Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-542-368/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-25
Bylos Nr.: e2A-542-368/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-12433-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
Atsakovas: A. D.
Ieškovas: Z. T.

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.5.2.19Kiti žalos atlyginimo atvejai
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-542-368/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12433-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.19; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Irenos Stasiūnienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. T. (Z. T.) ieškinį atsakovui A. D. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Z. T. ieškiniu prašė:

1.1. (i) atsakovo A. D. 2021 m. balandžio 5 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai: „Z. T. išlieidžia šitems darbams apie 2000euro, kitus pinigus pasisavina. Per savo pirmininkavimo laikotarpi jo pasisavintu lešų kiekis sudaro apie 30000-35000euro“ (toliau – Teiginys 1); „Dabar vogti pinigus jam pasidare baisu jis bandis sau skirti atliginimą, samdyti finansininkė.o už įvykdytus darbus prades išrašineti saskaitos.taip sakant“išeiti iš šešelio“ (toliau – Teiginys 2); „Kadangi Z. T. ir skaito save bendrija tai tas turtas atiteko jam ir ijs ūž materialini atligi pasidalino jo sų M. S. pirmininkas, europietiškos išvaizdos, apvogineja ir apgaudineja kaiminus“ (toliau – Teiginys 3); „Z. T. veikla ne atitinka vienam punktui bendirjos įstatų, Bendrijos įstatimo,prešingai yra 222 straipsnis Lietuvos Baudžiamojo kodekso (apgaulingas apskaitos tvarkimas) ir geras straipsnis 184.BK.(patiketo turto išvaistimas)pagal kurios galimai atitinka jo veikla.“ (toliau – Teiginys 4);

(ii) atsakovo A. D. 2021 m. birželio 27 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai: „ Z. T. ne gaus duoklės iš M. S. už mūsų pinigus įrengtus kelius ūž leidimą važineti prie B. B. ir K. g. suproektuoto gyvenamųjių namų rajona“ (toliau – Teiginys 7);

(iii) atsakovo A. D. 2022 m. gegužės 11 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai: „Jokių ataskaitų, kur panaudojo mano ir jūsų pinigus niekada nepateikė“ (toliau – Teiginys 8) neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo Z. T. garbę ir orumą.

(i) atsakovo A. D. 2021 m. balandžio 5 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai „Geriau išrinkti Bendrijos pirmininkų koki šuni arba katina,naudos ,aiškų ne bus, bet ir žalos tiek ne pridaris kiek pridare Z. T.“ (toliau – Teiginys 5);

(ii) atsakovo A. D. 2021 m. birželio 27 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai „Neturedamas demagoginiu igudžių ,ir makaronų kabinimo ant ausų kaimynams patirtiems, akip praktikoja dabartinis „NEMOKAMAS „pirmininkas“ (toliau – Teiginys 6);

(iii) atsakovo A. D. 2022 m. gegužės 11 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai „buvęs pirmininkas mus „pardavė“ investuotojui iš K. ir B. g.“ (toliau – Teiginys 9); „Jis pasinaudojo proga bendrauti su „korumpuotu“ ir „nemokamu“ (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininku, kurio tikslai visada buvo dirbti pildant sau kišenes, o ne Bendrijos labui.“ (toliau – Teiginys 10); „Z. T. buvo gerai atidirbęs makaronų ant ausų kaimynams kabinimo techniką“ (toliau – Teiginys 11) buvo paskleisti neetiškai, neturint faktinio pagrindo ir žemina ieškovo Z. T. garbę ir orumą;

1.2. Įpareigoti atsakovą A. D. elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini) paskelbti tokio pobūdžio paneigimą: „Aš, A. D., 2021 m. balandžio 5 d., 2021 m. birželio 27 d. ir 2022 m. gegužės 11 d. elektroniniais laiškais bei prie jų pridėtais pranešimais individualių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nariams ir kitiems gyvenamųjų namų savininkams paskelbiau teiginius apie Z. T.: „Z. T. išlieidžia šitems darbams apie 2000euro, kitus pinigus pasisavina. Per savo pirmininkavimo laikotarpi jo pasisavintu lešų kiekis sudaro apie 30000-35000euro“; „Dabar vogti pinigus jam pasidare baisu jis bandis sau skirti atliginimą, samdyti finansininkė.o už įvykdytus darbus prades išrašineti saskaitos.taip sakant“išeiti iš šešelio“.“; „Kadangi Z. T. ir skaito save bendrija tai tas turtas atiteko jam ir ijs ūž materialini atligi pasidalino jo sų M. S. pirmininkas, europietiškos išvaizdos, apvogineja ir apgaudineja kaiminus “; „Z. T. veikla ne atitinka vienam punktui bendirjos įstatų, Bendrijos įstatimo,priešingai yra 222 straipsnis Lietuvos Baudžiamojo kodekso (apgaulingas apskaitos tvarkimas) ir geras straipsnis 184.BK.(patiketo turto išvaistimas)pagal kurios galimai atitinka jo veikla.“; „ Z. T. ne gaus duoklės iš M. S. už mūsų pinigus įrengtus kelius ūž leidimą važineti prie B. B. ir K. g.suproektuoto gyvenamųjių namų rajona“; „Jokių ataskaitų, kur panaudojo mano ir jūsų pinigus niekada nepateikė“. Šie mano paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina Z. T. garbę ir orumą.“;

1.3. Priteisti ieškovui Z. T. iš atsakovo A. D. 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad iki 2021 m. birželio 29 d. ieškovas buvo Individualių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija) pirmininku. Tiek ieškovui esant Bendrijos pirmininko pareigose, tiek atsistatydinus iš Bendrijos pirmininko pareigų, ieškovas iš Bendrijos teritorijoje gyvenančio gyventojo atsakovo A. D. nuolat sulaukdavo niekuo nepagrįstų kaltinimų dėl Bendrijos lėšų pasisavinimo, įvairių įžeidinėjimų ir kitų niekuo nepagrįstų kaltinimą dėl neskaidrios veiklos, ieškovui užimant Bendrijos pirmininko pareigas.

3. 2021 m. balandžio 5 d. atsakovas Bendrijos nariams ir Bendrijos teritorijoje esančių gyvenamųjų namų savininkams elektroniniu paštu išsiuntė elektroninį laišką, prie kurio pridėtame pranešime paskleidė tikrovės neatitinkančius, faktinio pagrindo neturinčius, ieškovo garbę ir orumą žeminančius Teiginius 1, 2, 3, 4, 5. Paaiškina, kad ieškovas užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas kiekvienais metais Bendrijos nariams pristatydavo metines finansines ir veiklos ataskaitas, kuriose būdavo detaliai paaiškinta, kaip būdavo panaudojamos Bendrijos lėšos bei kokie darbai būdavo atlikti Bendrijos naudai, o Bendrijos nariai visuotinių susirinkimų metu šias ataskaitas patvirtindavo. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie tai, kad ieškovas pasisavino Bendrijos lėšas neatitinka tikrovės ir atsakovas visų Bendrijos narių akivaizdoje kaltindamas ieškovą nusikalstamos veikos padarymu – jam patikėto turto pasisavinimu, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokius jo teiginius. Pažymėjo, kad ieškovas, užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas, negavo jokio materialinio atlygio iš M. S. ir, priešingai nei teigiama pranešime, jokiu Bendrijos turtu ieškovas su M. S. nepasidalino. Ieškovas lėšų keliams nerinko, nes patys gyventojai rinkdavo rinkliavas kelių priežiūrai, patys surasdavo kelių techniką, žvyrą, skaldą ir t. t., todėl atsakovo nurodomos aplinkybės apie tai, kad pats ieškovas rinko rinkliavas kelių priežiūrai neatitinka tikrovės.

4. 2021 m. birželio 27 d. elektroniniu paštu atsakovas Bendrijos nariams ir gyvenamųjų namų savininkams išsiuntė laišką, kuriuo atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius, faktinio pagrindo neturinčius, ieškovo garbę ir orumą žeminančius Teiginius 6, 7. Paaiškina, kad ieškovas jokių atsakovo minimų „duoklių“ iš M. S. nėra gavęs, todėl tokie teiginiai neatitinka tikrovės ir neturi jokio faktinio pagrindo. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Nėra jokių duomenų, kad ieškovas, užimdamas pirmininko pareigas, apgaudinėjo Bendrijos narius ar jiems melavo, todėl tokie teiginiai neatitinka tikrovės, neturi faktinio pagrindo ir žemina ieškovo garbę ir orumą.

5. 2022 m. gegužės 11 d. atsakovas elektroniniu paštu Bendrijos nariams ir gyvenamųjų namų savininkams išsiuntė elektroninį laišką, prie kurio taip pat pridėjo pranešimus Bendrijos nariams, kuriuose paskleidė tikrovės neatitinkančius, faktinio pagrindo neturinčius, ieškovo garbę ir orumą žeminančius Teiginius 8, 9, 10, 11. Nurodė, kad ieškovas kiekvienais metais Bendrijos nariams pateikdavo metines finansines ir veiklos ataskaitas, kuriose būdavo nurodoma, kaip buvo panaudotos Bendrijos lėšos. Šios ataskaitos būdavo patvirtinamos Bendrijos narių visuotinių susirinkimų metu, todėl atsakovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovas niekada nepateikė ataskaitų, kur buvo panaudoti Bendrijos pinigai, neatitinka tikrovės. Atsakovas, nepateikdamas jokių įrodymų teigė, kad ieškovas yra korumpuotas, užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas veikė kažkokių trečiųjų asmenų naudai ar dirbo „pildant sau kišenes“. Ieškovas yra nepagrįstai kaltinamas tuo, kad jis apgaudinėjo kaimynus, nepaisant to, kad jokių duomenų, kurie pagrįstų tokius teiginius apie ieškovą, atsakovas nepateikė. Tokie teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą, kadangi ieškovas yra nepagrįstai kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, neskaidria veikla jam užimant Bendrijos pirmininko pareigas, kaimynų apgaudinėjimu. Vėlesniuose komentaruose socialiniame tinklalapyje „Facebook“ (pridėti prie ieškinio) atsakovas toliau viešojoje erdvėje įžeidinėjo ieškovą, vadina jį „vagimi“, „dunduku“ ir kelia abejones dėl jo veiklos skaidrumo. Nors ieškovas šiuose komentaruose tiesiogiai ir nėra įvardijamas, tačiau iš bendro konteksto yra akivaizdu, kad šie įžeidinėjimai yra adresuoti ieškovui.

6. Teiginiai 1, 2, 3, 4, 7, 8 yra kategoriški, atsakovas jų pagrindimui pateikia tam tikrus skaičius, nurodytais teiginiais ieškovas yra kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, Bendrijos lėšų grobstymu, apgaulingos apskaitos tvarkymu, neteisėtų susitarimų su trečiaisiais asmenimis sudarymu, Bendrijos lėšų ir turto dalinimusi su trečiaisiais asmenimis, finansinių ataskaitų neteikimu Bendrijos nariams. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas kartu su elektroniniais laiškais nepateikė jokių įrodymų, todėl vertintina, kad jie neatitinka tikrovės. Nurodė, kad Teiginius 5, 6, 9, 10 ir 11 vertina kaip neetiškus, neturint faktinio pagrindo, dėl ko tokiais teiginiais buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas – (i) Teiginiu 5 ieškovas yra lyginamas su šunimi ar katinu, nurodoma, kad ieškovas, užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas, daro žalą Bendrijai, tačiau nepaaiškinama kokiu faktiniu pagrindu daroma tokia išvada, todėl, ieškovo vertinimu, šiuo teiginiu atsakovas tiesiog įžeidinėjo ieškovą ir nereiškė kokios nors pagrįstos kritikos ieškovui dėl jo veiklos užimant Bendrijos pirmininko pareigas, todėl toks teiginys akivaizdžiai yra paskelbtas neetiškai, neturint faktinio pagrindo, tik su tikslu siekiant įžeisti ieškovą, todėl toks teiginys žemina Ieškovo garbę ir orumą; (ii) Teiginyje 6 ir Teiginyje 11 atsakovas teigia, kad ieškovas bendraudamas su kaimynais naudoja demagoginius įgūdžius, „kabina makaronus“, kas vertintina ne kaip konstruktyvi kritika, o siekis pažeminti ieškovą, įvertinus, kad žodžio demagogija (gr. dēmagōgos < dēmos – liaudis + agōgos – vadovas) reikšmė yra naudos, pripažinimo ir populiarumo siekimas, grindžiamas apgaule, melagingais pažadais, meilikavimu, sąmoningu faktų iškraipymu, kritikos slopinimu, teisingos informacijos nutylėjimu; (iii) Teiginyje 9 ir Teiginyje 10 atsakovas teigia, kad ieškovas, užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas, veikė savo ir kažkokių kitų trečiųjų asmenų interesais, tačiau tokie teiginiai nurodomi neturint tam faktinio pagrindo – ieškovas užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas jokio atlyginimo negaudavo, lygiai taip pat ieškovas nėra pasisavinęs jokio Bendrijos turto ar sudaręs kažkokius nesąžiningus susitarimus su trečiaisiais asmenimis, kurie kenkia Bendrijos interesams. Tokie teiginiai formuoja neigiamą požiūrį apie ieškovą, todėl atsakovas, paskleisdamas tokius teiginius, privalėjo turėti faktinį pagrindą tokiai nuomonei pagrįsti.

