Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1284-600/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-07-11
Bylos Nr.: e2-1284-600/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-12433-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Kasimovienė
Ieškovas: Z. T.
Atsakovas: A. D.
Advokatai: Tadeuš Gudzinski

Kategorijos

3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-1284-600/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12433-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Brigitai Gimžauskaitei,dalyvaujant ieškovui Z. T. ir jo atstovui advokatui Gediminui Pikeliui,atsakovui A. D. ir jo atstovui advokatui Tadeuš Gudzinski,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. T. ieškinį atsakovui A. D. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1. Ieškovas prašo, kad:

- (1) (i) atsakovo A. D. 2021 m. balandžio 5 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai: „Z. T. išlieidžia šitems darbams apie 2000euro, kitus pinigus pasisavina. Per savo pirmininkavimo laikotarpi jo pasisavintu lešų kiekis sudaro apie 30000-35000euro“; „Dabar vogti pinigus jam pasidare baisu jis bandis sau skirti atliginimą, samdyti finansininkė.o už įvykdytus darbus prades išrašineti saskaitos.taip sakant“išeiti iš šešelio“.“; „Kadangi Z. T. ir skaito save bendrija tai tas turtas atiteko jam ir ijs ūž materialini atligi pasidalino jo sų M. S. pirmininkas, europietiškos išvaizdos, apvogineja ir apgaudineja kaiminus “; „Z. T. veikla ne atitinka vienam punktui bendirjos įstatų, Bendrijos įstatimo,prešingai yra 222 straipsnis Lietuvos Baudžiamojo kodekso (apgaulingas apskaitos tvarkimas) ir geras straipsnis 184.BK.(patiketo turto išvaistimas)pagal kurios galimai atitinka jo veikla.“;

- (ii) atsakovo A. D. 2021 m. birželio 27 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai: „ Z. T. ne gaus duoklės iš M. S. už mūsų pinigus įrengtus kelius ūž leidimą važineti prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)suproektuoto gyvenamųjių namų rajona“;

- (iii) atsakovo A. D. 2022 m. gegužės 11 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai: „Jokių ataskaitų, kur panaudojo mano ir jūsų pinigus niekada nepateikė“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo Z. T. garbę ir orumą;

- (2) (i) atsakovo A. D. 2021 m. balandžio 5 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai „Geriau išrinkti Bendrijos pirmininkų koki šuni arba katina,naudos ,aiškų ne bus, bet ir žalos tiek ne pridaris kiek pridare Z. T..“;

- (ii) atsakovo A. D. 2021 m. birželio 27 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai „Neturedamas demagoginiu igudžių ,ir makaronų kabinimo ant ausų kaimynams patirtiems, akip praktikoja dabartinis „NEMOKAMAS „pirmininkas“;

- (iii) atsakovo A. D. 2022 m. gegužės 11 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai „buvęs pirmininkas mus „pardavė“ investuotojui iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g.“; „Jis pasinaudojo proga bendrauti su „korumpuotu“ ir „nemokamu“ (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininku, kurio tikslai visada buvo dirbti pildant sau kišenes, o ne Bendrijos labui.“; „Z. T. buvo gerai atidirbęs makaronų ant ausų kaimynams kabinimo techniką“ buvo paskleisti neetiškai, neturint faktinio pagrindo ir žemina ieškovo Z. T. garbę ir orumą;

- (3) įpareigoti atsakovą A. D. elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) paskelbti tokio pobūdžio paneigimą: „Aš, A. D., 2021-04-05, 2021-06-27 ir 2022-05-11 elektroniniais laiškais bei prie jų pridėtais pranešimais individualių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, j.a.k. (duomenys neskelbtini), nariams ir kitiems gyvenamųjų namų savininkams paskelbiau teiginius apie Z. T.: „Z. T. išlieidžia šitems darbams apie 2000euro, kitus pinigus pasisavina. Per savo pirmininkavimo laikotarpi jo pasisavintu lešų kiekis sudaro apie 30000-35000euro“; „Dabar vogti pinigus jam pasidare baisu jis bandis sau skirti atliginimą, samdyti finansininkė.o už įvykdytus darbus prades išrašineti saskaitos.taip sakant“išeiti iš šešelio“.“; „Kadangi Z. T. ir skaito save bendrija tai tas turtas atiteko jam ir ijs ūž materialini atligi pasidalino jo sų M. S. pirmininkas, europietiškos išvaizdos, apvogineja ir apgaudineja kaiminus “; „Z. T. veikla ne atitinka vienam punktui bendirjos įstatų, Bendrijos įstatimo,priešingai yra 222 straipsnis Lietuvos Baudžiamojo kodekso (apgaulingas apskaitos tvarkimas) ir geras straipsnis 184.BK.(patiketo turto išvaistimas)pagal kurios galimai atitinka jo veikla.“; „ Z. T. ne gaus duoklės iš M. S. už mūsų pinigus įrengtus kelius ūž leidimą važineti prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)suproektuoto gyvenamųjių namų rajona“; „Jokių ataskaitų, kur panaudojo mano ir jūsų pinigus niekada nepateikė“. Šie mano paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina Z. T. garbę ir orumą.“;

- (4) priteisti ieškovui iš atsakovo 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodo, kad iki 2021 m. birželio 29 d. ieškovas užėmė Individualių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija), pirmininko pareigas. Tiek ieškovui užimant Bendrijos pirmininko pareigas, tiek jam atsistatydinus iš Bendrijos pirmininko pareigų, ieškovas iš Bendrijos teritorijoje gyvenančio gyventojo atsakovo A. D. nuolat sulaukdavo niekuo nepagrįstų kaltinimų dėl Bendrijos lėšų pasisavinimo, įvairių įžeidinėjimų ir kitų niekuo nepagrįstų kaltinimą dėl neskaidrios veiklos, ieškovui užimant Bendrijos pirmininko pareigas.

1.2. 2021 m. balandžio 5 d. atsakovas Bendrijos nariams ir Bendrijos teritorijoje esančių gyvenamųjų namų savininkams elektroniniu paštu išsiuntė elektroninį laišką, prie kurio pridėtame pranešime paskleidė tikrovės neatitinkančius, faktinio pagrindo neturinčius, ieškovo garbę ir orumą žeminančius teiginius: „Z. T. išlieidžia šitems darbams apie 2000euro, kitus pinigus pasisavina. Per savo pirmininkavimo laikotarpi jo pasisavintu lešų kiekis sudaro apie 30000-35000euro“ (toliau – Teiginys 1); „Dabar vogti pinigus jam pasidare baisu jis bandis sau skirti atliginimą, samdyti finansininkė.o už įvykdytus darbus prades išrašineti saskaitos.taip sakant“išeiti iš šešelio“.“ (toliau – Teiginys 2); „Kadangi Z. T. ir skaito save bendrija tai tas turtas atiteko jam ir ijs ūž materialini atligi pasidalino jo sų M. S. pirmininkas, europietiškos išvaizdos, apvogineja ir apgaudineja kaiminus “ (toliau – Teiginys 3); „Z. T. veikla ne atitinka vienam punktui bendirjos įstatų, Bendrijos įstatimo,priešingai yra 222 straipsnis Lietuvos Baudžiamojo kodekso (apgaulingas apskaitos tvarkimas) ir geras straipsnis 184.BK.(patiketo turto išvaistimas)pagal kurios galimai atitinka jo veikla.“ (toliau – Teiginys 4); „Geriau išrinkti Bendrijos pirmininkų koki šuni arba katina,naudos ,aiškų ne bus, bet ir žalos tiek ne pridaris kiek pridare Z. T..“ (toliau – Teiginys 5).

