- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-22
- Bylos Nr.
- e2-225-842/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Ieškovas
- K. Č.
- Atsakovas
- V. Č.
- Trečiasis asmuo
- I. K., Luminor Bank AS
- Advokatai
- Renata Narbutienė, Dovilė Ulbinienė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Č. ieškinį atsakovui V. Č. bei pagal atsakovo V. Č. priešieškinį ieškovei K. Č. dėl santuokos nutraukimo ir tuo susijusių pasekmių, tretieji asmenys byloje – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė K. Č. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (teisme gautas 2023 m. rugpjūčio 10 d.), patikslintais reikalavimais dėl bendravimo tvarkos (teisme gauti 2024 m. vasario 9 d), prašydama šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo V. Č. kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei K. Č. palikti santuokoje turėtą pavardę „Č.“, nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A. Č. gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo V. Č. išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. Č., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Eur (keturis šimtus eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos (2022-06-16) iki vaiko pilnametystės, paskirti K. Č. nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais, nustatyti, kad vaikui teikimas išlaikymas sumokamas iki kiekvieno mėnesio 15 (penkioliktos) dienos į ieškovės K. Č. sąskaitą, sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes taikyti nuo gyvenimo skyrium pradžios, t.y. nuo 2019 m. liepos 1 d., nustatyti ieškovės prašomą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo ir padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: po santuokos nutraukimo K. Č. asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,0553 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. k.v., esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį 62,74 kv. m. bendro ploto pastatą – sodo pastatą su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 2019-07-01 sudarė 54 600,00 Eur be mokėtinos kompensacijos atsakovui V. Č., V. Č. ir K. Č. įsipareigojimus pagal 2018 m. liepos 12 d. kreditavimo sutartį Nr. 2420-2018-137984, pasirašytą su Luminor Bank AB, pripažinti asmenine K. Č. prievole, priteisti iš atsakovo V. Č. 1 452,83 Eur dydžio kompensaciją K. Č. naudai už atsakovo gautą draudiminę išmoką iš AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2021 m. birželio mėn. įvykusio draudiminio įvykio adresu (duomenys neskelbtini) ir 484,22 Eur nuostolius, susidariusius dėl draudimo išmokos nesumokėjimo ieškovei, priteisti iš atsakovo V. Č. ieškovei K. Č. 5 850 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) kompensaciją už ieškovės K. Č. grąžintą skolą N. Č. ir šalių panaudotas lėšas namo įrengimui iki 2019 m. liepos 1 d., priteisti iš atsakovo V. Č. ieškovei K. Č. 63,83 Eur už ½ sodų bendrijai padengtos skolos, ieškovei iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu susipažino 2017 m. pavasarį. Iki to laiko K. Č. su sūnumi iš pirmosios santuokos gyveno vieno kambario bute, priklausančiame jos tėvams, o atsakovas nuomojosi butą. Ieškovė gavo stabilias ir ganėtinai nemažas pajamas, todėl turėjo galimybes su sūnumi atostogauti užsienyje net keletą kartų per metus, taip pat ilsėtis ir Lietuvos pajūryje, lankyti teatrus, kinus, vasaros savaitgaliais važiuoti į ekskursijas, t.y. užtikrinti savo sūnui ir sau orų gyvenimą bei turiningą laisvalaikį. Atsakovas skundėsi, kad jam sunkiai sekasi pragyventi iš jo turimų pajamų, nes moka buto nuomą, taip pat privalo teikti išlaikymą dviem vaikams iš pirmos santuokos ir buvo minėjęs, kad vienintelis laiko praleidimas su vaikais, ką jis galėjo leisti, yra pasivaikščiojimas. Ieškovei pradėjus lauktis kūdikio, šalys pradėjo planuoti kurti šeimą ir įsigyti nuosavą būstą, todėl 2017 m. gruodžio 31 d. V. Č. persikėlė gyventi pas ieškovę į jos tėvams priklausantį vieno kambario butą. Jo mokėti nuomos pinigai, kurių nuo bendro šalių gyvenimo pradžios nebereikėjo mokėti, turėjo būti kaupiami pradiniam įnašui namui įsigyti, tačiau sukaupti piniginių lėšų šiam įnašui nepavyko. (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką. Tuo metu atsakovas papildomai įsidarbino kitoje įmonėje ((duomenys neskelbtini)), kurioje reikėjo dirbti vieną parą per savaitę, tokiu būdu padidindamas pajamas, siekiant sutuoktiniams gauti paskolą gyvenamajam būstui įsigyti. Atsakovas pinigus pradėjo leisti savo asmeninėms pramogoms su vaikais iš pirmosios santuokos. Deja, šiose pramogose nedalyvaudavo nei ieškovė, nei jos sūnus iš pirmosios santuokos. Ši situacija kėlė ieškovei nemažą nusivylimą sutuoktinio elgesiu ir nepasitenkinimą santuokiniais santykiais. Laikui bėgant pradėjo trūkti pinigų maistui. Vėliau tarp sutuoktinių pradėjo kilti nesutarimai dėl nepilnamečio ieškovės sūnaus iš pirmosios santuokos E. P., kuris gyveno kartu, nors ši aplinkybė atsakovui nuo pat bendro gyvenimo pradžios buvo žinoma. Jis susidariusią situaciją pradėjo lyginti su savo vaikais iš pirmosios santuokos, teigdamas, jog jo vaikai negyvena su juo, tai jis nori, kad ir ieškovės sūnus negyventų su motina. Ieškovei laukiantis kūdikio, atsakovas pradėjo gąsdinti, kad ją paliks. Iš atsakovo pusės prasidėjo psichologinis ir finansinis/ekonominis smurtas tiek ieškovės, tiek jos mažamečio sūnaus atžvilgiu. Dėl nuolat patiriamų išgyvenimų (duomenys neskelbtini) (vienu mėnesiu anksčiau) ieškovei prasidėjo priešlaikinis gimdymas ir gimė sūnus su rimtomis sveikatos problemomis. Tuo pat metu šalys nusipirko ir žemės sklypą su sodo namu (85 proc. baigtumo), pasinaudojant banko suteikta paskola gyvenamajam būstui įsigyti ir jam įsirengti. Kadangi aukščiau minimo pradinio įnašo sumos šalims nepavyko sutaupyti, todėl 10 000 Eur teko skolintis iš atsakovo tėvo N. Č. su sąlyga, kad per tris metus paskolintos lėšos turi būti sugrąžintos. Dalį piniginių lėšų, skirtų įsigyto būsto įsirengimui, bankas išmokėjo iš karto, o kita dalis turėjo būti išmokėta po to, kai namo baigtumas turėjo sudaryti 100 proc., t. y. su sąlyga, kad turi būti užbaigti statybos darbai ir namas įrengtas per vienerius metus. Tačiau šios sąlygos sutuoktiniai neįvykdė, todėl bankas padidino palūkanas. Pagal 2018-07-12 Kreditavimo sutartį Nr. 2420-2018-137984 pirmus metus šalys turėjo mokėti tik palūkanas (t. y. apie 95 Eur/mėn.), o paskolos grąžinamosios dalies mokėjimai buvo atidėti metams. Už gautą pirmą dalį banko kredito namo įsirengimui (3 200 Eur) buvo įrengtas gręžinys ir valymo įrenginys. Kadangi tolimesniam namo įsirengimui neužteko gautos paskolos, buvo nuspręsta panaudoti turimas asmenines lėšas (kurias sutuoktiniai turėjo sutaupę iki bendro gyvenimo pradžios laikotarpio). Už šias lėšas buvo įsigytos namui grindys, šildymo katilas, boileris, trimeris žolei pjauti bei kai kurios kitos reikalingos medžiagos (cementas lieti grindims ir pan.). Gimus sūnui situacija šeimoje ir šalių santykiai tik blogėjo. Atsakovas praktiškai atsiribojo nuo šeimos, buities, sūnaus A. auginimo. Jis žymiai daugiau dėmesio skyrė savo buvusiai šeimai, pradėjo teigti, kad norėtų, jog jo jauniausiojo sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, nors keturių asmenų šeima tuo metu dar gyveno 1 kambario bute, o įsigyto nebaigtos statybos namo remontas vyko itin vangiai. Tik ieškovės tėvo pagalba buvo išbetonuotos grindys ir išdažytos vieno kambario trys sienos. Atsakovas pradėjo kalbėti apie namo pardavimą, pradėjo rašyti raštelius, kad palieka ieškovę, kadangi didžiąją dalį savo daiktų jau buvo pervežęs į naujai įsigytą sodo namą (savaitgaliais atsakovas nakvodavo sodo pastate). Ieškovės tėvai, stebėdami neatsakingą atsakovo požiūrį į šeimą, pinigų trūkumą maistui bei vaistams, atsiradusią neseniai gimusio sūnų A. (duomenys neskelbtini), pradėjo teikti pagalbą tiek maistu, tiek daiktais. Įsigytą žemės sklypą su sodo namu ieškovė norėjo išsaugoti, o ne parduoti, kaip to pageidavo atsakovas. Galiausiai atsakovas, turėdamas puikias teisines žinias (yra pabaigęs (duomenys neskelbtini) universitetą ir įgijęs teisinį išsilavinimą), pats parengė sutartį, kokiomis sąlygomis jis atsisakytų įgyto bendro namo, o ieškovė galėtų jį perimti savo asmeninėn nuosavybėn. 2019 m. liepos mėn. 30 d. notarine tvarka buvo patvirtintas šalių pasiektas susitarimas, o atsakovas paliko šeimą. Atsakovas, neišlaikęs naujos šeimos iššūkių, pradėjo gyventi kartu su savo jauniausiu sūnumi iš pirmosios santuokos išsinuomotame bute. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovas šį susitarimą pasirašė būtent tuo momentu, kai bankas padidino būsto palūkanų įmokas sutuoktiniams neįvykdžius kredito sutartimi prisiimto įsipareigojimo iki nustatyto termino priduoti įsigytą nekilnojamąjį turtą 100 proc. baigtumu. Per visą šalių bendro gyvenimo laikotarpį atsakovo tėvui N. Č. buvo atiduota tik 500 Eur skolos, o atsakovui išsikeliant gyventi atskirai, namo baigtumas sudarė tuos pačius 85 proc. Dėl šios priežasties kreditą suteikęs bankas pritaikė baudą - padidino palūkanų normą ir neišdavė likusios paskolos dalies (namui įsirengti). Taip pat buvo susidaręs įsiskolinimas Sodų bendrijai (nario įstojimo mokestis ir mokestis už sklypą), kurį taip pat padengė ieškovė. Ieškovė, siekdama išsaugoti įsigytą gyvenamąjį būstą, pradėjo jos tėvų dovanotomis ir skolintomis lėšomis vykdyti susitarimo su atsakovu sąlygas, t. y. pagal su atsakovu pasirašytą ir notaro patvirtintą susitarimą buvo atiduota likusi 9 500 Eur dydžio skola atsakovo tėvui N. Č. ir 1 000 Eur atsakovui jo įneštų pinigų, vykdant namo statybos darbus. Taip pat ieškovė pradėjo vykdyti statybos darbus, kad įregistruoti įsigyto statinio 100 proc. užbaigtumą, siekiant kad bankas sumažintų taikomą palūkanų normą (jos, kaip minėta, buvo padidintos, kadangi laiku nebuvo įregistruotas įsigytas pastatas 100 proc. baigtumu). Šias ieškovės nurodytas aplinkybes bylos nagrinėjimo metu atsakovas neigė, tačiau jos patvirtintos kreditą suteikusio banko pateiktais duomenimis. Tuo pačiu ieškovė sumokėjo įsiskolinimą sodų bendrijai, pradėjo mokėti visus reikalingus mokėjimus bendrijai, kurioje yra sodo pastatas, taip pat buvo pradėta mokėti už būsto draudimą į atsakovo sąskaitą. Atsakovo reikalavimu ieškovė 2023 m. sudarė naują būsto draudimo sutartį. Atsakovas nuo gyvenimo skyriumi pradžios (2019-07-01, nors šalys jau nuo 2019 metų pradžios bendravo tik epizodiškai) nei piniginėmis lėšomis, nei fiziniu darbu neprisidėjo prie įsigyto sodo pastato išlaikymo, vykdomų statybos darbų, kredito mokėjimo, dokumentų parengimo namo 100 proc. baigtumo įregistravimui, gerbūvio tvarkymo, būsto draudimo, mokesčių sodų bendrijai mokėjimo. Tokį savo nusišalinimą atsakovas argumentavo tuo, kad į namą jis nepretenduoja, todėl jis nenori investuoti savo lėšų į turtą, kuris jam nepriklauso. Per visą laikotarpį, kai šalys gyveno skyrium ir kai ieškovė savo lėšomis ir jėgomis vykdė namo statybos užbaigimo darbus, ji grąžino skolas atsakovo tėvui N. Č., sumokėjo susidariusius įsiskolinimus bendrijai, tvarkė namo gerbūvį, aplinką, vykdė turimą susitarimą su atsakovu, pastarasis nereiškė jokių pretenzijų. Kai buvo užbaigtos statybos ir įregistruotas 100 proc. sodo pastato statybų užbaigimas, sutvarkytas gerbūvis ir ieškovei pagal šalių pasirašytą 2019-07-30 susitarimą liko įvykdyti paskutinį punktą, nuo 2021 m. spalio mėn. atsakovas pradėjo reikalauti papildomų sumų, kurių dydis sudarė virš 10 000 Eur. Atsakovas, nesilaikydamas su ieškove pasirašyto susitarimo, pakeitė savo nuomonę ir ieškovei jam priklausančios dalies nuosavybės nebeperleido, taip pat neatliko būtinų veiksmų (pagal susitarimą prisiimtų įsipareigojimų), kad kreditą išdavęs bankas galėtų jį pašalinti iš solidariosios prievolės. 2021 m. vasarą įvyko avarija – trūko hidroforas ir užliejo namą. Kadangi draudimo sutartis buvo sudaryta atsakovo vardu (nors įmokas ir už draudimą mokėjo ieškovė), draudimo kompanija išmokėjo kompensaciją į atsakovo sąskaitą (pastarasis minėjo, kad buvo pervesta apie 1 500 Eur). Iš į bylą pateiktų duomenų, atsakovo pasisavinta, gavus išmokėjimą iš draudimo bendrovės, ir ieškovei negrąžinta draudimo išmoka sudarė 1 452,83 Eur. Šią draudimo išmokos sumą atsakovas nepagrįstai pasisavino ir jos iki šiol negrąžina ieškovei, nors po susitarimo pasirašymo iki šiol visas įmokas tiek už draudimą, tiek paskolos ir palūkanų mokėjimus ir bet kokį kitą rūpinimąsi nuosavybe vykdo tik ieškovė. Piktybiškai besielgiančiam atsakovui išmokėta draudimo išmoka apėmė draudiminio įvykio metu padarytai žalai atstatyti reikalingų medžiagų ir specialisto (meistro paslaugų) išlaidas, šiai dienai pakilus prekių ir paslaugų kainoms, nėra pakankama žalos atstatymo medžiagoms įsigyti ir darbams atlikti. Dėl atsakovo kaltės, pasisavinant draudimo išmoką, ieškovė patiria ženklius tiesioginius finansinius nuostolius. Turtui padarytos žalos atstatymo darbai dar nėra iki šiol atlikti ir ieškovė reiškia atsakovui reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo bei nuostolių atlyginimo. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įgytas šis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas 85 proc. baigtumu, o 2020-07-23 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 buvo įregistruotas statinys 100 proc. baigtumu. Šio turto vidutinė rinkos vertė šalių gyvenimo skyrium pradžioje 2019-07-01 pagal ekspertų pateiktą išvadą sudarė 54 600 Eur. Turtas įsigytas už 56 000 Eur. Kadangi šalys neturėjo pakankamai lėšų šio turto įsigijimui, todėl pinigines lėšas teko skolintis. Dėl šios priežasties ieškovė ir atsakovas kreipėsi į Luminor Bank AS tikslu gauti finansavimą nekilnojamojo turto įsigijimui. Kadangi banko suteikiamas kreditas – 47 600,00 Eur suma (pagal 2018-07-12 kreditavimo sutartį Nr. 2420-2018-137984, pasirašytą su Luminor Bank AS) nebuvo pakankamas, todėl papildomai pinigines lėšas - 10000,00 Eur skolino atsakovo tėvas N. Č. (panaudota suma pagal turto pirkimo-pardavimo sandorį – 8 400,00 Eur). Pagal 2018-07-12 kreditavimo sutartį Nr. 2420-2018-137984 Luminor Bank AS suteikė V. Č. ir K. Č. 47 600,00 Eur dydžio paskolą, kurios paskirtis - finansuoti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą. Atsižvelgiant į tai, kad sodo pastatas buvo nebaigtos statybos (įsigyto pastato baigtumas sudarė 85 proc.), todėl Luminor Bank AB turėjo suteikti papildomą 6 400,00 Eur dydžio paskolą, skirtą sodo pastato, esančiam (duomenys neskelbtini), įrengimui (2018-07-12 kreditavimo sutartis Nr. 2420-2018-137984, pasirašyta tarp Luminor Bank AB atstovo ir kredito gavėjų V. Č. ir K. Č.). Ieškovei ir atsakovui įsigijus nekilnojamojo turto objektą (nebaigtos statybos), jokie sodo pastato statybos darbai taip ir nebuvo atlikti. Gauta banko paskola sodo pastato įrengimui (buvo sumokėta pirmoji išmoka, sudaranti 3 200,00 Eur), kuri turėjo būti panaudota sodo pastato įrengimui, buvo panaudota kitiems poreikiams, t. y. valymo įrenginiui ir hidroforui įsigyti bei sumontuoti. Pastato įrengimas per bendrą šalių gyvenimo laikotarpį taip ir nepasistūmėjo į priekį. Kadangi šalys gautą paskolą, skirtą sodo pastato įrengimui, panaudojo ne pagal kreditavimo sutartyje numatytą paskirtį, todėl kreditą suteikęs Luminor Bank pritaikė atitinkamas sankcijas, t. y. padidino mokėtinų palūkanų normą ir neišmokėjo likusios kredito dalies sodo pastato įrengimui, t. y. nesumokėjo 3 200,00 Eur. Tik vėliau, kai šalys pradėjo gyventi atskirai ir kai buvo pasiektas tarpusavio susitarimas dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto naudojimo bei jo atitekimo natūra ieškovei, K. Č. grąžino paskolą N. Č., sudarančią 9 500,00 Eur, (500,00 Eur buvo grąžinta, kai šalys gyveno kartu) kuri buvo panaudota įsigyjant aukščiau nurodytą nekilnojamojo turto objektą. Taip pat grąžino V. Č. jo investuotą 1 000,00 Eur dydžio sumą į aukščiau nurodytą ir santuokos metu įsigytą sodo pastatą. Ieškovė K. Č. nuo skyriumi gyvenimo pradžios pilnai vykdo kreditorinius įsipareigojimus Luminor Bank pagal 2018-07-12 kreditavimo sutartį Nr. 2420-2018-137984. Nuo gyvenimo skyrium pradžios iki 2023 m. rugpjūčio ieškovė bus sumokėjusi kreditoriui – bankui Luminor Bank AS, pervesdama į atsakovo sąskaitą, nuo kurios nurašomos kredito ir palūkanų įmokos, iš viso 11 362,82 Eur. Ieškovė, gyvendama skyrium su atsakovu, po 2019-07-30 sutarties pasirašymo atliko statybos darbus sodo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Po šių darbų atlikimo K. Č. savo iniciatyva teikė registro įstaigai deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, kurios pagrindu buvo įregistruotas sodo pastato baigtumas 100 proc. Taigi ieškovė iš savo asmeninių lėšų, negyvenant kartu su atsakovu ir nevedant bendro ūkio, prisidėjo prie sodo pastato statybos darbų užbaigimo, kurie procentine išraiška sudaro 15 procentų. Ieškovės lėšomis ir pastangomis buvo perkamos