Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. M. ir jos atstovei advokato padėjėjai Donatai Slavinskaitei-Gargasei,

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Junijai Jaremičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui L. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Dėl papildomų rašytinių įrodymų ir prašymo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės

CPK 181 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Atsakovas po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kadangi reikia ištirti papildomus įrodymus, t. y. su prašymu pateiktus sms žinučių išrašus bei (duomenys neskelbtini) pažymėjimą, kuriame nurodyta, jog jis dalyvavo Efektyvios tėvystės įgūdžių ugdymo veikloje. Teismas atkreipia dėmesį, kad pateikti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau. Pažymėjimas atsakovui išduotas (duomenys neskelbtini), taigi daugiau negu 2 mėnesiai iki posėdžio 2024 m. liepos 31 d. Be to, išduotas jo nedarbingumo, dėl kurio atsakovas prašė atidėti parengiamąjį teismo posėdį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėjo galimybę pateikti rašytinius įrodymus anksčiau, tačiau to nepadarė, o jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (turėtų būtų organizuojamas teismo posėdis), pateiktus rašytinius įrodymus priimti atsisakoma.

Teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 256 straipsnis). Nors atsakovas prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, teismas atsakovo nurodytas priežastis vertina kritiškai. Teismas atsižvelgia į tai, kad: 1) atsakovas turėjo galimybę pateikti rašytinius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; 2) ketinimą kreiptis dėl teisinės pagalbos atsakovas išreiškė dar (duomenys neskelbtini) prašyme dėl procesinio termino pratęsimo ((duomenys neskelbtini)), atsiliepime į ieškinį, tačiau savo pareigos pasirūpinti tinkamu atstovavimu laiku neįgyvendino; 3) atsakovo elgesys procese nesudarė pagrindo vertinti, kad jis nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių (CPK 161 straipsnio 1 dalis); 4) atsakovas neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama iš karto po parengiamojo posėdžio; 5) atsakovas nei prieš pradedant, nei prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės nepageidavo papildyti bylos medžiagą ir savo nuomonę išreiškė aiškiai. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti nėra pagrindo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnamečius vaikus A. M., gimusią (duomenys neskelbtini), ir E. M., gimusią (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtinta šalių santuokos nutraukimo sutartis, kurios 1.3 punkte susitarta, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų tėvu L. M.. Šalys teismo posėdžio metu neginčijo fakto, kad ieškovė, atsakovas ir jų nepilnametės dukros iki (duomenys neskelbtini) gyveno visi kartu (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė reiškia reikalavimą pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja.

Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas). CK 3.174 straipsnio 1 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai).

Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Ieškovė esmine aplinkybe, dėl kurios prašo nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ja, nurodo įvykį (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovas su vaikais negrįžo namo nakvoti ir buvo sulaikytas pasienyje. Dėl šios priežasties ieškovė su nepilnametėmis dukromis persikėlė gyventi į kitą būstą, atskirai nuo atsakovo. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų tėvu, tačiau faktinė gyvenamoji vieta ir asmenys su kuriais vaikai faktiškai gyveno (ieškovė ir atsakovas) nepasikeitė iki (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, šalių apsisprendimo gyventi kartu net ir po santuokos nutraukimo pasikeitimas, sudaro pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Kai vaikai nuo gimimo gyvena su abiem tėvais tame pačiame būste, vieno iš tėvų apsisprendimas kartu nebegyventi, yra reikšmingas aplinkybių pasikeitimas. Teismas sprendžia, kad esminis aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu, pasikeitimas byloje įrodytas (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė taip pat akcentavo įvykį (duomenys neskelbtini) Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) 10 val. 35 min., važiuodamas kartu su savo dviem mažamečiais vaikais, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, nesustojo (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte, kad būtų atliktas patikrinimas, važiavo priešinga eismo juosta, apgadino 3 užkardas. Atsakovas savo kaltę pripažino visiškai. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtintas prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, atleidžiant atsakovą nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką pagal laidavimą (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis; 2024 m. birželio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas). Atsakovas savo tokį savo elgesį teismo posėdžio metu įvertino kritiškai, tačiau nurodė, kad tai buvo vienkartinis atvejis. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina vienkartinį tokio elgesio pobūdį, tačiau teismas privalo atsižvelgti į pažeidimo šiurkštumą ir jo sukeltas reikšmingas pasekmes vaikų interesams.

