Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-92-356/2021, pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovams E. T. ir A. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos, skolos ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovų E. T. ir A. P. patikslintą priešieškinį ieškovui E. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos nustatymo, kompensacijos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas E. P. ieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto (1 kambario buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 296/644 dalių 0,0644 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priteisti natūra: 1 kambario butą; 4 kambarių butą; 1/2 dalį kiemo statinių; kiemo statinius; 296/644 dalis 0,0644 ha žemės sklypo, o ieškovui asmeninės nuosavybės teise iš kiekvieno atsakovo priteisti po 14 494,99 EUR dydžio pinigines kompensacijas; taip pat už kadastrinius matavimus priteisti iš kiekvieno atsakovo po 100 EUR; 5 proc. dydžio metines palūkanas iš kiekvieno atsakovo nuo priteistų 14 594,99 EUR sumų už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovams nesutinkant išmokėti pinigines kompensacijas: atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto (1 kambario buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 296/644 dalių 0,0644 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4.1700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0.3600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra: 1 kambario butą; 4,1700 ha žemės sklypą; 0,3600 ha žemės sklypą, o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priteisti: 4 kambarių butą; 1/2 dalį kiemo statinių; kiemo statinius; 296/644 dalis 0,0644 ha žemės sklypo; ieškovo naudai priteisti iš atsakovų 2 844,50 EUR dydžio kompensacijas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 844,50 EUR sumos už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Faktines aplinkybes, motyvus ir įrodymus ieškovas nurodė procesiniuose dokumentuose, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Ieškovas ir atstovė paaiškino, kad šalims nuosavybės teise paveldėti nekilnojamieji daiktai priklauso lygiomis dalimis, tačiau visu turtu išskirtinai naudojasi tik atsakovai, jie turtą pritaikė savo poreikiams tenkinti, be jo sutikimo išardė 4 kambarių bute buvusią šildymo sistemą ir faktiškai patalpas pavertė vasarnamiu, nugriovė kieme buvusį šiltnamį. Iš garažo iškraustė jo daiktus ir paliko lauke, nuo tada jis jokiu turtu nesinaudoja ir neturi galimybės valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiomis nekilnojamųjų daiktų dalimis, su atsakovais gera valia tarpusavyje nesusitaria nei dėl naudojimosi, nei dėl atidalijimo. Atsakovai faktiškai valdo ir naudojasi visu paveldėtu nekilnojamuoju turtu ir jame esančiais daiktais. Tiek 1 kambario butas, tiek ir 4 kambarių butas, esantis gyvenamajame name, niekaip negali būti atidalyti ir pertvarkyti į atskirus butus, 4 kambarių bute yra tik viena virtuvė, tualetas, vonia, dūmtraukis, šildymo katilas, ūkiniai pastatai, taigi juo galėtų naudotis tik viena šeima. Priešieškiniu siūloma ir atidalyti dalį bendro turto, ir nustatyti naudojimosi tvarką, atidalijimo projektas nepateiktas, nenurodyti visi daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), jam, ieškovui, siūlomos naudotis patalpos yra mažesnio ploto, be papildomų įdėjimų netinkamos jo 3 asmenų, iš kurių vienas yra nepilnametis, šeimai gyventi, į patalpas galima būtų pateikti tik per garažo patalpą, antrame aukšte nėra nei vandens tiekimo, nei kanalizacijos, reikėtų įsirengti laiptus, virtuvę, vonią, tualetą, atstatyti išardytą šildymo sistemą. Atsakovei siūlomos naudotis 4 kambarių buto patalpos (58,65 m²) yra didesnės už jam siūlomas (41,01 m²), jose yra įrengta virtuvė, vonia, tualetas. Iš atsakovų procesinių dokumentų iš viso neaišku, ar 4 kambarių butas inventorizuotas. Atsakovai nesprendžia dėl kiemo statinių (kiemo aikštelė ir šulinys), kiemo statinių (stoginė), ir 0,0644 ha žemės sklypo atidalinimo ar jais naudojimosi tvarkos. Žemės sklypo plotas ir konfigūracija bei kiemo statinių (kiemo aikštelė ir šulinys) ir kiemo statinių (stoginės) specifiškumas leidžia teigti, jog šie nekilnojamojo turto objektai yra nedalūs. Atsakovai neįvertina to aspekto, kad ieškovas nesutinka gauti didesnės turto dalies. Atsakovų pareikštas sutikimas parduoti žemės sklypus niekaip jų teisiškai neįpareigoja. Ieškovas pageidauja gauti piniginę 28 989,98 EUR kompensaciją už abu butus ir kiemo statinius bei žemės sklypą, šiuos nekilnojamuosius daiktus paskiriant natūra atsakovams. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad turtas yra kitokios vertės ir kad jie neturi galimybės išmokėti pinigines kompensacijas, jie turi kito realizuotino turto. Atsakovai neįrodė ir to, kad būdama gyva jų motina butą skyrė atsakovui, kad jis butą pagerino panaudojant skolintas lėšas, nes kaip kreditorius jokių reikalavimų kitiems įpėdiniams nepareiškė per 3 mėnesius, jų motina mokėjo abiejų butų mokesčius ir kt. Jei atsakovai nesutiks su tokiu nekilnojamojo turto padalinimo variantu, ieškovas siūlo atsidalyti atskirais objektais: ieškovui priteisti 1 kambario butą, 4.1700 ha žemės sklypą, 0.3600 ha žemės sklypą ir 5 689 EUR piniginę kompensaciją, o atsakovams – likusį turtą. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad 4 kambarių butas nėra tinkamas gyventi žiemą, kad reikia didelių investicijų šiam turtui, ar kad jis nėra likvidus. Atsakovas yra pabloginęs keturių kambarių buto būklę, nes nupjovė vamzdžius, išėmė kuro katilą, išmontavo šiltnamį, tačiau nori, kad ieškovas investuotų lėšas turto būklei atstatyti. Nėra pateikta duomenų, kiek lėšų gali prireikti padaryti buto pertvarkymo darbus. Ieškovo nuomone, tenkinant priešieškinį, nebūtų pašalintas tarp bylos šalių kilęs konfliktas ir neatkurta teisinė taika. Priešieškinio reikalavimų realus įgyvendinimas nepagrįstas leistinais įrodymais, ieškovui siūlomos patalpos negali būti naudojamos kaip atskiras turtinis vienetas, šių patalpų remonto kaštai nėra žinomi, nėra žinomos ir techninės sąlygos. Šis nekilnojamas turtas vienvaldiškai jau dvejus metus naudojamas tik atsakovų poreikių tenkinimui ir yra pritaikytas tokių poreikių tenkinimui. Vien tai, kad atsakovai deklaruoja neturį lėšų sumokėti kompensaciją, nėra pagrindas atmesti ieškinį.