7. 2023 m. gegužės 30 d. ieškovas pateikė reikalavimą atsakovui, kuriuo prašė paneigti ieškovo garbę ir orumą žeminančius teiginius bei atlyginti jo patirtą neturtinę žalą, tačiau jokio atsakymo į šį reikalavimą negavo. 2023 m. liepos 27 d. vykusio Bendrijos visuotinio narių susirinkimo metu atsakovas visų susirinkime dalyvavusių asmenų akivaizdoje nurodė, kad ieškovas yra „vagis, du trečdalius bendrijos pavogė“. Aukščiau nurodyti atsakovo paskleisti teiginiai apie ieškovą ne tik žemina ieškovo garbę ir orumą, nes neatitinka tikrovės, bet ir sąlygojo ieškovo didelius išgyvenimus, nukentėjo jo santykiai su kaimynais, dalis kaimynų ieškovą laiko nepatikimu asmeniu, vos neįvyko skyrybos su sutuoktine, jis nuolat patiria nervinį stresą ir baimę, kad atsakovas nepradėtų į ieškovą kėsintis ir fiziškai, nes tokie atsakovo veiksmai nenutrūko ir ieškovui atsistatydinus iš Bendrijos pirmininko pareigų ir tęsiasi net ir šiuo metu. Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo patirtą neturinę žalą dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Atsiliepimas

8. Atsakovas A. D. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo Z. T. ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą; priteisti atsakovo A. D. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas turėjo tikslą išaiškinti bendrijos narių sumokėtų piniginių įnašų, skirtų kelių Bendrijos teritorijoje įrengimui ir būklės palaikymui, panaudojimo pagrįstumą, parodyti ieškovo, kaip Bendrijos pirmininko, veiklos trūkumus, siekdamas, kad Bendrijos piniginės lėšos būtų tvarkomos pagal buhalterinei apskaitai keliamus teisės aktų reikalavimus. Mano, kad atsakovas kaip Bendrijos narys ir žemės sklypo savininkas, gindamas savo ekonominį interesą, turtines teises, turi teisę žinoti ir gauti visą informaciją apie Bendrijos ekonominę-finansinę veiklą, bendro turto (servitutinius kelius) tvarkymą ir priežiūrą, piniginių lėšų tikslinį panaudojimą. Atsakovas buvo sąžiningas, siekdamas gauti jį dominančius duomenis ir dokumentus. Jis ne kartą kreipėsi raštu į Bendrijos pirmininką, t. y. ieškovą, prašydamas suteikti duomenis apie piniginių lėšų tikslinį panaudojimą, leisti susipažinti su Bendrijos dokumentais. Atsakovas savo pažeistas teises gynė aktyviai – negavęs iš ieškovo prašomų duomenų ir/ar dokumentų apie Bendrijos turto ir piniginių lėšų panaudojimą ir bei jų tvarkymą, kreiptis į teismą, prašydamas įpareigoti Bendrijos pirmininką pateikti dokumentus ir sudaryti sąlygas su jais susipažinti. Atsakovo kreipimosi į teismą faktas, parodo atsakovo aktyvumą ir sąžiningumą ginant savo teises. Pažymėjo, kad atsakovas kreipėsi ir į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydamas suteikti informaciją apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus statyti kelią gretimuose žemės sklypuose, kuriuos valdė teritorijos vystytojas M. S., nes tarp Bendrijos narių ir žemės sklypų savininkų kilo nepasitenkinimas dėl trečiųjų asmenų naudojimosi Bendrijoje esančiu vidiniu keliu, Bendrijos pirmininko neveikimu. Bendrijos pirmininkui neteikiant atsakovo reikalaujamos informacijos, atsakovas kreipėsi į Bendrijos narius, norėdamas juos paskatinti domėtis Bendrijos finansų tvarkymu. Negavus iš Bendrijos pirmininko atsakovą dominančių duomenų, atsakovas galėjo sąžiningai suklysti savo paskaičiavimuose dėl surinktų pinigų kiekio, kitų aplinkybių vertinimo. Mano, kad atsakovas padarė viską, ką tokioje pat situacijoje būtų padaręs sąžiningas ir rūpestingas žmogus, siekiantis žinoti, kaip naudojamos piniginės lėšos, kas yra bendro turto naudojai, kokiomis sąlygomis naudotojai naudojasi bendru turtu, kiek pinigų surenkama už naudojimąsi bendru turtu, kaip ir kur saugomos Bendrijai priklausančios piniginės lėšos, kt. Atsakovas nenorėjo ir nesiekė melagingų, pramanytų, išgalvotų žinių paskleidimo, ieškovo pažeminimo, ir to nepadarė. Ieškovo neteisėtas neveikimas (veikimas), neteikiant atsakovui informacijos ir/ar dokumentų, suponavo nepasitenkinamą ieškovo veikla ir kritiką. Dėl atsakovo aktyvumo ieškovas savo asmeniniu sprendimu atsistatydino iš Bendrijos pirmininko pareigų. Nesutinka, kad su ieškinyje nurodytais teiginiais, kad „... dėl atsakovo veiksmų (...) nukentėjo jo santykiai su kaimynais, dalis kaimynų ieškovą laiko nepatikimu asmeniu...“, nes mano, kad nepagrįsti ir nesusiję su atsakovu. Atsakovas nepalaiko jokių santykių su ieškovo šeima ir nebendrauja su ieškovo šeimos nariais, todėl ieškovo santykiai su sutuoktine yra jų pačių asmeninis reikalas. Mano, kad pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) 9 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą, draudžiama persekioti asmenį už kritiką. Atsakovui kyla klausimas, kokių finansinių operacijų ataskaitas pateikinėdavo visuotinio susirinkimo metu pirmininkas, kai atsakovui buvo teigiama, jog Bendrija nevykdo jokių finansinių operacijų, nerenka pinigų, ir neatlieka jokių mokėjimų. Atsakovo panaudoti epitetai nėra keiksmažodžiai, nėra žinia, ar nuomonė. Tai – kritika, kuriai atsakovas suteikdavo meninį vaizdingumą, o ne skelbė melagingas žinias apie ieškovą ir žemino ieškovo garbę ir orumą. Žodžiai „demagogas“, „demagogija“ nėra keiksmažodžiai. Tai visuotinai vartojami žodžiai. Ieškovas pernelyg sureikšmina, hiperbolizuodamas (siekiant sukurti dramatišką efektą) jo adresu išsakyta kritika, jautriai į ją reaguodamas ir priimdamas asmeniškai, nes atsakovas panaudojo įvairius meninius frazeologinius išsireiškimus, norėdamas priduoti savo komentaruose meninį ekspresyvumą ir tiek. Be to, kritiškus atsakovo pasisakymus apie ieškovo kaip Bendrijos pirmininką veiklą, sąlygojo paties ieškovo veiksmai ir neaiški daugumai bendrijos narių veikla bendrijoje, nuteikimas bendrijos narių prieš atsakovą, atsakovo pašalinimas iš Bendrijos narių. Mano, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais, todėl negali būti tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino: 1) Pripažinto, kad atsakovo A. D. 2021 m. balandžio 5 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai: „Z. T. išlieidžia šitems darbams apie 2000euro, kitus pinigus pasisavina. Per savo pirmininkavimo laikotarpi jo pasisavintu lešų kiekis sudaro apie 30000-35000euro“; „Dabar vogti pinigus jam pasidare baisu jis bandis sau skirti atliginimą, samdyti finansininkė.o už įvykdytus darbus prades išrašineti saskaitos.taip sakant“išeiti iš šešelio“.“; „Kadangi Z. T. ir skaito save bendrija tai tas turtas atiteko jam ir ijs ūž materialini atligi pasidalino jo sų M. S. pirmininkas, europietiškos išvaizdos, apvogineja ir apgaudineja kaiminus “; „Z. T. veikla ne atitinka vienam punktui bendirjos įstatų, Bendrijos įstatimo,prešingai yra 222 straipsnis Lietuvos Baudžiamojo kodekso (apgaulingas apskaitos tvarkimas) ir geras straipsnis 184.BK.(patiketo turto išvaistimas)pagal kurios galimai atitinka jo veikla.“; 2021 m. birželio 27 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai: „ Z. T. ne gaus duoklės iš M. S. už mūsų pinigus įrengtus kelius ūž leidimą važineti prie B. B. ir K. g.suproektuoto gyvenamųjių namų rajona“; 2022 m. gegužės 11 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai: „Jokių ataskaitų, kur panaudojo mano ir jūsų pinigus niekada nepateikė“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo Z. T. garbę ir orumą; 2) Pripažino, kad atsakovo A. D. 2021 m. balandžio 5 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai „Geriau išrinkti Bendrijos pirmininkų koki šuni arba katina,naudos ,aiškų ne bus, bet ir žalos tiek ne pridaris kiek pridare Z. T.“; 2021 m. birželio 27 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai „Neturedamas demagoginiu igudžių ,ir makaronų kabinimo ant ausų kaimynams patirtiems, akip praktikoja dabartinis „NEMOKAMAS „pirmininkas“; ir 2022 m. gegužės 11 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai „buvęs pirmininkas mus „pardavė“ investuotojui iš K. ir B. g.“; „Jis pasinaudojo proga bendrauti su „korumpuotu“ ir „nemokamu“ (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininku, kurio tikslai visada buvo dirbti pildant sau kišenes, o ne Bendrijos labui.“; „Z. T. buvo gerai atidirbęs makaronų ant ausų kaimynams kabinimo techniką“ buvo paskleisti neetiškai, neturint faktinio pagrindo ir žemina ieškovo Z. T. garbę ir orumą; 3) Įpareigojo atsakovą A. D. elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini) paskelbti tokio pobūdžio paneigimą: „Aš, A. D., 2021 m. balandžio 5 d., 2021 m. birželio 27 d. ir 2022 m. gegužės 11 d. elektroniniais laiškais bei prie jų pridėtais pranešimais individualių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nariams ir kitiems gyvenamųjų namų savininkams paskelbiau teiginius apie Z. T.: „Z. T. išlieidžia šitems darbams apie 2000euro, kitus pinigus pasisavina. Per savo pirmininkavimo laikotarpi jo pasisavintu lešų kiekis sudaro apie 30000-35000euro“; „Dabar vogti pinigus jam pasidare baisu jis bandis sau skirti atliginimą, samdyti finansininkė.o už įvykdytus darbus prades išrašineti saskaitos.taip sakant“išeiti iš šešelio“.“; „Kadangi Z. T. ir skaito save bendrija tai tas turtas atiteko jam ir ijs ūž materialini atligi pasidalino jo sų M. S. pirmininkas, europietiškos išvaizdos, apvogineja ir apgaudineja kaiminus “; „Z. T. veikla ne atitinka vienam punktui bendirjos įstatų, Bendrijos įstatimo,priešingai yra 222 straipsnis Lietuvos Baudžiamojo kodekso (apgaulingas apskaitos tvarkimas) ir geras straipsnis 184.BK.(patiketo turto išvaistimas)pagal kurios galimai atitinka jo veikla.“; „ Z. T. ne gaus duoklės iš M. S. už mūsų pinigus įrengtus kelius ūž leidimą važineti prie B. B. ir K. g.suproektuoto gyvenamųjių namų rajona“; „Jokių ataskaitų, kur panaudojo mano ir jūsų pinigus niekada nepateikė“. Šie mano paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina Z. T. garbę ir orumą.“; 4) Priteisė iš atsakovo A. D. ieškovo Z. T. naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 3 202,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė duomenų, kad ieškovui užimant Bendrijos pirmininko pareigas Bendrija gavo valstybės ir/ar savivaldybės finansavimą, dėl ko būtų galima svarstyti klausimą dėl tokio asmens viešo statuso. Teismas vertino, kad atsakovo deklaratyvūs teiginiai, jog ieškovas buvo Bendrijos pirmininku, atstovaujančiu Bendrijai įstatų pagrindu, todėl yra laikomas viešu asmeniu, yra nepagrįsti. Teismas vertino, jog ieškovui neatitinkant Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 74 punkte nurodyto viešo asmens apibrėžimo sąlygų, atsakovas neįrodė aplinkybę, kad ieškovas yra viešas asmuo. Teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrijos veikla susijusi ne su viešuoju administravimu, o Bendrijos veiklos tikslų įgyvendinimu – įgyvendinant žemės sklypų, esančių Bendrijos veiklos teritorijoje, savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra; bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu; Bendrijos narių poreikių tenkinimu ir t. y. (Bendrijos įstatų II skyrius „Bendrijos veiklos tikslai ir sritys“); ieškovas nėra visuomenei žinomas visuomenininkas ir t. t.