Šalies argumentai

1.3. Ieškovas paaiškina, kad jis užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas kiekvienais metais Bendrijos nariams pristatydavo metines finansines ir veiklos ataskaitas, kuriose būdavo detaliai paaiškinta, kaip būdavo panaudojamos Bendrijos lėšos bei kokie darbai būdavo atlikti Bendrijos naudai, o Bendrijos nariai visuotinių susirinkimų metu šias ataskaitas patvirtindavo. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie tai, kad ieškovas pasisavino Bendrijos lėšas neatitinka tikrovės ir atsakovas visų Bendrijos narių akivaizdoje kaltindamas ieškovą nusikalstamos veikos padarymu – jam patikėto turto pasisavinimu, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokius jo teiginius. Pažymėjo, kad ieškovas, užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas, negavo jokio materialinio atlygio iš M. S. ir, priešingai nei teigiama pranešime, jokiu Bendrijos turtu ieškovas su M. S. nepasidalino.

1.4. Taip pat ieškovas paaiškina, kad jis pats lėšų keliams nerinko, nes patys gyventojai rinkdavo rinkliavas kelių priežiūrai, patys surasdavo kelių techniką, žvyrą, skaldą ir t.t., todėl atsakovo nurodomos aplinkybės apie tai, kad pats ieškovas rinko rinkliavas kelių priežiūrai taip pat neatitinka tikrovės.

1.5. 2021 m. birželio 27 d. elektroniniu paštu atsakovas Bendrijos nariams ir gyvenamųjų namų savininkams išsiuntė elektroninį laišką, kuriuo atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius, faktinio pagrindo neturinčius, ieškovo garbę ir orumą žeminančius teiginius: „Neturedamas demagoginiu igudžių ,ir makaronų kabinimo ant ausų kaimynams patirtiems, akip praktikoja dabartinis „NEMOKAMAS „pirmininkas “ (toliau – Teiginys 6); „ Z. T. ne gaus duoklės iš M. S. už mūsų pinigus įrengtus kelius ūž leidimą važineti prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)suproektuoto gyvenamųjių namų rajona“ (toliau – Teiginys 7).

1.6. Ieškovas paaiškina, kad jokių atsakovo minimų „duoklių“ iš M. S. jis nėra gavęs, todėl tokie teiginiai neatitinka tikrovės ir neturi jokio faktinio pagrindo. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Nėra jokių duomenų, kad ieškovas, užimdamas pirmininko pareigas, apgaudinėjo Bendrijos narius ar jiems melavo, todėl tokie teiginiai neatitinka tikrovės, neturi faktinio pagrindo ir žemina ieškovo garbę ir orumą.

1.7. 2022 m. gegužės 11 d. atsakovas elektroniniu paštu Bendrijos nariams ir gyvenamųjų namų savininkams išsiuntė elektroninį laišką, prie kurio taip pat pridėjo pranešimus Bendrijos nariams, kuriuose paskleidė tikrovės neatitinkančius, faktinio pagrindo neturinčius, ieškovo garbę ir orumą žeminančius teiginius: „Jokių ataskaitų, kur panaudojo mano ir jūsų pinigus niekada nepateikė“. (toliau – Teiginys 8); „buvęs pirmininkas mus „pardavė“ investuotojui iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Teiginys 9); „Jis pasinaudojo proga bendrauti su „korumpuotu“ ir „nemokamu“ P. bendrijos pirmininku, kurio tikslai visada buvo dirbti pildant sau kišenes, o ne Bendrijos labui.“ (toliau – Teiginys 10); „Z. T. buvo gerai atidirbęs makaronų ant ausų kaimynams kabinimo techniką“ (toliau – Teiginys 11).

1.8. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas kiekvienais metais Bendrijos nariams pateikdavo metines finansines ir veiklos ataskaitas, kuriose būdavo nurodoma, kaip buvo panaudotos Bendrijos lėšos. Šios ataskaitos būdavo patvirtinamos Bendrijos narių visuotinių susirinkimų metu, todėl atsakovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovas niekada nepateikė ataskaitų, kur buvo panaudoti Bendrijos pinigai, neatitinka tikrovės. Atsakovas, nepateikdamas jokių įrodymų teigė, kad ieškovas yra korumpuotas, užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas veikė kažkokių trečiųjų asmenų naudai ar dirbo „pildant sau kišenes“. Ieškovas yra nepagrįstai kaltinamas tuo, kad jis apgaudinėjo kaimynus, nepaisant to, kad jokių duomenų, kurie pagrįstų tokius teiginius apie ieškovą, atsakovas nepateikė. Akivaizdu, jog tokie teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą, kadangi ieškovas yra nepagrįstai kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, neskaidria veikla jam užimant Bendrijos pirmininko pareigas, kaimynų apgaudinėjimu.

1.9. Su ieškiniu ieškovas pateikia ir kitus vėlesnius atsakovo komentarus socialiniame tinklalapyje facebook, iš kurių yra matoma, kad jis toliau viešojoje erdvėje įžeidinėja ieškovą, vadina jį „vagimi“, „dunduku“ ir kelia abejones dėl jo veiklos skaidrumo. Nors ieškovas šiuose komentaruose tiesiogiai ir nėra įvardijamas, tačiau iš bendro konteksto yra akivaizdu, kad šie įžeidinėjimai yra adresuoti ieškovui.

1.10. Ieškovas nurodo, kad Teiginį 1, Teiginį 2, Teiginį 3, Teiginį 4, Teiginį 7 ir Teiginį 8 pagal jų turinį galima patikrinti pagal tiesos kriterijus, visi šie teiginiai yra kategoriški, atsakovas jų pagrindimui pateikia tam tikrus skaičius, nurodytais teiginiais ieškovas yra kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, Bendrijos lėšų grobstymu, apgaulingos apskaitos tvarkymu, neteisėtų susitarimų su trečiaisiais asmenimis sudarymu, Bendrijos lėšų ir turto dalinimusi su trečiaisiais asmenimis, finansinių ataskaitų neteikimu Bendrijos nariams. Nepaisant to, kad šiuos teiginius ne tik galima, bet būtina pagrįsti, jiems atsakovas nepateikė jokių įrodymų kartu su elektroniniais laiškais, dėl ko vertintina, kad jie neatitinka tikrovės.

