- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-624-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00860-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Vygintas Mažuika, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- A. P., E. T.
- Ieškovas
- E. P.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. P. ir E. T. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovams E. T. ir A. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos, skolos ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovų E. T. ir A. P. patikslintą priešieškinį ieškovui E. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos nustatymo, kompensacijos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. P. prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priteisti natūra: 1 kambario butą; 4 kambarių butą; 1/2 dalį kiemo statinių; kiemo statinius; 296/644 dalis 0,0644 ha žemės sklypo, o ieškovui asmeninės nuosavybės teise iš kiekvieno atsakovo priteisti po 14 494,99 Eur dydžio pinigines kompensacijas; taip pat už kadastrinius matavimus priteisti iš kiekvieno atsakovo po 100 Eur; 5 proc. dydžio metines palūkanas iš kiekvieno atsakovo nuo priteistų 14 594,99 Eur sumų už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovams nesutinkant išmokėti pinigines kompensacijas: atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra: 1 kambario butą; 4,1700 ha žemės sklypą; 0,3600 ha žemės sklypą, o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priteisti: 4 kambarių butą; 1/2 dalį kiemo statinių; kiemo statinius; 296/644 dalis 0,0644 ha žemės sklypo; ieškovo naudai priteisti iš atsakovų 2 844,50 Eur dydžio kompensacijas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 844,50 Eur sumos už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad šalims nuosavybės teise paveldėti nekilnojamieji daiktai priklauso lygiomis dalimis, tačiau visu turtu išskirtinai naudojasi tik atsakovai, jie turtą pritaikė savo poreikiams tenkinti, be jo sutikimo išardė 4 kambarių bute buvusią šildymo sistemą ir faktiškai patalpas pavertė vasarnamiu, nugriovė kieme buvusį šiltnamį. Iš garažo iškraustė jo daiktus ir paliko lauke, nuo tada jis jokiu turtu nesinaudoja ir neturi galimybės valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiomis nekilnojamųjų daiktų dalimis, su atsakovais gera valia tarpusavyje nesusitaria nei dėl naudojimosi, nei dėl atidalijimo.
Šalies argumentai
4. Priešieškiniu atsakovai prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto tokiu būdu: atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovei ir ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/2 dalį priteisti 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini); po 1/4 dalį kiemo statinių (kiemo aikštelės, šulinio), esančių (duomenys neskelbtini); po 111/483 dalį 0,0644 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti kiemo statinį (stoginę), esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovui priteisti iš atsakovės 6,67 Eur dydžio piniginę kompensaciją už šį turtą; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 4,1700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,3600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o už šį turtą iš ieškovo atsakovės ir atsakovo naudai priteisti 6 307,34 Eur piniginę kompensaciją, t. y. kiekvienam iš atsakovų priteisti po 3 153,67 Eur. Nustatyti naudojimosi 4 kambarių butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: atsakovei skirti naudotis patalpas pirmame aukšte, pažymėtas 1-1 (13,39 m2), 1-2 (12,78 m2), 1-3 (17,55 m2), 1-4 (11,21 m2), 1-5 (1,08 m2), 1-6 (2,64 m2) ir rūsio patalpas R-2 (5,26 m2), B dalį R-1 (3,1 m2), R-5 (8,38 m2), 1/2 Ra2 (2,33 m2), iš viso 77,72 m2, o ieškovui skirti naudotis rūsio patalpas, pažymėtas R-3 (8,09 m2), R-4 (11,12 m2), A dalį R-1 (7,22 m2), pirmame aukšte esantį garažą, pažymėtą G-1 (20,47 m2), antrame aukšte esančias patalpas, pažymėtas 1-7 (5,18 m2), 1-8 (26,46 m2), 1-9 (9,37 m2), laiptinę (7,22 m2), iš viso 95,13 m2 ploto; nustatyti, kad atsakovė ir ieškovas sudaro vienas kitam galimybę patekti į jiems tenkančias patalpas, kol tai bus reikalinga pertvarkant elektros, vandens tiekimo, kanalizacijos tinklus, kol bus įrengti laiptai į antrą aukštą, ieškovas gali bendrai su atsakove naudotis koridoriumi, pažymėtu plane 1-4, bet ne ilgiau nei 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti atsakovams iš ieškovo 5 % dydžio metines procesines palūkanas nuo jiems priteistų sumų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti atsakovams iš ieškovo jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad tik tokiu būdu bus teisingai ir sąžiningai atidalytas bendras turtas, užtikrinti visų bendraturčių teisėti interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto ir: atsakovams E. T. ir A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisė po ½ dalį šių nekilnojamųjų daiktų: buto (patalpos – buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); buto (patalpos – buto Nr. 1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – 1/2 dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 222/483 dalių 0.0644 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovui E. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė šiuos nekilnojamuosius daiktus: 4.1700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0.3600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); t.p. ieškovui priteisė iš atsakovės E. T. ir atsakovo A. P. po 12 602 Eur piniginę kompensaciją ir po 962,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad šalys lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo šiuos konkrečius nekilnojamuosius daiktus: butą (patalpą – butą) 1 kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą (patalpą – butą Nr. 1) 4 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 222/483 dalis 0,0644 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4,1700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,3600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teises šalys įgijo paveldėjimu, šalims 2018-12-03 išduoti Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai Nr. 6064, Nr. 6068, Nr. 6072, nuosavybės teisės įregistruotos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.
8. Nustatė, kad atsakovai siekia išsaugoti, t. y. neketina parduoti nei 1 kambario buto, nei 4 kambarių buto, nes 1 kambario butu naudojasi atsakovas, 4 kambarių butu naudojasi atsakovė, atsakovai siekia šį butą išsaugoti, nes jis statytas senelių ir tėvų, o žemės sklypais, esančiais Ukmergės rajone, nesinaudoja ir ateityje naudotis nesiekia, ieškovas jokiais nekilnojamaisiais daiktais nesinaudoja ir neturi galimybės naudotis, nesiekia išsaugoti nuosavybės teisių nei į vieną iš butų, pageidauja gauti piniginę kompensaciją, sutiktų, kad jam asmeninės nuosavybės teise būtų perduoti tik žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), jų vertės dalimi sumažinant jam atsakovų mokėtiną kompensaciją. Ieškovas pageidavo nutraukti bet kokius jį ir atsakovus saistančius ryšius dėl bendro turto, t. y. arba atidalyti visą jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, jam išmokėti piniginę kompensaciją, arba priteisti asmeninės nuosavybės teise atitinkamą turtą (1 kambario butą ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)) bei priteisti kompensaciją.