Ieškovas, atsakovams pritariant, užsakė atlikti jų nuosavybės teise valdomų 2 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 300 EUR, todėl prašo priteisti po 100 EUR iš kiekvieno atsakovo, nes jie neprisidėjo prie šių išlaidų padengimo gera valia. Prašė priteisti 5 proc. metines palūkanas iš atsakovų, nuo jiems priklausančios mokėti kompensacijos sumos. Ieškinį patenkinus, prašė priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovų bylinėjimosi išlaidas vertina dalyje esant jų prisiimtas savo rizika, nes nesant būtinumo keitė atstovą, tikslino priešieškinį, paskirtą posėdžio dieną teikė patikslintą priešieškinį, dėl ko posėdis neįvyko.

Faktines aplinkybes, motyvus ir įrodymus atsakovai nurodė procesiniuose dokumentuose, prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį dalyje dėl alternatyvaus reikalavimo priteisti 4,1700 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 8 670,00 Eur, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,3600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 791,00 Eur, esantį (duomenys neskelbtini), tenkinti o likusioje dalyje ieškinį atmesti. Atsakovai ir atstovė paaiškino, kad jie patikslintu priešieškiniu suformulavo vieningą ir aiškią poziciją ne dėl dalies, o dėl viso turto atidalijimo ir išvengiant piniginių kompensacijų mokėjimo. Ieškovas pateiktais atsidalijimo variantais siekia išimtinai savo interesų patenkinimo atsakovų teisių suvaržymo sąskaita, todėl jie nepriimtini. Atidalinimas, priteisiant turtą natūra atsakovams, o kompensaciją – ieškovui, yra netinkamas, atsakovai neturi objektyvių galimybių sumokėti kompensacijas dėl mažų pajamų, abu jie išlaiko nepilnamečius vaikus, kito turto, išskyrus tą, kuris yra šios civilinės bylos ginčo objektas, neturi. Tokios aplinkybės ieškovui buvo ir yra žinomos. Alternatyvus ieškovo reikalavimas priteisti ieškovui 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini) r., bei 5 689,00 EUR piniginę kompensaciją o atsakovams – 4 kambarių butą su priklausiniais ir dalimi žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), yra netinkamas, nes atsakovas 1 kambario butą kapitaliai suremontavo savo darbu ir lėšomis, ten ilgą laiką gyvena, moka mokesčius, jam vienam gyventi didesnio ploto gyvenamasis būstas nereikalingas. Atsakovai įsitikinę, kad ieškovo sutuoktinė 4 kambarių bute sugadino šildymo katilą. Atsakovės lėšomis buvo sutvarkytos 4 kambarių buto sanitarinio mazgo patalpos, atlikti remonto darbai, iki šiol šio buto mokesčius sumoka atsakovas. Atsakovai nesiekia kompensavimo už investuotas į bendrą turtą lėšas, nereikalauja padidinti jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, prašo teismo atsižvelgti į kiekvieno iš bendraturčių poreikį atidalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, galimybę išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiam. Atsakovas pastatė ąžuolines sūpynes, stoginę, pasėjo žolę, prižiūrėjo aplinką. Ieškovas iš viso neprisidėjo prie 4 kambarių buto remonto ir pagerinimo, nemokėjo mokesčių, nenorėjo prisidėti prie naujo katilo įsigijimo ir šiuo metu nusišalinęs nuo šio klausimo sprendimo. Atsakovo interesas naudotis 1 kambario butu yra esminis, nes jis suremontavo butą ir jame gyvena, kito tinkamo gyventi būsto įsigyti galimybės neturi, remontui skolinosi pinigų. Atsakovės interesas naudotis tvarkoma 4 kambarių buto dalimi, į kurią ji investavo visas savo lėšas, yra esminis, nes tai vienintelė jos gyvenamoji patalpa Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) ji nuomojasi būstą, ateityje ketina grįžti gyventi į Lietuvą. Ieškovas turi kitą gyvenamąjį būstą. Jeigu būtų atidalijama pagal ieškovo reikalavimą, atsakovas iš karto, t. y. be investicijų remontui ir kt., gyventi 4 kambarių bute negalėtų, o prašoma priteisti kompensacija įklampintų abu atsakovus į skolas. Ieškovas prieštaravimų dėl to, kad valdytų bendrosios dalinės nuosavybės teise turtą kartu su atsakove nepareiškė, todėl atsakovai mano, kad bendro turto valdymas kartu su atsakove objektyviai nepažeis ieškovo interesų. Atsakovai nesiūlo 4 kambarių butą pertvarkyti į du turtinius vienetus, o siūlo nustatyti naudojimosi 4 kambarių butu tvarką pagal faktinį valdymą, kaip suformuluota priešieškinio reikalavime. Trečio aukšto kambariai, kurių plotas apie 37 m², kol neinventorizuoti, negali būti įtraukti į naudojimosi tvarką, tačiau ieškovas galėtų naudotis dviem kambariais, esančiais virš antro aukšto kambarių, atsakovė neprieštarauja, kad juos inventorizavus, nuosavybė į šiuos kambarius būtų registruota ieškovo vardu. Patekimas į antrą aukštą galimas įrengus laiptus per garažą. Kol bus įrengti laiptai, bet ne ilgiau nei metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tikslinga nustatyti, kad ieškovas gali bendrai su atsakove naudotis koridoriumi, pažymėtu plane 1-4. Be to, tikslinga nustatyti, kad atsakovė ir ieškovas sudaro vienas kitam galimybę patekti į jiems tenkančias patalpas, kiek tai reikalinga pertvarkant elektros, vandens tiekimo, kanalizacijos tinklus, atsakovė tokiu atveju įsirengtų autonominę šildymo sistemą, o ieškovui atitektų šilumos mazgas rūsyje. Nustačius tokią naudojimosi butu tvarką ir pertvarkius 4 kambarių butą, būtų sudarytos galimybės padalinti jį į atskirus turtinius vienetus, sudaryti pasidalinimo sutartį, išvengiant ginčų ateityje. Nors ieškovas siekia, kad visi nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), būtų pripažinti nedalomais, šiuos objektus galima valdyti tiek bendrai, tiek ir juos pasidalijus, skirtingai nei 1 kambario butą, kurį padalyti būtų neįmanoma.

