- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-1148-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- I. D.
- Atsakovas
- D. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. D. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. patikslintą ieškinį atsakovui D. D. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, tretieji asmenys: antstolės A. P. ir A. T., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. Š., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir atsakovo D. D. priešieškinį ieškovei I. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys: antstolės A. P. ir A. T., R. Š., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. D. Tauragės apylinkės teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė:
Žemesnės instancijos teismas
1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą 2006-08-26 Kėdainių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 248) dėl atsakovo kaltės;
2) nustatyti nepilnamečių vaikų Dt. D. ir Dl. D. gyvenamąją vietą su ja;
3) priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų Dt. D. ir Dl. D. išlaikymui nuo 2017-08-01 po 200 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę;
4) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą dukroms Dt. D. ir Dl. D. kiekvienai po 2046 Eur, priteistų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę;
5) santuokoje įgytą turtą padalyti taip:
ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti 19600 Eur vertės turtą:
1300 Eur vertės 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
1300 Eur vertės 0,0596 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
17000 Eur vertės sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti 1100 Eur vertės turtą:
300 Eur vertės automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
400 Eur vertės automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
400 Eur automobilį „Mercedes Benz C230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
6) priteisti atsakovui iš ieškovės 9250 Eur kompensaciją už I. D. atitenkantį didesnės vertės turtą;
7) priteisti ieškovei iš atsakovo 7819,74 Eur kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įgijimui.
8) nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2015-03-01.
9) nustatyti, kad 496,20 Eur skola valstybei ir 75,19 Eur vykdymo išlaidų antstolei A. P. vykdomojoje byloje Nr. 0124/16/00006; 1437,43 Eur skola ADB „Gjensidige“ ir 255,95 Eur vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0124/17/01414; 1887,35 Eur skola R. Š. ir 315,41 Eur vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0153/17/00665, yra asmeninės atsakovo D. D. skolos;
10) po santuokos nutraukimo palikti pavardes „D.“, „D“;
Šalies argumentai
11) priteisti ieškovei iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Jis daugiau kaip du metus nebegyvena su šeima, su ieškove visiškai nebendrauja, nesprendžia jokių klausimų, susijusių su bendrais šeimos reikalais. Ieškovės žiniomis atsakovas šiuo metu dirba Norvegijoje. Grįžęs iš užsienio, jis retkarčiais susitinka su dukromis. Visos skolos yra asmeninės atsakovo skolos: 496,20 Eur skola valstybei ir 75,19 Eur vykdymo išlaidos antstolei A. P. vykdomojoje byloje Nr. 0124/16/00006 susidarė dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Jau prasidėjus ir ilgą laiką besitęsiančiam teisminiam santuokos nutraukimo procesui, atsakovas padengė kreditorei UAB „Inkomlita“ 34207,86 Eur asmeninę skolą, 3079,93 Eur palūkanų, taip pat vykdymo išlaidas. Susidarius nemažoms skoloms, atsakovas vietoje to, kad bendrai šeimoje spręstų iškilusias problemas, nesprendė jokių klausimų dėl skolų grąžinimo, nesistengė tartis su kreditoriais ir ieškoti kompromiso. Priešingai - jis vengė kreditorių, slapstėsi. Buvusi kreditorė UAB „Inkomlita“ kreipėsi į teismą dėl skolininko, t. y. D. D., turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje jos ir D. D. nuosavybėje (civilinė byla Nr. e2VP-520-635/2017). Nors ji dirbo ir augino du nepilnamečius vaikus, tačiau į teismo posėdžius turėjo vaikščioti viena, atsakovas sąmoningai vengė į juos vykti ir spręsti susidariusią situaciją. Šios aplinkybės buvo santuokos iširimo priežastimi, o ne ieškovės neištikimybė, kadangi ji iki šiol gyvena viena. Atsakovas turi draugę, su kuria gyvena. Atsakovo šeimos interesų nepaisymą, lojalumo nebuvimo faktą patvirtina ir tai, kad jau