, kad 2007 m. projektas savivaldybei nebuvo pateiktas ir jis nebuvo pridėtas, jis neregistruotas šis projektas su statybos leidimu, nes tokio leidimo nebuvo išduota. Savivaldybė, kuri turėjo išduoti leidimus, to negalėjo padaryti, nes į ją niekas nesikreipė. Tai ūkinis pastatas, kuris yra kultūros vertybių teritorijoje, tai turėjo būti leidimas, suderinimas ir Z. U. sutikimas. Tokia statyba negalėjo būti vykdoma, pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentą. 2014 m. projektas tuo labiau neatitinka detaliojo plano, patvirtinto 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės Tarybos nutarimu Nr. 32, sprendinių. Kultūros paveldo rašte nepasisakyta, kad galimas didesnis intensyvumas. Užstatymo intensyvumą buvo leidžiama padidinti iki 30 procentų. Atsakovė skaičiuoja rodiklius pagal projektus ir tie rodikliai netinkamai paskaičiuoti, tai ne profesionalai skaičiuoja. Nebuvo atsižvelgiama į detalųjį planą, taigi atsakovų pateiktomis lentelėmis remtis nėra pagrindo. Teismo ekspertas paskaičiavo, kad buvo viršytas tankumas. Jis pateikė rodiklius nuo 2007 m. projekto. Jis patvirtino, kad ieškovės teisės į intensyvumą užstatymo pažeistos. Pažeista ieškovės teisė į būsimą nuosavybę, tai atlikta be suderinimo. Ieškovė įrodė, ką turėjo įrodyti.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 28 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-3-995/2019 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-9-995/2019 (Nr. 2-38-995/2020). Civilinėje byloje Nr. e2-3-995/2019 (Nr. e2-34-995/2020) ieškovė Inspekcija teismo prašo įpareigoti atsakovą A. V. (teisių ir pareigų perėmėja D. Z.) per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas, kad statinys atitiktų 2007 m. N. Ž. parengtą supaprastintos apimties techninį projektą „Garažo rekonstrukcija, įrengiant ūkio patalpas, (duomenys neskelbtini), Palanga“, kuriam raštu 2007 m. rugsėjo 1 d. pritarė Palangos m. sav. Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja A. B.. Taigi, minėtoje byloje nėra ginčijamas 2007 m. N. Ž. parengtas techninis projektas bei rašytinis 2007 m. rugsėjo 1 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus pritarimas. Ieškovė Z. B. prašo teismo įpareigoti atsakovę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nugriaunant pastato – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, naujai rekonstruotas dalis ir atstatant šių pastatų kadastro duomenis iki fiksuotų Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. 25/1022). Inspekcijos vertinimu, toks patikslinto ieškinio reikalavimas nėra adekvatus susidariusiai faktinei situacijai, kadangi, kaip minėta, nėra ginčijamas bei nuginčytas 2007 m. N. Ž. parengtas techninis projektas bei rašytinis 2007 m. rugsėjo 1 d. Palangos m. sav. administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus pritarimas minėtam techniniam projektui. Taigi manytina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovei D. Z. turėtų būti suteikta galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius, vadovaujantis 2007 m. N. Ž. parengtu techniniu projektu, pertvarkant atliktos statybos darbus taip, kad jie atitiktų minėto techninio projekto sprendinius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Rašytiniais bylos duomenimis, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) Palangoje, atitinkamai ieškovė valdo 389/663 dalis, o atsakovė - 274/663 dalis žemės sklypo. Šiame žemės sklype yra: gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 73/100 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei, o 27/100 dalys - atsakovei; pastatas – tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie priklauso atsakovei (1 t. b. l. 17-19). Pradiniam atsakovui A. V. 2013 m. kovo 18 d. išduotos Pastato-tvarto ir garažo rekonstravimo projekto specialiosios sąlygos, kurių 4.1. punkte nurodoma nepažeisti trečiųjų asmenų interesų, o 4.1.2 punkte nurodoma, kad užstatymo tankumas iki 0,17 arba paliekamas esamas, užstatymo intensyvumas siūlomas iki 0,30. Pradinis atsakovas A. V., kurio teises ir pareigas perėmė atsakovė D. Z., be bendraturtės, t. y. pradinės ieškovės Z. U., kurios teises ir pareigas perėmė ieškovė Z. B., sutikimo (1 t., b. l. 22) pagal 2007 m. projektą, kuriam raštu pritarė Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja A. B., pradėjo tvarto ir garažo rekonstrukciją, juos apjungiant į vientisą pastatą (1 t. b. l. 15-33). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014 m. sausio 10 d. atliko šios statybos teisėtumo patikrinimą vietoje ir 2014 m. sausio 20 d. surašė statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-85(16.2) ir statybą sustabdė. 2015 m. kovo 20 d. Inspekcija surašė Sustabdytos statybos patikrinimo aktą Nr. SSP-30-150320-00005 ir kreipėsi į teismą dėl A. V. įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2015 m. sausio 19 d. raštu nurodė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palanga, galioja Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, sprendiniai, pagal kurį sklypo užstatymo tankumas skaičiuojamas 50 procentų, nuo Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytų maksimalių pastatų užimamo žemės ploto dydžio sklype – 17 procentų, užstatymo intensyvumas siūlomas < 30 procentų pagal Nekilnojamojo turto registre, įregistruotus statinius sklypo užstatymo tankumas – 20 procentų, jei esamas tankis viršija nustatytus reikalavimus, rekonstruojant pastatus, jis nedidinamas (1 t., b. l. 9). Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. sausio 27 d. raštu informavo, kad A. V. vardu 2007 metais statybą leidžiančio dokumento pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, rekonstrukcijos darbams nebuvo išduota, taip pat 2007 m. prašymų dėl projektavimo sąlygų ar kitų dokumentų neužregistruota (1 t., b. l. 8).

