- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-04
- Bylos Nr.
- AN2-22-468/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Pažeidėjas
- G. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-22 nutarties, kuria netenkintas jo skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023-09-12 nutarimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. G. K. 2023-08-27, 10.07 val. Vilniuje, Eišiškių pl. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai pirmo tikrinimo metu nustatytas lengvas 0,51 promilių girtumas, antro tikrinimo metu nustatytas lengvas 0,47 promilių girtumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Institucijos 2023-09-12 nutarimu G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. pateikė skundą apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-11-22 nutartimi G. K. skundas atmestas. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo G. K. veiksmus laikyti mažiau pavojingais ir dėl to taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, ir konstatavo, jog paskirta minimalaus dydžio bauda bei minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė yra teisingos ir proporcingos G. K. padarytam pažeidimui, nėra per griežtos, atitinka prevencinius tikslus. Nesutikdamas su nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
3. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-22 nutartį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 2 mėnesių.
3.1. G. K. neginčija savo padaryto pažeidimo, dėl jo nuoširdžiai gailisi, sutinka su jam paskirta bauda, nurodo, kad jau yra ją sumokėjęs. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas netinkamai išaiškino ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, jų taikymą nepragrįstai susiejo su išskirtiniais atvejais, tuo pažeisdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens lygybės prieš įstatymą bei lygiateisiškumo principus, netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pažymi, kad teismas nutartyje nenurodė jo skunde aptarto argumento, jog jis sąžiningai klydo vertindamas savo būklę prieš vairuodamas transporto priemonę.
3.2. Apelianto vertinimu, skundžiamoje nutartyje yra nepagrįstai konstatuojama, kad nors jam nustatytas neblaivumas 0,06 promilės didesnis už alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Pažymi, kad turėjo būti įvertinta alkotesterio „Alcotest 7510“ matavimo paklaida (0,02 promilės) ir tokiu atveju jo neblaivumas viršija leistiną ribą tik 0,04 promilės. Apelianto teigimu, remiantis viešai prieinama informacija, vidutinis vyro organizmo alkoholio perdirbimo greitis yra 0,15/h, todėl G. K. viršytas leistino alkoholio kiekis kraujyje pasišalintų iš organizmo per 16 minučių. Apeliantas skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2AT-53/2014, kuria kasacinis teismas panaikino paskirtą administracinio poveikio priemonę ir nutarė šios priemonės netaikyti, kaip neproporcingos padarytam pažeidimui. Pažymi, kad neturėjo tiesioginės tyčios neblaivus sėstis už vairo, jautėsi visiškai koordinuojantis savo veiksmus ir blaivus, objektyviai, sąžiningai klydo dėl savo būklės.
3.3. Apelianto teigimu, pareigūnas S. K., fiksavęs jo padarytą pažeidimą, buvo objektyviai nustebęs jo neblaivumu, o vėlesni pareigūno veiksmai rašant tarnybinį pranešimą ir protokolą negali būti laikomi neginčijamai visapusiškai objektyviais, nes jis fiksavo pažeidimo faktą ir negalėjo savo pirminės reakcijos ir žmogiškų abejonių fiksuoti procedūriniuose dokumentuose. Nurodo, kad vairavo transporto priemonę tik atsiradus objektyviai būtinybei bei būdamas įsitikinęs, kad yra visiškai blaivus, įvykio dieną lankė savo sūnų su šeima, kurių gyvenamoji vieta yra 11 km atstumu nuo jo gyvenamosios vietos, jo sutuoktinės motina pasijuto prastai ir paprašė atvežti vaistų, jie yra receptiniai ir jų neįmanoma nusipirkti bendrąja tvarka vaistinėse. Pažymi, kad bylos faktai patvirtina, jog jo gyvenamoji vieta yra ne Vilniaus mieste, o Vilniaus rajone, o jo sūnaus gyvenamoji vieta yra Vilniaus miesto pakraštyje, kelių šimtų metrų atstumu nuo Vilniaus miesto ribos. Apelianto vertinimu, kelionė nuo jo sūnaus namų iki darbovietės nėra važiavimas per Vilniaus miesto centrą ar jo gyvenamuosius rajonus. Mano, kad teismo akcentuojamas jo grįžimas iš darbovietės paėmus būtinus medikamentus neturi jokios objektyvios teisinės reikšmės.
3.4. Pažymi, kad jo anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra susiję su KET pažeidimais, jie padaryti 2018-2019 metais. Nurodo, kad apylinkės teismui pateikė savo darbdavio UAB „A.“ surašytą jo charakteristiką, tačiau teismas į ją neatsižvelgė. Apelianto teigimu, teisė vairuoti transporto priemones jam yra ypač svarbi ir būtina tiek jo paties kasdieniam gyvenimui, tiek darbinėms funkcijoms vykdyti, tiek ir padedant rūpintis šeimos nariais. Pažymi, kad vykdydamas darbines funkcijas turi nuolat važinėti po Lietuvą bei periodiškai vykti į kitas valstybes (Lenkiją, Čekiją, Vokietiją). Nurodo, kad jeigu bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, jis bus priverstas nutraukti esamus darbo santykius. Mano, kad jo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninus paskirtą administracinio poveikio priemonę, tokia priemonė bus proporcinga ir teisinga padarytam nusižengimui ir bus objektyviai pakankama, kad ateityje jis nedarytų naujų nusižengimų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas G.Vaitkevičius prašo skundą atmesti.