iškėlus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, atsakovui buvo užvestos dvi naujos bylos dėl skolų išieškojimo, tačiau atsakovas apie šią aplinkybę ieškovės neinformavo, apie šias skolas jai nebuvo nieko žinoma. Už atsakovo asmenines skolas antstolė buvo areštavusi ieškovės darbo užmokestį, kuris yra jos vienintelės pajamos, iš kurių ji turi išlaikyti du vaikus. Atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas gerbti kitą sutuoktinį, remti jį tiek materialine prasme, tiek moraline, tiek psichologine prasmėmis sunkiu gyvenimo periodu. Dėl santuokos nutraukimo yra kaltas atsakovas, todėl prašo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Taip pat, ieškovė nurodo, kad abi dukros šiuo metu gyvena su ja šalims nuosavybės teise priklausančiame name. Mano, kad sugebės dukroms užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Dukros nori gyventi su ja ir šis noras neprieštarauja jų interesams. Teismui nustačius dukrų gyvenamąją vietą su ja, ji dukroms nedarys jokių kliūčių bendrauti su tėvu. Dukra Dt. lanko (duomenys neskelbtini) 1 klasę, o Dl. – tos pačios mokyklos 3 klasę. Abiejų dukrų sveikata yra prasta. Dm. lanko Šilutės meno mokyklos šokių klasę, mokestis per mėnesį yra 14 Eur, rūbus, batelius šokiams reikia pirkti patiems, važiuojant į konkursus taip pat reikia mokėti dalyvio mokestį, kuris vidutiniškai yra apie 10 Eur. Dm. serga Šprengelio liga, t. y. vienas jos menties raumuo yra trumpesnis, taip pat dukrai yra nustatyta įgimta stuburo skoliozė. Dėl šių ligų dukrai reikalingas nuolatinis reabilitacinis gydymas, kineziterapija, reikia vykti į sanatorijas, konsultacijas pas gydytojus specialistus į kitus miestus. Nors siuntimas į sanatoriją yra nemokamas, tačiau reikia primokėti, jeigu nori geresnių gyvenimo sąlygų, t. y. geresnio kambario, šaldytuvo. Dukra Dl. serga lėtiniu atopiniu dermatitu, alergine bronchų astma, jai nustatytas sistolinis širdies ūžesys. Jai reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra, vizitai pas gydytojus specialistus kituose miestuose. Taip pat dukrai Dl. yra blogas dantų sukandimas, jai reikės briketų, kainuojančių apie 1500 Eur. Be to, jai silpsta akys, atsirado vienos akies žvairumas, gydytojai paskyrė nešioti korekcinius akinius, kurie kainavo 100 Eur. Pas akių gydytoją reikės lankytis kas 6 mėnesius, galimai ateityje vėl reikės keisti akinius. Be lėšų gydymui, reabilitacijai, dukroms reikalingos lėšos maistui, rūbams, avalynei, mokymo priemonėms, higienos reikmenims, vitaminams, lavinimui. Dukra Dl. lanko šokių būrelį, už kurį kas mėnesį reikia mokėti 18 Eur, taip pat reikia pirkti šokių rūbus, batelius. Taip pat ji lanko robotikos būrelį, mokestis per mėnesį 25 Eur. Ieškovė nurodo dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamas darbo užmokestis yra minimalus. Atsakovas pagal specialybę yra statybininkas, jis yra sveikas, darbingas, šiuo metu važinėja dirbti į Norvegiją. Apie jo gaunamą atlyginimą ieškovei nėra žinoma. Atsakovas padengė įsiskolinimą - daugiau kaip 37000 Eur buvusiai kreditorei UAB „Inkomlita“, taip pat vykdymo išlaidas - daugiau kaip 2000 Eur antstolei. Tai rodo, kad jo turtinė padėtis šiuo metu yra pakankamai gera ir jis gali mokėti dukroms išlaikymą po 200 Eur kiekvienai kas mėnesį. Iki šiol atsakovas mokėjo po 150 Eur kiekvienai dukrai, šiuos pinigus ieškovei perduodavo per savo mamą. Tačiau tokio išlaikymo neužtenka, o atsakovo teiginiai, kad užtenka, yra deklaratyvūs, neparemti jokiais įrodymais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kiek jis šiuo metu uždirba. Be to ieškovė nurodė, kad nors atsakovas šiuo metu ir moka vaikams išlaikymą, tačiau laikotarpiu nuo 2015 m. kovo mėnesio iki 2016-08-31 jis dukroms išlaikymo nemokėjo, pradėjo mokėti nuo 2016-09-01. Atsakovas nuo 2015 m. pradžios pradėjo slapstytis nuo kreditorių, nutraukė santykius su ieškove, išėjo iš namų ir nebemokėjo dukroms išlaikymo. Tuo laikotarpiu Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-27 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-952-479/2015) atsakovui netgi buvo paskelbta paieška. Atsakovas, išvykęs į Vokietiją trims savaitėms, negrįžo tris mėnesius, apie save neteikdamas jokių žinių ir nemokėdamas išlaikymo vaikams. Per visą laikotarpį susidarė įsiskolinimas už 18 mėnesių. Skaičiuojant išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai, susidaro įsiskolinimas bendrai abiem dukroms 5400 Eur. Per šį laikotarpį atsakovas dukroms nupirko po batų porą, po suknelę ir palaidinę, viso už 300 Eur. Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jo mama B. D. pervedė ieškovei 500 Eur, taip pat mokėjo už dukrų darželį. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad tai vaikų močiutės parama anūkams, tačiau jeigu atsakovas tai traktuoja kaip jo mokėtą išlaikymą vaikams, tuomet šią sumą ieškovė išskaičiuoja iš išlaikymo įsiskolinimo. Ieškinyje įsiskolinimo laikotarpis yra nurodytas iki 2016-08-31, tuo tarpu iš B. D. sąskaitos išrašo matosi, kad 200 Eur buvo pervesta 2016-11-18, taip pat B. D. 2016-10-06 jai pervedė 290 Eur. Šios sumos, t. y. 490 Eur negali būti išminusuojamos iš išlaikymo sumos, kadangi jos buvo mokamos po 2016-08-31 ir jos skirtos vėlesniam išlaikymui, dėl kurio ginčo nėra. Todėl neaišku, iš kur atsakovas atsiliepime nurodo jo mamos sumokėtą 790 Eur sumą, kai B. D. pervesta suma įsiskolinimui padengti yra 300 Eur, pagal apmokėtus kvitus už darželį susidaro 307,88 Eur, iš viso 607,88 Eur. 2016-11-24 apmokėjimas už darželį negali būti išskaičiuojamas iš įsiskolinimo, nes ši suma įskaičiuota į išlaikymą nuo 2016-09-01. Atsakovas nurodo, kad jis skyrė 600 Eur automobilio remontui, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Ši suma už dujinės įrangos sutvarkymą nepagrįsta, nes už tokią sumą galima įdėti naują dujinę įrangą į automobilį, o tai nebuvo padaryta. Ieškovė sutinka, kad maksimali suma galėtų būti įskaičiuota 200 Eur. Ieškovė teigė, kad atsakovo nurodyti 440 Eur už malkas (nors ieškovė maniusi, kad jas nupirko atsakovo mama) yra akivaizdžiai per didelė suma, nes po metų ji pati pirko panašų malkų kiekį ir sumokėjo 200 Eur. Atsakovas nepateikė jo nurodytą išleistą sumą patvirtinančių dokumentų. Už malkas iš išlaikymo sumos ieškovė sutinka išskaičiuoti 200 Eur. Taip viso išlaikymo įsiskolinimo padengiama suma yra 1308 Eur. Šią sumą atėmus iš įsiskolinimo 5400 Eur, susidaro galutinė išlaikymo bendra skola 4092 Eur, kiekvienai dukrai po 2046 Eur. Šis išlaikymo įsiskolinimas susidarė už mažesnį negu trejų metų laikotarpį, todėl prašo jį priteisti iš atsakovo. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodė, kad santuokoje su atsakovu įgijo nekilnojamojo turto: 1300 Eur vertės 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1300 Eur vertės 0,0596 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 17000 Eur vertės pastatą - sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1998-06-25, 400 Eur vertės automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1995-11-22, 400 Eur automobilį „Mercedes Benz C230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1997-04-29, iš viso turto už 20700 Eur. Sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis šeimos gyvenamasis būstas, kuriame ieškovė šiuo metu gyvena su dviem nepilnametėmis dukromis. Atsakovas, palikęs šeimą, šiame būste nebegyvena, jo neprižiūri daugiau kaip du metus, šis gyvenamasis namas yra per mažas, kad jį būtų galima padalinti natūra, nes jo bendras plotas yra tik 51,93 kv.m. Du sodo sklypai yra prie šio gyvenamojo sodo pastato, jie užtikrina sodo pastato eksploatavimą. Todėl ieškovė prašo du sodo sklypus ir sodo pastatą natūra priteisti jai, o atsakovui ji sutinka sumokėti kompensaciją. Visus tris automobilius prašo priteisti atsakovui, nes jis juos valdė ir tebevaldo, ieškovei nėra žinoma jų buvimo vieta. Atsakovui atitektų turto iš viso už 1100 Eur, ieškovei – už 19600 Eur. Už jai atitenkančią didesnę turto dalį ji sutinka atsakovui sumokėti 9250 Eur kompensaciją. Nors atsakovas nurodo, kad nekilnojamojo turto vertė yra ženkliai didesnė, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, ji nurodo jo rinkos vertę. Jeigu atsakovas nesutinka su turto verte, jis turi pateikti turto vertinimą. Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.98 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Dar 2006-08-30 jos mama Z. A. padovanojo jai butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Sudarius santuoką, jame ji gyveno su atsakovu. Nusprendę statytis namą, jie įsigijo du vienas šalia kito esančius sodo sklypus ir pradėjo statytis namą, tačiau trūkstant lėšų, nutarė parduoti butą ir visas lėšas panaudoti gyvenamojo namo statybai. 