Ieškovas neįvertino turto, atsakovai tam neturi lėšų, todėl remiasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, galiojančiais nuo 2021 m. sausio 1 d. Atsakovui atitektų 18 300,00 EUR vertės turtas, ieškovui – 36 310,26 EUR, atsakovei – 36 330,26 EUR, be to, atsakovė sumokėtų ieškovui 6,67 EUR piniginę kompensaciją. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad 4 kambarių buto pertvarkymui į du atskirus turtinius vienetus reikalingos investicijos, sutinka atsisakyti piniginės kompensacijos už bendraturčiams tenkančią didesnę turto dalį. Taigi atsakovams atitektų jų naudojamos ir prižiūrimos gyvenamojo būsto dalys, į kurias jie jau yra investavę asmenines lėšas. Ieškovas pageidavo žemės sklypų priteisimo jo nuosavybėn, į vieną iš jų yra investavęs savo asmenines lėšas, o atsakovai šių sklypų valdyti noro nereiškia ir sutinka, jog jie asmeninės nuosavybės teise būtų priteisti ieškovui, o atsakovams – piniginė kompensacija. Ieškinį iš dalies atmetus, o priešieškinį patenkinus, prašo priteisti iš ieškovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo jam mokėti priteisiamų sumų, atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias laiko pagrįstomis, realiai turėtomis ir būtinomis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmetamas.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad jie lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo šiuos konkrečius nekilnojamuosius daiktus: butą (patalpą – butą) 1 kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą (patalpą – butą Nr. 1) 4 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 222/483 dalis 0,0644 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4,1700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,3600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teises šalys įgijo įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punktas) numatytu pagrindu, t. y. paveldėjimu, šalims (duomenys neskelbtini) išduoti Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistruotos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

Šalys (duomenys neskelbtini) m. tapę nurodytų nekilnojamųjų daiktų bendraturčiais, įgijo teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti jiems priklausančius nuosavybės teisės objektus ir jais disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.72 straipsnio 1 dalis), šias teises įgyvendinti bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisių įgyvendinimo procese visi bendraturčiai, pritaikę daikto naudingąsias savybes turi teisę gauti jo duodamą naudą, taip pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Kad gauti tokią naudą, bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių, kaip nekilnojamųjų daiktų bendraturčių, kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo, ieškovas teigia, kad jis negauna jokios naudos iš jo ir atsakovų dalinės nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų, netgi negali jais naudotis.

Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų yra įtvirtintas CK 4.81 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nuo (duomenys neskelbtini) m. nėra įregistruota juridinių faktų dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo. Nebuvo šalių ginčijama, kad dar iki palikimo atsiradimo ir po to 1 kambario butą remontavo ir jame iki šiol gyvena atsakovas. Žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), nesinaudojo ir šiuo metu nesinaudoja nei vienas iš bendraturčių. Keturių kambarių buto pirmojo aukšto patalpomis periodiškai naudojasi atsakovė, ji iki palikimo atsiradimo skyrė lėšų patalpų įrengimui/pagerinimui, o po palikimo atsiradimo jos lėšomis buvo atnaujinta tualeto patalpa, taip pat atsakovai vietoje šiltnamio įrengė ąžuolines sūpynes, stoginę, visais metų laikais atsakovas atliko aplinkos tvarkymo darbus, mokėjo mokesčius, tačiau 4 kambarių buto gyvenamosiomis patalpomis pagal jų paskirtį nesinaudojo. Ieškovas naudojosi 4 kambarių butui priklausančio garažo patalpa savo asmeninių daiktų sandėliavimui, tačiau atsakovas išnešė jo daiktus iš patalpos ir daugiau nebeleido naudotis. Atsakovai nurodė, kad ieškovas, nors yra bendraturtis, nėra prisidėjęs prie jokių darbų ar mokesčių mokėjimo, atsakovai nepasitiki ieškovu ir visais jo šeimos nariais, todėl atsakovė nesutinka, kad ieškovas naudotųsi 4 kambarių buto pirmojo aukšto patalpomis. Atsakovai yra tos nuomonės, kad ieškovas savo lėšomis galėtų įsirengti 4 kambarių buto antrojo aukšto patalpas ir įsirengti patalpas trečiajame aukšte, nes nėra prisidėjęs jokiomis lėšomis prie bendro turto išlaikymo, remonto ar pagerinimo, atsakovas tuo tikslu nereikalautų kompensacijos, nors jam tektų mažesnės vertės turtas – 1 kambario butas ir kompensacija už žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti, kad šalys bylos nagrinėjimo metu išsakydamos nuoskaudas dėl įvairių nesutarimų, kilusių tarp atsakovų ir ieškovo, susijusių tiek su jų giminystės ryšiais, tiek ir dėl bendro turto valdymo ir naudojimo, patvirtino tarpusavio santykius tarp atsakovų ir ieškovo esant konfliktiškus. Tuo tarpu atsakovų tarpusavio santykiai yra geri.

Byloje nustatyta, kad atsakovai siekia išsaugoti, t. y. neketina parduoti nei 1 kambario buto, nei 4 kambarių buto, nes 1 kambario butu naudojasi atsakovas, 4 kambarių butu naudojasi atsakovė, atsakovai siekia šį butą išsaugoti, nes jis statytas senelių ir tėvų, o žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), nesinaudoja ir ateityje naudotis nesiekia, ieškovas jokiais nekilnojamaisiais daiktais nesinaudoja ir neturi galimybės naudotis, todėl jis neprašė nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką, nesiekia išsaugoti nuosavybės teisių nei į vieną iš butų, pageidauja gauti piniginę kompensaciją, sutiktų, kad jam asmeninės nuosavybės teise būtų perduoti tik žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), jų vertės dalimi sumažinant jam atsakovų mokėtiną kompensaciją.

Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Tai lemia įrodinėjimo dalyką atidalijimo bylose: iš bendraturčio negali būti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018, 48 punktas).

Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Vis dėlto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors šiuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaši paskirtis, yra savarankiški ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 21 punktas), besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Taigi aptariamų daiktinės teisės institutų skirtumai pasireiškia per, inter alia (be kita ko), sukeliamus teisinius padarinius. Nustatant naudojimosi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendrosios dalinės nuosavybės teisė nenutraukiama; bendraturtis, kuris pagal bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančiu daiktu įgijo teisę naudotis konkrečiomis to daikto dalimis, neįgyja tų daikto dalių asmeninės nuosavybės teise; tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.

Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia arba, kai yra bendraturčių daugetas ir atidalijama tik vieno jų dalis, sumažėja bendraturčių skaičius (tam tikrais atvejais ir atidalijus gali likti nežymi bendro turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019, 24 punktas; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 36 punktas).

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nėra subsidiarūs bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, t. y. galimybė taikyti vieną bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą tiesiogiai nepriklauso nuo kito būdo taikymo galimybės. Tiek atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, tiek nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 22 punktas).

Kiekvienas bendraturtis, įgyvendindamas savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali savo nuožiūra rinktis tarp atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, be to, tam tikrais atvejais (pvz., kai nėra įmanomas visiškas bendro daikto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės) yra galimas mišrus šių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymas. Taigi tais atvejais, kai yra skirtingi bendraturčių reikalavimai, teismui pripažinus, kad atidalijimas natūra negalimas, ir siekiant sumažinti nesutarimus bei palengvinti nuosavybės teisės įgyvendinimą, gali būti nustatoma naudojimosi bendru daiktu tvarka. Kartu pažymėtina, kad tokios tvarkos nustatymas teismo sprendimu neeliminuoja atidalijimo galimybės ateityje, parengus tinkamą atidalijimo projektą.

Ieškovas pageidauja nutraukti bet kokius jį ir atsakovus saistančius ryšius dėl bendro turto, t. y. arba atidalyti visą jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, jam išmokėti piniginę kompensaciją, arba priteisti asmeninės nuosavybės teise atitinkamą turtą (1 kambario butą ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)) bei priteisti kompensaciją. Atsakovai nesutinka su tokiu ieškovo reikalavimu tuo pagrindu, kad neturi pakankamai piniginių lėšų išmokėti ieškovui kompensaciją, pageidauja išsaugoti 4 kambarių butą, o 1 kambario butas reikalingas atsakovui, todėl priešieškiniu siūlė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui dalį ir nustatyti, kad jam ir atsakovei nuosavybės teise priklauso po ½ dalį bendro turto – 4 kambarių buto, paskirti naudotis konkrečias patalpas. Ieškovui taip pat priteisti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), o iš jo atsakovams priteisti pinigines kompensacijas, atsakovui priteisti 1 kambario butą.

Atsakovei tektų teisė naudotis patalpomis pirmame aukšte (pažymėtos 1-1 (13,39 m²), 1-2 (12,78 m²), 1-3 (17,55 m²), 1-4 (11,21 m²), 1-5 (1,08 m²), 1-6 (2,64 m²), iš viso: 58,65 m²), rūsyje (pažymėtos R-2 (5,26 m²), B dalis R-1 (3,1 m²), R-5 (8,38 m²), 1/2 Ra2 (2,33 m²), iš viso: 19,07 m²), iš viso tektų patalpų 77,72 m². Ieškovui tektų naudotis patalpomis antrame aukšte (pažymėtos 1-7 (5,18 m²), 1-8 (26,46 m²), 1-9 (9,37 m²), laiptinė (7,22 m²), iš viso: 48,23, rūsio patalpos (pažymėtos R-3 (8,09 m²), R-4 (11,12 m²), A dalis R-1 (7,22 m²), iš viso: 26,43, pirmame aukšte esančiu garažu (pažymėtas G-1 (20,47 m²), iš viso: 20,47 m², iš viso tektų patalpų 95,13 m². Nors atsakovai nurodė, kad ieškovui tektų daugiau patalpų, tačiau be pagrindo įskaičiavo laiptinę (7,22 m²), nes Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamųjų daiktų registre 4 kambarių buto įregistruotas naudingas plotas yra tik 99,66 m², taigi laiptinė neįskaičiuota. Ieškovui iš viso naudotis tektų ne 95,13 m², o 87,91 m² ploto patalpos. Be to, ieškovui tektų tik 41,01 m² buto naudingojo ploto patalpų, o atsakovei – 58,65 m², ieškovui tektų daugiau (26,43 m² ir 20,47 m²) ploto patalpų rūsyje ir garažas, kurios nėra lygiavertės buto naudingojo ploto patalpoms. Be to, pagal atsakovų pasiūlymą, nurodytas rūsio patalpų plotas yra 2,33 m² didesnis (naudojimuisi skiriama iš viso 45,50 m²) nei įregistruotas (įregistruota – 43,17m²). Tai, kad ieškovas, atsakovų teigimu, ateityje galėtų įsirengti patalpas ir trečiame aukšte, kuris kol kas nėra inventorizuotas, nereiškia, kad jis savaime taptų tų patalpų savininku, be to, jeigu ieškovui ir būtų skirta naudotis daugiau patalpų, tačiau bendraturtis, kuris pagal bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančiu daiktu įgijo teisę naudotis konkrečiomis to daikto dalimis, neįgyja tų daikto dalių asmeninės nuosavybės teise. Taigi ieškovui ir atsakovei 4 kambarių butas, iki būtų išspręstas klausimas dėl bendraturčių teisių pasikeitimo padidinus bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.77 straipsnis), priklausytų lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį.