9. Nustatė, kad 4 kambarių buto paskirtis yra gyvenamoji (butų), tik pirmame buto aukšte, be 2 kambarių ir koridoriaus, yra virtuvė, tualetas ir vonia, iš viso 58,65 m2. Antrame aukšte yra tik prieškambaris ir 2 kambariai, iš viso 41,01 m2. Kaip nurodė atsakovai, vandentiekio ir nuotekų tinklai yra atvesti iki antrojo namo aukšto ir yra prieškambario 5,18 m2 ploto patalpoje. Teismas sprendė, kol nėra padaryta pertvarkymų, ieškovas jam skiriamomis naudotis patalpomis, esančiomis antrame 4 kambarių buto aukšte, negalėtų naudotis kaip gyvenamosiomis, nes nėra įrengtas atskiras įėjimas, nėra virtuvės, tualeto ir vonios patalpų, nėra išspręsti vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo/atskyrimo klausimai. Be to, tam, kad būtų įrengtas atskiras įėjimas per garažo patalpą, reikėtų ją atitinkamai pertvarkyti ir/ar pakeisti jos paskirtį. Nors atsakovai vertino, kad ieškovas galėtų jam skiriamą dalį pertvarkyti taip, kad ji atitiktų gyvenamosios patalpos reikalavimus, tačiau nepateikė jokių konkrečių pakeitimo pasiūlymų, kad būtų galima nustatyti, ar jie atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų ir kt.) reikalavimus. Atsakovai nesiūlė ieškovui, kuriam tektų mažiau vertinga 4 kambarių buto dalis ir pareiga daryti pertvarkymus, išmokėti kompensaciją, nes vertino, kad pertvarkymus ieškovas turėtų padaryti savo sąskaita, nors siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti naudą. Atsižvelgiant į konfliktiškus ieškovo ir atsakovės santykius, į tai, kad darant įvairius pertvarkymus, bus reikalingi atsakovės sutikimai, yra didelė tikimybė, kad tarp šalių gali kilti nauji konfliktai. Pažymėjo, kad atsakovai nesiūlė nustatyti privačios namų valdos žemės sklypu naudojimosi tvarką, taigi gali kilti konfliktinės situacijos ir dėl naudojimosi bendru žemės sklypu, kuris yra itin mažas.
10. Teismas sprendė, kad atsakovų pasiūlyta nustatyti 4 kambarių butu naudojimosi tvarka, ją kartu vertinant ir kaip atsakovų pasiūlymą ieškovui ateityje skiriamas naudoti patalpas savo sąskaita pertvarkyti į savarankišką nekilnojamąjį daiktą – butą, nepatogi, neracionali, netarnautų geresniam nuosavybės valdymui, keltų konfliktines situacijas, užtikrintų ne abiejų, o tik vieno bendraturčio – atsakovės interesus, nustačius tokią naudojimosi tvarką būtų pažeistos ieškovo, kaip bendraturčio, teisės ir interesai (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), todėl negalėtų būti nustatyta.
11. Pripažino, kad atsakovai buvo kategoriški ir siūlė tik vieną galimą kilusio ginčo sprendimo variantą – atidalyti bendrą turtą taip, kad 4 kambarių buto po ½ dalį atitektų ieškovui ir atsakovei natūra kartu nustatant jų nurodytą naudojimosi tvarką, o atsakovui natūra atitektų vieno kambario butas tam, kad atsakovai išvengtų išlaidų 4 kambarių buto atidalijimo projekto rengimui ir piniginės kompensacijos ieškovui išmokėjimo.
12. Nors atsakovai yra tos nuomonės, kad jiems neturint galimybės išmokėti kompensaciją, o ieškovui neturėjus jokių išlaidų dėl bendro turto tvarkymo, būtų teisinga paskirti ieškovui naudotis 4 kambarių buto antrojo aukšto patalpomis, kurias jis ateityje savo lėšomis galėtų pertvarkyti taip, kad suformuotų atskirą nuosavybės teisės objektą, neparengė ir nepateikė jokio atidalijimo pasiūlymo, todėl nėra aišku, ar iš viso ieškovui ateityje būtų įmanoma suformuoti atskirą nuosavybės teisės objektą, ar po atidalijimo būtų galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį, ar įmanoma išspręsti inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo/atskyrimo klausimus, jeigu įmanoma, tai neaišku, kiek tokia rekonstrukcija kainuotų.
13. Priešieškiniu siūlomu būdu atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės realiai būtų atidalyta tik atsakovo dalis, jam atitektų vieno kambario butas ir piniginė kompensacija už 1/3 dalį žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiams esant konfliktiškiems, jiems tektų naudotis bendru turtu – 4 kambarių butu, spręsti jau minėtus klausimus dėl antrojo aukšto patalpų bei vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo/atskyrimo/pertvarkymo, nes, minėta, neatlikus tokių pertvarkymų, patalpomis naudotis kaip gyvenamosiomis sąlygų nebūtų. Taigi nebūtų ne tik atkurta teisinė taika, bet tai sąlygotų ir bendraturčių ginčus ateityje.
14. Nustatė, kad atsakovų ir ieškovo santykiai yra konfliktiški. Vertinant kiekvieno iš bendraturčių poreikį atidalijamiems daiktams yra pagrindas nustatyti, kad atsakovai pageidauja išsaugoti tiek 1, tiek ir 4 kambarių butus. Atsakovas save laiko 1 kambario buto savininku, nes jame apsigyveno, butą remontavo dar iki palikimo atsiradimo, bute gyventi ir jį remontuoti jam leido motina, kito gyvenamojo būsto neturi. Atsakovė ir jos sūnus, kai atvyksta į Lietuvą, naudojasi 4 kambarių butu, jo pirmojo aukšto patalpomis, todėl nesutiko, kad jomis naudotųsi ieškovas. Abu atsakovai rūpinasi 4 kambarių butu, tvarko jo aplinką, garažo patalpoje buvusius ieškovo daiktus iškraustė ir liepė pasiimti. Keturių kambarių butui priklausančioje sklypo dalyje įrengė sūpynes ir stoginę, o šiltnamį nugriovė, šį butą atsakovai siekia išsaugoti kaip senelių ir tėvų palikimą. Ieškovas vertino, kad atsakovai tiek 1, tiek 4 kambarių butus savo nuožiūra pritaikė tik jų pačių poreikiams tenkinti. Jau minėta, kad žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), atsakovai nesinaudojo ir neturi poreikio jais naudotis ateityje. Nustatė, kad 4 kambarių buto antrojo aukšto patalpomis, jeigu jos būtų atskirtos nuo pirmojo aukšto patalpų, nei ieškovas, nei atsakovai poreikio naudotis neturi ir negalėtų, nes būtini sprendime jau aptarti pertvarkymai, tačiau klausimas dėl 4 kambarių buto pardavimo nesprendžiamas išimtinai tik atsakovams nesutinkant, minėta, siekiant šį turtą išsaugoti.