2014-01-09 pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovė pardavė jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 54000 litų (15639,48 Eur). Visos šios gautos lėšos buvo panaudotos bendrosios jungtinės nuosavybės, t. y. sodo pastato statybai. Tuo laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo atsakovas, jau buvo praktiškai nemoki (bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-18 nutartimi), turėjo daug skolų, pajamų negaudavo, todėl atitinkamai ir atsakovas atlyginimo negaudavo. Ieškovės darbo užmokestis buvo minimalus, šių pinigų užteko tik pragyvenimui, todėl kitų pajamų įsirenginėti sodo pastatą neturėjo, išskyrus pinigus, gautus už jos parduotą asmeninę nuosavybę. Kadangi lėšos už jos parduotą asmeninę nuosavybę buvo panaudotos bendrosios jungtinės nuosavybės t. y. sodo pastato įgijimui, teismo prašė priteisti iš atsakovo pusę sumos jos asmeninių lėšų, panaudotų bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimui, t. y. 7819,74 Eur (15639,48 Eur. Ieškovė teigė, kad netiesa, kad atsakovo tėvai davė lėšų namo įrengimui, atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodė, kad 496,20 Eur skola valstybei ir 75,19 Eur vykdymo išlaidų antstolei A. P. vykdomojoje byloje Nr. 0124/16/00006; 1437,43 Eur skola ADB „Gjensidige“ ir 255,95 Eur vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0124/17/01414; 1887,35 Eur skola R. Š. ir 315,41 Eur vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0153/17/00665, yra asmeninės atsakovo D. D. skolos. Skola ADB „Gjensidige“, R. Š. susidarė tada, kai ji su atsakovu nebegyveno, jai apie šias skolas nieko nebuvo žinoma, jos buvo panaudotos atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui. Skola valstybei atsirado dėl neteisėtais atsakovo veiksmais padarytos žalos BUAB „(duomenys neskelbtini)“, apie kurią ieškovė nieko nežinojo. Be to, nurodė, kad išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.
2. Atsakovas D. D. priešieškiniu prašė:
1) šalių 2006-08-26 sudarytą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2) nustatyti nepilnamečių dukrų D. D. ir D. D. gyvenamąją vietą su motina - ieškove;
3) priteisti iš jo nepilnametėms dukroms išlaikymą kiekvienai po 150 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jų pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Dukroms priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę;
4) priteisti iš jo nepilnametėms dukroms kiekvienai po 2148,36 Eur išlaikymo įsiskolinimą;
5) po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti 3000 Eur vertės 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., 0,0596 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą - sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 25000 Eur, iš viso turto už 28000 Eur, o jam priteisti iš ieškovės 14000 Eur piniginę kompensaciją už jai atitekusį nekilnojamąjį turtą;
6) nustatyti, kad skolos kreditoriams: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), antstolėms A. P., A. T., ADB „Gjensidige“, R. Š. yra asmeninės atsakovo skolos;
7) po santuokos nutraukimo palikti santuokoje turėtas pavardes;
8) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad prieštarauja, jog santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės. Iš dalies sutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad šalys apie du metus kartu nebegyvena bei nebendrauja, tačiau tai nėra atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo. Ji nutrūko dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo neištikima atsakovui, pati pripažino, kad turi kitą vyrą, su kuriuo nori kartu gyventi bei planuoti tolimesnį savo gyvenimą. Būtent po šios aplinkybės sužinojimo atsakovas išvyko dirbti ir gyventi į Norvegiją. Atsakovui yra žinoma, kad ieškovė ir šiuo metu gyvena su svetimu vyru bei toliau yra neištikima atsakovui. Atsakovas nurodė, kad su ieškove kartu nebegyvena ir jokių santykių nepalaiko nuo 2015-07-15. Taip pat atsakovas nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ieškovės prašomo 200 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo šiuo metu iš gaunamų pajamų negali skirti, nes materialinė padėtis yra sunki, jis turi negrąžintų paskolų. Sutinka mokėti kiekvienai dukrai po 150 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės. Toks išlaikymas yra pakankamas tokio amžiaus vaikui. Tiek pat turi prisidėti ir ieškovė, tuomet kiekvienai dukrai kas mėnesį būtų skirta po 300 Eur. Atsakovas nurodė nesutinkantis, kad neteikė nepilnametėms