Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme, priėmus kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 2020 m. spalio 21 d. išduotas teismo įsakymas dėl 105,44 Eur skolos už tiektą centralizuotą šilumos energiją/karštą vandenį laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), 3,48 Eur delspinigių (norma: 0,02 proc.) už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos, 9,71 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo kreditorei iš skolininko V. V..

2. Skolininkui V. V. pateikus prieštaravimus dėl ieškovės (kreditorės) pareiškimo, ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 439 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu pareiškė ieškinį (kuris buvo priimtas teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi, o minėtas teismo įsakymas panaikintas), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. V. 105,44 Eur skolos, 3,48 Eur delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2020 m. gruodžio 8 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2020 m. gruodžio 1 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus, tačiau iki šio sprendimo priėmimo papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teisme negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

15. CPK 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas V. V. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas pagal 2002 m. gruodžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AG-3430.

17. Byloje pateiktas 2010 m. gegužės 27 d. UAB „Naujamiesčio būstas“ raštas Nr. NB-RS-10-1371, kuriame nurodyta, kad daugiabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai išreiškė valią pasirinkti 2-ąjį karšto vandens tiekimo būdą, kai karštu vandeniu apsirūpinama be papildomo tarpininko (karšto vandens tiekėjo).

18. 2014 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės meras išplatino kompetentingoms institucijoms raštą, kuriame įpareigojo UAB „Vilniaus energija“ ir kitas institucijas pašalinti atitinkamų teisės aktų tarpusavio prieštaravimus ir trūkumus, nes po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014, iš esmės visuose daugiabučiuose namuose antrojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimas įgyvendintas netinkamai.

19. UAB „Vilniaus energija“ 2014 m. gruodžio 9 d. raštu informavo kompetentingas institucijas apie pasikeitusį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ir nurodė, kad dėl netinkamai įgyvendinto antrojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo taikymo laikotarpiu susidariusių vartotojų mokėtinų/jau apmokėtų sumų už karštą vandenį, geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti bei šilumos energiją jam pašildyti, apskaičiavimo/apmokėjimo tvarkos vartotojai bus informuojami papildomai. Byloje taip pat pateiktas UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ pranešimas dėl mokėjimų už karštą vandenį tvarkos, kuris skirtas gyventojams.

20. UAB „Vilniaus energija“ 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovui išrašė sąskaitą Nr. G612/229752 100,39 Eur sumai už nepriskaitytą karšto vandens kainos dalį. UAB „Vilniaus energija“ atstovė informavo atsakovą V. V. 2017 m. sausio 16 d. el. laišku, kad 2016 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje yra numatyta nepriskaityta karšto vandens kainos dalis, kuri sudaro 100,39 Eur; nurodė, kad pateiktą sąskaitą atsakovas turi apmokėti iki 2017 m. sausio 31 d.

21. 2017 m. birželio 16 d. raštu Nr. 013-01-3567 „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ UAB „Vilniaus energija“ patvirtino apie reikalavimo teisių į turimas vartotojų skolas perleidimą ieškovei ir vykdant CK 6.104 straipsnio sąlygas 2017 m. birželio 22 d. perdavimo-priėmimo aktu perdavė naujajai kreditorei – ieškovei, dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises.

22. Ieškovė 2019 m. gegužės 29 d. raštu Nr. SD-2785 kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad 2015 m. gruodžio mėnesį pateiktoje UAB „Vilniaus energija“ sąskaitoje buvo nurodyta suma už atsakovo suvartotojo karšto vandens nepriskaitytą karšto vandens kainos dalį, susijusią tik su geriamojo vandens sąnaudomis VKEKK nustatytose karšto vandens kainose, buvo su bendru atidėtu 12 mėnesių apmokėjimo terminu, t. y. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

23. Atsakovas 2017 m. sausio 18 d. skundu kreipėsi į VKEKK su prašymu išaiškinti ar UAB „Vilniaus energija“ teisėtai reikalauja, kad būtų apmokėta UAB „Vilniaus energija“ sąskaita už nepriskaitytą karšto vandens kainos dalį – 100,39 Eur. VKEKK 2017 m. sausio 24 d. rašte Nr. R2-(ŠP)-253 pateikė teisės aktų išaiškinimą dėl susidariusios situacijos.

