Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vykusiame mišriu būdu (gyvai posėdžių salėje ir nuotoliniu per ZOOM programą), išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl sumokėto avanso bei baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatytos faktinės aplinkybės

5. Nustatyta, kad ieškovė A. S. (pirkėja) ir atsakovas A. K. (pardavėjas) (duomenys neskelbtini) sudarė Preliminariąją namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurios 1.1. - 1.2. punktus, ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovas - parduoti, t. y. įsipareigojo sudaryti pagrindinę gyvenamojo namo, u/n (duomenys neskelbtini), pirties, u/n (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, u/n (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, u/n (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo (namų valdos), u/n (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį. Sutarties 1.3. punkte buvo nurodyta, kad pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau nei iki 2024 m. lapkričio 15 d. Šiame Sutarties punkte taip pat buvo numatyta galimybė šį terminą pratęsti ne ilgesniam nei mėnesio terminui, „jei užtruktų kredito įstaigos paskolos vertinimo, hipotekos sudarymo ir/ar Sutarties 3.1. punkte nurodytos procedūros“. Sutarties 2.1. punkte buvo nurodyta, kad ieškovė šį nekilnojamąjį turtą perka iš atsakovo už 108 000 Eur.

6. Sutarties 2.2.1. punkte šalys susitarė, kad ieškovė atsakovui sumokės 2000 Eur avansą, kuris bus įskaičiuotas į perkamo nekilnojamojo turto kainą, per 3 darbo dienas nuo šios Sutarties pasirašymo dienos. Vykdydama šį įsipareigojimą, ieškovė 2000 Eur avansinę 2024 m. liepos 5 d. pervedė į atsakovo banko sąskaitą pavedimo paskirtyje nurodydama - „avansas pagal (duomenys neskelbtini) preliminariąją namo su žemės sklypu pirkimo pardavimo sutartį ((duomenys neskelbtini)).“ Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nustatytu terminu nebuvo sudaryta, o atsakovas ieškovei avanso negrąžino, pasilikdamas jį kaip iš anksto numatytus nuostolius pagal Sutarties 3.2 punktą. Ieškovė su tuo nesutinka, teigdama, kad tai atsakovas iš esmės pažeidė Sutartį, neįvykdė Sutarties 3.1. punkte prisiimtų įsipareigojimų, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovei tiek jos sumokėtą avansinę įmoką, tiek sumokėti jai baudą.

7. Sutarties 3.1. punkte numatyta, kad “šalys susitaria, kad Pardavėjas surinks ir paruoš visus pagrindinės sutarties sudarymui reikalingus dokumentus savo lėšomis (ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 30 d. užbaigs parduodamo pastato – gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių namų valdos sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), projektavimo, derinimo procedūras, užregistruos NTR, pateiks Pirkėjui NTR centrinio duomenų banko išrašą, patvirtinantį parduodamo nekilnojamo turto faktinę atitiktį)“.

8. Byloje kilo ginčas kaip vertintina ši Sutarties nuostata, ar atsakovas suprato ką įsipareigojo minėtu Sutarties 3.1. punktu, kuri iš Sutarties šalių ją pažeidė, dėl ko nebuvo sudaryta pagrindinė atsakovo parduodamo nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartis, patvirtinant ją notarine tvarka.

Dėl avanso priteisimo.

9. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai yra būdinga tai, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto ši preliminariosios sutarties ypatybė nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

10. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tačiau tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

11. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015; 2020-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinys dėl avanso grąžinimo galėtų būti atmestas tik atsakovui įrodžius, jog ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

12. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų šalys dėl preliminarios Sutarties nuostatų ne kartą tarėsi ir faktiškai pasirašytas tik trečias ieškovės tiek lietuvių kalba tiek rusų kalba atsakovui pateiktas Sutarties tekstas. Atsakovas neneigė, kad ieškovės pateiktu Sutarties tekstus persiųsdavo savo tarpininkui A. U., kuris nurodydavo, ką reikėtų pataisyti. Sutarties šalys taip pat ne kartą derėjosi dėl parduodamo turto kainos, pirkėja ne kartą lankėsi parduodame objekte. Buvo aptariami ir dokumentų sutvarkymo, taip pat statybinių šiukšlių išvežimo klausimai. Iš paaiškinimų ir liudytojų parodymų paaiškėjo, kad priežastys, dėl kurių ieškovei ketinto parduoti nekilnojamo turto kaina buvo sumažinta buvo visai ne atsakovo nesutvarkyti parduodamo nekilnojamo turto dokumentai (neįteisinta namo rekonstrukcija, nauja pirtis). Ieškovė nurodė, kad kainą sumažinti prašė, nes pirtis ir kiti statiniai buvo labai arti tvenkinio, be to įvertinus aplink parduodamus nekilnojamus objektus atsakovo nurodyta kaina buvo daug didesnė nei aplink toje vietovėje parduodamo panašaus nekilnojamo turto, o atsakovas teigė, kad jis su žmona turėjo sveikatos problemų ir norėjo kuo greičiau parduoti turtą, pinigus skiriant gydymui, todėl sutiko su ieškovės siūloma kaina (02:46:30:, 03:02:30, 03:27:26-03:29:15). Ieškovė taip pat nurodė, kad jokių asmeninių priežasčių nesudaryti sandorio neturėjo, su sutuoktiniu yra išsiskyrusi dar prieš 6 metus (02:44:25). Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad sudaryti pagrindinę pagal Sutartį perkamo iš atsakovo nekilnojamo turto sutartį ji turėjo rimtus ketinimus, - net du kartus kreipėsi į banką dėl paskolos gavimo, kreipėsi į turto vertintoją tiek dėl perkamo tiek dėl savo turimo nekilnojamo turto vertinimo, kurį ketino parduoti siekiant padengti dalį paskolos. Būsto paskolos suteikimui (vartojimo paskolos suteikiamos tik iki tam tikros sumos) buvo būtinas perkamo nekilnojamo turto vertinimas. O kad šis būtų atliktas, taip pat kad notaras galėtų patvirtinti pagrindinį nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sandorį, perkamas turtas turėjo būti nesuvaržytas, suformuotas kaip objektas, jo duomenys nurodyto NTR centrinio duomenų banko išraše turėjo atitikti parduodamo nekilnojamo turto faktinę būklę. O kaip matyti iš į bylą pateiktų senos ir naujos parduodamo atsakovo nekilnojamo turto kadastrinių bylų, taip pat iš byloje esančių NTR registro išrašų tiek 2019 m., tiek 2025 m. (teismo sprendimo priėmimo metu), taip pat iš ieškovės ir jos atstovės ir paaiškinimų, baigiamosios kalbos, atsakovo paaiškinimų, jo parduodamas gyvenamas namas iš esmės buvo rekonstruotas, gerokai padidinant namo plotą, užstatymą, be to ir senoji pirtis buvo nugriauta, o nauja pastatyta kitoje vietoje, o visi šie pakeitimai NTR nėra įregistruoti iki šiol. Atsakovas neneigė, kad jokių leidimų statybos darbams jis nebuvo išsiėmęs, o faktiškai atliktiems pakeitimams įteisinti jis kreipėsi į architektą A. R., kuris rengė ir derino atsakovo gyvenamo namo rekonstrukcijos, pirties perstatymo dokumentus ir siekė juos įteisinti. Architektas, susitikęs su ieškove ir parodęs turimus dokumentus, ją patikino, kad vėliausiai iki 2024 m. rugsėjo vidurio dokumentų tvarkymas bus užbaigtas. 2022 m. buvo parengta nauja kadastrinė byla, o kaip matyti iš naujo NTR išrašo nauji kadastriniai duomenys nėra įrašyti į kadastrą iki šiol, NTR tebėra nurodyti seni gyvenamo namo ir senosios pirties duomenys – plotai, indeksai. Iš 2016 m. gruodžio 28 d. ir 2019 m. NTR išrašų matyti, kad gyvenamojo namo (indeksas 1A1m) bendras plotas, 72,13 kv. m., o 2022 m. gegužės 2 d. parengtoje byloje šio namo bendras plotas padidėjęs ir yra 113,87 kv. m. Taip pat, atsakovas buvo pradėjęs perstatinėti ir kitą statinį – pirtį, kuri kaip matyti iš pridedamų žemės sklypo planų, pačio atsakovo paaiškinimų, statyta naujai kitoje vietoje, jokių statybą leidžiančių dokumentų negauta, o atlikti statybos darbai (pakeitimai) taip pat nebuvo įregistruoti NTR, be to nėra aišku ar buvo tinkamai įforminti ankstesnės pirties griovimo darbai. Pagrindinio pastato duomenys fiksuoti, kad plane pirtis pažymėta šalia pastato – ūkinis pastatas, fiksuotas yra 2,05 ant 4,85 kv. m., kurios plotis yra 2,05 ant 4,85 kv. m., statybos metai - 1971 m., baigtumas 100 proc. O 2022 m. pateiktoje nekilnojamo turto kadastrinių matavimų byloje ir plane, kuri buvo neregistruota, pastatas pirtis jau atsiranda šalia gyvenamo namo, kurios plotas 4,24 ant 6,04 kv. m. ir terasa 2 kv. m., sodybos metai 1971 m., nei baigtumo procento, nei rekonstrukcijos pradžios ar pabaigos datos duomenys nenurodyti. Iki rekonstrukcijos atsakovo parduodamas gyvenamas namas buvo antros grupės nesudėtingas statinys (iki 80 kv.m.), o pasikeitus jo plotui šis namas tapo pirmos grupės nesudėtingu statiniu, kuriam prieš atliekant namo rekonstrukcijos darbus (2017 m.) atsakovas turėjo parengti statinio rekonstrukcijos projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, vėliau naują kadastro bylą įregistruoti NTR (STR 01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 7.2 p., 8.1 p., 9.5 p.; STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.2 p., Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 d. 1 – 2 punktai; STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 11 p.). Perstatant pirtį atsakovas taip pat turėjo gauti leidimą. O to kaip paaiškėjo atsakovas nepadarė, tiek namo rekonstrukcija tiek pirties perstatymas neįteisinti iki pat šios bylos išnagrinėjimo.