1.11. Ieškovas nurodo, kad Teiginius 5, 6, 9, 10 ir 11 vertina kaip neetiškus, neturint faktinio pagrindo, dėl ko tokiais teiginiais buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas – (i) kaip matyti iš Teiginio 5 turinio, ieškovas yra lyginamas su šunimi ar katinu, nurodoma, kad ieškovas, užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas, daro žalą Bendrijai, tačiau nepaaiškinama kokiu faktiniu pagrindu daroma tokia išvada, todėl, ieškovo vertinimu, šiuo teiginiu atsakovas tiesiog įžeidinėjo ieškovą ir nereiškė kokios nors pagrįstos kritikos ieškovui dėl jo veiklos užimant Bendrijos pirmininko pareigas, todėl toks teiginys akivaizdžiai yra paskelbtas neetiškai, neturint faktinio pagrindo, tik su tikslu siekiant įžeisti ieškovą, todėl toks teiginys žemina Ieškovo garbę ir orumą; (ii) Teiginyje 6 ir Teiginyje 11 atsakovas teigia, kad ieškovas bendraudamas su kaimynais naudoja demagoginius įgūdžius, „kabina makaronus“, kas vertintina ne kaip konstruktyvi kritika, o siekis pažeminti ieškovą, įvertinus, kad žodžio demagogija (gr. dēmagōgos < dēmos – liaudis + agōgos – vadovas) reikšmė yra naudos, pripažinimo ir populiarumo siekimas, grindžiamas apgaule, melagingais pažadais, meilikavimu, sąmoningu faktų iškraipymu, kritikos slopinimu, teisingos informacijos nutylėjimu; (iii) Teiginyje 9 ir Teiginyje 10 atsakovas teigia, kad ieškovas, užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas, veikė savo ir kažkokių kitų trečiųjų asmenų interesais, tačiau tokie teiginiai nurodomi neturint tam faktinio pagrindo - ieškovas užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas jokio atlyginimo negaudavo, lygiai taip pat ieškovas nėra pasisavinęs jokio Bendrijos turto ar sudaręs kažkokius nesąžiningus susitarimus su trečiaisiais asmenimis, kurie kenkia Bendrijos interesams. Tokie teiginiai formuoja neigiamą požiūrį apie ieškovą, todėl atsakovas, paskleisdamas tokius teiginius, privalėjo turėti faktinį pagrindą tokiai nuomonei pagrįsti.

1.12. 2023 m. gegužės 30 d. ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ir toliau viešojoje erdvėje įžeidinėja ieškovą, pateikė reikalavimą atsakovui, kuriuo prašė paneigti ieškovo garbę ir orumą žeminančius teiginius bei atlyginti jo patirtą neturtinę žalą, tačiau jokio atsakymo į šį reikalavimą negavo.

1.13. 2023 m. liepos 27 d. vykusio Bendrijos visuotinio narių susirinkimo metu atsakovas visų susirinkime dalyvavusių asmenų akivaizdoje nurodė, kad ieškovas yra „vagis, du trečdalius bendrijos pavogė“. Dėl tokių ilgai trunkančių atsakovo veiksmų ieškovas nutarė kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo.

1.14. Aukščiau nurodyti atsakovo paskleisti teiginiai apie ieškovą ne tik žemina ieškovo garbę ir orumą, nes neatitinka tikrovės, bet ir sąlygojo ieškovo didelius išgyvenimus, nukentėjo jo santykiai su kaimynais, dalis kaimynų ieškovą laiko nepatikimu asmeniu, vos neįvyko skyrybos su sutuoktine, jis nuolat patiria nervinį stresą ir baimę, kad atsakovas nepradėtų į ieškovą kėsintis ir fiziškai, nes tokie atsakovo veiksmai nenutrūko ir ieškovui atsistatydinus iš Bendrijos pirmininko pareigų ir tęsiasi net ir šiuo metu. Dėl nurodyto ieškovas prašo (i) pripažinti, kad atsakovo paskleisti teiginiai buvo paskleisti neetiškai, neturint faktinio pagrindo bei žemina Ieškovo garbę ir orumą; (ii) pripažinti, kad atsakovo paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą; (iii) įpareigoti atsakovą paneigti tikrovės neatitinkančius, ieškovo garbę ir orumą žeminančius teiginius; (iv) priteisti ieškovui iš atsakovo jo patirtą neturinę žalą dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

1.15. Pateiktuose 2023 m spalio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad 2018 m. gegužės 18 d. ieškovo atsakyme atsakovui „Dėl informacijos pateikimo“ buvo nurodyta, kokia tvarka jis gali susipažinti su Bendrijos dokumentais ir pasidaryti jam aktualių dokumentų kopijas, susitarus dėl vietos ir laiko; be to, 2021 m. birželio 29 d. išrinkus kitą Bendrijos pirmininką, atsakovas turėjo galimybę kreiptis į naują pirmininką ir susipažinti su Bendrijos dokumentais; Bendrija pinigines lėšas surinkdavo iš Bendrijos gyventojų skiriamo dviejų procentų pajamų mokesčio dalies; Bendrijoje nebuvo gaunamos jokios kitos pajamos, todėl ir jokie kvitai negalėjo būti išrašomi; Bendrijoje net nebuvo nustatytas nario mokestis; Bendrija taip pat niekada nėra pareiškusi jokių pretenzijų Ieškovui dėl neva išvaistytų ar pasisavintų lėšų; atsakovas iš Bendrijos narių buvo pašalintas visuotinio narių susirinkimo sprendimu; pabrėžė, kad ieškovas negali būti laikomas viešuoju asmeniu, nes nepatenka į tokių asmenų sąrašą pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalį, nes Bendrija negavo jokio valstybės ir savivaldybės finansavimo. Pažymėjo, kad pats atsakovas taip pat nenurodo, kad jis yra skyręs Bendrijai kokias nors savo asmenines pinigines lėšas, mokėdamas nario mokestį ar dar kokias nors kitokias įmokas, todėl jam negalėjo būti nežinoma, kad Bendrija kitokių pajamų negauna.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka (e/b t. 1, b. l. 56-66).

2.1. Atsiliepime nurodo, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės ieškovo aprašytos itin subjektyviai, sąmoningai nuslepiant ir iškreipiant faktines aplinkybes. Pažymėjo, kad faktą, kad paskleidus apie asmenį tikrovės neatitinkančią informaciją, buvo pažeista asmens garbė ir orumas, turi įrodyti ieškovas.

2.2. Atsikirsdamas pareikštam ieškiniui, atsakovas paaiškina, kad jis turėjo pozityvų tikslą - išaiškinti bendrijos narių sumokėtų piniginių įnašų, skirtų kelių Bendrijos teritorijoje įrengimui ir būklės palaikymui, panaudojimo pagrįstumą, parodyti ieškovo, kaip Bendrijos pirmininko, veiklos trūkumus, siekdamas, kad Bendrijos piniginės lėšos būtų tvarkomos pagal buhalterinei apskaitai keliamus teisės aktų reikalavimus.

2.3. Atsakovas mano, kad jis kaip Bendrijos narys ir žemės sklypo savininkas, gindamas savo ekonominį interesą, turtines teises, turi teisę žinoti ir gauti visą informaciją apie Bendrijos ekonominę-finansinę veiklą, bendro turto (servitutinius kelius) tvarkymą ir priežiūrą, piniginių lėšų tikslinį panaudojimą. Atsakovas buvo sąžiningas, siekdamas gauti jį dominančius duomenis ir dokumentus. Jis ne kartą kreipėsi raštu į Bendrijos pirmininką, t. y. ieškovą, prašydamas suteikti duomenis apie piniginių lėšų tikslinį panaudojimą, leisti susipažinti su Bendrijos dokumentais.