15. Keturių kambarių butas yra pagrindinis daiktas (CK 4.12 straipsnis), o pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji. Atidalijus jo dalis – pirmojo ir antrojo aukšto patalpas, tik pirmojo aukšto patalpos, kurios atitektų atsakovei, neprarastų tikslinės paskirties, o antrojo aukšto patalpos tokią paskirtį prarastų, teismas nenustatė, kad ieškovas siektų naudoti antrojo aukšto patalpas pagal kitokią paskirtį. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutiko su atsakovų pasiūlymu investuoti lėšas į antrojo aukšto patalpų pertvarkymą į gyvenamąsias, atsakovai nesiūlė kompensuoti.
16. Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad nėra galimybės nei nustatyti naudojimosi tvarką, nei be neproporcingos žalos atidalyti 4 kambarių buto dalį – antro aukšto patalpas ir jas skirti ieškovui, nes tai pažeistų ieškovo, kaip bendraturčio, teises, kadangi jam būtų paskirtos naudotis mažiau vertingos patalpos, neatlikus tam tikrų pertvarkymų ieškovui iš viso nebūtų galimybės patalpomis naudotis pagal paskirtį, toks naudojimasis ateityje galėtų lemti kitus šalių ginčus. Taigi, nors šalių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, tačiau išskirti joms priklausančią dalį natūra nėra galimybės.
17. Atsakovams neįrodžius, kad prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nepažeistų ieškovo teisių, kad yra reali galimybė atidalyti turtą – 4 kambarių butą natūra, nepateikus alternatyvių atidalijimo variantų, teismas pripažino, kad yra pagrindas taikyti išimtinį būdą – bendrą turtą atidalyti ieškovui priteisiant kompensaciją pinigais už 1 ir 4 kambarių butų jam tenkančias dalis ir natūra priteisiant žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), atitinkamai sumažinant kompensacijos dydį.
18. Pažymėjo, kad nors 4 kambarių butas atsakovės poreikiams tenkinti nėra būtinas tokio ploto ir kol kas nėra pritaikytas gyventi 2 šeimoms, todėl galėtų būti parduotas, tačiau atsakovai siekia jį išsaugoti, nors žino, kad ieškovas jau nuo 2018 metų nei šiuo butu, nei 1 kambario butu nesinaudoja ir negali naudotis pagal jų tiesioginę paskirtį. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasiūlė keletą atidalijimo iš bendro turto variantų, o atsakovai pasiūlė tik tokį atidalijimo iš bendro turto variantą, kad ir toliau labiausiai vertingas turtas liktų bendras, ieškovas realiai negalėtų turtu naudotis pagal jo paskirtį, o atsakovams netektų pareiga išmokėti kompensacijas.
19. Teismas sprendė, kad aktualiausios nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės buvo pateiktos atsakovų, todėl teismas vadovaujasi jomis. Pagal atsakovų pateiktą vertinimą, viso turto vertė yra 103 995 Eur, taigi kiekvienam bendraturčiui turėtų tekti turto už 34 665 Eur. Jeigu ieškovui asmeninės nuosavybės teise būtų priteisti bendros 9 461 Eur vertės žemės sklypai, atsakovų mokama kompensacija būtų 25 204 Eur, taigi po 12 602 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Šalies argumentai
20. Ieškovas ieškiniu prašė jam iš kiekvieno atsakovo priteisti po 100 Eur, nes sumokėjo už žemės sklypų, esančių Ukmergės rajone, kadastrinius matavimus. Šie žemės sklypai atidalijami natūra ir skiriami ieškovui. Ieškovas alternatyviu ieškinio reikalavimu, kuriuo prašė jam natūra priteisti minėtus žemės sklypus, nesuformulavo reikalavimo priteisti iš atsakovų po 100 Eur už kadastrinius matavimus.
Atsiliepimas
21. Atsakovai nurodė faktines aplinkybes ir motyvavo, kad neturėtų galimybės sumokėti ieškovui kompensaciją, būtent dėl to reiškė priešieškinio reikalavimus. Abu atsakovai išlaiko nepilnamečius vaikus, kito turto, išskyrus tą, kuris yra šios civilinės bylos ginčo objektas, neturi. Teismas darė išvada, kad tai nėra kliūtis įpareigoti sumokėti juos kompensacijas ieškovui. Pažymėjo, kad tuo atveju, kai turtas yra nedalus ir kai šalys nesusitaria dėl atidalijimo būdo bei neturi galimybės sumokėti kompensacijos ir nėra kito alternatyvaus atidalijimo būdo, bendraturčio teisė atidalinti jam priklausančio turto dalį negali būti paneigta atmetant ieškinį dėl šalies negalėjimo sumokėti kompensacijos.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė jo pasiūlytą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą esant nagrinėjamu atveju priimtiniausią, labiausiai atitinkantį visų bendraturčių interesus ir užtikrinantį jų teisių ir teisėtų interesų balansą, todėl, vadovaujantis sprendime nurodytomis teisės normomis ir motyvais, šalių bendras turtas atidalytinas ieškovui priteisiant asmeninės nuosavybės teise žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), likusius nekilnojamuosius daiktus, kuriais naudojasi atsakovai ir siekia juos išsaugoti, bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priteisiant atsakovams, o iš kiekvieno atsakovo ieškovui priteisiant 12 602 Eur dydžio pinigines kompensacijas, tokiu būdu ieškinį šioje dalyje tenkinant, o priešieškinį atmetant kaip nepagrįstą.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad įstatymas nenumato, jog už priteistą kompensaciją būtų priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, ieškovo reikalavimą šioje dalyje netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. liepos 29 d sprendimą dalyje, kurioje teismas tenkino ieškinį panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovų priešieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Nurodo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovui buvo trukdoma naudotis jo valdoma nekilnojamojo turto dalimi, t.y. objektyviai ieškovas šios aplinkybės, nurodytos ieškinyje, taip ir neįrodė jokiais leistinais įrodymais. Į bylą nebuvo pateikto nei vieno įrodymo, jog ieškovui sistemingai ilgą laiką būtų trukdoma naudotis turtu. Priešingai - ieškovas pats pateikė įrodymus, jog jis su atsakovų žinia užsakė 4,17 ha ir 0,36 ha žemės sklypų kadastrinius matavimus ir sumokėjo už tai 300 Eur. Ši aplinkybė teisiniu požiūriu negali būti vertinama kitaip, kaip tik aktyvus turto valdymas, kuriam niekas nesudarė kliūčių (priešingai, nei teigė ieškovas).
