- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-1356-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19175-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl pripažinimo neteisėtais atsakovės reikalavimus sumokėti skolą ir delspinigius, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Naujininkų ūkis“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės reikalavimą sumokėti 65,92 Eur skolą ir nuo jos paskaičiuotus 0,72 Eur delspinigius. Nurodė, kad 2017 m. birželio mėnesį gavo paslaugos tiekėjos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017-05-31 išrašytą sąskaitą, kurioje atsirado neaiškios kilmės 85,35 Eur skola. Todėl 2017-06-21, 2017-08-10 ir 2017-10-23 pareiškimais – pretenzijomis kreipėsi į atsakovę dėl nepagrįstai ir neteisėtai paskaičiuotos 65,92 Eur skolos.
2. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai buvo pasirinkę apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, tačiau namo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naujininkų ūkis“ jį įgyvendino netinkamai. Todėl remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų taisyklių 242 punktu, buitiniai karšto vandens vartotojai per laikotarpį nuo 2010-05-01 iki taisyklių įsigaliojimo (2010-11-01) privalėjo atsiskaityti iki 2011-11-01, dėl ko atsakovas 19,43 Eur (iš 85,35 Eur sumos) sumokėjo ir jos neginčija. Tačiau su likusia suma, paskaičiuota už vėlesnius laikotarpius, nesutinka.
Atsiliepimas
3. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuo 2002-03-29 iki 2017-03-29 nevykdė energetikos veiklos, perėmė UAB „Vilniaus energija“ reikalavimus į minėtu laikotarpiu susidariusias klientų skolas, todėl reikalavimas sumokėti 65,92 Eur skolą taip pat yra perimtas iš UAB „Vilniaus energija“. 2010-03-22 ieškovas kaip ir kiti (duomenys neskelbtini) namo gyventojai pasirašė prašymą dėl 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, vadinasi, žinojo, kad geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti privalu pirkti atskirai nuo šilumos karštam vandeniui ruošti. Vartotojai nemokėjo visos jų suvartoto karšto vandens kainos, t. y. gaudavo sąskaitas tik už geriamojo vandens pašildymą, todėl susidarė vartotojų suvartoto, tačiau neapmokėto geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti kiekiai, esantys sudedamąja nustatytų karšto vandens kainų dalimi. Būtent šis kiekis ir buvo pateiktas apmokėti vartotojams.
4. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2015-12-15 ieškovui pateikė sąskaitą sumokėti 85,35 Eur. Apmokėjimo terminas atidėtas metams, t. y. iki 2016-12-31. Ieškovas apmokėjo dalį sąskaitos, t. y. 19,43 Eur. Ieškovui buvo priskaičiuota skola už nepaskirstytą šaltą vandenį. UAB „Vilniaus energija“ 2010-04-22 gavo UAB „Naujininkų ūkis“ pranešimą dėl karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimo su gyventojų sprendimu pasirinkti 2-ąjį būdą, tačiau butų savininkams skaičiavo ir sąskaitas teikė tik už karšto vandens pašildymą. UAB „Vilniaus vandenys“ nepaisė šio gyventojų sprendimo ir sąskaitų už šaltą vandenį karštam vandeniui ruošti gyventojams neteikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, jog ieškovas nuo 2004-01-06 yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. 2017 m. birželį jis gavo UAB „Vilniaus energija“ išrašytą sąskaitą dėl 85,35 Eur skolos už nepriskaitytą karšto vandens kainos dalį, t. y. už šaltą geriamąjį vandenį, panaudotą karštam vandeniui ruošti laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. ir nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. Šios sąskaitos detalizacija rodo, kad skola apskaičiuota padauginus per mėnesį suvartoto vandens kiekį iš jo vieneto kainos. Ieškovas buvo išreiškęs valią pasirinkti 2-ąjį karšto vandens tiekimo būdą, kai šaltą vandenį karštam vandeniui paruošti tiekia UAB „Vilniaus vandenys“, o jį pašildo šilumos tiekėjas ir jam sumokama tik už pašildymą.
