Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00220-2025-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.2; 21.11.10

2025 m. gruodžio 4 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Gintarė Bunikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. atstovo advokato Gintaro Žičkaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 3 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, Šiaulių apskrities VPK ANBNS) vyriausiosios tyrėjos J. V. 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2025 m. liepos 6 d. 16.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo chuliganiškai motociklą – sąmoningai ir tyčia pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, be būtinybės sukėlė pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai, važiavo motociklu pakeltu priekiniu ratu (ant vieno rato), dėl to pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9 ir 133 punktų reikalavimus.

2. Dėl šio Institucijos nutarimo administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. atstovas advokato padėjėjas G. R. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apskrities VPK 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, o teismui nenustačius pagrindo tenkinti šį prašymą, pakeisti skundžiamą nutarimą, paskiriant kuo trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 3 d. nutartimi K. J. atstovo advokato padėjėjo G. R. skundas netenkintas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. atstovas advokatas Gintaras Žičkus prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pakeisti Šiaulių apskrities VPK 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones K. J. atėmimo 12 mėnesių ir skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą.

4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pagal teismų praktiką, „skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ATPK 30¹ str. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.“ (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-39-135/2016). Be to, „<...> argumentas, kad nenustačius ypatingų aplinkybių nebuvo galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nepagrįstas, nes ANK 34 straipsnio 6 dalis nereglamentuoja „ypatingų aplinkybių“ nustatymo.“ (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-185-282/2019). Kartu apeliantas pažymi, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo) (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-283-993/2022).

4.2. Apelianto teigimu, iš nurodytos teismų praktikos matyti, kad galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių (padaryto administracinio nusižengimo pobūdis ir pavojingumas, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu. Tačiau skundžiama nutartimi ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas siejamas su abstrakčiomis sąvokomis, sudarant įspūdį, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis apskritai netaikytina arba jeigu taikytina, tai net neaišku, į kokias aplinkybes atsižvelgiant. Nagrinėjamu atveju į daugelį iš ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių atsižvelgta tik paviršutiniškai ir taip pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 563 straipsnio (kuriame nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos) ir ANK 567 straipsnio 1 dalies (pagal kurią nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes) nuostatas.

4.3. K. J. atstovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui teiktu skundu buvo prašyta atsižvelgti į tai, kad nors K. J. ir padarė Institucijos nutarime nurodytą administracinį nusižengimą, tačiau jo veika buvo momentinė ir truko vos kelias sekundes, tuo metu nuvažiuotas itin trumpas atstumas, motociklo greitis buvo nedidelis, todėl reali galimybė kilti eismo įvykiui ar sukelti žymesnę grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui objektyviai buvo minimali. Šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad pažeidimas padarytas aplinkoje, kurioje eismo intensyvumas buvo menkas, šalia nebuvo pėsčiųjų, todėl kitų asmenų gyvybei ar sveikatai tiesioginė grėsmė nekilo, o pats K. J. laikėsi pagrindinių saugumo reikalavimų – vairavo dėvėdamas privalomas apsaugos priemones, šalmą, todėl ir galima rizika jo paties sveikatai buvo maksimaliai maža. Pasak apelianto, skundžiamoje nutartyje minėtos aplinkybės iš esmės net neįvertintos, teismas neanalizavo K. J. padaryto administracinio nusižengimo, todėl, manytina, neatskleidė bylos esmės. Taip teismas nukrypo tuo nuoseklios teismų praktikos, pagal kurią laikoma, jog aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą, be to, kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