11. Teismas atsakovo argumentus, kad elektroniniu paštu bendrijos nariams ir ne bendrijos nariams išsiųstuose elektroniniuose laiškuose buvo išsakyta tik atsakovo nuomonė, vertino vadovaujantis teisiniu reglamentavimu įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir ŽTPLAK) 10 straipsnyje, Visuomenės informavimo įstatymo19 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) praktika.

12. Teismas sutiko su ieškovu vertinimu, kad Teiginiai 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 pagal jų turinį vertintini kaip žinia, nes atsakovas vartoja formuluotes „šiems darbams išleidžia apie 2000 Eur, kitus pinigus pasisavina“, „dabar vogti pasidarė baisu“, „tas turtas atiteko jam“, „už materialinį atlygį pasidalino su M. S.“, „Z. T. veikla <...> priešingai yra 222 straipsnis Lietuvos baudžiamojo kodekso (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir <...> straipsnis 184.BK.(patikėto turto iššvaistymas)“, „negaus duoklės“, „jokių ataskaitų, kur panaudojo mano ir jūsų pinigus niekada nepateikė“. Pažymėjo, kad šios paminėtas formuluotės vertinamos kaip aiškiai ir suprantamai siunčiama žinia apie galimas neteisėtas veikas ir pan., nurodytus teiginius galima patikrinti, susipažįstant su Bendrijos susirinkimų protokolais ir kt. Bendrijos dokumentais. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti atsakovo išsiųsti elektroniniai laiškai su nurodytais teiginiais nebuvo pagrįsti kokiais nors pridedamais dokumentais, tokie įrodymai nebuvo pateikti ir nagrinėjant bylą teisme. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo teiginiai apie Bendrijos dokumentų jam neteikimą yra paneigti į bylą pateiktais Bendrijos atsakymais, kokia tvarka galima gauti atsakovo pageidautus dokumentus, be to, pats atsakovas savo elektroniniuose laiškuose ir duodamas paaiškinimus posėdžio metu pripažino, kad dalį dokumentų gavo, pavyzdžiui, Bendrijos įstatus (2018 m. gegužės 18 d., 2020 m. liepos 14 d. Atsakovo teiginius, kuriais ieškovas kaltinamas Bendrijos lėšų pasisavinimu ar pasidalinimu su trečiaisiais asmenimis, paneigia į bylą pateikti Bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolai, kuriuose matyti, kad susirinkimui būdavo teikiama Bendrijos veiklos ataskaita už praėjusius metus, Bendrijos finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas už praėjusius metus (2019 m. kovo 29 d., 2020 m. birželio 12 d., 2021 m. birželio 29 d.) turinys. Teismas pažymėjo, jog atsakovas posėdyje pripažino, kad prieš siunčiant nurodyto turinio laiškus, jis nesikreipė dėl Bendrijos audito iniciavimo, o jo kreipimasis į teismą reiškiant ieškinį ieškovui dėl įpareigojimo pateikti finansinius dokumentus vertinamas kritiškai, nes atsakovas nepašalino teismo nustatyto ieškinio trūkumų, dėl ko atsakovo ieškinys nebuvo priimtas. Teismas atsakovo teiginius dėl jo tariamai pažeistų teisių ir teisėtų interesų vertino kritiškai, nes atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo teisės ar teisėti interesai ieškovui einant Bendrijos pirmininko pareigas buvo pažeisti. Teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą pateikti susirinkimų protokolai sąlygoja išvadą, kad Bendrijoje nebuvo renkamas Bendrijos nario mokestis, o susirinkimuose buvo keliami klausimai dėl Bendrijos kelių tvarkymo/priežiūros. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teismas pripažintino, kad šiame punkte aptarti atsakovo teiginiai yra žinia, jie žemina ieškovo garbę ir orumą.

13. Teismas vertino, kad Teiginius 5, 6, 9, 10 ir 11 kaip neetiškus, neturintys faktinio pagrindo, todėl tokiais teiginiais buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas – (i) Teiginyje 5 ieškovas yra lyginamas su šunimi ar katinu, nurodoma, kad ieškovas, užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas, daro žalą Bendrijai, tačiau nepaaiškinama, kokiu faktiniu pagrindu daroma tokia išvada. Sutiko su ieškovo vertinimu, kad šiuo teiginiu atsakovas tiesiog įžeidinėjo ieškovą ir nereiškė kokios nors pagrįstos/konstruktyvios kritikos ieškovui dėl jo veiklos užimant Bendrijos pirmininko pareigas, todėl toks teiginys akivaizdžiai yra paskelbtas neetiškai, neturint faktinio pagrindo, tik su tikslu siekiant įžeisti ieškovą, dėl ko tokį teiginį vertino kaip žeminantį ieškovo garbę ir orumą; (ii) Teiginyje 6 ir Teiginyje 11 atsakovas teigia, kad ieškovas bendraudamas su kaimynais naudoja demagoginius įgūdžius, „kabina makaronus“, kas taip pat negali būti vertintina kaip konstruktyvi kritika, o siekis pažeminti ieškovą, įvertinus žodžio demagogija (gr. dēmagōgos < dēmos – liaudis + agōgos – vadovas) reikšmę - naudos, pripažinimo ir populiarumo siekimas, grindžiamas apgaule, melagingais pažadais, meilikavimu, sąmoningu faktų iškraipymu, kritikos slopinimu, teisingos informacijos nutylėjimu; (iii) Teiginyje 9 ir Teiginyje 10 atsakovas teigia, kad ieškovas, užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas, veikė savo ir kažkokių kitų trečiųjų asmenų interesais, tačiau tokie teiginiai nurodomi neturint tam faktinio pagrindo – ieškovas užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas jokio atlyginimo negaudavo, į bylą atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas yra /buvo pasisavinęs Bendrijos turto ar sudaręs kažkokius nesąžiningus susitarimus su trečiaisiais asmenimis, kurie kenkia Bendrijos interesams. Teismas sutiko, kad tokie teiginiai formuoja neigiamą požiūrį apie ieškovą, dėl ko atsakovas, paskleisdamas tokius teiginius, privalėjo turėti faktinį pagrindą tokiai nuomonei pagrįsti. Teismas atsakovo pasisakymus teismo posėdyje, kad tokiais aštriais teiginiais siekė atkreipti Bendrijos narių dėmesį, kad ieškovas reaguoja per daug jautriai, vertino kritiškai ir kaip nesuderinamus su sąžiningu siekiu išsakyti konstruktyvią, pagrįstą kritiką ar korektiškai atkreipti dėmesį į būtinus spręsti klausimus. Vertino, kad atsakovo pasirinkta leksika yra atvirai įžeidžianti, pakartojama elektroninio laiško kontekste, akivaizdžiai laiškų autoriui (atsakovui) neslepiant siekio įžeisti ar pažeminti ieškovą. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas pripažintino, kad šiame punkte aptarti atsakovo teiginiai yra nuomonė, kuri buvo išreikšta akivaizdžiai, atvirai ir neleistinai neetiškai, nekorektiškai, nekonstruktyviai, dėl ko žemina ieškovo garbę ir orumą. Teismas vertino, kad atsakovo teiginiams panaudotos formuluotės nesuderinamos su saviraiškai taikomomis taisyklėmis ir ribojimais.

14. Teismas konstatavęs, kad atsakovas pažemino ieškovo garbę ir orumą, tenkino ieškovo reikalavimą paskelbti paneigimą tokiu pačiu būdu, kaip buvo paskleisti ieškovo garbę ir orumą žeminantys teiginiai, ir įpareigojo atsakovą nurodytais elektroniniais laiškais paskelbti paneigimą.

15. Teismas spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, jog elektroninių laiškų kiekis patvirtina, kad antras ir trečias laiškai atsakovo buvo išsiųsti po pakankamo laikotarpio, kad nebūtų vertinami kaip išsiųsti emocionaliai, atsakingai neįvertinus galimų pasekmių siunčiant užgaulaus, įžeidžiančio pobūdžio laiškus, adresuojant juos bendrijos nariams, kas patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę dėl nevienkartinio laiškų pobūdžio, vienas laiškas išsiųstas jau ieškovui nesant Bendrijos pirmininku, t. y. atsistatydinus iš Bendrijos pirmininko pareigų. Teismas atsižvelgė, jog ieškovas nurodė, kad jo atsistatydinimas iš Bendrijos pirmininko pareigų iš dalies yra susijęs su tuo, kad atsakovas nuolat reikšdavo nepagrįstą ir nekorektišką kritiką ieškovui, jį įžeidinėdavo, kaltindavo jį įvairių nusikalstamų veikų vykdymu, ginčo teiginiai buvo paskleisti asmenims, kurie visi pažįstą ieškovą dėl jo anksčiau užimtų pareigų (ieškovo kaimynams), kas įtakojo ieškovo santykius su kaimynais. Taip pat atsižvelgė į ieškovo nurodomą aplinkybę, kad kai kurie kaimynai prarado pasitikėjimą ieškovu, dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė didelius išgyvenimus, kas sąlygojo lėtinių ligų paūmėjimą – nuolat patiria nervinį stresą ir baimę, kad atsakovas gali pradėti į ieškovą kėsintis fiziškai.

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pasirinkta leksika yra nekorektiška, nemandagi, netaktiška, nesuderinama su saviraiškai keliamais reikalavimais gerbti kitą asmenį ir jo pažiūras, darbus ir t. t., panaudoti teiginiai yra kaltinamojo pobūdžio, kas vertinama kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, todėl atsakovo teiginiai sąžiningam, doram asmeniui yra ir turi būti nemalonūs, sąlygojantys išgyvenimus, nemalonius pojūčius, nepatogumus ar vengimą/apsiribojimą bendrauti su kaimynais ar tais asmenimis, kurie gavo aukščiau aptarto turinio atsakovo elektroninius laiškus. Teismas vertino, kad ieškovo prašoma atlyginti 2 000 Eur suma yra adekvati ir tinkama satisfakcija už ieškovo garbės ir orumo pažeminimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos mėn. 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1284-600/2024 panaikinti, ieškovo Z. T. ieškinį dėl garbės ir orumo pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui A. D. atmesti; priteisti iš ieškovo Z. T. atsakovo A. D. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas darydamas išvadą, ar ieškovas gali būti laikomas viešu asmeniu, netinkamai aiškino ir taikė Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 74 punkte (iki 2021 m. gruodžio 31 d. redakcijoje) ir nuo 2021 m. gruodžio 31 d. galiojusioje Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos 2 straipsnio 75 punkte nurodytus viešo asmens apibrėžimą sudarančius požymius, nepagrįstai juos susiaurino iki finansavimo iš valstybės ir/ar savivaldybės gavimo sąlygos. Pažymi, kad tarp viešąjį asmenį apibūdinančių kitų požymių, be kita ko, išskiriama sąlygą, pagal kurią viešojo asmens statusas susiję su fiziniu asmeniu, kuris patenka į viešumą dėl savo padėties, jeigu veikla turi reikšmę viešiesiems reikalams. Bendrijos pirmininko, kaip vienasmeninio bendrijos valdymo organo kompetencija, sietina su bendrijos veikos organizavimu, vadovavimu kasdienine bendrijos veikla, bendrijos atstovavimu santykiuose su trečiaisiais asmenimis bei visuose įmonėse, įstaigose ir organizacijose ir veikia bendrijos vardu (2016 m. gegužės 4 d. redakcijos Bendrijos įstatų 7.2 punktas). Ieškovo, kaip Bendrijos pirmininko veikla, susijusi su viešųjų (t. y. bendrijai priklausančios teritorijos, kelių, kitos infrastruktūros priežiūros ir kt.) reikalų tvarkymu (o ne asmeninių), todėl Bendrijos pirmininko veikla yra visuotinai reikšminga.

17.2. Pažymėjo, kad 2019 m. kovo mėn. 29 d. visuotinis individualių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) susirinkimas perrinko ieškovą Z. T. Bendrijos pirmininku nauja kadencijai (3 metams), nemokant Bendrijos pirmininkui darbo užmokesčio (Visuotinio individualių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo protokolo Nr. 19, punktas 6). Tai reiškia, kad nuo 2006 m. rugpjūčio 8 d. (kai ieškovas pirmą kartą buvo išrinktas Bendrijos pirmininku), ieškovas Bendrijos pirmininko pareigas atlikinėjo visuomeniniais pagrindais. Todėl Teismo motyvas, kad atsakovo (apelianto) argumentai dėl ieškovo, kaip Bendrijos pirmininko, viešojo asmens statuso, yra deklaratyvūs, yra nepagrįsti.