Liudytojas N. B. teismo posėdyje paaiškino, kad yra ieškovės Z. B. sūnus. Įsigijus turtą, norėjo rekonstruoti namą, tačiau bendraturčiai nedavė sutikimo rekonstruoti. Praėjus keliems metams pamatė, kad bendraturčiai atliko rekonstrukciją ir vietoje garažo buvo namas. Jų sutikimo, kaip bendraturčių, nebuvo. Po penkerių metų bendraturtis prašė jų sutikimo rekonstrukcijos leidimui, tada suprato, kad statyba vykdyta be leidimų. Nors buvo teigiama, kad statybą leidžiantis dokumentas yra. Neturi naujų duomenų apie užstatymo tankį ir matavimą. Kad viršytas užstatymas, sprendžia pagal bendraturčio projektą ir prie projekto, esančius kadastrinius matavimus. Užstatymas neviršytas, bet jis kaip bendraturtis, negali nieko daryti. Jeigu būtų atstatyti statiniai į pradinę padėtį, jie galėtų plėstis apie 60 m² laisvo tūrio. Yra du projektai: 2007 m., 2014 m. Skaičių, kiek viršytas užstatymo tankis neturi, žemės sklypo naudojimosi tvarka yra. Pastatai yra nuosavybės teise, žemės sklypas padalintas tik pagal naudojimosi tvarką (1 t., b. l. 170-171).

Liudytojas V. D. teismo posėdyje paaiškino, kad norint sužinoti užstatymo tankį, reikia skaičiuoti. Reikalingas sklypo plotas, statybos reglamentas. Paskaičiavus plotą reikia vadovautis detaliuoju planu – 50 procentų nuo techninio reglamento. Peržiūrėjus lenteles ir reikalavimus 32 arba 33 dauginama iš 50 proc. ir gaunama leidžiamo užstatomo ploto 16,5 m² , tačiau, jeigu anksčiau buvo įregistruota ir užstatymo plotas didesnis, galima palikti tą didesnį, negu numatytas dabar. Bendraturčiai dalinasi 16,5 procentų per pusę. Būtų atliekamas sklypo detalusis planas. Į 16,5 procentų įeina plotas ant žemės, kilimas į viršų – yra intensyvumas. Pritarimas 2007 m. nėra statybą leidžiantis dokumentas. Užstatymo tankumo plėsti jau negalima. Rekonstrukcija galima, jeigu plotas neviršijo 40 procentų, galima didinti (1 t., b. l. 171-172).

