Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1002-854/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-25
Bylos Nr.: e2A-1002-854/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-02296-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: D. K.
Atsakovas: I. K.

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2A-1002-854/2023Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02296-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) D. K. (K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. (K.) ieškinį atsakovei I. K. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (nustatytos tvarkos pakeitimo) ir atsakovės I. K. priešieškinį ieškovui D. K. (K.) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (nustatytos tvarkos pakeitimo), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. K. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-82-213/2014 dalį dėl periodinės išmokos sumažinimo, nustatant, kad nepilnamečio sūnaus A. K. (K.) išlaikymui jis moka po 100 Eur (po mokesčių atskaitymo (neto išraiška)) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (proceso eigoje patikslintas ieškovo reikalavimas).

Šalies argumentai

1.2. Nustatyti tokią bendravimo su vaiku A. K. tvarką:

1.2.1. Tėvai, būdami su vaiku, dalyvaudami jo auklėjime, mokyme bei visais kitais atvejais, įsipareigoja nenuteikinėti vaiko kito iš tėvų atžvilgiu, nepiktnaudžiauti savo tėvų teisėmis ir jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingais vaiko interesais, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis juo ir jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į vaiko fizinę būklę, sudaryti jam palankias sąlygas jo visapusiškam vystymuisi, laikantis bendrųjų moralės normų;

1.2.2. Kol bus sukurtas artimesnis vaiko ir tėvo ryšys, tėvas su vaiku darbo dienomis bendrauja (duomenys neskelbtini) arba kito miesto socialinių paslaugų centre, kuriame yra nagrinėjamas atvejis, įskaitant ir kitose viešose vietose;

1.2.3. Tėvas turi teisę bendrauti ir praleisti laiką su vaiku kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio vakaro 18 val. iki sekmadienio 20 val. (toliau vadinama „tėvo savaitgaliu“), išskyrus, jeigu tėvai konkrečiu atveju nesusitars kitaip arba kai tėvai papildomai susitaria, kad tėvas gali praleisti su vaiku ir kitus kiekvieno mėnesio savaitgalius, paimdamas vaiką iš motinos gyvenamosios vietos arba iš kitos viešos vietos iš anksto su motina suderintu laiku, ir grąžindamas vaiką motinai šalių suderintu laiku. Jei tėvas jam priklausantį tėvo savaitgalį negali susitikti ir bendrauti su vaiku arba jeigu paaiškėja, kad vaikas serga, tuomet tėvo savaitgalis perkeliamas artimiausiam savaitgaliui nuo penktadienio vakaro 18 val. iki sekmadienio 20 val., einančiam po priklausiusio tėvo savaitgalio arba po vaiko pasveikimo, arba šalims suderinus kitas dienas ir laiką. Šiame punkte nurodyta tvarka taikoma, kai tėvas pagal grafiką nebendrauja su vaiku jam priklausančią savaitę.

1.2.4. Tėvas turi teisę bendrauti ir praleisti laiką su vaiku kas antrą kiekvieno mėnesio savaitę nuo pirmadienio 8 val. iki sekmadienio 20 val., t. y. šiuo savaitės laikotarpiu paimti vaiką iš motinos gyvenamosios vietos, ar kitos viešos vietos, ir nuvežti į ugdymo įstaigą, mokyklą, būrelius, o, pasibaigus ugdymo, mokymosi ir būrelių laikui, paimti vaiką iš ugdymo įstaigos, mokyklos, būrelių bei tą savaitę su vaiku nakvoti tėvo namuose ir grąžinti vaiką į motinos gyvenamąją vietą, ar kitoje viešoje vietoje, sekmadienį iki 20 val..

1.2.5. Tėvas turi teisę bendrauti ir praleisti su vaiku laiką darbo dienomis, pranešus motinai apie būsimą bendravimą antradienį ir ketvirtadienį prieš 2 (dvi) paras, kai savaitinis bendravimas su vaiku nesutampa, t. y. apie bendravimą antradienį tėvas praneša sekmadienį, o apie bendravimą ketvirtadienį tėvas praneša antradienį telekomunikacijų priemonėmis, t. y. SMS žinute ar telefonu ar elektroniniu paštu, bendrauja su vaiku ateinančios savaitės jo nurodytomis, pirmiau paminėtomis, dienomis, paimant vaiką iš motinos gyvenamosios vietos ar kitos viešos vietos ir nuvežant ryte į ugdymo įstaigą, mokyklą, būrelius, o, pasibaigus ugdymo, mokymosi ir būrelių laikui, paimti vaiką iš ugdymo įstaigos, mokyklos, būrelių; pasibaigus ugdymo laikui, kai vaikas bus paimtas motinos – paima vaiką iš gyvenamosios vietos, ar kitos viešos vietos, 16 val. ir grąžina vaiką motinai tą pačią dieną į motinos gyvenamąją vietą, ar kitoje viešoje vietoje, tą pačią dieną iki 20 val.;

1.2.6. Jeigu vaiko būrelių laikas sutampa su tėvo savaitgaliu, tėvas privalo pasirūpinti vaiko dalyvavimu būreliuose ir vaiko paėmimu iš būrelių;

1.2.7. Vaiko gimtadienio dieną – sausio 10 dieną, motina perduoda vaiką tėvui iš jos gyvenamosios ar kitos viešos vietos nuo 15 val., o tėvas grąžina vaiką motinai į motinos gyvenamąją vietą, ar kitoje viešoje vietoje, tą pačią dieną iki 20 val.. Jeigu vaiko gimimo diena sutampa su tėvo savaitgaliu, prioritetu laikoma vaiko gimimo dienos šventė – tokiu atveju tėvo savaitgalis turi būti perkeltas į artimiausią savaitgalį.

1.2.8. Tėvo dieną, t. y. birželio pirmą sekmadienį, tėvo gimtadienį, t. y. liepos 22 d., jei šios dienos nesutampa su tėvo savaitgaliu, motina perduoda vaiką tėvui iš jos gyvenamosios vietos, ar kitos viešos vietos, nuo 10 val., o tėvas grąžina vaiką motinai tą pačią dieną į motinos gyvenamąją vietą, ar kitoje viešoje vietoje, iki 20 val. Tuo atveju, jeigu tėvo savaitgalis sutampa su Tėvo diena ir tėvo gimtadieniu, taikomas tėvo savaitgalio bendravimo su vaiku laikas;

1.2.9. Per Motinos dieną ir jos gimtadienį motina su vaiku bendrauja kaip įprastai visą dieną;

1.2.10. Tėvo atostogų metu tėvas su vaiku praleidžia nepertraukiamai 14 (keturiolika) dienų, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinęs su motina prieš 7 kalendorines dienas, pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną 10 val. (jei vaikas nelanko ugdymo/mokymosi įstaigos, jei lanko – pasibaigus ugdymo/mokymosi laikui) ir grąžina paskutinę suderintą dieną 19 val. į motinos gyvenamąją vietą, ar kitą viešą vietą. Motinos atostogų metu motina su vaiku praleidžia nepertraukiamai 14 (keturiolika) dienų, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinusi su tėvu prieš 7 kalendorines dienas;

1.2.11. Motina turi teisę be tėvo rašytinio sutikimo keliauti su vaiku į užsienio valstybes ir analogiškai tėvas turi teisę be motinos rašytinio sutikimo keliauti su vaiku į užsienio valstybes, taikant tėvų lygių teisių vaiko atostogų atžvilgiu taisyklę, tačiau apie laikiną išvykimą su vaiku tėvai vienas kitą informuoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) savaitę elektroniniu paštu arba SMS žinute.

1.2.12. Motina be tėvo rašytinio sutikimo neturi teisės išvykti su vaiku gyventi į užsienio valstybę. Iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams ir vaiko bei motinos socialinei ir materialinei padėčiai, motina, siekdama užtikrinti geriausius vaiko interesus ir poreikius, turi teisę pakeisti savo ir vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Tokiu atveju motina įsipareigoja kitą dieną po pasikeitimo pranešti tėvui elektroniniu paštu arba SMS žinute naują vaiko ugdymo/mokymosi įstaigą, sudaryti tėvui visas įmanomas bendravimo ir/ar pasimatymo su vaiku galimybes visomis ryšio priemonėmis, leisti vaikui viešėti pas tėvą, tėvui – atvykti ir bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje, ar kitose vietose. Šiuo atveju vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laikai taikomi analogiškai aptartiems šioje tvarkoje;

1.2.13. Lietuvos Respublikos valstybinių švenčių metu:

Žemesnės instancijos teismas

1.2.13.1. Naujieji Metai: i) sutinkant ne porinius Naujuosius metus, tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios, ar kitos viešos vietos, gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžina vaiką motinai į motinos gyvenamąją vietą, ar kitoje viešoje vietoje, kitų metų sausio 1 d. iki 14 val.; ii) sutinkant porinius Naujuosius metus, tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios, ar kitos viešos vietos, nuo Naujųjų metų pirmos dienos 14 val. ir grąžina vaiką motinai į motinos gyvenamąją vietą, ar kitoje viešoje vietoje, ta pačią dieną iki 20 val.;

1.2.13.2. Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu: i) neporiniais metais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios, ar kitos viešos vietos, gruodžio 23 d. 18 val. ir grąžina vaiką motinai į motinos gyvenamąją vietą, ar kitoje viešoje vietoje, Šv. Kalėdų pirmąją dieną iki 14 val.; ii) poriniais metais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios, ar kitos viešos vietos, nuo Šv. Kalėdų pirmos dienos 18 val. ir grąžina vaiką motinai į motinos gyvenamąją vietą, ar kitoje viešoje vietoje, antrąją Šv. Kalėdų dieną iki 14 val.;

1.2.13.3. Šv. Velykų metu: i) poriniais metais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios, ar kitos viešos vietos, Šv. Velykų išvakarių dieną 18 val. ir grąžina vaiką motinai į motinos gyvenamąją vietą, ar kitoje viešoje vietoje, pirmąją Šv. Velykų dieną iki 14 val.; ii) neporiniais metais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios, ar kitos viešos vietos, nuo Šv. Velykų pirmos dienos 18 val. ir grąžina vaiką motinai į motinos gyvenamąją vietą, ar kitoje viešoje vietoje, antrą Šv. Velykų dieną iki 14 val.;

1.2.13.4. kitų Lietuvos Respublikos valstybinių švenčių ir paskelbtų nedarbo dienų metu: motina perduoda vaiką tėvui iš jos gyvenamosios vietos, ar kitos viešos vietos, nuo 15 val., o tėvas grąžina vaiką motinai į motinos gyvenamąją vietą, ar kitoje viešoje vietoje, tą pačią dieną iki 20 val.

1.2.14. Tuo atveju, jeigu tėvas dėl objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku pasiimti vaiko, tėvas apie tai elektroniniu paštu arba SMS žinute informuoja motiną, kad vaiką pasiims tėvo tėvas ir/arba motina, o motina privalo vaiką perduoti tėvo tėvui P. K. (K.) ir/arba motinai G. K.;

1.2.15. Neatsižvelgiant į aukščiau išdėstytą tėvų bendravimo su vaiku tvarką, visais atvejais tėvai privalo įvertinti vaiko būklę, įsiklausyti į vaiko interesus ir nuomonę;

1.2.16. Abu tėvai privalo nedelsiant informuoti vienas kitą apie pablogėjusią vaiko sveikatos būklę, traumas, skubią medicinos pagalbą, konfliktus su kitais asmenimis. Vaikui susirgus, motina privalo iš anksto informuoti tėvą apie vaiko ligą ir netrukdyti tėvui lankyti vaiką ligos atveju gydymo įstaigoje;

1.2.17. Tėvas pasimatymų su vaiku metu privalo savo rizika ir lėšomis užtikrinti vaiko priežiūrą, maitinimą, būtinų priemonių, vaistų ir/ar, pasikeitus orams, būtinos aprangos ir/ar avalynės parūpinimą vaikui, įskaitant ir neapsiribojant: nuvykti pas motiną paimti būtinų vaikui daiktų, medikamentų, o, esant didesniam atstumui tarp vaiko ir motinos, būtinais daiktais pasirūpinti asmeniškai savo lėšomis, kurios nėra atskirai tėvui kompensuojamos;

1.2.18. Kai vaikas būna pas vieną iš tėvų, abu tėvai privalo užtikrinti, kad kiekvienas iš tėvų ir vaikas būtų pasiekiami tėvo ar motinos, ar vaikui įgytu, telefonu, įskaitant pasirūpinti, jog telefonai būtų neišjungti ir įkrauta telefono baterija;

1.2.19. Abu tėvai įsipareigoja nedaryti jokių kliūčių vienas kitam matytis ir bendrauti su vaiku, informuoti vienas kitą apie vaiko gyvenimo, ugdymo, mokymosi, sveikatos ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal tėvo motinai elektroniniu paštu arba SMS žinute pateiktą prašymą/paklausimą apie vaiką, motina dienos metu tėvui turi nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 valandas nuo tėvo paklausimo gavimo, pateikti bet kokią informaciją apie vaiką elektroniniu paštu arba SMS žinute;

1.2.20. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvo ir motinos, bendravimas tėvo su vaiku nebus galimas (liga, tėvo darbo laikas ar pan.), tėvas ir motina privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 2 dienas. Abiejų tėvų susitarimu, tėvas su vaiku gali bendrauti ir kitu laiku;

1.2.21. Tėvai įsipareigoja vienas kitam nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo ir/ar leidimo gavimo būtinybę;

1.2.22. Pasikeitus tėvų ir ateityje vaiko telefonų numeriams, elektroninio pašto adresams, gyvenamajai vietai, apie tai privaloma informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo;

1.2.23. Abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes, pranešant vienas kitam apie tarpusavio susitarimo būdus ir galimybes bei atitinkamai paruošiant vaiko aprangą.

1.3. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinį grindė šioms aplinkybėmis ir argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-82-213/2014 buvo patvirtinta ginčo šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina; nepilnamečio sūnaus išlaikymui ieškovas moka po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, bet ne mažiau kaip pusę minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Po santuokos nutraukimo tarp šalių kilo nesutarimai dėl išlaikymo sumos nepilnamečiam vaikui sumažinimo, pasiekti kompromiso nepavyko.

2.2. Tarp šalių kilo nesutarimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo ir/ar jos pakeitimo. Ieškovui atvykus į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą, nepavykdavo vaiko pasiimti ir su juo pabendrauti. Bendravimo su vaiku situacijos sudėtingumą patvirtinta ir tai, kad 2020 m. liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) buvo pradėta procedūra, siekiant padėti vaikui užmegzti ryšį su tėvu ir užtikrinti tėvo bendravimą su vaiku. Visgi keletą mėnesių vykęs procesas nebuvo rezultatyvus.

2.3. Šiuo metu ieškovas yra santuokoje, kurią sudarė (duomenys neskelbtini). Ieškovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra, o (duomenys neskelbtini) – sūnus. Ieškovas yra pagrindinis šeimos išlaikytojas, kadangi jo sutuoktinė nedirba, nes augina jų mažametį sūnų ir gauna tik vaiko priežiūros išmoką. Ieškovui šiuo metu tenka pareiga išlaikyti tris nepilnamečius vaikus – vieną vaiką iš pirmosios santuokos ir du vaikus iš dabartinės santuokos.