2.4. Nurodo, kad atsakovas savo pažeistas teises atsakovas gynė aktyviai - negavęs iš ieškovo prašomų duomenų ir/ar dokumentų apie Bendrijos turto ir piniginių lėšų panaudojimą ir bei jų tvarkymą, atsakovas bandė kreiptis į teismą, prašydamas įpareigoti Bendrijos pirmininką pateikti dokumentus ir sudaryti sąlygas su jais susipažinti. Mano, kad šiuo atveju yra reikšmingas pats kreipimosi į teismą faktas, parodantis atsakovo aktyvumą ir sąžiningumą ginant savo teises ir įstatymo saugomus interesus. Pažymėjo, kad atsakovas kreipėsi ir į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydamas suteikti informaciją apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus statyti kelią gretimuose žemės sklypuose, kuriuos valdė teritorijos vystytojas M. S., nes tarp Bendrijos narių ir žemės sklypų savininkų kilo nepasitenkinimas dėl trečiųjų asmenų naudojimosi Bendrijoje esančiu vidiniu keliu, Bendrijos pirmininko neveikimu.

2.5. Bendrijos pirmininkui neteikiant atsakovo reikalaujamos informacijos, atsakovas kreipėsi į Bendrijos narius, norėdamas juos paskatinti domėtis Bendrijos finansų tvarkymu. Negavus iš Bendrijos pirmininko atsakovą dominančių duomenų, atsakovas galėjo sąžiningai suklysti savo paskaičiavimuose dėl surinktų pinigų kiekio, kitų aplinkybių vertinimo. Mano, kad atsakovas padarė viską, ką tokioje pat situacijoje būtų padaręs sąžiningas ir rūpestingas žmogus, siekiantis žinoti, kaip naudojamos piniginės lėšos, kas yra bendro turto naudojai, kokiomis sąlygomis naudotojai naudojasi bendru turtu, kiek pinigų surenkama už naudojimąsi bendru turtu, kaip ir kur saugomos Bendrijai priklausančios piniginės lėšos, kt.

2.6. Akivaizdu yra tai, kad atsakovas nenorėjo ir nesiekė melagingų, pramanytų, išgalvotų (kaip teigia ieškovas) žinių paskleidimo, ieškovo pažeminimo, ir to nepadarė. Priešingai, siekė sužinoti faktinę situaciją. Kita vertus, atsakovo prašomos informacijos ir duomenų nepateikimas rodo ieškovo baimę, kad bus atskleistos jam nenaudingos aplinkybės. Informacijos slėpimas, dirbtinų kliūčių gauti informaciją sudarymas, vertintinas kaip atsakovo balsavimo visuotiniuose susirinkimuose teisės pažeidimas, nes faktinės situacijos nežinojimas daro neįmanoma priimti teisingą sprendimą keliamu klausimu ir už jį balsuoti.

2.7. Ieškovo neteisėtas neveikimas (veikimas), neteikiant atsakovui informacijos ir/ar dokumentų, suponavo nepasitenkinamą ieškovo veikla ir kritiką. Ne tik atsakovas, bet ir kiti Bendrijos nariai ir žemės sklypų savininkai kėlė klausimus ieškovui dėl lėšų panaudojimo. Dėl atsakovo aktyvumo ieškovas savo asmeniniu sprendimu atsistatydino iš Bendrijos pirmininko pareigų.

2.8. Nesutinka, kad su ieškinyje nurodytais teiginiais, kad „... dėl atsakovo veiksmų (...) nukentėjo jo santykiai su kaimynais, dalis kaimynų ieškovą laiko nepatikimu asmeniu...“, nes mano, kad nepagrįsti ir nesusiję su atsakovu.

2.9. Atsakovas nepalaiko jokių santykių su ieškovo šeima ir nebendrauja su ieškovo šeimos nariais, todėl ieškovo santykiai su sutuoktine yra jų pačių asmeninis reikalas.

2.10. Pažymėjo, kad Bendrijos pirmininko pareigas ieškovas pradėjo eiti nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio 08 d. Šalys yra seni pažįstami. Nesutarimai tarp šalių prasidėjo maždaug nuo 2018 m., kai atsakovas pradėjo įtarinėti ieškovą dėl neapskaitytų bendrijos narių pinigų panaudojimo, papildomų pajamų gavimo (pvz., Sutartis su M. S. dėl servitutinio kelio nuomos). Mano, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 9 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą, draudžiama persekioti asmenį už kritiką.

2.11. Ieškinio 4 punkte teigiama, kad ieškovas pats lėšų keliams nerinko, t. y. patys gyventojai rinkdavo rinkliavas kelių priežiūrai, patys surasdavo kelių techniką, žvyrą, skaldą ir t.t. Tačiau 2020 m. liepos 14 d. atsakyme į atsakovo prašymą ieškovas kaip Bendrijos pirmininkas, 4 punkte nurodė, kad „... Bendrija nevykdo jokių finansinių operacijų, nerenka pinigų iš Bendrijos narių, taip pat nėra atliekami jokie mokėjimai.“ , tuo tarpu, ieškinio 3 punkte, 8 punkte teigiama, kad kiekvienais metais Bendrijos nariams ieškovas (kaip Bendrijos pirmininkas) pristatydavo metines finansinės ir veiklos ataskaitas, o Bendrijos nariai visuotinio susirinkimo metu šias ataskaitas patvirtindavo. Atsakovui kyla klausimas, kokių finansinių operacijų ataskaitas pateikinėdavo visuotinio susirinkimo metu pirmininkas, kai atsakovui buvo teigiama, jog Bendrija nevykdo jokių finansinių operacijų, nerenka pinigų, ir neatlieka jokių mokėjimų.

2.12. Nurodo, kad Bendrijos pirmininkas savo sprendimu (t. y. remiantis Bendrijos įstatytų 4.10 punktu 2020 m. birželio 12 d.) pašalino atsakovą iš bendrijos.

2.13. Mano, kad aplinkybė, kad tik nuo 2020 m. spalio 08 d. pradėta spręsti bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo, santykių su bendrija įforminimo, kaip darbo santykius klausimus; buhalterės pareigybės įvedimo ir apmokėjimo už darbąleidžia pagrįstai manyti, kad labiau tikėtina, jog iki 2020 m. spalio 08 d. Bendrijoje nebuvo tvarkoma buhalterinė apskaita, pajamuojami pinigai, ruošiamos finansinės ataskaitas (tai yra tai, ko nenorėjo viešinti Bendrijos pirmininkas). Nepatenkintų Bendrijos pirmininko veikla buvo daugiau. Šią aplinkybę pripažįsta ieškinyje pats ieškovas, teigdamas, kad dalis kaimynų laiko jį (ieškovą) nepatikimu (ieškinio 13 punktas). Šios aplinkybės suponavo 2021 m. birželio 29 d. naujo Bendrijos pirmininko ir valdybos išrinkimą. Kai Bendrijos pirmininku buvo ieškovas - valdyba nebuvo renkama.