Teismo statybos ekspertizės 2019 m. rugsėjo 27 d. akto Nr. 19-65E išvadose nurodoma, kad pagal 2007 m. galiojusius teisės aktus, žemės sklypo bendraturčių sutikimas, A. V., vykdant statinio rekonstravimo darbus pagal 2007 m. projektą, buvo privalomas. Z. U. (Z. B.) teritorijos naudojimo reglamento parametrų išnaudojimas: užstatymo tankumas – 18,21 procentų (maksimalus užstatymo tankumas kvartalui leidžiamas iki 16.98 procentų). Užstatymo tankumas viršytas 1,23 procentų užstatymo intensyvumas nėra viršytas – 21,09 procentų (maksimalus užstatymo intensyvumas leidžiamas iki 30 procentų). A. V. teritorijos naudojimo reglamento parametrų išnaudojimas: užstatymo tankumą – 30,14 procentų (maksimalus užstatymo tankumas kvartalui leidžiamas iki 16,98 procentų. Užstatymo tankumą viršijo 13,16 procentų; užstatymo intensyvumas – 39,61 procentų (maksimalus užstatymo intensyvumas leidžiamas iki 30 procentų. Užstatymo intensyvumą viršijo 9,61 procentų. Ekspertizės akte nurodoma, kad buvo atliktas ginčo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, apžiūra ir nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruotas gyvenamasis namas ir buvę ūkiniai pastatai (tvartas ir garažas). Garažas ir ūkinis pastatas rekonstruojami pagal 2007 m. parengtą techninį projektą. Vietoje atlikus būtinus matavimus, buvo paskaičiuotas rekonstruojamo garažo užstatymo plotas ir preliminariai (pagal parengtą techninį projektą ir faktinius rekonstruoto garažo matavimus) nustatytas bendras rekonstruojamo garažo patalpų plotas.

Dėl ieškinio reikalavimų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) Palangoje, atitinkamai ieškovė valdo 389/663 dalis, o atsakovė 274/663 dalis žemės sklypo. Šiame žemės sklype yra: gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 73/100 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei, o 27/100 - atsakovei; pastatas – tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie priklauso atsakovei (1 t. b. l. 17-19). Pradinis atsakovas A. V., kurio teises ir pareigas perėmė atsakovė D. Z., pagal 2007 m. projektą, kuriam raštu pritarė Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja A. B., pradėjo tvarto ir garažo rekonstrukciją, juos apjungiant į vientisą pastatą (1 t. b. l. 15-33). Bendraturtės, t. y. pradinės ieškovės Z. U., kurios teises ir pareigas perėmė ieškovė Z. B., sutikimas projektui nebuvo duotas (1 t., b. l. 22). Ieškovė mano, kad atsakovė, atlikusi pastato rekonstrukciją, išnaudoja visą sklypui taikytą užstatymo intensyvumą, dėl ko ieškovė nebegalės pasinaudoti teise į būsimą nuosavybę – nebegalės pasididinti esamo pastatų ploto.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013 ir joje nurodyta praktika). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Bendrosios nuosavybės teisės principas, kad keli savininkai valdo, naudoja ir disponuoja daiktu, į kurį turi nuosavybės teisę, bendrai taikomas įgyvendinant bendraturčio teises, nustatytas specialiuose teisės aktuose, leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarką reguliuojančiose teisės normose ir kituose teisę į statybą nustatančiuose teisės aktuose. Pripažįstant bendraturčių šią teisę statyti, ši teisė ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Toks ribojimas pasireiškia teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą.