2.4. Ieškovas nuo 2020 m. kovo 18 d. dirba darbininku (duomenys neskelbtini). Jo mėnesinis darbo užmokestis nuo įsidarbinimo sudarė 748 Eur (neatskaičius mokesčių). Nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovo darbo užmokestis sudaro 825 Eur (neatskaičius mokesčių). Išmokėto darbo užmokesčio sumos nuo 2020 m. kovo mėnesio iki rugpjūčio mėnesio sudarė atitinkamai 57,35 Eur, 392,65 Eur, 453,57 Eur, 527,18 Eur, 429,69 Eur, 71,05 Eur sumas (vidutiniškai po 322 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius). Civilinės bylos Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovo darbo užmokestis 2014 m. rugpjūčio mėn. sudarė 1 232,04 Eur (4 254 Lt).

2.5. Ieškovas Užimtumo tarnyboje buvo registruotas beveik du mėnesius – nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. Ieškovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu (asmeninės nuosavybės teisė) yra registruota 13 metų senumo transporto priemonė – 2007 metų lengvasis automobilis „Toyota Corolla Verso“ (panašaus automobilio vidutinė rinkos vertė sudaro apie 2 400 Eur), kito vertingo kilnojamojo turto ir santaupų ieškovas neturi. Ieškovui ir jo šeimai dažnai finansiškai padeda abiejų sutuoktinių tėvai, nes be jų pagalbos ieškovo šeimai būtų sunku pragyventi.

2.6. Atsakovė kreipėsi į antstolę R. Damulienę dėl išlaikymo įsiskolinimo ir periodinių išmokų išieškojimo iš ieškovo. Pagal patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti matyti, kad išieškoma 901 Eur skolos suma ir 303 Eur fiksuotas mokėjimas, o pagal 2020 m. rugsėjo 9 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo išieškoma 1 954,50 Eur išlaikymo skolos suma. Išlaikymo vaikui skola susidarė ne piktybiškai ieškovui vengiant mokėti vaiko išlaikymui skirta sumą, o mokant nuolat ne mažiau pusę MMA. Visą laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo išlaikymo suma buvo mokama laiku, įsiskolinimų nebuvo, tačiau nuo 2020 m. gegužės mėn. vaiko išlaikymui ieškovas mokėjo po 100 Eur dėl ženkliai sumažėjusių jo pajamų.

2.7. Šiuo metu ieškovas su sutuoktine turi 163,84 Eur skolą už suvartotą elektros energiją bei 411,62 Eur skolą už komunalinius patarnavimus, kuri susikaupė, kai ieškovo šeimoje vienintelis pajamų šaltinis buvo ieškovo atlyginimas, kuris ženkliai sumažėjo. Šios aplinkybės papildomai patvirtina sunkią ieškovo ir jo šeimos turtinę padėtį.

2.8. Ieškovo sutuoktinė trečiaisiais vaiko auginimo metais pajamų negavo. Taigi, ieškovas objektyviai nėra pajėgus visiškai grąžinti išlaikymo įsiskolinimo skolą, nes jo gaunamas mažas darbo užmokestis yra skiriamas išlaikyti šeimą, kurioje yra du nepilnamečiai vaikai. Dėl antstolių nuskaičiuojamos 30 proc. sumos nuo gaunamo darbo užmokesčio, ieškovo šeimoje kyla objektyvus finansinis nepriteklius, kuris trukdo patenkinti ieškovo šeimos būtinuosius poreikius.

2.9. Ieškovui pagal 2016 m. gegužės 23 d. vartojimo kredito sutartį, sudarytą su akcine bendrove (toliau – AB) SEB banku, buvo suteiktas 3 500 Eur kreditas būsto remontui, kredito laikotarpis – iki 2021 m. gegužės 15 d., ieškovas kas mėnesį bankui moka po 79,88 Eur įmoką. Ieškovas taip pat su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ yra sudaręs savo gyvybės draudimo liudijimą ir kas mėnesį moka 50 Eur gyvybės draudimo įmokas.

2.10. Pagal pateikiamas pažymas iš vaikų lopšelio–darželio (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovo turtinį įsipareigojimą už dukros K. K. ugdymą nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. sudarė 7 Eur ugdymo mokestis ir 0,90 Eur vienos dienos maitinimo mokestis; nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. ugdymo mokestis sudarė 7 Eur ir 0,90 Eur sudarė vienos dienos maitinimo mokestis; nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio 1 d. ugdymo mokestis sudaro 7 Eur, plius vienos dienos maitinimo mokestis (už lankytas dienas) – po 2,10 Eur, kas per mėnesį naujaisiais ugdymo metais už maistą sudaro apie 46,20 Eur (2,10 Eur x 22 d. d.), o bendrai – 53,20 Eur (7 Eur + 46,20 Eur).

2.11. Pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes apie iš esmės pasikeitusią ieškovo turtinę bei socialinę padėtį, o būtent, kad minėtos Trakų rajono apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos laikotarpiu ieškovo darbo užmokestis, skaičiuojant šešių mėnesių vidurkį, vidutiniškai sudarė 950 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius, tuo tarpu ieškinio pateikimo metu ieškovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, vidutiniškai sudaro 322 Eur per mėnesį. Ieškovo vidutiniškai gaunama darbo užmokesčio suma, atskaičius mokesčius, yra mažesnė už šiuo metu nustatytą MMA sumą, atskaičius mokesčius. Taigi ieškovo pajamos per mėnesį nuo Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo priėmimo dienos faktiškai sumažėjo tris kartus. Dėl to ieškovo turtinė padėtis negali būti laikoma gera, nes tai yra esminis ieškovo pajamų sumažėjimas.

2.12. Vertinant nurodytas faktines aplinkybes dėl ieškovo turtinės padėties pasikeitimo, objektyviai nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos ne tik su ieškovo, bet ir su atsakovės, finansinėmis galimybėmis teikti šias išlaidas.

2.13. Ieškovas turi tris išlaikytinius – vieną iš pirmosios santuokos ir du iš antrosios santuokos. Išlaikytiniai iš antrosios santuokos taip pat privalo būti išlaikomi, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir vaikų poreikius. Ieškovas savo dukters būtiniesiems poreikiams per mėnesį vidutiniškai patiria 286 Eur dydžio išlaidas.

2.14. Ieškovas su šeima gyvena dviejų kambarių ieškovo sutuoktinei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisę sutuoktinė įgijo 2019 m. kovo 28 d. dovanojimo sutartimi. Ieškovo ir sutuoktinės vaikai gyvena 14 kv. m. ploto kambaryje. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į būstą tenkinimu, sudaro išlaidos būsto priežiūrai, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos išlaidos, tenkančios vaiko daliai. (duomenys neskelbtini) sąskaitos patvirtina, kad per mėnesį vidutiniškai sumokama apie 67,63 Eur, suapvalinus – 68 Eur. Išrašas iš „Ignitis“ interneto savitarnos svetainės apie elektros energijos suvartojimo išlaidas patvirtina, kad elektros energijos suvartojimo vidurkis per mėnesį sudaro 16,81 Eur (0,137 Eur/kwh x 122,7 kwh) (suapvalinus 17 Eur); susikaupusi skola už elektros energiją sudaro – 163,84 Eur. Išrašas iš energetikos paslaugų bendrovės „Ignitis“ interneto savitarnos svetainės apie sąskaitas ir mokėjimus už dujas patvirtina, kad dujų suvartojimo vidurkis per mėnesį sudaro 5,78 Eur (suapvalinus – 6 Eur). Taigi ieškovo šeimos butui tenkančių išlaidų už komunalines paslaugas suma vidutiniškai per mėnesį bendrai sudaro apie 91 Eur (68 Eur + 17 Eur + 6 Eur). Iš šios sumos proporcinga vaikų dalis jų užimamam 14 kv. m. plotui sudaro 27 Eur sumą už abu vaikus. Be nurodytų išlaidų, ieškovas objektyviai ir savo pragyvenimui per mėnesį turi skirti atitinkamą lėšų sumą.

2.15. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pagal formuojamą teismų praktiką negali priteisti vaikui daugiau negu objektyviai leidžia tėvo turtinė padėtis, ieškovas šiuo metu negali savo nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokėti pusės MMA išlaikymo, atskaičius mokesčius, kas šiuo metu sudaro 224 Eur.

2.16. Kadangi tarp šalių vyksta nesusikalbėjimas ir ieškovui nesudaroma galimybė bendrauti su vaiku, atsakovė vengia prisidėti prie to, kad ieškovas galėtų tinkamai bendrauti su vaiku, o tai objektyviai trukdo jiems bendru tarpusavio sutarimu derinti skyriumi gyvenančio tėvo susitikimų laiką ir trukmę su vaiku, būtina nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai abiejų tėvų vykdoma.

Atsiliepimas

3. Atsakovė I. K. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1. Nuo santuokos nutraukimo ieškovas savo pareigas šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu vykdė netinkamai t. y. pareigų vykdymas apsiribojo tik vaiko išlaikymo lėšų mokėjimu, tačiau pareigos bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime ieškovas nevykdė. Atsakovė niekada nekliudė ieškovui matytis su jų nepilnamečiu vaiku bei dalyvauti jo auklėjime, toks buvo paties ieškovo apsisprendimas. Paskutinis ieškovo trumpas susitikimas su sūnumi įvyko 2015 m. balandžio mėn., kai atsakovė asmeniškai nuvežė vaiką į ieškovo tėvų namus. Nuo to laiko ieškovas su sūnumi nebendravo. Atsakovė bandė atkreipti į tai ieškovo dėmesį, tačiau 2016 metais atsakovė sužinojo, jog ieškovas sudarė kitą santuoką ir daugiau ieškovo netrukdė. 2020 m. sausio mėn. nutrūko ir vaiko išlaikymo lėšų mokėjimai visa apimtimi. Šalių susitarimu ieškovas pažadėjo padengti įsiskolinimą iki 2020 m. gegužės 1 d., tačiau to nepadarė, nuo 2020 m. gegužės mėn. ieškovas pradėjo mokėti vaiko išlaikymui tik po 100 Eur, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas.

Šalies argumentai

3.2. Ieškovas iš dalies klaidina teismą, teigdamas, jog tarp šalių buvo nesutarimai dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo. Tokių nesutarimų iki 2020 m. gegužės mėn. nebuvo, nes, ieškovas visiškai nebendravo su vaiku. Šalių nesutarimai prasidėjo tik 2020 m. birželio mėn., kai ieškovas išreiškė norą pasiimti šalių nepilnametį vaiką pas save. Atsakovė paaiškino ieškovui, kad dėl neatsakingo ieškovo elgesio, šalių nepilnametis sūnus ne tik nepripažįsta ieškovo savo tėvu, bet ir visiškai nepažįsta jo kaip žmogaus, ir todėl jo bijo. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė pasiūlė ieškovui pradėti bendrauti su vaiku palaipsniui, kad sūnus priprastų prie jo ir tarp jų atsirastų nors koks nors ryšys.

3.3. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 5 d. SMS žinute pranešė atsakovei, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. atvažiuos pasiimti vaiką, nes teismo sprendime patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka privalo būti vykdoma. 2020 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas atvyko pasiimti vaiko, tačiau sūnus kategoriškai atsisakė vienas važiuoti su ieškovu ir pradėjo verkti. Atsakovė bandė pakalbėti su ieškovu, siūlė jam pabendrauti su vaiku vietoje (jos gyvenamoje vietoje), kurią vaikas gerai pažįsta, nes jis čia gyvena beveik nuo gimimo, tačiau ieškovui tai netiko. Tarp šalių įvyko ginčas, nes per prievartą (vaikui nesutinkant) atsakovė neleido ieškovui išvežti sūnaus. Kitą dieną ieškovas vėl atvyko pas atsakovę, reikalaudamas leisti jam pasiimti vaiką, pradėjo naudoti atsakovės atžvilgiu psichologinį smurtą, gąsdindamas ją, jog kreipsis į televiziją ir/ar tam tikras instancijas ir institucijas. Šalių nepilnametis vaikas dėl tokio ieškovo elgesio ir noro per prievartą pasiimti vaiką su savimi, patyrė didelį stresą, pradėjo naktimis šlapintis į lovą, atsakovė pastebėjo, kad vaikas pradėjo mikčioti, dėl to atsakovė buvo priversta su vaiku kreiptis pagalbos į medikus.

3.4. Atsakovė 2020 m. birželio 2 d. kreipėsi su pagalbos prašymu į Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) specialistus. Jų pagalba (duomenys neskelbtini) buvo pradėta procedūra (atvejo vadyba), kurios tikslas – užmegzti tėvui ryšį su vaiku. Atvejo vadybos organizuotuose posėdžiuose buvo išklausyta šalių nuomonė bei aptarti siūlymai dėl vaiko bendravimo su tėvu (ieškovu). Ieškovui buvo paaiškinta, kad po ilgo jo nebendravimo su sūnumi, vaikui labai sunku priimti jį ir nustatyti su juo artimą emocinį ryšį. Ieškovas pareiškė, kad supranta susidariusią situaciją ir bandys atkurti ryšį su vaiku palaipsniui. Po posėdžio ieškovas du kartus atvyko į sūnaus treniruotes. Per pirmą pasimatymą po treniruotės ieškovas trumpai pabendravo su vaiku ir išsiskyrė. Per antrą pasimatymą ieškovas su vaiku po treniruotės pabendravo ilgiau, tačiau, atsakovei pasiūlius jam palydėti vaiką į namus ir ten pratęsti bendravimą su vaiku, ieškovas atsisakė. Be to, atvejo vadybos posėdžiuose buvo pasiektas susitarimas, kad ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko susitikimose dalyvaus (duomenys neskelbtini) socialiniai darbuotojai, ar atvejo vadybininkė. Toks susitikimas įvyko tik vienas, į kitą susitikimą ieškovas neatvyko. Atsakovė ne vieną kartą siūlė ieškovui lankyti vaiką ir bendrauti su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje, tačiau ieškovas atsisakė. Savo atsisakymą ieškovas motyvavo tuo, jog jam dabartinė jo sutuoktinė neleidžia vykti į vaiko namus ir ten bendrauti su vaiku. Daugiau tėvo susitikimų su vaiku nebuvo. Ieškovas turi galimybę bendrauti su sūnumi, nedalyvaujant motinai, vaiko gyvenamojoje vietoje, tačiau dėl nežinomų priežasčių šios savo teisės neįgyvendina.

3.5. Nuo Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo praėjo beveik šešeri metai. Per šį laiką šalių sūnus išaugo, jo poreikiai žymiai padidėjo. Vaikas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) lopšelyje–darželyje (duomenys neskelbtini) pradėjo ugdytis pagal privalomą priešmokyklinę ugdymo programą. Sūnui atsirado poreikis papildomai lavinti jo turimus gebėjimus, vaikas pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) meno mokyklą ir dziudo treniruotes (duomenys neskelbtini), todėl atsirado papildomos išlaidos, susijusios su vaiko mokslu, papildomu ugdymu ir jo išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu. Be to, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos. Sūnui paaugus, reikia skirti daugiau dėmesio ir piniginių lėšų maistui, jo kasdieninei aprangai bei asmens higienai.