4.5. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundą išnagrinėjo neišsamiai, nes skundžiamoje nutartyje iš esmės nėra motyvų, kodėl šiuo konkrečiu atveju momentinis važiavimas vienu ratu visiškai tuščioje gatvėje, asmeniui puikiai pažįstamoje vietovėje, nepadarant kitų KET pažeidimų, yra užtraukiantis net 12 mėnesių trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nors teismas akcentavo tai, kad K. J. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, tačiau ši išvada padaryta atsižvelgiant tik į rūšinį tokio administracinio nusižengimo pavojingumą. Individualiai K. J. padarytos veikos aplinkybės skundžiamoje nutartyje liko neįvertintos, nors skunde jos buvo akcentuotos, o ir teismų praktikoje nurodoma, kad atitinkamos aplinkybės yra vertintinos sprendžiant, ar veika išties atitinka rūšinį administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-181-817/2025). Be to, ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra įtvirtinto administracinių nusižengimų sąrašo, kuriuos padarius ANK 34 straipsnio 6 dalis negalėtų būti taikoma. Taigi, nepriklausomai nuo to, kokio pavojingumo laipsnio buvo K. J. padarytas administracinis nusižengimas, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra galimas. Nors K. J. anksčiau yra padaręs keletą smulkių KET pažeidimų, tai negali paneigti jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių (įgytas išsilavinimas, iš karto pradėtas dirbti pastovus darbas).

4.6. Apeliantas pažymi, kad aukštesnės instancijos teismuose yra išaiškinta, jog „<...> vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą. Tačiau <...> kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje.“ (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018).

4.7. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju pasekmės, kurios kyla K. J. netekus teisės vairuoti, nei su veikos pavojingumu, nei neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos, todėl galima teigti, kad bylos esmė nėra atskleista ir vien tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Kaip nurodoma teismų praktikoje, „<...> ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.“ (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-131-211/2016, Nr. ATP-39- 135/2016 ir kt.). Šiuo atveju teismas visiškai nevertino ir nepasisakė, ar K. J. atžvilgiu kylančios pasekmės netekus teisės vairuoti transporto priemones yra adekvačios jo padarytam administraciniam nusižengimui, ypač atsižvelgiant į jo pavojingumą. Pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones K. J. reikalinga dėl darbo ir tuo pačiu savęs išlaikymo. Nors skundžiamoje nutartyje teismas pateikė motyvus, kad K. J. patiriamos pasekmės yra adekvačios jo veikai, tačiau, manytina, kad teismas neįvertino paminėtų aplinkybių visų bylos aplinkybių kontekste, neatsižvelgė į tai, kad K. J. metams laiko neteks darbo dėl vos kelias akimirkas trukusio variavimo tuščioje gatvėje, juolab kai toks atvejis K. J. gyvenime yra vienkartinis. Esant visumai nurodytų aplinkybių, manytina, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti K. J. trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. atstovo advokato Gintaro Žičkaus apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK ANBNS viršininkas Lorenas Dainauskas prašo skundo netenkinti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad, Šiaulių apskrities VPK ANBNS nuomone, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, nagrinėdami administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. atstovo advokato padėjėjo G. R. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, įvertino visas administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. nurodytas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Įvertinus K. J. asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundo argumentus bei remiantis teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, jog K. J. paskirta administracinio poveikio priemonė ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytam minimaliam laikotarpiui prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. atstovo advokato Gintaro Žičkaus apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde neginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. kaltė dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jam paskirtos 450 Eur dydžio baudos, keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti K. J. kuo trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.

9. Institucijos 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu K. J. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nubaustas 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, t. y. jam paskirta minėto straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda ir paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui.

10. Pažymėtina, kad, pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį, administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Taigi ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama pirmiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-697/2025).

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

12. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024). Pastebėtina, kad ir pats apeliantas, teigdamas, jog galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimu, skunde pažymi, jog administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais ir nurodo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, kuriose pasisakyta šiuo klausimu.

13. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo medžiagą, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, K. J. asmenybę, jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir pagrįstai netenkino jo atstovo skundo dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, visiškai neskiriant K. J. administracinio poveikio priemonės arba skiriant trumpesnį nei 1 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, pažeidė ir ANK 563 bei 567 straipsnių reikalavimus, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Taip pat pastebėtina, kad K. J. atstovo apygardos teismui pateiktame skunde nenurodyta jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui galėjo būti nežinomos ir neįvertintos, arba įvertintos netinkamai.