statybinės medžiagos, name buvo sumontuotos dvi vėdinimo sistemos, užbaigta pilna namo apdaila, t.y. buvo atliktas sienų bei lubų lyginimas ir glaistymas, šlifavimas, gruntavimas, dažymas, tapetų klijavimas. Buvo sumontuotos palangės, įrengtas pilnai vonios kambarys. Atliekant elektros instaliacijos darbus buvo sumontuotos rozetės ir jungikliai, ledinio apšvietimo lempos. Būtina pažymėti, kad elektros instaliacija buvo sukomutuota, todėl buvo atliktas didelis ir nemažai lėšų reikalaujantis darbas. Name buvo atlikti inžineriniai santechnikos darbai, privedant į vonią, virtuvę ir tamsaus kambario zoną karštą ir šaltą vandenį, pajungtas ir pakabintas boileris. Taip pat buvo demontuotos ir vėl sumontuotos sienos katilinėje, klijuojamos plytelės vonios kambaryje, prieškambaryje bei katilinėje. Namo patalpose buvo sudėtas laminatas, visame name sumontuotos durys. Didelę darbų dalį sudarė namo aplinkos gerbūvio sutvarkymas. Iš žemės sklypo teritorijos buvo išvežta 30 kub. m. žemės, visas žemės sklypo plotas buvo išlygintas, atvežtas 9 kub. m. naujos žemės sluoksnis, tinkantis augti augalams, sklypas sutvarkytas surenkant akmenis, žemė kultivuojama, sodinama veja, voluojama, tręšiama. Po to buvo sodinami augalai, pastatytas pagalbinis sandėliukas. Aplink gyvenamąjį namą sudėti vandens nutekėjimo lietvamzdžiai. Visuose šiuose darbuose atsakovas, laikantis 2019-07-30 pasirašyto susitarimo, nedalyvavo ir niekaip prie jų neprisidėjo. Taip pat ieškovė, vykdydama šalių 2019-07-30 pasirašytą susitarimą, siekė perimti kreditorinius įsipareigojimus pagal 2018-07-12 kreditavimo sutartį Nr. 2420-2018-137984, pašalinant atsakovą iš solidariosios prievolės. Deja, atsakovas V. Č., pajutęs galimybę nepagrįstai pasipelnyti ieškovės sąskaita, nesilaikydamas 2019-07-30 susitarimo sąlygų, atsisakė pasirašyti atitinkamus susitarimus su banku, dėl ko šis susitarimo punktas (7 punktas) tapo neįgyvendinamu dėl atsakovo sąmoningo neveikimo, neduodant sutikimo dėl kreditavimo sutarties sąlygų keitimo ir nuosavybės perleidimo ieškovei. Vienai iš šalių sąmoningai veikiant prieš pasirašytą susitarimą, siekiant, kad jo nuostatos taptų negaliojančiomis, turi būti taikomos atitinkamos sankcijos. Viena iš galimų sankcijų – susitarimo galiojimas šaliai, kuri nėra kalta dėl šio susitarimo nuostatų pažeidimo. Ieškovė K. Č. prašo teismo sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes taikyti nuo gyvenimo skyrium pradžios ir dalinti tik tą turtą, kuris yra įgytas iki 2019 metų liepos 1 d, t.y. sutuoktinių užfiksuotai gyvenimo skyrium dienai, šalys turėjo 54 600 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, negrąžintą kreditą bankui LUMINOR BANK AS 47 600 Eur namo įsigijimui ir 3 200 Eur namo įrengimui, iš viso 50 800 Eur. Atsakovas nuo 2019-07-01 nėra atlikęs nė vieno mokėjimo kreditoriui – Luminor Bank AS. Skirtumas tarp nekilnojamojo turto vertės ir skolos bankui yra 3 800 Eur (54 600 Eur – 50 800 Eur). Kiekvienam sutuoktiniui tenkanti turto dalis, atsižvelgiant į jo vertę ir turėtą įsipareigojimą kreditoriui 2019-07-01 sudarytų 1 900 Eur (3800 Eur/2). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė siekia ir toliau vykdyti bei perimti asmeniškai vykdyti įsipareigojimus kreditoriui – bankui Luminor Bank AS pagal 2018-07-12 kreditavimo sutartį Nr. 2420-2018-137984, todėl teismo prašo santuokoje įgytą turtą padalinti, nukrypstant nuo lygių sutuoktinių dalių bendrame turte principo, tokiu būdu: po santuokos nutraukimo ieškovei K. Č. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą. (priteistino turto vertė sudaro 54 600 Eur (2019 m. liepos 1 d.) be mokėtinos kompensacijos atsakovui V. Č.. Atsakovas V. Č. turėtų grąžinti ieškovei K. Č. ½ dalį jos sumokėtų piniginių lėšų atsakovo tėvui N. Č. – 4 750 Eur (9 500 Eur/2) ir ½ dalį ieškovės bei atsakovo investicijų – 1 100 Eur (1200 Eur/2 +1000 Eur/2), kurios buvo panaudotos namo įsigijimui ir pirminiams jo įrengimo darbams iki šalių gyvenimo skyrium pradžios. Taigi iš atsakovo V. Č. turi būti priteista ieškovei K. Č. 5 850 Eur kompensacija. Ieškovė K. Č. nuo 2018-07-12 kreditavimo sutarties Nr. 2420-2018-137984 sudarymo ir praėjus metams pagal sutarties su banku 6 punktą pradėtų kredito įmokų dengimo (2019-07-26, bylos failas 1, psl. 38) viena moka šias įmokas bankui. Iš viso už laikotarpį nuo 2019 metų iki 2023 metų rugpjūčio mėn. (imtinai) ieškovė yra pervedusi atsakovui 11 362,82 Eur. Šiuo metu mėnesio kredito su palūkanomis įmoka sudaro 293,09 Eur. Palūkanos perskaičiuojamos kas pusmetį ir jos tik auga. Atsakovas nėra padengęs nei vienos kredito ir palūkanų įmokos. Ieškovė pateikė teismui duomenis, iš kurių matyti, kad įvykdžius tam tikras sąlygas, bankas sutinka, kad prievolė būtų modifikuojama, pašalinant iš jos atsakovą V. Č., todėl K. Č. prašo pripažinti prievolę kreditoriui pagal 2018-07-12 kreditavimo sutartį Nr. 2420-2018-137984 asmenine K. Č. prievole. Taip pat ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo V. Č. draudiminę išmoką, sudarančią 1 452,83 Eur, kurią atsakovui V. Č. 2021-08-10 sumokėjo AB „Lietuvos draudimas“ į jo sąskaitą dėl 2021 m. birželio mėn. įvykusio draudiminio įvykio sodo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šios išmokos paskirtis – kompensuoti patiriamus nuostolius. Pateikiami darbų ir medžiagų kainų duomenis, iš kurių matyti, kad žalos šalinimo išlaidos pabrango ir šiai dienai bendra kaina būtų beveik 2 000 Eur (1 937,05 Eur) Skirtumas nuo 2021 m. atsakovui išmokėtos kompensacijos yra 484,22 Eur. Atsakovas turi padengti ieškovei dėl negrąžintos draudimo išmokos susidariusius nuostolius, kadangi išaugo prekių ir paslaugų kainos. Ieškovė už draudimą yra sumokėjusi šias sumas: 2020 m. 51,27 Eur, 2021 m. 54,86 Eur, 2023 m. 120,01 Eur. Ieškovė yra sumokėjusi šiuos sodo bendrijos nario mokesčius: stojamąjį nario mokestį – 100 Eur (buvo sumokėta grynais, tačiau joks dokumentas nebuvo išduotas), kiekvienais sekančiais metais bendrijos mokestis buvo mokamas pavedimu: 2020 m. 55,30 Eur (įėjo 27,65 Eur skola už 2019 m.), 2021 m. 27,65 Eur, 2022 m. 38,71 Eur, 2023 m. 73,71 Eur.
Atsiliepimas
2. Priešieškiniu, atsiliepimais į ieškinį (ieškinio tikslinimus) atsakovas V. Č. nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškovės reikalavimais dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Priešieškiniu pareiškė savarankiškus reikalavimus, kuriais prašoma nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp K. Č. ir V. Č., paliekant atsakovo pavardę – Č., ieškovės – Č., pripažinti, kad santuoka nutraukta dėl sutuoktinės K. Č. kaltės; nustatyti vaiko A. Č. gyvenamąją vietą su jo motina K. Č., nustatyti, kad tėvas V. Č. mokės vaiko A. Č. išlaikymui po 215 eurų (du šimtai penkiolika eurų) per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, pervedant šiuos pinigus vaiko motinai K. Č., kuri bus šių pinigų tvarkytoja, nustatyti atsakovo prašomą jo ir sūnaus bendravimo tvarką, priteisti K. Č. asmeninėn nuosavybėn ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)m. k.v., esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį jame esančio pastato – sodo pastato su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti V. Č. asmeninėn nuosavybėn ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. k.v., esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį jame esančio pastato – sodo pastato su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo atveju, jei K. Č. ir V. Č. atitektų (duomenys neskelbtini), sklypo ir pastato po ½ dalį kiekvienam, tuomet V. Č. ir K. Č. įsipareigojimus pagal 2018-07-12 kreditavimo sutartį Nr. 2420-2018-137984, pasirašytą su Luminor Bank AS, pripažinti solidaria K. Č. ir V. Č. prievole, tuo atveju, jei K. Č. ir V. Č. atitektų (duomenys neskelbtini), sklypo ir pastato po ½ dalį kiekvienam, tuomet nustatyti, kad kredito sutartis Nr. 2420-2018-137984 nekeičiama, kad kreditas kaip ir iki šiol bus nuskaitomas iš V. Č. atsiskaitomosios sąskaitos, kad K. Č. kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 20 d. perves į V. Č. atsiskaitomąją sąskaitą ½ dalį kredito bei palūkanų įmokų, kol pilnai bus padengtas kredito likutis, sutartyje Nr. 2420-2018-137984 nurodytais kredito mokėjimo terminais ir įmokų dydžiais, ir kad tuo atveju, jei K. Č. nevykdys įsipareigojimų ir kredito įmokas mokės V. Č., jis turės teisę išsireikalauti sumokėtas lėšas iš K. Č., priteisti iš Ieškovės K. Č. 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio kompensaciją V. Č. naudai už panaudotas 1 600,00 Eur šeimos lėšas kredito dengimui už asmeninės nuosavybės teise K. Č. priklausantį automobilį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai. Atsakovas mano, kad dėl santuokos nutrūkimo kalta ieškovė, kuri nuolat keldavo konfliktus, bandydama nuslėpti savo neištikimybę. Santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės, nepagarbos, nesirūpinimo šeima, t.y. dėl ieškovės sutuoktinių pareigų esminio pažeidimo. Atsakovas patyrė neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, stresą, kad ieškovė buvo neištikima jam, pažemino jį, darė psichologinį spaudimą, žemina atsakovą vaiko akyse. Pradėjus gyventi su ieškove, ji manipuliuodavo, atsirasdavo vis kažkokios aplinkybės, kad atsakovas negalėtų susitikti su vaikais iš pirmos santuokos, bendravimas su jais retėjo, nes atsakovui buvo uždrausta juo atsivežti į jos butą ir apskritai rodyti, kur ji gyvena. Nors atsakovas uždirbdavo tikrai pakankamai, tačiau ieškovė nuolat sakydavo, kad jai trūksta pinigų. Gimus vaikui, ieškovė pradėjo aktyviai morališkai atsakovą spausti, viskas ką ir kaip atsakovas darė jai nepatikdavo. Ieškovės pozicija buvo tokia „tu vyras, tu ir galvok, iš kur gauti pinigų, man neįdomu“, siūlė imti papildomas paskolas, dar eiti dirbti papildomai. Be to, atsakovo kolegos pradėjo kalbėti, kad matė Atsakovo žmonos profilį ,,Tinder” pažinčių portale. Taip pat paaiškėjo, kad ieškovės profilis yra ir “Draugas” pažinčių portale. Ieškovė, sėdėdama namuose, didžiąją dalį praleisdavo prie telefono susirašinėdama, pradžioje kalbėjo, kad bendrauja su draugėmis, tačiau paaiškėjo, kad taip nėra, savo telefoną pastoviai slėpdavo nuo atsakovo akių, jei ateidavo žinutė, bėgdavo skaityti atokiau nuo atsakovo. Ieškovė pradėjo guostis savo tėvams, nuteikinėti juos prieš atsakovą. Ginčų šeimoje metu, ji paskambindavo savo tėvams, įjungdavo garsinį ryšį. Ieškovės motina atsakovui išsakydavo kritiką, patėvis galiausiai pradėjo reikalauti, kad atsakovas pasišalintų iš jam priklausančio buto. Atsakovas mano, kad ieškovė tik pasinaudojo atsakovu, kad būtų gauta paskola, įsigytas nekilnojamasis turtas ir kad perimtų ji visą turtą. Ji pradėjo psichologiškai spausti atsakovą, kad jis visko atsisakytų ir tada galės eiti sau atskirai gyventi su savo sūnumi E., pasiūlė sudaryti sutartį, nes jokiais būdais nesutiko, kad atsakovo vaikas gyventų jų bendrame name, nors ir pati turėjo vaiką iš kitos santuokos, kuris gyvena su ieškove. Namo statybos darbus atlikinėjo ir organizavo daugiausiai atsakovas, o ne ieškovė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji atliko visus darbus, kaip klaidingai teigia ieškinyje. Net ir po pradėjimo gyventi atskirai atsakovas kartais nakvodavo name, o ieškovė jo nuomojamame bute. Ieškovė ir atsakovas bandė atstatyti santykius, taip pat atsakovas mokėjo įsiskolinimą už elektrą, nuolat tvarkėsi namo viduje ir išorėje. Pats atsakovas atliko šiuos darbus: pajungė elektrinį kuro katilą, užpildė vandeniu ir paleido funkcionuoti grindinį šildymą, įrengė laikiną klozetą, išvedžiojo vandentiekį vonios kambaryje su pajungiamaisiais kranais, išvedžiojo vandens padavimą boileriui, nuomojo grindų lygio matavimo lazerį ir betono šlifavimo įrenginį, šlifuodamas grindų betoną išlygino grindis, vėliau supirko ir išliejo išlyginamąjį skiedinį, nupirko ir įrengė palanges, užhermetizavo langus šalia sienų, užbetonavo tarpus visame name tarp grindų ir sienų, išglaistė koridoriaus ir dviejų kambarių gipskartonio siūles, pilnai išglaistė ir nudažė vieno kambario lubas ir sienas, atliko laikiną elektros laidų komutavimą, kad name būtų galima naudotis elektros įrenginiais, degtų apšvietimas ir daug kitų darbų. Ieškovė vis reikalavo, darė jam psichologinį spaudimą, žemino jį, kad Atsakovas jai parašytų, jog atsisako viso bendro turto, tačiau 2019-07-30 susitarimas yra negaliojantis, kadangi ieškovė neįvykdė įsipareigojimų, be to susitarimas nebuvo patvirtintas teismo. Atsakovas nori ir prašo priešieškiniu, kad santuokos nutraukimo atveju turtas būtų dalinamas per pusę natūra, t.y. ½ namo ir ½ sklypo atitektų atsakovui asmenine nuosavybės teise bei ½ namo ir ½ sklypo atitektų ieškovei asmenine nuosavybės teise. Taip pat atsakovas prašo nustatyti, kad kredito sutartis Nr. 2420-2018-137984 nekeičiama, kad kreditas kaip ir iki šiol bus nuskaitomas iš V. Č. atsiskaitomosios sąskaitos, kad K. Č. kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 20 d. perves į V. Č. atsiskaitomąją sąskaitą ½ dalį kredito bei palūkanų įmokų, kol pilnai bus padengtas kredito likutis, sutartyje Nr. 2420-2018-137984 nurodytais kredito mokėjimo terminais ir įmokų dydžiais. Šiuo atveju šalys liktų solidariai atsakingos pagal kredito sutartį Nr. 2420-2018-137984. 2022-11-25 dienai negrąžinta paskolos suma yra 46295,57 eurų. Atsakovas solidariai atsakingu, negaudamas pusės namo natūra asmeninės nuosavybės teise, negali būti, kadangi tokiu atveju būtų pažeisti atsakovo nepilnamečio vaiko interesai, nes atsakovas negalėtų nei gyventi name, nei paimti naujos paskolos naujam būstui, nes bankas tokiu atveju naujos paskolos atsakovui neduotų (pridedamas paskolos skaičiuoklės išrašas, kad galėtų būti suteikta paskolos tik 902 eurai). Atsakovas neturi kito savo gyvenamojo būsto, o būstą šiuo metu nuomojasi. Jei atsakovas nelieka solidariai atsakingas, tuomet atsakovas sutiktų, kad namas ir sklypas, įgyti santuokos metu, pereitų asmenine nuosavybės teise ieškovei, tačiau su sąlyga, kad jam ieškovė išmokės 26 852,22 eurų kompensaciją, kadangi iš namo ir sklypo vertės 100 000 eurų atėmus 2022 m. Lapkričio 25 d. paskolos likutį 46 295,57 eurų gaunamas 53 704,43 eurų skirtumas, kurį padalinus per pusę gauname 26 852,22 eurų kompensaciją. Prie ieškinio pridėta konsultacinė vertinimo išvada neatitinka tikrovės, kadangi per keletą metų buvo milžiniška nekilnojamojo turto infliacija ir būstas bei sklypas buvo pagerinti bei atlikta pilna apdaila nuo įsigijimo momento, o turto vertinimo konsultacinės išvados turto rinkos vertė tokia pati (56300,00 Eur) už kokią kainą buvo perkamas turtas (56 000,00 Eur) prieš ketverius metus, todėl išvada yra abejotina. Atsakovas su priešieškiniu teikia nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kuri skirta pateikti teismui ir atlikta vertintojos teismo ekspertės (pridedama nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita). Turto vertė buvo nustatyta remiantis skaičiavimais atliktais lyginamuoju metodu. Atsakovas norėjo geranoriškai išsiskirti ir pasidalinti per pusę turtą. Ieškovė nesutiko dalinti per pusę. Taip pat atsakovas prašo priteisti iš K. Č. 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio kompensaciją V. Č. naudai už panaudotas 1 600,00 Eur šeimos lėšas kredito dengimui už asmeninės nuosavybės teise K. Č. priklausantį automobilį Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilį ieškovė įsigijo su paskola iki santuokos sudarymo, tačiau paskolą pilnai grąžino kredito įstaigai jau būdama santuokoje iš šeimos bendrų lėšų (1 600,00 eurų). Dėl reikalaujamos draudimo sumos 1 500,00 Eur atsakovas nurodė, kad ieškovė kai jai palanku, prašo draudimo sumos sau, tai tuomet nors ir atsakovas buvo sudaręs sutartį su draudimo bendrove bei mokėjo draudimo įmoką, vis tiek ji nori gauti draudimo išmoką. Bet kai kalba eina apie atsakovo teisę į pusę būsto, tai tuomet jau ieškovė teigia, kad atsakovas visiškai niekuo neprisidėjo prie būsto. 2021-08-06 draudimas į atsakovo sąskaitą pervedė 1 452,83 Eur sumą pagal būsto draudimą už 2021-07-07 įvykį name, kai trūko hidroforas ir vanduo užliejo dalį grindų. Pagal draudimo sutartį atsakovas turėjo pateikti visus įvykį patvirtinančius dokumentus, fotonuotraukas, kad išmoką gauti. Išmoką atsakovas gavo su sąlyga, kad bus atlikti atstatomieji darbai, tačiau ieškovė atsisakė kažką remontuoti, o reikalavo perduoti jai gautus pinigus. Atsakovas jai rašė, kada gali atvykti meistrai sąmatai sudaryti ir laminato keitimo darbams atlikti, tačiau ji atsisakė kažką įsileisti, reikalavo pinigų. Ieškovė darbo sutartį yra sudariusi su savo tėvų įmone, ieškovė pridėjo prie ieškinio pinigų dovanojimo sutartį su savo tėvais, todėl negalima remtis šiais dokumentais, kadangi galimai tėvai yra suinteresuoti dukros bylos baigtimi. Ieškovės vidutinis atlyginimas 2018 m. buvo 350 eurų, o dabar staiga prieš kreipiantis į teismą pasidarė 1050 eurų.