Šalys neginčijo, kad 4 kambarių buto paskirtis yra gyvenamoji (butų), t. y. tokia, kokia įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenų, tik pirmame buto aukšte, be 2 kambarių ir koridoriaus, yra virtuvė, tualetas ir vonia, iš viso 58,65 m². Antrame aukšte yra tik prieškambaris ir 2 kambariai, iš viso 41,01 m². Kaip nurodė atsakovai, vandentiekio ir nuotekų tinklai yra atvesti iki antrojo namo aukšto ir yra prieškambario 5,18 m² ploto patalpoje. Atsakovų vertinimu, ieškovas turi galimybę antrame aukšte įsirengti virtuvę, tualetą ir vonią bei trečiajame aukšte, kuris nėra įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, papildomai įsirengti bent 2 kambarius. Be to, ieškovui tektų garažas ir daugiau patalpų rūsyje, kur galėtų įsirengti atskirą šildymo sistemą. Atskirą įėjimą ir laiptus į buto antrąjį aukštą galėtų įsirengti iš garažo. Atsakovė, kuriai tektų nuosavybės teisės į kitą ½ dalį 4 kambarių buto ir teisė naudotis pirmojo aukšto patalpomis, leistų ieškovui vienerius metus, bet ne ilgiau nei metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrai naudotis koridoriumi, pažymėtu plane 1-4. Be to, atsakovė mano, kad teismo sprendimu būtų tikslinga nustatyti, kad ji ir ieškovas sudarytų vienas kitam galimybę patekti į jiems tenkančias patalpas, kiek tai reikalinga pertvarkant elektros, vandens tiekimo, kanalizacijos tinklus, atsakovė tokiu atveju įsirengtų autonominę šildymo sistemą, o ieškovui atitektų šilumos mazgas rūsyje. Nustačius tokią naudojimosi butu tvarką ir pertvarkius 4 kambarių butą, būtų sudarytos galimybės padalyti jį į du atskirus turtinius vienetus, sudaryti pasidalijimo sutartį, išvengiant ginčų ateityje. Tokiu būdu ieškovas savo lėšomis galėtų susiformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą – butą.

Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu iš viso įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Nagrinėjamu atveju, kol nėra padaryta pertvarkymų, ieškovas jam skiriamomis naudotis patalpomis, esančiomis antrame 4 kambarių buto aukšte, negalėtų naudotis kaip gyvenamosiomis, nes nėra įrengtas atskiras įėjimas, nėra virtuvės, tualeto ir vonios patalpų, nėra išspręsti vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo/atskyrimo klausimai. Be to, tam, kad būtų įrengtas atskiras įėjimas per garažo patalpą, reikėtų ją atitinkamai pertvarkyti ir/ar pakeisti jos paskirtį. Nors atsakovai vertina, kad ieškovas galėtų jam skiriamą dalį pertvarkyti taip, kad ji atitiktų gyvenamosios patalpos reikalavimus, tačiau nepateikė jokių konkrečių pakeitimo pasiūlymų, kad būtų galima nustatyti, ar jie atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų ir kt.) reikalavimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčiai privalo spręsti atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimą. Atsakovai nesiūlė ieškovui, kuriam tektų mažiau vertinga 4 kambarių buto dalis ir pareiga daryti pertvarkymus, išmokėti kompensaciją, nes vertina, kad pertvarkymus ieškovas turėtų padaryti savo sąskaita, nors siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti naudą. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Atsižvelgiant į konfliktiškus ieškovo ir atsakovės santykius, į tai, kad darant įvairius pertvarkymus, bus reikalingi atsakovės sutikimai, yra didelė tikimybė, kad tarp šalių gali kilti nauji konfliktai. Pažymėtina, kad atsakovai nesiūlė nustatyti privačios namų valdos žemės sklypu naudojimosi tvarką, taigi gali kilti konfliktinės situacijos ir dėl naudojimosi bendru žemės sklypu, kuris yra itin mažas.

Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovų pasiūlyta nustatyti 4 kambarių butu naudojimosi tvarka, ją kartu vertinant ir kaip atsakovų pasiūlymą ieškovui ateityje skiriamas naudoti patalpas savo sąskaita pertvarkyti į savarankišką nekilnojamąjį daiktą – butą, nepatogi, neracionali, netarnautų geresniam nuosavybės valdymui, keltų konfliktines situacijas, užtikrintų ne abiejų, o tik vieno bendraturčio – atsakovės interesus, nustačius tokią naudojimosi tvarką būtų pažeistos ieškovo, kaip bendraturčio, teisės ir interesai (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), todėl negalėtų būti nustatyta.

Nagrinėjamu atveju atsakovai buvo kategoriški ir siūlė tik vieną galimą kilusio ginčo sprendimo variantą – atidalyti bendrą turtą taip, kad 4 kambarių buto po ½ dalį atitektų ieškovui ir atsakovei natūra kartu nustatant bendru butu naudojimosi tvarką, o atsakovui natūra atitektų vieno kambario butas tam, kad atsakovai išvengtų išlaidų 4 kambarių buto atidalijimo projekto rengimui ir piniginės kompensacijos ieškovui išmokėjimo. Ieškovas su tokiais atsakovų reikalavimais nesutinka, pageidauja, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigtų jo reikalaujamu būdu.

Pagal kasacinio teismo praktiką, kilus aptariamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Kaip minėta, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės pabaigą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir tampa paprastesnis subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę; tai padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-611/2019, 27 punktas). Būtent šiuo (nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimo ir supaprastinimo) aspektu ir yra grindžiamas aiškinimas dėl prioriteto teikimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui.

Prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis). Kita vertus, ir aptariama taisyklė dėl prioritetinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymo nėra absoliuti. Ši taisyklė taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 25 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti.

Nors atsakovai yra tos nuomonės, kad jiems neturint galimybės išmokėti kompensaciją, o ieškovui neturėjus jokių išlaidų dėl bendro turto tvarkymo, būtų teisinga paskirti ieškovui naudotis 4 kambarių buto antrojo aukšto patalpomis, kurias jis ateityje savo lėšomis galėtų pertvarkyti taip, kad suformuotų atskirą nuosavybės teisės objektą, neparengė ir nepateikė jokio atidalijimo pasiūlymo, todėl nėra aišku, ar iš viso ieškovui ateityje būtų įmanoma suformuoti atskirą nuosavybės teisės objektą, ar po atidalijimo būtų galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį, ar įmanoma išspręsti inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo/atskyrimo klausimus, jeigu įmanoma, tai neaišku, kiek tokia rekonstrukcija kainuotų.

Priešieškiniu siūlomu būdu atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės realiai būtų atidalyta tik atsakovo dalis, jam atitektų vieno kambario butas ir piniginė kompensacija už 1/3 dalį žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiams esant konfliktiškiems, jiems tektų naudotis bendru turtu – 4 kambarių butu, spręsti jau minėtus klausimus dėl antrojo aukšto patalpų bei vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo/atskyrimo/pertvarkymo, nes, minėta, neatlikus tokių pertvarkymų, patalpomis naudotis kaip gyvenamosiomis sąlygų nebūtų. Taigi nebūtų ne tik atkurta teisinė taika, bet tai sąlygotų ir bendraturčių ginčus ateityje.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata dėl piniginės kompensacijos atidalijamam bendraturčiui išmokėjimo yra bendrojo reikalavimo atidalyti daiktą išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008, 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Kai bendraturčio dalis nuosavybėje su kitais bendraturčiais yra lygi ir yra galimybė tą dalį išskirti natūra, išimtinio atidalijimo būdo (kompensacijos pinigais) taikymas laikytinas savininko teisių pažeidimu.

Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014). Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam – kompensacija, teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

Nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovų ir ieškovo santykiai yra konfliktiški. Vertinant kiekvieno iš bendraturčių poreikį atidalijamiems daiktams yra pagrindas nustatyti, kad atsakovai pageidauja išsaugoti tiek 1, tiek ir 4 kambarių butus. Atsakovas save laiko 1 kambario buto savininku, nes jame apsigyveno, butą remontavo dar iki palikimo atsiradimo, bute gyventi ir jį remontuoti jam leido motina, kito gyvenamojo būsto neturi. Atsakovė ir jos sūnus, kai atvyksta į Lietuvą, naudojasi 4 kambarių butu, jo pirmojo aukšto patalpomis, todėl nesutinka, kad jomis naudotųsi ieškovas. Abu atsakovai rūpinasi 4 kambarių butu, tvarko jo aplinką, garažo patalpoje buvusius ieškovo daiktus iškraustė ir liepė pasiimti. Keturių kambarių butui priklausančioje sklypo dalyje įrengė sūpynes ir stoginę, o šiltnamį nugriovė, šį butą atsakovai siekia išsaugoti kaip senelių ir tėvų palikimą. Ieškovas vertina, kad atsakovai tiek 1, tiek 4 kambarių butus savo nuožiūra pritaikė tik jų pačių poreikiams tenkinti. Jau minėta, kad žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), atsakovai nesinaudojo ir neturi poreikio jais naudotis ateityje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 4 kambarių buto antrojo aukšto patalpomis, jeigu jos būtų atskirtos nuo pirmojo aukšto patalpų, nei ieškovas, nei atsakovai poreikio naudotis neturi ir negalėtų, nes būtini sprendime jau aptarti pertvarkymai, tačiau klausimas dėl 4 kambarių buto pardavimo nesprendžiamas išimtinai tik atsakovams nesutinkant, minėta, siekiant šį turtą išsaugoti.

Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu atsakovai rėmėsi tuo, kad neturėtų finansinių galimybių išmokėti kompensacijas už jiems tenkančią ieškovo turto dalį, todėl siūlė dalį bendro turto padalyti natūra, kitą turtą palikti bendrą ir nustatyti naudojimosi tvarką. Ieškovas nesutiko su atsakovų siūlomu turto atidalijimo būdu, laikė jį nepriimtinu, teikė argumentus dėl atsakovų ryšio su ginčo turtu ir siekio jį išlaikyti kaip nuosavybę natūra, prašė jam iš atsakovų priteisti kompensaciją.

Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktą natūra, atsižvelgiama į CK 4.6 straipsnio normas apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal šio straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas dalykas. Pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai. Taigi daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar, padalijus jį, ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta.

Keturių kambarių butas yra pagrindinis daiktas (CK 4.12 straipsnis), o pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji. Atidalijus jo dalis – pirmojo ir antrojo aukšto patalpas, tik pirmojo aukšto patalpos, kurios atitektų atsakovei, neprarastų tikslinės paskirties, o antrojo aukšto patalpos tokią paskirtį prarastų, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovas siektų naudoti antrojo aukšto patalpas pagal kitokią paskirtį. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutiko su atsakovų pasiūlymu investuoti lėšas į antrojo aukšto patalpų pertvarkymą į gyvenamąsias, atsakovai nesiūlė kompensuoti. Nagrinėjamu atveju teismas prieina prie išvados, kad nėra galimybės nei nustatyti naudojimosi tvarką, nei be neproporcingos žalos atidalyti 4 kambarių buto dalį – antro aukšto patalpas ir jas skirti ieškovui.

Nagrinėjamu atveju, pagal atsakovų priešieškinio reikalavimą, ieškovui ir atsakovei tektų po ½ dalį 4 kambarių buto, tačiau, jau minėta, kad šio buto natūra padalyti be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, o naudojimasis taip padalytu (nustačius naudojimosi tvarką) turtu pažeistų ieškovo, kaip bendraturčio, teises, nes be to, kad būtų paskirtos naudotis mažiau vertingos patalpos, neatlikus tam tikrų pertvarkymų ieškovui iš viso nebūtų galimybės patalpomis naudotis pagal paskirtį, toks naudojimasis ateityje galėtų lemti kitus šalių ginčus. Taigi, nors šalių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, tačiau išskirti joms priklausančią dalį natūra nėra galimybės.

Atsakovams neįrodžius, kad prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nepažeistų ieškovo teisių, kad yra reali galimybė atidalyti turtą – 4 kambarių butą natūra, nepateikus alternatyvių atidalijimo variantų, yra pagrindas taikyti išimtinį būdą – bendrą turtą atidalyti ieškovui priteisiant kompensaciją pinigais už 1 ir 4 kambarių butų jam tenkančias dalis ir natūra priteisiant žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), atitinkamai sumažinant kompensacijos dydį. Šiame kontekste ta aplinkybė, kad tokio pobūdžio turto atidalijimas atsakovams atrodo nepriimtinas, neteikia pagrindo ir teismui daryti tokią išvadą, nes teismų praktikoje kito bendraturčio nenoras, kad būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas.

Visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, bendraturčiai privalo išnaudoti visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo, privalo aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovai nėra teisūs kaltindami ieškovą nepaisymu jų, atsakovų, interesų reikalaujant, atsakovų vertinimu, jam priteisti likvidų turtą ir piniginę kompensaciją, nors ją išmokėti galimybės atsakovai neturi, o ta aplinkybė ieškovui yra žinoma. Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad nors 4 kambarių butas atsakovės poreikiams tenkinti nėra būtinas tokio ploto ir kol kas nėra pritaikytas gyventi 2 šeimoms, todėl galėtų būti parduotas, tačiau atsakovai siekia jį išsaugoti, nors žino, kad ieškovas jau nuo (duomenys neskelbtini) metų nei šiuo butu, nei 1 kambario butu nesinaudoja ir negali naudotis pagal jų tiesioginę paskirtį. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasiūlė keletą atidalijimo iš bendro turto variantų, o atsakovai pasiūlė tik tokį atidalijimo iš bendro turto variantą, kad ir toliau labiausiai vertingas turtas liktų bendras, ieškovas realiai negalėtų turtu naudotis pagal jo paskirtį, o atsakovams netektų pareiga išmokėti kompensacijas.