2.14. Atsakovo panaudoti epitetai nėra keiksmažodžiai, nėra žinia, ar nuomonė. Tai - tiesiog kritika, kuriai atsakovas suteikdavo meninį vaizdingumą, o ne skelbė melagingas žinias apie ieškovą ir žemino ieškovo garbę ir orumą. Žodžiai „demagogas“, „demagogija“ nėra keiksmažodžiai. Tai visuotinai vartojami žodžiai. Ieškovas pernelyg sureikšmina, hiperbolizuodamas (siekiant sukurti dramatišką efektą) jo adresu išsakyta kritika, jautriai į ją reaguodamas ir priimdamas asmeniškai, nes atsakovas panaudojo įvairius meninius frazeologinius išsireiškimus, norėdamas priduoti savo komentaruose meninį ekspresyvumą ir tiek. Be to, kritiškus atsakovo pasisakymus apie ieškovo kaip Bendrijos pirmininką veiklą, sąlygojo paties ieškovo veiksmai ir neaiški daugumai bendrijos narių veikla bendrijoje, nuteikimas bendrijos narių prieš atsakovą, atsakovo pašalinimas iš Bendrijos narių.

2.15. Mano, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais, todėl negali būti tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinys nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildė, kad bendrijos pirmininku buvo apie 15 metų, iki 2021 m. birželio 29 d., iki 2018 m. atsakovas pretenzijų jam kaip pirmininkui neturėjo, tačiau nesutikus priimti atsakovo siūlytų sąlygų dėl Bendrijos kelių priežiūros iš atsakovo pradėjo gauti į bylą pateiktus laiškus.

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Esminių papildymų neturėjo.

Atsiliepimas

5. Atsakovas nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašo ieškinį atmesti, mano, kad tai buvo kritika, už kurią jis neturi atsakyti.

6. Atsakovo atstovas iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Esminių papildymų neturėjo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. S. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini); prašymo stoti į bendrija neteikė; bendrijos nariu šiuo metu nėra; iki savo sklypo važinėja per servitutinę žemę, kuri priklauso jam ir kaimynui, tačiau mano, kad tai nėra servitutinis kelias; ta dalis, kuria paprastai važiuoja automobiliai, yra valoma; dabartinis pirmininkas yra Z. M.; Z. būnant pirmininku, mokėjo metinę rinkliavą 100 Eur dydžio, t. y. už kelių tvarkymą – susirinkime būdavo nuspręsta; prie bendrijos susirašinėjimo yra prijungtas.

8. Liudytoju apklaustas A. S. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2010 m., yra bendrijos nariu; A. D. e/laiškus gaudavo ir skaitydavo. Pinigus duodavo ieškovui, bet nesidomėjo, kam jie renkami, dokumentų neprašė, nesigilindavo, kas valė gatves, kas užsakydavo gatvių valymą ir pan.

9. Liudytoju apklaustas S. S. paaiškino, kad kasmet buvo renkami pinigai kelių (gatvių) tvarkymui – skaldai ir greideriui, kelių tvarkymą organizuodavo pirmininkas arba kiti bendrijos nariai, paprastai kiekviena gatvė turėjo atsakingus asmenis, kurie rinkdavo pinigus gatvių tvarkymui; už (duomenys neskelbtini) gatvės tvarkymą pinigus rinkdavo Z. T.; jei liudytojas duodavo pinigus gatvės tvarkymui, vadinasi, tai liudytojui tiko; nuo 2021 m. gyvena pastoviai.

10. Liudytoju apklaustas J. S. paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), yra turto savininkas; nežino, ar yra bendrijos narys; pamena, kad nuo 2018 m. metų gatvės nebuvo tinkamai valomos; 2019 metais buvo renkama įmoka, kiek pamena, buvo renkama grynais, tačiau nedavė, nes neturėjo grynų, taip pat nepervedė; 100 Eur bendrijos nario mokestį, kuris bus naudojamas bendrijos gerbūviui, davė M. N.; 2020 metais davė kitam kaimynui – Z. M., įforminta nebuvo; bendrijos nario mokesčio už 2021 metus nemokėjo; 2022 m. buvo išrinkta nauja pirmininkė B. T., mokestį pervedė į sąskaitą. 2021 m. sausio mėnesį kaimynė G. davė pinigų už jų gatvės nuvalymą, kurį jis suorganizavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas

11. Teismo posėdyje išklausius šalis, apklausus liudytojus ir ištyrus rašytinius įrodymus teismas konstatuoja, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2021 m. balandžio 5 d., 2021 m. birželio 27 d. ir 2022 m. gegužės 11 d. Individualių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos nariams ir ne bendrijos nariams jų nurodytais elektroninio pašto adresais bendrais laiškais išsiuntė nurodyto turinio elektroninius laiškus, kuriuose atsakovas rašė apie ieškovą (e/b t. 1, b. l. 15-23, LR CPK 186, 187, 197 straipsniai). Ginčas tarp šalių kilo, ar ieškovas yra viešas asmuo, ir ar elektroniniu paštu išsiųstuose laiškuose atsakovas paskleidė žinią ar nuomonę, ir ar žinia arba nuomonė, įvertinus naudotas formuluotes ir taip, kaip buvo paskleista, žemina ieškovo garbę ir orumą.

12. Ginčą, ar ieškovas yra/gali būti laikomas viešu asmeniu teismas sprendžia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymu (toliau – ir VIĮ), kuriame yra pateiktas viešo asmens apibrėžimas. VIĮ 2 straipsnio 74 punkto redakcijoje, galiojusioje iki 2021 m. gruodžio 31 d. (įstatymo Nr. XIV-180) nurodyta, viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Nuo 2021 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo nauja viešo asmens sąvoka (įstatymo Nr. XIV-867, VIĮ 2 straipsnio 75 punktas), pagal kurią viešas asmuo – yra valstybės politikas; teisėjas; valstybės ar savivaldybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, asmuo, valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose ar įstaigose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys; valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar įstaigos vadovas arba valdymo organo narys; politinės partijos valdymo organo arba rinkimų komiteto narys; kandidatas rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiu, kuris yra lygus vienai kadencijai tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo); juridinio asmens, kuris sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) vykdo viešųjų pirkimų sutartis subrangovo teisėmis, vadovas arba dalyvis, turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime; lobistas arba asmuo, kuris veikia lobistinę veiklą vykdančių juridinių asmenų vardu; asociacijos arba viešosios įstaigos, kurios per pastaruosius 4 metus yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, vadovas arba dalyvis, turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime; visuomenėje žinomas fizinis asmuo, populiarus socialinių tinklų veikėjas arba tinklaraštininkas, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir (arba) už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams; kitas fizinis asmuo, turintis viešojo administravimo įgaliojimus ir (arba) administruojantis viešųjų paslaugų teikimą, ir (arba) dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