3. Atsiliepimu į atsakovo V. Č. priešieškinį ieškovė prašo jį tenkinti tiek, kiek tai neprieštarauja jos reikalavimams. Nurodo, kad atsakovo teiginiai, siejant sutuoktinės kaltę su neištikimybe, nepagarba, nesirūpinimu šeima pritaikytini pačiam sutuoktiniui, kuris yra išskirtinai savanaudiška ir neatsakinga šeimą palikusi asmenybė. Atsakovas pateikia teismui ieškovės profilį ,,Draugas” pažinčių portale, kuris niekaip negali būti siejamas su sutuoktinių kalte, kadangi iš pateiktų duomenų matyti, jog šis profilis dar gerokai iki šalių santuokos sudarymo nebuvo aktyvus (2013 m.) ir ieškovė šia platforma nesinaudojo. Atsakovas teigia, neva jo kolegos pastebėjo ieškovės profilį ,,Tinder” pažinčių portale, tačiau tokie jo nurodomi duomenys ir pateikiama ieškovės nuotrauka, siejama su jos profiliu pažinčių portale, kaip įrodymas, yra visiškai neinformatyvi. Nepagrįsti ir abstraktūs atsakovo kaltinimai, susiję su ieškovės susirašinėjimais telefone bei informacijos slėpimu, kadangi tokios aplinkybės niekada neegzistavo, ieškovė buvo atsakovui lojali ir nuo sutuoktinio neturėjo ką slėpti. Ieškovei nereikėjo guostis savo tėvams ir nuteikinėti juos prieš atsakovą, kadangi ieškovės mama ir patėvis patys tiesiogiai stebėjo jaunos šeimos gyvenimą ir negalėjo taikstytis su nešeimynišku bei atsakomybės prieš šeimą neprisiimančiu atsakovu. Ieškovė yra daugiau nei tikra, kad atsakovas tiesiog ja pasinaudojo, kad pasigerinti itin nestabilią savo materialinę padėtį, kadangi šie ketinimai ir tikslai puikiai matomi iš jo keliamų priešieškinio reikalavimų, siekiant nesąžiningai užvaldyti nekilnojamąjį turtą, į kurį atsakovas praktiškai nieko nėra investavęs, o menkas jo investicijas ieškovė jau seniai yra kompensavusi. Pats atsakovas atsisakė ieškovės „naudai“ visų įsipareigojimų, susijusių su įgyta nuosavybe, vykdymo ir, turėdamas aukštąjį teisinį išsilavinimą bei teisininko profesiją, būtent jis spaudė ieškovę sudaryti sutartį, kad ji perimtų visą turtą, siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo, turto būklės gerinimo ir t.t. Ieškovė, vykdydama notariškai patvirtintą 2019-07-30 susitarimą, atliko visą eilę mokėjimų, įskaitant pačiam atsakovui, kurių jis nesąžiningai nenori pripažinti. Atsakovo teiginiai, esą ieškovė psichologiškai jį spaudė, kad jis visko atsisakytų bei gyventų su savo sūnumi atskirai, yra grynai deklaratyvaus pobūdžio, kadangi tokia pozicija yra jam naudinga, tačiau niekuo nepagrįsta. Ieškovė nesutinka su atsakovu, teigiančiu, kad namo statybos darbus atliko ir organizavo daugiausiai atsakovas, o ne ieškovė. Dėl atsakovo nurodomų bandymų atkurti santykius ieškovė pažymi, kad jokių santykių ji su atsakovu nė nebandė atkurti. Be to, svarbi aplinkybė yra ta, kai namo statybos ir įsirengimo darbai jau buvo užbaigti 100 proc., atsakovas, naudodamasis situacija ir elgdamasis itin negarbingai, pradėjo siūlyti ieškovei atkurti santykius ir parduoti namą. Akivaizdu, kad namo vertė buvo išaugusi, nes namo statybos ieškovės pastangomis buvo užbaigtos, todėl atsakovui buvo naudinga susiklosčiusi jam palanki situacija eilinį kartą pasinaudoti ieškove. Ieškovė, matydama piktavališkus sutuoktinio kėslus, kategoriškai atsisakė atkurti santykius su atsakovu, kadangi pastarasis siekė ja pasinaudoti savo materialinei gerovei užsitikrinti. Galiausiai atsakovas pats sau prieštarauja, iš vienos pusės teigdamas, kad jis paliko sutuoktinę, nes buvo labai blogai su ja gyventi, pastoviai jautė psichologinį spaudimą, iš kitos pusės prieštaringai teigdamas, kad bandė atkurti santykius. Atsakovas mokėjo įsiskolinimą už elektrą, kadangi jo asmeniniai daiktai buvo laikomi statybvietėje. Atsakovas kurį laiką neturėjo vietos savo asmeninių daiktų sandėliavimui, todėl išimtinai savo poreikių patenkinimui turėjo susimokėti už laikinai išimtinai jo reikmėms pajungtą elektrą. Ženklų indėlį į namo statybos darbus yra įdėjęs ieškovės patėvis K. B., su kuriuo atsakovas atliko tam tikrus darbus. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad atsakovas užpildė vandeniu ir paleido funkcionuoti grindinį šildymą, įrengė laikiną klozetą (šiuo metu yra kitas klozetas, įrengtas ieškovės lėšomis). Atsakovas su ieškovės patėviu K. B. sumontavo ir pakabino kuro katilą, privedė prie jo vamzdžius, sumontavo kartu kolektorių, atsakovas užpildė kuro katilą vandeniu, tačiau užpildė neteisingai, nes vanduo necirkuliavo, kadangi sistema buvo pilna oro, vėliau K. B. nuorino sistemą ir iš naujo užpildė kuro katilą vandeniu. Nesutiktina su tuo, kad atsakovas išvedžiojo vandentiekį vonios kambaryje su pajungiamaisiais kranais, išvedžiojo vandens padavimą boileriui. Grindų lygio matavimo lazeris ir betono šlifavimo įrenginys buvo nuomojami iki gyvenimo skyrium pradžios abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis ir laikytini ieškovės bei atsakovo bendromis išlaidomis. Grindų betonas šlifuojamas nebuvo, kaip klaidina teismą atsakovas, kadangi grindys buvo lyginamos užpilant lyginamuoju mišiniu (skiediniu), darbus atsakovas taip pat atliko su K. B.. Atsakovas sako netiesą, esą jis nupirko ir įrengė palanges, kadangi jis tik vieną palangę viename kambaryje pritvirtino varžtais, o ne sandarinimo putomis, kuri visa judėjo ir vėliau teko nuimti. Atsakovas nurodo, kad jis užhermetizavo langus šalia sienų, užbetonavo tarpus visame name tarp grindų ir sienų, tačiau būtina patikslinti šią atsakovo informaciją ir pažymėti, kad pilant skiediniu viskas automatiškai užsipylė ir nebuvo poreikio užhermetizuoti bei užbetonuoti atsakovo nurodomas vietas. Atsakovas neglaistė koridoriaus ir dviejų kambarių gipskartonio siūlių, tačiau išglaistė ir nudažė vieno kambario lubas ir sienas. Dėl netinkamos kokybės šiuos darbus vėliau teko perdaryti iš naujo. Atsakovas neatliko laikino elektros laidų komutavimo, kad name būtų galima naudotis elektros įrenginiais, degtų apšvietimas, tačiau pajungė vieną rozetę, kuri tenkino išimtinai jo poreikius. Visus statybos darbus atliko K. B.. A. R. atliko elektros komutavimo ir kitus su elektros pajungimu susijusius darbus. Ieškovė padėdavo patėviui K. B., dažydama angolangius (angokraščius), klijuodama dažymo juosteles, padėjo dažyti sienas ir atlikti kitus pagalbinius darbus. Ieškovė organizavo sunkiąsias mašinas, kad būtų nukastas kalnas, išlyginta teritorija ir atvežtas augalinis sluoksnis. Ieškovės šeimos nariai, t.y. tėvai, sesuo ir vyresnysis sūnus, rinko akmenis iš žemės ir ruošė žemę žolės sėjimui. Ieškovė sėjo žolę, o patėvis K. B. volavo, tręšė ir sodino teritorijoje augalus. Ieškovė padėjo patėviui K. B. surinkti sandėliuką prie namo, taip pat kartu paklojo ir vejos bortelius aplink įvažiavimą, kad automobiliai negadintų vejos. Vonioje sienų plyteles klijavo meistras G. G. 2020 m. balandžio 1d. Prekių (paslaugų) pirkimo- pardavimo kvitas Nr. 3, sumokėta 810 Eur. Lietvamzdžius apie namą sumontavo ieškovės patėvis K. B. su savo pažįstamu G. Ieškovė atsakovui nedarė jam jokio spaudimo, kad pasirašyti susitarimą, kurio visas sąlygas ji įvykdė: grąžino 9 500 Eur dydžio pradinio įnašo skolą atsakovo tėvui N. Č., atsakovui 1000 Eur už statybines medžiagas, savo lėšomis ir pastangomis užbaigė namo statybas bei įsirengė jį, įregistruodama 100 proc. namo baigtumą taip pat savo asmeninėmis lėšomis, sutvarkė namo aplinkos gerbūvį, mokėjo už turto draudimą, paskolos įmokas, sumokėjo skolą sodų bendrijai. Būtent atsakovas, pajutęs, kad gali pasinaudoti ieškove ir išpešti iš jos finansinę naudą, pažeidė susitarimą, atsisakydamas įgyvendinti jo sąlygas. Ieškovė pateikia teismui įrodymus, kad ji yra pajėgi perimti įsipareigojimus kreditoriui, atlaisvindama atsakovą nuo jam tenkančios įsipareigojimų dalies. Ieškovė nesutinka sumokėti atsakovo reikalaujamą 26 852,22 Eur dydžio kompensaciją pagal atsakovo paskaičiavimus, t.y. iš namo ir sklypo vertės, atimant paskolos likutį, ir gautą skirtumą padalijant pusiau. Šie atsakovo paskaičiavimai bylos aplinkybių kontekste yra akivaizdžiai nesąžiningi. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės K. Č. 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio kompensaciją V. Č. naudai už panaudotas 1 600,00 Eur šeimos lėšas kredito dengimui už asmeninės nuosavybės teise K. Č. priklausantį automobilį Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ieškovė su šiuo reikalavimu taip pat nesutinka, kadangi kreditas buvo padengtas iš dalies iš jos asmeninių lėšų. Be to, atsakovas metus laiko gyveno ir neatlygintinai, nemokėdamas jokio nuomos mokesčio, naudojosi ieškovės mamai R. B. priklausančiu butu, todėl turėtų gėdytis reikalauti priteisti iš ieškovės 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio kompensaciją. Be to, atsakovas taip pat turėjo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį, kuriam iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo nupirktos padangos, iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo šis automobilis remontuojamas. Be to, iš bendrų lėšų buvo organizuojami gimtadieniai sutuoktinio vaikams iš pirmosios santuokos, perkamos dovanos per visas šventes (Šv. Kalėdos, gimtadieniai, Komunija, Sutvirtinimo sakramentas, kt. šventės), taip pat jis leisdavo šeimos pinigus savo pramogoms su vaikais iš pirmosios santuokos, į kurias neįtraukdavo ieškovės ir jos sūnaus, veždavo jiems lauktuves, kai namuose jau trūko maisto, o ieškovei visokeriopą paramą teikė jos tėvai. Tokiu atveju atsakovas turėtų ieškovei kompensuoti ir šias išlaidas, kurias tikrai nėra sudėtinga paskaičiuoti.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus, nustatyta skyrium gyvenančio vaiko bendravimo tvarka pirmiausia turėtų atitikti vaiko interesus. Dėl išlaikymo dydžio nurodė, kad visos abejonės turėtų būti vertinamos vaiko naudai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turėtų būti nustatytas išlaikymas, maksimaliai tenkinantis vaiko poreikius.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu trečiasis asmuo I. K. (atsiliepimas teisme gautas 2023 m. lapkričio 6 d.) nurodo, kad, vesdamas bendrą ūkį su ieškove K. Č., žinodamas ieškovės K. Č. siekį, kad bendraskolis V. Č. būtų pašalintas iš prievolės bei realius jos ketinimus vykdyti įsipareigojimus kreditoriui LUMINOR BANK AS asmeniškai pagal 2018-07-12 su banku LUMINOR BANK AS pasirašytą sutartį Nr. 2420-2018-137984, sieks įstoti į solidariąją prievolę pagal ieškovės K. Č. ir atsakovo V. Č. 2018-07-12 su banku LUMINOR BANK AS pasirašytą sutartį Nr. 2420-2018-137984, pašalinant iš šios prievolės bendraskolį V. Č. (atsakovą). Jo pajamos yra pakankamos, kad vykdyti įsipareigojimus pagal ieškovės K. Č. ir atsakovo V. Č. įsipareigojimus, prisiimtus 2018-07-12 sutarties Nr. 2420-2018-137984 su banku Luminor Bank AS pagrindu. Jau ne kartą su ieškove K. Č. teikė bankui savo kreditingumą įrodančius duomenis, kuriuos bankas vertino teigiamai (ieškovės teismui pateiktos 2022-10-26 Nr. K2.15-L305/2597 ir 2023-10-04 Luminor Bank AS Nr. K2.-15-L305/2199 pažymos). Abiejose šiose skirtingu laikotarpiu banko išduotose pažymose, kurios yra pateiktos bylą nagrinėjančiam teismui, buvo nurodyta, kad bankas, įvertinęs ieškovės K. Č. galimybes būti solidariai atsakinga kartu su nauju galimu kredito gavėju I. K. pagal 2018-07-12 kreditavimo sutartį Nr. 2420-2018-137984 su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais bei atsisakant atsakovo V. Č. įsipareigojimų pagal minėtą kreditavimo sutartį, remdamasis preliminariais skaičiavimais, banko atsakymo pateikimo dieną esamiems K. Č. ir I. K. įsipareigojimams, jų pajamų pakaktų turimų kreditorinių įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį vykdymui.
6. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – ir Bankas), (teisme atsiliepimas gautas 2023 m. lapkričio 28 d.), prašo dėl ieškovės K. Č. patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepimą. Ieškovė K. Č. ir atsakovas V. Č. su Banku 2018-07-12 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2420-2018-137984 su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Kreditavimo sutartis). Ieškovė patikslintame ieškinyje išreiškia reikalavimą V. Č. ir K. Č. įsipareigojimus pagal 2018-07-12 Kreditavimo sutartį Nr. 2420-2018-137984, pasirašytą su Luminor Bank AB, pripažinti asmenine K. Č. prievole. Bankas prieštarauja tokiam reikalavimui ir nesutinka su solidarios prievolės Bankui pakeitimu į asmeninę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdytos visos prievolės (CK 6.6 straipsnis). Sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta – raštišku šalių susitarimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Taigi už kredito grąžinimą abu kredito gavėjai atsako solidariai Kreditavimo sutarties pagrindu, todėl tokia atsakomybė turi išlikti ir po santuokos nutraukimo. Siekis be kreditoriaus (banko) sutikimo pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygas prieštarauja aukščiau išdėstytoms imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovei buvo išduota Banko pažyma (2023-10-04 Nr.K2.15- L305/2199), kuria Bankas informavo, kad, remiantis preliminariais banko skaičiavimais ir remiantis šio banko atsakymo pateikimo dieną esamiems K. Č. ir I. K. įsipareigojimams, jų pajamų pakaktų turimų kreditorinių įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį vykdymui. Bankas pažymoje taip pat nurodė, kad priims sprendimą modifikuoti kreditorinius įsipareigojimus, gavęs kredito gavėjų, kurie yra solidarūs skolininkai pagal Kreditavimo sutartį prašymus / sutikimus ir kitus reikiamus dokumentus bei patikslintus skyrybų dokumentus. Bankas nėra gavęs ieškovės ir atsakovo bei trečiojo asmens I. K. reikiamos formos ir turinio prašymų tam, kad galėtų svarstyti prievolės modifikavimo klausimą ir priimti šiuo klausimu atitinkamą sprendimą. Banke gautas tik ieškovės prašymas išduoti pažymą dėl galimybės modifikuoti prievolę, pagal kurį pažyma buvo išduota. Bankas neprieštarauja patikslinto Ieškinio reikalavimui, kad Bankui įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo liktų K. Č. asmeninės nuosavybes teise. Bankas prašo teismo, kad, įvertinęs visus įrodymus byloje, teismas priimtų sprendimą dėl aukščiau nurodyto bankui įkeisto turto, remiantis tuo, kad hipoteka seka paskui daiktą. Bankas prašo teismo nepažeisti banko teisėto intereso, kad aukščiau minėtas bankui įkeistas turtas nebūtų apsunkintas jokiais papildomais suvaržymais, uzufruktu ir pan.
7. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė K. Č. ieškinį prašė tenkinti, priešieškinį atmesti. Dėl ginčo turto paaiškino, kad atsakovas vykdavo į namą remonto daryti, bet viskas vyko lėtai, net nekvepėjo pabaigimu, kaip buvo sutarta su banku, dėl ko pakilo palūkanos. Atsakovas išliejo grindis, laikiną klozetą pastatė, vaikų kambario tris sienas nudažė ir lubas, palanges prisuko, bet reikėjo perdaryti tai. Darė kolektorių, lyg kabino šildymo katilą. Bankas pradėjo siuntinėti, kad reikia statybas baigti 100 proc. Tada atsakovas visko atsisakė, pats rengė to susitarimo projektus, yra el. laiškai, kuriuos jis rašė, jis norėjo finansinės naštos nusikratyti. Nuo 2019 m. liepos 1 d., po šalių pasirašyto susitarimo, visi reikalai buvo atskiri, kiekvienas gyveno savo gyvenimą, finansai buvo atskiri, dėl namo ieškovė viską sprendė. Namo aplinkos gerbūvį tvarkė ieškovė su savo šeima tvarkė. Namą įrenginėjo tėtis, ji padėjo. Plytelėms klijuoti buvo samdomi meistrai. Elektros komutacija atlikta kartu su A. R.. Kalno nukasimui buvo samdomi darbuotojai. Po susitarimo buvo dažytos, išglaistytos sienos, sudėtos durys, elektros, kanalizacijos darbai, santechnika, gerbūvis sutvarkytas. Atlikinėjo darbus jos tėvas, ieškovė padėjo. Namo baigtumo registravimas kainavo apie 250 Eur – dokumentų sutvarkymas ir kuoliukai. Atsakovas šiais darbais nesidomėjo, sakė, kad į namą nepretenduoja. Kol buvo daromas namo baigtumas atsakovas nieko apie kompensacijas nekalbėjo, todėl ieškovė vykdė sutartį ir ,,kišo“ pinigus į namą. Mano, kad atsakovas nori pasipelnyti. Vykstant konfliktui su kaimynais ieškovė mokėjo už viską. Namo baigtumą 100 proc. registravo ieškovė 2020 m. gale, gerbūvis tvarkytas 2021 metais. Santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Jis ir pats savo rašytuose rašteliuose yra pripažinęs, kad yra silpnas žmogus, nepavyko su ja, jos sūnumi sugyventi. Nuolat buvo fizinis, psichologinis, finansinis smurtas. Nenorėjo, kad jos sūnus gyventų su ja, nes ir jo vaikai su juo negyvena. Vadindavo jos sūnų negražiais žodžiais (šunpalaikiu, benkartu ir t.t.), trankydavo savo apatiniais, distanciniu pultu, yra išmetęs jo žaislą per ketvirto aukšto balkoną, versdavo maistą per prievartą valgyti. Vaika turėjo nervinį tiką, tai tyčiodavosi iš to. Dėl tokio elgesio su atsakovu ir jos tėvas, ir vaiko tėvas kalbėjo. Šalys gyveno ieškovės tėvų bute, o atsakovo pinigai, anksčiau skiriami nuomai, turėjo būti kaupiami įnašui už namą, tačiau ilgainiui atsakovas pradėjo pramogauti tik su savo vaikais, ji ir jos sūnus tame nedalyvaudavo, būdavo išvykos į boulingą, biliardą, kartingus, atsakovas veždavo vaišes savo vaikams, o kai jos sūnus norėdavo saldainių, duodavo pinigų iš paties vaiko taupyklės. Savo vaikams veždavo vaišės. Jos tėvai, pamatę, kaip šalys gyvena, pradėjo jiems vežti maistą (mėsą, vaisius, daržoves), atsakovas sakydavo, kad jos tėvai turi juos išlaikyti. Psichologinis smurtas pasireiškė tuo, kad žadėdavo, jog nuomininkus įleis į namą, socialiniuose tinkluose ją vadindavo amoralia. Taip pat buvo labai pavydus, nenorėjo, kad ji su kuo nors, taip pat su jos artimaisiais, norėjo, kad išsikeltų kuo toliau gyventi nuo jos šeimos. Gimus vaikui atsakovas atsiribojo nuo šeimos. Vykdavo į namą remonto daryti, bet viskas vyko lėtai, net nekvepėjo pabaigimu, kaip buvo sutarta su banku, dėl ko pakilo palūkanos. Nuo 2019 m. liepos 1 d., po jų pasirašyto susitarimo, visi reikalai buvo atskiri, kiekvienas gyveno savo gyvenimą, finansai buvo atskiri, dėl namo ji viską sprendė. Yra atsakovo raštelis, kur jis nurodė, kad jis 600 Eur investavo į namą, o ji jam grąžino 1 000 Eur Atsakovas vaikui moka 215 Eur/mėn., tačiau daugiau prisidėti atsisako, nors buvo prašyta prisidėti prie specialių poreikių, atsisako vaiką vežti pas specialistus. Nors ima tėvadienius, jų su vaiku nepraleidžia. Kai jai reikėdavo tvarkyti reikalus, sakydavo, kad vaiką pasiims, kada norės, o ne kada jai reikės. Kai ji su vaiku gulėjo Vaiko raidos centre, atsakovas neskambino, neklausė ar reikia pagalbos. Vaikui reikalinga logopedas, ergoterapeuto, judesio specialisto pagalba. Ugdymo įstaigoje teikiamos pagalbos nepakanka, logopedas darželyje yra, tačiau silpnas. Vaiko poreikiai yra apie 600 Eur/mėn be išlaidų specialiems poreikiams. Bendravimo tvarkoje norėtų nuoseklumo, ji neprieštarauja vaiko bendravimui su tėvu, skatina. Dėl kompensacijos už automobilį nurodė, kad gyvendama viena jį įsigijo, santuokos metu baigta už jį mokėti, tam panaudoti jos pinigai, gauti iš mokesčių inspekcijos ar iš Sodros, taip pat ją mama buvo apdraudusi, todėl draudimo pinigai panaudoti. Nemano, kad ji atsakovui turėtų mokėti kokią nors kompensaciją, nes taip pat buvo remontuojama jo mašina, mokami alimentai jo vaikams. Dėl turto visi rašteliai buvo atsakovo idėja. Jis tikėjosi lengvo gyvenimo, o gimęs vaikas sukėlė iššūkį, finansų truko. Jei ieškovė būtų žinojusi apie kompensacijas, nebūtų pasirašiusi. Ji turėjo, kur gyventi, taigi pinigus būtų kitur investavusi. Dabar grąžino 9 500 Eur atsakovo tėvui, 1 000 Eur pačiam atsakovui. Atsiskaitė su bendrija, skolas už atliekų tvarkymą sumokėjo, mokėjo ir moka visus mokesčius, Vykstant konfliktui su kaimynais ji mokėjo už viską . Namo baigtumą 100 proc. ji registravo. 2020 m. gale registruotas baigtumas, gerbūvis tvarkytas 2021 metais. 2020-12-28 ji pervedė atsakovui 1 000 Eur pagal susitarimą. Vėliau ėjo kalba apie paskolos perėmimą, atsakovas atsisakinėjo rašyti prašymus bankui ir prašė kompensacijos, norėjo sumažinti alimentus iki 100-150 Eur/mėn. Kol buvo daromas namo baigtumas, atsakovas nieko apie kompensacijas nekalbėjo, todėl ieškovė vykdė sutartį ir ,,kišo“ pinigus į namą. Mano, kad atsakovas nori pasipelnyti. Jau po baigtumo registravimo siūlė vėl pabandyti gyventi kartu, parduoti namą, išsikelti į (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsisakė, nes sunkiausiu metu buvo palikta viena.
8. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas V. Č. ieškinį prašė atmesti, jo priešieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ginčo namas pirktas su daline apdaila, be kanalizacijos, be vandentiekio, už gręžinį mokėjo, pravedinėjo, atliko kasimo darbus, valymo įrenginius statė. Name pravesta kanalizacija buvo. Atsakovas pajungė vandentiekį. Sienos buvo su daline apdailas – gipskartonis, juodgrindės betoninės. Atsakovas nuomodavo įrangą, atliko šlifavimo darbus, liejo grindis skiediniu, prašė ieškovės tėčio pagalbos. Užpylė grindinio šildymo sistemą, pirktas grindų šildymo katilas. Dalinėj apdailos elektra buvo išvedžiota, tik vietoje jungtukų ir rozečių styrojo laidai. Atsakovas atliko laikiną komutavimą, nes neaišku buvo, kur bus įjungimai. Visuose kambariuose pasidarė lemputes. Atsakovas gipskartonio sienas lygino, vaikams skirto kambario sienas tvarkė, nudažė viską. Supirko skiedinius. Dalį medžiagų dar pažįstamas atidavė, kuris išvažiavo gyventi į užsienį. Dažus luboms pirko visam namui. Namas nedidelis – 62 kv.m. Boileris nupirktas. Ieškovė mano, kad 2 000 – 3 000 Eur indėliu pakėlė turto vertę, tačiau vertė kilo net neatsižvelgiant į įnašus. Gal kažkiek dalykų reikėjo supirkti, darbus atlikti. Dokumentai pateikti patvirtina tokio dydžio indėlį, su atsakovu pirkiniai derinti nebuvo. Po 2019 m. liepos 1 d. atsakovas namui išlaidų nepatyrė. Ieškovė norėjo greičiau, tai padėjo tėvai. Galėjo ir jis padaryti, bet jo niekas neprašė. Vandentiekiu, tualetu jau anksčiau buvo galima naudotis. Plytelių atsakovas nepirko. Vonios patalpą meistras įrenginėjo, ieškovė samdė. Grindys buvo sudėtos, bet vėliau netiko, perdarė ir padarė samdytas meistras. Buvo atsakovas padaręs pajungimus nuo vandentiekio hidroforo, pasijungęs dušo šlangą, veikė laikinas tualetas. Vonios patalpa sutvarkyta po susitarimo, maišytuvus ieškovė pirko. Iki susitarimo atsakovas vonios patalpoje glaistė siūles, jie po to perglaistė, perglaistė vaikų kambarį, koridoriuje dalinai glaistė gipskartonio sujungimus, užglaistė tarpus nuo grindų iki sienų. Šildė palei palanges, langus. Palanges vaikų kambariui užsakinėjo, pritvirtino, dėjo polisterolus aplink. Lietvamzdžių montavime nedalyvavo, tam atsakovė samdė žmones. Laminatas buvo supirktas visam namui iki susitarimo. Grindjuostės nepirktos kartu. Glaistą sienoms, kurias tvarkė, pirko iki susitarimo, visas vaikų kambarys buvo užbaigtas, laminatas nebuvo sudėtas. Namo durų nemontavo – 3 durys, kambarių ir vonios. Už duris ieškovė mokėjo. Dažus visam namui šalys pirko kartu (neblizgius matinius luboms pirko, salone sienoms pilkesni). Lyg po 1 000 Eur ir buvo susimetę šalys šioms medžiagoms – pirko ir dažus, ir laminatą, ir boilerį, po to atveždavau čekius, už katilą ieškovė atsiskaitė. Ieškovė mano, kad prisidėjimas 2 000 – 3 000 Eur indėliu, asmeninėmis išlaidoms pakėlė turto vertę 50 000 Eur, tačiau jis nesutinka. Vertė kilo net neatsižvelgiant į įnašus. Vertė išaugo dėl niekieno indėlio ir dėl to išaugusi vertė turėtų priklausyti abiem šalims. Dėl santykių šeimoje atsakovas paaiškino, kad ieškovės sūnų tekdavo drausminti, jis nepriėmė atsakovo, tik pabarus vaikas skambindavo tėvui ir skųsdavosi, kad jį muša, įjungdavo garsinę aplinką, tada vaiko tėvas grasindavo su atsakovu susidoroti. Vaikas meluodavo ir mamai, kad yra skundžiamas, atsakovas net norėjo statyti stebėjimo įrangą, kad galėtų tai įrodyti. Ieškovė tikėdavo vaiku. Konfliktų būdavo, jų eigoje ir rašteliai rašyti. Ieškovė taip pat buvo linkusi į bendravimą socialinėje erdvėje, flirtuodavo su kitais vyrais, jie jai rašinėdavo, kolegos sakydavo, kad matė jo žmoną Tindery, todėl atsakovas susikūrė paskyrą. Ieškovė taip pat palaikė santykius su vyrais, su kuriais anksčiau turėjo intymių santykių. Šalys kartu kreipėsi į psichologą, ieškovės vaiką užrašė pas psichologą. Atsakovui į butą savo vaikus buvo uždrausta atsivežti, galėjo su jais tik 1 k./sav. bendrauti, ieškovės pozicija buvo tokia, kad jis moka alimentus, nenorėjo, kad bendrautų su vaikais, o tai kirtosi su atsakovo vertybėmis. Gyvenant su ieškove planavo pasiimti kartu gyventi savo jaunesnįjį sūnų, sūnus to visada norėjo, ieškovė buvo kategoriškai prieš. Net nesakydavo, kad su vaikais susitinka. Į Italiją, Palangą buvo vykstama tik su ieškovės vaiku. Nusprendus šalims pagyventi atskirai, sutarta, kad ieškovė eis į namą, bet jis po to dar daug visokių darbų ten dirbo - kasė sniegą, žolę pjovė, remontavo ieškovės automobilį. Mano, kad nors ir gyveno atskirai, bendrą ūkį vedė, intymūs santykiai nebuvo vienkartiniai, ji nakvodavo jo namuose, sergant vėjaraupiais slaugė savo namuose. Taip buvo iki teisminių procesų. Susitarimas surašytas, nes reikėjo išsispręsti, kas už ką moka. Jis vaikui išlaikymą gal jau nuo 2019 m. gegužės pervedinėjo. Ieškovė reikalavo susitarimo, atsakovas norėjo namą parduoti. Gyvenant kartu atsakovas mokėjo už viską, susidarius skoloms jis dengė, vėliau ji naudojosi būstu, tai natūralu, kad ir moka. Atsakovas irgi už savo būstą moka nuomą, komunalinius, už šildymą ir vandenį ir 300 Eur/mėn. mokėjo, nes šildoma dujomis. Gyvena su vaiku dviese. Susitarimas nebuvo baigtas, nes ieškovė uždelsė kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Kreipėsi 2020 m. gale, ar galėtų perimti paskolą. Bankas sakė nesutiks. Taigi susitarimas yra negaliojantis. Atsakovas sūnaus išlaikymą ieškovei pervedinėjo, be to, ieškovė gauna išmokas už savo sūnų iš ankstesnių santykių, šalių sūnų ir jo jaunesnįjį sūnų. Pradžioje grąžindavo jo sūnui skirtus pinigus, vėliau nebe, tai jis galvoja, kad taip prisideda papildomai prie šalių sūnaus išlaikymo. Būna, kad jis sūnui perka rūbus, nes išleidžia su prastais, pramogauja su vaiku. Buvo ir nedarbingumą ėmęs sūnaus slaugymui, 2021 m. važiavo su vaiku į reabilitaciją Palangoje, 2022 m sausį pas jį vaikas buvo, vežiojo ir pas specialistus. Darbo dienomis imti negalėtų, kadangi labai dideli atstumai tarp jo ir vaiko gyvenamosios vietos, jo darbovietės, vaiko darželio, tektų laiką praleisti važinėjant, neaišku, ar ir spėtų vaiką pasiimti. Savaitgaliais stengiasi imti. Iškvietus jį skubiai į tarnybą, vaiką norėtų grąžinti ieškovei, neturėtų jo su kuo palikti. Jei samdyti auklę, gal ieškovė norėtų mokėti per pusę. Nori turtą atsidalinti, nes nori kito būsto, kad būtų daugiau vietos vaikui, jam liekant bendraskoliu bankas neduos paskolos. Dabar viename kambaryje sudėtingos gyvenimo sąlygos, kai vienas vaikas mažas, o kitas moksleivis. Dėl draudimo išmokos atsakovas nurodė, kad jis sudarė draudimo sutartį, todėl trūkus hidroforui turėjo pateikti dokumentus, siūlė ieškovei pakeisti, kas sugadinta, tačiau ji reikalavo pinigų. Namas abiejų, tai mano, kad žalą patyrė abu. Sutarus, kad bus remontuojama, keičiama, tada išmoka ir bus panaudota. Namas yra bendras turtas. Atsakovo tėvas skolino 10 000 Eur. Už namą pradinis įnašas 7 500 Eur. Kiti 2 500 Eur pragyvenimui, namo įrengimui išleista. Jie kartu grąžino 500 Eur. Tėvas pradėjo reikalauti, kad pinigai būtų anksčiau grąžinti, atsakovas prašė, kad ieškovė persiskolintų. 9 500 Eur gavo kaip dovaną iš savo tėvų ieškovė gavo santuokoje, todėl tai bendri pinigai. 1 000 Eur, kur jam grąžino ieškovė, gali būti išminusuota.
9. Bylos nagrinėjimo teisme metu trečiasis asmuo I. K. palaikė ieškovės poziciją.
10. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas K. B. parodė, kad ieškovė yra jo dukra, su atsakovu santykiai buvo geri, dabar priešiški, kadangi pastarasis savo elgesiu nuteikė prieš save visus. Liudytojo išsilavinimas yra aukštesnysis, skaičiavimo mašinų eksploatacija ir remontas. 2018 metais liudytojas prie namo įrengimo dirbo su atsakovu. Liudytojas 4 metus dirbęs statybose. Liudytojo prašė padėti išlieti grindis lyginamuoju mišiniu, liudytojas atsinešė instrumentus, perforatorių, kuolelius. 2018 m. padarytas kolektorinis šildymas. Pečius pastatytas ir užpildytas, atsakovas prisuko prie kolektoriaus vieną galą pečiaus., Išvesta šaka prie klozeto, kurį pas atsakovas pajungė. Atsakovas vaikų kambaryje tris sienas nuglaistė ir nudažė, dar buvo įdėta palangė, bet ją reikėjo plėšti. Pakabintos laikinos lemputės. Po to po šalių susitarimo pasirašymo liudytojas pirko daug medžiagų. Ventiliacija įrengta. Reikėjo lubas nurinkinėti. Katilinėje, virtuvėje nurinkinėtos lubos, kad išvesti ventiliaciją, nes jos nebuvo. Vonios kambarys tvarkytas. Pajungti karšto ir šalto vandens išėjimai, 2 išėjimai į virtuvę. Boileriui išėjimas, skalbimo mašinai pravesta. Tada tamsų kambariuką, katilinę tvarkė. Pirko izoliacinę medžiagą, gipsą. Tamsus kambarys išdažytas, išglaistytas. Liudytojas net koją susilaužė dirbdamas statybose – 2019 m. lapkričio 3 d., todėl darbai sustojo. Vėl dirbti liudytojas pradėjo 2020 m. kovo 4 d. Tą laiko tarpą nebuvo ir jokių sąskaitų. Teko skubėti, nes bankas galėjo pakelti paskolos procentus. Baigė statyti prietaisus katilinėje, glaistė patalpas. Remontas baigtas apie 2020 m. liepą. Buvo likę tik menki darbeliai. Iškviesti geodezininkai, padaryti matavimai, prasidėjo gerbūvio tvarkymo darbai. 30 kubų žemių išvežta, samdyta įmonė, išlygintas plotas, pasėta žolė apželdinimui. Samdytas traktoriukas išlyginimui. Teko ir patiems padirbėti, nuo kaimynų tvoros reikėjo su rankom atkasti. Dirbo visa šeima, jo žmona bei abi dukros. Buvo nuomojamas aparatas, kuriuo dirbama žemė prieš sėjant žolę. Apie 10 000 Eur pagal sąskaitas viskas kainavo, neskaičiuojant darbo. Be šeimos narių jis dar samdė elektriką A. Vonios grindis liudytojas išklijavo, sienų plytelių neklijavo, tam buvo samdytas žmogus. Liudytojas lygino sienas. Sunaudojo apie 75 kg sauso tinko. Rotband nepigus. Lietvamzdžius tvarkė dviese su pažįstamu. Lietvamzdžiai pagal sąskaitas pirkti. Sudėti jau po viso remonto. Dar sandėliukas surinktas prie namo, nupirktas pagal sąskaitas – faktūras, surinkinėjo visa šeima. Sudėti vejos borteliai, padaryti aikštelėje automobiliui. Gerbūvį tvarkė pagrinde liudytojas ir įmonė. Namo sienoms naudoti balti dažai, pirkti liudytojo. Žalsvi dažai buvo nupirkti tik vienam kambariui, tačiau jį reikėjo perdažyti, nes ir lubos, ir sienos buvo ruožais. Sienos šiaip baltos, o dekoratyvinės sienos rusvos spalvos. Darbas kainuotų apie 6 000 Eur, jei būtų mokamas. Namas apšiltintas vata, tačiau liudytojas įtaria, kad ji yra sukritusi. Namukas kaip 3 kambarių butas. Be namuko sklypo plotas yra 5 arai. Liudytojas nuo 2019 m. atsakovo nematė. Žino, kad atsakovas ten daugiau nieko nedarė, nes liudytojas darė. Dažų liudytojas nepirko tik vienam vaikų kambariui. Skiedinys lyginimo, dažai vaikų kambariui buvo atsakovo pirkti, dar gal grindys buvo nupirktos, bet nežino ar grindys pirko šalims būnant kartu, ar jau atskirai. Liudytojas Paroco vatos pirko 10 rulonų. Laminatą sudėjo liudytojas. Ketvirtąją vaikų kambario sieną reikėjo paruošti, išgruntuoti prieš tapetus. Dėl šalių santykių parodė, kad iki bendro vaiko gimimo šalių santykiai buvo geri. Po to atsakovas tai išeidavo, tai ateidavo, palikdavo raštelius (tai vyko šalims gyvenant (duomenys neskelbtini) g.), ieškovė su dviem vaikais būdavo viena. Be to, kai ieškovė laukėsi, atsakovas net atsisakė jos tyrimus vežti į polikliniką, teigdamas, kad gali užsikrėsti, teko vežti liudytojui. Jau tuo metu atsakovas rašinėjo raštelius, kad išeina, palieka šeimą. Šeimai trūko maisto, liudytojo šeima veždavo pilnus krepšius maisto šalims. Veždavo keturis kartus per mėnesį. Per savaitę du kartus šiaip lankydavosi šalių namuose, važiuodavo vakarais, po darbo. Atsakovo niekada nebūdavo namuose. Kur jis būdavo sunku pasakyti – darbuose, su reikalais, su vaikais. Atsakovo santykiai su ieškovės vyresniuoju vaiku buvo blogi, vaikas nenorėdavo grįžti namo, atsakovas vaiką už ausų tampė, liudytojas pokalbio telefonu metu girdėjo vaiko verksmą. Atsakovės buvo išmetęs jo žaislą, terorizuodavo šeimą. Dovanojimo sutartimi pinigus dovanojo asmeniškai ieškovei. Kai šalys pasirašė susitarimą, atsakovo tėtis reikalavimo grąžinti pinigus. Šalių bendravimas baigėsi, kai jie pasirašė susitarimą. Prie liudytojo jie nebendraudavo.
11. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas G. R. parodė, kad užsiima vidaus apdaila, išsilavinimas vidurinis, daug metų įmonėje dirba. Ieškovė yra jo žmonos pusseserė. Atsakovo nepamena, neprisimena, kad būtų matęs prie namo, viską aptarinėjo su ieškove. Buvo į namą atvykęs trumpam, nes jo prašė išklijuoti plyteles, įrengti vonią. Perėjo lyg visus kambarius. Visur buvo gipsas, vonia neįrengta. Vienas kambarys lyg buvo išdažytas. Lankėsi gal 2020 metų žiemą. Nieko neįrenginėjo, tik lyg buvo sakęs, kad saviems už 1 000 Eur tokius darbus padarytų, bent vonią. Dėl elektros – lyg kabėjo lemputės. Reikėjo viską pilnai įrenginėti, todėl ir neapsiėmė, turėjo daug objektų. Grindų nebuvo, sienos nedarytos, vonia nedaryta. Lemputės lyg matė kabojo. Šiaip kainuoja 15 Eur/kv.m. glaistymas ir dažymas be medžiagų, su medžiagom 19-20 Eur/kv.m. Už elektros tašką mokama 20 Eur, jis samdo. Nežino, kiek ten taškų. Laidų suskambinimas atskirai, gali būti 80-100 Eur. Nuo 300 Eur/kv.m. įrengimas tokio namo gali būti, pagal norus. 1 000 Eur organizavimas vien kainuotų. Kainuoja supirkimas, suvežimas, namas už miesto, vien vonia tiek.
12. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, visi jo mokslai susiję su elektra. Pažįsta K. B. nuo 1994 m. Yra matęs ieškovę, atsakovo nežino. Apie 2021 metus K. B. jo paprašė išsiaiškinti su elektros tinklu. Nuvyko į vietą, žino, kad buvo sodai, prisimena, kad buvo šilta. Buvo pynės kabelių, reikėjo juos ,,praskambinti“, išsiaiškinti, koks kabelis iš paskirstymo skydo į kurią patalpą eina. Tokį darbą atliko. Padėjo chaosą atstatyti į vietą. Darbo buvo daug. Ant sienų papaišė, kur ir kaip turėtų būti lizdai, jungtukai ir pan. Kai lankėsi grindys lyg buvo sudėtos, ne viskas išdažyta, lyg vienas kambarys dažytas. Įrankius ir prietaisą atsivežė. Medžiagos buvo. Už darbą jam nemokėjo.
13. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas T. B. parodė, kad dirba ekskavatorininku. Matė ieškovę, kai buvo objekte. Apsitarė, kas reikalinga, po to atvažiavo ir įvykdė darbus. Atliktas sklypo nukasimas, sulyginimas. Darbai vyko daugiau nei pusdienį. Sklypą reikėjo nukasti. Žemės susandėliuota, išvežė kitos firmos sunkvežimis. Liudytojas tik ladšafto lygį padarė. Toks darbas apie 200 Eur kainuotų, nepamena, kiek tiksliai konkrečiu atveju kainavo, už darbą mokėjo K. B., jis ten irgi buvo, mokėjo grynais, liudytojas jokio dokumento nedavė. Nepamena, kiek sumokėta. Pinigus liudytojas perdavė vadovybei. Jei reikia, įmonė galėjo išrašyti sąskaitą. Kvitų knygelę liudytojas turi gal nuo 2021 m. Namas sklype buvo vieno aukšto, baltas, sklypo gale, jei žiūrint nuo kelio. Reikėjo užsakovui ir už pastato apsilyginti, trukdė kaimynų tvora. Buvo kanalizacijos instaliacija, reikėjo apie ją apsikasti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Dėl santuokos nutraukimo
15. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti bei pasiūlyti taikiai išspręsti jų abiejų turtinius, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir auklėjimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.64 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju šalys taikytis nepageidavo.
18. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
19. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30 straipsniuose. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Sutuoktiniai taip pat privalo išlaikyti, auklėti rūpintis savo vaikais, užtikrinti jų materialinę ir moralinę gerovę. Išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis).
20. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismo vertinimu, šalių paaiškinimai, liudytojo K. B. parodymai, bylos medžiaga patvirtina, kad šalys šeimą, tikėtina, sukūrė skubotai, gerai nepažinę viena kitos (praėjus vos metams nuo pažinties), neįvertinę, kad reikės gyventi ne tik su kitu suaugusiu žmogumi, bet ir jo vaiku / vaikais iš ankstesnių santykių, derinti daugelio asmenų interesus ir poreikius, turėjo nepagrįstų lūkesčių viena kitos atžvilgiu. Santykius dar labiau pablogino šalims netrukus ((duomenys neskelbtini)) gimęs sūnus, kuriam reikėjo dėmesio ir rūpesčio. Šalys negebėjo suderinti visų šeimos narių interesų, sukurti ir išsaugoti darnių santykių, santuokoje kylančių problemų spręsti bendru sutarimu, abipusių nuolaidų būdu, nepalaikė viena kitos kaip sutuoktiniai, tarp sutuoktinių nebuvo moralinės paramos, pagarbos vienas kito atžvilgiu, jie nesuprato ir neatliepė vienas kito poreikių, tikėtina, turėjo skirtingą supratimą apie šeimyninį gyvenimą, pagalbą vienas kitam. Abi šalys kaltino viena kitą, kad vaikai iš pirmųjų šeimų buvo svarbesni nei sutuoktinio vaikas (-ai). Iš šalių procesinių dokumentų, paaiškinimų teisme akivaizdu, kad finansai buvo dar viena didžiausių nesutarimų priežasčių – ieškovės teigimu, atsakovas ja naudojosi, t.y. apsigyvenęs jos tėvų bute galėjo nemokėti nuomos, o likusias laisvas lėšas skirdavo savo ir savo vaikų iš pirmų santykių pramogoms, atsakovas, priešingai, nurodo be tinkamo poilsio dirbęs keliuose darbuose, kad tik šeima turėtų pakankamai pinigų, tačiau ieškovei vis buvo negana. Ieškovės pridėtas atsakovo jai 2019 m. sausio 8 d. rašytas raštelis patvirtina, kad jau tada atsakovas šeimoje gerai nesijautė, nurodė norįs, kad jie vienas kitam nekeltų daugiau skausmo ir išsiskirstytų bendrais keliais. Pačios šalys suprasdamos, jog nebemato bendros šeimos ateities 2019 m. liepos 30 d. sudarė Susitarimą (toliau – ir Susitarimas) dėl bendro turto pasidalinimo, ieškovas įsipareigojo teikti išlaikymą šalių sūnui (remiantis paties ieškovo paaiškinimais, bylos medžiaga) išlaikymą sūnui pradėjo teikti jau nuo 2019 m. gegužės mėnesio), kuriame, be kita ko, nurodė, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. faktiškai gyvena skyriumi ir neveda bendros buities, jų finansai yra atskiri. Atsakovas, nors kėlė abejones ieškovės ištikimybe, nepateikė įrodymų, kad tai galėjo būti santykių nutrūkimo priežastis. Abiejų sutuoktinių kaltę iš esmės patvirtina ir elgesys procese, kaltinant vienas kitą, negebant ir kategoriškai neieškant jokių bendrų sutarimų bendravimo su vaiku klausimais, dažnai savo asmeninius interesus keliant net aukščiau vaiko interesų.
22. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
23. Įvertinus, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų šalių kaltės, į ieškovės prašymą, į bylą pateiktą šalių 2019 m. liepos 30 d. Susitarimą ir jame išdėstytas aplinkybes dėl šalių bendros buities nebuvimo ir finansų atskyrimo nuo 2019 m. liepos 1 d., šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu, liudytojo K. B. parodymus, pripažintina, kad šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. m. liepos 1 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
24. Atsakovas teigė, kad iki 2021 m. lapkričio mėnesio, kai vyko mediacija, šalys vedė bendrą ūkį, nors ir gyveno atskirai. Šalys nakvodavo viena kitos namuose, buvo ne vienkartiniai intymūs santykiai, atsakovas savo namuose slaugė ieškovę šiai sergant vėjaraupiais. Susitarimas surašytas, nes reikėjo išsispręsti, kas už ką moka.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas sutinka, kad, remiantis į bylą atsakovo pateiktais įrodymais, t.y. šalių susirašinėjimais, tikėtina, kad ir po 2019 m. liepos 1 d. šalys bendravo, kartu negyveno, tačiau epizodiškai leisdavo laiką kartu, turėjo su tuo susijusių išlaidų, kurias patirdavo viena ar kita šalis, tačiau, kaip iš esmės pripažino ir pats atsakovas, turtiniai šalių santykiai, santykiai susiję su vaiko išlaikymu, šalims priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimais (atsakovas pripažino, kad po 2019 m. liepos 1 d. išlaidų šalių nekilnajamajam turtui nepatyrė), būsto paskolos mokėjimu, jo išlaikymu, atsakovo būsto nuomos mokėjimu, buvo atskirti. K. Č. pateikti banko sąskaitų išrašai taip pat patvirtina, kad ji V. Č. atlygindavo šio patirtas išlaidas / dalį jų. Pagal abiejų šalių teikiamus susirašinėjimus akivaizdu, kad po 2019 m. liepos 1 d. tarp jų buvo ir gražesnių, ir blogesnių bendravimo momentų, tačiau pačios šalys sąmoningai sutarė, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. jų finansai atskiriami, šio susitarimo laikėsi, todėl vėliau buvę epizodiniai draugiški šalių santykiai nekeičia momento, turinčio įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms. Bylos duomenys nepatvirtina, kad po nurodyto momento šalys būtų vedę bendrą ūkį.
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo
26. Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja, todėl išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl pavardžių
27. Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į šalių reikalavimus, ieškovei prašant jai paliktina santuokinė pavardė ,,Č.“, atsakovui paliktina jo turima pavardė - ,,Č.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
28. Ieškovė pareiškė reikalavimą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas nurodė, kad tokiam reikalavimui neprieštarauja. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad vaiko interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.
29. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesą turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką, į šalių poziciją šiuo klausimu, Tarnybos išvadą, A. Č. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove K. Č. (CK 3.168, 3.169 straipsniai).
Dėl šalių sūnaus ir atsakovo bendravimo tvarkos
30. CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK) 3.175 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
31. Šalių pozicijos patvirtina, kad ginčas dėl tėvo bendravimo su vaiku yra kilęs, todėl nustatytina atsakovo ir šalių sūnaus bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant į abiejų šalių pateiktus reikalavimus.
32. Ieškovė teigė, kad atsakovas gali derintis darbo laiką ir turėtų galimybę su sūnumi bendrauti kas antrą savaitgalį. Atsakovas neneigė, kad jam taip bendrauti taip pat patogiau, esant nustatytai laikinai bendravimo tvarkai pavykdavo užsitikrinti tokį savo darbo grafiką, tačiau nereiškia, kad taip bus visada, o jam negalint bendrauti savaitgaliais vėl kiltų konfliktai.
33. Byloje yra pažyma, kad V. Č. eina (duomenys neskelbtini) pareigas ir dirba pagal slenkantį darbo grafiką, taikant 3 mėnesių suminę darbo laiko apskaitą, taip pat kelių mėnesių pavyzdiniai darbo grafikai. Pagal atsakovo darbdavio pateiktus duomenis pamainų grafikai sudaromi ir darbuotojai apie juos informuojami ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo. Analogiška nuostata įtvirtinta Darbo kodekso 115 straipsnio 2 dalyje. Pateikti grafika patvirtina, kad atsakovo darbo laikas gali būti kintantis ir nepastovus, todėl teismas nustato bendravimo tvarką, atsižvelgiant į atsakovo darbo specifiką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas, esant galimybei, su vaiku ir stengiasi bendrauti būtent savaitgaliais, tačiau teismas negali tokio bendravimo įtvirtinti kaip privalomo, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog šalims šių klausimų geranoriškai nepavyksta spręsti, tikėtina, kad atsakovui negalint bendrauti būtent savaitgalį kiltų nauji ginčai dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo. Todėl, kaip ir buvo laikinoje bendravimo tvarkoje, nustatoma, kad atsakovas V. Č. su nepilnamečiu sūnumi A. Č. bendrauja 2 (du) kartus per mėnesį po 3 (tris) dienas su 2 nakvynėmis tarp jų.
34. Atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių, tai, kad vaiko ir tėvo ryšys yra geras, teismas taip pat nustato, kad tėvas su sūnumi bendrauja 5 kartus per savaitę be nakvynių.
35. Siekiant, kad tarp šalių kiltų mačiau ginčų, patikslinamos nuostatos dėl atsakovo darbo grafikų pateikimo ieškovei.
36. Vaiko tėvas bendravimo su vaiku metu privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą formalaus ir neformalaus ugdymo procese, nuvežti į suplanuotus vizitus sveikatos priežiūros įstaigose, apie kuriuos jį nė vėliau kaip prieš 24 val. iki bendravimo yra informavusi vaiko motina, arba užtikrinti, kad vizitai būtų suteikti kitu metu, pakeistą vizitų laiką suderinant su vaiko motina arba pakeistą vizitą perkeliant taip, kad jis būtų vaiko bendravimo su tėvu metu. Pažymėtina, kad pranešimas apie vaiko lankomas veiklas gali būti pateikiamas iš anksto, pateikiant informaciją, kad apibrėžtu laikotarpiu suplanuoti pastovūs vaiko vizitai / neformalaus ugdymo užsiėmimai ir / ar pan., ar, iškilus būtinybei, pranešant apie konkretų užsiėmimą. Teismas kompensavimo tvarkos už galimai neįvyksiančius užsiėmimus nenustato. Šalių santykiai yra itin konfliktiški, o tokia nuostata galimai būtų naudojama dar ir finansiškai nubausti kitą iš tėvų, tačiau tai neatitiktų ir vaiko interesų. Abiejų tėvų lėšos turėtų būti naudojamos racionaliai, tik tokiu būdu galės būti patenkinta ir daugiausia paties vaiko poreikių.
37. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas su vaiku privalo bendrauti per tėvadienius, tačiau, teismo vertinimu, tokia nuostata būtų perteklinė. Imti papildomą poilsio laiką yra atsakovo teisė, o ne pareiga, jis, būdamas suaugęs žmogus, gali pats planuoti savo laiką taip, kad turėtų pakankamai laiko bendrauti su sūnumi.
Žemesnės instancijos teismas
38. Ieškovė prašo nustatyti, kad motinos ligos atvejais, pagrįstais nedarbingumo pažymėjimu, arba vaiko motinos komandiruočių laikotarpiu, pagrįstu darbdavio įsakymu, vaiką prižiūri tėvas. Teismas tokį prašymą tenkina iš dalies, nustatydamas, kad motinos / tėvo ligos atveju, kai jie gydomi stacionare, vaiką prižiūri kitas iš tėvų. Kitais atvejais tėvų ligos ir / ar komandiruočių metu vaiko priežiūra turėtų pasirūpinti tas iš tėvų, kuriam pagal teismo nustatytą tvarką tenka bendravimo laikas, kadangi tokiais atvejais visiems tėvams patiems tenka pasirūpinti vaikų priežiūra. Kiek tai susiję su komandiruotėmis, jas paprastai galima planuoti, be to, kaip akivaizdu iš šalių paaiškinimų, ieškovė neigiamai žiūri į atsakovo galimas komandiruotes vasaros metu, o atsakovas daro prielaidą, kad ieškovė, dirbdama tėvų įmonėje, gali komandiruotėmis piktnaudžiauti.
39. Nuostata, kad tėvai dalinasi kas antrą sūnaus sirgimo atvejį, slaugydami vaiką visą ligos laikotarpį, netvirtintina. Teismo vertinimu, ieškovė ją įtraukti siekia ne vaiko interesais. Atsižvelgiant į šalių santykius, gali susiklostyti tokių situacijų, kai, skaičiuojant, kam priklauso slauga, sergantis vaikas būtų vežiojamas iš vieno iš tėvų pas kitą, o tai niekaip nesiderina su paties vaiko interesais.
40. Ieškovė, teigdama, kad atsakovas vykdo tik teismo nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, įvertinusi, kad šalių sūnus 2024 metais pradės lankyti priešmokyklinę klasę, prašo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką ir per šventes bei mokyklinių vaikų atostogų metu. Atsakovas iš esmės sutiko, kad šalims paprasčiau įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką, kuri turi būti kuo konkretesnė, nei patiems susitarti, tačiau teigė, kad jo galimybes bendrauti su vaiku atostogų, valstybinių švenčių metu dažnai gali riboti darbo specifika, savo procesiniuose dokumentuose bendravimą su sūnumi, kiek tai susiję su šventėmis ir atostogomis, prašė nustatyti Šv. Velykų, Šv. Kalėdų laikotarpiu, Tėvo dieną, per savo (atsakovo) gimtadienį, vasaros atostogų metu.
41. Teismas sprendžia, kad nustatytina šalių sūnaus bendravimo tvarka mokyklinių atostogų metu, taip pat per atitinkamas šventines dienas. Mokyklinių atostogų laikas A. Č. pradėjus lankyti mokyklą / priešmokyklinę klasę bus nustatomas pagal jo ugdymo įstaigoje patvirtintus atostogų laikotarpiu, iki to laiko – pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintuose ugdymo planuose nustatytas moksleivių atostogų datas.
Žemesnės instancijos teismas
42. Teismas, nors ir supranta, kad atsakovui atostogas ir laisvas šventines dienas sudėtingiau planuotis nei ieškovei, tačiau sprendžia, kad, iš anksto žinodamas bendravimo tvarką, galės tai padaryti ir / arba tinkamai pasirūpinti nepilnamečio sūnaus priežiūra jam tenkančiais laikotarpiais.
43. Vasaros laikotarpiu (liepos ir rugpjūčio mėnesiais) nustatytina ieškovės prašoma bendravimo tvarka.
44. Kitų mokyklinių atostogų, esančių metų eigoje, laiką teismas šalims bendravimui su vaiku paskirsto po lygiai.
45. Įvertinęs atsakovo darbo pobūdį, kad jam gali tekti dirbti ir per šventines dienas, bendravimas liepos bei rugpjūčio mėnesiais esančių valstybinių švenčių metu įeina į bendravimą vasaros atostogų metu, dar dalis šventinių dienų, tikėtina, sutaps su mokyklinių rudens (lapkričio 1, 2 dienos) bei žiemos (vasario 16 d.) atostogų laiku, teismas sprendžia, kad, siekiant, kad bendravimas būtų kuo mažiau sudėtingas, atskira bendravimo tvarka nustatytina ne visoms šventinėms dienoms.
46. Nustatytina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka Tėvo dieną bei atsakovo gimimo dieną. Tai yra papildomas tėvo su sūnumi bendravimo laikas, neįeinantis į įprastinį bendravimą.
47. Siekiant, kad tvarka nebūtų pernelyg apsunkinta, Kalėdų, Velykų atostogų laikas su kiekviena iš šalių parenkamas atsižvelgiant į tai, su kuria iš šalių kuriais metais vaikas sutinka minimas šventes (tiek ieškovė, tiek atsakovas didžiąsias metų šventes su vaiku pageidauja praleisti visas, neskirstant jų dienomis).
Žemesnės instancijos teismas
48. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma mokyklinių atostogų derinimo tvarka yra pernelyg apsunkinta įvairiomis sąlygomis, dokumentų pateikimais ir pan., todėl nenustatytina, tačiau, abipusiu sutariu šalys gali keisti bet kurias bendravimo tvarkos nuostatas.
49. Birželio mėnesį galioja įprasta bendravimo tvarka, mokslo metų eigoje esančių atostogų metu, liepos ir rugpjūčio mėnesiais įprasta bendravimo tvarka netaikoma.
Žemesnės instancijos teismas
50. Teismas taip pat nustato, kad tas iš tėvų, su kuriuo būna vaikas, privalo užtikrinti, kad kitas iš tėvų su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis turėtų galimybę susisiekti vieną kartą per dieną. Ši pareiga apima su vaiku esančio tėvo pareigą susisiekti su kitu iš tėvų vieną kartą per dieną, jei mato, kad kitas iš tėvų nesėkmingai bandė susisiektu su juo ir / ar vaiku.
51. Nuostata apie tai, kad tėvas, vėluodamas grąžinti vaiką, informuoja ieškovę, neįtrauktina. Nenustatyta, kad atsakovas taip elgtųsi nuolat, piktnaudžiautų, ignoruodamas paėmimo / grąžinimo laikus, be to, ypač vairuojant mieste, gali būti ir sudėtinga (taip pat nesaugu) apie tokį faktą pranešinėti.
52. Kadangi vaikas gali susirgti tiek būdamas su ieškove, tiek su atsakovu, siekiant, kad abu tėvai nedelsiant gautų informaciją apie vaiko sveikatos būklę, nustatytina, kad tais atvejais, kai dėl vaiko susirgimo kreipiamasi į gydymo įstaigą, ieškovė bei atsakovas privalo informuoti vienas kitą raštu (SMS žinute ar el. paštu) nedelsiant, t.y. ne vėliau kaip kreipimosi į gydymo įstaigą dieną. Papildomas informavimas apie bet kokį vaiko negalavimą, teismo vertinimu, būtų perteklinis, be to, iš esmės net nebūtų įmanoma patikrinti ar tokia sąlyga tinkamai vykdoma.
53. Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad atsakovas, atostogaudamas su vaiku, informuoja ją apie buvimo su vaiku vietą. Teismas sprendžia, kad šalys viena kitą apie vaiko buvimo privalėtų informuoti tik tais atvejais, kai vykstama į užsienio valstybę.
54. Teismo nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriškai, atsižvelgiant į šalių galimybes ir vaikų interesus.
Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo
Dėl 0,0553 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančio 62,74 kv. m. bendro ploto pastato – sodo pastato su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo bei ieškovės reikalaujamos 5 850 Eur kompensaciją už ieškovės grąžintą skolą N. Č. ir šalių panaudotų lėšų namo įrengimui iki 2019 m. liepos 1 d.
55. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis).
56. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį galima atsižvelgiant į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas dėl bendro turto padalijimo būdo.
57. Vadovaujantis CK 98 straipsnio 2 dalimi, sutuoktinis turi teisę į kompensaciją, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.
58. Šalys santuokos metu 2018 m. liepos 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise už 56 000 Eur įsigijo 0,0553 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį 62,74 kv. m. bendro ploto pastatą – sodo pastatą su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastato baigtumas įsigijimo metu buvo – 85 proc.
59. Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – ir Bankas), 2018 m. liepos 12 d. Kreditavimo sutartimi Nr. 2420-2018-137984 kredito gavėjams K. Č. ir V. Č. suteikė 54 000 Eur kreditą, iš kurio 47 600 Eur buvo skirta sodo pastatui ir sklypui pirkti, 6 400 Eur – sodo pastatui įrengti. Kredito sutartyje nurodyta, kad kredito gavėją K. Č. atstovauja V. Č., sutartyje nurodyta pastarojo banko sąskaita.
60. Banko pažyma patvirtina, kad 2018 m. liepos 7 d. išmokėta 47 600 Eur, 2018 m. rugpjūčio 2 d. išmokėta 2 805 Eur paskolos (3 595 Eur paskolos klientai neėmė), iš viso išmokėta 50 405 Eur paskolos (Failas 3, b.l. 27). Banko pažyma taip pat patvirtina, kad iki 2019 m. birželio 30 d. neįregistravus 100 proc. pastato baigtumo, buvo padidintos palūkanos.
Žemesnės instancijos teismas
61. Šalys nurodė, kad neturėjo lėšų pradiniam įnašui, todėl 10 000 Eur paskolino atsakovo tėvas N. Č..
62. Taip pat šalys susitarė, kad į Namą investuos ir savo asmenines lėšas – po 1 000 Eur ( tą patvirtina šalių paaiškinimai, bylos medžiaga (Failas 1, b.l. 87)).
Žemesnės instancijos teismas
63. 2019 m. liepos 30 d. šalys sudarė notariškai patvirtintą Susitarimą (Failas 1, b.l. 106, 107), kuriuo patvirtino, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. gyvena atskirai ir jų finansai yra atskiri. Taip pat susitarė, kad Sodo sklypas ir Namas pereis K. Č. asmeninėn nuosavybėn, kai pastaroji iš asmeninių lėšų grąžins N. Č. 9 500 Eur (įvykdyta 2019 m. liepos 31 d.), V. Č. – 1 000 Eur, kurie buvo investuoti į namo remontą iš jo asmeninių lėšų (įvykdyta 2020 m. gruodžio 18 d.). V. Č. įsipareigojo per vieną mėnesį nuo skolos N. Č. grąžinimo išsivežti daiktus iš Namo ir raktus perduoti K. Č. (įvykdyta 2019 m. rugpjūčio 19 d.), atsiskaityti už iki daiktų išvežimo sunaudotą elektros energiją (įvykdyta 2019 m. rugpjūčio 20 d), o K. Č. savo vardu sudaryti sutartį su elektros energijos tiekimo įmone, sodų bendrija (įvykdyta 2019 m. rugpjūčio 23 d). Įvykdytus punktus šalys patvirtino savo parašais.
64. 2019 m. liepos 4 d. Pinigų dovanojimo sutartimi R. B. ir K. B. K. Č. asmeninės nuosavybės teise padovanojo 10 000 Eur. Pinigai ieškovei iš K. B. sąskaitos pervesti tos pačios dienos bankiniu pavedimu. 2019 m. liepos 31 d. pavedimu K. Č. N. Č. grąžino 9 500 Eur skolos.
Žemesnės instancijos teismas
65. 2020 m. gruodžio 28 d. K. Č. V. Č. pervedė 1 000 Eur, nurodydama, kad pinigai pervedami vykdant 2019 m. liepos 30 d. tarpusavio susitarimo 6 punktą.
66. Šalys Susitarimu aptarė ir jo nevykdymo bei šalių sutarimo tęsti bendrą gyvenimą pasekmes. Numatyta, kad neįvykdžius Susitarimo 1-7 punktų jis tampa negaliojančiu, pradedama nekilnojamojo turto pardavimo procedūra, po ko pirmumo tvarka atsiskaitoma su kreditoriais, padengiamos K. Č. turėtos remonto išlaidos, o likusi suma pasidalinama pusiau. Šalims nutarus tęsti bendrą gyvenimą, sutarta, kad per trejus metus V. Č. turės K. Č. kompensuoti ½ jos patirtų išlaidų per gyvenimo skyrium laikotarpį už namo remontą, išmokėtą paskolą ir kitus mokesčius pagal atskirą susitarimą.
67. Kaip minėta, šalys buvo susitarę, kad į Namą šalys investuoja po 1 000 Eur, tai patvirtina į bylą pateikti šalių susirašinėjimai, skaičiavimai, dėl šios aplinkybės ginčo nėra.
68. Įvertinus, kad ieškovė atsakovui grąžino 9 500 Eur iš 10 000 Eur pasiskolintų pradiniam įnašui / remontui, taip pat 1 000 Eur atsakovo investuotų asmeninių lėšų, tačiau šalys Susitarimo iki galo neįgyvendino, teismas sprendžia, kad, ieškovei, pagal nebaigtą vykdyti Susitarimą iš asmeninių lėšų grąžinus bendrą šalių skolą, atsakovui jo asmenines lėšas, susiklostė tokia situacija, kad ji atsakovui kompensavo (grąžino) dalį jo lėšų, kurios buvo naudotos turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įgyti, remontuoti. Susitarimui nutrūkus, ieškovė įgyja teisę į kompensaciją (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Ieškovei iš atsakovo priteistina 5 750 Eur ((9 500 Eur/2 + 1 000 Eur) kompensacija. Nepriteisiant šios kompensacijos turėtų būti atitinkamai mažinamas atsakovo įnašas, prisidedant prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įsigijimo / sukūrimo, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko aptartą savo teisių gynimo būdą.
69. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl dalijamo turto vertės momento nustatymo, yra išaiškinta, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.119 straipsnis, 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-/2010).
70. Teismo ekspertų Irmantos Krikščiūnienės ir prof. Sauliaus Raslano 2023 m. liepos 7 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Sodo sklypo ir Namo rinkos vertė 2023 m. birželio 23 d. sudarė 115 000 Eur. Sodo sklypo ir Namo vertė 2019 m. liepos 1 d. sudarė 54 600 Eur. Sodo sklypo ir Namo vertė 2023 birželio 23 d., darant prielaidą, jog vertinamas turtas yra 2019 m. liepos 1 d. būklės, sudarė 71 200 Eur.
71. Nei viena iš šalių ekspertų išvadų neginčijo, todėl teismas jomis ir remiasi, spręsdamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo klausimą.
72. Kaip konstatuota anksčiau sprendime, šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. m. liepos 1 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Bylos medžiaga (procesiniai dokumentai, šalių paaiškinimai teismo posėdžių metu, liudytojų parodymai, ieškovės pateikti duomenys apie išlaidas Sodo sklypo pagerinimo bei Namo remonto darbams, statybos darbų 100 proc. baigtumo registracija 2020 m. birželio 22 d., dokumentai, susijęs su bylinėjimosi išlaidomis Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2774-808/2021) patvirtina, kad po 2019 m. liepos 1 d. atsakovas išlaidų sodo sklypo pagerinimo bei Namo remonto darbams nepatyrė.
73. Taigi, įvertinus išdėstytą bei ekspertų išvadą, spręstina, kad šalių santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto vertė nuo 56 000 Eur iki 115 000 Eur pakilo dėl ieškovės ir jos artimųjų investicijų bei indėlio, atliekant Sodo sklypo bei Namo pagerinimo darbus.
74. Tarp šalių dalintina dėl rinkos pokyčių iki 71 200 Eur pakilusi sodo sklypo ir Namo vertė, atėmus likusią neišmokėtą paskolos dalį (pagal paskutinius teismo turimus duomenis), t.y. 45 543, 98 Eur (2023 m. rugpjūčio duomenys, Failas 11, b.l. 27-29). Tokiu būdu, dalintino turto vertė – 25 656,02 Eur, kiekvienai šaliai po 12 828,01 Eur.
75. Pažymėtina ir tai, kad šalys Susitarime taip pat buvo aptarę, kad jo neįvykdymo atveju ir / ar šalims nusprendus tęsti bendrą gyvenimą, ieškovei turėtų būti kompensuojamos jos po 2019 m. liepos 1 d. patirtos išlaidos Sodo sklypui bei Namui. Netgi vėliau, tarp šalių jau kilus ginčui, atsakovas susirašinėjimuose yra pažymėjęs, reikalauja pusės vertės pakilimo dėl ekonominės situacijos
76. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), įvertinęs tarp šalių pasirašytą Susitarimą, ilgą laiką buvusią nuoseklią atsakovo poziciją, kad jis, esant tam tikroms sąlygoms (kurias ieškovė vykdė), sutinka, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas atitektų ieškovei, į tai, kad Susitarimas nebuvo baigtas vykdyti atsakovui nenuvykus į Banką dėl sutikimo ieškovei perimti paskolą, o pradėjus kelti naujas sąlygas (tai patvirtina į bylą pateiktas susirašinėjimas), aplinkybę, kad su ieškove lieka gyventi šalių nepilnametis sūnus, be to, su ieškove gyvena dar vienas jos sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini) m., o su atsakovu gyvenantis jo sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini) m., kitais metais sulauks (duomenys neskelbtini), įtemptus šalių santykius, į tai, kad atsakovui pagal šalių indėlį tektų tik vos 1/9 nekilnojamoji turto pagal dabartinę jo vertę, dviem šeimoms naudotis nekilnojamuoju turtu nebūtų įmanoma, ieškovė viena nuo 2019 m. liepos 1 d. vykdė kreditorinius įsipareigojimus Bankui ir kompensacijos už tai nereikalauja, teismas sprendžia, kad ieškovei priteistina 0,0553 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esantis 62,74 kv. m. bendro ploto pastatas – sodo pastatas su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovės 12 828,01 Eur kompensacija.
Žemesnės instancijos teismas
77. Spręstina, kad atsakovė turės galimybę sumokėti teismo priteisiamą kompensaciją (ieškovės sąskaitoje yra pakankama pinigų suma (ieškovė, trečiasis asmuo I. K. teismo posėdžių paaiškino, kad tai asmeniniai ieškovės pinigai, dovanoti jos tėvų)), be to, ieškovei priteisus nekilnojamąjį turtą ir jai geranoriškai nemokant kompensacijos, išieškojimas galės būti nukreiptas ir į šį turtą.
78. Kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018). Pagal kasacinio teismo praktiką, toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018).
79. Nagrinėjamu atveju šalys solidariai atsakingos Bankui pagal 2018 m. liepos 12 d. Kreditavimo sutartį Nr. 2420-2018-137984. Bankas atsiliepimu nurodė, kad nesutinka dėl sutarties modifikavimo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo V. Č. ir K. Č. įsipareigojimus pagal 2018 m. liepos 12 d. kreditavimo sutartį Nr. 2420-2018-137984, pasirašytą su Banku, pripažinti asmenine K. Č. prievole. Kasacinis teismas taip pat formuoja nuoseklią praktiką ir laikosi nuostatos, jog, nutraukus santuoką, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nesant kreditoriaus sutikimo, nedalijamos ir nemodifikuojamos, t.y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais.
80. Teismas nustato, kad ieškovė ir atsakovas lieka solidariais kreditoriaus Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, skolininkais pagal prievoles, kylančias iš 2018 m. liepos 12 d. Kreditavimo sutarties Nr. 2420-2018-137984.
81. Teismas sprendžia, kad tai atsakovo teisių neproporcingai nepažeis. Bylos duomenys patvirtina, kad, esant šalių Susitarimui, jis pats delsė vykti į Banką, siekiant išspręsti jo atsisakymo nuo solidarios atsakomybės pagal kreditavimo sutartį klausimus, be to, pati ieškovė aktyviai siekia priimti kreditorinius įsipareigojimus, iš prievolės pašalinant atsakovą.
Dėl sodininkų bendrijos įmokų iki 2019 m. liepos 1 d.
82. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punktu, bendrijos narys nustatyta tvarka turi atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas V. Č. būtų buvęs sodininkų bendrijos narys Ieškovė nepateikė jokio įrodymo (sodininkų bendrijos patvirtinimo ir / ar pan.) apie sumokėtą stojamąjį 100 Eur mokestį, kada jis sumokėtas, iš kokių lėšų (asmeninių ar bendrų).
83. Atsižvelgiant į išdėstytą, reikalavimas dėl 63,83 Eur ieškovės sumokėto sodininkų bendrijos nario mokesčio priteisimo iš atsakovo atmestinas.
Dėl būsto draudimo išmokos
84. Luminors Bank AS Lietuvos skyrius 2020 m. liepos 1 d. V. Č. išrašė mokėjimo sąskaitą Nr. 493982052 51, 27 Eur eilinei įmokos sumai už draudimo apsaugos laikotarpį nuo 2020 m. liepos 12 d. iki 2021 m. liepos 11 d. 2020 m. liepos 10 d. pavedimu šią sumą V. Č. pervedė K. Č., nurodydama, kad mokama už namo (duomenys neskelbtini) būsto draudimą.
85. Už 2021 m. liepos 7 d. įvykusį įvykį 2021 m. rugpjūčio 10 d. pervesta 1 452,83 Eur (Failas 4, b.l. 28, 29).
86. Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma (Draudimo įstatymo straipsnio 2 straipsnio 19 dalis).
87. Šalių turtinėms teisėms pasekmės taikomos nuo 2019 m. liepos 1 d., 2021 m. namu naudojosi ieškovė, ji draudimo įmoką už ginčui aktualų laikotarpį pervedė V. Č. 2020 m. liepos 10 d.
88. Atsakovas pripažino išmoką gavęs, tačiau jos ieškovei nepervedęs, remonto darbų neatlikęs.
89. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad 1 452,83 Eur draudimo išmoka iš atsakovo priteistina ieškovei. Atsakovo argumentai dėl to, kad jis galėjęs pašalinti avarijos padarinius, suremontuoti ir pan., šiuo atveju neaktualūs. Pažymėtina, kad jam išmoka taip pat pervesta jokių realių darbų neatlikus.
90. Ieškovės reikalavimas dalyje dėl atlyginimo nuostolių, laiku nepervedant draudimo išmokos, atmestinas – jis grindžiamas deklaratyviais teiginiais, nėra siejamas su jokiais realiais darbais, be to, išmoką paskaičiavo draudimo bendrovė, nėra duomenų, kokie darbai ir kiek būtų kainavę išmokos išmokėjimo metu bei aktualiu laikotarpiu.
Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 800 Eur dėl kredito dengimo už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį
91. Bylos medžiaga nustatyta, kad bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo metu atsakovas V. Č. turėjo 2017 m. liepos 10 d. asmeninės nuosavybės teise įgytą automobilį Volvo V70, pirma registracijos data – 2005 m. rugpjūčio 15 d. (Failas 1, b.l. 69, 70), o ieškovė K. Č. – asmeninės nuosavybės teise 2016 m. liepos 9 d. įgytą automobilį VW Passat, pirma registracijos data 2005 m. rugpjūčio 18 d. (Failas 1 b.l. 71, 72).
92. CK 3.115 straipsnyje numatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
93. Teismo vertinimu, reikalavimas dėl kompensacijos už kredito dengimą už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį neatitinka nurodyto straipsnio sąlygų. Nėra duomenų, kad automobilis būtų buvęs skirtas tik asmeniniams ieškovės poreikiams, kadangi šalys vedė bendrą ūkį, turėjo nepilnametį vaiką, todėl sandorio dėl transporto priemonės įgijimo, jo vykdymo negalima vertinti kaip skirto tik vieno sutuoktinio poreikiams.
Dėl išlaikymo šalių sūnui priteisimo
94. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.
95. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (taip pat ir materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas.
96. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013)
97. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
98. Ieškovė K. Č. dirba, pagal byloje esančius duomenis jos atlyginimas neto yra 1 050 Eur/mėn. Nėra duomenų, kad ieškovė turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jos gebėjimą dirbti. Be šalių sūnaus ieškovė turi dar vieną nepilnametį sūnų E. P., gimusį (duomenys neskelbtini).
99. Atsakovas V. Č. dirba, pagal jo paties su atsiliepimu pateiktą pažymą darbo užmokestis 2022 metais neto buvo iki 1 587 Eur/mėn. Iš į bylą pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad aktualiu laikotarpiu į atsakovo sąskaitą taip pat buvo pervedami su juo gyvenančio nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirti pinigai (O. Č. perveda 215 Eur/mėn.), stipendija (atsakovas paaiškino studijavęs papildomoms kompetencijoms įgyti), taip pat yra mokėjimų iš trečiųjų asmenų, tačiau sumos nėra itin didelės ir / ar nuolatinės. Nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo gebėjimą dirbti. Be šalių sūnaus atsakovas turi dar vieną nepilnametį sūnų E. Č., gimusį (duomenys neskelbtini).
100. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,0553 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantis 62,74 kv. m. bendro ploto pastatas – sodo pastatas su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė, remiantis byloje atliktos turto vertinimo ekspertizės išvada, yra 115 000 Eur. Teismo sprendimu šis nekilnojamasis turtas padalinamas, ieškovei turtą priteisiant natūra, o atsakovui – kompensaciją.
101. Šalių sūnui A. Č. nustatyta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) sutrikimas ((duomenys neskelbtini)) (11 failas, b.l.137, 138). Neigalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. kovo 15 d. sprendimais A. Č. nustatytas lengvas neįgalumo lygis bei antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2025 m. vasario 14 d.
102. Pagal ieškovės teikiamus duomenis valstybė skiria vaikui neįgalumo išmoką – 184 Eur/mėn. (11 failas, b.l. 147), vaiko pinigus. Ieškovės teigimu, vaiko pinigai yra 85,86 Eur/mėn. Ieškovė taip pat teikia duomenis, kad pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą kaip vaiką prižiūrinčiam asmeniui, yra skirta 88,20 Eur/mėn. tikslinė kompensacija.
103. Ieškovė laikosi pozicijos, kad būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti mėnesiui yra reikalingos šios sumos: maistui –160 Eur, rūbams ir avalynei -100 Eur, higienai -30 Eur, vaiko dalis būsto poreikio užtikrinimui sudaro -107,76 Eur, vaiko kirpimui -nuo 15 iki 30 Eur, darželio mokesčiui – 60 Eur, ugdomosioms priemonėms, lavinamiesiems žaislams, vaikiškiems žurnalams, kitiems ugdymo reikmenims, kuriuos vėliau pakeis priemonės formaliajam ugdymui – nuo 40 iki 50 Eur, atostogoms – 50 Eur (ta pati suma vėliau tenkins ir vaiko stovyklų poreikį), kurui -80 Eur, būreliams – 58 Eur ((duomenys neskelbtini) šokių asociacijai – 30 Eur/mėn., (duomenys neskelbtini) karatė mokyklai“ – 28 Eur/mėn. Taigi, ieškovės, skaičiavimais, šie vaiko poreikiai sudaro iki 726 Eur/mėn.
104. Vaiko sveikatai, sveikatinimui, specialiųjų poreikių užtikrinimui, ieškovės skaičiavimais, reikalinga dar apie 500 Eur/mėn. suma: vitaminams, papildams skiriama 60-68 Eur, ergoterapija – 100-125 Eur, logopedės užsiėmimai – 200-250 Eur, kineziterapijos užsiėmimai – 120-150 Eur/mėn.
105. Atsakovas teigė, kad vaiko poreikiai nepagrįstai padidinti, nėra juos visus patvirtinančių įrodymų, iki proceso vaikas nevaikščiojo nei pas mokamus, nei pas nemokamus specialistus, todėl tikėtina, kad pasibaigus bylai nebebus šių išlaidų. Mano, kad iš vaikams skirtų pinigų nori gyventi pati ieškovė.
106. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius neturėtų būti įpareigojimo teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tik įrodinėjant didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turėtų būti nustatyta pareiga tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
107. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra – 708,42 Eur/mėn.
Žemesnės instancijos teismas
108. Teismas sutinka su atsakovu, kad į bylą nepateikta nuoseklių įrodymų, pagrindžiančių išlaidas vaikui kiekvieną mėnesį. Teismas, vertindamas kasacinio teismo praktiką vaikų išlaikymo dydžio įrodinėjimo klausimu, ieškovės pateiktą vaiko poreikių skaičiuotę, Tarnybos išvadą, sprendžia, kad 708,42 Eur/mėn. išlaikymo suma vaikui laikytina protinga ir atitinka vaiko interesus.
109. Kadangi valstybės skiriami pinigai, kaip ir tėvų pinigai, naudojami vaikų poreikiams tenkinti, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, apygardų teismų formuojama praktika (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-164-687/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1394-889/2020), teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis galėtų būti mažinamas pagal Šalpos pensijų įstatymą, Tikslinių kompensacijų įstatymą, Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis išmokomis vaikui ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.
110. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir tai, kad vaikais tinkamai pasirūpinti pirmiausia turi jų tėvai. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus išteklius yra sunki užduotis, todėl tokiomis sąlygomis gyvenantys tėvai ieško įvairių būdų, kaip pasirūpinti savo vaikais, nepatiriant papildomų išlaidų, kurios būtų būtinos vaikui, gyvenančiam vidutinėmis sąlygomis. Tačiau tai negali būti priežastis spręsti, jog vaiko poreikiams tenkinti tos išlaidos ir nėra reikalingos. Valstybės skiriamų išmokų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
111. Nagrinėjamu atveju, šalių turtinė padėtis yra panaši. Šalys be sūnaus A. turi dar po vieną nepilnametį vaiką, šalių darbo užmokesčiai panašūs, tačiau atsakovas mažiau laiko praleidžia su šalių sūnumi, turi papildomų kompetencijų, su juo augantis sūnus yra jau pakankamai brandaus amžiaus, todėl jo galimybės papildomai dirbti ir užsidirbti yra didesnės nei ieškovės. Kiek susiję su apsirūpinimu gyvenamuoju būstu, ieškovė gyvena šalims šiuo metu dar bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, o atsakovui būstą tenka nuomotis.
112. Įvertinus šalių turtinę padėtį, situaciją šeimose, vaiko turimus specialiuosius poreikius, šalių indėlį rūpinantis vaiku, spręstina, kad ieškovė, gaudama išmokas, skiriamas dėl vaiko neįgalumo, iš šių pinigų turi ir turės galimybę tenkinti daugiau ir įvairesnių vaikų poreikių, susijusių su vaiko sveikatinimu.
113. Teismas, sutinka su atsakovu, kad išlaidas vaiko sveikatinimui galima nuolat didinti, tačiau ieškovė turėtų svarstyti ir alternatyvius tokių išlaidų patenkinimo būdus, kaip naudojimasis valstybinių gydymų įstaigų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 30-32 punktai), juo labiau, kai nė vieno iš tėvų turtinė padėtis nėra itin gera.
114. Skirstant vaiko išlaikymą tarp tėvų iš 708,42 Eur atimtina 96,25 Eur išmokos vaikui suma ir tarp šalių dalintina 612,17 Eur / mėn. vaiko išlaikymo suma.
115. Laikas, kurį kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku, pagal kasacinio teismo praktiką taip pat yra viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgiama paskirstant kiekvieno iš tėvų teiktiną išlaikymą.
116. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, šalių prisidėjimą prie kasdienių vaiko poreikių tenkinimo, į nustatomą bendravimo tvarką, kad ieškovė su vaiku praleis daugiau laiko kasdienybėje, dėl ko jai teks didesnės kasdienio rūpesčio vaiku dalis, kas mažina asmens galimybes daugiau užsidirbti, į tai, kad atostogų laikas tarp šalių dalinamas po lygiai, iš atsakovo A. Č. priteisiamas 350 Eur/mėn. išlaikymas. Teismas sprendžia, kad tai atitiks vaiko poreikių ir šalių turtinės padėties, prisidėjimo prie kasdienių vaiko poreikių, dalyvavimo vaiko gyvenime, pusiausvyrą.
117. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio atstovė motina K. Č. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
118. Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
119. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio ir / ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
120. Ieškovė teigė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidėdavo itin maža 215 Eur/mėn. suma, tačiau, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu, tam tikrais laikotarpiais ieškovė gaudavo išmokas ir papildomas išmokas vaikams pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą už tris vaikus – šalių sūnų A. Č., savo sūnų E. P. ir atsakovo sūnų E. Č.. tačiau išmokas už E. Č. V. Č. ne visada grąžindavo. Tokiu būdu vertintina, kad šiomis sumomis V. Č. prisidėdavo prie savo sūnaus A. Č. išlaikymo, taigi teikdavo didesnį nei 215 Eur/mėn. išlaikymą.
121. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo sumokėtas išlaikymas (įvertinant ieškovės atsakovui negrąžintas išmokas (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis) bei papildomas išmokas (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalis) už E. Č.) pačių šalių ar sprendimą priverstine tvarka vykdančio antstolio įskaičiuotimas į sprendimu priteistas išlaikymo sumas.
122. Išlaikymas privalo būti mokamas už einamąjį mėnesį.
123. Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 4 dalimi, jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
124. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis). Teismas gal nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (to paties straipsnio 4 dalis).
125. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti 8 314,59 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas pagrindžiančius įrodymus.
126. Atsakovas pateikė prašymą atlyginti 9 387,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas pagrindžiančius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
127. Teismas pripažįsta pagrįstu atsakovo prašymą ieškovei 200 Eur už atstovavimą 2023 m. gruodžio 8 d. posėdyje nepriteisti, kadangi posėdis atidėtas pačios ieškovės prašymu. Teismas su tokia atsakovo pozicija sutinka ir sprendžia, kad šios išlaidos ieškovei nepriteistinos.
128. Nagrinėjamoje byloje šalių reikalavimai tenkinti iš dalies. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai tenkinti 60 proc., atsakovo 40 proc. (atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tenkintas ieškovės reikalavimus dėl nekilnojamojo turto jai priteisimo natūra, tačiau atsakovui priteisiama kompensacija, vaikui iš atsakovo priteisiamas teismo nustatyto dydžio išlaikymas, atmesti atsakovo reikalavimai ieškovei dėl lėšų grąžinimo), atitinkamai paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
129. Ieškovei iš atsakovo priteistina 4 868,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ((8 314,59-200)x60 proc.), o atsakovui iš ieškovės priteistina 3 754,8 Eur bylinėjimosi išlaidų (9 387x40 proc.). Šias sumas užskaičius, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 113,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.
130. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus iš dalies reikalavimą dėl išlaikymo šalių sūnui, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 95 Eur žyminio mokesčio (350x12x0,03x0,75)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
131. Išaiškinti, kad į valstybės biudžetą priteistas žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą – 5662.
132. Įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei privalo būti pateikti teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Pripažinti, kad šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. liepos 1 d.
Po santuokos nutraukimo ieškovei K. Č. palikti pavardę – ,,Č.“, atsakovui V. Č. – ,,Č.“.
Priteisti ieškovei K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn 0,0553 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį 62,74 kv. m. bendro ploto pastatą – sodo pastatą su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 115 000 Eur vertės.
Nustatyti, kad šalys K. Č. ir V. Č. lieka solidariais kreditoriaus Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, skolininkais pagal prievoles, kylančias iš 2018 m. liepos 12 d. Kreditavimo sutarties Nr. 2420-2018-137984.
Priteisti iš ieškovės K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 12 828,01 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei tenkantį turtą natūra.
Priteisti iš atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 750 Eur kompensaciją už ieškovės asmeninėmis lėšomis įvykdytas prievoles.
Priteisti iš atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452,83 Eur kompensaciją už draudimo išmoką.
Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove K. Č..
Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tėvo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
1. Atsakovas V. Č. su nepilnamečiu sūnumi A. Č. bendrauja 2 (du) kartus per mėnesį po 3 (tris) dienas su 2 nakvynėmis tarp jų ir 5 (penkis) kartus per mėnesį be nakvynių.
2. Ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) kalendorines dienas iki naujo atsakovo darbo grafiko pradžios atsakovas V. Č. elektroniniu paštu pateikia ieškovei K. Č. savo būsimą ataskaitinio laikotarpio grafiką ir informuoja ją apie dienas, kuriomis bendraus su vaiku, vaiko paėmimo ir grąžinimo valandas. Tuo atveju, jei šiame punkte nustatytu terminu V. Č. negauna patvirtinto darbo grafiko, apie tai informuoja K. Č., o gavęs grafiką kartu su duomenimis, kada jis pateiktas, bei pasirinktomis bendravimo dienomis, valandomis nedelsiant pateikia K. Č..
3. Ieškovė informuoja atsakovą apie vaiko lankomus užsiėmimus, suplanuotus vizitus, taip pat nurodo ar vaikas, atsižvelgiant į bendravimo laiką, ieškovės darbo laiką, turės būti paimamas (grąžinamas) iš (į) vaiko gyvenamosios vietos, lankomos ugdymo įstaigos ir / ar jos artimųjų (duomenys neskelbtini) mieste.
4. Atsakovas bendravimo su vaiku metu privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą formalaus ir neformalaus ugdymo procese, nuvežti į suplanuotus vizitus sveikatos priežiūros įstaigose, apie kuriuos jį nė vėliau kaip prieš 24 val. iki bendravimo yra informavusi vaiko motina, arba užtikrinti, kad vizitai būtų suteikti kitu metu, pakeistą vizitų laiką suderinant su vaiko motina arba pakeistą vizitą perkeliant taip, kad jis būtų vaiko bendravimo su tėvu metu.
5. Kilus ginčui dėl tėvo bendravimo su sūnumi laiko, poriniais tėvo bendravimo su sūnumi mėnesiais teikiamas prioritetas tėvo pageidavimui dėl bendravimo su sūnumi laiko, o neporiniais mėnesiais teikiamas prioritetas motinos pageidavimui dėl tėvo bendravimo su sūnumi laiko. Motina, nesutikdama dėl vaiko bendravimo su tėvu laiko neporinį mėnesį, ne vėliau kaip kitą dieną nuo tėvo pateikto darbo grafiko ir pasirinktos bendravimo tvarkos, informuoja tėvą, kurios bendravimo datos jai netinka ir nurodo tėvui datas, kuriomis jis bendraus su sūnumi. Vaiko paėmimas / grąžinamas nurodomas kitai pusei nurodant pusvalandžio intervalą. Motina vaiko paėmimo intervalo pradžią turi nurodyti ne ankstesnę nei 45 min. po grafike nurodyto V. Č. darbo laiko pabaigos.
6. Motinos / tėvo ligos atveju, kai jie gydomi stacionare, vaiką prižiūri kitas iš tėvų.
7. Vasaros laikotarpiu liepos ir rugpjūčio mėnesiais lyginiais metais tėvas atostogauja su sūnumi pirmąją liepos mėnesio pusę - nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d. (liepos 6 d. - Mindaugo Karūnavimo diena lyginiais metais priklauso tėvui), pasiimant sūnų atostogų išvakarėse (birželio 30 d.) nuo 16 val. iki 17 val. ir grąžinant liepos 15 d. nuo 20 val. iki 21 val. Lyginiais metais tėvas atostogauja su sūnumi pirmąją rugpjūčio mėnesio pusę, nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d. (rugpjūčio 15 d. - Žolinės lyginiais metais priklauso vaiko tėvui), pasiimant sūnų atostogų išvakarėse (liepos 31 d.) nuo 16 val. iki 17 val. ir grąžinant rugpjūčio 15 d. nuo 20 val. iki 21:00 val. Nelyginiais metais tėvas atostogauja su sūnumi antrąją liepos mėnesio pusę, pasiimdamas sūnų liepos 15 d. nuo 16 val. iki 17 val. ir grąžindamas liepos 31 d. nuo 20 val. iki 21:00 val. Nelyginiais metais tėvas atostogauja su sūnumi nuo rugpjūčio 16 d. (rugpjūčio 15 d. - Žolinės nelyginiais metais priklauso vaiko motinai ), pasiimdamas sūnų atostogų išvakarėse (rugpjūčio 15 d.) nuo 16 val. iki 17:00 val. ir grąžindamas rugpjūčio 30 d. nuo 20 val. iki 20 val.
8. Atsakovas su vaiku bendrauja nelyginių kalendorinių metų moksleivių papildomų žiemos atostogų metu, paimdamas vaiką paskutinę mokslo metų prieš atostogas dieną ir grąžindamas vaiką praėjus pusei atostogų nuo 20 val. iki 21 val. Lyginiais kalendoriniais metais vaikas pirmą pusę šių atostogų laikotarpio nuo paskutinės mokslo metų prieš atostogas dienos praleidžia su ieškove. Atsakovas vaiką pasiima praėjus pusei atostogų nuo 20 val. iki 21 val. ir grąžina mokslų pradžios išvakarėse laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.00 val.
9. Atsakovas su vaiku bendrauja lyginių kalendorinių metų moksleivių pavasario (Velykų) atostogų metu, paimdamas vaiką paskutinę mokslo metų prieš atostogas dieną ir grąžindamas vaiką praėjus pusei atostogų nuo 20 val. iki 21 val. Nelyginiais kalendoriniais metais vaikas šias atostogas laikotarpiu nuo paskutinės mokslo metų prieš atostogas dienos praleidžia su ieškove. Atsakovas vaiką pasiima praėjus pusei atostogų nuo 20 val. iki 21 val. ir grąžina mokslų pradžios išvakarėse laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.00 val.
10. Atsakovas su vaiku bendrauja lyginių kalendorinių metų moksleivių rudens atostogų metu, paimdamas vaiką paskutinę mokslo metų prieš atostogas dieną ir grąžindamas vaiką praėjus pusei atostogų nuo 20 val. iki 21 val. Nelyginiais kalendoriniais metais vaikas pirmą pusę šių atostogų laikotarpio nuo paskutinės mokslo metų prieš atostogas dienos praleidžia su ieškove. Atsakovas vaiką pasiima praėjus pusei atostogų nuo 20 val. iki 21 val. ir grąžina mokslų pradžios išvakarėse laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.00 val.
11. Atsakovas su vaiku bendrauja nelyginių metų moksleivių žiemos (Kalėdų) atostogų metu, paimdamas vaiką paskutinę mokslo metų prieš atostogas dieną ir grąžindamas vaiką gruodžio 30 d. nuo 20 val. iki 21 val. Likusį laiką iki žiemos (Kalėdų) atostogų pabaigos su vaiku bendrauja ieškovė. Lyginiais metais laikotarpiu nuo paskutinės mokslo metų prieš žiemos (Kalėdų) atostogas dienos iki gruodžio 30 d. su vaiku bendrauja ieškovė. Atsakovas vaiką paima gruodžio 30 d. nuo 20 val. iki 21 val. ir grąžina mokslų pradžios išvakarėse nuo 17.00 val. iki 18.00 val.
12. Mokslo metų eigoje esančių mokyklinių atostogų (išskyrus žiemos (Kalėdų) atostogas) dienos skaičiuojamos, neįskaičiuojant paskutinės mokslo metų dienos. Jeigu atostogas sudaro nelyginis dienų skaičius, skaičiuotina, kad pirmoji atostogų dalis yra viena diena ilgesnė. Pavyzdžiui, jeigu atostogas sudarys 9 dienos (neskaičiuojant paskutinės mokslo metų dienos), nustatytina, kad pirma dalis atostogų sudaro 5 dienas (penktą dieną vaikas perduodamas kitam iš tėvų), antra – 4 dienas ir pan.
13. Birželio mėnesį galioja įprasta bendravimo tvarka. Mokslo metų eigoje esančių atostogų metu, liepos ir rugpjūčio mėnesiais įprasta bendravimo tvarka netaikoma.
14. V. Č. praleidžia su sūnumi Tėvo dieną ir savo gimtadienį. Tėvo dieną atsakovas V. Č. vaiką paima nuo 9.30 val. iki 10 val. ir grąžina vaiką nuo 20.30 val. iki 21.00 val. V. Č. gimtadienio dieną, jei tai ne darbo diena, Č. vaiką paima nuo 9.30 val. iki 10 val. ir grąžina vaiką nuo 20.30 val. iki 21.00 val. Jei tėvo gimtadienio diena yra darbo diena, vaikas paimamas nuo 16.30 iki 17 val. ir grąžinamas nuo 20.30 val. iki 21.00 val. Šis bendravimo laikas yra papildomas ir neįeina į įprastą bendravimo tvarką.
15. Vaikas paimamas / grąžinamas iš / į jo gyvenamąją vietą. Vaikas gali būti paimamas ir / ar grąžinamas į kitą vietą (duomenys neskelbtini) mieste, kai ieškovė atsakovą apie tai informuoja likus ne mažiau nei 3 val. iki vaiko paėmimo / grąžinimo laiko pradinio momento.
16. Ieškovė ir atsakovas apie pasikeitusį telefono ir / arba elektroninio pašto adresą informuoja SMS žinute ir/ar el. paštu vienas kitą nedelsiant, t. y. ne vėliau kaip tą pačią dieną.
17. Šalys, išvykdamos su vaiku į užsienio valstybę, ne vėliau kaip išvykimo dieną privalo informuoti viena kitą, nurodant buvimo užsienyje laikotarpį, valstybę / valstybes, į kurias vykstama.
18. Tas iš tėvų, su kuriuo būna vaikas, privalo užtikrinti, kad kitas iš tėvų su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis (priemonių rūšį parenka tas iš tėvų, su kuriuo yra vaikas) galėtų susisiekti vieną kartą per dieną. Ši pareiga apima su vaiku esančio tėvo pareigą susisiekti su kitu iš tėvų vieną kartą per dieną, jei mato, kad kitas iš tėvų nesėkmingai bandė susisiektu su juo ir / ar vaiku.
19. Tais atvejais, kai dėl vaiko susirgimo kreipiamasi į gydymo įstaigą, ieškovė bei atsakovas privalo informuoti vienas kitą raštu (SMS žinute ar el. paštu) nedelsiant, t.y. ne vėliau kaip kreipimosi į gydymo įstaigą dieną.
20. Tėvai raštu (el. paštu ar SMS žinutėmis) gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos.
Priteisti šalių nepilnamečiam sūnui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo tėvo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2022 m. birželio 16 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas už einamąjį mėnesį pervedant į ieškovės banko sąskaitą.
Likusiose dalyse ieškinio bei priešieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti ieškovei K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 113,95 Eur (tūkstantį šimtą trylika eurų ir 95 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.