Pagal Lietuvos Respubliko statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 72 punktą – statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Šio straipsnio 85 punktas išaiškina, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą, statinio rekonstravimo projektas rengiamas ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingasis statinys rekonstruojamas į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį, o pagal 7 punktą – supaprastintas rekonstravimo projektas rengiamas nesudėtingojo statinio rekonstravimui. Iš 2007 m. Garažo rekonstrukcijos projekto matyti, kad buvo parengtas supaprastintos apimties I grupės nesudėtingo statinio rekonstrukcijos techninis projektas (b. l. 16-33). 2014 m. parengta Tvarto ir garažo rekonstravimo projekto korektūra, iš kurios matyti, kad statinio kategorija yra II grupės nesudėtingas statinys (2 t., b. l. 58-62). Byloje nėra ginčo, kad pastatas yra registruotos kultūros vertybės, Palangos miesto istorinės dalies, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui vizualinės apsaugos zonoje ir jam galioja Specialiojo paminklosauginio plano ir Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano reikalavimai.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 55-2203), patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punktą, statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą, statinio griovimą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus yra privalomas, išskyrus nesudėtingus (tarp jų – laikinus) statinius (2.1 punktas).

Pagal Statybos techninį reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1.1-12.1.2 punktus, nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas, bei nereikalingas statybos leidimas. Vietoj jų reikalingi tarnautojų, nurodytų 12.1.1 papunktyje, raštiški pritarimai – spaudai, parašai, datos statinio supaprastinto projekto kiekviename lape, įskaitant aiškinamąjį raštą. Pagal 16¹.3. punktą raštiškam pritarimui supaprastintam statinio projektui gauti statytojas (užsakovas) Reglamento 12 punkte nurodytų institucijų valstybės tarnautojams, be kita ko, pateikiama žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Šių dokumentų teikti nereikia, kai statybą numatoma vykdyti savivaldybės patikėjimo teise valdomoje teritorijoje (kai statytojas yra savivaldybė arba kitas juridinis ar fizinis asmuo). Taigi, net ir rengiant supaprastintą statinio projektą, kaip yra nagrinėjamu atveju, statytojas A. V., o dabar – jo teisių perėmėja D. Z., privalėjo gauti žemės sklypo bendraturtės Z. U., o dabar – jos teisių perėmėjos Z. B., sutikimą. Tačiau nagrinėjamu akivaizdu, kad toks sutikimas nebuvo gautas, t. y. nei pradinė ieškovė, nei jos teisių perėmėja sutikimo statinio rekonstrukcijai nedavė. Nors atsakovė teigė, kad bendraturtė rekonstrukcijai pritarė konkliudentiniais veiksmais, tačiau liudytojas N. B. paneigė, kad bendraturčiai pritarė rekonstrukcijai. Be to, pagal STR 1.01.07:2002 12 punktą sutikimas turi būti pateikiamas institucijos, duodančios raštišką pritarimą, valstybės tarnautojams, todėl akivaizdu, kad jis turi būti rašytinis. Kadangi atsakovė neturėjo žemės sklypo bendraturtės rašytinio sutikimo, projektas negalėjo būti realizuojamas.

Tačiau šioje byloje ieškovė neginčija 2007 m. statinio supaprastinto projekto ir savivaldybės administracijos tarnautojo pritarimo, o pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant apginti pažeidžiamą daiktinę teisę, ginčyti statybos leidimą, išduotą nepaisant pažeidimų, nėra būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014). Pagrindinis ginčas šioje byloje kyla dėl to, ar atsakovė, atlikdama statinio rekonstrukcija, viršijo sklypo užstatymo intensyvumą, tuo eliminuodama ieškovės teisę į būsimą nuosavybę – teisę įsirengti papildomas patalpas.