dukroms išlaikymo nuo 2015 m. kovo mėnesio, nes iki 2015-07-15 šalys su vaikais gyveno kartu ir kartu vedė bendrą ūkį. Nuo 2015-07-15 iki 2016-08-31 atsakovas mokėjo kiekvieną mėnesį už nepilnamečių dukrų lopšelį - darželį „Žvaigždutė“, iš viso sumokėjo 521,64 Eur, be to, per savo mamą B. D. pervedė ieškovei vaikams skirtą išlaikymą 790 Eur. Taip pat skyrė 600 Eur ieškovės automobilio remontui, pirko malkų už 440 Eur, viso 1751,64 Eur. Atsakovas pripažino, kad yra išlaikymo įsiskolinimas nepilnametėms dukroms, tačiau jis yra tik už 13 mėnesių, t. y. 13x300-3900 Eur - 1751,64 Eur=2148,36 Eur. Sutiko, kad ši suma būtų iš jo priteista. Atsakovas priešieškinyje taip pat nurodė, kad ieškovės nurodyta nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovas kreipėsi į turto vertintoją UAB „Resto Group“, kuris nurodė, kad 0,0596 ha žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra 25000 Eur, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 3000 Eur. Taip pat nurodė, kad automobilių „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz C230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) seniai nebėra, jie buvo priduoti į metalo laužo supirktuvę, nes buvo labai seni ir techniškai netvarkingi, todėl kilnojamasis turtas nedalintinas. Atsakovas sutiko, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas: 0,0596 ha žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), kurių vertė 25000 Eur, ir 3000 Eur vertės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų asmeninės nuosavybės teise priteistas ieškovei, o atsakovui iš jos būtų priteista 14000 Eur piniginė kompensacija. Taip pat atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 7819,74 Eur piniginės kompensacijos iš jo priteisimo už ieškovės parduotą asmeninę nuosavybę. Dalis pinigų tikrai buvo panaudota namo statybai, tačiau ieškovė nenurodė aplinkybių, kad atsakovo tėvai taip pat prisidėjo asmeniniais pinigais prie šio gyvenamojo namo statybos bei pats atsakovas su savo tėvu jų pastangomis ir darbu pastatė šį namą. Be to, atsakovas su savo tėvu prie šio gyvenamojo namo pastatė priestatą, kuris buvo pastatytas iš atsakovo ir jo tėvo asmeninių lėšų. Todėl piniginė kompensacija iš atsakovo neturi būti priteisiama. Atsakovas sutiko, kad abu sutuoktiniai yra sveiki ir darbingi, todėl priteisti išlaikymą vienas kitam nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo priešieškinį nurodė, kad nesutinka su priešieškinio reikalavimu, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Ji jam buvo ištikima gyvenant kartu, santuoka iširo dėl to, kad atsakovas paliko šeimą sunkiu jai laikotarpiu ir ja nesirūpino. Atsakovas nepateikė jokių jos neištikimybės įrodymų, taip pat nenurodė jokių faktinių aplinkybių dėl jos kaltės. Priešingai nei nurodė atsakovas, ji iki šiol gyvena viena su dukromis. Tuo tarpu pats atsakovas gyvena su kita moterimi. Taip pat ieškovė nesutikoa su priešieškinio reikalavimu, kad atsakovas vaikų išlaikymui mokėtų po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, ši suma yra per maža, nes abi dukros turi sveikatos sutrikimų, joms reikalingas gydymas, dukros lanko papildomus užsiėmimus, būrelius, kurie yra mokami. Taip pat reikalingos lėšos vaikų rūbams, avalynei, maistui, lavinimo priemonėms, vitaminams. Lėšų poreikį ji pagrindė. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo dabartinę turtinę padėtį, gaunamas pajamas. Jis yra sveikas ir darbingas, šiuo metu gyvena ir dirba Norvegijoje, pagal profesiją yra statybininkas. Tikėtina, kad atsakovas Norvegijoje gauna pakankamai dideles pajamas, todėl vengia teismui pateikti duomenis apie jų dydį. Ieškovė nesutiko ir su atsakovo priešieškinio reikalavimu, kad jis dviem dukroms išlaikymo įsiskolinimo yra skolingas tik 2148,36 Eur, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė ne nuo 2015 metų kovo mėnesio, bet nuo 2015-07-15. Neteisingos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad iki 2015-07-15 šalys vedė bendrą ūkį ir atsakovas išlaikė vaikus. Atsakovas nuo 2015 m. pradžios pradėjo slapstytis nuo kreditorių, nutraukė santykius su ieškove, išėjo iš namų ir nebemokėjo dukroms išlaikymo, kadangi tuo metu jis pajamų neturėjo. Atsakovo teiginį, kad jis 2015-07-15 dar gyveno kartu su ieškove, paneigia Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-27 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-952-479/2015) paskelbta