Žemesnės instancijos teismas
26. Vis dėlto minėtos aplinkybės teismo liko nepastebėtos, o vietoj to - pasivadovauta vien tik ieškovo tvirtinimu apie trukdymą naudotis nuosavybe ir konstatuota, jog ieškovas šia nuosavybe naudotis neturi galimybės. Nesant įrodymais pagrįsto ieškovo teisių pažeidimo, nepaisant to, jog iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas naudojosi tuo turtu ir tiek, kiek jis pats pageidavo, jo interesai teismo sprendime iškelti aukščiau nei kitų bendraturčių, nuolat akcentuojant, jog ieškovo teisės neturi būti pažeidžiamos. Tuo tarpu atsakovų teisės sprendime liko nepastebėtos, nepaisant to, jog jie savo jėgomis ir lėšomis rūpinosi turtu ir į jį investavo bei siūlė tokį turto atidalijimo būdą, kuris sukeltų mažiausias turtines pasekmes visoms ginčo šalims.
27. Teismas savo sprendime nurodė, kad tais atvejais, kai yra skirtingi bendraturčių reikalavimai, pripažinus, kad atidalijimas natūra negalimas, ir siekiant sumažinti nesutarimus bei palengvinti nuosavybės teisės įgyvendinimą, gali būti nustatoma naudojimosi bendru daiktu tvarka. Kartu teismas pažymėjo, kad tokios tvarkos nustatymas teismo sprendimu neeliminuoja atidalijimo galimybės ateityje, parengus tinkamą atidalijimo projektą. Nepaisant to, teismas, spręsdamas dėl naudojimosi 4 kambarių butu tvarkos nustatymo, nurodė, kol nėra padaryti teismo sprendime aptarti pertvarkymai, todėl ieškovas negalėtų turtu naudotis, kaip gyvenamuoju. Teismas sprendime nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčiai privalo spręsti atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimą. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad atsakovai nesiūlė ieškovui, kuriam tektų mažiau vertinga 4 kambarių buto dalis ir pareiga daryti pertvarkymus, išmokėti kompensaciją, nes vertina, kad pertvarkymus ieškovas turėtų padaryti savo sąskaita.
28. Toks teismo teiginys neatitinka to, ką priešieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė ir ko reikalavo atsakovai. Kaip matyti iš priešieškinio, atsakovas A. P. nurodė, jog būdamas sąžiningas ir atsižvelgdamas į tai, kad 4 kambarių buto pertvarkymui į du atskirus turtinius vienetus reikalingos investicijos, sutiko atsisakyti piniginės kompensacijos už bendrasavininkams tenkančią didesniąją turto dalį. Dėl šios priežasties atsakovas priešieškinyje ir nekėlė reikalavimo dėl kompensacijos išmokėjimo už ieškovui ir atsakovei tenkančias didesnes (vertingesnes) turto dalis. Kadangi 4 kambarių buto, 1/2 dalies kitų statinių ir 222/483 dalių 0,0644 ha žemės sklypo vertė sudaro iš viso 72 620,52 Eur, o atsakovo 1/3 dalies šio turto vertė yra 24 206,84, taigi matyti, jog atsakovas A. P. ieškovo ir atsakovės naudai atsisakė ženklios piniginės kompensacijos. Kitaip tariant tiek ieškovas, tiek ir atsakovė, padalijus turtą atsakovų prašomu būdu, gautų 12 103,42 Eur turtinę naudą. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovui nepasiūlyta kompensacija, nes ji iš esmės pasiūlyta atsakovo sąskaita.
29. Šiuo aspektu turėjo būti atsižvelgta ir į tai, jog visos ginčo šalys pripažino, kad atsakovas investavo į 1 kambario butą, o atsakovė darė investicijas į 4 kambarių butą. Todėl šiuo konkrečiu atveju, ypač šalims nereikalaujant kompensuoti/įskaičiuoti atsakovų pagerinimų, pagrįstai manytina, kad būtų sąžininga, jei ieškovas, gavęs savo turto dalį, į ją taip pat investuotų. Nors teismas laikė šias numatomas investicijas ieškovo teisių pažeidimu ir nurodė, kad šiuo metu, patenkinus priešieškinį ir nustačius tokią 4 kambarių buto naudojimo tvarką, kokios prašė atsakovai, ieškovas negalėtų naudotis turtu pagal jo paskirtį, t.y. negalėtų jame gyventi, tačiau teismas nepaisė to, jog ieškovas turi kitą gyvenamąją vietą ir byloje nėra duomenų, jog jis apskritai siekė gyventi 4 kambarių bute. Kadangi tokių įrodymų nėra, tai liko neaišku, kaip tai, kad ieškovas kurį laiką turėtų skirti jėgas tam, kad suremontuotų jam priskirtinas patalpas ir jas pagerinti, pažeistų jo teises. Juk atsakovai taip pat savo lėšomis gerino nekilnojamąjį turtą, o ieškovas šiuo atveju dar ir gautų turtinę naudą, nemokėdamas atsakovui 12 103,42 Eur piniginės kompensacijos. Vis dėlto teismas dėl neaiškių priežasčių konstatavo, kad atsakovai neįrodė, jog jų siūloma naudojimosi 4 kambarių butu tvarka nepažeis ieškovo teisių, o tuo tarpu apie atsakovų teises, vertinant ieškovo pasiūlytus turto atidalijimo būdus, teismas klausimo net nekėlė.
30. Apskritai, net ir sutinkant su teismu, kad atsakovų pasiūlyta naudojimosi 4 kambarių butu tvarka yra netinkama, neaišku, kodėl buvo vadovautasi (vėl gi) išimtinai ieškovo pageidavimais nutraukti bet kokius turtinius ryšius su atsakovais ir 4 kambarių butas su priklausiniais ir 0,644 ha žemės sklypas nepriteistas jam su atsakove lygiomis dalimis, nenustatant naudojimosi šiuo turtu tvarkos. Net nesant šiuo metu 4 kambarių bute suformuotų dviejų atskirų gyvenamųjų objektų (butų), akivaizdu, jog šio buto plotas neabejotinai leidžia tai padaryti. Pati atsakovė išsakė priešieškinyje pageidavimą priteisti šį turtą lygiomis dalimis jai su ieškovu, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu teismas sprendė, kad taip padalijus šį turtą, ieškovui bus apsunkintas naudojimasis juo, su atsakove kils nauji konfliktai ir taip ieškovo teisės bus pažeistos. Šiame kontekste pažymėtina, jog tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu ieškovas akcentavo konfliktą su atsakovu, o tuo tarpu su atsakove ieškovas nurodė tiesiog minimaliai bendraujantis.