14. Iš K. J. atstovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame menkinamas padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas – nurodoma, kad K. J. veika buvo momentinė ir truko vos kelias sekundes, buvo nuvažiuotas itin trumpas atstumas, motociklo greitis buvo nedidelis, todėl reali galimybė kilti eismo įvykiui ar sukelti žymesnę grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui objektyviai buvo minimali. Be to, pažeidimas padarytas aplinkoje, kurioje eismo intensyvumas buvo menkas, asmeniui puikiai pažįstamoje vietovėje, gatvė buvo visiškai tuščia, šalia nebuvo pėsčiųjų, todėl kitų asmenų gyvybei ar sveikatai tiesioginė grėsmė nekilo, o pats K. J. laikėsi pagrindinių saugumo reikalavimų – vairavo dėvėdamas privalomas apsaugos priemones, šalmą, tuo metu kitų KET pažeidimų jis nepadarė. Sutikti su šiais skundo argumentais nėra pagrindo, nes juos paneigia byloje surinkti duomenys. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjos O. S. 2025 m. liepos 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. liepos 6 d. apie 16.30 val., ji ir jos kolega, patruliuodami ties (duomenys neskelbtini), išgirdo ir pastebėjo nuo miesto centro pusės link pietinio rajono dideliu greičiu atvažiuojantį motociklininką. Matė, kaip važiuodamas miesto pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve motociklininkas staigiai paspaudė akceleratorių, sumažino greitį, pakėlė motociklą ant vieno rato ir nuvažiavo link pietinio rajono. Motociklininkas nurodytą manevrą atliko tarp eisme dalyvaujančių automobilių. Asmuo, vairavęs motociklą „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje (b. l. 21). Pažymėtina, kad tokį vairavimo veiksmą įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingą ir baustiną, todėl policijos pareigūnai K. J. padarytą pažeidimą užfiksavo ir pažeidėją sustabdė. Tai, kad K. J. veiksmai truko neilgai, jis pats vairavo su specialia apranga ir šalmu, nereiškia, kad dėl to nekilo reali grėsmė jam pačiam ir kitiems eismo dalyviams, juo labiau kad K. J. chuliganiškai vairavo motociklą vienoje iš pagrindinių ir judriausių miesto gatvių, dienos metu, kuomet eismas būna pakankamai intensyvus, pažeidimą jis padarė važiuodamas tarp kitų automobilių, taigi savo veiksmais K. J. neabejotinai kėlė realų pavojų kelių eismo saugumui. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, taip pat tai, kad K. J. atliko itin pavojingą manevrą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju buvo sukeltas realus pavojus tiek paties pažeidėjo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju dėl K. J. veiksmų neigiamos pasekmės nekilo, anksčiau pastarasis nėra baustas už analogišką pažeidimą, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad K. J. anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, ir tai rodo, kad K. J. padarytas administracinis nusižengimas šiuo atveju nebuvo atsitiktinis. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad K. J. yra įgijęs išsilavinimą (b. l. 29), turi pastovų darbą – dirba A. V. įmonėje šaltkalviu (b. l. 7–9), darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai (b. l. 4), nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, nes jos yra įprastos, gyvenimiškos. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teisė vairuoti transporto priemones K. J. reikalinga atliekant darbines funkcijas, netekęs specialiosios teisės, jis neteks darbo, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių duomenų byloje nėra. Iš darbo sutarties matyti, kad A. V. įmonėje K. J. įdarbintas kaip šaltkalvis, o ne kaip vairuotojas. Be to, jeigu K. J. minėtoje įmonėje atliko ir vairuotojo funkcijas, jis turėjo būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones netekimą.

16. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra įtvirtinto administracinių nusižengimų sąrašo, kuriuos padarius minėto straipsnio nuostatos negalėtų būti taikomos, tačiau įvertinęs visumą reikšmingų nuobaudos skyrimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju K. J. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pastarojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Su tuo apeliaciniame skunde sutinka ir K. J. atstovas. Tai, kad apelianto cituojamose kitų teismų nutartyse buvo padarytos kitokios išvados dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, nereiškia, kad ir šiuo atveju minėtos nuostatos privalo būti taikomos. Kaip teisingai akcentuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai ir kiekvienu konkrečiu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus būtent toje byloje nustatytų aplinkybių visumą.

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog administracinė nuobauda K. J. paskirta tinkamai, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pastarajam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba trumpinti šios administracinio poveikio priemonės terminą nėra pagrindo. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti šią nutartį K. J. atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 3 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. atstovo advokato Gintaro Žičkaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.