- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-30
- Bylos Nr.
- e2S-1050-950/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00872-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Atsakovas
- L. M.
- Ieškovas
- R. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9972-1190/2024 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui L. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-6270), kuriuo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-2251-1106/2024, dalis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, t y. šalių nepilnamečių vaikų A. M. ir E. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove bei priteisti iš atsakovo L. M. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo būsimo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė iki bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, taip pat priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam, mokant kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindė tuo, jog atsakovas 2024 m. kovo 28 d. bandė su dukromis kirsti Lietuvos – Baltarusijos sieną, buvo sulaikytas, dėl tokių atsakovo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, o šalių vaikams nustatyta nesaugi aplinka su tėvu. Vaikų gyvenamoji aplinka su tėvu akivaizdžiai nėra saugi ir tinkama jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas (nutartis) byloje nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, taip pat nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2024 m. balandžio 9 d.) iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas (nutartis) byloje priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl atsakovo veiksmų buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, taip pat į tai, jog ieškovė yra pajėgi užtikrinti nepilnamečių vaiko būtinųjų poreikių patenkinimą, o vaikų faktinė gyvenamoji vieta nutarties priėmimo metu buvo su motina, kuri rūpinasi dukterų interesais ir ugdymu, nusprendė, kad laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove iki bylos išnagrinėjimo geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę turėti saugią, stabilią aplinką.
6. Teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo nustatymo, atsižvelgė į tai, kad byla nėra išnagrinėta, byloje nėra surinkti visi duomenys apie atsakovo turimus įsipareigojimus, taip pat duomenys, pagrindžiantys vaikų poreikius, dėl ko padarė išvadą, jog visa apimtimi prašymas dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių negali būti tenkinamas, ir konstatavo, kad kreipimosi į teismą metu būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų kiekvienam vaikui, yra 150 Eur kas mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-49670) atsakovas L. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Skundžiama nutartis priimta remiantis aplinkybėmis, kurios neatitinka faktinės situacijos. Pirmosios instancijos teismas tokį procesinį sprendimą priėmė, remdamasis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) 2024 m. balandžio 4 d. atliktu vaikų situacijos vertinimu, kuris buvo atliktas vertinant faktinės situacijos neatitinkančias aplinkybes. 2024 m. balandžio 4 d. vaikų situacijos vertinimo anketose atliktas vaikų situacijos vertinimas yra netinkamas, neišsamus, netikslus, o tokio vertinimo pagrindu buvo priimti klaidingi ir neteisėti procesiniai sprendimai bei parinktos netinkamos socialinės situacijos keitimo priemonės. Atsakovas yra kreipęsis į Skyrių, kad būtų atliktas pakartotinis vaikų situacijos vertinimas pagal aplinkybes, atitinkančias faktinę situaciją, arba ištaisytos minėtose vertinimo anketose nurodytos klaidingos faktinės aplinkybės.
8.2. Vertinimo anketose nurodoma, jog vaikai gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovės prašymu nuo 2024 m. balandžio 12 d. vaikai gyvena pas atsakovą, adresu: (duomenys neskelbtini). Kadangi vaikai vėl gyvena su atsakovu, susidaro paradoksali situacija, kad yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurių nepageidauja pati ieškovė.
8.3. Vertinimo anketose taip pat neteisingai nurodyta, jog atsakovas bandė nelegaliai kirsti valstybės sieną ir mėgino pravažiuoti iš Lietuvos į Baltarusiją, kad atsakovo paso galiojimas pasibaigęs ir kad atsakovas nenurodė, ar važiavo į kitą šalį turėdamas leidimas ir ar teisėtai norėjo išsivežti nepilnametes dukras. Dėl įvykių, kurie nutiko 2024 m. kovo 28 d., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatytos aplinkybės paneigia, jog atsakovas turėjo ketinimus išvykti į užsienio valstybę.
Atsiliepimas
9. Ieškovė R. M. pateikė atsiliepimą (reg. Nr. DOK-60948) į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Byloje yra pateikti akivaizdūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys vaikų teisių pažeidimus ir nesaugą vaikų aplinką jiems būnant su atsakovu, nes atsakovas pripažįsta, jog iš vakaro vartojo alkoholį, buvo neišsimiegojęs ir blogai jautėsi, tačiau būdamas tokios būklės vis tiek kitą dieną, kuri buvo darbo diena ir vaikai tuo metu turėjo būti mokykloje ir darželyje, vaikus vežė į atrakcionų parką. Tokiu būdu atsakovas sukėlė pavojų tiek vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, tiek saugumui ir gyvybei. Kaip šie pažeidimai pasireiškė, nėra bylos įrodinėjimo dalykas, nes vaikams tiesiog privalo būti užtikrinta saugi gyvenamoji aplinka.