31. Teismas nurodė, kad atsakovai buvo kategoriški ir siūlė tik vieną galimą kilusio ginčo sprendimo variantą - atidalyti bendrą turtą taip, kad 4 kambarių buto po 1/2 dalį atitektų ieškovui ir atsakovei natūra kartu nustatant bendru butu naudojimosi tvarką, o atsakovui natūra atitektų 1 kambario butas tam, kad atsakovai išvengtų išlaidų 4 kambarių buto atidalijimo projekto rengimui ir piniginės kompensacijos ieškovui išmokėjimo. Atsakovai mano, jog tokia išvada neteisinga, nes pasiūlymas buvo teikiamas, atsižvelgiant būtent į visų šalių interesus, t.y. atsakovai nesiekė kompensavimo už investuotas į bendrą turtą lėšas, nereikalavo padidinti jų dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovas net atsisakė jam teisėtai galinčios priklausyti piniginės kompensacijos. Atsakovai prašė teismo atsižvelgti į kiekvieno iš bendraturčių objektyvų poreikį atidalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą bei galimybę išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, t.y. į faktinių aplinkybių visumą. Šioje visumoje, be abejonės buvo svarbu ir tai, kad atsakovai neturi pakankamai lėšų, kad galėtų valdyti visą paveldėtą nekilnojamąjį turtą, o už jį ieškovui sumokėtų pinigines kompensacijas. Vis dėlto, kaip matyti iš procesinių dokumentų, esminiai argumentai rėmėsi į tai, kad atsakovas A. P. jau seniai ir ilgą laiką investavo į 1 kambario butą, todėl ir reikalavo, kad šis būtų priteistas jam.
32. Pažymi, kad visos šio ginčo šalys pripažino, jog atsakovas A. P. tikrai pagerino 1 kambario butą savo lėšomis ir darbu, o dvi iš šio ginčo šalių sutiko, kad šis turtas būtų priteistas išimtinai atsakovui A. P.. Kadangi ginčo šalių turtas yra bendras ir jų suinteresuotumas turtu yra vienodas, tai paminėta aplinkybė negalėjo likti teismo neįvertinta. Todėl šiuo atveju buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ir dviejų iš bendraturčių vieninga nuomonė tam tikro turto klausimu liko neįvertinta, o vieno iš bendraturčių pageidavimas nusvėrė visus kitus. Tokiu būdu teismas priėmė sprendimą, kuriuo 1 kambario butas, nepaisant atsakovės išreikštos valios priteisti šį butą atsakovui, šiuo metu teismo priteistas lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) atsakovei su atsakovu ir teismas nelaikė to atsakovo A. P. teisių pažeidimu.
33. Mano, kad priteisus 1 kambario butą atsakovui su atsakove lygiomis dalimis, šalių interesų balansas nebuvo išlaikytas. Teismas vadovavosi išimtinai tik, neva, teisinės taikos tarp šalių atstatymu, t. y. sudarė tokias sąlygas, kad po jo sprendimo ieškovas iš esmės daugiau nebendrautų su atsakovais.
34. Teismas sprendime ir patvirtino, kad atsakovai nurodė faktines aplinkybes, pateikė rašytinius įrodymus ir motyvavo, kad neturėtų galimybės sumokėti ieškovui kompensaciją, nes abu atsakovai išlaiko nepilnamečius vaikus, kito turto, išskyrus tą, kuris yra šios civilinės bylos ginčo objektas, neturi, atsakovas neturi nuolatinio darbo, buvo sužalotas, turėjo nedarbingumą, dėl liekamųjų reiškinių po sveikatos sutrikdymo įprasto tolimųjų reisų vairuotojo darbo dirbti negalėjo, o atsakovė turi sūnų, kurį turi išlaikyti, ji dėl Covid 19 pandemijos buvo atleista iš darbo, šiuo metu, išskyrus išmokas ir tėvo mokamą išlaikymą vaikui, pajamų beveik neturi. Nepaisant to, teismas vertino, kad atsakovai neteikė pakankamai įrodymų, galinčių patvirtinti jų tikrąją turtinę padėtį, todėl savo iniciatyva neatsižvelgė į abiejų šalių turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymo neatidėjo ir neišdėstė, nors atsakovai ir nuolat nuosekliai tvirtino, jog neturi galimybių sumokėti pinigines kompensacijas ieškovui.
35. Ši teismo išvada suponavo tai, jog atsakovai, palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, bus priversti parduoti turtą, kad galėtų sumokėti pinigines kompensacijas ieškovui. Tokiu būdu atsakovas A. P. neteks vienintelio būsto, kurį buvo suremontavęs savo lėšomis ir kuriame gyveno, bei vėl turės investuoti į 4 kambarių butą ir gyventi jo dalyje. Taigi, akivaizdu, jog atsakovo A. P. teisės šiuo teismo sprendimu buvo labiausiai ir neproporcingai suvaržytos, nepaisant to, jog jis siekė tik išlaikyti pagerintą savo lėšomis turtą ir nereikalavo kompensacijos už 4 kambarių butą, priteistiną atsakovei ir ieškovui.
36. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismas, apskaičiuodamas atidalijamo turto vertę ir priteistinas kompensacijas, neteisingai nurodė sprendime kai kurias vertes, todėl sumos buvo apskaičiuotos klaidingai, t. y. paskaičiuotos per didelės atsakovų mokėtinos kompensacijos. Teismas rėmėsi atsakovų pateiktais nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalius numerius duomenimis, galiojančiais nuo 2021 m. sausio 1 d.: 1 kambario buto vertė - 18 300 Eur (1/3 dalis - 6 100,00 Eur); 4 kambarių buto vertė - 69 400 Eur (1/3 dalis - 23 133,33 Eur); 222/483 dalies 0,0644 ha žemės sklypo vertė - 3 056,52 Eur (teismas sprendime nurodė 6 650 Eur) (74/483 dalių - 1 018,84 Eur (teismas sprendime nurodė - 216,67 Eur); 4,17 ha žemės sklypo vertė - 8 670 Eur (1/3 dalis - 2 890,00 Eur); 0,36 ha žemės sklypo vertė - 791,00 Eur (1/3 dalis - 263,67 Eur), 1/2 dalies kiemo statinių vertė - 184,00 Eur. Tokiu būdu, įvertinus teismo sprendime esančius netikslumus, viso turto vertė yra 100 401,52 Eur, o ne 103 995,00 Eur, kaip tai nurodė teismas. Taigi kiekvienam bendraturčiui turėtų tekti turto už 33 467,17 Eur, o ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisus bendros 9 461 Eur vertės žemės sklypus, atsakovų mokama kompensacija būtų 24 006,17 Eur, taigi po 12 003,09 Eur iš kiekvieno atsakovo, o ne po 12 602,00 Eur, kaip tai nurodė teismas.