Mergaičių stebėtas įvykis sukėlė atsakovui baudžiamąją atsakomybę. Jos stebėjo, kaip atsakovas buvo suimtas, jam uždėti antrankiai. Vaikai apytiksliai nuo 10 val. 35 min. iki atsakovė juos pasiėmė (kaip pati nurodė, 16 val.) praleido joms nepažįstamų žmonių priežiūroje. Nors teismo posėdžio metu atsakovas akcentavo, kad jis ne vairavo neblaivus, o atsisakė tikrintis blaivumą, tačiau neblaivumo požymius pareigūnai nustatė tikrinimo metu. Kaip nurodė jis pats, teismo posėdžio metu, jautėsi prastai, jam buvo bloga, skaudėjo galvą. Nepaisant to, jis vairavo transporto priemonę su dviem savo mažametėmis dukromis viduje, taigi tokiais veiksmais sukėlė realų pavojų ne tik jų psichologinei, fizinei sveikatai, bet ir gyvybėms.

CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Taigi tėvai turi pareigą bendradarbiauti siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus. Teismas pažymi, kad konfliktus su ieškove atsakovas ne visada sprendžia paisydamas geriausių vaikų interesų.

Atsakovas savo sumanymą darbo dienos rytą su vaikais vykti į (duomenys neskelbtini) teisino pažadu vaikams vykti pramogauti. Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) buvo darbo diena. Kaip patvirtino ir pats atsakovas duodamas paaiškinimus, mergaitės šią dieną turėjo būti ugdymo įstaigose, taigi važiuoti pramogauti, nepaisant ugdymo proceso, negali būti laikoma atsakingu sprendimu. Nors atsakovas savo sprendimą teisino prieššventiniu laikotarpiu, ugdymo procesas įstaigose buvo organizuojamas, taigi įstaigų lankymas atitiko vaikų interesus.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog atsakovas nuėjo į savivaldybę su teismo sprendimu, kuriuo vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su juo, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis mergaičių laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ir persirašė išmokas vaikams sau. Kaip teigė ieškovė, tą mėnesį išlaikymo vaikams atsakovas nemokėjo, bendro būsto paskolą ji apmokėjo viena. Atsakovas tokių aplinkybių neginčijo, pripažino, jog susitvarkė dokumentus, kad išmokas vaikams gautų pats, kadangi pyko ant ieškovės. Toks atsakovo elgesys neatitinka sąžiningo elgesio principų, be kita ko pažeidžia vaikų interesus. Vaikų teisės į aprūpinimą neužtikrinimas negali būti pateisinamas konfliktiškais santykiais su tėvu, su kuriuo faktiškai tuo metu gyvena vaikai.