3.6. Išlaidos maistui vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 150 Eur, išlaidos būstui (vaiko daliai) vidutiniškai sudaro apie 90–100 Eur. Šalių sūnus turi sveikatos problemų, dėl to atsiranda papildomų išlaidų. Vaiko išlaidos sveikatai – vitaminams, vaistams vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 40–50 Eur per mėnesį, išlaidos higienos priemonėms per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 30 Eur, kirpimas – 8 Eur per mėnesį. Tokio amžiaus vaikai labai greitai auga, todėl dažnai reikia pirkti naujus drabužėlius ir avalynę, papildomai reikia pirkti specialią aprangą dziudo treniruotėms, išlaidos aprangai vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 70 Eur. Išlaidos lavinimuisi (mokymosi priemonėms įsigyti, mokestis už ugdymą, žaislai, knygos) vidutiniškai sudaro apie 40 Eur per mėnesį (kiekvienam), mokestis darželyje pagal priešmokyklinė ugdymo programą sudaro apie 53 Eur per mėnesį, dziudo treniruotės – 5 Eur per mėnesį, solinio dainavimo ugdymo programa – 12 Eur per mėnesį. Įvairūs papildomi užsiėmimai – sporto, kultūros renginiai, teatrai, koncertai, vaikų atostogos, gimtadieniai, kelionės, išlaidos jiems per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 25 Eur. Kadangi atsakovė su vaiku gyvena miesto pakraštyje ir iki miesto centro (iki darželio, sporto centro ir meno mokyklos) yra apie 5 km atstumas į vieną pusę, susidaro papildomos išlaidos kurui – apie 30 Eur per mėnesį. Taigi, vidutiniškai per mėnesį vaiko išlaikymui turėtų būti skiriama ne mažiau kaip po 600 Eur. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka žymiai didesnė išlaidų našta. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patikslino, kad, atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui per mėnesį skirtina suma jau siekia 700 Eur.

3.7. Vaikui konstatuotos tokios diagnozės: (duomenys neskelbtini). Dėl sveikatos sutrikimų vaikui skiriami vaistai, du kartus per metus taikomas ambulatorinis gydymas (sanatorijoje), paskirti akiniai (nuolat dėvėti). Atsakovė patiria išlaidas, susijusias su vaistų įsigijimu, maisto papildų, akinių įsigijimu, vaiko transporto išlaidas, vykstant su vaiku į ambulatorinį gydymą. Vaikas nuo 2020 m. balandžio mėn. lanko (duomenys neskelbtini) sportinių šokių klubą (duomenys neskelbtini) bei nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. – plaukimo treniruotes. Atsakovė dėl vaiko pati užsiima aktyvia veikla, kartu su juo dalyvauja įvairiuose sportiniuose užsiėmimuose, įvairiuose bėgimuose. Vaikas taip pat lanko (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, joje vyksta įvairūs edukaciniai renginiai, organizuojamos ekskursijos, kurios kainuoja. Atsakovė stengiasi tenkinti visus vaiko poreikius ir šios išlaidos per mėnesį mėnesiui vidutiniškai sudaro apie 850 Eur. Tam, kad patenkintų vaiko poreikius, atsakovė dirba dvejose darbo vietose, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

3.8. 2015 m., sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovė ir ieškovas susitarė, kad vaikui išlaikyti ieškovas mokės po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, bet ne mažiau kaip pusę MMA. Tokia sutarties formuluotė šalių buvo nustatyta sąmoningai tam, kad vaiko išlaikymo dydis priklausytų nuo to metu galiojančio MMA dydžio ir ateityje, pasikeitus ekonominei situacijai Lietuvoje, vaiko motinai (atsakovei) nereikėtų kreiptis į teismą dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo. Šiuo metu priteisto iš ieškovo išlaikymo dydis neviršija pusės MMA dydžio.

3.9. Ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Nepaisant to, kad jo pajamos sumažėjo, tačiau jo turtinė padėtis pagerėjo. Jis su šeima gyvena atskirame bute, gavo kreditą minėto buto remontui, turi transporto priemonę. Atsakovei nėra suprantama, kodėl ji, neturėdama jokio vertingo turto, deda visas pastangas (įkūrė bendriją, dirba keliuose darbuose), kad užsidirbtų kuo daugiau lėšų savo ir šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, tuo tarpu ieškovas, būdamas jaunas, sveikas žmogus, negali užsidirbti pakankamai lėšų tam, kad tinkamai išlaikytų visus nepilnamečius vaikus. Ieškovas yra pats kaltas dėl susidariusios jo turtinės padėties, nes turi galimybę dirbti ir gauti normalias pajamas, tačiau nededa jokių pastangų. Kadangi šalių turtinė padėtis nuo 2015 m. kovo 13 d. teismo sprendimo priėmimo iš esmės nepasikeitė, o šalių vaiko poreikiai išaugo, nėra pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį.

3.10. Teismui patenkinus ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, sumažintas išlaikymo dydis priteistinas ne nuo ieškovo pareikšto ieškinio, o nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

3.11. Atsakovė visada siekė, kad ieškovas tinkamai vykdytų savo pareigą vaiko atžvilgiu ir kad vaikas kuo daugiau bendrautų su savo tėvu, niekada nedarė kliūčių vaiko tėvui matytis su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime. Kadangi vaiko tėvas (ieškovas) ilgą laiką nebendravo su sūnumi, atsakovė išreiškė nuomonę, kad šalių vaikas turi atkurti ryšį su tėvu. Atkūrus emocinį ryšį, teismo patvirtinta bendravimo tvarka galėtų būtį vykdoma visa apimtimi. Atsakovei nėra suprantama, kodėl reikia nustatyti naują bendravimo su vaiku tvarką, jeigu ieškovas dėl savo kaltės daugiau kaip penkerius metus nevykdo esamos bendravimo tvarkos.

4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), pateikė byloje išvadą, kurioje nurodo, kad nepalaiko ieškovo prašymo dėl išlaikymo vaikui dydžio sumažinimo. Išvadoje nurodoma, kad vien faktas, kad ieškovo gaunamos pajamos sumažėjo bei jam atsirado pareiga išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, nesudaro pagrindo sumažinti išlaikymo dydį, kuris ir taip yra nedidelis. Ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus, dirbantis vyras, todėl turi objektyvias galimybes tinkamai dalyvauti sūnaus išlaikyme. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog vaiko bendravimas su tėvu prieštarautų vaiko interesams, todėl Tarnyba neprieštaravo dėl ieškovo siūlomos bendravimo su sūnumi tvarkos.

5. Atsakovė pareiškė byloje priešieškinį, prašydama nustatyti ir patvirtinti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką pereinamuoju laikotarpiu:

5.1. Patvirtinti 20 mėnesių bendravimo su vaiku pereinamąjį laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:

5.1.1. pirmus 10 pereinamojo laikotarpio mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vaiko tėvas asmeniškai bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 11 val. ryto iki tos paties dienos 18 val. ir kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant vaiko motinai;

5.1.2. pasibaigus pirmajam 10 mėnesių bendravimo laikotarpiui, kitus 10 mėnesių vaiko tėvas asmeniškai bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11 val. ryto ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val., pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 11 val. ryto ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val., bei pasiimdamas nepilnametį vaiką kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 17 val. ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąjį vietą tą pačią dieną iki 19 val. Tėvas bendrauja su vaiku nedalyvaujant vaiko motinai;

5.1.3. apie numatomą bendravimo su vaiku laiką ir dieną vaiko tėvas praneša vaiko motinai ne vėliau kaip iki ketvirtadienio 19 val.;

5.1.4. bendravimo su vaiku faktą šalys fiksuoja ir patvirtina savo parašais;

5.1.5. vaiko tėvas bendrauja su sūnumi bendravimo telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) kiekvienos savaitės pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val., pranešdamas apie bendravimo laiką vaiko motinai iki 11 val.;

5.1.6. šiuo bendravimo tvarkos pereinamojo laikotarpio metu vaiko tėvas įpareigojamas lankyti pozityvios tėvystės kursus, įgyti bendravimo su vaiku įgūdžius;

5.1.7. visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šios pereinamojo laikotarpio numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas (motina) įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti kitą šalį SMS, telefonu ar elektroniniu paštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

5.2. Pasibaigus 20 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, nustatyti ir patvirtinti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:

5.2.1. visais atvejais bendraujant su vaiku bus atsižvelgta į vaiko valią, norus bei užimtumo tvarkaraštį;

5.2.2. vaiko tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio du savaitgalius (poriniais), apie vaiko pasiėmimą pranešdamas vaiko motinai ne vėliau kaip iki ketvirtadienio 19 val., pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11 val. ryto ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 val.;

5.2.3. vaiko tėvas su vaiku kartu praleidžia savo gimimo dienos šventimo dieną, pasiimdamas vaiką nuo 11 val. ryto ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.;

5.2.4. vaiko tėvas su vaiku kartu praleidžia vaiko gimtadienį (tikrą gimimo dieną) rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais – vaikas su tėvu, neporiniais – su motina ir t. t.), tačiau tai neriboja galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, pabendrauti su jo, perduoti jam dovanas;

5.2.5. vaiko tėvas su vaiku kartu praleidžia Šv. Kūčias rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais – su tėvu, neporiniais – su motina ir t .t.);

5.2.6. vaiko tėvas su vaiku kartu praleidžia Šv. Kalėdų dieną rotacijos su vaiko motina principu (neporiniais metais – su tėvu, poriniais – su motina ir t. t.);

5.2.7. vaiko tėvas su vaiku Naujuosius metus (išvakarės nuo 18 val. iki sausio 1 d. 13 val.) praleidžia rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais – su tėvu, neporiniais – su motina ir t. t.);

5.2.8. vaiko tėvas su vaiku kartu praleidžia Šv. Velykų dieną rotacijos su vaiko motina principu (neporiniais metais – su tėvu, poriniais – su motina ir t. t.);

5.2.9. vaiko tėvas praleidžia su vaiku dvi savaites savo atostogų per vienus kalendorinius metus. Apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę pranešdamas vaiko motinai elektroninio ryšio priemonėmis, ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki atostogų pradžios. Tėvas privalo derinti savo atostogas su motina taip, kad galėtų praleisti 2 savaites su vaiku. Savo atostogų su vaiku periodui tėvas vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18 val. Vaiko tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį. Vaiko motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ir/ar dokumentus, reikalingus atostogoms; vaiko tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis;

5.2.10. vaikui susirgus, vaiko tėvas nedelsiant turi informuoti motiną apie tai ir nedelsiant pats įsipareigoja pristatyti vaiką į gydymo įstaigą ir/ar motinai. Sergantį vaiką tėvas lanko vaiko gyvenamojoje vietoje, savo apsilankymo laiką iš anksto prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną suderinęs su vaiko motina;

5.2.11. ligos metu vaikas negali būti imamas tėvo;

5.2.12. vaiko tėvas bendrauja su vaiku bendravimo telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) kasdien, kai tai netrikdo vaiko dienos režimo;

5.2.13. visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šios numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas (motina) įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti kitą šalį SMS, telefonu ar elektroniniu paštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

5.3. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovė priešieškinį grindė šioms aplinkybėmis ir argumentais:

Šalies argumentai

6.1. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka faktiškai reiškia dviejų vaiko gyvenamųjų vietų (su tėvu ir su motina) nustatymą. Įgyvendinant minėtą tvarką, vaikas kas antrą savaitę bendraus tai su tėvu, tai su motina jų gyvenamosiose vietose. Tokia bendravimo su vaiku tvarkos nuostata prieštarauja Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimui, kuris nustato nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su jo motina. Tokia nuostata iš esmės pažeidžia ir nepilnamečio šalių sūnaus teises ir interesus, nes vaikas privalo žinoti, kur yra jo gyvenamoji vieta. Be to, ši bendravimo tvarkos nuostata bus sunkiai įgyvendinama, nes vaikui kas savaitę tektų kilnotis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Nuolatinis vaiko vežiojimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą trikdytų jo poilsį bei režimą, todėl būtų neracionalus. Vaikas pas kiekvieną iš tėvų privalės turėti jam reikalingus pagrindinius daiktus, kitus būtinus daiktus (rūbus, mokymosi priemones, savo žaislus, sportinę aprangą ir t. t.), todėl visus daiktus privalės kas savaitę kilnoti iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Tuo atveju, kai vaikas pradės lankyti mokyklą, o atsakovė su vaiku pvz. pakeis savo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, įgyvendinti aptariamą tvarkos punktą bus apskritai neįmanoma – vaikas negalės lankyti dviejų mokyklų vienu metu.

6.2. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu jo keturių asmenų šeima gyvena dviejų kambarių bute. Jo vaikai gyvena 14 kv. m. ploto kambaryje, kuris, ieškovo manymu, yra per mažas. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad galės tinkamai užtikrinti dar ir šalių vaiko poreikius, tuo metu, kai vaikas gyvens pas jį. Nėra aišku, kur šalių nepilnametis sūnus miegos ir kaip gyvens, kai ieškovas savaitei pasiims jį pas save, kas vaiką pasiims ar pasitiks iš mokyklos, kas vaiką dienos metu vedžios į būrelį ir/ar sporto treniruotės (nes ieškovas nurodė, kad iš darbo grįžta tik apie 17–18 val.). Tvarka numato tėvo įsipareigojimą pasirūpinti vaiko dalyvavimu būreliuose tik kai vaiko būrelių laikas sutampa su tėvo savaitgaliu.

6.3. Ieškovo pateiktos bendravimo su vaiku tvarkos nuostatos prieštarauja viena kitai. Ieškovas prašo teismo nustatyti, kad šalių vaikas kas antrą savaitę gyventų pas jį, jo gyvenamojoje vietoje, tačiau kitas tvarkos straipsnis numato „tėvo savaitgalius“ (tvarkos 3 punktas). Be to, ieškovas prašo patvirtinti jam galimybę (kai savaitinis bendravimas su vaiku nesutampa) papildomai pasiimti vaiką su nakvyne tuo metu, kai vaikas gyvena pas motiną (tvarkos 5 punktas). Šie bendravimo tvarkos punktai pažeidžia tėvų valdžios lygybės principą ir nepagrįstai apriboja vaiko motinos lygią teisę, kaip ir ieškovui, bendrauti su šalių vaiku.

6.4. Nors ieškovo prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje visur numatyta – (...) vaiko tėvas turi teisę bendrauti (...), tačiau tai yra ne tik ieškovo teisė (bendrauti su vaiku), bet ir jo pareiga, kuri vykdoma vaiko interesais.

6.5. Ieškovo prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje visur yra numatyta, kad ieškovas šalių vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. Atsakovė nesutinka su tokiu vaiko grįžimo laiku, nes vaikas yra pakankamai mažas. Vaikui grįžus į namus, jis privalo pavalgyti (jei to reikia), iškrauti ir sudėti į vietą savo daiktus, pasiruošti kitai dienai, pasiruošti miegui (ir pan.) bei 21 val. eiti miegoti, todėl vaikas privalo grįžti į namus iki 18 val.