24. Ieškovės pateiktoje mokesčių apskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.; bendra skolos dydis 105,44 Eur.

Dėl 5,05 Eur skolos už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

25. Kaip jau buvo nurodyta, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (nuo 2017 m. kovo 30 d.) tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui (sprendimo 16 punktas).

26. Nors tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau atsakovas faktiškai patalpoms tiekiamą šilumos energiją naudojo, todėl laikoma, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo–pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Tokiu atveju atsakovas privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateiktoje mokesčių apskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad atsakovas už šilumos energiją ir karštą vandenį minėtame bute tinkamai nemokėjo laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., todėl susidarė 5,05 Eur skola (minėtu laikotarpiu priskaičiuota 1 646,14 Eur mokesčių; apmokėta 1 640,57 Eur). Iš ieškovės pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad minėta skola, labiausiai tikėtina, susidarė ieškovui netinkamai apmokėjus ieškovės suteiktas paslaugas už 2019 m. sausio mėn. – minėtą mėnesį buvo priskaičiuota 112,89 Eur suma, o, kaip matyti iš pažymos, atsakovas 2019 m. vasario mėn. bendrai sumokėjo (už sausio mėn.) 107,84 Eur sumą, t. y. liko skolingas ieškovės reikalaujamą 5,05 Eur sumą (112,89 Eur - 107,84 Eur).

27. Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį, abonentas (vartotojas) turi pareigą sumokėti už jam tiektą energiją. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, atsakovas savo paskaičiavimų dėl minėtos skolos dalies nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų dėl šios skolos apmokėjimo, iš esmės net neginčijo reikalavimo šioje dalyje, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 5,05 Eur skola už šilumos energiją ir karštą vandenį, tiektą butui (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

Dėl 100,39 Eur skolos

28. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusi ŠŪĮ redakcija įtvirtino tris apsirūpinimo karštu vandeniu būdus: 1) centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo; 2) šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens; 3) individualaus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietą kurą). ŠŪĮ 15 straipsnio 1 dalis ir 27 straipsnio 6 dalis numatė, kad sprendimą dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo daugiabučių namų gyventojai turi priimti CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Remiantis 2009 m. birželio 16 d. Energetikos ministro įsakymu Nr.1-95 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, karšto vandens vartotojai iki 2010 m. gegužės 1 d. turėjo pasirinkti ir pranešti šilumos tiekėjui apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Kaip minėta, byloje pateiktas 2010 m. gegužės 27 d. UAB „Naujamiesčio būstas“ raštas Nr. NB-RS-10-1371 patvirtina, kad daugiabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai išreiškė valią pasirinkti antrąjį karšto vandens tiekimo būdą, kai karštu vandeniu apsirūpinama be papildomo tarpininko (karšto vandens tiekėjo). Kadangi šiuo būdu vandenį tiekė geriamojo vandens tiekėjas UAB „Vilniaus vandenys“, o tokio vandens pašildymą – šilumos tiekėjas UAB „Vilniaus energija“, dėl to UAB „Vilniaus energija“ neįtraukdavo į sąskaitas gyventojams (įskaitant ir atsakovą) sumos už šaltą vandenį karštam vandeniui ruošti, o tik sumą už vandens pašildymą. Tai patvirtina ir UAB „Vilniaus energija“ ginčo laikotarpio sąskaitos atsakovui, iš kurių matyti, kad laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą, UAB „Vilniaus energija“ skaičiavo tik mokestį vandens pašildymui.

29. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad dėl skolos už šaltą vandenį, suvartotą karštam vandeniui ruošti, ne tik dėl parduoto atsakovo butui, bet ir daugeliui kitų, UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi su ieškiniu atsakovei UAB „Vilniaus energija“ į teismą ir ieškinys Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1255-467/2016, buvo tenkintas; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-895-823/2016, paliktas nepakeistas. Iš minėtame sprendime nustatytų aplinkybių matyti, kad UAB „Vilniaus vandenys“ ginčo laikotarpiu neskaičiavo gyventojams mokesčio už šaltą vandenį karštam vandeniui ruošti. Taigi, UAB „Vilniaus energija“ teko pareiga atlikti perskaičiavimą, o ši pareiga UAB „Vilniaus energija“ galutinai paaiškėjo po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014, priėmimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 18 d. sprendime, be kita ko, nurodė, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties priėmimo UAB „Vilniaus energija“ tapo aišku, kad jai teks atlikti visų atitinkamų buitinių karšto vandens vartotojų mokėjimų už karštą vandenį perskaičiavimą už ilgesnį negu 4 metų laikotarpį. Tai rodo, kad tik po aukščiau nurodytos kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo UAB „Vilniaus energija“ tapo galutinai aišku, kad ji turi taikyti pirmąjį gyventojų aprūpinimo karštu vandeniu būdą (nes gyventojų pasirinktas antrasis aprūpinimas būdas buvo pasirinktas netinkamai, t. y. nebuvo sudaryta tinkamų naujų sutarčių su vandens tiekėju ir/ar karšto vandens sistemos prižiūrėtoju).

30. Nors kasacinis teismas nepasisakė dėl UAB „Vilniaus energija“ pareigos atlikti valstybės reguliuojamų kainų perskaičiavimo veiksmus nei ginčo, nei jokiu kitu laikotarpiu vartotojų atžvilgiu, visgi tai nepaneigia atsakovo pareigos sumokėti už prekę, kurią jis gavo, ir sumokėti tam, kas ją suteikė, t. y. UAB „Vilniaus energija“ (šiuo metu AB „Vilniaus šilumos tinklai“).

31. Kaip jau minėta, atsakovas ginčo laikotarpiu yra apmokėjęs tik už paslaugą, kurią UAB „Vilniaus energija“ teikė – vandens pašildymą, tačiau po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014, priėmimo, pasikeitus gyventojų aprūpinimo karštu vandeniu būdui, UAB „Vilniaus energija“ paskaičiavo skolą už prekę (geriamąjį vandenį karštam vandeniui paruošti), už kurį atsakovas yra nesumokėjęs (atsakovas tai paneigiančių įrodymų nepateikė). Taigi, darytina išvada, kad atsakovas nagrinėjamu atveju yra atsiskaitęs tik už suteiktą paslaugą (vandens pašildymą), o ne prekę (geriamąjį vandenį karštam vandeniui paruošti). Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs ir už suteiktą prekę, byloje nepateikta; iš esmės to neginčija ir pats atsakovas (CPK 12, 178 straipsniai).

32. Atsakovas savo nesutikimą su šia ieškinio dalimi iš esmės grindžia VKEKK 2017 m. sausio 24 d. rašte Nr. R2-(ŠP)-253 pateiktais teisės aktų išaiškinimais (cituoja visą minėtą raštą), tačiau teismas, susipažinęs su minėto rašto turiniu, sprendžia, kad minėtame rašte nėra nurodytų jokių aplinkybių ir/ar išaiškinimų, kurie paneigtų atsakovo pareigą apmokėti už jam suteiktas, tačiau neapmokėtas, prekes, t. y. už tiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti. Priešingai, minėtame rašte, be kita ko, nurodyta, kad UAB „Vilniaus energija“ (kurios teises ir pareigas perėmė ieškovė) apskaičiavo mokėtinas sumas tik už VKEKK patvirtintas geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti kiekio ir jo pardavimo kainos dalis laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2011 m. gegužės mėn. bei nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2015 m. sausio mėn.; taip pat konstatuota, jog minėtu laikotarpiu vartotojams nebuvo tiekiamos sąskaitos už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, todėl jeigu vartotojai savarankiškai nemokėjo už suvartotą geriamąjį vandenį geriamojo vandens tiekėjui savo nuožiūra (atsakovas nagrinėjamoje byloje to neįrodinėjo), jie nėra apmokėję už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, todėl UAB „Vilniaus energija“ (ar ieškovė, kaip jos teisių ir pareigų perėmėja) nereikalauja mokėti už minėtą geriamąjį vandenį (karštam vandeniui ruošti) pakartotinai ar papildomai.