17.3. Prieštaraujant Teismo motyvui pažymi, kad Bendrijos pirmininkui ex officio (pagal pareigas) taikomas viešojo asmens statusas, o asmeniui, einančiam šias pareigas taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsakomybės, kritikos pareigų atlikimo ribose, reikalavimai. Ieškovas, būdamas Bendrijos pirmininku, galėjo būti stipriau kritikuojamas dėl savo pareigų ir vykdomos veiklos. Bendrijos pirmininkas, atliekantis pavestas funkcijas tarnybinių įgaliojimų ribose, kaip juridinio asmens vadovas, atsako, pagal BK 230 straipsnio 3 dalį, kaip valstybės tarnautojas. Todėl vertina, kad teismo išvada, jog ieškovui netaikomas viešojo asmens statusas, yra nepagrįsta.

17.4. Pažymi, kad nuo ginčų tarp šalių atsiradimo momento t. y., 2018 m., iki 2023 m. gegužės 30 d. ieškovas (tuo metu buvo Bendrijos pirmininku) nekėlė atsakovui jokių reikalavimų, nesiėmė prieš atsakovą jokių teisinių veiksmų, išskyrus atsakovo pašalinimo iš Bendrijos inicijavimą (2020 m. birželio 12 d. sprendimu atsakovas buvo pašalintas iš Bendrijos). Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovas būdamas Bendrijos pirmininku, kasmet inicijuodavo pinigų iš Bendrijos narių surinkimą, tačiau piniginių lėšų priėmimo kvitai už priimtus pinigus nebuvo neišduodami, ir atitinkamai, surinkti pinigai nebuvo užpajamuojami. Ieškovas buhalteriniais dokumentais negalėjo pagrįsti surinktų iš Bendrijos gyventojų pinigų panaudojimo. Ieškovas neigia faktą, kad rinko pinigus iš bendrijos gyventojų. Faktą, kad pinigų surinkimas Bendrijoje buvo ieškovo inicijuojamas ir pinigai buvo perduodami tiesiogiai ieškovui ar renkami per kitus asmenis, neišduodant jokio pakvitavimo, patvirtino teismo posėdyje apklausti šalių prašymu pakviesti liudytojai.

17.5. Teismas nepagrįstai atsakovo 2021 m. balandžio 5 d. Teiginyje 4 paskleistus duomenis laikė žinia ir pripažino neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo garbę ir orumą. Teiginys 4 nelaikytinas žinia, o vertintinas išimtinai kaip atsakovo subjektyvi nuomonė, kuri susiformavo atsakovo sąmonėje, remdamasi faktinės situacijos subjektyviu vertinimu. Atsakovas dėl galimo apgaulingo buhalterijos tvarkymo „Individualių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijoje ir patikėto turto išvaistymo, kreipėsi į teisėsaugos organus dėl faktų nustatymo ir jų ištyrimo, tačiau atsakovo skundas Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu buvo atmestas, nesant BK 222 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymių. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, Teiginys 4, laikytinas ne žinia, o subjektyvia nuomone, paremta subjektyviu situacijos vertinimu, kurioje nėra ieškovo garbės ir orumo žeminimo požymių.

17.6. Teismas nepagrįstai atsakovo 2021 m. balandžio 5 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleistus duomenis Teiginyje 1 pripažino neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo garbę ir orumą. Kaip minėta, atsakovas dėl buvusio Bendrijos pirmininko Z. T. (kreipėsi į teisėsaugos organus. Skunde policijai dėl „Individualių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)“ buvusio pirmininko Z. T. galimai nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnį, atsakovas nurodė aplinkybes, kurios juo nuomone pagrindžia ieškovo neteisėtą veiklą, būnant Bendrijos pirmininku, ir sudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnyje sudėties požymius. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo minėtame skunde nurodyti teiginiai yra asmeninė atsakovo nuomonė, paremta subjektyviu situacijos vertinimu. Todėl, atsakovo vertinimu, Teiginys 1 ir Teiginys 4 gali būti vertinama kaip asmeninė atsakovo nuomonė, neturinti ieškovo garbės ir orumo žeminimo požymių. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnio 9 dalies analogiją, atsakovas negali būti traukiamas atsakomybėn CK 2.24 straipsnio nustatyta tvarka už procesinėse dokumentuose BPK tvarka paskelbtus duomenis.

17.7. Teismas neteisingai nurodė, kad 2021 m. balandžio 5 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti duomenys Teiginyje 2 yra žinia. Šiuo teiginiu atsakovas išreiškė savo subjektyvią nuomonę apie situaciją Bendrijoje, pateikė kritišką situacijos komentarą. Po tokio atsakovo kritiško komentaro buvęs Bendrijos pirmininkas Z. T. įtraukė į „Individualių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)“ narių įvykusio 2021 m. birželio 29 d. visuotinio susirinkimo darbotvarkę klausimą (13 punktas) dėl darbo sutarties su Bendrijos pirmininku sudarymo, darbo apmokėjimo sąlygų ir darbo užmokesčio nustatymo, buhalterės etato. Apelianto vertinimu, tokiu būdu, atsakovo kritika atgaivino Bendriją nuo ilgus metus kamuojančios stagnacijos. Apeliantas abejoja, ar ieškovas 10-12 metų ėjo Bendrijos pirmininko pareigas be jokio atlygio. Tokia situacija apeliantui kėlė įtarimų. Atsakovas norėjo žinoti kaip Bendrijoje tvarkoma buhalterinė apskaita (Bendrija neturėjo buhalterio), kaip naudojamos lėšos, mokama už darbus. Tačiau ieškovas, žinodamas, kad gali paaiškėti nenaudingos jam aplinkybės, dirbtinai trukdė atsakovui susipažinti su bendrijos dokumentacija. Atsakovas nekartą raštu kreipėsi į ieškovą, prašydamas sudaryti sąlygas susipažinti su Bendrijos dokumentacija, gauti įstatus ir kt., tačiau iš ieškovo gavo tik Bendrijos įstatų kopiją.

17.8. Akcentuoja, kad 2021 m. balandžio 5 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleistas Teiginys 3 yra nerišlus, sakiniuose padarytą daug rašymo klaidų, neįmanoma nustatyti, kiek šie sakiniai susiję su ieškovu, ar aplamai turi ryšį su ieškovo garbe ir orumu. Atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, ką reiškia jo parašytas komentaras, ar tai žinia ar nuomonė. Ieškovas, taip pat, negalėjo aiškiai paaiškinti, kokia sakinio dalis (ar visi sakiniai) žemina jo garbę ir orumą, kuo pasireiškė žeminimas. Todėl teismas sprendime pripažino Teiginį 3, kaip žinia žeminanti ieškovo garbę ir orumą, remdamasis subjektyviu teismo vertinimu o ne objektyviais įrodymais, ir yra nepagrįstas.

17.9. Atsakovo vertinimu, 2021 m. birželio 27 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti duomenys Teiginius 7, yra nuomonė, bet ne žinia. Komentare atsakovas išreiškė nepasitenkinimas tuo metu buvusia situacija dėl vidinių Bendrijos prižiūrimų kelių. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus. Ieškovas neįrodė, kuo pasireiškė garbės ir orumo pažeidimas ir kokie įrodymai šį faktą patvirtina.

17.10. Vertina, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovo 2021 m. balandžio 5 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti Teiginiai 5, 6, 9, 10, 11 yra neetiški, be faktinio pagrindo ir žemina ieškovo garbę ir orumą bei padarė nepagrįstą išvadą, kad neva naudojami necenzūriniai žodžiai, ir išsireiškimai, kurie etikos aspektu būtų nevartotini. Pažymi, kad rašydamas komentarus apie kamuojančias problemas Bendrijoje, atsakovas naudojo įvairius frazeologinius išsireiškimus, priduodančius groteskinį vaizdą, kuriam būdinga parodija, satyra ir kiti meninio išsireiškimo būdai. Atsakovas pademonstravo savo pilietiškumą ir principingumą, leidžiamais etikos aspektu žodžiais ir išsireiškimais. Ieškovas neįrodė savo garbės pažeidimo fakto, t. y., Bendrijos narių požiūrio pasikeitimo į ieškovą po ginčijamų duomenų paskleidimo fakto.

17.11. Atkreipia dėmesį, kad ieškovui būnant Bendrijos pirmininku bylinėtis su atsakovu dėl garbės ir orumo pažeidimo, buvo nenaudinga, nes ieškovo kaip Bendrijos pirmininko veikloje buvo trūkumų, kurių išaiškinimas galėjo ieškovui sukelti neigiamų pasekmių. Tik po to, kai 2021 m. birželio 29 d. bendrijos narių visuotinis susirinkimas, ieškovo neperrinko kitai kadencijai bendrijos pirmininku, 2023 m. gegužės 30 d. ieškovas pateikė atsakovui reikalavimą, kuriuo prašė paneigti ieškovo garbę ir orumą žeminančius teiginius ir atlyginti neturtinę žalą.

17.12. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos 10 straipsnio prasme nedraudžiamas vaizduojamo objekto savybių padidinimas, perdėjimas, perteklinės reikšmės pasakymas (hiperbolizavimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 556/2001).

17.13. Pažymi, kad žodžiai „demagogas“, „demagogija“ nėra keiksmažodžiai. Ginčijamų teiginių kontekste, šie žodžiai nesėjami su ieškovu o panaudoti bendrine prasme. Ieškovas pernelyg sureikšmina, hiperpolizuodamas jo adresu išsakytą kritiką, jautriai į ją reaguodamas, bei priimdamas asmeniškai. Paaiškina, kad panaudotais frazeologiniais išsireiškimais, buvo siekiama suteikti komentarams ekspresyvumo. Atsakovo kritika ieškovo (Bendrijos pirmininko) atžvilgiu, buvo sąlygota ieškovo netinkamu, įžeidžiančiu elgesiu atsakovo atžvilgiu. Atsakovo kreipimasis į Bendrijos narius, valstybės, savivaldybės, teisėsaugos įstaigas, institucijas su prašymu patikrinti ieškovo veiklą, negali būti vertintinas kaip ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų skleidimas.

17.14. Akcentuoja, kad ieškovas neįrodė garbės pažeidimo fakto, t. y. viešosios nuomonės apie jį pasikeitimą po ginčijamų įrašų paskelbimo, nepaaiškino, kuo pasireiškė jo paties vertinimo sumažėjimas, kaip asmens savęs vertinimo kriterijaus. Apklaustų liudytojų santykiai su ieškovu, jų požiūris į ieškovą, po ginčijamų įrašų paskelbimo, nepasikeitė, liko neutralūs. Kitų įrodymų, patvirtinančių viešosios nuomonės apie ieškovą pasikeitimą, ieškovas nepateikė. Ieškovas nepaaiškino kuo pasireiškė jo paties vertinimo sumažėjimas. Ieškovo teiginiai, kad po ginčijamų įrašų paskelbimo pasikeitė jo santykiai su sutuoktine, pablogėjo jo sveikata, neįrodžius ryšio su ginčijamais įrašais, yra deklaratyvūs.

17.15. Bendrijos narių visuotinių susirinkimo protokoluose, kuriais Teismas vadovavosi, esanti informacija dalyje dėl Bendrijos veiklos finansinių ataskaitų yra prieštaringa. Pvz. 2021 m. birželio 29 d. Bendrijos narių susirinkimo protokole įrašyta, kad Bendrijos pirmininkas Z. T. pateikė ir pristatė Bendrijos veiklos metinę ataskaita, nurodydamas, kad 2020 m. pajamas sudarė 1 457, 47 Eur., išlaidos – 3 176,16 Eur. Bendrijos narių susirinkimo protokolo dalyje dėl Bendrijos metinės ataskaitos pristatymo nurodytos 2020 m. išlaidos, viršija pajamas. Nėra pagrindo sutikti, kad Bendrijos protokoluose pateikta informacija yra teisinga, kadangi Bendrijos veiklos metinė ataskaita, kaip dokumentas nebuvo svarstoma susirinkimuose, ir kaip rašytinis įrodymas, ištirtas teisme bylos nagrinėjimo metu, atsakovas atitinkamai, negalėjo pasisakyti dėl ataskaitų teisingumo.