Tiek pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ redakcijos, galiojusios projekto rengimo metu, tiek pagal aktualios redakcijos 9 priedo 1 punkte nustatyta, kad bendras visų Namo žemės sklype esančių pastatų, išskyrus šiltnamius, priskiriamus I grupės nesudėtingiems statiniams, užimamas žemės plotas, kai jis yra 600 m², neturi viršyti maksimalaus sklypo užstatymo tankio – 35 procentų, o kai yra 900 m² – 30 procentų. Maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis. Saugomų teritorijų apsaugos reglamentuose gali būti nustatomi mažesni, negu nurodyti šiame priede maksimalūs sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo dydžiai sklype (1¹.2. punktas), o vietos savivaldybės taryba gali savo sprendimu kurortuose bei saugomose teritorijose sumažinti 600 m² ir didesnių sklypų teritorijų planavimo dokumentuose maksimalų sklypo užstatymo tankumą (2 punktas).

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, rengiant detaliuosius planus, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas. Be kita ko, detaliajame plane nustatomas leistinas pastatų aukštis; leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas; leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; statinių statybos zona. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 punktas numato, kad namo bei kitų statinių išdėstymas sklype turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentuose ir statinio specialiuosiuose architektūros reikalavimuose nustatytiems statinio architektūros ir sklypo tvarkymo reikalavimams bei apribojimams. Atliekant kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus, ar statant statinius kultūros paveldo statinių teritorijose ar saugomose teritorijose, be Reglamento reikalavimų, taip pat taikomi papildomi reikalavimai, nustatyti atitinkamų įstatymų ar jų pagrindu parengtų kitų teisės aktų.

Pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtintino Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu N. 32, sprendinius sklypo užstatymo tankis šioje miesto dalyje yra nedidesnis 50 proc. nei nustatytas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 1 punkte, o tuo atveju, jei esamas užstatymo tankis viršija šiuos reikalavimus, rekonstruojant pastatus jis nedidinamas (t. b. l. 9, 12). Šalys neginčija, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, užstatymo tankis jau Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo metu viršijo leidžiamą maksimalų užstatymo tankio dydį, tai patvirtina ir teismo statybos ekspertizės akto Nr. 19-65E išvados. Todėl užstatymo tankis nebegali būti didinamas, nepakeitus detaliojo plano sprendinių, dėl ko ginčas šiuo klausimu nėra aktualus ir dėl jo teismas plačiau nebepasisakys.

Tačiau atsakovė nesutinka, kad ji išnaudojo didesnį leidžiamą užstatymo intensyvumą. Pagal aktualią Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakciją, užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu (2 straipsnio 39 dalis). Leistinas sklypo užstatymo intensyvumas nustatomas rengiant detaliuosius planus (18 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 1.1 punktą, maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis. Minėto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano teritorijų tvarkymo reglamento 6.1.1 pastaboje sklypų užstatymo intensyvumas yra nustatytas ne didesnis 0,3. Detaliojo plano aiškinamojo rašto ištraukoje nurodoma, kad užstatymo intensyvumas sklypui (duomenys neskelbtini), Palangoje, nustatomas 6.1.1 pastaboje, t. y. 0,3. Būtent tai, kad užstatymo intensyvumas nurodomas kaip siūlomas, reiškia, kad teritorijoje maksimalus užstatymo intensyvumas yra nustatomas mažesnis nei maksimalus leidžiamas dydis, tokia išvada darytina atsižvelgiant į kitus aiškinamajame rašte nurodytus užstatymo intensyvumo dydžius – 6.2.1 pastaboje nustatyta, kad siūlomas užstatymo intensyvumas yra ne didesnis 0,4, o 6.3.1 pastaboje – ne didesnis 0,5. Kaip matyti iš Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano (https://map.tpdr.lt/tpdr-gis/services/rest/downloadservice/182167/Ai%C5%A1kinamasis%20ra%C5%A1tas%20U2.pdf), užstatymo intensyvumas nustatytas 6.1.1 pastaboje taikomas visiems į kvartalą Nr. U44 patenkantiems sklypams (pvz. sklypai 7-13), arba apskritai užstatymo intensyvumas nedidinamas (sklypai 1-6 sklypai).