13. Duomenų, kad ieškovui užimant Bendrijos pirmininko pareigas Bendrija gavo valstybės ir/ar savivaldybės finansavimą, dėl ko būtų galima svarstyti klausimą dėl tokio asmens viešo statuso, atsakovas į bylą nepateikė, o apsiribojo deklaratyviais teiginiais (ieškovas buvo Bendrijos pirmininku, atstovaujančiu Bendrijai įstatų pagrindu, todėl laiko viešu asmeniu). Tai sąlygoja teismo vertinimą, kad aplinkybę, kad ieškovas yra viešas asmuo, ieškovui neatitinkant teismo sprendimo 12 punkte nurodytų sąlygų, turi įrodyti atsakovas (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovui nepateikus tokių įrodymų, vertintina, kad atsakovo teigimas, kad ieškovas yra viešas asmuo, yra nepagrįstas, nes ieškovas pagal į bylą pateiktus įrodymus nelaikytinas viešu asmeniu pagal VIĮ 2 straipsnio 74, vėliau 75 punkte įtvirtintą apibrėžimą (Bendrijos veikla susijusi ne su viešuoju administravimu, o Bendrijos veiklos tikslų įgyvendinimu – įgyvendinant žemės sklypų, esančių Bendrijos veiklos teritorijoje, savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra; bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu; Bendrijos narių poreikių tenkinimu ir t. y. (Bendrijos įstatų II skyrius „Bendrijos veiklos tikslai ir sritys“); ieškovas nėra visuomenei žinomas visuomenininkas ir t.t.).

14. Atsakovo tvirtinimas, kas jo elektroniniu paštu bendrijos nariams ir ne bendrijos nariams išsiųstuose elektroniniuose laiškuose buvo išsakyta tik jo nuomonė, vertinama vadovaujantis žemiau nurodytu reglamentavimu.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir ŽTPLAK) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugoma kaip demokratinės visuomenės teisinė vertybė, bet nėra absoliuti. VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios konstitucinės vertybės ribojimas. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (sprendimai bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26; kt.).

16. Demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (Constantinescu v. Romania, no. 28871/95, 27 June 2000). Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimo nustatymo teisingos pusiausvyros, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: (i) viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; (ii) asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); (iii) šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; (iv) skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; (v) publikacijos turinys, forma ir padariniai; (vi) taikomos sankcijos griežtumas (žr., Axel Springer AG v. Germany (GC), no. 39954/08, 7 February 2012; Tierbefreier e.v. v. Germany, no. 45192/09, 16 January 2014).

17. CK 2.42 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

18. Nagrinėjant bylą dėl garbės ir orumo svarbu nustatyti visas tokiai atsakomybei kilti būtinas sąlygas: žinių paskleidimo faktą, kad paskleistos žinios yra apie ieškovą, taip pat žeminantį žinių ar nuomonės pobūdį. Minėta, kad byloje nėra ginčo, kad nurodomi ginčo teiginiai buvo paskleisti viešai – išsiųsti Bendrijos narių ir ne tik Bendrijos narių, t. y. sklypo savininkų, elektroniniais paštais ir tokiu būdu išviešinti, ką patvirtina ne tik pateikti į bylą įrodymai (elektroniniai laiškai), bet ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai, kad jie nurodytus atsakovo laiškus gavo ir su jais susipažino; laiškuose atsakovas aiškiai įvardija ieškovo vardą, pavardę, taip pat aplinkybę, kad ieškovas buvo Bendrijos pirmininkas, kas patvirtina, kad laiškuose atsakovas rašo apie ieškovą.

19. Tarp šalių kilus ginčui, ar ginčo elektroniniuose laiškuose nurodyta informacija laikytina žinia ar asmens nuomone, spręstina analizuojant faktines aplinkybes.

20. VIĮ nustatyta, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 straipsnio 31 dalis). Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai.

21. Žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas, tikri (teisingi) duomenys (VIĮ 2 straipsnio 83 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

22. Nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). EŽTT praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas ir vertinamieji teiginiai. Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007). Tai sąlygoja išvadą, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

23. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Teismų praktikoje pažymima, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007).

24. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovas Teiginį 1, Teiginį 2, Teiginį 3, Teiginį 4, Teiginį 7 ir Teiginį 8 pagal jų turinį laiko žinia, nes šiuos teiginius galima patikrinti pagal tiesos kriterijus, visi šie teiginiai yra kategoriški, atsakovas jų pagrindimui pateikia tam tikrus skaičius, nurodytais teiginiais ieškovas yra kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, Bendrijos lėšų grobstymu, apgaulingos apskaitos tvarkymu, neteisėtų susitarimų su trečiaisiais asmenimis sudarymu, Bendrijos lėšų ir turto dalinimusi su trečiaisiais asmenimis, finansinių ataskaitų neteikimu Bendrijos nariams (teismo sprendimo 1.10 punktas). Teismas sutinka su ieškovu vertinimu, kad nurodyti teiginiai vertintini kaip žinia, nes atsakovas vartoja formuluotes „šiems darbams išleidžia apie 2000 Eur, kitus pinigus pasisavina“, „dabar vogti pasidarė baisu“, „tas turtas atiteko jam“, „už materialinį atlygį pasidalino su M. S.“, „Z. T. veikla <...> priešingai yra 222 straipsnis Lietuvos baudžiamojo kodekso (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir <...> straipsnis 184.BK.(patikėto turto iššvaistymas)“, „negaus duoklės“, „jokių ataskaitų, kur panaudojo mano ir jūsų pinigus niekada nepateikė“, kurios vertinamos kaip aiškiai ir suprantamai siunčiama žinia apie galimas neteisėtas veikas ir pan., nurodytus teiginius galima patikrinti, susipažįstant su Bendrijos susirinkimų protokolais ir kt. Bendrijos dokumentais. Teismas pažymi, kad į bylą pateikti atsakovo išsiųsti elektroniniai laiškai su nurodytais teiginiais nebuvo pagrįstai kokiais nors pridedamais dokumentais, tokie įrodymai nebuvo pateikti ir nagrinėjant bylą teisme. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo teiginiai apie bendrijos dokumentų jam neteikimą yra paneigti į bylą pateiktais Bendrijos atsakymais, kokia tvarka galima gauti atsakovo pageidautus dokumentus, be to, pats atsakovas savo elektroniniuose laiškuose ir duodamas paaiškinimus posėdžio metu pripažino, kad dalį dokumentų gavo, pavyzdžiui, Bendrijos įstatus (2018 m. gegužės 18 d., 2020 m. liepos 14 d. (e/b t. 1, b. l. 67, 75)) (CPK 12, 177, 178, 179 straipsniai). Be to, atsakovo teiginius, kuriais ieškovas kaltinamas Bendrijos lėšų pasisavinimu ar pasidalinimu su trečiaisiais asmenimis, paneigia į bylą pateikti Bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolai, kuriuose matyti, kad susirinkimui būdavo teikiama Bendrijos veiklos ataskaita už praėjusius metus, Bendrijos finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas už praėjusius metus (2019 m. kovo 29 d., 2020 m. birželio 12 d., 2021 m. birželio 29 d.) turinys (e/b t. 2, b. l. 6-32). Atsakovas posėdyje pripažino, kad prieš siunčiant nurodyto turinio laiškus, jis nesikreipė dėl Bendrijos audito iniciavimo, o jo kreipimasis į teismą reiškiant ieškinį ieškovui dėl įpareigojimo pateikti finansinius dokumentus vertinamas kritiškai, nes atsakovas nepašalino teismo nustatyto ieškinio trūkumų, dėl ko atsakovo ieškinys nebuvo priimtas. Atsakovo teiginiai dėl jo tariamai pažeistų teisių ir teisėtų interesų vertinami kritiškai kaip pasirinkta gynybos taktika, nes atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo teisės ar teisėti interesai ieškovui einant Bendrijos pirmininko pareigas buvo pažeisti, kuo atsakovas bando aiškinti savo išsiųstų elektroninių laiškių turinį. Pažymėtina, kad į bylą pateikti susirinkimų protokolai sąlygoja išvadą, kad Bendrijoje nebuvo renkamas Bendrijos nario mokestis, o susirinkimuose buvo keliami klausimai dėl Bendrijos kelių tvarkymo/priežiūros. Todėl apibendrinant teismo nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus pripažintina, kad šiame punkte aptarti atsakovo teiginiai yra žinia, jie žemina ieškovo garbę ir orumą.