17.16. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas galėjo susipažinti su Bendrijos dokumentais. Atsakovas, kuris 2020 m. birželio 12 d. buvo pašalintas iš Bendrijos, jokia informacija apie Bendrijos finansinę padėtį, veiklą nebuvo teikiama. Susipažinti su bet kokia informacija, kai ieškovas buvo Bendrijos pirmininku, atsakovas negalėjo. Teismas, remdamasis vien tik Bendrijos narių visuotinių susirinkimo protokolais, padarė nepagrįstą išvadą, kad Bendrijos nario mokestis nebuvo renkamas. Faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad iš bendrijos narių kiekvienais metais buvo renkama po 100 Eur. Protokoluose nėra nurodyta, kokia suma pinigų išleista, pavyzdžiui, kelių priežiūrai. Ieškovas neįrodė visų nustatytų CK 2.24 straipsnyje atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

18. Ieškovas Z. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apelianto A. D. apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1284-600/2024 nepakeistą; priteisti ieškovui Z. T. iš apelianto A. D. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Apelianto argumentai, kad teismas vertindamas, ar ieškovas yra viešasis asmuo nepagrįstai viešojo asmens požymius susiaurino iki Bendrijos finansavimo gavimo iš valstybės ir/ar savivaldybės biudžeto sąlygos, yra nepagrįsti. Apeliantas skunde kelia klausimą, jog ieškovas yra viešasis asmuo, todėl, kad jis užsiėmė veikla, kuri yra laikoma visuotinai reikšminga, ir dėl to, kad apeliantas ieškovą laikė valstybės tarnautoju. Pažymi, jog apelianto teiginiai, kad ieškovas yra laikomas viešuoju asmeniu yra nepagrįsti. Ieškovas buvo Bendrijos pirmininku ir vykdė Bendrijos įstatuose numatytas pareigas, t. y., kaip nurodyta Bendrijos įstatų 7.2. punkte, ieškovas vadovavo Bendrijos kasdieninei veiklai ir atstovavo Bendriją santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Ieškovas vykdė tokias pačias juridinio asmens vadovo pareigas, kaip ir kitų formų juridinių asmens vadovai, kurie, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, savaime nėra laikomi viešaisiais asmenimis. Atkreipia dėmesį, kad nėra pagrindo sutapatinti Bendrijos ir Bendrijos pirmininko statusus, kadangi pačią veiklą, kuri turi reikšmės Bendrijos nariams vykdo ne Bendrijos pirmininkas, o pati Bendrija. Ieškovas neteikė jokių viešųjų paslaugų, jis užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas nebuvo viešojo administravimo subjektu, juo labiau nebuvo valstybės tarnautoju. Todėl apelianto argumentai, kad ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

18.2. Pažymi, kad apeliantas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad visi ginčo teiginiai yra priskirtini nuomonei, konkrečiai nenurodydamas kokių nors teismo padarytų faktų vertinimo ar teisės taikymo klaidų.

18.3. Teiginyje 1 apeliantas kategoriškai nurodė, kad ieškovas pasisavina Bendrijos lėšas. Apeliantas taip pat pateikė konkrečius skaičius, kiek jo vertinimu ieškovas užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas, pasisavino Bendrijos lėšų. Atkreipia dėmesį, kad šį teiginį akivaizdžiai galima patikrinti tiesos kriterijumi, t. y. galima patikrinti, ar ieškovas yra pasisavinęs Bendrijos lėšas, ar jų nėra pasisavinęs, todėl šis teiginys yra priskirtinas žiniai.

18.4. Teiginyje 2 apeliantas teigė, kad ieškovas „vagia“ Bendrijos lėšas, o pasisamdydamas buhalterę sieks „išeiti iš šešėlio“. Šiuo atveju, galima patikrinti tiesos kriterijumi, ar ieškovas yra pavogęs tam tikras Bendrijos lėšas, ar jis už tai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl šis teiginys taip pat yra priskirtinas žiniai.

18.5. Teiginyje 3 apeliantas teigė, kad ieškovui atiteko Bendrijos turtas, šiuo turtu jis pasidalino su M. S., nurodė, kad ieškovas tokiu būdu apgaudinėja kaimynus. Šiuo atveju vėl galima patikrinti tiesos kriterijumi, ar ieškovui yra atitekęs, koks nors Bendrijos turtas, ar šiuo turtu buvo pasidalinta su trečiaisiais asmenimis, ar už tokius veiksmus ieškovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl šis teiginys taip pat yra priskirtinas žiniai.

18.6. Teiginyje 4 Apeliantas teigė, kad ieškovo, kaip Bendrijos pirmininko, veikla neatitinka nė vieno Bendrijos įstatų punkto, jo veikla atitinka Baudžiamojo kodekso straipsnius, kuriose yra įtvirtintos apgaulingos apskaitos tvarkymo ir patikėto turto išvaistymo sudėtis. Šiuo atveju, vadovaujantis Bendrijos įstatais, galima patikrinti, kurio konkretaus punkto neatitinka ieškovo, kaip Bendrijos pirmininko, veikla, ar jis už tokius veiksmus susilaukė kokios nors atsakomybės. Taip pat galima pagal tiesos kriterijus patikrinti, ar ieškovas užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas apgaulingai tvarkė apskaitą, ar išvaistė jam patikėtą Bendrijos turtą, ar jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tokius veiksmus, todėl šis teiginys taip pat yra priskirtinas žiniai.

18.7. Teiginyje 5 ieškovas yra lyginamas su katinu ir šunimi, subjektyviai ir įžeidžiai yra vertinama ieškovo, kaip Bendrijos pirmininko, veikla, todėl šis teiginys yra priskirtinas nuomonei.

18.8. Teiginyje 6 yra subjektyviai vertinami Ieškovo „demagoginiai įgūdžiai“, vertinama „makaronų kabinimų kaimynams patirtis“. Ieškovas laiko, kad šiuo teiginiu apeliantas pateikė subjektyvų vertinimą apie ieškovą, kadangi yra vertinami subjektyvūs ieškovo gebėjimai, jo patirtis bendraujant su Bendrijos gyventojais, todėl šis teiginys priskiriamas nuomonei.

18.9. Teiginyje 7 apeliantas teigė, kad ieškovas yra sudaręs kažkokius susitarimus su M. S., kurių pagrindu ieškovas gauna „duoklę“ iš M. S. už jam suteiktą leidimą naudotis Bendrijos keliais. Šiuo atveju galima patikrinti, ar toks apelianto teiginys atitinka tikrovę pagal tiesos kriterijus, t. y. ar yra sudaryti kažkokie susitarimai su M. S., kurių pagrindu ieškovas leidžia naudotis M. S. Bendrijos keliais už ieškovui mokamas „duokles“. Dėl šių priežasčių šis teiginys yra priskirtinas žiniai. Pažymi, kad šio teiginio atitikimą tikrovei apeliantas įrodinėjo rašytiniu įrodymu – 2018 m. gegužės 18 d. ieškovo atsakymu apeliantui. Pažymi, kad apeliantas neatsižvelgė į tai, jog šiame atsakyme buvo nurodyta, kad Bendrija yra sudariusi sutartį dėl servitutinių sklypų nuomos. Paaiškina, kad servitutiniai keliai M. S. niekada nebuvo išnuomoti, be to vidiniai keliai nuosavybės teise Bendrijai nepriklauso. Minėta sutartimi servitutiniame sklype turėjo būti įrengta priešgaisrinė sistema, vandentiekio sistema ir yra įrengta transformatorinė. Sutartis buvo sudaryta pagal savivaldybės patvirtintą detalųjį planą ir ši sutartis neturi jokio ryšio su Bendrijos teritorijoje esančiais vidiniais keliais.

18.10. Teiginyje 8 apeliantas teigė, kad ieškovas užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas niekada nepateikė jokių ataskaitų. Šiuo atveju galima pagal tiesos kriterijus patikrinti, ar ieškovas atsiskaitydamas už savo veikla visuotiniuose Bendrijos susirinkimuose pateikdavo Bendrijos finansines ataskaitas, todėl šis teiginys yra priskiriamas žiniai.

18.11. Teiginyje 9 apeliantas nurodė, kad ieškovas pardavė Bendriją ir/ar Bendrijos narius investuotojui K. ir B. g. Ieškovo vertinimu, apeliantas paskleisdamas šį teiginį subjektyviai vertino ieškovo, kaip Bendrijos pirmininko veiklą, šiam neva veikiant ne Bendrijos interesams, o kažkokio investuotojo interesams, todėl ieškovas laiko, kad šiuo teiginiu buvo pareikšta nuomonė, kadangi nėra konkrečiai nurodoma kam ieškovas „pardavė“ Bendriją ir kaip ji buvo „parduota“.

18.12. Teiginyje 10 apeliantas teigė, kad ieškovas yra korumpuotas, jis užėmė Bendrijos pirmininko pareigas tuo tikslu, kad „pildytų sau kišenes“. Šiuo atveju yra subjektyviai vertinami ieškovo tikslai, dėl kurių jis užėmė Bendrijos pirmininko pareigas, pateikiamas subjektyvus ieškovo kaip asmens vertinimas, todėl šis teiginys yra priskirtinas nuomonei.

18.13. Teiginyje 11 yra subjektyviai vertinami ieškovo bendravimo su kaimynais gebėjimai, todėl šis teiginys taip pat yra priskiriamas nuomonei.

18.14. Vertina, kad Teiginys 1, Teiginys 2, Teiginys 3, Teiginys 4, Teiginys 7, Teiginys 8 yra priskiriami žiniai, o Teiginys 5, Teiginys 6, Teiginys 9, Teiginys 10, Teiginys 11 yra priskiriami nuomonei. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas nenurodė konkrečių argumentų, kodėl jis nesutinka su teismo pateiktu ginčo teiginių vertinimu, todėl apelianto deklaratyvūs paaiškinimai, kad visi ginčo teiginiai yra tik apelianto nuomonė, yra nepagrįsti ir atmestini.

18.15. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad ginčo Teiginys 8: „Jokių ataskaitų, kur panaudojo mano ir jūsų pinigus niekada nepateikė“ neatitinka tikrovės, tačiau vėlesnėse apeliacinio skundo dalyse apeliantas analizuoja Bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolus ir juose pateiktas ataskaitas, nurodo, kad jos yra neišsamios. Tai gi, apeliantas apeliaciniame skunde prieštarauja savo paties išdėstytiems argumentams. Vieną vertus, nurodo, kad teismas neapgrįstai pripažino, kad Teiginys 8, jog ataskaitos nebuvo teikiamos neatitinka tikrovės, kitą vertus apeliantas apeliaciniame skunde analizuoja į bylą pateiktas ataskaitas. Pažymi, kad apelianto argumentai susiję su pateiktų ataskaitų išsamumu neturi teisinės reikšmės. Šiuo atveju apeliantas teigė, kad ataskaitos išvis nebuvo teikiamos, o ne tai, kad teikiamos ataskaitos yra neišsamios. Tokių klausimų apeliantas nekėlė nei iki šios bylos iškėlimo teisme dienos, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokiu būdu apeliantas apeliaciniame skunde kelia klausimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teismo proceso metu.

18.16. Pažymi, kad apelianto teiginiai apie Bendrijos dokumentų jam neteikimą, yra paneigti į bylą pateiktais Bendrijos atsakymais, kokia tvarka galima gauti atsakovo pageidautus dokumentus, be to, pats apeliantas savo elektroniniuose laiškuose ir duodamas paaiškinimus posėdžio metu pripažino, kad dalį dokumentų gavo, pavyzdžiui, Bendrijos įstatus (2018 m. gegužės 18 d., 2020 m. liepos 14 d.). Vertina, kad apelianto argumentai, kad teismas be pagrindo pripažino, kad Teiginys 8 neatitinka tikrovės, yra nepagrįsti.

18.17. Apelianto teiginiai apie tai, kad ieškovas būdamas Bendrijos pirmininku kasmet inicijuodavo pinigų iš Bendrijos narių surinkimą, tačiau piniginių lėšų priėmimo kvitai už priimtus pinigus neišduodami, ir atitinkamai, surinkti pinigai nebuvo užpajamuojami, nebuvo įrodinėjami įrodinėjimo priemonėmis. Priešingai nei nurodo apeliantas, liudytojai tokių aplinkybių nepagrindė. Paaiškina, kad, pinigus keliams rinko ne Bendrija, o patys gyventojai. Apeliantas taip pat buvo vienas iš gyventojų, kuris rinko pinigus kelių tvarkymui, t. y. jų valymui ar greideriavimui. Kadangi pinigų rinkimu kelių tvarkymui rūpinosi fiziniai asmenys, jokie kvitai nebuvo rašomi.

18.18. Pažymi, kad apeliantas nurodo, kad jis kreipėsi su skundu į teisėsaugos institucijas dėl ieškovo padarytų nusikalstamų veikų, tačiau jo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Apelianto nurodytos aplinkybės buvo patikrintos ir buvo nustatyta, kad jos neatitinka tikrovės, kadangi ikiteisminis tyrimas prieš ieškovą nebuvo pradėtas. Akcentuoja, kad asmens kaltinimas nusikalstamų veikų vykdymu, žemina asmens garbę ir orumą, juo labiau, kai jokios aplinkybės tokių teiginių pagrindimui objektyviai neegzistuoja. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Teiginys1 ir Teiginys 4 neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą.