Atsakovė teisi, kad teritorijai taikomas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas bei tvarkymo planas, nes sklypas yra registruotas kultūros vertybės Palangos miesto istorinės dalies, pripažintos saugoti pažinimui ir naudojimui, teritorijoje (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnis 5 dalis). Pagal Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613, buvęs kodas U2) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sprendinius, teritorijoje kvartaluose tarp Vytauto, Kretingos, Plytų gatvių ir Rąžės – žemės sklypo užstatymo intensyvumas nereglamentuojamas. Tačiau tai nereiškia, jog žemės sklypo užstatymo intensyvumas negali būti reglamentuotas kitais teritorijų planavimo dokumentais ir nustatomas griežtesnis, nei yra nustatomas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais, nes tokia teisę savivaldybėms numatė ir numato kiti teisės aktai – Teritorijų planavimo įstatymas ir Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005. Svarbu tai, kad teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti reikalavimai nebūtų švelnesni, nei juos nustato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialieji teritorijų planavimo dokumentai, nes tokiu atveju nebūtų užtikrinama kultūros paveldo apsauga.

Taigi, priešingai nei mano atsakovė, sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Palangoje, taikomas ne didesnis, kaip 30 procentų užstatymo intensyvumas. Tai patvirtino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė teismo posėdyje.

Būtent tokį užstatymo intensyvumo dydį naudojo ir ekspertas R. M., apskaičiuodamas leidžiamą ir esamą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, užstatymo intensyvumą.

Užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalis).

Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas R. M., apskaičiuodamas užstatymo intensyvumą, ėmė bendrą gyvenamojo namo plotą, rekonstruojamo garažo bendrą plotą, laikant, jog I ir II aukšto plotai yra vienodi – 33,69 m² paskaičiuotą pagal techninio projekto II aukšto pateiktą bendrąjį patalpų plotą. O kadangi rekonstruojamo pastato išmatavimai viršijo techniniame projekte duotiems išmatavimams, preliminariai bendrą patalpų plotą padidino pagal vietoje atliktus faktinius matavimus: 5.4 m² x 1,0 m² x 2 =10,8 m². Gautas rekonstruojamo pastato plotas – 78,18 m². Ekspertas apskaičiavo, kad A. V. priklausančių patalpų bendrasis plotas yra 30,34 m² + 78,18 m² = 108,52 m², todėl jam priklausančių pastatų užstatymo intensyvumas yra: 108,52 m²/274,02 m² x l00 procentų = 39,61 procentų, t. y. faktinis, priklausantis A. V., sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, užstatymo intensyvumas viršytas 9,61 procentų (39,61 procentų > 30,0 procentų). Tuo tarpu Z. U. (Z. B.) priklausančių pastatų užstatymo intensyvumas yra: 112,36 m² x 0,73 = 82,02 m²/388,98 m² x l00 procentų = 21,09 procentų, t. y. jai priklausantis intensyvumas neviršytas ir neišnaudotas.