Kasacinis teismas formuoja praktiką, jog atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę; turi būti nustatyta turto rinkos vertė bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 21–22 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Šalys laikėsi pozicijos, kad skirti teismo ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti nebūtina, prašė vadovautis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro nustatytomis vidutinėmis nekilnojamųjų daiktų vertėmis. Šalys teikė VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį rezultatus, atsakovai pateikė aktualiausius duomenis apie rinkos vertę. Pažymėtina, kad išmokėti kompensaciją prašė ieškovas, jis jos dydį apskaičiavo pagal ieškinio pareiškimo metu jo gautus duomenis apie nekilnojamųjų daiktų vidutinę rinkos vertę, priteisti didesnio dydžio kompensaciją neprašė.

Spręsdamas tokio pobūdžio ginčus, kai konstatuojamas pagrindas vienam bendraturčiui priteisti turtą natūra, o kitam – kompensaciją pinigais, teismas nustato atidalijamo turto vertę, taip pat vieno iš bendraturčių atliktų to turto išlaikymo ir pagerinimo išlaidų, jeigu tokių buvo patirta, vertę, kuri, esant teisiniam pagrindui, be kita ko, pareikštam tokio pobūdžio reikalavimui, priteistina iš kito bendraturčio.

Ieškovas prašė jam priteisti iš viso 28 989,98 EUR kompensaciją už atsakovams tenkančias nekilnojamųjų daiktų dalis, tačiau sutiko, kad jam nuosavybės teise būtų priteisti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), o atsakovų mokėtina kompensacija mažintina atitinkama dalimi.

Ieškovas ieškinyje nurodė nekilnojamųjų daiktų vertes, kuriomis remiantis apskaičiavo kompensacijos dydį: 1 kambario buto vertė – 18 100 EUR (1/3 dalis – 6 033,33 EUR); 4 kambarių buto vertė – 65 800 EUR (1/3 dalis – 21 933,33 EUR); kiemo statinių vertė – 328 EUR (1/2 dalis –164 EUR; 1/6 dalis – 54,66 EUR); kiemo statinių vertė – 20 EUR (1/3 dalis – 6,66 EUR); 0,0644 ha žemės sklypo vertė – 6 280 EUR (222/483 dalių – 2 886 EUR; 74/483 dalių – 962 EUR); 4.1700 ha žemės sklypo vertė – 7 210 EUR (1/3 dalis – 2 403 EUR); 0.3600 ha žemės sklypo vertė – 592 EUR (1/3 dalis – 197,33 EUR). Šalių viso turto vertė yra 94 772 EUR, taigi kiekvienam bendraturčiui turėtų tekti turto už 31 590,31 EUR. Jeigu ieškovui asmeninės nuosavybės teise būtų priteisti bendros 7 802 EUR vertės žemės sklypai, atsakovų mokama kompensacija būtų 23 788,31 EUR, taigi po 11 894,16 EUR iš kiekvieno atsakovo.

Atsakovai pateikė nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalius numerius duomenis, gautus 2021-03-08, galiojančius nuo 2021-01-01: 1 kambario buto vertė – 18 300 EUR (1/3 dalis – 6 100 EUR); 4 kambarių buto vertė – 69 400 EUR (1/3 dalis – 23 133,33 EUR); 0,0644 ha žemės sklypo vertė – 6 650 EUR (74/483 dalių – 2 216,67 EUR); 4.1700 ha žemės sklypo vertė – 8 670 EUR (1/3 dalis – 2 890 EUR); 0,3600 ha žemės sklypo vertė – 791 EUR (1/3 dalis – 263,67 EUR). 1/2 dalies kiemo statinių ir kiemo statinių vertės tos pačios, iš viso 184 EUR.

Pagal atsakovų pateiktą vertinimą, viso turto vertė yra 103 995 EUR, taigi kiekvienam bendraturčiui turėtų tekti turto už 34 665 EUR. Jeigu ieškovui asmeninės nuosavybės teise būtų priteisti bendros 9 461 EUR vertės žemės sklypai, atsakovų mokama kompensacija būtų 25 204 EUR, taigi po 12 602 EUR iš kiekvieno atsakovo.

Jau minėta, kad turi būti nustatyta turto rinkos vertė bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu, aktualiausios vertės buvo pateiktos atsakovų, todėl teismas vadovaujasi jomis.

Ieškovas ieškiniu prašė jam iš kiekvieno atsakovo priteisti po 100 EUR, nes sumokėjo už žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Šie žemės sklypai atidalijami natūra ir skiriami ieškovui. Ieškovas alternatyviu ieškinio reikalavimu, kuriuo prašė jam natūra priteisti minėtus žemės sklypus, nesuformulavo reikalavimo priteisti iš atsakovų po 100 EUR už kadastrinius matavimus.