atsakovo paieška. Be to, ieškovė nesutiko ir su atsakovo nurodyta ginčo turto verte. Atsakovo pateiktas 2018-12-17 UAB „Resto Group“ raštas dėl nurodyto turto vertės negali būti kaip turto vertinimo dokumentas ir juo vadovautis byloje nėra jokio pagrindo. Pačiame rašte nurodyta, kad jis neturi juridinės galios, yra tik informacinio pobūdžio, skirtas tik užsakovui ir neatitinka turto vertinimo turinio, taip pat negali būti laikomas turto vertinimo dokumentu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie dalijamo nekilnojamojo turto vertę, apie tai, kad automobilius pridavė į metalo laužą, apie šių automobilių utilizavimą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas automobilius pardavė kaip važiuojančias transporto priemones. 2015 m., tikslaus laiko nepamena, ieškovę apklausė policijos pareigūnai dėl to, kad atsakovas pardavė areštuotą automobilį „VW Transporter“ ir dėl šio fakto buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tuo laiku atsakovas jau slapstėsi nuo kreditorių. Kadangi ji jokių aplinkybių dėl šio automobilio nežinojo, todėl nieko paaiškinti ir negalėjo. Kiek jai yra žinoma, D. D. už areštuoto automobilio pardavimą buvo paskirta arešto bausmė. Net jeigu atsakovas ir pridavė nurodytus automobilius kaip metalo laužą, tai jis padarė be ieškovės žinios ir nepateikė įrodymų, kad gautas lėšas panaudojo šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovas šiuo atveju jai turi kompensuoti 1/2 dalį automobilių, kuriuos pardavė be jos žinios, vertės. Nors atsakovas ir nurodo, kad jo tėvai asmeniniais pinigais prisidėjo prie namo statybų, tačiau nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, taip pat nenurodė konkrečios sumos, priešieškinyje nereiškė reikalavimo priteisti jam kompensaciją.
4. Trečiasis asmuo VMI prie FM atsiliepime nurodė, kad sutiko, jog atsakovo D. D. skolos valstybei būtų pripažintos atsakovo asmeninėmis prievolėmis (t. 1, b. l. 178, 179).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies; priešieškinis patenkintas iš dalies. Teismas nusprendė nutraukti santuoką, 2006-08-26 Kėdainių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.248), sudarytą D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl D. D. kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko pavardes D., D. Nustatė nepilnamečių vaikų Dt. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir Dl. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisė iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų Dt. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir Dl. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2017-08-01 po 200 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja paskiriant I. D.. Priteisė iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2015-03-01 iki 2016-08-31 dukroms Dt. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir Dl. D., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 2046 Eur, priteistų lėšų tvarkytoja paskiriant I. D.. Priteisė I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7819,74 Eur kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įgijimui. Nustatė, kad 496,20 Eur skola valstybei ir 75,19 Eur vykdymo išlaidų antstolei A. P. vykdomojoje byloje Nr. 0124/16/00006; 1437,43 Eur skola ADB „Gjensidige“ ir 255,95 Eur vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0124/17/01414; 1887,35 Eur skola R. Š. ir 315,41 Eur vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0153/17/00665, yra asmeninės atsakovo D. D. skolos. Priteisė iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1165 Eur bylinėjimosi išlaidų I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei 674 Eur žyminio mokesčio ir 68,65 Eur pašto išlaidų valstybei. Priteisė iš I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,16 Eur pašto išlaidų valstybei. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nusprendė vykdyti skubiai. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-11-24 nutartį dėl antstolės S. S. vykdomo išieškojimo sustabdymo vykdomojoje byloje Nr.00184/16/02346 bei 2018-03-02 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartį dėl antstolės A. T. vykdomo išieškojimo sustabdymo vykdomojoje byloje Nr.0153/17/00665 nusprendė panaikinti sprendimui įsiteisėjus. 2019-01-30 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo panaikino nuo sprendimo priėmimo dienos.