4.1. Nurodo, kad G. K. skunde nėra pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje, bei kurie leistų suabejoti teismo išvadomis. Institucijos atstovo nuomone, apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir apelianto skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. apeliacinis skundas netenkinamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. prašo nagrinėjamoje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą iki 2 mėnesių.
6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs G. K. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą G. K. skirti trumpesnio, nei įstatymo numatyta, termino administracinio poveikio priemonę, kadangi minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas nėra aiškiai per griežtas ar neproporcingas padarytam nusižengimui, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-22 nutartis paliekama nepakeista. Apygardos teismas atkreipia administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. dėmesį, jog iš esmės visi jo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymu ir paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumu jo padarytam administraciniam nusižengimui, buvo išsamiai išnagrinėti apylinkės teismo ir dėl jų pasisakyta skundžiama nutartimi. Tai, kad apeliantas G. K. su tokiu teismo vertinimu subjektyviai nesutinka, pirmosios instancijos teismo nutarties nedaro neteisėta ar nepagrįsta.
7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Iš esmės ginčas dėl veikos kvalifikavimo nekyla, G. K. savo kaltę pripažįsta, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakoma.
8. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Institucija, spręsdama, kokios trukmės administracinio poveikio priemonė skirtina G. K., konstatavo, kad turi būti taikytini minimalūs jo teisių ribojimai, todėl jam paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.
9. G. K. vertinimu, jam paskirta teisinio poveikio priemonė yra per griežta, tačiau pažymėtina, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatytos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Paskirtų poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusižengimą padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti nuobaudos tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
10. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Vis dėlto, vien todėl, kad egzistuoja tam tikros atsakomybę švelninančios aplinkybės, savaime nereiškia, kad skirtinos poveikio priemonės turi būti kiek įmanoma švelnesnės. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinė nuobauda ar poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Remiantis kasacinio teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016).
11. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytų specialiosios teisės atėmimo termino trukmės ribų ir G. K. skiriama švelnesnė administracinio poveikio priemonė, nenustatyta. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, tad aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Institucija ir apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog minimalaus termino specialiosios teisės atėmimo terminas G. K. paskirtas pagrįstai ir nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad toks sprendimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Apygardos teismas su tokiomis išvadomis sutinka, kadangi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, G. K. nusižengimo pavojingumą, bent minimalios teisinio poveikio priemonės yra būtinos, o švelnesnių priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas, jomis nebūtų užtikrinami administracinės nuobaudos tikslai ir jos galimai neatgrasytų administracinį nusižengimą padariusio G. K. nuo nusižengimų darymo ateityje.
12. Apygardos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams specialiosios teisės atėmimas tam tikram, sąlyginai ženkliam terminui, yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, G. K. interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. G. K. apeliaciniame skunde ne kartą pabrėžia, jog sąžiningai klydo dėl savo neblaivumo ir pripažino kaltę dėl nusižengimo padarymo, nėra linkęs daryti tokius teisės pažeidimus, tačiau tai negali būti laikoma pagrindu švelninti jam kylančią teisinę atsakomybę. Pažymėtina, kad G. K., kaip transporto priemonės vairuotojas, neabejotinai žinojo, kad prieš pradėdamas važiuoti automobiliu negali vartoti alkoholinių gėrimų ar net turi pasitikrinti savo blaivumą, laikytis saugumo reikalavimų ir nekelti pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, tačiau sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti, todėl jam turi būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės. Priešingai, nei mano G. K., jis neabejotinai kėlė didelį pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei, jo neteisėti veiksmai nutrūko tik todėl, kad jo automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad vien todėl jog asmuo pripažino savo kaltę ir anksčiau nebuvo teistas/baustas administracine tvarka už tokius teisės pažeidimus, yra pagrindas jam taikyti švelniausias įmanomas teisinio poveikio priemones.
13. Skunde nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones G. K. reikalinga darbo funkcijoms atlikti ar rūpinantis savo artimaisiais, apygardos teismo manymu, taip pat nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti dar didesnį jam paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad G. K. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei aplinkybę, jog turi rūpintis senyvo amžiaus sutuoktinės motina, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusižengimo padarymo. G. K. yra darbingo amžiaus, turi galimybę susirasti kitą darbą, nesusijusį su transporto priemonių vairavimu, todėl negalima teigti, kad specialiosios teisės atėmimas jį eliminuoja iš darbo rinkos ir kad dėl šios priežasties tokios priemonės taikymas negalimas ar neproporcingas.
14. Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes G. K. ir/ar jo šeimai, tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Manytina, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
15. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, G. K. apeliaciniame skunde jokių kitų esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas nei aukščiau išdėstyta išvadas ir pakeisti skundžiamą Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį, nenurodė. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-22 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.