6.6. Nesutiktina taip pat ir su ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nuostata, numatančia, jog vaiko motina neturi teisės be rašytinio tėvo sutikimo išvykti gyventi su vaiku į užsienio valstybę, nes toks sutikimas reikalingas tik tuo atveju, kai keičiasi vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.

6.7. Ieškovo prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje taip pat yra numatytas atsakovės įsipareigojimas per 2 val. nuo ieškovo paklausimo/prašymo gavimo momento pateikti jam bet kokią informaciją apie vaiką. Atsakovė nesutinka su tokiu tvarkoje numatytu įsipareigojimu, nes ieškovas jau dabar piktnaudžiauja ir siunčia prašymus atsakovei su neesminiais paklausimais (prašymais), atsakymus į kuriuos ieškovas gali sužinoti iš vaiko; toks ieškovo noras pažeidžia tėvų valdžios lygybės principą ir nepagrįstai apriboja vaiko motinos lygią teisę, nes tik atsakovei numatytas toks įsipareigojimas; ieškovas asmeniškai turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku.

Atsiliepimas

6.8. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 14 punktu, numatančiu, kad tuo atveju, kai ieškovas negali nustatytu laiku pasiimti šalių vaiko, atsakovė privalo vaiką perduoti ieškovo tėvui ir/ar motinai. Atsakovės nuomone, šalių vaiką privalo pasiimti ieškovas asmeniškai, nes ši bendravimo tvarka nereglamentuoja vaiko ir jo senelių santykių bei nenustato senelių įsipareigojimų vaiko atžvilgiu.

6.9. Ieškovas negalės užtikrinti šalių vaiko tinkamo mokymosi, auklėjimo, užimtumo savo namuose. Patvirtinus šią tvarką, nebūtų užtikrinama stabili šalių vaiko gyvenamoji aplinka, bus trikdomas jo nusistovėjęs kasdienis ritmas. Ieškovo reikalavimas dėl naujos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra visiškai nepagrįstas ir pateiktas ne vaiko interesais, o ieškovui siekiant išvengti pareigos teikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, t. y. siekiant jį sumažinti iki tam tikros sumos.

Šalies argumentai

6.10. Ieškovas nagrinėjant šią bylą (parengiamajame posėdyje) asmeniškai pripažino, kad beveik visą laiką nebendravo ir neturi emocinio ryšio su šalių vaiku, todėl pagal jo ieškinyje prašomą nustatyti tvarką bendrauti su šalių vaiku šiuo metu nepavyktų. Ieškovo pateikta nauja bendravimo su vaiku tvarka yra ydinga, galinti ateityje sukelti ginčus ir konfliktus tarp ieškovo ir atsakovės, tokia tvarka sukuria teisinio neaiškumo ir nekonkretumo situaciją. Ieškovas nepagrindė dėl naujos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo būtinumo. Patvirtinus minėtą tvarką, ji nebūtų realiai vykdoma.

6.11. Teismo patvirtinta ir šiuo metu galiojanti bendravimo su vaiku tvarka yra aiški, konkreti, detaliai numatanti ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką bei visiškai užtikrinanti ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir ieškovo interesus. Minėta tvarka sudaro vaiko tėvui (ieškovui) visas galimybes įgyvendinti savo tėvišką pareigą vaiko atžvilgiu ir maksimaliai užtikrina ieškovo tinkamą bendravimą su nepilnamečiu šalių vaiku. Tačiau vaiko tėvas (ieškovas) nuo minėtos tvarkos įsigaliojimo momento jos nevykdė, t. y. ieškovas nevykdė savo pareigos šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir su juo visiškai nebendravo bei nedalyvavo jo auklėjime.

6.12. Ieškovas net ir pareiškęs ieškinį šioje byloje, nepasveikino šalių sūnaus su gimtadieniu, Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais Metais. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų iš kurių galima būtų daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė nesudaro/nesudarė galimybių vaiko tėvui tinkamai bendrauti su šalių sūnumi, ar kitaip pažeidė ieškovo teises ar teisėtus interesus, ir todėl yra būtina nustatyti naują bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovas nepateikė teismui ir paaiškinimų, kodėl visą laiką jis nevykdė savo pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Dėl tokio ieškovo neatsakingo elgesio, šalių sūnus visiškai nepažįsta savo tėvo ir nepripažįsta jo šeimos narių. Visą laiką nuo santuokos nutraukimo tėvą jam atstojo jo senelis – atsakovės tėvas. Ieškovas vaikui yra svetimas žmogus, nes jis apie jį žino tik iš savo motinos (atsakovės) pasakojimų. Ne tik vaikas nepažįsta savo tėvo, bet ir vaiko tėvas (ieškovas) visiškai nepažįsta savo vaiko. Ieškovas nežino elementarių dalykų apie savo sūnų, jo pomėgius ir t.t. Atsakovė su šalių nepilnamečiu sūnumi gyvena pas savo tėvus, tėvų name, kuriame yra pakankamai vietos. Atsakovė informavo ieškovą, kad jis, turėdamas norą, gali nevaržomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku vaiko gyvenamoje vietoje, nedalyvaujant motinai. Toks bendravimo būdas buvo pasirinktas atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas. Vaikui bendrauti jam artimoje aplinkoje su svetimu žmogumi yra ramiau ir psichologiškai lengviau. Vaikas jaučiasi saugus.

6.13. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, į tai, kad vaiko tėvas ilgą laiką nebendravo su sūnumi, kad po priverstinio vaiko bendravimo su tėvu ženkliai pablogėja vaiko psichologinė būklė, jo elgesys ir sveikata, kad ieškovo prašoma nustatyti nauja bendravimo su sūnumi tvarka, nesant emocinio ryšio su vaiku, yra netinkama vaikui, atsakovė prašė nustatyti (patvirtinti) bendravimo su vaiku tvarką su pereinamuoju laikotarpiu. Visiškai įgyvendinus pereinamąjį laikotarpį, bus sukurtas vaiko ir ieškovo emocinis ryšys ir teismo sprendimu 2015 m. kovo 13 d. patvirtinta bendravimo tvarka galėtų būti vykdoma visa apimtimi. Būtent pereinamojo laikotarpio patvirtinimas bendravimo tvarkoje šiuo atveju apsaugotų šalių nepilnamečio vaiko interesus ir užskirstų ieškovui galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis.

Atsiliepimas

7. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Atsiliepimą į priešieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

7.1. Ieškovo pateikta bendravimo tvarka siekiama sudaryti sąlygas, esant dažnesniam bendravimui, ieškovui ir vaikui atkurti emocinį ryšį ir socialinį tarpusavio santykį. Ieškovo pateikta bendravimo su vaiku tvarka Tarnybos į bylą pateiktoje išvadoje nebuvo pripažinta kaip neracionali ar prieštaraujanti vaiko interesams. Kol vaiko ir motinos gyvenamoji vieta nėra pakitusi, nėra pagrindo nebandyti netaikyti pasiūlytos bendravimo tvarkos. Argumentas, neva tai trukdys vaiko poilsį ir režimą, kad vaikui pas tėvą reikės turėti būtinus daiktus, yra niekuo nepagrįstas. Net ir įgyvendinant savaitgalio buvimo su vaiku sąlygą, abu tėvai privalo numatyti ir pasirūpinti, kad vaikas tam konkrečiam savaitgalio buvimui su tėvu turėtų būtinuosius reikmenis ir kitus jam būtinus ir pageidaujamus daiktus.

7.2. Tuo atveju, jeigu atsakovė pakeistų savo gyvenamąją vietą, dėl ko keistųsi ir vaiko mokymosi įstaiga, šalys objektyviai turėtų prisiderinti prie pasikeitusių vaiko gyvenimo sąlygų. Šiuo metu šalys gyvena tik 4 km atstumu ir kelionė į vieną pusę trunka vos apie 6 min., toks mažas atstumas nelaikytinas bendravimo apsunkinimu.

7.3. Nesutiktina su atsakovės teiginiais, kad ieškovas negalės tinkamai užtikrinti vaiko poreikių dabartiniame jo šeimos bute. Ieškovo sutuoktinė 2020 m. lapkričio 3 d. įsigijo trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini), taigi, ieškovo šeima gyvens didesniame bute. Be to, nėra jokių įrodymų, kad dabartiniame ieškovo šeimos bute nėra tinkamų sąlygų gyventi vaikams.

7.4. Atsakovė nepagrįstai akcentuoja, kad ieškovo bendravimo tvarkoje numatyta tik „tėvo teisė“ bendrauti su vaiku. Ši formuluotė – tėvo ar motinos, negyvenančio su vaiku, teisė bendrauti su vaiku išplaukia iš teisinio reguliavimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalis), o negyvenančio kartu su vaiku tėvo pareiga bendrauti ir palaikyti ryšį su vaiku yra privaloma pagal įstatymą.

7.5. Ieškovas pasilieka prie savo siūlymo grąžinti vaiką motinai iki 20 val. Atsakovės motyvai dėl vaiko pamaitinimo, daiktų sukrovimo/iškrovimo yra neesminiai.

7.6. Atsakovė neteisingai supranta bendravimo tvarkos nuostatą, kuri numato, jog vaiko motina neturi teisės be rašytinio tėvo sutikimo išvykti gyventi su vaiku į užsienio valstybę, nes, pasak atsakovės, toks sutikimas reikalingas tik tuo atveju, kai keičiasi vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Minėta nuostata aiškinama taip ir jos esmės yra ta, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra ten, kur gyvena vaiko motina. Šios bylos atveju tai numatyta ir galiojančiame teismo sprendime, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina jos gyvenamojoje vietoje Lietuvoje. Taigi, jei motina keičia savo nuolatinę gyvenamąją vietą į tokią vietą užsienyje, kartu keičiasi ir vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl, jai keičiantis, toks tėvo sutikimas yra tikslingas ir būtinas.

7.7. Atsakovė nesutinka, kad būtų įpareigota per 2 val. nuo ieškovo paklausimo/prašymo gavimo momento pateikti jam bet kokią informaciją apie vaiką. Su tokia atsakovės pozicija nėra pagrindo sutikti. Minėtą sąlygą nulėmė tai, kad ieškovas sistemingai negaudavo iš vaiko motinos informacijos apie vaiką. Atsakovė vengia suteikti tėvui konkrečią informaciją apie vaiką tiek pati, tiek per advokatą.

7.8. Byloje nėra įrodymų, kad santykiai su vaiko seneliais iš tėvo pusės būtų priešiški. Būtent vaiko senelis iš tėvo pusės – P. K. (K.) labai dažnai lankydavosi pas vaiką, perduodavo jam žaislus, pinigus, pats vaikas skambindavo telefonu seneliui, vaiko ryšys su šiuo seneliu yra pozityvus. Ieškovo tėvų galimybės paimti vaiką ir grąžinti vaiką motinai yra viena iš artimų giminaičių bendravimo su vaiku formų. Pagal byloje esančią medžiagą teigti, kad vaiko bendravimas su ieškovo seneliais neatitinka vaiko interesų, nėra pagrindo.

7.9. Nesutiktina, kad ieškovas nepagrindė naujos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo būtinumo. Ieškovas, susidūręs su sunkumais dėl bendravimo su vaiku galimybių įgyvendinimo, gavo 2020 m. rugpjūčio 13 d. vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku, kurį pateikė vykdyti antstolei R. Damulienei, antstolė 2020 m. rugsėjo 1 d. priėmė raginimą skolininkei/atsakovei įvykdyti sprendimą. Be to, 2020 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) pagalbos plano 2 dalyje nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. į (duomenys neskelbtini) kreipėsi D. K. su prašymu tarpininkauti organizuojant susitikimus su vaiku, kadangi tėvui nesudaroma galimybė bendrauti su sūnumi.

7.10. Tėvo emocinis ir socialinis ryšys buvo nutrūkęs, todėl vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys tėvo bei kompetentingų specialistų pastangomis turi būti atkurtas. Byloje duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį nėra. Esant situacijai, kai vienam iš skyrium gyvenančių tėvų reikia atkurti emocinį ir socialinį ryšį su vaiku, tikslinga nustatyti bendravimo tvarkoje pereinamąjį laikotarpį. Tėvui bendrauti su vaiku pereinamasis laikotarpis yra būtinas. Atsakovė prašo patvirtinti 20 mėnesių bendravimo su vaiku pereinamąjį laikotarpį su išskirtais 10 mėnesių laikotarpiais, tačiau šiuos terminus siūlo subjektyviai, tokiam terminų pagrindimui nėra pateikti argumentai ir įrodymai, specialistų išvados.

7.11. Ieškovas dėl atsakovės pasiūlytos pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos konkrečių sąlygų savo pozicijos ir atsikirtimų laikinai neteikia, tačiau atkreipia dėmesį, kad nemato pagrindo sutikti su atsakovės pasiūlyta sąlyga dėl ieškovo įpareigojimo lankyti pozityviosios tėvystės kursus, kadangi tokia nuostata teismo sprendimo vykdymo požiūriu būtų neįgyvendinama. Tačiau ieškovas dėl sklandesnio ryšio su vaiku atkūrimo pagal įstaigos numatytą programą užsiregistruos (duomenys neskelbtini) dėl pozityvios tėvystės kursų lankymo.

7.12. Ieškovas ieškinyje pasiūlytą bendravimo tvarką laiko pakankamai aiškia ir konkrečia, numatančią konkrečius valandų laikus, kada vaikas gali būti paimtas ir grąžintas motinai, bei atitinkančia šeimos bylų teisminę praktiką, kurioje nėra numatyta neapibrėžtų sąlygų, todėl pasilieka prie savo pasiūlytos bendravimo tvarkos sąlygų.

7.13. Būtent atsakovės pasiūlytos bendravimo tvarkos sąlygos dalyje dėl vaiko perdavimo tėvui ir vaiko grąžinimo motinai pagal valandų laiką yra neapibrėžtos (pavyzdžiui: nenurodytas laikas tėvui bendrauti su vaiku per vaiko gimtadienį, per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas). Toks neapibrėžtumas gali sąlygoti tėvų nesutarimus, kurių galima būtų išvengti esant nurodytam valandiniam laikui.

7.14. Atsižvelgiant į situacijos sudėtingumą dėl vaiko emocinio ir socialinio ryšio su tėvu, būtent ieškovo pateikta bendravimo tvarka ir yra labiau susijusi tiek su pereinamuoju laikotarpiu taikytina bendravimo tvarka, tiek ir su tvarka jam pasibaigus.

7.15. Ieškovas neįžvelgia objektyvaus būtinumo ir pagrįstumo dokumentiškai fiksuoti tėvo su vaiku bendravimo faktą.

7.16. Siekiant išvengti bet kokių galimų konfliktinių situacijų su vaiko motinos tėvais, bei siekiant užkirsti kelią, kad tokių konfliktų nebūtų ir jų nematytų vaikas, labiausiai vaiko interesus atitiktų bendravimas neutralioje aplinkoje, pvz., (duomenys neskelbtini) vaiko žaidimų kambaryje ar kitose viešose neutraliose vietose. Teisminė praktika panašaus ginčo bylose būtent pasisako apie neutralios teritorijos taikymą.