7. Ieškovas priėmė sprendimą dėl 2-ojo būdo pasirinkimo bei įteikė jį namo administratoriui, tačiau pastarasis jį tik išsiuntė UAB „Vilniaus energija“, bet jokių sutarčių nesudarė. UAB „Vilniaus energija“, vadovaudamasi taisyklėmis, nesant sudarytos sutarties, turėjo apskaičiuoti mokesčius tiek už šaltą vandenį, tiek už jo pašildymą, tačiau faktiškai skaičiavo tik pastarąją mokesčio dalį, manydama, kad vartotojai valią išreiškė ir sumokėti už šaltą vandenį turi jo tiekėjui – UAB „Vilniaus vandenys“. UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad sąskaitos tiesiogiai gyventojams už šaltą vandenį, panaudotą karštam vandeniui ruošti, išrašytos tik už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn., o likusiu laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. ir nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. mokestis už šaltą vandenį karštam vandeniui ruošti nebuvo skaičiuojamas nei UAB „Vilniaus vandenys“, nei UAB „Vilniaus energija“. Dėl vandens tiekimo ir jo kokybės byloje ginčo nėra.
8. UAB „Vilniaus vandenys“ ginčo laikotarpiu neskaičiavo gyventojams mokesčio už šaltą vandenį karštam vandeniui ruošti. UAB „Vilniaus energija“ teko pareiga atlikti perskaičiavimą, ši pareiga UAB „Vilniaus energija“ paaiškėjo po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014 priėmimo. Po kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo UAB „Vilniaus energija“ tapo galutinai aišku, kad ji turi taikyti 1-ąjį gyventojų aprūpinimo karštu vandeniu būdą, o tai, kad už šaltą vandenį ginčo laikotarpiu buvo priteista vandens tiekėjui iš UAB „Vilniaus energija“, nepaneigė jos teisės perskaičiuoti šį mokestį gyventojams.
9. Nors ieškovas teigia, kad pareigą tinkamai įgyvendinti gyventojų valią dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo pažeidė UAB „Naujininkų ūkis“ ir iš jos turi būti išieškoma skola, atkreiptinas dėmenys, kad 19,43 Eur jis sumokėjo šilumos tiekėjui, nors tos pačios pareigos nebuvo tinkamai įgyvendinęs tas pats trečiasis asmuo, be to, vandenį gavo ir vartojo ieškovas, todėl jis ir privalo apmokėti už ginčo laikotarpiu gautą šaltą vandenį.
10. Ieškovas reikalavimą priteisti iš jo delspinigius ginčijo tik todėl, jog nesutiko su pagrindiniu atsakovės reikalavimu. Delspinigių dydžio ir paskaičiavimo tvarkos neginčijo. Kadangi teismas atmetė pagrindinį reikalavimą ir nepripažino neteisėtu atsakovės reikalavimą sumokėti 65,92 Eur skolą, tai atmetė ir reikalavimą pripažinti, jog atsakovės reikalavimas sumokėti delspinigius yra neteisėtas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
11. Ieškovas V. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti, grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2018-06-06 rašte Nr. R2-(VTGI)-1370 (toliau – Raštas) pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepasisakė dėl UAB ,,Vilniaus energija“ pareigos atlikti valstybės reguliuojamų kainų perskaičiavimo veiksmus vartotojų atžvilgiu.
11.2. Su geriamojo vandens tiekėju UAB „Vilniaus vandenys“ turėjo atsiskaityti UAB „Vilniaus energija“ kaip karšto vandens tiekėjas, turėjęs pirkti geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, o ne vartotojai.
11.3. UAB „Vilniaus energija“ faktiškai karšto vandens tiekėjo veiklos daugiabučiuose namuose, kurių vartotojai anksčiau minėtais laikotarpiais pageidavo apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu, nevykdė, taip pat nevykdė visų įstatymais karšto vandens tiekėjui nustatytų pareigų.
11.4. Byloje nenustatyta, kokiu pagrindu bei remiantis kokiais duomenimis UAB „Vilniaus energija“ išrašė ir ieškovui apmokėti pateikė 2015-12-15 sąskaitą Nr. G512/21759 dėl 85,35 Eur skolos.
