Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. P., jo atstovui advokatui Dainiui Staškevičiui,

nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Pareiškėjas skunde administracinių nusižengimų padarymo fakto neginčija, kaip ir baudos bei administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – už juos paskyrimo. Todėl teismas, be kita ko atsižvelgdamas ir į skundu formuluojamą prašymą, jo ribas, įvertinęs bylos duomenis ir išsamiau nepasisakydamas apie Pareiškėjo kaltę, tik konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra abejonių dėl A. P. skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotų ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, jo kaltės bei veiksmų kvalifikavimo, taip pat Pareiškėjui paskirtos baudos bei administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – tinkamo individualizavimo.

Iš skunde suformuluoto, taip pat teisme Pareiškėjo (jo atstovo) išsakyto reikalavimo matyti, kad skundu iš esmės yra keliamas klausimas tik dėl Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei formuluojamas vienintelis esminis prašymas – pritaikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą iki 2 mėnesių, kitoje dalyje nutarimo nekeičiant. Būtent šiuo klausimu teismas iš esmės ir pasisako.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> vairuotojai, <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad <...> už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Kito Pareiškėjui inkriminuoto ANK 424 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime nurodytų vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus leidimo vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones apribojimus) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.

Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjui buvo paskirta ne tik minimali administracinė nuobauda – bauda, bet ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui bei artimas minimaliam draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pareiškėjas gi mano, kad šiuo atveju paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui, jam yra per griežta ir yra pagrindas jo atžvilgiu pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį sutrumpinti minėtą administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas gi su Pareiškėjo, jo atstovo subjektyvia nuomone dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo nesutinka ir daro priešingą išvadą, kad pagrindo taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra.

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Paprastai išskirtinėmis aplinkybėmis, vertinamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotą ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė būdamas administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą, turėdamas vieną galiojančią administracinę nuobaudą, analogiškų administracinių nusižengimų praeityje nėra padaręs, tačiau praeityje ne kartą baustas už KET pažeidimus, dėl šio nusižengimo padarymo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pažeidėjas prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi). Nepamirštinas ir padaryto nusižengimo pobūdis – padarytas nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, priskirtinas prie vienų pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų, kuriuo buvo sukeltas pavojus ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ar gyvybei. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, skundžiamu Institucijos nutarimu A. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo paskirta straipsnio sankcijoje nurodyta ne tik minimali bauda, bet ir privalomos skirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 6 mėnesių laikotarpiui bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 14 mėnesių. Teismo nuomone, A. P. skiriant administracinio poveikio priemones administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Tokią jam paskirtą ir jo skundžiamą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – laikyti per griežta ar neteisinga bei A. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Teismas pažymi, kad nors padarytas pažeidimas šiuo atveju nesukėlė jokių padarinių asmenų sveikatai ar turtui, pareiškėjas nesukėlė eismo įvykio, aplinkybė, jog nusižengimo padarymo metu nekilo realių padarinių, šiuo atveju vertinama kaip laimingas atsitiktinumas, kuris nemažina veikos pavojingumo. Taipogi, nors Pareiškėjui nustatytas tik 0,51 promilės neblaivumas, neabejotina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam priskirtinas prie vienų pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – juo keliamas pavojus ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui, o nurodytas nustatytas neblaivumo laipsnis ir neigiamų pasekmių neatsiradimas pats savaime negali lemti administracinio poveikio priemonės švelninimo. Teismo nuomone, minėtos aplinkybės nepateisina tokio Pareiškėjo elgesio ir nedaro jo mažiau pavojingu.

Teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonės Pareiškėjui turėtų būti švelninamos. Skunde nurodyti bei paties Pareiškėjo teisme išsakyti subjektyvūs teiginiai bei aplinkybės (apie padaryto administracinio nusižengimo netyčinį pobūdį, neblaivumo laipsnį, gyvenamosios, darbo ir vaikų ugdymo vietas skirtingose gyvenvietėse, teisės vairuoti transporto priemones būtinumą vykdant darbinę veiklą bei sprendžiant šeimos ir buities klausimus, ir kt.) nerodo, kad ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 6 mėnesių laikotarpiui – taikymas A. P. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant įstatyme numatytą priemonę.

Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su darbine veikla, asmeniniais poreikiais, administracinėn atsakomybėn patrauktam Pareiškėjui buvo žinomos ir prieš darant ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. itin neatsakingo elgesio rezultatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinės veiklos pobūdžio bei asmeninių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

Be to, Pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nustatytas minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, įvertinus jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, todėl ši administracinio poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjo asmenybės bei negatyvių administracinio poveikio priemonių taikymo padarinių nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo minėtų administracinio poveikio priemonių švelninimui.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei tai, kad Pareiškėjui skundžiamu nutarimu kartu su minimalia administracine nuobauda – bauda, minimaliai trukmei artimas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, buvo paskirta ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, teismas sprendžia, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu labiau švelninti A. P. Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad toks sprendimas atitinka ir aukštesnių teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021, Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-581/2022, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-108-485/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-90-635/2022, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-22-468/2024; Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-34-354-2022, Šaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-31-616/2024, Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-74-876/2025 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino A. P. padarius jam inkriminuotą ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei pagrįstai paskyrė ne tik šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą, bet ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas administracinio poveikio priemones. Šiuo atveju Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį bei keisti skundžiamą Institucijos nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. P. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.