Nors atsakovė su tokiais skaičiavimais nesutinta, tačiau teikdama savo paskaičiavimus, užstatymo intensyvumui apskaičiuoti ji taiko 0,4 dydį, kuris, kaip jau nustatyta, šiai teritorijai ir sklypui (duomenys neskelbtini), Palangoje, netaikytinas. Be to, savo paskaičiavimuose atsakovė garažo plotą nurodo 20 m², o tvarto – 13 m² (2 t., b. l. 63), nors Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog tvarto plotas – 14 m², o garažo 21 m². Imant šiuos duomenis, atsakovė būtų teisi, nes užstatymo intensyvumas nebūtų viršytas – (30,34 m² + 35,00 m²)/ 274,02 m² xl00%= 24%, arba 0,24. Tačiau šiuo atveju svarbu nustatyti ar užstatymo intensyvumas nebus viršytas rekonstravus pastatą, o ne koks jis buvo iki rekonstrukcijos. Atsakovė net iki rekonstrukcijos turėjo galimybė plėsti turimą plotą tik 24 procentais, t. y. apie 16 m², tačiau kaip matyti iš rekonstrukcijos projektų, pagal 2007 m. projektą rekonstruojamo pastato plotas padidinamas iki 55,73 m², t. y. 20,73 m², o užstatymo intensyvumas būtų 31% arba 0,31, t. y. viršytų 1% arba 0,01 dydžiu, o pagal 2014 m. projektą rekonstruojamo pastato plotas padidinamas net iki 63,80 m², t. y. 28,80 m², vadinasi užstatymo intensyvumas būtų 34 procentų arba 0,34, t. y. viršytų 0,04 dydžiu. Tačiau kaip nustatė ekspertas, atlikęs faktinius matavimus, rekonstruojamo pastato patalpų faktinis plotas yra dar didesnis – 78,18 m², t. y. užstatymo intensyvumas viršytas 9,61 procentų.

Kadangi sklypui yra nustatomas bendras užstatymo intensyvumas, o ne kiekvienam bendraturčiui atskirai, atsakovės viršytas užstatymo intensyvumas dydis kompensuojamas ieškovės neišnaudoto užstatymo intensyvumo sąskaitą, todėl tiek, kiek atsakovė viršija šį dydį, jo netenka ieškovė.

Taigi, atsakovei realizavus statybos darbus, pasikeis vienas svarbiausių teritorijos naudojimo reglamento parametrų – leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas. Leistinas žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas, lemiantis teisę statyti ar rekonstruoti konkrečiame žemės sklype statinius, yra vieni svarbiausių kriterijų, nuo kurių priklauso jo ekonominė vertė, todėl ieškovės galimybė apibrėžtoje ar neapibrėžtoje ateityje įgyvendinti statytojo teisę, leidžiančią naudotis žemės sklypo vertingiausiomis savybėmis, turi ekonominę vertę, taigi, jos siekis šią jai priklausančią teisę išsaugoti, pripažintinas teisėtu jos interesu, kuris, atsakovei atlikus rekonstravimo darbus bei padidinus žemės sklypo užstatymo intensyvumą, yra pažeidžiamas.

Atsakovė D. Z. nesutiko su eksperto R. M. išvadomis bei abejojo jo kompetencija dėl šios ekspertizės atlikimo, tačiau pati klausimų ekspertui ir savo eksperto kandidatūros nepateikė, teismui pasiūlius, su kitos ekspertizės skyrimu nesutiko. Be to, eksperto išvadą teismas vertina kaip ir kitus įrodymus, o šiuo atveju kitos byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti eksperto išvada, netgi priešingai – jas iš esmės patvirtina, kai tuo tarpu atsakovės pateikti skaičiavimai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl nepaneigia teismo eksperto išvadų dėl užstatymo intensyvumo viršijimo.

Kaip buvo minėta, ieškovui pareiškus negatorinį ieškinį, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau šiuo atveju atsakovė D. Z. neįrodė, kad turėjo teisėtą pagrindą be žemės sklypo bendraturtės sutikimo pradėti ir atlikti rekonstravimo darbus bei padidinti žemės sklypo užstatymo intensyvumą, susikuriant papildomą asmeninę nuosavybę. Konstatuotina, kad atsakovė atliko statybos darbus, pažeisdama teisės aktų reikalavimus ir nepagrįstai apribojo kitos žemės sklypo bendraturtės ieškovės Z. B. teisę visa apimtimi naudotis jai priklausančia daiktine teise, todėl ieškovės nuosavybės teisės gintinos, pašalinant neteisėtos statybos padarinius (CK 4.93 straipsnio 2 dalis).