13. Nors atsakovas neigia Sutarties 3.1. punktu įsipareigojęs iki 2024 m. rugsėjo 30 d. įteisinti parduodamo turto dokumentus ir kad apskritai nesuprato šios Sutartinės nuostatos ir kad tai tik formalumas ir netrukdė šalims sudaryto pagrindinio jo parduodamo nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sandorio kaip patikino jį tiek jį tuo metu konsultavęs teisininkas R. J. ir pardavimo tarpininkas A. U., tačiau su tokiais atsakovo teiginiais sutikti negalima. Nepaisant to, kad ieškovė, turėdama teisinį išsilavinimą, pasiūlė paruošti Sutarties tekstą ir Sutartis nebuvo trišalė, įtraukiant į Sutartį ir atsakovo turto pardavimo tarpininkus, kas nebuvo privaloma, tačiau ši Sutartis prieš ją pasirašant abejomis kalbomis atsakovui buvo nusiųsta susipažinimui tiek per programą „Wats up“, tiek elektroniniu paštu, todėl atsakovas turėjo laiko tiek ją perskaityti, tiek pasitarti su specialistais (pardavimo tarpininku A. U., architektu, teisininku), giminaičiais. Be to reikia pažymėti, kad šalims skirtingai aiškinant savo ketinimus pagal sutartį, skirtingai interpretuojant Sutarties tekstą, prioritetas teiktinas pažodiniam (lingvistiniam) Sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 p.; 2019-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30, 31 p., 2024-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-611/2024 18 p.). Prieš tai jau aptartame Sutarties 3.1. punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytas pardavėjo (atsakovo) įsipareigojimas iki nurodytos datos sutvarkyti parduodamo turto dokumentus, t.y. kad jis užbaigs parduodamo turto „projektavimo, derinimo procedūras, užregistruos NTR, pateiks Pirkėjui NTR centrinio duomenų banko išrašą, patvirtinantį parduodamo nekilnojamo turto faktinę atitiktį“. Kadangi jau ne vienerius metus atsakovas su architekto pagalba siekia įteisinti parduodamo gyvenamo namo rekonstrukciją ir pirties perstatymą, be to prieš pasirašant Sutartį atsakovas konsultavosi dėl jos su pardavimų specialistais (tarpininkais), teisininku, kitais reikiamais asmenimis, todėl atsakovui jo įsipareigojimas pagal Sutartį turėjo būti ir aiškus ir suprantamas.

14. Kaip paaiškėjo, pasirašęs Sutartį per nustatytą terminą atsakovas jokių parduodamo turto dokumentų įteisinimo veiksmų neatliko (to neginčija teikdamas paaiškinimus), pratęsti termino įsipareigojimams įvykdyti pirkėjos jis neprašė ir faktiškai be jokio pagrindo tiek pats tiek per pasitelktą teisininką raštais reikalavo pirkėją vykdyti Sutartį. Nesant sutvarkytiems dokumentams ieškovė negalėjo atlikti perkamo turto vertinimo ir pateikti banko paskolai gauti reikiamų dokumentų, dėl ko jai paskola nebuvo suteikta. Kad ieškovei nebuvo suteikta paskola dėl kitų priežasčių, kad ieškovė tariamai persigalvojo dėl atsakovo turto pirkimo dėl asmeninių priežasčių, kaip kad teigė atsakovas ir jo atstovė, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų. Be to į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas pats ar kitų asmenų pagalba kreipėsi į notarą ir domėjosi ar pagal esamą padėtį, su neįteisinta gyvenamo namo rekonstrukcija, neįteisinta nauja pirtimi ir neįregistruota nauja kadastrine byla notaras sutiks tvirtinti pagrindinę ieškovės ketinto pirkti atsakovo nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sandorį. Be to kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, ieškovei reiškiant pretenzijas dėl atsakovo sutartu termino neįvykdytų Sutarties 3.1. punkte prisiimtų įsipareigojimų, taip iš esmės pažeidus preliminarią Sutartį ir iš esmės šalims dėl to faktiškai negalint sudaryti pagrindinio sandorio, šiam terminui net nepasibaigus (iki 2024 m. rugsėjo 30 d.), atsakovo vardu pradėti dėti nauji skelbimai dėl to paties nekilnojamo turto pardavimo (atsakovės su ieškiniu pridedami 2024 m. rugsėjo 26 d., 2024 m. rugsėjo 27 d., 2024 m. spalio 3 d. ir vėlesnių datų skelbimai). Kieno užsakymu šie skelbimai įdėti – ar paties atsakovo užsakymu/sutarimu ar MB „D.t“, kuri tarpininkavo atsakovui parduodant turtą, nepaaiškino nei pats atsakovas nei atvykę liudyti MB „D.t“ darbuotojai – A. U. (direktorius) ir K. M. (pardavimų tarpininkas). Be to liudytojo A. U. parodymai vertintini kritiškai, nes jo parodymai nebuvo nuoseklūs kalbant apie tai, ar jis aptarė su atsakovu preliminarios Sutarties sąlygas (pradžiai neigė, po to kad atsakovui patarinėjo, kaip šis pats patvirtino), be to jau paties liudijimo pradžioje nurodė, kad „liudys ieškovės nenaudai“.