26. Ieškovo išskirti Teiginiai 5, 6, 9, 10 ir 11 vertintini kaip neetiški, neturint faktinio pagrindo, dėl ko tokiais teiginiais buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas – (i) Teiginyje 5 ieškovas yra lyginamas su šunimi ar katinu, nurodoma, kad ieškovas, užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas, daro žalą Bendrijai, tačiau nepaaiškinama, kokiu faktiniu pagrindu daroma tokia išvada, todėl sutiktina su ieškovo vertinimu, kad šiuo teiginiu atsakovas tiesiog įžeidinėjo ieškovą ir nereiškė kokios nors pagrįstos/konstruktyvios kritikos ieškovui dėl jo veiklos užimant Bendrijos pirmininko pareigas, todėl toks teiginys akivaizdžiai yra paskelbtas neetiškai, neturint faktinio pagrindo, tik su tikslu siekiant įžeisti ieškovą, dėl ko toks teiginys vertinamas kaip žeminantis ieškovo garbę ir orumą; (ii) Teiginyje 6 ir Teiginyje 11 atsakovas teigia, kad ieškovas bendraudamas su kaimynais naudoja demagoginius įgūdžius, „kabina makaronus“, kas taip pat negali būti vertintina kaip konstruktyvi kritika, o siekis pažeminti ieškovą, įvertinus žodžio demagogija (gr. dēmagōgos < dēmos – liaudis + agōgos – vadovas) reikšmę - naudos, pripažinimo ir populiarumo siekimas, grindžiamas apgaule, melagingais pažadais, meilikavimu, sąmoningu faktų iškraipymu, kritikos slopinimu, teisingos informacijos nutylėjimu; (iii) Teiginyje 9 ir Teiginyje 10 atsakovas teigia, kad ieškovas, užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas, veikė savo ir kažkokių kitų trečiųjų asmenų interesais, tačiau tokie teiginiai nurodomi neturint tam faktinio pagrindo - ieškovas užimdamas Bendrijos pirmininko pareigas jokio atlyginimo negaudavo, į bylą atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas yra /buvo pasisavinęs Bendrijos turto ar sudaręs kažkokius nesąžiningus susitarimus su trečiaisiais asmenimis, kurie kenkia Bendrijos interesams (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Todėl sutiktina, kad tokie teiginiai formuoja neigiamą požiūrį apie ieškovą, dėl ko atsakovas, paskleisdamas tokius teiginius, privalėjo turėti faktinį pagrindą tokiai nuomonei pagrįsti. Šiuo atveju atsakovo pasisakymai teismo posėdyje, kad tokiais aštriais teiginiais siekė atkreipti Bendrijos narių dėmesį, kad ieškovas reaguoja per daug jautriai, vertinami kritiškai ir kaip nesuderinami su sąžiningu siekiu išsakyti konstruktyvią, pagrįstą kritiką ar korektiškai atkreipti dėmesį į būtinus spręsti klausimus. Priešingai, atsakovo pasirinkta leksika yra atvirai įžeidžianti, pakartojama elektroninio laiško kontekste, akivaizdžiai laiškų autoriui (atsakovui) neslepiant siekio įžeisti ar pažeminti ieškovą. Todėl apibendrinant teismo nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus pripažintina, kad šiame punkte aptarti atsakovo teiginiai yra nuomonė, kuri buvo išreikšta akivaizdžiai, atvirai ir neleistinai neetiškai, nekorektiškai, nekonstruktyviai, dėl ko žemina ieškovo garbę ir orumą. Teismo vertinimu, atsakovo teiginiams panaudotos formuluotės sąlygoja išvadą, kad tokios formuluotės nesuderinamos su saviraiškai taikomomis taisyklėmis ir ribojimais.

27. Kiti šalių išsakyti argumentai nevertinami, nes jie nekeičia teismo padarytų išvadų.

28. Konstatavus, kad atsakovas pažemino ieškovo garbę ir orumą, ieškovo reikalavimas paskelbti paneigimą tokiu pačiu būdu, kaip buvo paskleisti ieškovo garbę ir orumą žeminantys teiginiai, tenkinamas, įpareigojant atsakovą nurodytais elektroniniais laiškais paskelbti paneigimą.

29. Teismui pripažinus, kad atsakovas pažeidė ieškovo garbę ir orumą, pasisakytina dėl ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

30. Ieškovas prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos. Šį reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad užgaulaus turinio elektroniniai laiškai iš atsakovo pusės buvo siunčiami ne vieną kartų, tai truko keletą metų, vienas laiškas išsiųstas jau ieškovui nesant Bendrijos pirmininku, taip pat aplinkybėmis, kad ieškovas buvo ne tik įžeidinėjamas, bet ir kaltinamas įvairių nusikalstamų veikų vykdymu, ieškovo ginčijami teiginiai buvo paskleisti asmenims, kurie visi pažįstą ieškovą dėl jo anksčiau užimtų pareigų (ieškovo kaimynams), kas įtakojo ieškovo santykius su kaimynais, ieškovui nurodant, kad kai kurie kaimynai prarado pasitikėjimą ieškovu, pradėjo vengti bendrauti su ieškovu, dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė didelius išgyvenimus, vos neįvyko skyrybos su ieškovo sutuoktine, ieškovas nuolat patiria nervinį stresą ir baimę, kada atsakovas nepradėtų į ieškovą kėsintis ir fiziškai.

31. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Todėl teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 02 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020).

32. Vertinant atlygintinos neturtinės žalos dydį, sutiktina, kad ieškovo nurodytos aplinkybės neturtinės žalos dydžiui įvertinti yra svarbios, todėl į jas reikia atsižvelgti ir vertinti. Į bylą pateiktų elektroninių laiškų kiekis patvirtina, kad antras ir trečias laiškai atsakovo buvo išsiųsti po pakankamo laikotarpio, kad nebūtų vertinami kaip išsiųsti emocionaliai, atsakingai neįvertinus galimų pasekmių siunčiant užgaulaus, įžeidžiančio pobūdžio laiškus, adresuojant juos bendrijos nariams, kas patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę dėl nevienkartinio laiškų pobūdžio, vienas laiškas išsiųstas jau ieškovui nesant Bendrijos pirmininku, t. y. atsistatydinus iš Bendrijos pirmininko pareigų. Pats ieškovas nurodė, kad jo atsistatydinimas iš Bendrijos pirmininko pareigų iš dalies yra susijęs su tuo, kad atsakovas nuolat reikšdavo nepagrįstą ir nekorektišką kritiką ieškovui, jį įžeidinėdavo, kaltindavo jį įvairių nusikalstamų veikų vykdymu, ginčo teiginiai buvo paskleisti asmenims, kurie visi pažįstą ieškovą dėl jo anksčiau užimtų pareigų (ieškovo kaimynams), kas įtakojo ieškovo santykius su kaimynais, ieškovui nurodant, kad kai kurie kaimynai prarado pasitikėjimą ieškovu, dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė didelius išgyvenimus, kas sąlygojo lėtinių ligų paūmėjimą, posėdyje ieškovas nurodė, kad nuolat patiria nervinį stresą ir baimę, kada atsakovas nepradėtų į ieškovą kėsintis ir fiziškai.