11.5. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų taisyklių (toliau – Taisyklės) 243 punktu, šilumos tiekėjas privalo vartotojams susidariusius neapmokėtus geriamojo vandens kiekius ir sumas proporcingai paskirstyti per ateinančius 12 mėnesių ir pateikti apmokėjimui, įtraukiant į kas mėnesį buitiniams vartotojams išrašomas sąskaitas. Tuo tarpu išrašytose bei ieškovui apmokėjimui pateiktose sąskaitose nurodyta bei pilnai apmokėti pateikta visa 85,35 Eur suma, be jokių proporcingų paskirstymų.
11.6. Iš energijos pirkimo – pardavimo teisinių santykių kilusį ginčą nagrinėjantis teismas turi patikrinti, ar kitų teisės aktų normomis nesusiaurinamos įstatymu garantuotos vartotojo teisės. Tačiau, kaip paminėta aukščiau, nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas šių nuostatų nesilaikė bei nepagrįstai gynė ūkio subjektų interesus.
Šalies argumentai
11.7. Apelianto manymu, teismas netinkamai įvertino bei nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl trečiojo asmens UAB „Naujininkų ūkis“ galimos civilinės atsakomybės, nes būtent dėl šio asmens netinkamai įvykdytos pareigos įgyvendinti gyventojų valią dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, atsirado ginčijama 85,35 Eur skola.
11.8. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškinta nuo kokios sumos skaičiuojami delspinigiai, koks procentas taikomas skaičiuojant šiuos delspinigius, ar delspinigių dydis fiksuotas.
11.9. Ieškovas yra vartotojas, o Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalis vartotojus priskiria prie asmenų, atleidžiamų nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl turėjo būti išspręstas klausimas dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo, tačiau pirmos instancijos teismas nuo šio klausimo nepagrįstai nusišalino.
Atsiliepimas
12. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Geriamojo vandens tiekėjas gyventojams, kurie buvo pasirinkę 2-ąjį metodą, laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2011-04-30 bei 2014-01-01 iki 2014-12-31 sąskaitų už geriamąjį vandenį neteikė, o jas teikdavo UAB „Vilniaus energija“, kuri geriamojo vandens tiekėjo sąskaitų neapmokėdavo. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą UAB „Vilniaus energija“ traktavo, jog sąskaitos turi būti teikiamos tiesiogiai gyventojams, nes gyventojai išreiškė valią geriamąjį vandenį tiesiogiai pirkti iš geriamojo vandens tiekėjo.
12.2. 2014 m. spalio mėnesį UAB „Vilniaus energija“ tapo žinoma, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai yra netinkamai įgyvendinę minėtą būdą dėl apsirūpinimo karštu vandeniu, todėl 2015-12-15 buvo pateikta sąskaita 85,35 Eur sumai už tiektas paslaugas, kurios apmokėjimo terminas buvo numatytas iki 2016-12-31.
12.3. Apelianto argumentas, kad išrašyta ir pateikta apmokėjimui sąskaita yra nepagrįsta, motyvuojant tuo, jog 2014 m. niekas bute negyveno, yra atmestinas kaip visiškai nepagrįstas, nes apeliantui yra taikomas geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti normatyvas.
12.4. UAB „Vilniaus energija“ turėjo teisę pateikti sąskaitas gyventojams, kurie buvo netinkamai įgyvendinę 2-ojo būdo pasirinkimą, tačiau Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodė, jog pagal technines galimybes priskaičiuotą sumą už geriamąjį vandenį sunaudotą karštam vandeniui paruošti už laikotarpius 2010-05-01 iki 2011-04-30 bei 2014-01-01 iki 2014-12-31 išdėstyti (atidėti) 12 mėn. laikotarpiui, kas ir buvo įgyvendinta – 2015-12-15 išrašyta sąskaita 85,35 Eur sumai ir jos apmokėjimo terminas buvo numatytas per 12 mėn. laikotarpį.