15. Pažymėtina, kad ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 46 p.). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 35 p.; 2024-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-611/2024 32 p., 33 p.).

16. Visą nurodytą įvertinus pripažintina, kad būtent atsakovas veikė nesąžiningai, pirmas iš esmės pažeidė preliminarią Sutartį (tinkamai ir laiku neįvykdė Sutarties 3.1. punkto), dėl ko pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta, o pagal tai, kokius veiksmus atsakovas atliko (vengė atlikti) galima spręsti, kad jis net ir neketino vykdyti prisiimtų Sutartimi įsipareigojimų.

17. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovei kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; kt.).

18. Nagrinėjamu atveju preliminarioje Sutartyje nurodytu terminu, iki kada turi būti pasirašyta pagrindinė sutartis, pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo, taip pat Sutartyje numatytais terminais neįvykdyti kiti pardavėjo (atsakovo) prisiimti įsipareigojimai. Atsakovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta preliminarioje sutartyje nustatytu terminu. Duomenų apie tai, jog ieškovė būtų pažeidus preliminarią Sutartį ar vengusi pasirašyti pagrindinę sutartį ar elgtųsi nesąžiningai, atsakovas nepateikė. Taigi darytina išvada, jog pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovės reikalavimas dėl jos sumokėto 2000 Eur avanso grąžinimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.165 straipsnio 5 dalis, CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys, Sutarties 3.6 punktas).

Dėl baudos priteisimo.

19. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; kt., Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. e2A-12-894/2025).

21. Preliminarios Sutarties 3.6 punkte ginčo šalys sutarė, kad „jeigu Pardavėjas pažeidžia šios Sutarties sąlygas, vengia ar nepagrįstai atsisako sudaryti su Pirkėju Notarinę pirkimo – pardavimo sutartį, tai jis įsipareigoja grąžinti sumokėtas Sutarties 2.2.1 p. numatytas pinigų sumas Pirkėjo sumokėtą Pardavėjui pagal 2.2.1 punktą bei sumokėti avanso dydžio baudą, kas atitinka iš anksto Šalių įvertintus minimalius Pirkėjo nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta Notarinė pirkimo – pardavimo sutartis“. Ši Sutarties nuostata aiški ir nedviprasmiška. Atsakovas, teikdamas paaiškinimus nenurodė, kad jos nesuprato, be to jis su atstove neteigė, kad numatytos netesybos (bauda) yra akivaizdžiai per didelės. Pagal Sutartį ieškovė (pirkėja) sumokėjo atsakovui (pardavėjui) 2000 Eur avansą.

22. Jau sprendime konstatuota, kad būtent atsakovas iš esmės pažeidė Sutartį, dėl ko nebuvo sudaryta Notarinė pirkimo – pardavimo sutartis, todėl yra visos sąlygos jam taikyti sutartinę atsakomybę ir priteisti iš jo ieškovei 2000 Eur baudą. Atsakovo atsakomybę šalinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

23. Ieškovė ieškiniu be avanso ir baudos priteisimo, taip pat teismo prašo priteisti iš atsakovo ir 5 procentų metines procesines palūkanas.

24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (4000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

26. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 90 Eur žyminis mokestis bei 900 Eur už advokatės teisines paslaugas, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, atstovės ruoštus procesinius dokumentus byloje ir atstovavimo teisme laiką neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

27. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 185 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei A. S. iš atsakovo A. K. 2000 Eur avansą, 2000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4000 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 990 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.