- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-02
- Bylos Nr.
- AN2-31-616/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00020-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Pažeidėjas
- J. M.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 8 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. skundo netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-390-2024 paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. sausio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-390-2024 J. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta nuobauda – bauda 900 Eur ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, kadangi jis 2023 m. gruodžio 23 d. 10.09 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytos 0,51 promilės, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu J. M. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Skundu prašė pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. sausio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-390-2024 ir jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 8 d. nutartimi J. M. skundas netenkintas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog J. M. savo kaltę pripažino ir dėl nusižengimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi bei gailisi iki šiol, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis bei juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, J. M. pagrįstai paskirtos švelniausios ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat minimaliam terminui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sušvelninus administracinio poveikio priemones, t. y. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar netaikant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nebūtų pasiekti administracinių poveikio priemonių tikslai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 8 d. nutartį ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
4.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo ir institucijos, priėmusios nutarimą, argumentai yra formalūs. Tvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
4.2. Nurodo, kad jam buvo nustatytas lengvas 0,51 (0,49 po paklaidos) promilių neblaivumas. Nors 2017 m. buvo baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir po šio įvykio yra padaręs smulkių teisės pažeidimų, tačiau turi virš (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą. Taip pat teigia, kad nuo 2017 m. administracinio nusižengimo yra praėję daugiau nei 6 metai ir tai negali būti laikoma priežastimi, užkertančia kelią ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui.
4.3. Akcentuoja, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, visgi tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti ypatingas, kažkokias ekstraordinarines aplinkybes. Pažymi, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, jo neneigia, paaiškino visas su nusižengimo padarymu susijusias aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat nėra padaręs nusikalstamų veikų.
4.4. Paaiškina, kad alkoholį vartojo 2023 m. gruodžio 22 d. vakare. Pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, 2023 m. gruodžio 23 d. 10.09 val. ryte vairavo automobilį. Vairuodamas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, paskirtą 900 Eur baudą sumokėjo. Administracinį nusižengimą padarė mieste, automobilį vairavo nedideliu, leistinu greičiu. Važiuojant tokiu nedideliu greičiu galima tinkamai įvertinti eismo sąlygas ir pastebėti visus eismo dalyvius. Automobilį vairavo labai trumpą atstumą, apie 2,8 km, šviesiu paros metu, žinomoje vietovėje, automobiliu važiavo vienas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Sustabdžius vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu nebuvo nustatyta jokių jo neblaivumo požymių – nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjęs pats ar aplinkiniai būtų galėję jį sustabdyti dėl galimo vairavimo esant neblaiviam. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus. Yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, vaikais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Alkoholio vartojimas nėra kasdienio jo gyvenimo būdo išraiška. Pilnu etatu dirba automobilių pardavimo vadovu įmonėje (duomenys neskelbtini). Darbdavio charakterizuojamas kaip kruopštus, atsakingas, darbštus, jautrus kolegų atžvilgiu, nuoširdus, patikimas ir pareigingas darbuotojas. Charakteristikoje pažymima, kad teisė vairuoti jam yra būtina vykdyti darbines funkcijas, praradus teisę vairuoti negalės atlikti savo tiesioginių darbinių pareigų (privalo pristatyti automobilius pirkėjams, transportuoti automobilius techninei apžiūrai, juos registruoti transporto priemonių registravimo centre), darbdavys neturės kito pasirinkimo, kaip tik atleisti jį iš darbo. Prašo sutrumpinti antialkoholinio variklio užrakto terminą, kadangi dėl darbo pobūdžio nėra jokios galimybės įsirengti antialkoholinio variklio užraktus į visus parduodamus automobilius.
4.5. Akcentuoja, kad labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl darbo praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti vaikais ir šeima. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, taip pat suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, darbovietę ir daugiau nebenusižengs. Netekęs teisės vairuoti netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą („(duomenys neskelbtini)“ yra sudaręs būsto paskolos sutartį) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Augina 2 puikius sūnus M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir T. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), sūnūs lanko (duomenys neskelbtini), teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti sūnų saugų patekimą į mokymo įstaigą. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams. Iš žmonos atlyginimo jų 4 asmenų šeima negali išgyventi. Dabar gyvena iš santaupų, kurios buvo skirtos vaikų mokslams.