12.5. UAB „Vilniaus energija“ paslauga buvo teikiama apeliantui, todėl pareiga atsiskaityti kaip už kompleksinį produktą – tiek geriamąjį vandenį, tiek už jo pašildymą, kyla apeliantui, bet ne UAB „Naujininkų ūkis“.
13. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliantui kartu su pateikta sąskaita apmokėti už suvartotą šaltą vandenį karšto vandens paruošimui, buvo išsiųsta ir detalizacija su išsamiais paaiškinimais dėl nurodytos skolos susidarymo ir apmokėjimo tvarkos.
13.2. Sąskaitos vartotojams už šalto vandens suvartojimą karšto vandens paruošimui buvo pradėtos išrašinėti tik po 2014-10-14, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog vartotojai nesumokėjo už visą tiektą geriamąjį vandenį dėl netinkamai įgyvendinto antro pasirinkto būdo ir nebuvo sudarytos naujos sutartys su paslaugų tiekėjais.
13.3. Apeliantas elgėsi nenuosekliai, nes dalį skolos sumokėjo, o dalį skolos ginčija, nors skola yra susidariusi dėl tų pačių aplinkybių tik už skirtingą laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2015-12-15 išrašytos UAB „Vilniaus energija“ sąskaitos, kuria iš ieškovo buvo prašoma sumokėti 85,35 Eur skolą už nepriskaitytą karšto vandens kainos dalį, t. y. už šaltą geriamąjį vandenį, sunaudotą karštam vandeniui ruošti laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. ir nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. Ieškovas skolos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2011 m. balandžio mėnesio pripažino ir sumokėjo 19,43 Eur skolą, likusios skolos dalies ieškovas nepripažįsta.
17. Atsakovė paaiškino, jog skola susidarė už suvartotą šaltą vandenį karšto vandens pašildymui. Nuo 2008-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo redakcija, įtvirtinusi tris apsirūpinimo karštu vandeniu būdus: 1) centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo (toliau – 1-asis būdas); 2) šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens (toliau – 2-asis būdas), 3) individualaus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietą kurą). Remiantis 2009-06-16 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-95 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 365 punktu, karšto vandens vartotojai iki 2010-05-01 turėjo pasirinkti ir pranešti šilumos tiekėjui apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Apeliantas kartu su kitais daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojais pasirinko 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, tačiau naujų sutarčių su UAB „Vilniaus energija“ nesudarė.
18. UAB „Vilniaus energija“ nesant sudarytos sutarties, turėjo apskaičiuoti mokesčius tiek už šaltą vandenį, tiek už jo pašildymą, tačiau faktiškai skaičiavo tik už vandens pašildymą, manydama, kad vartotojai sumokėti už šaltą vandenį turi jo tiekėjui. UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad sąskaitos tiesiogiai gyventojams už šaltą vandenį, panaudotą karštam vandeniui ruošti, išrašytos tik už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn., o likusiu laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. ir nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn., mokestis už šaltą vandenį karštam vandeniui ruošti nebuvo gyventojams skaičiuojamas nei UAB „Vilniaus vandenys“, nei UAB „Vilniaus energija“.
19. Kilus ginčui dėl apmokėjimo už šaltą vandenį karšto vandens paruošimui, UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti skolą iš UAB „Vilniaus energija“ už suvartotą šaltą vandenį karšto vandens paruošimui. Pateiktas ieškinys buvo patenkintas, o galutine 2014 m. spalio 14 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog UAB „Vilniaus energija“ turės atlikti visų atitinkamų buitinių karšto vandens vartotojų mokėjimų už karštą vandenį perskaičiavimą už ilgesnį negu 4 metų laikotarpį.
20. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantas nurodė, jog už šalto vandens suvartojimą karšto vandens paruošimui privalėjo sumokėti UAB „Vilniaus energija“, bet ne vartotojai. Su tokia apelianto pozicija negalima sutikti, nes vanduo buvo tiekiamas apeliantui, todėl būtent jam kyla pareiga atsiskaityti už suvartotą vandenį karšto vandens pašildymui.