Atsakovai nurodė faktines aplinkybes ir motyvavo, kad neturėtų galimybės sumokėti ieškovui kompensaciją, būtent dėl to reiškė priešieškinio reikalavimus. Abu atsakovai išlaiko nepilnamečius vaikus, kito turto, išskyrus tą, kuris yra šios civilinės bylos ginčo objektas, neturi. Atsakovas neturi nuolatinio darbo, buvo sužalotas, turėjo nedarbingumą, dėl liekamųjų reiškinių po sveikatos sutrikdymo įprasto tolimųjų reisų vairuotojo darbo dirbti negalėjo, šiuo metu yra bedarbis, gauna darbo paieškos išmoką 200,31 EUR. Atsakovas turi (duomenys neskelbtini) m. gimusią dukrą, kuriai privalo teikti išlaikymą. Atsakovė turi (duomenys neskelbtini) m. gimusį sūnų, kurį turi išlaikyti, ji (duomenys neskelbtini) dėl Covid 19 pandemijos buvo atleista iš darbo, po atleidimo iš darbo pradėjo individualią veiklą, šiuo metu, išskyrus išmokas ir tėvo mokamą išlaikymą vaikui, pajamų beveik neturi. Atsakovai pateikė rašytinius savo turtinės padėties įrodymus. Be jau minėtų faktų, kad atsakovas išlaiko dukrą, nuo (duomenys neskelbtini) yra registruotas kaip ieškantis darbo ir gauna išmoką, atsakovui (duomenys neskelbtini) buvo priteista 8 130 EUR turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, dėl kitos tokio pat dydžio ieškinio sumos nurodyta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Iš atsakovo dukros išlaikymui priteista mokėti po 115 EUR. Atsakovas pateikė banko sąskaitos išrašus, tačiau tik už laikotarpį iki 2019-01-01. Atsakovės sūnui (duomenys neskelbtini) sukanka (duomenys neskelbtini) metų, atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas apie jos iš viso gautas pajamas – 7 993 svarų, neinformatyvus. Teismas vertina, kad atsakovai neteikė pakankamai įrodymų, galinčių patvirtinti jų tikrąją turtinę padėtį, pavyzdžiui, ar turi santaupų, atsakovas (duomenys neskelbtini) galėjo gauti jam priteistą žalos atlyginimą, iš (duomenys neskelbtini) išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad buvo paveldėtos ir piniginės lėšos: piniginiai indėliai, esantys „(duomenys neskelbtini)“, AB, (duomenys neskelbtini) banke, (duomenys neskelbtini) banke, o taip pat ligos išmoka, lėšos, esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdome pensijų fonde, automobilis AUDI A4.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai turtas yra nedalus ir kai šalys nesusitaria dėl atidalijimo būdo bei neturi galimybės sumokėti kompensacijos ir nėra kito alternatyvaus atidalijimo būdo, bendraturčio teisė atidalinti jam priklausančio turto dalį negali būti paneigta atmetant ieškinį dėl šalies negalėjimo sumokėti kompensacijos. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva teismas turi teisę, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ir išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį bet kurioje proceso stadijoje, tame tarpe ir vykdymo procese (CPK 140 straipsnio 3 dalis).

Teismas vertina, kad atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai neatskleidžia tikrosios jų turtinės padėties, todėl nėra pagrindo ją vertinti esant sunkia, galinčia lemti ieškovo ieškinio atmetimą.

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, prieina prie išvados, kad ieškovas įrodė jo pasiūlytą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą esant nagrinėjamu atveju priimtiniausią, labiausiai atitinkantį visų bendraturčių interesus ir užtikrinantį jų teisių ir teisėtų interesų balansą, todėl, vadovaujantis sprendime nurodytomis teisės normomis ir motyvais, šalių bendras turtas atidalytinas ieškovui priteisiant asmeninės nuosavybės teise žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), likusius nekilnojamuosius daiktus, kuriais naudojasi atsakovai ir siekia juos išsaugoti, bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priteisiant atsakovams, o iš kiekvieno atsakovo ieškovui priteisiant 12 602 EUR dydžio pinigines kompensacijas, tokiu būdu ieškinį šioje dalyje tenkinant, o priešieškinį atmetant kaip nepagrįstą.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas kompensacijų sumas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Piniginės kompensacijos iš atsakovų priteisiamos šiuo teismo sprendimu, taigi šalių niekada nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai dėl tokio dydžio kompensacijų išmokėjimo, taigi atsakovai dar nėra praleidę termino įvykdyti piniginę prievolę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad įstatymas nenumato, jog už priteistą kompensaciją būtų priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, ieškovo reikalavimas šioje dalyje netenkinamas.

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmetamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Esminis ieškovo interesas, kuriam apginti buvo pradėta ši civilinė byla, yra pasiektas – taikytas ieškovo pasiūlytas atidalijimo iš bendro turto būdas ir jo bendrosios dalinės nuosavybės teisė nutraukta. Nors ieškovui piniginė kompensacija priteista ne reikalaujamo dydžio, tačiau jam asmeninės nuosavybės teise perduotas kitas turtas, taip sumažinant atsakovų ieškovui mokėtinos kompensacijos dydį, be to, buvo remtasi atsakovų pateiktomis turto vertėmis. Teismas, remdamasis šiais argumentais, nepaisant to, kad atmestas išvestinis ieškinio reikalavimas dėl 5 proc. dydžio palūkanų priteisimo, pripažįsta, kad ieškovas yra šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, todėl jis turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant šią civilinę bylą, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Ieškinį ieškovas apmokėjo 90 EUR žyminiu mokesčiu (75 EUR už reikalavimą atidalyti turtą, 15 EUR už reikalavimą priteisti 100 EUR už kadastrinius matavimus). Bylos nagrinėjimui iš esmės buvo rengiamasi paruošiamųjų dokumentų būdu, buvo pareikštas ieškinys ir priešieškinis, todėl ieškovo atstovai rengė numatytus procesinius dokumentus (CPK 227 straipsnis), rengė kitus užklausimus, rinko įrodymus, atstovavo teisme. Ieškovas už advokatės ir advokato padėjėjo teisines paslaugas iš viso turėjo 1 650 EUR išlaidų, Ieškovo turėtų išlaidų advokatės ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“: 5 punkte, 8.2; 8.3; 8.16; 8.17; 8.18; 8.19 papunkčiuose, 9 punkte numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. I – IV, 2021 m. I ketvirčių vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžiai atitinkamai buvo 1 381 EUR, 1 398,50 EUR, 1 454,80 EUR, 1 524,20 EUR ir 1 517,40 EUR, teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovo atstovė, truko 5 val., pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis (1 650 EUR) neviršija nustatytų maksimalių dydžių, yra proporcingas bylos sudėtingumui ir advokatės bei advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudoms, todėl mažinti pagrindo nėra. Teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.

Iš kiekvieno atsakovo ieškovui priteistina po 37,50 EUR žyminio mokesčio ir po 925 EUR už teisines paslaugas (CPK 93, 98 straipsniai).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteisiamos, nes jų suma (6,06 EUR) būtų mažesnė už minimalią iš kiekvieno atsakovo valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 –270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto ir:

1. atsakovams E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti po ½ dalį šių nekilnojamųjų daiktų:

· buto (patalpos – buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

· buto (patalpos – buto Nr. 1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

· kitų inžinerinių statinių – 1/2 dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

· kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

· 222/483 dalių 0.0644 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

2. ieškovui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos nekilnojamuosius daiktus:

· 4.1700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

· 0.3600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

3. ieškovui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12 602 EUR piniginę kompensaciją, 962,50 EUR bylinėjimosi išlaidų;

4. ieškovui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12 602 EUR piniginę kompensaciją, 962,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.