7.17. Tiek motina, tiek ir tėvas yra visą darbo dieną dirbantys asmenys ir abu tėvai objektyviai susiduria/susidurs su vaiko nuvežimo, paėmimo iš mokyklos ir/ar būrelių įgyvendinimo klausimu. Laikytina, kad, jeigu tėvas prisiima tokią pareigą – vaiką nuvežti, paimti iš mokyklos ir /ar būrelių, tai, nepriklausomai nuo darbo grafiko, jis bus potencialus tinkamai ją įgyvendinti.

8. Tarnybos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagrindo mažinti ieškovo išlaikymo šalių vaikui dydį nėra; vaiko interesus geriau atitinka atsakovės priešieškinyje siūloma nustatyti ieškovo bendravimo su šalių vaiku tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2023 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino – pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimu nustatytą ieškovo D. K. (K.) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. (K.) tvarką ir nustatė tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

9.1. Patvirtino 20 mėnesių bendravimo su vaiku pereinamąjį laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:

9.1.1. pirmus 10 pereinamojo laikotarpio mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vaiko tėvas asmeniškai bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 11 val. ryto iki tos pačios dienos 18 val. ir kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. tėvas netrukdomai bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant vaiko motinai bei kitiems asmenims;

9.1.2. pasibaigus pirmajam 10 mėnesių bendravimo laikotarpiui, kitus 10 mėnesių vaiko tėvas asmeniškai bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11 val. ryto ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val., pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 11 val. ryto ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val. bei pasiimdamas nepilnametį vaiką kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 17 val. ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąjį vietą tą pačią dieną iki 19 val. Tėvas bendrauja su vaiku nedalyvaujant vaiko motinai;

9.1.3. apie numatomą bendravimo su vaiku laiką ir dieną vaiko tėvas praneša vaiko motinai ne vėliau kaip iki ketvirtadienio 19 val.;

9.1.4. bendravimo su vaiku faktą šalys fiksuoja ir patvirtina savo parašais;

9.1.5. vaiko tėvas bendrauja su sūnumi bendravimo telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) kiekvienos savaitės pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val., pranešdamas apie bendravimo laiką vaiko motinai iki 11 val.;

9.1.6. visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šios numatytos pereinamojo laikotarpio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas (motina) įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti kitą šalį SMS, telefonu ar elektroniniu paštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

9.1.7. visais atvejais, bendraujant su vaiku, bus atsižvelgta į vaiko valią, norus bei užimtumo tvarkaraštį;

9.2. Pasibaigus 20 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, nustatė ir patvirtino ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:

9.2.1. visais atvejais, bendraujant su vaiku, bus atsižvelgta į vaiko valią, norus bei užimtumo tvarkaraštį;

9.2.2. vaiko tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio du savaitgalius (porinius), apie vaiko pasiėmimą pranešdamas vaiko motinai ne vėliau kaip iki ketvirtadienio 19 val., pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11 val. ryto ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 val.;

9.2.3. vaiko tėvas su vaiku kartu praleidžia savo gimimo dienos šventimo dieną, pasiimdamas vaiką nuo 11 val. ryto ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.;

9.2.4. vaiko tėvas su vaiku kartu praleidžia vaiko gimtadienį (tikrą gimimo dieną) rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais – vaikas su tėvu, neporiniais – su motina ir t.t.), tačiau tai neriboja galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, pabendrauti su jo, perduoti jam dovanas;

9.2.5. vaiko tėvas su vaiku kartu praleidžia Šv. Kūčias rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais – su tėvu, neporiniais – su motina ir t.t.);

9.2.6. vaiko tėvas su vaiku kartu praleidžia Šv. Kalėdų dieną rotacijos su vaiko motina principu (neporiniais metais – su tėvu, poriniais – su motina ir t.t.);

9.2.7. vaiko tėvas su vaiku Naujuosius metus (išvakarės nuo 18 val. iki sausio 1 d. 13 val.) praleidžia rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais – su tėvu, neporiniais – su motina ir t.t.);

9.2.8. vaiko tėvas su vaiku kartu praleidžia Šv. Velykų dieną rotacijos su vaiko motina principu (neporiniais metais – su tėvu, poriniais – su motina ir t.t.);

9.2.9. vaiko tėvas praleidžia su vaiku dvi savaites savo atostogų per vienus kalendorinius metus. Apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę pranešdamas vaiko motinai elektroninio ryšio priemonėmis, ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki atostogų pradžios. Tėvas privalo derinti savo atostogas su motina taip, kad galėtų praleisti 2 (dvi) savaites su vaiku. Savo atostogų su vaiku periodui tėvas vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18 val. Vaiko tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį. Vaiko motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ir/ar dokumentus, reikalingus atostogoms; vaiko tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis;

9.2.10. vaikui susirgus, vaiko tėvas nedelsiant turi informuoti motiną apie tai ir nedelsiant pats įsipareigoja pristatyti vaiką į gydymo įstaigą ir/ar motinai. Sergantį vaiką tėvas lanko vaiko gyvenamojoje vietoje, savo apsilankymo laiką iš anksto prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną suderinęs su vaiko motina;

9.2.11. ligos metu vaikas negali būti imamas tėvo;

9.2.12. vaiko tėvas bendrauja su vaiku bendravimo telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) kasdien, kai tai netrikdo vaiko dienos režimo;

9.2.13. visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šios numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas (motina) įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS, telefonu ar elektroniniu paštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

9.3. Priteisė iš ieškovo atsakovei 2 903,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismas nustatė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimu buvo panaikintas santuokos, (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp šalių įrašas ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal minėtos sutarties 2.2 punktą nepilnamečio vaiko A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina jos gyvenamojoje vietoje Lietuvoje; sutarties 2.3 punktu šalys susitarė, kad nepilnamečio išlaikymui D. K. mokės po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, bet ne mažiau kaip pusę MMA, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną I. K. (po santuokos nutraukimo – K.).

11. Teismas nustatė, kad sutarties 3 punkte buvo aptarta ir patvirtinta šalių ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, pagal kurią: (3.1 punktas) vaiko tėvas iki vaikui sueis dveji metai, susitinka su sūnumi kiekvieno mėnesio du savaitgalius (poriniais), apie vaiko pasiėmimą pranešdamas motinai ne vėliau kaip iki ketvirtadienio 19 val., pasiima nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 val. ryto iki 19 val. vakaro; (3.2 punktas) vaiko tėvas, vaikui sulaukus dvejų metų amžiaus, susitinka su sūnumi kiekvieno mėnesio du savaitgalius (poriniais), apie vaiko pasiėmimą pranešdamas motinai ne vėliau kaip iki ketvirtadienio 19 val., pasiima nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11 val. ryto ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 val.; sutarties 3.3 punkte aptarta vaiko tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku šventinėmis dienomis tvarka; pagal sutarties 3.4 punktą vaiko tėvas su vaiku bendrauja savo kasmetinių atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę informuoja vaiko motiną prieš savaitę; sutarties 3.5 punktu šalys patvirtino, kad visada pirmiausia bus atsižvelgiama į vaiko interesus, jo sveikatos būklę, darželio, mokyklos pamokų ir lankomų būrelių tvarkaraštį, gerbiama jo nuomonė ir išreikšti pageidavimai, derinant susitikimų laiką ir trukmę su vaiko tėvu; sutarties 3.6 punktas numatė, kad, vaikui susirgus, tėvas gali jį lankyti vaiko gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje.

Šalies argumentai

12. Teismas nurodė, kad praėjus daugiau nei penkeriems metams po teismo sprendimo priėmimo, D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, siekdamas, pasikeitus aplinkybėms (sumažėjus jo galimybėms teikti išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, t. y. atsiradus papildomai išlaikymo prievolei (susilaukus dar dviejų vaikų) ir iš esmės pablogėjus ieškovo turtinei padėčiai), sumažinti sprendimu nustatytą jo nepilnamečiam vaikui mokėtino išlaikymo dydį; taip pat, pasikeitus aplinkybėms (ieškovui nesudaroma galimybė bendrauti su vaiku, atsakovė trukdo bendru tarpusavio sutarimu derinti skyriumi gyvenančio tėvo susitikimų laiką ir trukmę su vaiku), nustatyti naują ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovė su pareikštais ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jų netenkinti, priešieškiniu taip pat prašė nustatyti naują ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką (su pereinamuoju laikotarpiu).

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas nekilnojamojo turto neturi, jam priklauso automobilis „Toyota Corolla Verso“. Ieškovas (duomenys neskelbtini) susituokė su dabartine savo sutuoktine V. K., (duomenys neskelbtini) jie susilaukė dukros K. K., o (duomenys neskelbtini) – sūnaus J. K. (K).

14. Teismas nustatė, kad 2014 metais ieškovui išmokėto darbo užmokesčio sumos atskirais mėnesiais svyravo nuo 907,01 Lt (262,69 Eur) iki 3 477,56 Lt (1 007,17 Eur). 2020 m. kovo 27 d. ieškovas sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas nuo 2020 m. kovo 30 d. pradėjo dirbti bendrovėje darbininku, darbo sutartyje nurodytas jo darbo užmokestis – 748 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių; 2020 m. rugpjūčio 3 d. sudarytame darbo sutarties pakeitime numatyta, kad ieškovo darbo užmokestis – 825 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Tarnybos išvadoje nurodoma, kad, anot ieškovo, 2014 metais jo darbo užmokestis sudarė 1 232,04 Eur (4 254 Lt), o nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. darbo užmokestis sudaro 825 Eur, neatskaičius mokesčių; nuo 2020 m. gegužės mėn. vaikui išlaikyti ieškovas mokėjo po 100 Eur, pasak ieškovo, dėl ženkliai sumažėjusių pajamų.

15. Teismas nurodė, kad ieškovas šiuo metu (2022 m. pateiktais duomenimis) yra vaiko priežiūros (tėvystės) atostogose. Ieškovo dukra K. K. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. lanko lopšelį–darželį, ieškovo sūnus – J. K. (K.) lopšelį–darželį lanko nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.

16. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. ieškovas ir jo sutuoktinė sudarė vedybų sutartį, kuri, be kita ko, numato, kad turtas, įgytas kiekvieno sutuoktinio iki santuokos, lieka kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe; taip pat kad bet koks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, vienos iš šalių bet kokiu būdu įgytas šalims gyvenant susituokus, yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė, asmenine sutuoktinio nuosavybe tampa taip pat ir to sutuoktinio pajamos iš veiklos ir jo asmeninio turto. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovo sutuoktinei priklauso eilė nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)), žemės sklypas su statiniais – pastatu–gyvenamuoju namu, pastatais–ūkiniais pastatais ((duomenys neskelbtini)), nuo 2020 m. lapkričio 4 d. (pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu) taip pat – butas ((duomenys neskelbtini)), žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)), butas ((duomenys neskelbtini)).

17. Teismas nustatė, kad nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ieškovo darbdavys, kuris nurodė, kad „kiekvienas dirbantis žmogus galėtų gauti didesnes pajamas priklausomai nuo darbo rezultatų“, nurodė, kad ieškovo nėra darbe nuo 2020 m. gruodžio mėn. To paties ikiteisminio tyrimo metu apklausta ieškovo sutuoktinė V. K. nurodė, kad, kai jų vaikui suėjo vieneri metai, ji išėjo į darbą, o vyras pasiliko su vaiku, vaiko priežiūros atostogose; taip pat nurodė, kad šiuo metu tiek jos mama, tiek vyro tėvai padeda jiems finansiškai.

18. Teismas nurodė, kad pateiktais (aktualiausiais) duomenimis, ieškovo išlaikymo šalių vaikui skolos nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. suma – 11 035,50 Eur, minėta suma yra išieškoma iš ieškovo.

19. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų (tokių aplinkybių jis nenurodė bei byloje neįrodinėjo), kad jis turi kokių nors sveikatos sutrikimų, kokia nors apimtimi ribojančių jo galimybes dirbti, kaip ir duomenų, kad jis ginčui aktualiu laikotarpiu ėmėsi kokių nors priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti.

20. Teismas nurodė, kad atsakovė, byloje įrodinėdama šalių vaiko poreikių apimtį (jų padidėjimą), teikė į bylą eilę įrodymų (kvitų, nuotraukų, pažymų, medicininių dokumentų ir kt.). Iš atsakovės į bylą 2022 m. spalio 17 d. teiktų papildomų įrodymų (medicinos dokumentų išrašų/siuntimų) teismas nustatė, kad šalių vaikui 2022 m. rugpjūčio 19 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini); taip pat jam diagnozuota (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį teikti medicininiai dokumentai (2020 m. birželio 10 d. medicininis pažymėjimas) patvirtino, kad šalių vaikas serga lėtinėmis ligomis – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (paūmėjimai dažni, remisijos trumpalaikės), vaikas gydomas ambulatoriškai, jam taikomas ir reabilitacinis gydymas.

21. Teismas nurodė, kad atsakovės teikti įrodymai patvirtina, kad šalių vaikas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) meno mokykloje, o nuo 2020 m. balandžio 1 d. lankė dziudo treniruotes (duomenys neskelbtini). Šalių vaikas taip pat lankė robotikos užsiėmimus. Atsakovės į bylą 2022 m. spalio 17 d. teikti papildomi įrodymai patvirtino, kad šalių vaikas nuo 2020 m. balandžio lanko sportinių šokių klubą (duomenys neskelbtini) (dėl to yra patiriamos papildomos išlaidos), taip pat nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. lanko plaukimo treniruotes. Šalių vaikas nuo 2021 m. lanko (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą. Mokyklos pateiktoje A. K. charakteristikoje nurodoma, kad vaikas visada turi mokymosi priemones, yra tvarkingas, aktyviai dalyvauja užklasinėje veikoje, mokykloje lanko kompiuterių būrelį; vaiko mama labai daug dėmesio skiria savo sūnaus ugdymui, daug dirba su vaiku namuose, aktyviai dalyvauja klasės veikloje; vaiko tėvas prie elektroninio dienyno prisijungė 2021 m. lapkričio mėn., į mokyklą pasikalbėti su sūnaus mokytoja buvo atvykęs vieną kartą – 2022 m. balandžio mėn., domėjosi, kaip vaikui sekasi, sakė, kad norėtų su vaiku bendrauti.

22. Teismas nustatė, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. liepos 1 d. – (duomenys neskelbtini) (darbo santykiai tęsiami). (duomenys neskelbtini) pažymos apie uždarbį duomenimis, 2019 metais atsakovės vidutinės mėnesio pajamos buvo – 595 Eur. Atsakovė nuo 2020 metų taip pat dirbo (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. birželio 9 d. buvo 359,04 Eur (neatskaičius mokesčių), ten pat atsakovė taip pat dirbo nuo 2020 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) pažymos duomenimis, atsakovės darbo užmokestis per mėnesį 2020 m. buvo 200 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovės draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. viso sudarė 11 697,25 Eur sumą, pagrinde tai buvo pajamos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės banko sąskaitos pavedimų paskirčių nustatyta, kad atsakovė skolinosi pinigus iš kitų asmenų (2020 m., 2021 m.) „pragyvenimui“, „advokato paslaugoms“.