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad daugiausiai vaikais rūpinosi jis, ieškovė vaikais rūpinosi netinkamai, pateikė pavyzdžių. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikais rūpinosi abu. Atsakovas, jos vertinimu vaikais rūpinosi tinkamai. Byloje esantys duomenys nepagrindžia atsakovo teiginių, kad ieškovė nesirūpino mažametėmis dukromis ar tai darė netinkamai. Išvadą teikianti institucija, taip pat ir atsakovas nurodė, kad jokie ieškovės padaryti vaikų teisių pažeidimai fiksuoti nebuvo. 2024 m. balandžio 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, susisiekus su (duomenys neskelbtini) lopšeliu-darželiu ,, (duomenys neskelbtini)“, jis elektroniniu paštu informavo, jog abu tėvai domisi E. M. ugdymu, stengiasi atliepti poreikius, noriai bendradarbiauja, dalyvauja renginiuose, atveda ir pasiima tiek mama, tiek tėtis (t. 1, 28 b. l.) .Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ informavo, jog mergaičių mama rūpinasi jų sveikata, gydytojų nurodymus vykdo (t. 1, 41 b. l.). 2024 m. gegužės 23 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog A. nurodė, kad mama padeda jai ruošti pamokas, tėtis nepadėdavo; pas gydytojus ją palydi abu: ir mama, ir tėtis; rūbelius perka taip pat abu. E. nurodė, kad į darželį ją palydi mama, pas gydytojus taip pat mama; rūbus ir žaislus jai perka tėtis ir mama ( t. 2, 72, 75 b. l.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė, (duomenys neskelbtini) sužinojus kur yra mergaitės, nedelsdama atvyko jų pasiimti. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė dirbti pradėjo neseniai, iki tol rūpinosi vaikais, buvo vaiko priežiūros atostogose, jis dirbo visą laiką. Teismo vertinimu, visi byloje esantys duomenys pagrindžia, kad ieškovė mergaitėmis rūpinosi, o jos elgesys, kuris pažeistų vaikų interesus, skirtingai nei atsakovo, nenustatytas.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Ieškovė kartu su dukromis gyvena nuo jų gimimo ir niekada negyveno atskirai. Ji su vaikais iki (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su atsakovu (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškino ieškovė, su vaikais apsigyveno jos motinai priklausančiame bute po atsakovo sulaikymo. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove. Kartu su ieškiniu pateiktose (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinio anketose nurodyta, kad vaikų faktinė buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Taigi mergaitės su ieškove gyvena nuo gimimo, kitoje gyvenamojoje vietoje – daugiau nei keturis mėnesius.

Išvadą teikianti institucija kartu su išvada (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, kuriame nurodyta, jog ieškovės gyvenamojoje vietoje aplinka tvarkinga, švari, higieniška, yra visi komunaliniai patogumai, yra visi vaikams reikalingi namų apyvokos daiktai, atskiros lovos, sudarytos visos sąlygos vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu neginčijo, kad ieškovės sudarytos gyvenimo sąlygos vaikams yra geros. Išvadą teikianti institucija taip pat įvertino ir atsakovo buities sąlygas, (duomenys neskelbtini) teismui pateikė ((duomenys neskelbtini)) šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Jame nurodė, jog atsakovo gyvenamoje vietoje aplinka švari, tvarkinga, sudarytos minimalios sąlygos vaikų poreikiams tenkinti, šaltas vanduo, yra visi vaikams reikalingi namų apyvokos daiktai, antras namo aukštas, vonios kambarys neįrengti, tualeto patalpa be durų, namo kieme įrengtos sūpuoklės, batutas. Išvadą teikiančios institucijos vertinimu, ieškovės buities sąlygos labiau atitinka vaikų poreikius. Atsakovo bei ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktai leidžia teismui spręsti, kad buities sąlygos šiuo metu yra geresnės ieškovės būste, tačiau skirtumai nėra išskirtinai reikšmingi. Teismas pažymi, kad analogiškomis sąlygomis gyveno visa šeima iki (duomenys neskelbtini), duomenų, kad tuo laikotarpiu vaikų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas būtų pažeistos, nėra fiksuota.

CK 3.177 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Šalių dukros 5 ir 7 metų amžiaus. Jų nuomonė buvo išklausyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje dalyvaujant psichologui, teismui (duomenys neskelbtini) kartu su išvada ((duomenys neskelbtini)) pateikti vaiko nuomonės išklausymo aktai. Vaikų nuomonė išklausyta nedalyvaujant tėvams. A. psichologei nurodė, kad nori gyventi su mama, pridėjo, kad norėtų gyventi taip kaip seniau kartu su mama ir tėčiu. E. nurodė, kad nori gyventi su mama. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-383/2008).

Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į byloje esančių duomenų visumą: 1) mergaitės nuo gimimo iki sprendimo priėmimo faktiškai gyvena su ieškove ir skyriumi niekada negyveno; 2) byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikų interesais, pažeistų vaikų teises; 3) atsakovas (duomenys neskelbtini) sukėlė realų pavojų savo vaikų psichologinei, fizinei sveikatai, gyvybėms; 4) atsakovas tarpusavio nesutarimus su ieškove ne visada sprendžia paisydamas geriausių vaikų interesų; 5) ieškovės gyvenimo sąlygos yra tinkamos rūpintis nepilnamečiais vaikais; 6) mergaitės nori gyventi su mama.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. M. ir E. M. gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina geriausiai atitinka vaikų interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti nuolatinę nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja tenkinamas (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. M. ir E. M. išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį teikiamomis periodinėmis išmokomis nuo būsimo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašo paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje šalys buvo susitarę dėl 150,00 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178?straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.?3K-3-395-313/2018, 27?punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo pasikeitė vaikų faktinė gyvenamoji vieta, išlaidos jų transportui ir apgyvendinimui, mergaitės šiuo metu gyvena tik su vienu iš tėvų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas peržiūrėti vaikams priteisto išlaikymo dydį.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismo posėdžio metu šalys negalėjo įvardinti, kokios konkrečios sumos reikia kiekvienam iš vaikų per mėnesį. Iš ieškovė paaiškinimų galima spręsti, kad kiekvienos mergaitės būsto išlaidoms reikėtų 57,00 Eur (170/3) ((100,00 Eur (elektra), 20,00 Eur (vanduo), 50,00 Eur (šildymas; 600,00/12)); telefonui 7,00 Eur (20/3); 167,00 Eur maistui (500/3); 67,00 Eur kelionės išlaidoms (200/3); 100,00 Eur mokymo priemonėms; rūbams 10,00-25,00 Eur (20,00-50,00/2); higienos priemonėms 10,00-15,00 Eur (20,00-30,00/2); 10,00-20,00 Eur (20,00-40,00/2) lavinimo priemonėms, pramogoms; A. kišenpinigiams 15,00-20,00 Eur per savaitę, taigi 60,00-80,00 Eur per mėnesį; aprangai mokykloje apie 100,00 Eur; E. apie 70,00 Eur per mėnesį darželio mokesčiui. Ieškovės paaiškinimais A. poreikių suma per mėnesį sudaro apie 588,00-638,00 Eur (57+ 7+ 167+ 67+ 100+ 10/25+ 10/15+ 10/20+ 60/80+ 100); E.- 498,00-528,00 Eur (57+ 7+ 167+ 67+ 100+ 10/25+ 10/15+ 10/20+ 70). Atsakovas paaiškino, kad A. per mėnesį reikia: bent 100,00 Eur papildomam mokymui; rūbams 100,00 Eur; higienos priemonėms 15,00 Eur; maistui namuose 100,00 Eur; pramogoms, knygelėms 20,00-30,00 Eur. Sutiko su ieškovės nurodytomis kelionės ir būsto išlaidų sumomis. E. išlaidos mažesnės, jai nereikia mokyklinių prekių, kanceliarinėms priemonėms užtektų 40,00 Eur į metus, t. y. apie 3,50 Eur per mėnesį. Darželio mokestis 40-50,00 Eur. Kitos išlaidos panašios. Taigi iš atsakovo paaiškinimų galima spręsti, kad, jo vertinimu, A. poreikiai per mėnesį sudaro 459,00-469,00 Eur (100+ 100+ 15+ 100+ 20/30+ 57+ 67), E. – 402,50-422,50 Eur (100+ 15+ 100+ 20/30+ 3,5+ 40/50+ 57+ 67).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga 2024 metais yra 924,00 Eur, t. y. apie 708,42 Eur atskaičius mokesčius. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), (Šios išmokos kiekvienai iš mergaičių mokama 96,00 Eur (192/2) per mėnesį).

Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomi vaikų poreikiai (A. 588,00/638,00 Eur; E. 498,00/528,00 Eur) labiau atitinka vaikų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo nurodomi vaikų poreikių dydžiai reikšmingai nesiskiria, o prašomas priteisti vaikų išlaikymo dydis (200,00 Eur) neviršija orientacinio teismų praktikos formuojamo dydžio kiekvienam iš tėvų (306,00 Eur ((708-96)/2)), teismas sprendžia, kad 200,00 Eur suma kiekvieno iš vaikų išlaikymui nėra per didelė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Šalių turtas padalintas nutraukiant santuoką Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu praktiškai lygiomis dalimis: po ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato -šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); negyvenamosios patalpos - garažo(bokso), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); L. M. vardu prisiimtas vartojimo kreditas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, likutis 1151,14 Eur, po santuokos nutraukimo atiteko atsakovui; R. M. vardu prisiimta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Finansų bitė“, likutis 1615,27 Eur, atiteko ieškovei; prisiimtas būsto kreditas pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankui liko solidari šalių prievolė. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos pajamas sudaro apie 1 000,00 Eur darbo užmokestis, atsakovas teigė gaunantis 930,00 Eur nedarbo išmoką, papildomai prisiėmęs 14 000 Eur kreditorinį įsipareigojimą. Byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad kurio nors iš tėvų turtinė padėti būtų reikšmingai blogesnė nei kito.

Spręsdamas dėl vaikams iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į šias reikšmingas aplinkybes: 1) atsakovas yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.); byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad jis yra sveikas; darbingumas, bylos duomenimis, jam nėra apribotas; 2) atsakovo teismo posėdžio metu nurodytas vaikų poreikių dydis reikšmingai nesiskiria nuo ieškovės nurodyto; 3) prašoma priteisti išlaikymo suma nesiekia rekomenduojamos minimaliems vaiko poreikiams reikalingos išlaikymo sumos teismų praktikoje; 4) šalių dukros gyvena su ieškove, tačiau atsakovas aktyviai dalyvauja jų auklėjime ir priežiūroje.

Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 200,00 Eur kiekvienai dukrai iki vaikų pilnametystės kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, yra visiškai pagrįstas, todėl tenkinamas visa apimtimi. Ieškovė skiriama uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas.

Byloje nebuvo pareikštas prašymas dėl bendravimo su vaikais tvarko nustatymo. Ieškovė paaiškino, kad jos darbo grafikas nėra stabilus. Be to, su atsakovu dėl jo bendravimo su vaikais laiko ir vietos susitarti pavyksta. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad jeigu vaikų gyvenamoji vieta liks su juo, dėl ieškovės bendravimo su vaikais keblumų nekils. Priešingu atveju, bendravimas bus komplikuotas.

Vaikų laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (duomenys neskelbtini) nutartimi. Objektyvių duomenų, kad tarp šalių būtų ginčų dėl bendravimo su vaikais, byloje nėra. Dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo nei vienas iš tėvų nesikreipė.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiuo metu ieško darbo, ieškovės darbo grafikas nepastovus, ginčų dėl bendravimo tvarkos iki šiol nekilo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bendravimo tvarką nustatyti teismo iniciatyva nėra pagrindo.

Atsakovui išaiškinama jo teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo naujoje civilinėje byloje.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė byloje sumokėjo 109,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat 54,00 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, sudaro 108,00 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį patenkinus visiškai, 109,00 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo ieškovei, 108,00 Eur žyminis mokestis iš atsakovo valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad žyminis mokestis už prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nemokamas (CK 80 straipsnio 5 dalis), ieškovei 54,00 Eur žyminis mokestis grąžinamas.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovė byloje patyrė 550,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas: 250,00 Eur pagal 2024 m. gegužės 2 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 200,00 Eur pagal 2024 m. birželio 7 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 100,00 Eur pagal 2024 m. liepos 30 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (t. 2, 173-175 b. l.) Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nurodytų rekomenduojamų maksimalių priteistinų dydžių, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl 550,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo priteisiamos ieškovei (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukroms A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 659,00 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 108,00 Eur (vieno šimto aštuonių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.