33. Be to, atsakovas remiasi ir VKEKK 2017 m. kovo 28 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-951, bei teigia, jog UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ analogišku atveju išskaičiavo tariamą atsakovo skolą už normatyvus viršijančią šilumą, todėl yra jau sukurtas precedentas. Teismas kritiškai vertina ir šią atsakovo poziciją. Visų pirma, VKEKK minėtame rašte (kaip ir anksčiau minėtame 2017 m. sausio 24 d. rašte) taip pat nenurodė jokių aplinkybių ir/ar išaiškinimų, kurie paneigtų atsakovo pareigą apmokėti už jam suteiktas, tačiau neapmokėtas, paslaugas/prekes. VKEKK minėtame rašte eilinį kartą išaiškino kaip tinkamai pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Antra, atsakovo pateiktame UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ 2016 m. rugsėjo 13 d. rašte atsakovas informuotas apie tai, jog jam bus pakoreguota (sumažinta) sąskaita dėl name suvartotų šilumos kiekių, kurie viršija VKEKK patvirtinus (nustatytus) šilumos energijos normatyvus karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai), t. y. buvo pasisakyta dėl kitų aplinkybių negu nagrinėjamoje byloje (geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti apmokėjimo). Kita vertus, net jeigu būtų įrodyta, kad kita bendrovė, kitame mieste priėmė tam tikrą sprendimą, tai negalėtų būti vertinama kaip precedentas, taikytinas ir ieškovei, nes kiekviena bendrovė savarankiškai organizuoja savo veiklą.

34. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas įrodymų, pagrindžiančių nurodytas savo aplinkybes ar paneigiančių ieškovės išdėstytas aplinkybes, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis).

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, iš atsakovo ieškovei priteistina 100,39 Eur skola už geriamąjį vandenį (karštam vandeniui paruošti), tiektą butui (duomenys neskelbtini) (minėta skola atsirado už ankstesnį 2010-2014 m. laikotarpį, tačiau atsiradusį įsiskolinimą UAB „Vilniaus energija“ pateikė išrašomose sąskaitose su bendru atidėtu ne trumpesniu kaip 12 mėnesių apmokėjimo terminu, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d., todėl nuo 2017 m. sausio 1 d. ši suma tapo atsakovo įsiskolinimu). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės identiškos pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami panašaus pobūdžio ginčus (dėl geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti apmokėjimo nurodytu laikotarpiu) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1356-603/2019).

36. Taigi, ieškovei priteistina iš atsakovo bendra 105,44 Eur (5,05 Eur + 100,39 Eur) skola.

Dėl delspinigių priteisimo

37. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovas tinkamai neatsiskaitė su ieškove, todėl privalo sumokėti ieškovei delspinigius, kurie sudaro 3,48 Eur (0,02 proc./d. norma) už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d.; atsakovas delspinigių skaičiavimo teisingumo neginčijo, teismas taip pat nenustatė, jog jie būtų paskaičiuoti neteisingai. Vadovaujantis išdėstytu ir tenkinant ieškovės reikalavimą, ieškovei iš atsakovo priteistina 3,48 Eur delspinigių (CK 6.71, 6.73 straipsniai; Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

38. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Taigi, ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (108,92 (105,44 + 3,48) Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 21 d.; teismo įsakymo išdavimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistinas 15 Eur žyminis mokestis ir 1,71 Eur išlaidos už registrų pažymas, iš viso – 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidos.

40. Byloje iš viso patirta 7,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, 105,44 Eur (vieną šimtą penkis eurus 44 ct) skolos, 3,48 Eur (tris eurus 48 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (108,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 16,71 Eur (šešiolika eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,01 Eur (septynis eurus 1 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.