23. Teismas nurodė, kad 2021 m. gegužės 4 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenimis, vaiko mama – atsakovė, dirba, gaunamų pajamų dydis – 1 200 Eur. Minėtame akte užfiksuota, kad vaikas gyvena dviejų aukštų name, kuris nuosavybės teise priklauso vaiko motinos – atsakovės, motinai, namo plotas – 200 kv. m, namas su visais patogumais, name švaru, tvarkinga, jauku. Vaiko miegamasis yra antrame namo aukšte, jo kambaryje yra visi reikiami daiktai poilsiui. Pirmame namo aukšte vaikas turi kambarį, skirtą užimtumui, kuriame yra rašomas stalas, kėdė, kompiuteris, spinta.

24. Teismas nurodė, kad siekiant nustatyti tinkamiausią vaiko bendravimo su tėvais (šalimis) tvarką (taip pat ir pereinamuoju laikotarpiu), teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartimi buvo paskirta teismo psichologinė ekspertizė. Byloje, atlikus ekspertizę, buvo gautas ekspertizės aktas, jame, atsakant į teismo suformuluotus klausimus, padarytos išvados, kad: A. K., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinį išsivystymą, susiklosčiusias aplinkybes (tėvų tarpusavio santykius), dar negali savarankiškai suformuluoti ir išreikšti nuomonės byloje aktualiais klausimais (dėl bendravimo tvarkos nustatymo) bei priimti atitinkamų sprendimų; šiuo metu pakankamų duomenų apie tiesiogiai A. K. daromą poveikį dėl bendravimo su tėvu D. K. negauta, tačiau vaikas dėl savo mažo amžiaus dar negali atsiriboti nuo savo mamos nuomonių, elgsenos ir jausenos D. K. atžvilgiu (visa tai nemaža dalimi veikia jo pasisakymus apie tėvą D. K.); šiuo metu negauta jokių duomenų apie galimai tėvo D. K. daromą poveikį/įtaką A. K., t. y. kad jis formuotų neigiamas A. K. nuostatas motinos atžvilgiu; A. K. emocinis ryšys su motina yra artimas, saugus; stebėjimo duomenimis, A. K. tėvo D. K. draugijoje jaučiasi ramiai, stebėtas abipusiai palankus emocinis ryšys; A. K. išsako nenorą bendrauti ir leisti laiką su tėvu D. K., tačiau šią jo nuomonę rekomenduojama vertinti kritiškai (žr. ekspertizės akto išvadų 1, 5 punktus); A. K. dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo (žr. ekspertizės akto išvadų 1 punktą); klausimas, kokios galimos vaiko išskyrimo su tėvu pasekmės, yra neaktualus, atsižvelgiant į tai, kad A. K. prieraišumas su tėvu D. K. nėra susiformavęs; psichologiniu požiūriu, šios bylos kontekste A. K. itin svarbu sudaryti sąlygas jo tarpusavio ryšiui, tuo pačiu ir prieraišumui, su tėvu D. K. formuotis; turimais duomenimis, stebimi suaugusiųjų konfliktai, neigiamai veikia jo emocines būsenas (kelia stiprų išgąstį, nerimą); gyvenimas atskirai be tėvo pats savaime neturi turėti esminės neigiamos įtakos vaiko formavimuisi – vaiko emocinio ryšio kokybė, susiformavęs prieraišumas su tėvais, yra pagrindas palankiai jo raidai bei gerbūviui. Šiuo metu matoma, kad A. K. asmenybės formavimąsi veikia tai, kad jis patiria sunkumų, identifikuodamas, kas yra jo tėtis (V. L., jo diedukas ar D. K.), bei nesusiformavęs emocinis ryšys su jo biologiniu tėvu D. K.; turimais duomenimis, namų aplinka A. K. bendravimui su tėvu nėra emociškai palanki – jo anksčiau stebėti suaugusiųjų tarpusavio konfliktai jam kelia padidintą emocinę įtampą, išgąstį, baimę (palyginimui – A. K. ir D. K. bendravimas neutralioje vietoje (pvz., ekspertizės įstaiga), kuris vyko pašaliniams asmenims nedalyvaujant, buvo ramus, sklandus, grįstas abipusiu susidomėjimu; siekiant darnaus A. K. asmenybės formavimosi, vaikui ir jo tėvams rekomenduojama lankyti psichologo/psichoterapeuto konsultacijas (tėvams reikalinga ieškoti atsakymų, kaip bendradarbiauti, kaip atpažinti vaiko poreikius, ypač susijusius su tėvo dalyvavimu jo gyvenime, ir juos įgyvendinti ir pan.).

25. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo dalį dėl periodinės išmokos sumažinimo, nustatant, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui jis moka po 100 Eur (po mokesčių atskaitymo (neto išraiška)) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, sprendė, kad nenustatytas pagrindas šį reikalavimą tenkinti.

26. Teismas nurodė, kad nors po Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo priėmimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, t. y. ieškovas susilaukė dar dviejų vaikų, atitinkamai, padidėjo jo išlaikytinių skaičius, taip pat sumažėjo ieškovo gaunamas darbo užmokestis, vis tik, turi būti vertinamas aplinkybių pasikeitimas visapusiškai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas šiuo metu yra sudaręs santuoką, nors ieškovas ir jo sutuoktinė yra sudarę vedybų sutartį, tačiau jo sutuoktinei, kuri taip pat turi pareigą išlaikyti bendrus jos ir ieškovo vaikus, priklauso ne vienas nekilnojamojo turto objektas.

27. Teismas taip pat sprendė, kad svarbus ir ieškovo (ne)galėjimo pagerinti savo turtinę padėtį vertinimas. Pažymėjo, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, byloje vykusio teismo posėdžio metu ieškovas nurodė turintis išsilavinimą. Objektyvių įrodymų apie dėtas maksimalias, bet nevaisingas pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį geriau apmokamą ir (ar) papildomą darbą, taip pat duomenų apie tai, kad ėmėsi realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir pajamoms, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, gauti, ieškovas teismui nepateikė. Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat yra ir tam tikrų abejonių dėl tikrosios ieškovo turtinės padėties, jo gaunamų pajamų, o tokios abejonės vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodė negaunantis iš esmės jokių pajamų, nes yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau į bylą pateikti duomenys, kad abu ieškovo vaikai lanko darželį.

28. Teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime nesudaro teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad, nors ieškovui šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau tokia pagalba jam pradėta teikti tik nuo tada, kai byloje buvo sprendžiamas ekspertizės skyrimo klausimas ir ieškovas buvo įpareigotas įmokėti užstatą ekspertizės išlaidoms apmokėti, iki tol ieškovas procese naudojosi profesionalaus teisininko – advokato, teikiama teisine pagalba pagal sudarytą atstovavimo sutartį. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį ir į ieškovo vedybinės sutarties sudarymo momentą, kuri buvo sudaryta iš esmės tuo metu, kai buvo pradėtas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas iš ieškovo (pateiktais duomenimis bylos dėl išlaikymo įsiskolinimo vykdymo pradžios data – 2020 m. rugpjūčio 3 d., o vedybų sutarties data – 2020 m. rugpjūčio 7 d.).

29. Teismas akcentavo, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu. Šiuo atveju bylos duomenys, taip pat ir ieškovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, iš esmės nesudarė pagrindo teismui konstatuoti esminio ieškovo turtinės padėties pasikeitimo, jo turtinės padėties pablogėjimo, sudarančio pagrindą mažinti nustatytą išlaikymo šalių vaikui dydį.

30. Tokią teismo išvadą papildomai pagrindė ir kita reikšmingų aplinkybių, susijusių su išaugusiais šalių vaiko poreikiais bei atsakovės turtine padėtimi, grupė. Aptarti duomenys (susiję su šalių vaiko sveikatos būkle, jam nustatytomis ligomis (taip pat ir lėtinėmis ligomis), pasikeitusiu vaiko užimtumu – šalių vaikas pradėjo lankyti mokyklą, jis lanko ne vieną papildomą užsiėmimą, reikalaujantį papildomų išlaidų) neabejotinai patvirtino, kad šalių vaiko poreikiai, lyginant juos su 2015 metais, kai Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (tuo metu šalių vaikui buvo tik kiek daugiau nei vieneri metai), yra neabejotinai pasikeitę – padidėję.

31. Teismas nurodė, kad orientaciniu dydžiu nustatant išlaikymą galima laikyti minimalų mėnesinį atlyginimą, atskaičius mokesčius, kurio įrodinėti pateikdamas išlaidų čekius ir pan. išlaikymo vaikui reikalaujantis tėvas (motina) neprivalo.

32. Teismas pažymėjo, kad ieškovas šioje byloje neįrodė (nepateikė absoliučiai jokių įrodymų) ir iš esmės neįrodinėjo šalių vaiko poreikių sumažėjimo ir (ar) mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių, kaip ir to, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių teiktino išlaikymo dalių principo.

33. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės turtinė padėtis pagal į bylą pateiktus duomenis taip pat nėra iš esmės pagerėjusi, lyginant su 2015 metais. Atsakovė nėra įgijusi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, nėra sudariusi santuokos. Pažymėjo, kad nors atsakovė šiuo metu gauna didesnes pajamas nei ieškovas, atsakovei, su kuria gyvena šalių vaikas, neabejotinai tenka ir didesnė vaiko išlaikymo našta (ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jau ilgą laiką neteikia vaikui išlaikymo visa apimtimi, yra susidaręs ženklus išlaikymo įsiskolinimas; be to, ieškovas iš esmės nėra bendravęs, leidęs laiko su vaiku). Teismo vertinimu, vien tai, kad vienas iš tėvų deda pastangas gauti didesnes pajamas (dirba keliuose darbuose ar pan.), ir jo pajamos yra didesnės už kito vaiko tėvo, kuris tokių pastangų nededa, savaime negali būti pagrindu laikyti, kad jis prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi, kaip ir negali būti pagrindu mažinti kito iš tėvų vaikui teiktino išlaikymo dydį, keisti išlaikymo pareigos paskirstymo abiem tėvams proporciją.

34. Be to, institucija, teikianti išvadą byloje, tiek pirminėje teiktoje išvadoje, tiek teismo posėdžio metu pateikusi galutinę išvadą, išreiškė prieštaravimą dėl šalių vaikui nustatyto išlaikymo dydžio iš ieškovo pusės mažinimo, nurodydama, kad tai neatitiktų šalių vaiko interesų.

35. Teismas sprendė, kad nors ieškovo turtinė padėtis sudėtinga, tačiau ieškovas neįrodė, kad ėmėsi pakankamų priemonių, siekdamas gauti pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas šalių vaikui, ypač, kai jo galimybės dirbti (dėl sveiktos problemų, ar pan.) nėra niekaip apribotos (tokie duomenys į bylą nėra pateikti). Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo nurodomas aplinkybes vertino kaip nesudarančias teisinio pagrindo konstatuoti esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą ir keisti (mažinti) priteistą jo nepilnamečiam šalių vaikui teikiamo išlaikymo dydį. Dėl to teismas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo sumažinimo atmetė kaip nepagrįstą.

36. Teismas, pasisakydamas dėl skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (nustatytos tvarkos pakeitimo), nurodė, kad byloje šalių nebuvo ginčijama, tą papildomai patvirtino ir byloje atliktos ekspertizės išvados bei bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai, kad aplinkybės, lyginant su 2015 metais, yra neabejotinai pasikeitusios – ieškovo susitikimai su šalių vaiku buvo pavieniai ir itin reti, nepilnamečio vaiko prieraišumas su tėvu, jų tarpusavio ryšys, nėra susiformavęs, vaikas iš esmės savo tėvo (ieškovo) nepažįsta (tą teismo posėdžio metu nurodė ir pats ieškovas).

37. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo ir dėl to, kad dėl tokių pasikeitusių aplinkybių, yra tikslinga nustatyti pereinamojo laikotarpio, kurio metu susiformuotų ieškovo ir vaiko tarpusavio ryšys, ieškovo bendravimo su šalių vaiku tvarką. Pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos poreikį pagrindė ir byloje atliktos ekspertizės išvados, kuriose, be kita ko, nurodoma, kad psichologiniu požiūriu, šios bylos kontekste A. K. itin svarbu sudaryti sąlygas jo tarpusavio ryšiui, tuo pačiu ir prieraišumui, su tėvu D. K. formuotis.

38. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba teismo posėdžio metu pateikusi galutinę išvadą byloje, nurodė, kad atsakovės nurodyta bendravimo tvarka geriau atitinka šalių vaiko interesus. Teismas sprendė, kad esant šioms aplinkybėms bei siekiant nepilnamečio vaiko prieraišumo su tėvu, jų tarpusavio ryšio susiformavimo, egzistuoja pagrindas keisti ieškovo bendravimo su šalių vaikų tvarką, nustatant atsakovės siūlomą ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką. Teismo vertinimu, būtent atsakovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka ne tik numato konkrečią ieškovo bendravimo su vaiku pereinamuoju laikotarpiu tvarką, kurio (pereinamojo laikotarpio) būtinybė neabejotinai egzistuoja, bet ir, susiklosčiusios situacijos kontekste, užtikrina maksimalų šalių nepilnamečio vaiko bendravimą su abiem tėvais.

39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atsakovės priešieškinį tenkino visa apimtimi, o dėl to ieškovo ieškinio reikalavimą atmetė.

40. Teismas nurodė, kad kadangi į bylą buvo pateiktas 2021 m. liepos 23 d. pažymėjimas, patvirtinantis, kad ieškovas išklausė „Pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymas – grupiniai užsiėmimai“ kursą, atsakovės prašomą nustatyti ieškovo bendravimo su šalių vaiku tvarkos nuostatą, numatančią, kad bendravimo tvarkos pereinamojo laikotarpio metu vaiko tėvas įpareigojamas lankyti pozityvios tėvystės kursus, įgyti bendravimo su vaiku įgūdžius, teismas pašalino iš tvirtinamos bendravimo tvarkos.

41. Teismas nustatė, kad atsakovė už byloje pareikšto priešieškinio reikalavimus sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, patyrė 2 828,71 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

42. Teismas sprendė, kad atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

43. Ieškinį atmetus visiškai, o priešieškinį tenkinus, ieškovo šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintos, o atsakovei iš ieškovo priteistos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso – 2 903,71 Eur (75 Eur + 2 828,71 Eur).

44. Kitos išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš ieškovo nepriteistos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

45. Ieškovas D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Traku? rūmu? 2023 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo, ir šią ieškinio dalį tenkinti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Traku? rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimu patvirtinta taikos sutartis nustatė, kad D. K. moka 150 Eur (bet ne mažiau kaip pusę MMA) išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. K. iki jo pilnametystės. Tuo metu, kai buvo priimtas šis skundžiamas teismo sprendimas, ieškovas dirbo darbininku (duomenys neskelbtini), jo mėnesinis darbo užmokestis sudarė 748 Eur, neatskaičius mokesčių. Šiuo metu ieškovas be sūnaus A. K. turi dar du nepilnamečius vaikus: dukrą K., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnu? J., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriuos augina su sutuoktine V. K. Antra santuoka yra sudaryta (duomenys neskelbtini).