18.19. Dėl Teiginio 2 pažymi, kad tiek vagystė, tiek neskaidrus juridinio asmens vadovo pareigų vykdymas yra visuomenėje smerkiamas elgesys, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad šios apelianto paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas nenurodė, jokių argumentų, kodėl nesutinka su teismo vertinimu.

18.20. Paaiškina, kad Bendrija planavo išasfaltuoti vidinius Bendrijos kelius. Dėl tokio projekto įgyvendinimo, Bendrijoje reikšmingai padidėtų veiklos apimtis, todėl taip pat buvo planuojama sudaryti darbo sutartį su Bendrijos pirmininku, pasamdyti buhalterę, nustatyti nario mokestį. Kadangi iki to laiko Bendrijoje nebuvo nė vieno darbuotojo, o pajamos būdavo gaunamos tik iš Bendrijos gyventojų skiriamo dviejų procentų pajamų mokesčio, tokie klausimai anksčiau Bendrijai nebuvo aktualūs. Todėl apelianto teiginiai apie stagnaciją Bendrijoje neturi jokio faktinio pagrindo. Kiti apelianto argumentai susiję su darbu Bendrijoje pragmatiškumu ar apelianto įtarimais, neturi jokios teisinės reikšmės.

18.21. Nurodo, kad Teiginiu 7 yra išreiškiamas apelianto nepasitenkinimas dėl situacijos susijusia su vidiniais Bendrijos keliais. Šiame teiginyje nėra pasisakoma apie kelių būklę, o yra kategoriškai teigiama, kad ieškovas gauna duokles iš M. S., todėl šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Tokios žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, kadangi yra teigiama, kad ieškovas vykdydamas Bendrijos pirmininko pareigas veikia neskaidriai, veikia ne Bendrijos, o M. S. interesais, sudaro neteisėtus susitarimus, kuriais yra leidžiamas naudotis Bendrijos keliais tretiesiems asmenims. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas reikšdavo pretenzijas ieškovui dėl to, kad M. S. naudojosi V. K. gatvėje esančiu keliu, nepaisant to, kad šis kelias nėra Bendrijos vidinis kelias. Bendrija negalėjo daryti jokios įtakos M. S. dėl naudojimosi V. K. gatvėje esančiu keliu, kadangi šis kelias nepatenka į Bendrijos teritoriją ir jis yra savivaldybės suplanuotas kaip pravažiavimo servitutas, todėl tokios aplinkybės niekaip nepateisina apelianto paskleistų teiginių, kuriais jis teigia, kad Ieškovas yra sudaręs kažkokius neskaidrius susitarimus su M. S., kurie pažeidžia Bendrijos interesus.

18.22. Teiginiais 1, 2, 3, 4, 7, 8 ieškovas yra kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, Bendrijos lėšų grobstymu, apgaulingos apskaitos tvarkymu, neteisėtų susitarimų su trečiaisiais asmenimis sudarymu, Bendrijos lėšų ir turto dalinimusi su trečiaisiais asmenimis, finansinių ataskaitų neteikimu Bendrijos nariams. Visus šiuos teiginius galima patikrinti pagal tiesos kriterijus, visi šie teiginiai yra kategoriški. Ieškovo kaltinimas nusikalstamų veikų padarymu, Bendrijos lėšų grobstymu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, veikimu ne Bendrijos, o kažkokių kitų trečiųjų asmenų interesais, nesąžiningų susitarimų su trečiaisiais asmenimis sudarymu, kurie kenkia Bendrijos interesams itin neigiamai formuoja Bendrijos gyventojų požiūrį į ieškovą ir žemina ieškovo garbę ir orumą.

18.23. Teiginyje 5 turinio, ieškovas yra lyginamas su šunimi ar katinu, nurodoma, kad ieškovas užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas daro žalą Bendrijai, tačiau nepaaiškinama kokiu faktiniu pagrindu daroma tokia išvada. Šiuo teiginiu apeliantas tiesiog įžeidinėjo ieškovą ir nereiškė kokios nors pagrįstos kritikos ieškovui dėl jo veiklos užimant Bendrijos pirmininko pareigas, todėl toks teiginys akivaizdžiai yra paskelbtas neetiškai, neturint faktinio pagrindo, tik su tikslu siekiant įžeisti Ieškovą, todėl toks teiginys žemina Ieškovo garbę ir orumą.

18.24. Teiginyje 6 ir Teiginyje 11 atsakovas teigia, kad ieškovas bendraudamas su kaimynais naudoja demagoginius įgūdžius, „kabina makaronus“. Žodžio demagogija (gr. dėmagogos < dėmos - liaudis + agogos - vadovas) reikšmė yra naudos, pripažinimo ir populiarumo siekimas, grindžiamas apgaule, melagingais pažadais, meilikavimu, sąmoningu faktų iškraipymu, kritikos slopinimu, teisingos informacijos nutylėjimu. Išsireiškimas kabinti makaronus reiškia meluoti, apgaudinėti, mulkinti, taukšti nesąmones; įtikinėti. Apeliantas reikšdamas tokią nuomonę apie ieškovą teigia, kad ieškovas bendraudamas su kaimynais meluoja, juos apgaudinėja, siekia kokių nors savanaudiškų tikslų. Jokio faktinio pagrindo tokiai nuomonei pagrįsti apeliantas nenurodė. Tokie teiginiai formuoja neigiamą požiūrį apie ieškovą kaimynų akivaizdoje. Tokie teiginiai, kai jie yra pareikšti tam neturint jokio faktinio pagrindo, žemina Ieškovo garbę ir orumą.

18.25. Teiginyje 9 ir Teiginyje 10 apeliantas teigia, kad ieškovas užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas veikė savo ir kitų trečiųjų asmenų interesais. Paaiškina, kad ieškovas užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas atlyginimo negaudavo, ieškovas nėra pasisavinęs jokio Bendrijos turto ar sudaręs kažkokius nesąžiningus susitarimus su trečiaisiais asmenimis, kurie kenkia Bendrijos interesams. Tokie teiginiai formuoja neigiamą požiūrį apie ieškovą, todėl apeliantas paskleisdamas tokius teiginius privalėjo turėti faktinį pagrindą tokiai nuomonei pagrįsti, tačiau nenurodė jokio faktinio pagrindo, todėl ir šiais teiginiais nuomonė buvo pareikšta neetiškai, neturint faktinio pagrindo, todėl šiais teiginiais buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas.

18.26. Pažymi, kad ieškovo įžeidinėjimas, lyginimas su katinu ar šunimi, nepagrįstas kaltinimas kaimynų apgaudinėjimu ir kaltinimas demagogija nėra susijęs su, kokia nors pagrįsta kritika ar pilietinės pozicijos pareiškimu. Tai, kad apeliantas įžeidinėdamas ieškovą nenaudojo necenzūrinių žodžių, taip pat nereiškia, kad tokia nuomonė apie ieškovą buvo reiškiama etiškai.

18.27. Dėl apelianto argumentų, kad jo kritika ieškovui buvo sąlygota ieškovo netinkamu, įžeidžiančiu elgesiu apelianto atžvilgiu, pažymi, kad tokių aplinkybių apeliantas pirmosios instancijos teismo proceso metu neįrodinėjo, todėl jis peržengė apeliacinio skundo ribas. Be to, tokios apelianto nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Atkreipia dėmesį, kad priešingai nei teigia apeliantas, jog ieškovas nebuvo neperrinktas, ieškovas dėl nuolatinių apelianto priekaištų, kaltinimų ir įžeidinėjimų nusprendė nedalyvauti Bendrijos pirmininko rinkimuose ir atsistatydinti iš Bendrijos pirmininko pareigų. Vertina, kad teismas pagrįstai pripažino, kad Teiginiai 5, 6, 9, 10 ir 11 yra neetiški, paskelbti neturint faktinio pagrindo ir žemina ieškovo garbę ir orumą.

18.28. Pažymi, kad Apeliantas jo pateiktame apeliaciniame skunde neginčija priteistos neturtinės žalos dydžio. Ieškovas į bylą pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovas dėl apelianto neteisėtų veiksmų patiria didelius išgyvenimus ir dėl tokių apelianto veiksmų jo sveikata prastėjo. Akcentuoja, kad atsakovo iniciatyva bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai yra turėję konfliktų su ieškovu. Vienas iš liudytojų nurodė, kad jo santykiai su ieškovu nenukentėjo ir tada, kai dėl šio liudytojo veiksmų ieškovas buvo priverstas rašyti pareiškimą policijos pareigūnams, todėl tokių liudytojų parodymai negali būti laikomi esminiais įrodymais šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2021 m. balandžio 5 d., 2021 m. birželio 27 d. ir 2022 m. gegužės 11 d. Individualių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) nariams ir ne bendrijos nariams, jų nurodytais elektroninio pašto adresais, bendrais laiškais išsiuntė elektroninius laiškus, kuriuose atsakovas rašė apie ieškovą (el. byla, t. 1, b. l. 14–23).

21. Iš 2021 m. birželio 29 d. visuotinio individualių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narių susirinkimo protokolo nustatyta, kad ieškovas atsistatydino iš Bendrijos pirmininko pareigų (8 punktas) (el. byla, t. 2, b. l. 25–32).

Dėl viešo asmens statuso

22. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad Bendrijos pirmininkas ex officio (pagal pareigas) yra viešas asmuo, todėl ieškovui esant Bendrijos pirmininkui, jis galėjo būti stipriau kritikuojamas dėl einamų pareigų ir vykdomos veiklos, o pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo atitikimą viešo asmens statuso požymiams, nepagrįstai juos susiaurino iki finansavimo iš valstybės ir/ar savivaldybės gavimo sąlygos, netinkamai aiškino Visuomenės informavimo įstatyme nurodytus viešo asmens požymius.

23. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 74 punkto redakcijoje, galiojusioje iki 2021 m. gruodžio 31 d. nurodyta, viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Nuo 2021 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo nauja Visuomenės informavimo įstatymo redakcija, kurio 2 straipsnio 74 punkte nurodyta, kad viešas asmuo yra valstybės politikas; teisėjas; valstybės ar savivaldybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, asmuo, valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose ar įstaigose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys; valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar įstaigos vadovas arba valdymo organo narys; politinės partijos valdymo organo arba rinkimų komiteto narys; kandidatas rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiu, kuris yra lygus vienai kadencijai tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo); juridinio asmens, kuris sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) vykdo viešųjų pirkimų sutartis subrangovo teisėmis, vadovas arba dalyvis, turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime; lobistas arba asmuo, kuris veikia lobistinę veiklą vykdančių juridinių asmenų vardu; asociacijos arba viešosios įstaigos, kurios per pastaruosius 4 metus yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, vadovas arba dalyvis, turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime; visuomenėje žinomas fizinis asmuo, populiarus socialinių tinklų veikėjas arba tinklaraštininkas, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir (arba) už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams; kitas fizinis asmuo, turintis viešojo administravimo įgaliojimus ir (arba) administruojantis viešųjų paslaugų teikimą, ir (arba) dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo, kaip viešo asmens požymius, apsiribojo tik vertinimu, ar Bendrija gavo finansavimą iš valstybės ir/ar savivaldybės. Pirmosios instancijos teismas sprendime vertindamas, ar ieškovas atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 74 punkte apibrėžtas viešo asmens sąlygas, atsižvelgė kaip į vieną iš kriterijų – ar Bendrija gavo valstybės ir/ar savivaldybės finansavimą, ir papildomai remdamasis Bendrijos įstatais, atsižvelgė į tai, kad Bendrijos veikla nėra susijusi su viešuoju administravimu, o Bendrijos veiklos tikslų įgyvendinimu – įgyvendinant žemės sklypų, esančių Bendrijos veiklos teritorijoje, savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra; bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu; Bendrijos narių poreikių tenkinimu ir t. y. (Bendrijos įstatų II skyrius „Bendrijos veiklos tikslai ir sritys“); ieškovas nėra visuomenei žinomas visuomenininkas ir t.t.

25. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl to, ar ieškovas būdamas Bendrijos pirmininku užsiėmė visuomenei reikšminga veikla, ar Bendrijos pirmininkas prilyginamas valstybės tarnautojui, todėl dėl šio aplinkybės bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės pasisakyti ir įvertinti bylos kontekste. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas apelianto nurodytų argumentų, jog ieškovas būdamas Bendrijos pirmininku užsiėmė visuomenei reikšminga veikla, ar buvo prilyginamas valstybės tarnautojui, nevertina ir dėl jų nepasisako.

26. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). 2012 m. vasario 7 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) priėmė du svarbius sprendimus (žr. mutatis mutandis Axel Springer AG v. Germany (GC), no. 39954/08, 7 February 2012; Von Hannover v. Germany (No. 2) (GC), nos. 40660/08 ir 60641/08), išaiškinančius EŽTT poziciją dėl įžymybių teisės į privataus gyvenimo gerbimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, aprėpiantis įvairius aspektus, įskaitant privataus, šeimos gyvenimo, asmens garbės ir orumo gynimą bei pan.) ir žiniasklaidos saviraiškos laisvės (Konvencijos 10 straipsnis) pusiausvyros.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešuoju asmeniu ex officio (pagal pareigą) paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalyje (ginčui aktualioje redakcijoje – 74 punktas) aiškiai įvardytas asmenų priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai požymis – asmens nuolatinė veikla turi turėti reikšmės viešiesiems reikalams, o tai reiškia, kad asmenų, atitinkančių nurodytoje įstatymo normoje įvardytus požymius, veikla turi būti viešojo intereso objektu (žr., pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-323-492/2021).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo Bendrijos pirmininku ir vykdė Bendrijos įstatuose numatytas pareigas (Bendrijos įstatų 7.2. punktas) – vadovavo Bendrijos kasdieninei veiklai ir atstovavo Bendriją santykiuose su trečiaisiais asmenimis, t. y. veikė kaip Bendrijos vadovas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas teikė kokias nors viešąsias paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, tai, kad ieškovas eidamas Bendrijos pirmininko pareigas negavo atlygio, priešingai nei teigia apeliantas, nesudaro pagrindo vertini, kad jis dėl to tapo viešuoju asmeniu. Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog ieškovas būdamas Bendrijos pirmininku atitiko Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 74 punkto redakcijoje nurodytus viešojo asmens požymius. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas nelaikytinas viešuoju asmeniu.

Dėl teiginių priskyrimo žiniai

30. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad visi ginčo teiginiai yra priskiriami nuomonei. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

31. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 35 punktas).

33. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021 30 punktą).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą).

35. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, tai teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas).

36. Panašios principinės nuostatos taikomos ir EŽTT praktikoje, pagal kurią reikia atskirti fakto konstatavimą nuo vertinamųjų teiginių. Faktus galima įrodyti, o vertinamųjų teiginių teisingumo įrodyti neįmanoma. Reikalavimo įrodyti vertinamojo teiginio teisingumą neįmanoma įvykdyti, tokiu reikalavimu pažeidžiama pati teisė skleisti savo nuomonę, kuri yra esminė Konvencijos 10 straipsnyje garantuojamos teisės dalis. Tačiau jei teiginys yra vertinamasis, įsikišimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar ginčijamam teiginiui yra pakankamas „faktinis pagrindas“; jei ne, toks vertinamasis teiginys gali peržengti leistinas ribas. Siekiant atskirti faktinį teiginį nuo vertinamojo teiginio, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes ir bendrą pastabų toną, turint omenyje, kad teiginiai apie viešojo intereso dalykus šiuo pagrindu gali būti laikomi vertinamaisiais teiginiais, o ne fakto konstatavimu (žr. EŽTT 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Marcinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 24919/20). Bet koks straipsnis ar teiginys turi būti vertinamas visas, o ne apsiribojant atskiromis frazėmis ar straipsnio dalimis (žr. cituotą EŽTT sprendimą byloje Marcinkevičius prieš Lietuvą; 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimą byloje Standard Verlags GmbH prieš Austriją, peticijos Nr. 13071/03; Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją [DK], peticijos Nr. 29369/10; 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą byloje Egill Einarsson prieš Islandiją, peticijos Nr. 24703/15; 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje Balaskas prieš Graikiją, peticijos Nr. 73087/17).

37. Dėl vertinamojo pobūdžio teiginių (nuomonių) EŽTT yra nurodęs, kad tokiu atveju vertintina, ar teiginyje pavartota kalba buvo perdėta (perteklinė) ar nešališka (racionali), ar būta ketinimo apšmeižti ar apjuodinti oponentą ir ar teiginys turėjo pakankamą faktinį pagrindą (žr. EŽTT 2023 m. sausio 19 d. sprendimą byloje Khural ir Zeynalov prieš Azerbaidžaną (Nr. 2), peticijos Nr. 383/12). EŽTT jurisprudencijoje nurodoma, kad reikia aiškiai atskirti kritiką nuo įžeidimo, o pastarasis iš principo gali pateisinti sankcijas (žr., be kitų, EŽTT 2003 m. gegužės 27 d. sprendimą byloje Skałka prieš Lenkiją, peticijos Nr. 43425/98; 2011 m. sprendimą byloje Palomo S?nchez ir kiti prieš Ispaniją [DK], peticijos Nr. 28955/06). Įžeidimas gali nepatekti į saviraiškos laisvės apsaugos sritį, jei jis prilygsta beprasmiškam menkinimui, pavyzdžiui, kai vienintelis teiginio tikslas yra įžeisti asmenį. Tačiau vulgarių frazių vartojimas pats savaime nėra lemiamas vertinant įžeidžiantį pasakymą, nes tai gali būti stilistinė priemonė (žr. EŽTT 2010 m. birželio 8 d. sprendimą byloje Gül ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 4870/02; 2011 m. liepos 19 d. sprendimą byloje Uj prieš Vengriją, peticijos Nr. 23954/10; 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą byloje Grebneva ir Alisimčik prieš Rusiją, peticijos Nr. 8918/05).

38. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar ginčo teiginiais buvo išreikšta atsakovo nuomonė, ar paskleista žinia vertino visą tekstą, kuriame buvo teiginys, atsižvelgė į apelianto teiginių formuluotes, informacijos pateikimo konstrukciją. Minėta, kad nuomonę ir žinią (faktus) galima atskirti nustačius, kaip sakiniai yra suformuluoti, t. y. ar kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas ir kt. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo Teiginių 1, 2, 3, 4, 7, 8 formuluotes, pripažino, kad minėti teiginiai yra žinia ir žemina ieškovo garbę ir orumą.

39. Teiginyje 1 apeliantas vartoja kategoriškas formuluotes, nurodydamas, kad ieškovas „šiems darbams išleidžia apie 2 000 Eur“ ir nurodė konkrečius skaičius, kad jo vertinimu ieškovas užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas, pasisavino 30 000 Eur – 35 000 Eur Bendrijos lėšų. Priešingai nei teigia apeliantas, šį teiginį galima patikrinti tiesos kriterijumi, t. y. galima patikrinti, ar ieškovas yra pasisavinęs Bendrijos lėšas, ar jų nėra pasisavinęs, todėl šis teiginys yra priskirtinas žiniai.

40. Teiginyje 2 apeliantas teigė, kad ieškovui „dabar vogti pasidarė baisu“, t. y. yra teigiama, kad ieškovas vagia Bendrijos lėšas. Šį teiginį galima patikrinti tiesos kriterijumi, t. y. galima patikrinti, ar ieškovas yra pasisavinęs Bendrijos lėšas, todėl šis teiginys yra priskirtinas žiniai.

41. Teiginyje 3 apeliantas teigė, kad „tas turtas atiteko jam“, t. y. Bendrijos turtas atiteko ieškovui, kurį ieškovas „už materialinį atlygį pasidalino su M. S.“. Šį teiginį galima patikrinti tiesos kriterijumi, t. y. galima patikrinti, ar ieškovas yra pasisavinęs kokį nors Bendrijos turtą, ar šiuo turtu pasidalino su trečiaisiais asmenimis, todėl šis teiginys yra priskirtinas žiniai.

42. Teiginyje 4 Apeliantas teigė, kad „Z. T. veikla <...> priešingai yra 222 straipsnis Lietuvos baudžiamojo kodekso (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir <...> straipsnis 184.BK.(patikėto turto iššvaistymas)“, t. y., kad ieškovo, kaip Bendrijos pirmininko, veikla neatitinka Bendrijos įstatų, o atitinka Baudžiamojo kodekso straipsnius, kuriose yra įtvirtintos apgaulingos apskaitos tvarkymo ir patikėto turto išvaistymo sudėtis. Šį teiginį galima patikrinti tiesos kriterijumi, t. y. galima patikrinti, ar ieškovas, būdamas Bendrijos pirmininko pareigose apgaulingai tvarkė apskaitą, ar išvaistė jam patikėtą Bendrijos turtą, ar jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tokius veiksmus, todėl šis teiginys taip pat yra priskirtinas žiniai.

43. Teiginyje 7 apeliantas teigė, kad ieškovas „negaus duoklės“ iš M. S. už jam suteiktą leidimą naudotis Bendrijos keliais. Šiuo atveju taip pat galima patikrinti, ar ieškovas būdamas Bendrijos pirmininku sudarė susitarimą su M. S., kurių pagrindu ieškovas leidžia naudotis M. S. Bendrijos keliais už ieškovui mokamas „duokles“, todėl šis teiginys taip pat yra priskirtinas žiniai.

44. Teiginyje 8 apeliantas teigė, kad ieškovas „jokių ataskaitų, kur panaudojo mano ir jūsų pinigus niekada nepateikė“. Šį teiginį taip pat galima patikrinti pagal tiesos kriterijus, ar ieškovas atsiskaitydamas už savo veikla visuotiniuose Bendrijos susirinkimuose pateikdavo Bendrijos finansines ataskaitas, todėl šis teiginys yra priskiriamas žiniai.

45. Apibendrinant Teiginius 1, 2, 3, 4, 7, 8 pažymėtina, kad iš šių teiginių formuluočių yra aiškiai suprantama siunčiama žinia apie galimas ieškovo, ėjusio Bendrijos pirmininko pareigas atliktas neteisėtas veikas ir pan., ir visus šiuos teiginius galima patikrinti, susipažįstant su Bendrijos susirinkimų protokolais, Bendrijos įstatais, kitais dokumentais. Apeliantas nėra pateikęs į bylą įrodymų, kad jo išsiųsti elektroniniai laiškai su nurodytais teiginiais buvo pagrįsti pridedamais dokumentais, tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir nagrinėjant bylą teisme.

46. Apelianto teiginį, kad nebuvo teikiamos ataskaitos, paneigia byloje esantys 2019 m. kovo 29 d., 2020 m. birželio 12 d., 2021 m. birželio 29 d. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolai, iš kurių nustatyta, kad susirinkimui buvo teikiama Bendrijos veiklos ataskaita už praėjusius metus, taip pat buvo tvirtinamas Bendrijos finansinių ataskaitų rinkinys už praėjusius metus (el. byla, t. 2, b. l. 6–32). Byloje nėra duomenų, kad pats apeliantas prieš išsiunčiant elektorinius laiškus su ginčo teiginiais, būtų keipęsis dėl Bendrijos audito atlikimo ir būtų nustatyti faktai, patvirtinantys pažeidimus tvarkant Bendrijos finansus, ar padaryti kiti pažeidimai, susiję su Bendrijos veikla.

47. Taip pat iš Bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolų nustatyta, kad nebuvo renkamas Bendrijos nario mokestis, o susirinkimuose buvo keliami klausimai dėl Bendrijos kelių tvarkymo/priežiūros. Priešingai nei teigia apeliantas byloje apklausti liudytojai nepatvirtino, kad pinigus už kelių tvarkymą rinko vien ieškovas, tą darė ir kiti Bendrijos nariai, kaip gyventojai. Apklausti liudytojai, paaiškino, kad juos tokia situacija tenkino, nes buvo būtina prižiūrėti Bendrijos teritorijoje esančius kelius.

48. Apelianto teiginiai apie Bendrijos dokumentų jam neteikimą, yra paneigti į bylą pateiktai 2018 m. gegužės 18 d., 2020 m. liepos 14 d. Bendrijos atsakymais, iš kurių matyti, kad atsakymuose nurodyta, kokia tvarka apeliantas gali gauti pageidaujamus dokumentus, o Bendrijos įstatai jam buvo pateikti kartu su 2018 m. gegužės 18 d. atsakymu (el. byla, t. 1, b. l. 67, 68, 74, 75). Apeliantas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kad jis 2018 m. gegužės 18 d. rašte nurodyta tvarka kreipėsi į Bendrijos pirmininką, ir jis būtų nepagrįstai atsisakęs pateikti apeliantui prašomus dokumentus.

49. Pažymėtina, kad apelianto nurodyto argumento, jog jis negavo prašomų dokumentų iš ieškovo kaip Bendrijos pirmininko, nepatvirtina savaime faktas, kad apeliantas ieškiniu kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo ieškovą pateikti prašomus dokumentus, juo labiau, kad nėra jokių duomenų, kad pagal apelianto ieškinį būtų priimtas teismo sprendimas, įpareigojantis ieškovą pateikti dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš apelianto pateiktos į bylą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties matyti, kad teismas apeliantui nustatė terminą trūkumams pašalinti ir nepasisakė dėl apelianto ieškinio pagrįstumo.

50. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl Bendrijos lėšų grobstymo, apgaulingos apskaitos tvarkymu, Bendrijos turto pasisavinimo. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas Bendrijos vardu būtų sudaręs neteisėtus susitarimus su trečiaisiais asmenimis, veikęs priešingai Bendrijos interesams.

51. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Teiginiais 1, 2, 3, 4, 7, 8 apeliantas siekė paskleisti faktus apie ieškovą, ir nėra pagrindo vertinti, kad šiuose teiginiuose apeliantas pateikė savo subjektyvų situacijos vertinimą, priešingai šiais teiginiais akivaizdžiai siekiama sumenkinti ieškovo autoritetą, Bendrijos nariams ir gyventojams paskleisti žinią apie ieškovą kaip blogą, nesąžiningą Bendrijos pirmininką, kurio veiksmuose atliekant pirmininko pareigas yra nusikalstamos veikos požymių. Šiais teiginiais yra formuojamas neigiamas Bendrijos narių ir gyventojų požiūris į ieškovą ir kaip Bendrijos pirmininką, ir kaip fizinį asmenį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime pripažino, kad minėti teiginiai yra žinia apie ieškovą ir žemina ieškovo garbę ir orumą.

Dėl garbę ir orumą žeminančios nuomonės

52. Apeliantas vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad apelianto 2021 m. balandžio 5 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti Teiginiai 5, 6, 9, 10, 11 yra neetiški, be faktinio pagrindo ir žemina ieškovo garbę ir orumą bei padarė nepagrįstą išvadą, kad neva naudojami necenzūriniai žodžiai, ir išsireiškimai, kurie etikos aspektu būtų nevartotini. Pažymi, kad rašydamas komentarus apie kamuojančias problemas Bendrijoje, naudojo įvairius frazeologinius išsireiškimus, priduodančius groteskinį vaizdą, kuriam būdinga parodija, satyra ir kiti meninio išsireiškimo būdai bei naudojo etiką nepažeidžiančius žodžius.

53. Svarstant dėl asmens atsakomybės už reiškiamą nuomonę turi būti atsižvelgiama į Konstitucijos 25 straipsnyje, Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintą saviraiškos laisvę – asmens teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau asmens saviraiškos teisė nėra absoliuti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023, 30 punktas).

54. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 34 punktą). Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

55. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012). Asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

56. EŽTT, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (pvz., EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas byloje Hertel prieš Šveicariją, peticijos Nr. 25181/94; 2005 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01; 2008 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Flux prieš Moldovą, peticijos Nr. 22824/04).

57. Pagal EŽTT praktiką, bendriausia prasme sprendžiant susidūrusių saviraiškos laisvės ir kitų asmenų teisės į garbės ir orumo, reputacijos apsaugą pusiausvyros nustatymo klausimą, be kita ko, svarbūs kriterijai: ginčijamų teiginių indėlis į visuomenei svarbią diskusiją; aptariamo asmens žinomumas ir pranešamos naujienos tema; ankstesnis atitinkamo asmens elgesys; kontekstas, kuriame buvo paskelbti teiginiai; publikacijos turinys, forma ir pasekmės; informacijos gavimo būdas ir jos tikslumas; paskirtos sankcijos pobūdis ir griežtumas (žr. cituotą EŽTT sprendimą byloje Marcinkevičius prieš Lietuvą, panašūs principai taikyti ir Rebechenko prieš Rusiją byloje). Nors bet kuris asmuo, kuris dalyvauja bendro pobūdžio viešoje diskusijoje, turi neperžengti tam tikrų ribų, ypač susijusių su kitų asmenų reputacijos ir teisių gerbimu, tačiau tam tikras perdėjimo laipsnis ar net provokacija yra leidžiama, kitaip tariant, yra leidžiamas tam tikras nesaikingumo laipsnis (žr. EŽTT 2011 m. liepos 19 d. sprendimą byloje Uj prieš Vengriją, peticijos Nr. 23954/10; 2015 m. sausio 13 d. sprendimą byloje Marian Maciejewski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 34447/05).

58. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Teiginiai 5, 6, 9, 10 ir 11 yra neetiški, neturint faktinio pagrindo, ir tokiais teiginiais buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas.

59. Kai paminėta nurodytoje teismų praktikoje, nuomonei netaikytinas tiesos ir tikslumo kriterijus, nuomonė yra subjektyvi, o jos teisingumas neįrodinėtinas, tačiau paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti ir žeminanti asmens garbę ir orumą.

60. Byloje ginčo nėra, kad Teiginiai 5, 6, 9, 10, 11 yra pripažįstami nuomone, tačiau kilo ginčas, ar jų paskleidimas buvo etiškas ir turintis faktinį pagrindą. Teiginyje 5 apeliantas ieškovą palygina su šunimi ar katinu, nurodoma, kad ieškovas, užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas, daro žalą Bendrijai. Teiginyje nepaaiškinama, kokiu faktiniu pagrindu daroma tokia išvada. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo teiginiu apeliantas įžeidinėjo ieškovą ir nereiškė, kokios nors pagrįstos/konstruktyvios kritikos ieškovui dėl jo veiklos užimant Bendrijos pirmininko pareigas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Teiginį 5 paskelbtu neetiškai, neturint faktinio pagrindo, tik su tikslu įžeisti ieškovą ir pagrįstai šį teiginį pripažino žeminančius ieškovo garbę ir orumą.

61. Teiginyje 6 apeliantas teigia, kad ieškovas bendraudamas su kaimynais naudoja „demagoginius įgūdžius“, „kabina makaronus“. Sutiktina su apeliantu, kad žodis demagogas, demagogija nėra keiksmažodžiai ir tai yra tarptautiniai žodžiai. Tačiau įvertinus žodžius „demagoginiai įgūdžiai“ šio teiginio kontekste, atsižvelgiant į žodžio demagogija (gr. dēmagōgos < dēmos – liaudis + agōgos – vadovas) reikšmę – naudos, pripažinimo ir populiarumo siekimas, grindžiamas apgaule, melagingais pažadais, meilikavimu, sąmoningu faktų iškraipymu, kritikos slopinimu, teisingos informacijos nutylėjimu – kai šalia žodžių „demagoginiai įgūdžiai“ vartojamais žodžiais „makaronų kabinimo ant ausų kaimynams patirties“, akivaizdžiai siekiama dar labiau įžeisti ieškovą, sumenkinti jį kitų Bendrijos narius ir gyventojų akivaizdoje, parodyti ieškovą kaip Bendrijos vadovą siekiantį iš Bendrijos gauti sau naudos, teikiantį Bendrijos nariams melagingą informaciją. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis teiginys negali būti vertinamas kaip konstruktyvi kritika, o pripažįstamas įžeidžiančiu ieškovą.

62. Teiginyje 11 ir, kaip minėta Teiginyje 6, vartojamais žodžiai „makaronų kabinimas“, kuriais akivaizdžiai siekiama apie ieškovą sudaryti nuomonę, kaip apie asmenį, kuris bendraudamas su Bendrijos nariais ir gyventojais, jiems nuolat meluoja, apgaudinėja ir įtikinėja, siekdamas savanaudiškų tikslų. Nagrinėjamu atveju šiuose teiginiuose pavartotais frazeologizmai akivaizdžiai siekiama, ne kaip teigia apeliantas priduoti komentarams ekspresyvumo, bet įžeisti, sumenkinti ieškovą.

63. Teiginyje 9 ir Teiginyje 10 apeliantas teigia, kad ieškovas, užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas, veikė savo ir kažkokių kitų trečiųjų asmenų interesais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokie teiginiai nurodyti neturint tam faktinio pagrindo. Byloje nustatyta, kad ieškovas užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas jokio atlyginimo negaudavo, byloje nėra duomenų, kad ieškovas yra /buvo pasisavinęs Bendrijos turto ar sudaręs kažkokius nesąžiningus susitarimus su trečiaisiais asmenimis, kurie kenkia Bendrijos interesams. Tokie teiginiai formuoja itin neigiamą požiūrį apie ieškovą, todėl apeliantas, paskleisdamas tokius teiginius, privalėjo turėti faktinį pagrindą tokiai nuomonei pagrįsti. Apelianto pasirinkta leksika yra atvirai įžeidžianti, pakartojama elektroninio laiško kontekste, akivaizdžiai apeliantui neslepiant siekio įžeisti ar pažeminti ieškovą.

64. Apelianto išsakytas tikslas, kad tokiais aštriais teiginiais, siekė atkreipti Bendrijos narių dėmesį, nėra suderinamas su sąžiningu siekiu išsakyti konstruktyvią, pagrįstą kritiką ar korektiškai atkreipti dėmesį į būtinus spręsti klausimus ar išreikšti pilietinę poziciją, ir nors šiuo atveju teiginiuose nėra vartojami necenzūriniai žodžiai, tai nereiškia, kad apelianto pasirinktu būdu išsakyta nuomonė apie ieškovą buvo reiškiama etiškai.

65. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Teiginiuose 5, 6, 9, 10, 11 nuomonė buvo išreikšta akivaizdžiai, atvirai ir neleistinai neetiškai, nekorektiškai, nekonstruktyviai, todėl žemina ieškovo garbę ir orumą ir šių teiginių formuluotės negali būti pateisinamos saviraiškos laisvės principu.

Dėl pažeistų teisių gynimo

66. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.137 straipsnio 2 dalį įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Taigi pagal įstatymą asmeniui, naudojantis savo teisėmis, privalu gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Vienas iš prievolės teisės kylančių reikalavimų yra asmens pareiga susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, kuris pažeistų kito asmens teises ir teisėtus interesus.

67. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, tai teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas

68. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

69. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą, juos paneigti bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad apeliantas paskleidė tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis, pagrįstai įpareigojo apeliantą šiuo duomenis paneigti.

70. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

71. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

72. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgė į ginčui aktualių išsiųstų elektroninių laiškų kiekį, į tai, kad antras ir trečias laiškai apelianto buvo išsiųsti praėjus pakankamam laiko tarpui, atsakingai neįvertinus galimų pasekmių siunčiant užgaulaus, įžeidžiančio pobūdžio laiškus, adresuojant juos Bendrijos nariams, o vienas laiškas išsiųstas jau ieškovui nesant Bendrijos pirmininku, t. y. atsistatydinus iš Bendrijos pirmininko pareigų. Taip pat atsižvelgė į ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsistatydinimas iš Bendrijos pirmininko pareigų iš dalies yra susijęs su tuo, kad apeliantas nuolat reikšdavo nepagrįstą ir nekorektišką kritiką ieškovui, jį įžeidinėdavo, kaltindavo jį įvairių nusikalstamų veikų vykdymu, ginčo teiginiai buvo paskleisti asmenims, kurie visi pažįstą ieškovą dėl jo anksčiau užimtų pareigų (ieškovo kaimynams), kas įtakojo ieškovo santykius su kaimynais, kai kurie kaimynai prarado pasitikėjimą ieškovu, jog dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė didelius išgyvenimus, kas sąlygojo lėtinių ligų paūmėjimą, jog ieškovas nuolat patiria stresą ir baimę, kad apeliantas nepradėtų kėsintis į ieškovą fiziškai.

73. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavęs, kad apelianto pasirinkta leksika yra nekorektiška, nemandagi, netaktiška, nesuderinama su saviraiškai keliamais reikalavimais gerbti kitą asmenį ir jo pažiūras, darbus ir t. t., panaudoti teiginiai yra kaltinamojo pobūdžio, todėl atsakovo teiginiai sąžiningam, doram asmeniui yra ir turi būti nemalonūs, sąlygojantys išgyvenimus, nemalonius pojūčius, nepatogumus ar vengimą/apsiribojimą bendrauti su kaimynais ar tais asmenimis, kurie gavo aukščiau aptarto turinio atsakovo elektroninius laiškus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo prašoma atlyginti 2 000 Eur suma yra tinkama satisfakcija už ieškovo garbės ir orumo pažeminimą.

74. Apeliantas dėl priteistos neturinės žalos dydžio apeliaciniame skunde argumentų nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos dydžio nepasisako.

Dėl įrodymų vertinimo

75. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

76. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, teisės normas būtų pažeidęs ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ginčo šalių nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

77. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė visas sąlygas būtinas atsakomybei kilti dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo.

78. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

79. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

80. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

81. Ieškovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

82. Spręsdamas dėl ieškovui atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovų atstovo darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

83. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovui iš apelianto priteistinos 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Z. T. (Z. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 089 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusIrena Stasiūnienė