37. Mano, jog teismas itin vienpusiškai įvertino bylos aplinkybes, gynė išimtinai tik ieškovo teises ir visiškai neatsižvelgė į atsakovų teikiamus argumentus ir jų teisėtus lūkesčius, todėl patenkino iš esmės visus ieškinio reikalavimus (išskyrus 5 % palūkanas) ir netenkino priešieškinio. Mano, kad atsakovų siūlomas dalinis bendrosios nuosavybės nutraukimo būdas optimalus ir protingas pagal susiklosčiusią situaciją, kadangi: atsakovams atitektų jų naudojamos ir prižiūrimos gyvenamojo būsto dalys, į kurias jie jau yra investavę asmenines lėšas; ieškovui atitektų žemės sklypai, į kurių vieną jis taip pat yra investavęs savo asmenines lėšas; ieškovas gautų ženkliai didesnę, nei pagal idealiąsias dalis, priklausančio turto dalį, negu atsakovas A. P.; kadangi ieškovui reikėtų sumokėti atsakovams kompensaciją tik už jam nuosavybėn pereinančius du žemės sklypus, tačiau nereikėtų mokėti kompensacijos už jo gaunamą didesnę kito turto dalį, tai savo asmenines lėšas jis galėtų panaudoti gaunamo turto remontui ir tvarkymui. Šis atsidalijimo būdas, be kita ko, neturėtų itin sunkių pasekmių atsakovui A. P., kuris sprendimui likus nepakeistu, iš esmės neteks vienintelio gyvenamojo būsto.
38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, protingumo ir teisingumo principų įgyvendinimui šioje byloje būtina panaikinti skundžiamą Utenos apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimą dalyje dėl 1 kambario buto, 4 kambarių buto, kiemo statinių, stoginės ir 222/483 dalies 0,0644 ha žemės sklypo atidalijimo, kompensacijų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
39. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantai naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliaciniame skunde iš esmės pakartojamas ginčo šalių procesinių dokumentų turinys, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teikti šalių argumentai, nenurodoma visiškai jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Apeliantai tik abstrakčiai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, nenustatė bylai svarbių aplinkybių, tačiau nenurodo, kokios būtent aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, šiuo atveju nebuvo nustatytos (išsiaiškintos). Apeliantai selektyviai atrenka tik jiems naudingus faktus, ignoruodami savo pozicijos ginčo klausimu nevisišką nuoseklumą bei atsakovų bylos svarstymui teiktus įrodymus, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus.
40. Byloje ginčas tarp bendrasavininkų kilo dėl 1 kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini)ir 4 kambarių buto, inžinerinių statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) valdymo ir naudojimosi. Apeliantai savo konkliudentiniais veiksmais dvejus metus iki bylos iškėlimo teisme dienos aiškiai demonstravo, kad tik jie naudojasi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nebuvo paneigta ta aplinkybė, kad ieškovas kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkas faktiškai nuo 2018 m. sausio 24 d. neturi galimybės į šį turtą patekti. 1 kambario butu, esančiu (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. sausio 24 d. naudojasi vienasmeniškai tik apeliantas/atsakovas A. P. (t. y. faktiškai šiame bute gyvena ir naudojasi visais jame esančiais daiktais).
Žemesnės instancijos teismas
41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantų pasiūlyta nustatyti 4 kambarių butu naudojimosi tvarka, ją kartu vertinant ir kaip apeliantų/atsakovų pasiūlymą ieškovui ateityje skiriamas naudoti patalpas savo sąskaita pertvarkyti į savarankišką nekilnojamąjį daiktą - butą, nepatogi, neracionali, netarnautų geresniam nuosavybės valdymui, keltų konfliktines situacijas, užtikrintų ne abiejų, o tik vieno bendraturčio - apeliantės/atsakovės interesus, nustačius tokią naudojimosi tvarką būtų pažeistos ieškovo, kaip bendraturčio, teisės ir interesai (CK 4.37 str. 1 d.), todėl negalėtų būti nustatyta.
42. Pirmosios instancijos teismas pagal savo galimybes iš esmės įvykdė viską, kas tokiu atveju buvo objektyviai įmanoma, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą: atidalino nekilnojamąjį turtą taip, kad ateityje būtų išvengta bet kokių konfliktų, būtų užtikrinti visų ginčo šalių interesai (pažymėtina, kad abu apeliantai/atsakovai kategoriškai teigė norintys abu turimus butus išsaugoti natūra), todėl motyvuotai, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyręs, išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje ir susiejęs juos į vientisą loginę grandinę, pripažino, jog visas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) natūra priteistinas apeliantams/atsakovams, o ieškovui kaip atsidalinimo siekiančiam bendraturčiui priteistina piniginė kompensacija ir 2 žemės sklypai (duomenys neskelbtini) natūra.
43. Nesutinka su apeliantų teiginiais, jog visos ginčo šalys pripažino, kad atsakovas investavo į 1 kambario butą, o atsakovė darė investicijas į 4 kambarių butą, nes ieškovas šių aplinkybių nepripažino pirmosios instancijos teisme.
44. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apeliantams neaišku kodėl buvo išimtinai ieškovo pageidavimais nutraukti bet kokius turtinius ryšius su atsakovais ir 4 kambarių butas su priklausiniais ir 0,644 ha žemės sklypas nepriteistas jam su atsakove lygiomis dalimis, nenustatant naudojimosi šiuo turtu tvarkos. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, jog toks reikalavimas byloje pareikštas nebuvo. Antra, apeliaciniame skunde pripažinta, jog realiai siekiama ne nustatyti naudojimosi 4 kambarių butu tvarką, o atidalinti 4 kambarių butą į 2 atskirus turtinius vienetus. Pažymėtina, jog atidalinimo projektas byloje nepateiktas, byloje nėra duomenų ar toks atidalinimas įmanomas techniškai, kokia tokiam atidalinimui reikalingų pertvarkymų vertė.