1.2. Ieškovas nedirba, nes yra asmuo, auginantis vaiką iki 3 metu?. Ieškovui, kaip tėvui, šiuo metu tenka pareiga išlaikyti tris nepilnamečius vaikus – vieną vaiką iš pirmos santuokos ir du vaikus iš antros santuokos. Jokio nekilnojamojo turto ieškovas neturi.

1.3. Lyginant ieškovo dabartinę turtinę padėtį su ta, kuri buvo priimant 2015 m. kovo 13 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl išlaikymo sūnui dydžio, ji yra ženkliai pasikeitusi, o būtent, pablogėjusi, nes ieškovo pajamos dėl vaiko priežiūros atostogu? yra sumažėjusios, o išlaikomu? asmenu? skaičius yra padidėjęs, t. y. ieškovas turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus.

1.4. Traku? rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimu patvirtinta taikos sutartis numatė, kad ieškovo sūnui mokamas išlaikymas negali būti mažesnis nei pusė MMA. Šios ginčo šaliu? sutarties sudarymo metu (nuo 2015 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta 300 Eur (252 Eur „į rankas“) dydžio MMA, o nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 840 Eur (633 Eur „į rankas“). Taigi, MMA, nustatanti ieškovo sūnui mokamo išlaikymo žemiausią ribą, padidėjo daugiau nei du kartus, nors ieškovo pajamos yra sumažėjusios.

1.5. Pirmosios instancijos teismas ieškovo turtinės padėties iš viso neanalizavo. Ieškinyje buvo pateiktas konkretus ieškovo ir jo šeimos išlaidu? detalizavimas (išlaidos maistui, būstui išlaikyti, kreditui, kartu su ieškovu gyvenantiems nepilnamečiams vaikams išlaikyti (drabužiams, avalynei, higienos prekėms, mokyklinės bei papildomo lavinimo išlaidos)) bei išlaidas patvirtinantys dokumentai, tačiau teismas ju? nevertino, sprendime dėl to nepasisakė. Kadangi teismas sprendimą priėmė neįvertinęs byloje surinktu? įrodymu?, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jau vien tai sudaro pagrindą teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

1.6. Teismas, konstatuodamas mokamo išlaikymo dydžio sumažinimo pagrindus, nurodė, kad ieškovas nededa jokiu? pastangu? susirasti geriau apmokamą darbą, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas ėmėsi realiu? veiksmu? savo turtinei padėčiai pagerinti ir pajamoms, iš kuriu? būtu? teikiamas išlaikymas vaikams, gauti. Teismui taip pat atsirado tam tikru? abejoniu? dėl tikrosios ieškovo turtinės padėties, jo gaunamu? pajamu?. Su tokia teismo argumentacija nesutiktina, kadangi teismas ignoravo tą aplinkybę, kad ieškovas yra vaiko priežiūros atostogose ir tvarko šeimos ūkį. Teismo išvada, kad ieškovas privalo per kuo įmanomai trumpesnį laiką susirasti darbą ir gauti tokias pajamas, kurios užtikrintu? ir jo, ir jo visu? nepilnamečiu? vaiku? poreikiu? tenkinimą, yra teisiškai nepagrįsta bei žmogiškai neteisinga.

1.7. Atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, teismas akcentavo aplinkybę, kad ieškovas šiuo metu yra sudaręs santuoką, nors ieškovas ir jo sutuoktinė yra sudarę vedybu? sutartį, tačiau jo sutuoktinei, kuri taip pat turi pareigą išlaikyti bendrus jos ir ieškovo vaikus, priklauso ne vienas nekilnojamojo turto objektas. Ieškovas laiko tokią teismo argumentaciją teisiškai nereikšminga.

1.8. Ieškovo padidėjęs išlaikomu? asmenu?, kuriems būtina skirti dalį savo pajamu?, skaičius yra svarbi aplinkybė sprendžiant išlaikymo pakeitimo klausimą. Šiuo metu ieškovas privalo išlaikyti savo tris nepilnamečius vaikus.

1.9. Teismas nenustatė svarbiu? priežasčiu?, dėl kuriu? yra būtina nukrypti nuo lygybės principo ir ieškovui teikti prioritetą sūnui iš pirmos santuokos išlaikyti, sumažinant vaiku? iš antros santuokos poreikiu? tenkinimą. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingumo principas ir šiuo metu ieškovo gaunamu? pajamu? dydis, šį dydį vertinant ir visu? triju? ieškovo vaiku? poreikiu? aspektu, sudaro pagrindą sumažinti iš ieškovo šaliu? sūnui priteistą išlaikymą.

1.10. Remiantis Lietuvos Respublikos išmoku? vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam vaikui nuo gimimo iki 18 metu? kas mėnesį yra mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. sudaro 85,75 Eur. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl vaikui reikalingo išlaikymo mažinimo valstybės vaikui mokamomis išmokomis.

Atsiliepimas

2. Atsakovė I. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo, palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo sumažinimo šalių nepilnamečiam sūnui ir tą padarė remdamasis gana gausiai šiuo klausimu išplėtota kasacinio teismo praktika. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyviai nustatyta ir negali būti pateisinama, nesant svarbių priežasčių dėl negalimumo išlaikyti juos.

2.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad nors po Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo priėmimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, kurios yra vertinamos sprendžiant išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio keitimo klausimą, t. y. po teismo sprendimo priėmimo padidėjo ieškovo išlaikytinių skaičius, taip pat sumažėjo ieškovo gaunamas darbo užmokestis, tačiau tai nėra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.

2.3. Ieškovo ir jos dabartinės sutuoktinės 2020 m. rugpjūčio 7 d. vedybų sutartis buvo sudaryta iškart po to, kai 2020 m. rugpjūčio 3 d. atsakovė kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo įsiskolinimo ir periodinių išmokų vaikui išieškojimo. Ieškovo išlaikymo šalių vaikui skolos nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. suma buvo 11 035,50 Eur. Ieškovo sutuoktinei taip pat priklauso eilė nekilnojamojo turto objektų (duomenys neskelbtini).

2.4. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudaro vedybų sutartį ir po jos sudarymo savo vardu neįgyja jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kai tuo tarpu jo sutuoktinė įgyja savo vardu ne vieną nekilnojamąjį turtą, tarp jų ir butą ((duomenys neskelbtini)), kuriame šiuo metu šeima gyvena. Šį butą remontuoja ieškovas, tuo tikslu, pasiimdamas paskolą iš banko. Dėl to pagrįstai kyla abejonės, kad ieškovas, sužinojęs, kad jo atžvilgiu pradedamas priverstinis vaiko išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas, galimai turėdamas tikslą išvengti išlaikymo pareigos vykdymo ar/ir galiausiai turėdamas tikslą kreiptis į teismą ir sumažinti išlaikymo vaikui periodines išmokas, pasiblogino savo turtinę padėtį ir nuo to laiko neįgijo jokio nekilnojamojo turto nei asmeninės nuosavybės, nei bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Šalies argumentai

2.5. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas neanalizavo jo turtinės padėties, kadangi sprendime detaliai pasisakyta dėl ieškovo turtinės padėties, įvardinant kokį darbo užmokestį jis gavo iki 2015 metų ir civilinės bylos nagrinėjimo metu, taip pat kokį jis turtą savo vardu turi, be to, įvardintas ir jo šeimos turtas, patiriamos išlaidos.

2.6. Sprendime taip pat pasisakyta, kad nors ieškovui šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau tokia pagalba jam pradėta teikti tik nuo tada, kai byloje buvo sprendžiamas ekspertizės skyrimo klausimas ir ieškovas buvo įpareigotas įmokėti užstatą ekspertizės išlaidoms apmokėti; iki tol ieškovas procese naudojosi profesionalaus teisininko – advokato, teikiama teisine pagalba pagal sudarytą atstovavimo sutartį ir šis rengė visus procesinius dokumentus.

2.7. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad jam kyla abejonės dėl tikrosios ieškovo turtinės padėties, o tokios abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

2.8. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, pasiteiravus ieškovo, kokios kategorijos nurodytos jo vairavimo pažymėjime, jis pripažino, kad jis turi ne vieną kategoriją, suteikiančią teisę vairuoti ne tik lengvąsias transporto priemones, bet ir krovinines. Paklausus, kodėl jis nesusiranda gerai apmokamo vairuotojo darbo, tuo labiau, kad ši profesija darbo rinkoje yra gana paklausi, ieškovas nurodė, kad jam neapsimoka dirbti vairuotoju, išvykus iš (duomenys neskelbtini), jis geriau namuose bus, kaip nurodyta apeliaciniame skunde „tvarkys šeimos ūkį“.

2.9. Ieškovas, būdamas jaunas, sveikas vyras, pagal savo profesinį išsilavinimą ir turimą vairuotoją pažymėjimą, turėdamas galimybę uždirbti pakankamas pajamas tiek savo naujos šeimos išlaikymui, tiek šalių vaiko išlaikymui renkasi tokį kelią, kad geriau būtų išlaikomas tiek savo, tiek sutuoktinės tėvų, taip pat pačios sutuoktinės, kad išvengtų išlaikymo savo vaikui iš pirmosios santuokos. Kai tuo tarpu atsakovė, kuri taip pat savo vardu neturi registruoto nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, deda visas pastangas, kad vaiko poreikiai būtų patenkinti.

2.10. Atsakovė, kad patenkintų vaiko poreikius, dirba dvejose darbo vietose – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Civilinės bylos nagrinėjimo metu ji dar dirbo ir (duomenys neskelbtini). Visgi bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė nutraukė darbo santykius, nes jai jau buvo sunku suderinti darbą trijose darbo vietose ir tuo pačiu rūpintis vaiku, vežiojant jį po užsiėmimus, sanatorijas ir pan., nes ieškovas ne tik, kad teikė išlaikymą vaikui, kaip jam buvo patogu, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas, bet ir su vaiku nebendrauja ir nepadeda atsakovei rūpintis jo auklėjimu ir priežiūra.

2.11. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis bandė susirasti geriau apmokamą darbą, domėjosi kokiais nors darbo pasiūlymais ir tos jo pastangos nepasiteisino, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad turi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti. Vienintelis pasiaiškinimas, „kur aš rasiu gerai apmokamą darbą“.

2.12. Ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą vaikui, turėjo įrodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, taip pat vaiko poreikių sumažėjimą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko poreikiai yra sumažėję, kai tuo tarpu atsakovė pateikė ne vieną įrodymą apie vaiko poreikius ir kokias išlaidas ji patiria jiems patenkinti.

2.13. Vaiko poreikiams patenkinti atsakovei neužtenka minimalaus darbo užmokesčio, nes vaiko poreikiai yra ženkliai išaugę, lyginant su 2015 metais, kai vaikui buvo vieneri metai. Dabar vaikas lanko ugdymo įstaigą ir ne vieną papildomą užsiėmimą, reikalaujantį papildomų išlaidų. Be to, vaikui konstatuotas ne vienas sveikatos sutrikimas, dėl ko jam skiriami vaistai, taikomas du kartus per metus ambulatorinis gydymas (sanatorijoje), paskirti akiniai nuolatiniam dėvėjimui. Atsakovė patiria išlaidas, susijusias su vaistų įsigijimu, maisto papildų, akinių įsigijimu, vaiko transporto išlaidas, vykstant su vaiku į ambulatorinį gydymą.

2.14. Vaiko poreikiai ženkliai didesni nei viena MMA ir vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 850 Eur, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktika? dėl vaikui reikalingo išlaikymo mažinimo valstybės vaikui mokamomis išmokomis. Akivaizdu, kad iš vaiko poreikių tenkinimui atsakovės išleidžiamos sumos, išskaičius valstybės vaikui mokamą išmoką, jo poreikių tenkinimui nepakanka minimalaus darbo užmokesčio, todėl teismas pagrįstai nesumažino priteistą išlaikymo dydį valstybės mokama išmoka.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas sumažinti šalių nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

6. Atsakovė, bylai esant apeliacinės instancijos teisme, 2023 m. balandžio 11 d. pateikė naują įrodymą – (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 31 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą (E025), kuriame nurodyta, kad dėl vaikui diagnozuotos (duomenys neskelbtini) jam rekomenduojama okulisto kontrolė kas 3-4 mėn. ir reabilitacijos kursas 2 kartus per metus.

7. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateikto įrodymo turinį, aplinkybes, kurias juo siekiama pagrįsti (nepilnamečio vaiko poreikius, jų padidėjimą), sprendžia, kad šis įrodymas yra susijęs su ginčo klausimu, todėl, atsižvelgdamas į teismo aktyvų vaidmenį bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, tai, kad šio įrodymo pateikimas neužvilkins apeliacinio skundo nagrinėjimo, siekdamas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, atsakovės pateiktą įrodymą priima ir vertina jį kartu su kitais jau byloje esančiais įrodymais.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

9. Byloje nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-82-213/2014 buvo panaikintas santuokos, (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp šalių įrašas, ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalių nepilnamečio vaiko A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina (atsakove) I. K. (sutarties 2.2 punktas). Sutarties 2.3 punktu šalys susitarė, kad nepilnamečiam vaikui išlaikyti tėvas (ieškovas) D. K. mokės po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, bet ne mažiau kaip pusę MMA, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną.

10. Ieškovas 2020 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio (jį sumažinti), nustatant, kad nepilnamečiam sūnui išlaikyti ieškovas moka po 100 Eur (suma, atskaičius mokesčius) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, taip pat nustatyti jo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (teismo sprendimo dalies dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos šalys neskundžia, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas toliau nepasisakys).

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių nepilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, sprendė, kad ieškovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti esminį aplinkybių pasikeitimą ir keisti (mažinti) priteistą (šalių sudarytoje ir teismo patvirtintoje sutartyje nustatytą) nepilnamečiam šalių vaikui priteisto išlaikymo dydį, todėl šį ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nurodydamas, kad teismas netinkamai įvertino ieškovo turtinę padėtį ir dėl dalies aplinkybių bei įrodymų, susijusių su jo dabartinei šeimai tenkančių išlaidų dydžiu, apskritai nepasisakė ir jų nevertino. Ieškovas pažymi, kad jo turtinė padėtis, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (2015 m. kovo 13 d.), yra pablogėjusi, jis šiuo metu nedirba, nes yra asmuo auginantis vaiką iki 3 metų, todėl jo pajamos yra sumažėjusios, jis neturi nekilnojamojo turto, be to, padidėjo ieškovo išlaikytinių skaičius, t. y. ieškovas iš viso šiuo metu, kaip tėvas, turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus – šalių nepilnametį sūnų ir du vaikus iš antrosios santuokos. Taip pat pažymi, kad teismas neatsižvelgė ir į kasacinio teismo praktiką dėl vaikui reikalingo išlaikymo mažinimo valstybės vaikui mokamos išmokos dydžiu.

13. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl pagrindo sumažinti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį (ne)buvimo

14. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

15. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 punktas).

18. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

19. Taigi, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar vaiko poreikiai padidėjo, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz., dėl ligos reikalingos papildomos sveikatos paslaugos, būtinos papildomos išlaidos ugdymui, pomėgiams ir pan.).

20. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo priėmimo metu šalių vaikui buvo tik šiek tiek daugiau nei vieneri metai, kai šiuo metu jam jau yra daugiau nei devyneri metai (ieškinio pateikimo metu buvo beveik septyneri metai), todėl neabejotina, kad vaikui augant padidėja ne tik jo būtinieji poreikiai (maisto, aprangos, kt.), tačiau platėjant jo socialinių interesų sferai, tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų ir kitiems jo poreikiams patenkinti (ugdymo, laisvalaikio, kt.).

21. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai reikalinga apie 850 Eur suma, kadangi vaikas lanko ne tik ugdymo įstaigą – pradinę mokyklą, tačiau ir ne vieną papildomą užsiėmimą, taip pat jam konstatuota ir sveikatos sutrikimų, dėl ko patiriamos išlaidos vaistams, maisto papildams pirkti, akiniams įsigyti, ambulatoriniam gydymui (sanatorijoje), taip pat ir transporto išlaidos, atsakovei vežant vaiką į užsiėmimus, ambulatorinį gydymą, atsakovė taip pat patyrė ir išlaidas už specialistų konsultacijas (pavyzdžiui, logopedo, psichologo). Atsakovė vaiko poreikiams pagrįsti pateikė į bylą ne tik įrodymus, pagrindžiančius būtiniesiems vaiko poreikiams (maisto, aprangos, kt.) patenkinti patiriamas išlaidas, tačiau ir papildomas sveikatos paslaugoms tenkančias išlaidas, taip pat skiriamas įvairaus pobūdžio vaiko pomėgiams (užsiėmimams).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas neginčijo atsakovės nurodomos vaiko poreikiams patenkinti skiriamos išlaidų sumos, o sumažinti iš jo nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo dydį prašė iš esmės remdamasis savo pablogėjusia turtine padėtimi. Ieškovas šioje byloje neįrodinėjo to, kad vaiko poreikiai faktiškai yra/galėtų būti mažesni nei atsakovės nurodyta suma ar mažesni nei viena MMA, nepateikė jokių tą pagrindžiančių įrodymų (paskaičiavimų ir pan.) (CPK 178 straipsnis).

23. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimu patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad nepilnamečiam sūnui išlaikyti ieškovas mokės po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, bet ne mažiau kaip pusę MMA. Todėl įvertinus tai, kad atsakovė nereikalauja didesnio išlaikymo negu pusė MMA (kaip ir buvo susitarta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių), kas teismų praktikoje laikytina orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydį (šiuo metu tai sudaro 633 Eur, atskaičius mokesčius, todėl vienam tėvui tenkanti dalis yra 317 Eur), taip pat tai, kad įrodymų visuma apskritai patvirtina, kad vaikui išlaikyti atsakovė objektyviai patiria netgi didesnes išlaidas negu viena MMA, spręstina, kad ieškovo šalių nepilnamečiam sūnui teiktino išlaikymo dydis, susiejant jį su MMA (mokant pusę jos), yra pagrįstas.

24. Nors ieškovas nurodo, kad lyginant MMA teismo sprendimo priėmimo metu (2015 metais) ir šiuo metu (2023 metais), matyti, kad ji yra daugiau kaip du kartus padidėjusi (nuo 252 Eur iki 633 Eur, atskaičius mokesčius), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys, sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, būdamos apdairios ir rūpestingos, turėjo ir galėjo numatyti ir įvertinti tai, kad MMA ateityje, priklausomai nuo ekonominės situacijos šalyje, gali kisti ir jos turės būti finansiškai pasirengusios teikti vaikui išlaikymą, priklausomai nuo nustatyto MMA dydžio. Be to, šiuo atveju apskritai pastebėtina ir tai, kad vertinti vien tik tą faktą, kad padidėjo pati MMA, yra nepagrįsta, kadangi visuotinai žinoma ir papildomo įrodinėjimo nereikalaujanti aplinkybė yra ta, kad šiuo metu pragyvenimo lygis šalyje, lyginant su 2015 metais, taip pat yra pasikeitęs (išaugęs), maisto ir kitų prekių, paslaugų kainos yra padidėjusios. Tokiu būdu vertinant nurodytas aplinkybes, pasikeitusią ekonominę situaciją šalyje, nelaikytina, kad nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis, jį susiejant su viena MMA (pusė jos), yra neprotingas ir/ar nepagrįstas, juolab įvertinus tai, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui (iki jo pilnametystės), todėl turi būti atsižvelgiama į jo poreikius ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį.

25. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo valstybės vaikui mokama išmoka. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ (nauja redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) 1 punktu, pagal kurį bazinės socialinės išmokos dydis yra 49 Eur, šiuo metu (nuo 2023 m. sausio 1 d.) valstybės vienam vaikui mokamos išmokos dydis sudaro 85,75 Eur.

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors valstybė moka tam tikras išmokas vaikams, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, gali būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau kasacinis teismas naujausioje praktikoje taip pat yra pažymėjęs ir tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

28. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydis neviršija pusės MMA, taip pat nustačius, kad vaiko poreikiams patenkinti apskritai patiriama daugiau išlaidų nei viena MMA, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo šalių nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio neminusavo valstybės mokamos vaiko išmokos dalies. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteistas išlaikymo dydis laikytinas būtinu šalių nepilnamečio vaiko teisėtiems interesams ir poreikiams užtikrinti ir negali būti mažinamas, nes priešingu atveju nepilnamečio vaiko turtinės teisės ir interesai nebūtų pakankamai apsaugoti. Dėl to šiuo aspektu ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

29. Be to, papildomai pažymėtina ir tai, kad netgi nustačius, jog išlaikymą abu tėvai teikia po lygiai, akivaizdu, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

30. Ieškovas taip pat nurodo, kad po Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo priėmimo pasikeitė jo turtinė padėtis – ji pablogėjo (sumažėjo jo gaunamos pajamos, padidėjo išlaikytinių skaičius), kas sudaro pagrindą sumažinti jo nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydį iki 100 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovo teiginiais dėl žemiau nurodomų motyvų.

31. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas).

32. Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

33. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovo pajamos iš darbinės veiklos po Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 15 d. sprendimo priėmimo sumažėjo. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, pažymi, kad ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių bei pateiktų įrodymų ir pati savaime negali būti pagrindas pakeisti (sumažinti) ieškovo šalių nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį.

35. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. K., (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra K. K., o (duomenys neskelbtini) – sūnus J. K. (K.). Taigi ieškovas šiuo metu turi 3 išlaikytinius – šalių nepilnametį sūnų ir du vaikus iš antrosios santuokos. Nustatyta, kad ieškovo dukra K. K. lopšelį–darželį lanko nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., o sūnus – J. K. (K.) – nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.

36. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas 2020 m. kovo 30 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) darbininku (nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. jo darbo užmokestis sudarė 825 Eur, neatskaičius mokesčių). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki šios nutarties priėmimo dienos ieškovo pajamos bendrovėje sudarė 0 Eur (ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ieškovo darbdavys nurodė, kad ieškovo darbe nėra nuo 2020 m. gruodžio mėn.); ieškovas nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2023 m. liepos 24 d. registruotas kaip asmuo, auginantis vaiką iki 3 metų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad jų visuma neleidžia daryti išvados, kad egzistuoja pagrindas sumažinti ieškovo šalių nepilnamečiam sūnui teiktino išlaikymo dydį. Nors ieškovas teigia, kad negauna pajamų, nes auginą vaiką iki 3 metų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kokį savo vaikų priežiūros/auginimo modelį ieškovas su sutuoktine pasirinko (kuris dirba, o kuris prižiūri vaiką), negali būti pateisinančia priežastimi mažinti teiktino išlaikymo dydį ieškovo nepilnamečiam sūnui iš pirmosios santuokos. Priešingu atveju, šalių nepilnametis sūnus atsidurtų blogesnėje padėtyje negu ieškovo vaikai iš dabartinės santuokos (prie kurių išlaikymo viena ar kita forma jiems patogiu būdu prisideda abu tėvai) ir jo galimybė gauti jo poreikius atitinkantį išlaikymą iš tėvo (ieškovo) priklausytų išimtinai tik nuo ieškovo apsisprendimo gauti pajamas iš darbinės veiklos, ar ne.

38. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų (to neįrodinėjo), be to, ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turi išsilavinimą, ne vieną kategoriją, suteikiančią teisę vairuoti ne tik lengvąsias, bet ir krovinines transporto priemones, todėl apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ieškovo teiginius apie jo negalėjimą šiuo metu gauti pajamų iš darbinės veiklos vien tik remiantis tuo, kad jis augina vaiką iki trejų metų, juolab įvertinus ir tą aplinkybę, kad abu ieškovo vaikai iš antrosios santuokos lanko lopšelį–darželį, taigi didžiąją dalį darbo dienos turi galimybę praleisti ugdymo įstaigoje.

39. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad trečiaisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmokos iš valstybės biudžeto vaiką prižiūrinčiam tėvui nėra mokamos, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo elgesys, kuomet jis, žinodamas apie turimą išlaikytinių skaičių ir jam, kaip tėvui, tenkančius įsipareigojimus jiems, nesistengia dėti visas pastangas ir gauti pajamų šalių nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančiam išlaikymui teikti, nelaikytinas rūpestingu ir sąžiningu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų ėmęsis visų jam prieinamų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį, tačiau dėl objektyvių priežasčių jam to nebūtų pavykę padaryti (CPK 178, 185 straipsniais).

40. Tos aplinkybės, jog prasidėjus išlaikymo išieškojimui iš ieškovo (2020 m. rugpjūčio 3 d.), ieškovas ir jo sutuoktinė netrukus – 2020 m. rugpjūčio 7 d., sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią pakeitė turto teisinį režimą (susitarė, kad įgyjamas turtas bus kiekvieno jų asmeninė nuosavybė), tai, kad jau 2020 m. lapkričio 3 d. ieškovo sutuoktinė pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo naują nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio įrengimu rūpinosi ir ieškovas (ieškovas į bylą teikė kvitus, kuriais grindė butui tenkančias remonto išlaidas), apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovo sąžiningumo galėjimo teikti priteisto dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui aspektu bei realios jo turtinės padėties atskleidimo (CPK 185 straipsnis).

41. Greta to paminėtina ir tai, kad nors ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo sunkią turtinę padėtį grindė ir tuo, kad dar 2020 m. rugsėjo mėn. duomenimis jis su sutuoktine turėjo apie 600 Eur įsiskolinimą už elektros energiją, komunalines paslaugas (įsiskolinimo pranešimai adresuoti sutuoktinės vardu), tačiau, kaip jau minėta, po kelių mėnesių (2020 m. lapkričio 3 d.) ieškovo sutuoktinė savo vardu įgijo butą, kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2020 m. spalio 27 d. sudarė 30 500 Eur. Šių aplinkybių visuma, nepriklausomai nuo to, kurio sutuoktinio vardu turtas registruotas, tačiau ieškovui neneigiant, kad jis šeimos ūkį su sutuoktine tvarkė/tvarko bendrai (ką patvirtina ir atliekami buto remonto darbai) taip pat sudaro pagrindą spręsti apie ne visapusiškai atskleistą ieškovo turtinę padėtį, o kaip jau minėta, visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio tokiu atveju vertinamos vaiko interesų naudai.

42. Nors ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį ir dėl kai kurių aplinkybių (jo dabartinės šeimos, vaikų poreikių) iš viso nepasisakė, tačiau su tuo nesutiktina. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir vertino aplinkybes, susijusias su abiejų šalių, įskaitant ir ieškovo, turtine padėtimi, taip pat atsižvelgė į pasikeitusį ieškovo turimą išlaikytinių skaičių. Visgi pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovo išlaikytinių skaičius po Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo padidėjo, neturėjo pagrindo itin detaliai vertinti ir analizuoti aplinkybes (įrodymus) dėl ieškovo ir jo dabartinės sutuoktinės vaikų poreikiams patenkinti reikalingos lėšų sumos, kadangi nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl šalių nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio (ginčo dalykas) ir ieškovo galėjimo jį teikti. Nėra kvestionuojama tai, kad vaikams materialiai išlaikyti yra būtinos lėšos, tačiau vaikų poreikių patenkinimu turi pasirūpinti abu tėvai. Kaip jau minėta, tai, kokį vaikų auginimo/priežiūros modelį ieškovas su sutuoktine pasirinko, negali atleisti ieškovo nuo pareigos tinkamai materialiai išlaikyti ir šalių nepilnametį sūnų.

43. Apeliacinės instancijos pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad vien tai, kad vienas iš tėvų (šiuo atveju atsakovė) deda pastangas gauti didesnes pajamas (dirba keliose darbovietėse ar pan.), ir jo pajamos yra didesnės už kito vaiko tėvo (šiuo atveju ieškovo), kuris tokių pastangų nededa, nėra pagrindas įpareigoti jį prie išlaikymo prisidėti didesne dalimi ar sumažinti kito iš tėvų vaikui teiktino išlaikymo dydį. Ieškovas, lygiai taip pat kaip ir atsakovė, turi imperatyvią pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir imtis visų priemonių, kad būtų pajėgus patenkinti vaiko poreikius, juolab, kai nenustatyta jokių objektyvių priežasčių (sveikatos sutrikimų ir pan.), dėl kurių jis negalėtų to padaryti (CPK 178, 185 straipsniai).

44. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors ieškovo pajamos ir sumažėjo, tačiau šis sumažėjimas, įvertinus ir kitas jau anksčiau nurodytas aplinkybes, nelaikytinas esminiu jo turtinės padėties pasikeitimu (pablogėjimu), sudarančiu pagrindą sumažinti šalių nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pajamų sumažėjimas yra nulemtas ne tiek objektyvių veiksnių, kiek paties ieškovo sąmoningo elgesio ir neveikimo, neįdedant pakankamai pastangų siekiant gauti savo amžių ir galimybes atitinkančias pajamas ir taip pagerinti savo turtinę padėtį, o tai negali būti pateisinančia priežastimi mažinti šalių nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, kurio poreikiai, lyginant su buvusiais teismo sprendimo priėmimo metu, neabejotinai yra padidėję ir turi būti užtikrinami.

Dėl bylos baigties

45. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

47. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 1 496,36 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 310,56 Eur susipažinimas su apeliaciniu skundu ir pozicijos aptarimas su klientu, 1 016,40 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, 169,40 Eur prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas.

48. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11, 8.17, 8.19 punktai), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį ir sprendžia, kad atsakovės 1 326,96 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (susipažinimas su ieškovo apeliaciniu skundu, pozicijos aptarimas, paties atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

49. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės prašomos atlyginti 169,40 Eur išlaidos už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, yra perteklinės, kadangi yra nulemtos pačios atsakovės apsisprendimo po atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo vėliau į bylą dar teikti papildomus įrodymus. Nors įstatymas nedraudžia šaliai naudotis jai įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis, tačiau tai savaime nereiškia, kad visais atvejais jai neabejotinai bus atlyginamos išlaidos, patirtos įgyvendinant šias teises.

50. CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

51. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-23-T-01183 suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

52. Įvertinus tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas, o jis buvo atleistas nuo 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos nė iš vienos iš šalių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

ieškovo D. K. (K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. K. (K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 326,96 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt šešių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Giedrė Čėsnienė