Konstatuotina, kad ieškovės ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl ieškinio senaties

Pagal CK 1.125 straipsnio pirmąją dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų ir ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, pradinė ieškovė Z. U. ieškinį pripažinti 2007 m. N. Ž. parengto supaprastinto projekto 2007 m. rugsėjo 1 d., raštišką Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos A. B. pritarimą neteisėtu bei įpareigoti statytoją A. V. pašalinti neteisėtos statybos padarinius, pareiškė teismui 2016 m. balandžio 4 d., t. y. nepraleidus bendrojo dešimt metų ieškinio senaties termino. Be to, kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tai neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 528/2014, 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Nagrinėjamu atveju neteisėtos statybos padariniai nėra pašalinti, t. y. nuosavybės teisių pažeidimas tebesitęsia, todėl ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.

Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo

Ieškovė Z. B. prašo teismo įpareigoti atsakovę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nugriaunant pastato – tvarto ir garažo, esančių adresu (duomenys neskelbtini) Palanga, naujai rekonstruotas dalis ir atstatant šių pastatų kadastro duomenis iki fiksuotų Nekilnojamojo turto registre.

CK 4.103 straipsnyje, reglamentuojančiame neteisėtos statybos padarinius, tiesiogiai neįtvirtinta teisės aktų reikalavimus pažeidžiančių statybų civilinių teisinių padarinių galimų sprendimo būdų, bet nurodyta, kad statybos padarinių šalinimo klausimai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis statybos teisinius santykius, yra Statybos įstatymas. Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 2–5 punktuose nurodytus reikalavimus, kurių 3 punktu asmuo įpareigojamas išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Taigi teismas turi teisę priimti sprendimą leisti statytojui sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, jei statytojas neišnaudotos galimybės įteisinti savavališką statybą. Tokios pozicijos laikosi ir trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovė turi statybos įteisinimo galimybę, nes iš esmės byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pastatų rekonstrukcija nėra galima, tuo labiau, kad teisme yra inicijuotas civilinis procesas pagal A. V. ieškinį dėl teisės rekonstruoti statinius: tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. projektuotojos N. Ž. parengtą tvarto ir garažo (duomenys neskelbtini), Palanga, į sandėlio pastatą II grupės nesudėtingo statinio projektą, be Z. U. sutikimo. Taigi atsakovė jau yra pradėjusi statybos įteisinimo procesą, todėl akivaizdu, kad neteisėtos statybos padariniai gali būti pašalinami ir netaikant kraštutinių neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonių.

Tačiau neteisėtos statybos tinkamo neįteisinimo atveju, neteisėtos statybos padariniai šalintini nugriaunant pastato – tvarto ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini) Palangos m., naujai rekonstruotas dalis ir atstatant šių pastatų kadastro duomenis iki fiksuotų Nekilnojamojo turto registre (TPSVPĮ 14 straipsnio 9 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį (1 t. b. l. 7), bei 0,60 Eur už šio mokesčio sumokėjimo aptarnavimą, taip pat 968,00 Eur užstatą už teismo paskirtą ekspertizę (1 t. b. l. 188, 2 t., b. l. 66), bei 400,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 67-68).

Pripažintina, kad ieškovės Z. B. ieškinio reikalavimai iš esmės yra tenkinti, o prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, protingos, išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77), patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5, 8.2 ir 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus užmokesčio, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos – iš viso 1409,60 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 89 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nėra, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę D. Z. ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos, esančios Plytų 16, Palangoje, padarinius – teisės aktų nustatyta tvarka, parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę D. Z. per 6 (šešis) mėnesius savo lėšomis nugriauti pastato – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Palangos m., naujai rekonstruotas dalis, atstatant šių pastatų kadastro duomenis iki fiksuotų Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

Priteisti iš atsakovės D. Z. 1409,60 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės Z. B. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.