Žemesnės instancijos teismas
45. Nesutinka su apeliantų argumentais, kad teismas neįvertino jų turtinės padėties dėl galimybės išmokėti kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pastebėjo, jog apeliantų pateikti rašytiniai įrodymai neatskleidžia tikrosios jų turtinės padėties, todėl nėra pagrindo ją vertinti esant sunkia, galinčia lemti ieškovo ieškinio atmetimą.
Šalies argumentai
46. Apeliantai akivaizdžiai klaidina apeliacinės instancijos teismą, teigdami, jog pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas atidalinimo turto vertes. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė turto vertes, tokias, kokias nurodė patys apeliantai.
47. Mano, kad reikalavimas apmokėti išlaidas už apeliacinį skundą turėtų būti atmestas, kadangi apeliacinį skundą paruošė advokato padėjėja, kuri neturi teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovų E. T. ir A. P. apeliaciniu skundu, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
49. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas tarp bendraturčių dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
50. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui ir atsakovams lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo šiuos konkrečius nekilnojamuosius daiktus: butą (patalpą – butą) 1 kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą (patalpą – butą Nr. 1) 4 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 222/483 dalis 0,0644 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4,1700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,3600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atidalyti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priteisti turtą natūra, o ieškovui asmeninės nuosavybės teise iš kiekvieno atsakovo priteisti po 14 494,99 Eur dydžio pinigines kompensacijas; arba ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra: 1 kambario butą; 4,1700 ha žemės sklypą; 0,3600 ha žemės sklypą, o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priteisti: 4 kambarių butą; 1/2 dalį kiemo statinių; kiemo statinius; 296/644 dalis 0,0644 ha žemės sklypo; ieškovo naudai priteisti iš atsakovų 2 844,50 EUR dydžio kompensacijas. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Pateikė priešieškinį, kuriuo taip pat prašė atidalyti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovei ir ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/2 dalį priteisti 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini); po 1/4 dalį kiemo statinių (kiemo aikštelės, šulinio), esančių (duomenys neskelbtini); po 111/483 dalį 0,0644 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti kiemo statinį (stoginę), o ieškovui priteisti iš atsakovės 6,67 Eur dydžio piniginę kompensaciją už šį turtą; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 4,1700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,3600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o už šį turtą iš ieškovo atsakovės ir atsakovo naudai priteisti 6 307,34 Eur piniginę kompensaciją.
51. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, konstatuodamas, kad atsakovams neįrodžius, kad prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nepažeidžia ieškovo teisių, kad yra reali galimybė atidalyti turtą – 4 kambarių butą natūra, nepateikus alternatyvių atidalijimo variantų, yra pagrindas taikyti išimtinį būdą – bendrą turtą atidalyti ieškovui priteisiant kompensaciją pinigais už 1 ir 4 kambarių butų jam tenkančias dalis ir natūra priteisiant žemės sklypus, esančius Ukmergės rajone, atitinkamai sumažinant kompensacijos dydį.
52. Apeliantai, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo teisės yra pažeidžiamos ir jis negali naudotis turtu, pirmosios instancijos teismas negalėdamas padalinti turto natūra, turėjo nustatyti naudojimosi turtu tvarką, teismo parinktas turto padalijimo būdas yra neteisingas ir nesąžiningas atsakovų atžvilgiu, teismas nepagrįstai suteikė prioritetą tik ieškovo interesams, o į atsakovų interesus visiškai neatsižvelgė. Teisėjų kolegija su šiais atsakovų argumentais nesutinka. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai taikė įstatymą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės bei proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, tinkamai motyvavo ir argumentavo savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams ir motyvams kolegija pritaria ir iš naujo jų nebekartoja.
53. CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės; jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs ir tai, kad bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, jog atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galimai tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; kt.), o tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neteisėtumą sieja su pirmosios instancijos teismo padarytais įrodinėjimo procesą reguliuojančių teisės normų pažeidimais, t. y. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl galimybės nekilnojamąjį turtą padalyti natūra, neatsižvelgė į atsakovų nurodytas aplinkybes, kad ginčo šalių santykiai nėra konfliktiški, ieškovo teisės nėra pažeidžiamos, nes jis gali naudotis jam priklausančia turto dalimi. Tai patvirtina aplinkybė, jog atsakovai E. T. ir A. P. davė sutikimą dėl žemės sklypų, esančių Ukmergės rajone kadastrinių matavimų atlikimo.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir pateikiant juos patvirtinančius įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.
57. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
58. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, atsakovų apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino ne tik ieškovo, bet ir atsakovų nurodytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl nekilnojamojo turto atidalijimo būdo pareikšto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų ribose. Pažymėtina, kad ginčas tarp bendrasavininkų kilo ne dėl 2 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) valdymo ir naudojimo, bet iš esmės dėl kito turto: 1 kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir 4 kambarių buto, inžinerinių statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimosi. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė ir išanalizavo šalių paaiškinimus, kuriais jos grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus, konkrečiai įvardijo, kokių aplinkybių, teisiškai reikšmingų teisingam nagrinėtinam ginčui išspręsti, atsakovai neįrodė.
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigia atsakovai, teisingai nustatė ir įvertino byloje esančias faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir siekdamas teisingai išnagrinėti bylą vadovavosi aktualia teismų praktika, formuojama sprendžiant reikalavimus, pareikštus vieno iš bendraturčių dėl jo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
60. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 4 kambarių buto natūra padalyti be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, o naudojimasis atsakovų prašomu nustatyti būtų iš esmės pažeistų ieškovo, kaip bendraturčio, teises, nes be to, kad jam būtų paskirtos naudotis mažiau vertingos patalpos, neatlikus tam tikrų pertvarkymų ieškovui iš viso nebūtų galimybės patalpomis naudotis kaip gyvenamosiomis, ir toks naudojimasis ateityje galėtų lemti kitus šalių ginčus, ypač atsižvelgiant į tai, jog būtent atsakovai pašalino komunikacijų sistemas iš ieškovui siūlomos skirti buto dalies.
61. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovai neįrodė, jog jų siūlomi naudojimosi 4 kambarių butu tvarkos sprendiniai įgyvendintini techniškai. Apeliantai nepateikė teismui absoliučiai jokių duomenų apie tai, kiek ieškovui kainuotų siūlomų patalpų pritaikymas gyventi. Pažymėtina, jog atidalijus 4 kambarių buto dalis – pirmojo ir antrojo aukšto patalpas pagal atsakovų siūlomą projektą, tik pirmojo aukšto patalpos, kurios atitektų atsakovei, neprarastų tikslinės paskirties - gyvenamosios, o antrojo aukšto patalpos tokią paskirtį prarastų, kadangi joje nėra įrengto tualeto, vonios kambario, virtuvės, atskiro įėjimo. Taip pat nėra išspręsti vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo/atskyrimo klausimai. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutiko su atsakovų pasiūlymu investuoti lėšas į antrojo aukšto patalpų pertvarkymą į gyvenamąsias, atsakovai nesiūlė šių lėšų kompensuoti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atžvelgęs į bylos šalių santykius (tarp atsakovų jie yra geri, o su ieškovu atsakovai iš esmės nesutaria) sprendė, kad nėra galimybės nei nustatyti atsakovų siūlomą naudojimosi 4 kambarių butu tvarką, nei be neproporcingos žalos atidalyti šį turtą (antro aukšto patalpas skiriant ieškovui).
62. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantų pasiūlyta nustatyti 4 kambarių butu naudojimosi tvarka, ją kartu vertinant ir kaip apeliantų pasiūlymą ieškovui ateityje skiriamas naudoti patalpas savo sąskaita pertvarkyti į savarankišką nekilnojamąjį daiktą - butą, nepatogi, neracionali, netarnautų geresniam nuosavybės valdymui, keltų konfliktines situacijas, užtikrintų ne abiejų, o tik vieno bendraturčio - atsakovės interesus, nustačius tokią naudojimosi tvarką būtų neproporcingai suvaržytos ieškovo, kaip bendraturčio, teisės ir interesai (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), todėl negalėtų būti nustatyta. Be to, atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog yra galimybė techniškai atidalyti natūra 4 kambarių butą be proporcingos žalos nekilnojamiesiems daiktams, nepateikė ir žemės sklypo atidalijimo į du atskirus sklypus projektinio pasiūlymo (dėl ko vėl gi ateityje galimi ginčai tarp konfliktiškus santykius palaikančių bendrasavininkų). Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad 4 kambarių butas savo dydžiu gali būti padalintas, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad tai gali būti įgyvendinama techniškai.
63. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė skundžiamame sprendime išdėstytą bendro turto padalijimo būdą tinkamai įvertinęs kiekvieno iš bendraturčių interesus, ir šalių ginčas išspręstas tinkamai taikant proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, maksimaliai užtikrinant, kad ateityje būtų išvengta bet kokių šalių konfliktų. Juolab, jog patys apeliantai siekė išsaugoti savo valdyme tiek 1 kambario butą, tiek 4 kambarių butą (kadangi į juos yra investavę savo lėšas bei susikūrę aplinką pagal savo (ne ieškovo) poreikius), o pakankamų piniginių kompensacijų už tai ieškovui neturi galimybių sumokėti. Įvertinęs šias aplinkybes bei aplinkybes apie tai, kaip ginčo turto savininkai įgyvendino savo nuosavybės teisę iki teismo sprendimo (butais naudojosi tik atsakovai, ieškovui naudotis šiuo turtu galimybė nebuvo sudaryta), pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad butai priteistini atsakovams, o ieškovui (tuo pačiu ir kaip atsidalinimo siekiančiam bendraturčiui) priteistina piniginė kompensacija už juos bei natūra žemės sklypai.
64. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad jie neturi galimybės išmokėti priteistos piniginės kompensacijos. Pažymėtina, kad abu atsakovai yra darbingi, turi nekilnojamojo turto. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai neatskleidžia tikrosios jų turtinės padėties, byloje nėra duomenų apie atsakovų turimas sąskaitas ir pinigines lėšas, apie atsakovės E. T. darbinę veiklą užsienyje ir gaunamas pajamas, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas A. P., dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių negali įsidarbinti ir gauti darbinių pajamų. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad atsakovai nutylėjo aplinkybę, jog paveldėjo piniginius indėlius, esančius „Swedbank“, AB, AB SEB banke, AB Šiaulių banke, o taip pat ligos išmoką, lėšas, esančios UAB „INVL Asset Management“ valdome pensijų fonde, automobilį AUDI A4. Taigi, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad apeliantai negalės išmokėti ieškovui priteistos kompensacijos.
65. Tokiu būdu, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo principus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovams nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti netinkamo įrodymų vertinimo požymių buvimą.
66. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Be to minėta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams ir motyvams kolegija iš esmės pritaria, ir iš naujo jų kartoti nebėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas.
67. Nors apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų apeliacinį skundą, tačiau sutiktina su jo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas dalijamo turto vertę ir priteistinas kompensacijas, suklydo, nurodydamas tam tikro turto vertes, todėl galutinės kompensacijų sumos buvo apskaičiuotos klaidingai, t. y. paskaičiuotos kiek didesnės, nei turėtų būti paskaičiuotos, pritaikius teismo taikytus skaičiavimo veiksmus. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas rėmėsi bylos šalių nurodytomis turto vertėmis, nustatytomis pagal nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalius numerius duomenis. Pagal šiuos duomenis dalijamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė turėtų būti ne teismo nurodyta 6 650 Eur (nes tai yra viso sklypo vertė), o 3 056,52 Eur (kadangi dalinamas ne visas sklypas, o 222/483 jo dalys). Tokiu būdu, pakartojus teismo atliktus skaičiavimus, ieškovui iš kiekvieno atsakovo turėtų būti priteistos ne teismo nurodytos 12 602 Eur dydžio, o 12 003,09 Eur dydžio piniginės kompensacijos. Siekdama užtikrinti proceso ekonomiškumą ir koncentruotumą, šią klaidą ištaiso kolegija, šioje dalyje patikslindama pirmosios instancijos teismo sprendimą.
68. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylos esmės yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, tačiau, atsižvelgus į tai, jog pirmosios instancijos teismas padarė skaičiavimo klaidą, teismo sprendimas patikslintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).
69. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, spręstinas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 640 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdamas patirtas išlaidas 2021 m. rugsėjo 20 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 1058924. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punkte nurodyta, jog nustatant maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą, taikytinas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokatės I. M. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl ieškovui atlygintinos, iš atsakovų priteisiant jas lygiomis dalimis po 320 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinės dalies 3 ir 4 p. dėl ieškovui iš atsakovų priteistinų piniginių kompensacijų dydžio, nustatant, kad šis dydis yra ne teismo nurodytas 12 602 Eur, o 12 003,09 Eur.
Priteisti ieškovui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.