Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo R. K. atstovo advokato Giedriaus Gvildžio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2021 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12613-2021, kuriuo R. K. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo, pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 425 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 11 d. 0.45 val. ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,49 ± 0,01 prom.). Tokiais veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus. Minėtu nutarimu R. K. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta 800 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog R. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, teisėtai ir pagrįstai pripažino jį padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Taip pat teisėtai ir pagrįstai R. K. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas minimaliam terminui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne) pagrįstumo

7. Apeliaciniu skundu pažymima, jog nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys negali būti laikomi pagrįstais konstatuoti, jog R. K. neblaivumas siekė ribą, nuo kurios asmeniui taikoma ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė. Apelianto teigimu, siekiant išsklaidyti kilusias abejones, būtina paskirti psichiatrijos ekspertizę dėl neblaivumo nustatymo. Skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju nenustatyta jokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Apeliacinės instancijos teismas visus šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti ar keisti. Šią savo išvadą apygardos teismas motyvuos toliau nurodomais argumentais.

Dėl R. K. neblaivumo laipsnio

15. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014).

16. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-35-648/2021).

17. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltė administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-648/2021).

18. Teismų praktikoje nagrinėjamos kategorijos bylose išaiškinta, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

19. Nagrinėjamoje byloje R. K. konkretus neblaivumo laipsnis – 0,49 prom. girtumas vairavimo metu buvo nustatytas pareigūnams panaudojant alkoholio kiekio matavimo prietaisą alkotesterį, t. y. pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Kiekvienas naudojamas alkotesteris turi būti metrologiškai patikrintas ir turi būti nustatyta jo atliekamų matavimų paklaida. Matavimo prietaiso paklaida nurodoma jo metrologinės patikros sertifikate. Kaip matyti iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato, šiuo atveju, įvertinus panaudoto alkotesterio matavimų paklaidą (± 0,017 proc.), R. K. buvo nustatytas 0,47 prom. neblaivumas. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas R. K. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Taigi alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas R. K. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu nebuvo pasibaigęs (sertifikatas galiojo iki 2022 m. balandžio 25 d.). Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareigūnų įvykio vietoje atliktas R. K. neblaivumo patikrinimas turėtų būti vertinamas kaip netikslus.

20. Nors apeliaciniame skunde išreikšta abejonė dėl pareigūnų naudoto alkotesterio patikimumo siejama su tuo, jog tarp pirmo ir antro patikrinimo praėjus 18 min. neblaivumo laipsnis nuo 0,59 promilės nukrito iki 0,49 promilės, o toks žymus alkoholio laipsnio nukritimas per trumpą laiko tarpą, remiantis Vidmarko formule, patvirtina, kad alkotesterio rodmenys nėra tikslūs, pažymėtina, kad pagal apelianto minimą Vidmarko formulę yra apskaičiuojama alkoholio koncentracija, esanti žmogaus kraujyje, o ne iškvėptame ore. Todėl Vidmarko formulė vertinant skaitines reikšmes, gautas asmenį patikrinus alkotesteriu, nenaudotina.

21. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Visų pirma, pažymėtina, kad su pareigūnų atlikto tikrinimo alkotesteriu rezultatais R. K. sutiko, patvirtindamas tai savo parašu (b. l. 25). Antra, nors minėta teise kreiptis į sveikatos priežiūros įstaiga R. K. pasinaudojo, tačiau į medicinos įstaigą nuvyko ir jo kraujo mėginys buvo paimtas praėjus daugiau nei valandai nuo jo patikrinimo alkotesteriu (1 val. 7 min.). Šiuo atveju aplinkybės, kad iki medicininės apžiūros medicinos įstaigoje atlikimo R. K. nesiėmė jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti, nėra nei patvirtintos, nei paneigtos. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė bylos įrodymais pagrįstą išvadą, kad R. K. vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,49 prom. (pritaikius paklaidą – 0,47 prom.) neblaivumas, o specialisto išvados duomenys pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatų nepaneigia.

22. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, darytina išvada, kad byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis R. K., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius, ir pirmosios instancijos teismui pakako byloje esančių įrodymų padaryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą dėl R. K. neblaivumo laipsnio. Todėl apeliacinio skundo dalis, kuria kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su netinkamu ir neišsamiu įrodymų, susijusių su R. K. neblaivumo laipsniu, vertinimu, atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl R. K. paskirtos administracinės nuobaudos

23. Pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

24. R. K. Institucijos 2021 m. gruodžio 29 d. nutarimu paskirta tiek minimali bauda (800 Eur), tiek minimalus administracinio poveikio priemonės atėmimo terminas (vieneri metai), kuris apylinkės teismo sumažintas iki 6 mėnesių, papildomai paskiriant draudimą 1 metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

25. Apelianto teigimu, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. R. K. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo viso proceso metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi; anksčiau neteistas, administracine tvarka dėl vairavimo neblaiviam nebaustas; teigiamai vertinamas darbovietės pateiktoje charakteristikoje; nenustatyta sunkinančių aplinkybių; R. K. dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės palikus darbovietę, o jo žmonai gaunant nedideles pajamas, pasunkėjo šeimos materialinė padėtis. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo nuomone, bausmė pasieks savo tikslus sumažinus paskirtos baudos dydį ir poveikio priemonės terminą.

26. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad priimdamas sprendimą netaikyti R. K. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, tačiau sutrumpinęs administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių ir paskyręs draudimą 1 metams vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus alternatyvią administracinio poveikio priemonę. Skunde apeliantas nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio nusižengimo/teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

28. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.

29. Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų (administracinių teisės pažeidimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-48-719/2020).

30. Pažymėtina, jog R. K. parinkta švelnesnė ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta alternatyva, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai, 12 mėnesių, atsižvelgiant ir į jo paties sutikimą, duotą tiek skunde apylinkės teismui, tiek ir apklausiant teisme. Minėta alternatyva laikytina švelnesne tuo aspektu, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai, savaime neuždraudžia vairuoti transporto priemonių, o kelia papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti naudojamos transporto priemonės tam, kad jomis būtų galima naudotis, ir užtikrina galimybę periodiškai tikrinti R. K. blaivumą.

31. Apylinkės teismas tinkamai įvertino tai, jog R. K. yra teigiamai charakterizuojamas, be teisės vairuoti transporto priemones patiria sunkumų darbo veikloje, tačiau pagrįstai nusprendė, kad šios aplinkybės nėra išskirtinės, kurios leistų išvis netaikyti arba taikyti tik vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam laikui nei sankcijoje numatytas minimalus terminas. Apygardos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga tiek siekiant dirbti, tiek norint pasirūpinti kitais savo šeimos nariais, egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, kai apeliantas vairavo būdamas neblaivus ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Šios minėtos priežastys – įprastos gyvenimiškos aplinkybės – negali būti laikomos išimtinėmis ir suteikiančiomis galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Nors skunde teigiama, jog taip R. K. pasielgė, nes nuo alkoholio vartojimo buvo praėjusios dvi valandos ir jis nesijautė neblaivus, netinkamai įvertino savo būklę, tačiau šiame kontekste būtina pažymėti, jog apeliacinės instancijos teismai tokio pobūdžio bylose linkę vertinti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo kontekste neturi reikšmės, kada asmuo vartojo alkoholį, nes tai nemažina asmens padaryto pažeidimo pavojingumo (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-493-626/2019, Nr. AN2-69-626/2020; AN2-49-1121/2022; Šiaulių apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-30-300/2022).

32. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad R. K. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu keldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Svarbu ir tai, kad R. K. važiavo be jokios būtinos priežasties, t. y. sąmoningai pasirinko vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, nors jokios būtinybės to daryti nebuvo, tuo keldamas realų pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Apygardos teismo vertinimu, skundžiama apylinkės teismo nutartimi taikydamas švelnesnes alternatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones – skirdamas pažeidėjui specialiosios teisės atėmimą trumpesniam laikotarpiui – 6 mėnesiams – ir uždrausdamas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių už padarytą šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą nagrinėjęs apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į pažeidėjo situaciją.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundo dėl R. K. paskirtos administracinės nuobaudos švelninimo, administracinio poveikio priemonės netaikymo ar taikymo trumpesniam terminui, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tinkamai taikė įstatymą, reglamentuojantį nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo taisykles. Vairuodamas neblaivus R. K. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti iš viso neskiriant specialiosios teisės atėmimo ar skiriant R. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam laikotarpiui, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, ar skiriant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo R. K. atstovo advokato Giedriaus Gvildžio apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo R. K. atstovo advokato Giedriaus Gvildžio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.