4.6. Teigia, kad paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę jis būtų pakankamai paveiktas ir būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Skunde taip pat išvardija eilę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų, priimtų administracinių nusižengimų bylose pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo J. M. skundo argumentus, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nurodo, kad įvertinus J. M. asmenybę bei pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat remiantis teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytų administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, skyrimas apeliantui ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytiems laikotarpiams prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymi ir tai, kad, atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, J. M. jo prašymu buvo paskirtos administracinio poveikio priemonės minimaliems ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytiems terminams.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas J. M. kaltės neginčija, kelia tik paskirtos administracinės poveikio priemonės individualizavimo klausimą ir prašo ją skirti trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytam minimaliam terminui.
7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojams užtraukia baudą nuo 800 Eur iki 1100 Eur. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. sausio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-390-2024 J. M. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam – 6 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat minimaliam – 12 mėnesių terminui.
9. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymų leidėjas ANK įtvirtino teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisę, bet ne pareigą, taikyti aptartą teisės normą.
10. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktų duomenų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo J. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo J. M. skunde nurodytų aplinkybių pripažinti išskirtinėmis ir dėl to sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ar draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą ar iš viso jų neskirti. Priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas aiškiai bei išsamiai išdėstė motyvus, kuriais remiantis nebuvo sušvelninta jam paskirta administracinio poveikio priemonė, o naujų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų išnagrinėjęs, apeliaciniame skunde nenurodoma. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo J. M. akcentuojamų jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, t. y. to, kad jis doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, vaikais (amžius – (duomenys neskelbtini)), savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai, pripažinti išskirtinėmis, ir tuo pagrindu, kaip pageidauja apeliantas, neskirti jam administracinio poveikio priemonės ar trumpinti jos terminą. Šiuo aspektu pažymima, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo privalo laikytis KET, jų nepažeidinėti. Tuo tarpu nurodomos aplinkybės, kad J. M. transporto priemonę vairavo mieste, leistinu greičiu, trumpą atstumą, šviesiu paros metu, žinomoje vietovėje, vienas, nesukėlė eismo įvykio, žalos niekam nepadarė, pastarojo atsakomybės nešalina bei išskirtinai nešvelnina. Atkreipiamas dėmesys, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla nepriklausomai nuo paminėtų aplinkybių, be to, į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama skiriant pažeidėjui nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę pagal sankcijos ribas, o ne sprendžiant klausimą dėl švelnesnės, nei numatyta straipsnio sankcijoje, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo.
12. Apygardos teismo vertinimu, pagrindo neskirti J. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti jį trumpesniam terminui, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas, nesudaro ir jo pirmosios instancijos teismui akcentuotos aplinkybės, kad jis sumokėjo jam paskirtą 900 Eur baudą, jo vairavimo stažas yra virš (duomenys neskelbtini) metų, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis paaiškino visas su nusižengimo padarymu susijusias aplinkybes, nėra teistas, galimybė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinių funkcijų atlikimui (darbovietės charakterizuojamas teigiamai), o netekęs darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį (nors skunde pažymi ir tai, kad žmona taip pat dirba), augina du sūnus, turi finansinių įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėtos J. M. asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra įprastos, gyvenimiškos, o ne išskirtinės – kiekvienas asmuo privalo laikytis įstatymų reikalavimų ir jų nepažeidinėti, taip pat privalo laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, laiku sumokėti paskirtas baudas ir pan., o aplinkybės, susijusios su šeimos gerove, darbine veikla, finansiniais įsipareigojimais, apeliantui buvo žinomos jau prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo elgesio nesulaikė. Todėl kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl KET pažeidimo. Kaip teisingai akcentuota skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl šeimos gerovės, darbinės veiklos, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą.
13. Skunde J. M. pakartotinai nepagrįstai tvirtina, kad analizuojamo įvykio metu jam po paklaidos buvo nustatytas 0,49 promilių girtumas. Skundžiamoje nutartyje jau buvo akcentuota, kad alkotesterio „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFL-0102, 2060553, kuriuo buvo tikrintas apelianto neblaivumas, paklaidą sudaro ±0,01 promilės. Taigi, atmetus paklaidą, J. M. neblaivumas siekė 0,50 promilių. Nors nustatytas neblaivumo laipsnis nėra ženkliai viršijantis leistiną normą, tačiau apeliacinės instancijos teismas vien šios aplinkybės negali laikyti ypatingai mažinančia veikos pavojingumą. Įstatymų leidėjas nustatė būtent tokias draudimo vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ribas ir jų nesilaikymas turi būti pagrįstas svariais argumentais, kurių apelianto skunde nėra.
14. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui apeliantas teigia ir tai, kad administracinį nusižengimą jis padarė dėl neatsargumo, nes alkoholį gėrė iš vakaro, o ryte jautėsi visiškai blaivus. Ši kaltės forma, jo manymu, yra lengvesnė lyginant su tyčia. Tačiau pažymima, kad įstatymo leidėjas tokio pobūdžio administracinių nusižengimų pavojingumą sieja ne su konkrečiomis asmens neteisėtą elgesį sąlygojusiomis aplinkybėmis (šiuo atveju klaidingai įvertinta aplinkybe, jog alkoholio organizme jau nebėra), bet su neblaivaus vairuotojo potencialiai sau ir aplinkiniams keliamu pavojumi, kuris atsiranda dėl alkoholio poveikio lėtėjant vairuotojo reakcijai, kas gali turėti lemiamą įtaką atsitikus nenumatytai, avarinei situacijai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog padarytas administracinis nusižengimas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, keliantis grėsmę ne tik pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, bet ir kitiems asmenims, jų turtui. Nusižengimo pavojingumą rodo ir tai, kad J. M. automobilį neblaivus vairavo mieste, gatvių sankryžoje ((duomenys neskelbtini)) ir tokiu paros metu (10.09 val.), kuomet eismas yra itin intensyvus, prieššventinę dieną (gruodžio 23 d.). Tuo tarpu apelianto akcentuojamos aplinkybės, jog jis buvo sustabdytas reido metu, nuo jo nesklido alkoholio kvapas (priešingai nurodyta tarnybiniame pranešime), elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti, esminės reikšmės administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmės neturi.
15. Pažymėtina ir tai, kad viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad J. M. ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, visi nusižengimai susiję su KET pažeidimais, t. y. greičio viršijimas, automobilio stovėjimas neleistinoje vietoje, mobiliojo ryšio priemonės naudojimasis vairuojant. Šie duomenys patvirtina, kad J. M. nėra pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, jog dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir tai, jog J. M. 2017 m. jau buvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, už kurį jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Be to, šis terminas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi buvo sutrumpintas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, įvertinus iš esmės tapačias aplinkybes – darbo pobūdį, turimus finansinius įsipareigojimus, šeimyninę padėtį. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas reikiamų išvadų nepadarė, iš ankstesnių klaidų nepasimokė bei padarė analogišką nusižengimą. Todėl nėra abejonės, jog tokiam asmeniui administracinio poveikio priemonė turi būti paskirta tokiam terminui, kad būtų pasiekti šios priemonės tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą reikšmingų nuobaudos skyrimui aplinkybių, sprendžia, kad J. M. paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pastarojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, sumažinus J. M. paskirtą minimalią administracinio poveikio priemonę ar jos visai nepaskyrus, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyta gausi teismų praktika pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kadangi ji nesusijusi su atvejais, kai asmuo pakartotinai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už vairavimą esant neblaiviam.
18. Esant visumai nurodytų aplinkybių konstatuojama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, bei, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai motyvuota, todėl naikinti ir keisti šią nutartį administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 8 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.