21. Apeliantas nurodo, jog 2014 m. jis negyveno (duomenys neskelbtini), todėl jam nekyla pareiga atsiskaityti su atsakove, kuri reikalavimą į apeliantą yra perėmusi iš trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“. Byloje nustatyta, jog apeliantui yra taikomas geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti normatyvas, t. y. jis apskaičiuojamas pagal bute deklaruotų gyventojų skaičiaus dauginant iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos kainos dalies. Toks apskaičiavimo metodas taikomas išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti tikslaus suvarto vandens (energijos) kiekio. Taikant tokį apskaičiavimo už suvartotą energiją metodą, svarbu yra nustatyti faktiškai gyvenančių asmenų kiekį, tačiau nesant galimybės nustatyti gyventojų skaičiaus, jis apskaičiuojamas pagal gyvenamojoje patalpoje deklaravusių žmonių skaičių. Apeliantui priklausančiame bute yra asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą, todėl vanduo buvo tiekiamas ir apeliantui kyla pareiga atsiskaityti su paslaugų tiekėjais už suvartotą vandenį bei už šaltą vandenį, kuris buvo sunaudos karšto vandens pašildymui. Tai, jog apeliantas nurodytame name negyveno, neįrodo, jog jam nuosavybės teise priklausančiame bute nebuvo naudojamas vanduo.
22. Apelianto teigimu, byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu UAB „Vilniaus energija“ išrašė ir ieškovui apmokėti pateikė 2015-12-15 sąskaitą Nr. G512/21759 dėl 85,35 Eur skolos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Teismo sprendimu buvo išsamiai išanalizuotos aplinkybės, kurių pagrindu apeliantas įsiskolino atsakovei už tiektą vandenį. Į bylą yra pateikta 2015-12-15 sąskaita Nr. G512/21759 su detalizacija, kurioje matyti už kokius laikotarpius susidarė skola. Byloje nustatyta, jog UAB „Vilniaus energija“ sąskaitas už vandenį, sunaudotą vandens pašildymui, pradėjo išrašinėti po 2014-10-14, kai tiek UAB „Vilniaus energija“, tiek UAB „Vilniaus vandenys“ tapo aišku kaip turi būti apmokama už šaltą geriamąjį vandenį, suvartotą karšto vandens pašildymui. Įvertindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog apelianto argumentai, jog byloje nėra aiškus jam pateiktos sąskaitos pagrindas, yra deklaratyvūs ir paneigti bylos medžiaga.
23. Apeliantas 2015-12-15 jam išrašytą sąskaitą turėjo apmokėti laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31. Išrašytoje sąskaitoje nurodoma, jog apeliantas pateiktą sąskaitą gali sumokėti dalimis arba visą įsiskolinimą iš karto. Tačiau apeliantas nurodo, jog UAB „Vilniaus energija“ pažeidė Taisyklių 243 punktą, numatantį, jog šilumos tiekėjas privalo vartotojams susidariusius neapmokėtus geriamojo vandens kiekius ir sumas proporcingai paskirstyti per ateinančius 12 mėnesių ir pateikti apmokėjimui, įtraukiant į kas mėnesį buitiniams vartotojams išrašomas sąskaitas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Vilniaus energija“ 2015-12-15 išrašytoje sąskaitoje nurodydama, jog apeliantas turi teisę sąskaitą apmokėti dalimis arba visą sumą iš karto, apelianto nurodomo Taisyklių 243 punkto nepažeidė. Vien tai, jog UAB „Vilniaus energija“ proporcingai pati nepaskirstė skolos per ateinančius 12 mėnesių, nereiškia, jog UAB „Vilniaus energija“ pažeidė nurodytų taisyklių reikalavimus. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ suteikė galimybę apeliantui atsiskaityti dalimis, mokant proporcingo dydžio įmokas kas mėnesį, todėl spręstina, jog Taisyklių reikalavimas buvo įgyvendintas.