33. Teismas, išklausęs šalis, stebėdamas jų elgesį teisminio nagrinėjimo metu, neturi pagrindo nesutikti su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą dėl neturtinės žalos patyrimo. Teismo buvo konstatuota, kad atsakovo pasirinkta leksika yra nekorektiška, nemandagi, netaktiška, nesuderinama su saviraiškai keliamais reikalavimais gerbti kitą asmenį ir jo pažiūras, darbus ir t. t., panaudoti teiginiai yra kaltinamojo pobūdžio, kas vertinama kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, todėl atsakovo teiginiai sąžiningam, doram asmeniui yra ir turi būti nemalonūs, sąlygojantys išgyvenimus, nemalonius pojūčius, nepatogumus ar vengimą/apsiribojimą bendrauti su kaimynais ar tais asmenimis, kurie gavo aukščiau aptarto turinio atsakovo elektroninius laiškus. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma atlyginti 2000 Eur suma laikytina adekvačia ir priimtina ginčo byloje vertinant kaip tinkama satisfakcija už ieškovo garbės ir orumo pažeminimą, pažymint, kad tokia suma iš esmės yra atitinkanti vieną vidutinio dydžio darbo užmokesčio sumą.

Bylinėjimosi išlaidos

34. Proceso įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – viso 3202,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 394 Eur žyminio mokesčio, taip pat advokato išlaidos byloje, t. y. 2808,60 Eur (t. 1, b. l. 44, 148-159, t. 2 2, b. l. 68-71 ir t.t.) (LR CPK 88, 93, 98 straipsniai). Teismas, įvertinęs ieškovo advokato pateiktas ataskaitas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylos eigą bei trukmę atkreipia dėmesį, kad patirtos išlaidos neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8 punkte nustatytų užmokesčio dydžių.

35. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, nepriteisiamos, nes neviršija 8 Eur (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 98, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 5 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai: „Z. T. išlieidžia šitems darbams apie 2000euro, kitus pinigus pasisavina. Per savo pirmininkavimo laikotarpi jo pasisavintu lešų kiekis sudaro apie 30000-35000euro“; „Dabar vogti pinigus jam pasidare baisu jis bandis sau skirti atliginimą, samdyti finansininkė.o už įvykdytus darbus prades išrašineti saskaitos.taip sakant“išeiti iš šešelio“.“; „Kadangi Z. T. ir skaito save bendrija tai tas turtas atiteko jam ir ijs ūž materialini atligi pasidalino jo sų M. S. pirmininkas, europietiškos išvaizdos, apvogineja ir apgaudineja kaiminus “; „Z. T. veikla ne atitinka vienam punktui bendirjos įstatų, Bendrijos įstatimo,prešingai yra 222 straipsnis Lietuvos Baudžiamojo kodekso (apgaulingas apskaitos tvarkimas) ir geras straipsnis 184.BK.(patiketo turto išvaistimas)pagal kurios galimai atitinka jo veikla.“; 2021 m. birželio 27 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai: „ Z. T. ne gaus duoklės iš M. S. už mūsų pinigus įrengtus kelius ūž leidimą važineti prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)suproektuoto gyvenamųjių namų rajona“; 2022 m. gegužės 11 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai: „Jokių ataskaitų, kur panaudojo mano ir jūsų pinigus niekada nepateikė“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo Z. T. garbę ir orumą.

Pripažinti, kad atsakovo A. D. 2021 m. balandžio 5 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai „Geriau išrinkti Bendrijos pirmininkų koki šuni arba katina,naudos ,aiškų ne bus, bet ir žalos tiek ne pridaris kiek pridare Z. T..“; 2021 m. birželio 27 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai „Neturedamas demagoginiu igudžių ,ir makaronų kabinimo ant ausų kaimynams patirtiems, akip praktikoja dabartinis „NEMOKAMAS „pirmininkas“; ir 2022 m. gegužės 11 d. elektroniniu laišku bendrijos nariams paskleisti teiginiai „buvęs pirmininkas mus „pardavė“ investuotojui iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“; „Jis pasinaudojo proga bendrauti su „korumpuotu“ ir „nemokamu“ (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininku, kurio tikslai visada buvo dirbti pildant sau kišenes, o ne Bendrijos labui.“; „Z. T. buvo gerai atidirbęs makaronų ant ausų kaimynams kabinimo techniką“ buvo paskleisti neetiškai, neturint faktinio pagrindo ir žemina ieškovo Z. T. garbę ir orumą.

Įpareigoti atsakovą A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) paskelbti tokio pobūdžio paneigimą: „Aš, A. D., 2021-04-05, 2021-06-27 ir 2022-05-11 elektroniniais laiškais bei prie jų pridėtais pranešimais individualių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, j.a.k. (duomenys neskelbtini), nariams ir kitiems gyvenamųjų namų savininkams paskelbiau teiginius apie Z. T.: „Z. T. išlieidžia šitems darbams apie 2000euro, kitus pinigus pasisavina. Per savo pirmininkavimo laikotarpi jo pasisavintu lešų kiekis sudaro apie 30000-35000euro“; „Dabar vogti pinigus jam pasidare baisu jis bandis sau skirti atliginimą, samdyti finansininkė.o už įvykdytus darbus prades išrašineti saskaitos.taip sakant“išeiti iš šešelio“.“; „Kadangi Z. T. ir skaito save bendrija tai tas turtas atiteko jam ir ijs ūž materialini atligi pasidalino jo sų M. S. pirmininkas, europietiškos išvaizdos, apvogineja ir apgaudineja kaiminus “; „Z. T. veikla ne atitinka vienam punktui bendirjos įstatų, Bendrijos įstatimo,priešingai yra 222 straipsnis Lietuvos Baudžiamojo kodekso (apgaulingas apskaitos tvarkimas) ir geras straipsnis 184.BK.(patiketo turto išvaistimas)pagal kurios galimai atitinka jo veikla.“; „ Z. T. ne gaus duoklės iš M. S. už mūsų pinigus įrengtus kelius ūž leidimą važineti prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)suproektuoto gyvenamųjių namų rajona“; „Jokių ataskaitų, kur panaudojo mano ir jūsų pinigus niekada nepateikė“. Šie mano paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina Z. T. garbę ir orumą.“.

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Z. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 3202,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė