- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-16
- Bylos Nr.
- e2-2774-808/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32732-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- K. Č., V. Č.
- Atsakovas
- P. R., R. R.
- Advokatai
- Stasys Lileikis, Edvinas Naraškevičius, Stasys Lileikisiš
- Kategorijos
- 2.4.1.4Valdymo gynimas
dalyvaujant ieškovams K. Č. ir V. Č.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. Č. ir V. Č. ieškinį atsakovams P. R. ir R. R. dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė ir šalių argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą ieškiniu prašydami: 1) solidariai įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorą tarp ieškovams jungtinės nuosavybės teise priklausančio 0,0533 ha bendro ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,0579 ha bendro ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir buvusioje tvoros vietoje sutvarkyti žemės paviršių jį išlyginant; 2) nustatytu terminu atsakovams nenugriovus tvoros ir nesutvarkius žemės paviršiaus buvusioje tvoros vietoje, leisti ieškovams tvorą nugriauti ir žemės paviršių sutvarkyti atsakovų sąskaita; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2018 m.liepos 2 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 0,0533 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, (toliau – Žemės sklypas) su jame esančiu 62,68 kv. m. bendro ploto pastatu – sodo pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Suformuotas Žemės sklypas nuo 2010 m. spalio 20 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (pagrindas: 2020-07-29 Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-10-07 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Turto administravimo grupė“ 2007-04-17 atlikti kadastriniai matavimai ir sudaryta kadastrinių matavimų byla). 2007 m. balandžio 17 d. atliktų kadastrinių matavimų metu Žemės sklypo ribos buvo pažymėtos keturiuose sklypo kampiniuose taškuose ir nurodytos valstybinėje LKS-1994 koordinačių sistemoje, o šių matavimų pagrindu sudarytas Žemės sklypo planas (sklypo riba) 2010 m. spalio 21 d. pažymėtas kadastro žemėlapyje. Minėtas Žemės sklypas ribojasi (ribos taškuose 1-4) su gretimai esančiu, atsakovų žemės sklypu. Ant sklypų ribos atsakovai yra pastatę tvorą, be ieškovų sutikimo. Tvoros vieta kėlė abejonių, todėl 2020 m. liepos 16 d. UAB „Geosritis“ atliko sklypo matavimus ir buvo nustatyta, kad tvoros pradžia (sklypų riboje 1-2), yra įsiterpusi 46 cm į ieškovų sklypą nuo tašką „1“ žyminčio riboženklio ir 8 metrų ilgio atkarpa kerta ieškovų sklypo teritoriją (žiūrint nuo taško „1“ į tašką „4“), o likusi tvoros dalis yra pastatyta ant žemės sklypų ribos. Taigi, atsakovai pažeidė nustatytas žemės sklypų ribas, faktiškai sumažinę ieškovų sklypo plotą. Siekiant klausimą išspręsti taikiai, atsakovui buvo nusiųstas 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymas gera valia išmontuoti tvorą arba ją perkelti į savo (atsakovų) žemės sklypą, tačiau tai nebuvo padaryta ir toliau tęsiamas ieškovų teisės naudotis savo sklypu pažeidimas.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. gegės 29 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo 0,0579 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir jame esantį 84,44 kv. m. bendro ploto pastatą – sodo namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais. Sklypo įsigijimo metu jame jau stovėjo skundžiama tvora. Tuo metu ieškovų sklype nebuvo pastatų. Nurodo, kad įsigytas žemės sklypas buvo suformuotas pagal 2007 m. liepos 11 d. atliktus kadastrinius matavimus ir gautus visų gretimų sklypų savininkų parašus. 2014 m. rugpjūčio 20 d. atlikus geodezinius matavimus, pastatai ir tvora, nekertanti sklypo ribų, buvo įrašyti į kadastro registrą. Kadastrinius matavimus, su kuriais sutiko tuometinis SB „Restauratorius“ pirmininkas ir gretimų sklypų savininkai, atliko ankstesnis sklypo savininkas, todėl matavimai yra teisingi. Tvorą pastatė buvęs sklypo savininkas. Ieškovai, įsigydami žemės sklypą, tvorą matė ir galėjo išsiaiškinti kam ji priklauso ir kuriame sklype ji stovi. Tai, kad pakankamai ilgą laiką (nuo 2018 m.) tvora netrukdė ieškovams, patvirtina, jog ji yra tinkamoje vietoje. 2017 metais ieškovų sklypas buvo apleistas ir neprižiūrimas, o vėliau pradėjus namo statybas ir nukasus dalį grunto, vietomis tvora iškilo apie pusę metro (žiūrint iš ieškovų pusės). Vėliau tvoros tinklas buvo pakeistas medinėmis lentomis. Per visą laiką, nei buvę savininkai, nei ieškovai nieko nedarė, kad nesiformuotų tvorą verčiančios nuošliaužos, Kadangi tvora nėra aklina (kiaurymių plotas yra didesnis nei 25 proc.) ir jos konstrukcijos nekerta sklypo ribos, jokie sutikimai nereikalingi. Ieškovai nepranešė apie UAB „Geosritis“ kadastrinių matavimų (neatitinkančių anksčiau atliktų kadastrinių ir geodezinių matavimų) atlikimo laiką. Nurodo,kad teismui nusprendus, jog ieškovų teisės yra pažeistos, sutinka tvorą perkelti, bet tik - jei ji stovi ne vietoje ir tai patvirtins nepriklausomi VĮ „Registrų centro“ matininkai.
Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
Ieškovai pateiktame dublike papildomai nurodė, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog 2015 m. gegužės 29 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi įgyjant žemės sklypą su pastatu, jau stovėjo šalių sklypus skirianti tvora. Ją atsakovai pastatė patys, be kitų sklypų savininkų sutikimo. Ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos buvo paženklintos 2007 m. balandžio 17 d. (Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 612-1P), koordinatės nurodytos Valstybinėje LKS-1994 sistemoje, tai suderinus su gretimų žemės sklypų savininkais ir sudarytas žemės sklypo planas. Be to, ir Aktas, ir sklypo Planas buvo suderinti su tuometinio Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi. 2010 m. spalio 21 d. sklypo ribos buvo pažymėtos Kadastro žemėlapyje. Atsakovai, pastatydami savo tvoros dalį ieškovų sklypo dalyje, pažeidė ieškovų teisę į jiems priklausantį žemės sklypą. Nurodo, kad tvoros pastatymas negali apsaugoti nuo žemės slinkimo ir nežino kodėl atsakovų žemės sklypo viršutinė riba yra pakilusi. UAB „Geosritis“ atliktais kadastriniais matavimais buvo siekiama patikrinti ar tvora yra pastatyta tinkamoje vietoje, o ne nustatyti naują žemės sklypų ribą. Matavimų metu buvo pažymėta tvoros vieta ir žemės sklypo ribos, nes senieji riboženkliai nebuvo išlikę. Nurodo, kad vieni kadastriniai matavimai (2007-04-17) neprieštarauja kitiems (2020-07-16) matavimams, o atsakovas matė, jog 2020 m. liepos 16 d. buvo vykdomi matavimai, taigi, apie juos žinojo ir turėjo galimybę juose dalyvauti. Siektas taikus ginčo išsprendimas nepavyko, - atsakovai gera valia nenugriovė /neperkėlė tvoros į savo žemės sklypą.
Atsakovai pateiktame triplike papildomai nurodė, kad kadastriniai matavimai prieštarauja vieni kitiems, nors sutampa sklypų kampinės susikirtimo koordinatės. Tvora atvaizdavo sklypo ribą realybėje. Turto įsigijimo dokumentai buvo tvarkingi ir nekeliantys abejonių dėl jų teisingumo. Didžioji dalis tvoros (2 iš 3), skiriančios šalių sklypus, yra pastatyta nepažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statyba leidžiantys dokumentai.“ 7 priedo 1.2.2. papunktyje išdėstytų reikalavimų. Jeigu paaiškėtų, kad kažkuri tvoros dalis stovi ieškovų žemės sklype, tvoros perkėlimui kategoriškai nesipriešins. Gavus ieškovų prašymą (2020-10-01) kilęs ginčas tą pačią dieną buvo aptartas su ieškove ir sutarta, kad apie tvoros perkėlimą bus kalbama pabaigus remontą. Tikslesnis terminas neaptartas. Tačiau ieškovai nesutiko gyventi be tvoros baimindamiesi dėl savo mažamečio vaiko ir augintinių saugumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovai V. Č. ir K. Č. prašė ieškinį tenkinti ir papildomai nurodė, kad dėl tvoros patraukimo, nuo rugpjūčio su atsakovu buvo kalbamasi kelis kartus, tačiau dėl atsakovo neįvykdytų pažadų, negali užbaigti viso savo sklypo aptvėrimo. Taigi bandymas viską išspręsti taikiai, nepavyko.
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Stasys Lileikis iš esmės palaikydamas ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškinys buvo pateiktas, išnaudojus visas galimybes ginčą išspręsti taikiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokato padėjėjas Edvinas Naraškevičius prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovai iš esmės sutinka su ieškinio reikalavimais dėl tvoros patraukimo, tačiau nesutinka su prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis (jų dydžiu).
Teismo posėdžio metu atsakovas P. R. nurodė su ieškiniu sutinkantis iš dalies (dėl tvoros patraukimo), bet nesutinka dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai iš esmės sutinka su ieškinio reikalavimais, t.y. su pagrindiniu ieškinio reikalavimu - patraukti (pekelti) tvorą, teismas sprendime surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis, 441 straipsnio 3 dalis).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismui pateikti paaiškinimai patvirtina, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,0533 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiu 62,68 kv. m. bendro ploto pastatu – sodo pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1S1/ž), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas 2018-07-02 Pirkimo-pardavimo sutartis). Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0579 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas 2015-05-29 Pirkimo-pardavimo sutartis). Ieškovų žemės sklypas nuo 2010 m. spalio 20 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (pagrindai: 2020-07-29 Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-10-07 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Turto administravimo grupė“ 2007-04-17 kadastrinių matavimų byla). 2007 m. balandžio 17 d. kadastrinių matavimų metu Žemės sklypo ribos buvo pažymėtos keturiuose sklypo kampiniuose taškuose, tai nurodant valstybinėje LKS-1994 koordinačių sistemoje. Kadastrinių matavimų pagrindu sudarytas Žemės sklypo planas ir 2010 m. spalio 21 d. pažymėtas Kadastro žemėlapyje. Ieškovų žemės sklypas su atsakovų žemės sklypu ribojasi taškuose 1-4. Atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2007 m.liepos 11 d.. Ieškovų užsakymu UAB „Geosritis“ 2020 m. liepos 16 d. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu nustatyta, kad atsakovų tvora prasideda 46 cm atstumu nuo tašką „1“ žyminčio riboženklio (sklypų riboje 1-2) prasideda ieškovų sklypo pusėje ir tvoros 8 metrų atkarpa kerta ieškovų sklypą (žiūrint nuo taško „1“ į tašką „4“), o likusi tvoros dalis yra pastatyta ant sklypų ribos. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymu kreipėsi į atsakovus, kad jie gera valia išmontuotų arba perkaltų tvorą į savo (atsakovų) žemės sklypą.
Dėl pažeistų nuosavybės teisių.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma yra išplėtotos bei detalizuotos CK normose.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas. Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovų tvoros, ribojančios šalių žemės sklypus, pradžia yra 46 cm įsiterpusi į ieškovų žemės sklypą ir tvoros 8 metrų atkarpa, kerta ieškovų žemės sklypą. Taigi, ieškovai negali visa apimti valdyti, naudotis ir disponuoti savo žemės sklypu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų pašalinę (perkėlę) savavališkai pastatytą tvorą (CPK 178 straipsnis). Todėl, teismas daro išvadą, kad yra pagrįstas ieškovų reikalavimas solidariai įpareigoti atsakovus nugriauti (perkelti) tvorą, skiriančią šalims priklausančius žemės sklypus, esančius adresais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti žemės paviršių jį išlyginant. Tuo pačiu, iš esmės yra pagrįstu ir ieškovų reikalavimas leisti jiems patiems nugriauti minėtą tvorą ir sutvarkyti žemės paviršių, tai padarant atsakovų sąskaita, jeigu patys atsakovai to neatliktų. Tačiau, konkrečiu atveju, teismo manymu, ieškinyje nurodytas vieno mėnesio terminas, per kurį atsakovai turi pašalinti (perkelti) tvorą, neatitinka protingumo kriterijaus (CK. 1.5 straipsnis), todėl tikslinga nustatyti trijų mėnesių terminą, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti (perkelti) savavališkai pastatytą tvorą.
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
Nagrinėjamu atveju ieškovai pateikė įrodymus apie patirtas 1000,00 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir sumokėtą 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Prašymui dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįsti jie pateikė reikiamus faktinius duomenis (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pažymint, kad prašomų atlyginti išlaidų už advokato pagalbą dydis neviršija maksimalaus užmokesčio už procesinių dokumentų byloje parengimą, pateikimą teismui, teisines konsultacijas, atstovavimą bylos nagrinėjime dydžio, nurodyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (7 ir 8.14 punktai), tuo pačiu atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovai, iš esmės nuo ieškinio gavimo momento pripažįstantys pagrindinio ieškovų reikalavimo pagrįstumą (dėl tvoros nugriovimo/perkėlimo), tačiau nesutinkantys su prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu, per visą laiką iki teismo posėdžio nesiėmė jokių pagrįstų veiksmų, kad šalių ginčo nagrinėjimo procesas būtų ženkliai trumpesnis, nors tam buvo visos galimybės. Todėl nėra pagrindo mažinti ieškovų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 95 procentai reikalavimų), iš atsakovų ieškovų naudai priteistina 1021,00 Eur (75,00 Eur+1000,00 Eur * 95 proc.) bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 510,50 Eur.
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymo numatytos minimalios sumos, todėl jų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 186, 197, 250, 259, 263, 268, 270 ir 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti solidariai atsakovus P. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nugriauti tvorą tarp ieškovams K. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) jungtinės nuosavybės teise priklausančio 0,0533 ha bendro ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovams P. R. ir R. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,0579 ha bendro ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti (išlyginti) žemės paviršių buvusios tvoros vietoje
Atsakovams P. R. ir R. R. per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovams K. Č. ir V. Č. patiems nugriauti tvorą ir sutvarkyti žemės paviršių, atsakovų sąskaita.
Priteisti ieškovams K. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų P. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 1021,00 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 510,50 Eur (penkis šimtus dešimt eurų 50 ct).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.