24. Apeliaciniu skundu apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepatikrino, ar kiti teisės aktai nesusiaurina jo kaip vartotojo teisių ir interesų bei nepagrįstai gynė ūkio subjektų interesus. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas analizavo aktualius teisės aktus nagrinėjamam ginčui. Vartotojų teisių ir interesų apsaugos susiaurinimo teisės aktuose nenustatė. Pats apeliantas nenurodė, kokiu teisės aktu yra susisiaurinamos jo kaip vartotojo teisės ar interesai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, objektyviai pasisakė dėl šalis siejančių teisinių santykių bei dėl apelianto pareigos atsiskaityti už gautas paslaugas su paslaugų tiekėju. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto reikalavimų, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas šališkai ar neteisingai išnagrinėjo bylą.
25. Byloje nustatyta, jog apeliantui kartu su kitais daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojais pasirinkus 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, jų pasirinkimą netinkamai įgyvendino daugiabučio namo administratorė, trečiasis asmuo UAB „Naujininkų ūkis“. Apelianto teigimu, byloje buvo būtina svarstyti trečiojo asmens UAB „Naujininkų ūkis“ civilinės atsakomybės taikymo klausimą. Nagrinėjamoje byloje apeliantas reikalavimų dėl civilinės atsakomybės taikymo trečiajam asmeniui UAB „Naujininkų ūkis“ nebuvo pareiškęs. Ieškinio nagrinėjimo ribas sudaro teismui pareikšti reikalavimai bei atsikirtimai į reikalavimus. Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl trečiojo asmens UAB „Naujininkų ūkis“ civilinės atsakomybės taikymo nagrinėjamoje byloje.
26. Apeliaciniu skundu apeliantas nurodo, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių dėl delspinigių apskaičiavimo. Nurodo, kad nėra aišku nuo kokios sumos skaičiuojami delspinigiai, koks procentas taikomas skaičiuojant šiuos delspinigius, ar delspinigių dydis fiksuotas. Tačiau apeliantas pats teikdamas teismui ieškinį nurodė, jog nuo 2018 m. balandžio mėn. atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pradėjo skaičiuoti delspinigius nuo 65,92 Eur tariamos skolos (0,37 Eur už 2018 m. balandį ir 0,35 Eur už 2018 m. gegužę, iš viso 0,72 Eur). Vadinasi, apeliantui yra aišku, nuo kokios sumos skaičiuojami delspinigiai bei už kokį laikotarpį. Skaičiuojamų delspinigių procentinę išraišką apeliantas turi galimybę susiskaičiuoti pats bei ginčyti jų dydį, jei skaičiuojami neproporcingai dideli delspinigiai. Nagrinėjamoje byloje apeliantas tokių aplinkybių nenurodo. Nors apeliaciniu skundu apeliantas kelia klausimus, susijusius su delspinigių apskaičiavimu, tačiau iš apelianto ieškinyje dėstomų aplinkybių matyti, jog jam delspinigių paskaičiavimo tvarka yra aiški. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos šalims aiškinti aplinkybių, kurios šalims yra suprantamos ir dėl kurių ginčo byloje nekyla. Apeliantas apmokėti paskaičiuotus delspinigius nesutinka ne todėl, jog jų skaičiavimo tvarka yra neaiški ar jie paskaičiuoti pažeidžiant įstatymų reikalavimus, bet dėl to, jog nesutinka apmokėti pagrindinę skolą. Esant tokiai situacijai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškinys dėl reikalavimo sumokėti delspinigius pripažinimo neteisėtu, yra teisėta ir pagrįsta.
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvų pagrindu. Pirmosios instancijos teismo priimtas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
29. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantas nurodo, jog yra vartotojas, todėl yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pateiktą ieškinį CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ne visi vartotojai, o vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad šalis sieja vartojimo teisiniai santykiai, tačiau civilinėje byloje ieškinio reikalavimą sudaro pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės reikalavimą dėl susidariusio įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimas. Taigi, minėta norma sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą klausimą netaikytina, ir apeliantas turi mokėti žyminį mokestį byloje. Įvertindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įstatymo reikalavimus ir sumokėtas žyminis mokestis apeliantui neturi būti grąžintas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.