5.1. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 1300 Eur vertės 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1300 Eur vertės 0,0596 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 17000 Eur vertės sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vertės automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur automobilį „Mercedes Benz C230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8, 9, 10- 11, 15, 16).
5.2. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės ir atsakovo santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalys jau yra nustatytos Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-520-635/2017 (t. 2, b. l. 123-128, 178-182), todėl šių daiktų padalijimo klausimas nebesprendė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas padalyti santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovui D. D. 9250 eurų kompensaciją iš I. D. už jai atitenkantį didesnės vertės turtą buvo atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą ir santuokoje įgytą turtą padalyti taip: I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0.0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1300 eurų; 0.0596 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1300 eurų; pastatą- sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 17000 eurų, viso turto už 19600 eurų; D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti : automobilį „Audi A6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1998-06-25, kurio vertė 300 eurų ; automobilį „VW Transporter“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1995-11-22, kurio vertė 400 Eur; automobilį „Mercedes Benz C230“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1997-04-29, kurio vertė 400, viso turto už 1100 euru. Priteisti D. D. iš I. D. 9250 eurų kompensaciją už I. D. atitenkantį didesnės vertės turtą. Pakeisti 2019 m. kovo 12d. Tauragės apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir visas išlaidas, ieškovės patirtas pirmosios instancijos teisme, priteisti ieškovei iš atsakovo. Panaikinti 2019 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl 17,16 eur pašto išlaidų priteisimo iš I. D. valstybei. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei I. D. iš atsakovo D. D. išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai skundo argumentai:
6.1. Padalyti santuokoje įgytą turtą mano ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje turėjo pareigą Tauragės apylinkės teismas, tačiau to nepadarė. Turtas nebuvo padalytas bendru susitarimu notarine tvarka(CK 3.59 str.).
6.2. Susidarė situacija, kad ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytas turtas nebuvo padalytas nutraukiant santuoką, o tik buvo nustatyta turto dalis kitoje byloje. Tokia susidariusi teisinė situacija prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai praktikai.
7. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Ieškovės ir atsakovo santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalijimo klausimas išspręstas Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-520-635/2017.
7.2. Teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
9. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. D. ir atsakovas D. D. susituokė 2006 m. rugpjūčio 26 d. Kėdainių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 248) (t. 1, b. l. 6). Šalys turi dvi nepilnametes dukras: Dt. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir Dl. D., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir su ja susijusiomis teisinėmis pasekmėmis.
12. Apeliacinės instancijos teisme vyksta ginčas dėl santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovės ir atsakovo santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalys jau yra nustatytos Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-520-635/2017 (t. 2, b. l. 123-128, 178-182), šių daiktų padalijimo klausimas nesprendė. Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, mano, kad turtas turi būti padalytas. Atsakovas pritaria teismo pozicijai.
13. Teisėjų kolegija pažymi, jog Civilinio kodekso (toliau CK) 3.100 straipsnio 4 punktas numato, kad bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. CPK 385 str. 1 dalis numato, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo , jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu(motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. CK 3.59 straipsnis numato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu(motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių sutarimu, patvirtintu notarine tvarka.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje praktikoje taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad nutraukiant santuoką be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018m. gruodžio 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 18p.); Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015m. gruodžio 23d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-695-219/2015).
15. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Tauragės apylinkės teismas, atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimą padalyti santuokoje įgytą turtą motyvavo tuo, kad santuokoje įgytas turtas, kurį buvo prašoma padalyti, šio turto dalys tarp ieškovo ir atsakovo yra nustatytos Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-520-635/2017, todėl turto (kilnojamojo ir nekilnojamojo) padalijimo klausimo nebesprendė.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2017m. gruodžio 21 d. nutartimi pagal buvusio kreditoriaus UAB ,Inkomlita“ prašymą nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje nustatė skolininko atsakovo D. D. turto dalį ieškovės ir D. D. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017m. gruodžio 21d. nutartimi nustatė, kad atsakovui D. D. priklauso 1/2 dalis po santuokos sudarymo įgyto ir bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio viso turto.
17. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismas 2017m. gruodžio 21 d. atsakovui D. D. 1/2 dalį santuokoje įgytą turtą nustatė vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2dalies nuostatomis, kurios numato, kad jeigu vykdymo procese skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, tai kreditorius turi teisę antstolio pasiūlymu su prašymu kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
18. Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacinėje praktikoje dėl CPK 667 straipsnio nuostatų taikymo yra suformavęs praktiką, kad vykdymo procese yra nustatoma areštuoto bendrosios jungtinės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kita materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. lapkričio 9d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016, 16p.); 2013m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).
19. Taigi, pritartina apeliantei, kad vadovaujantis CPK 667 straipsniu ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, Šilutės rajono apylinkės teismas 2017m. gruodžio 21 d. nutartimi tik nustatė atsakovo D. D. 1/2 turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą, bet nepadalijo santuokoje įgyto turto.
20. Šiuo atveju konstatuotina, kad Tauragės apylinkės teismas turėjo pareigą padalyti santuokoje įgytą turtą, tačiau to nepadarė. Tauragės apylinkės teismui atsisakius padalyti konkretų santuokoje įgytą turtą, buvo pažeistas CPK 385 straipsnis, buvo pažeistos CK 3.59 straipsnio imperatyvios nuostatos, taip pat nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
21. Teisėjų kolegija dėl anksčiau nurodytų argumentų konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta padalyti santuokoje įgytą turtą ir išspręsti kompensacijos klausimą yra neteisėta ir nepagrįsta.
22. Ieškovė ir atsakovas procesiniuose dokumentuose prašė padalyti santuokos metu įgytą turtą, ir ieškiniu, ir priešieškiniu buvo prašoma nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei, o kilnojamąjį atsakovui. Teisėjų kolegija su tokiu padalijimo būdu sutinka. Ieškovė pateikė turto kainų vertes, jos atitinka dabartines rinkos kainas. Atsakovas ginčijo nekilnojamojo turto vertes, tačiau įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių kitas vertes, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas, nurodydamas, kad automobilių nebėra, vėlgi tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, dėl to šis turtas irgi įtrauktinas į dalytino turto balansą.
23. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei priteistinas nekilnojamasis turtas, atsakovui automobiliai, atsakovui iš ieškovės priteistina kompensacija už -ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį.
24. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
25. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ieškovei priteisiant nekilnojamąjį tirtą, atsakovui automobilius, atsakovui iš ieškovės priteistina kompensacija už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
26. Apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeitė skundžiamą teismo sprendimą, todėl atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
27. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai faktiškai patenkinti.
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
29. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: 265 Eur žyminio mokesčio bei 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
30. Faktiškai tenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, priteisiamos ieškovei. Pažymėtina, kad jos sumokėti 1500 Eur už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos nuo 1165 Eur padidintinos iki 1765 Eur, panaikintina sprendimo dalis, kuria iš ieškovės valstybei priteista 17,16 Eur pašto išlaidų, minėta suma priteistina iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
32. Tenkinus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, nuo kitos mokėjimo dalies buvo atleista. Atsižvelgiant į procesinį sprendimą ieškovei iš atsakovo priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
33. Apeliantės išlaidos, dėl kurių prašymas pateiktas 2019 m. lapkričio 14 d., negali būti kompensuojamos, nes prašymas dėl jų priteisimo pateiktas jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos`(2019 m. spalio 17 d.) (CPK 251 straipsnis, CPK 253 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
nutaria
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas padalyti santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovui D. D. 9250 eurų kompensaciją iš I. D. už jai atitenkantį didesnės vertės turtą buvo atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – santuokoje įgytą turtą padalyti taip:
I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti 0.0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1300 Eur; 0.0596 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1300 Eur; pastatą- sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 17000 Eur, viso turto už 19600 Eur;
D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Audi A6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1998 m. birželio 25 d., kurio vertė 300 Eur ; automobilį „VW Transporter“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1995 m. lapkričio 22 d., kurio vertė 400 Eur; automobilį „Mercedes Benz C230“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1997 m. balandžio 29 d., kurio vertė 400 Eur, viso turto už 1100 Eur.
Priteisti D. D. iš I. D. 9250 Eur kompensaciją už I. D. atitenkantį didesnės vertės turtą.
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 12d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ieškovei iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 1165 Eur padidinti iki 1765 Eur.
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl 17,16 Eur pašto išlaidų priteisimo iš I. D. valstybei ir šias 17,16 Eur pašto išlaidas priteisti iš atsakovo D. D..
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ieškovei I. D. priteisti iš atsakovo D. D. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.