9.2. Atsakovo nurodomi argumentai, kad jis pasiklydo Vilniuje, todėl nuklydo iki pasienio, o vėlai išsigandęs blaivumo patikrinimo, bėgo nuo pareigūnų, prasilenkia su logika. Kyla klausimas, kodėl reikėjo kirsti pasienio užkardą ir bėgti nuo policijos su dviem nepilnamečiais vaikais automobilyje, keliant jiems pavojų, jeigu tik atsakovas buvo pasiklydęs ir buvo blaivus. Toks atsakovo elgesys laikytinas neadekvačiu, todėl toliau vaikams gyventi su juo yra pavojinga.
9.3. Nesutinka su atsakovo nurodoma vaikų gyvenamąja vieta, nes nuo 2024 m. kovo 29 d. vaikai faktiškai gyvena su ieškove jos motinos bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Vaikams pareiškus norą, jie kartu su atsakovu matosi ir kartais leidžia laiką atsakovo gyvenamojoje vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl papildomų įrodymų prijungimo
11. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos įrodymus: 2024 m. balandžio 5 d. nutarimą pakeisti kardomąją priemonę; 2024 m. balandžio 14 d. elektroninį laišką su kreipimusi į Skyrių dėl pakartotinio vaiko situacijos vertinimo ir 2024 m. balandžio 4 d. vaiko situacijos vertinimo anketose nurodytų klaidingų faktinių aplinkybių vertinimo. Taip pat nurodo, jog prideda savo charakteristiką, tačiau toks dokumentas faktiškai su atskiruoju skundu nėra pateiktas.
12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų neprijungti prie bylos, nes jie jau yra pateikti byloje su 2024 m. balandžio 15 d. prašymu Nr. DOK-46172 ir priimti pirmosios instancijos teismo, todėl apeliacinės instancijos teismas, jei bus toks poreikis, nagrinėjant atsakovo atskirąjį skundą, turės galimybę šiuos įrodymus įvertinti ir dėl jų pasisakyti.
Dėl ginčo esmės
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šalių nepilnamečių dukterų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, bei iš atsakovo joms priteistas laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.
16. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
17. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020). Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, yra išimtinio pobūdžio (lot. ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės. Taigi, turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka asmeniui, prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
18. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-2251-1106/2024 (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė šalių sudarytą santuoką bendru sutuoktinių sutikimu bei patvirtino 2023 m. gruodžio 27 d. sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėta sutartimi, be kitų klausimų, šalys taip pat susitarė, jog šalių nepilnamečių vaikų A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu, o ieškovė įsipareigoja kiekvieną mėnesį nepilnamečiams vaikams mokėti po 150 Eur dydžio periodines išmokas kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšas uzufrukto teise pavedant administruoti atsakovui ir pervedant į jo banko sąskaitą. Minėtas sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).
19. 2024 m. balandžio 8 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškove, bei priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams. Kartu su ieškiniu buvo pareikštas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir laikino išlaikymo iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisimo po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, o iš atsakovo priteisė laikiną – 150 Eur per mėnesį dydžio kiekvienam vaikui – išlaikymą. Tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, jog nagrinėjant ieškovės prašymą buvo nustatyta, jog Skyrius 2024 m. kovo 28 d. nustatė galimus nesmurtinius šalių dukrų teisių pažeidimus, nes Skyriuje buvo gautas pranešimas apie tai, jog atsakovas su vaikais galimai neteisėtai bandė kirsti Lietuvos–Baltarusijos valstybinę sieną.
20. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde iš esmės nurodo tai, jog nutartis buvo priimta remiantis faktinės situacijos neatitinkančiomis aplinkybėmis, t. y. kad Skyriaus atstovams atliekant šalių vaikų situacijos po 2024 m. kovo 28 d. įvykių vertinimą buvo nustatytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės – tai, kad vaikai gyvena su ieškove (nes nuo 2024 m. balandžio 12 d. vaikai ieškovės prašymu gyvena su atsakovu), kad atsakovas bandė nelegaliai kirsti valstybės sieną ir mėgino pravažiuoti iš Lietuvos į Baltarusiją, kad atsakovo paso galiojimas pasibaigęs ir kad atsakovas nenurodė, ar važiavo į kitą šalį turėdamas leidimą ir ar teisėtai norėjo išsivežti nepilnametes dukras – ir būtent dėl šių Skyriaus nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat padarė netinkamas išvadas dėl mergaičių laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove (pažymėtina, kad dėl laikino išlaikymo priteisimo atsakovas atskirajame skunde jokių argumentų nedėsto).
21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Skyrius 2024 m. kovo 28 d. per Fleet Complete programėlę gavo pranešimą, jog atsakovas bandė nelegaliai kirsti valstybinę sieną, buvo galimai apsvaigęs, su juo kartu važiavo nepilnamečiai vaikai A. M. ir E. M.. 2024 m. kovo 29 d. iš policijos registruojamų įvykių registro buvo gauta informacija, kad atsakovas bandė nelegaliai pravažiuoti iš Lietuvos į Baltarusiją, nudaužė pakeliamą užtvarą (vyko per pasienio punktą, įvažiavo ne ten, kur priklauso, t. y. ne per patikros punktą), keistai elgėsi, nekalbėjo, buvo galimai apsvaigęs (automobilyje buvo matomi girtavimo pėdsakai – alkoholinių gėrimų likučiai), nepakluso pasienio pareigūnams, todėl buvo sulaikytas. Atsižvelgiant į tai, Skyrius atsakovui nustatė šiuos rizikos bei apsaugos veiksnius šalių nepilnamečiams vaikams: vaiko atstovas pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikams ir jų situacijai, kenkia vaikų santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą; rizikos veiksniai nustatomi tik vienam iš vaikų atstovų pagal įstatymą, o kitas vaikų atstovas pagal įstatymą geba užtikrinti vaikams saugią aplinką, jų teises bei geriausius interesus (2024 m. balandžio 4 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 4VSV-1223 ir Nr. 4VSV-1222, policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini), ieškinio Nr. CBP-6270 priedai). Minėtose vaiko situacijos vertinimo anketose taip pat nurodyta, jog šalių nepilnamečių vaikų faktinė buvimo vieta, kur su mergaitėms bendravo Skyriaus specialistas, tuo metu buvo adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovės motinos namuose, kur ieškovei su dukromis buvo paskirtas atskiras kambarys.
22. Nors atsakovas atskirajame skunde teigia, jog šalių dukros su juo gyvena nuo 2024 m. balandžio 12 d., todėl skundžiama nutartis netenka prasmės, nes, anot atsakovo, pati ieškovė prašė, jog mergaitės vėl gyventų su juo, taigi, pati ieškovė nebepageidauja, kad būtų taikomos skundžiama nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau jokių duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Juo labiau, kad šias atsakovo nurodytas aplinkybes paneigia ir tai, jog šalių mergaitės, kai 2024 m. gegužės 16 d. bendravo Skyriuje su Skyriaus psichologe, nurodė, jog gyvena su ieškove, t. y. A. M. psichologei nurodė, kad: šiuo metu gyvena su mama, sese Emilija kaime, turi katiną; kiek ilgai gyvena kaime negalėjo pasakyti, tačiau nurodė, kad su mama gyvena labai ilgai; kad su tėčiu gyveno, kai Kėdainiuose name, kai buvo labai maža, kai dar ėjo į darželį ir šiek tiek į mokyklą; kad šiuo metu su tėčiu bendrauja telefonu žinutėmis ir skambučiais (2023 m. gegužės 20 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 4VAIK-120; 2024 m. gegužės 25 d. Nr. DOK-64110 priedas); E. M. psichologei nurodė, kad: gyvena su mama ir sese, kad kartu gyvena ir katinas, kad anksčiau gyveno su tėčiu, kartu gyveno sesė ir mama ir tada tėvai išsiskyrė (2024 m. gegužės 20 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 4VAIK-121; 2024 m. gegužės 25 d. Nr. DOK-64110 priedas).
23. Atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl 2024 m. balandžio 4 d. vaiko situacijos vertinimo anketose nustatytų faktinės situacijos neatitinkančių aplinkybių, susijusių su 2024 m. kovo 28 d. įvykiais Lietuvos–Baltarusijos pasienyje, dėl ko, anot atsakovo, skundžiama nutartimi nepagrįstai šalių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju esminė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra šalių nepilnamečių vaikų interesų apsaugojimas, saugios ir tinkamos aplinkos šalių vaikams sudarymas. Vien tai, jog pirminiais duomenimis, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir kuriuos Skyriui pateikė policijos pareigūnai ir būtent iš policijos pareigūnų pateikto pranešimo įvykio informacija buvo perkelta į vaiko situacijos vertinimo anketas, su kuriomis nesutinka atsakovas, buvo laikoma, jog atsakovas galimai neteisėtai bandė kirsti Lietuvos–Baltarusijos sieną, nors vėliau paaiškėjo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonės vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo), grėsmės šalių vaikų geriausiems interesams ir teisei į saugią aplinką nepaneigia. Minėto ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas, važiuodamas kartu su savo dviem mažamečiais vaikais, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), nesustojo Šalčininkų pasienio kontrolės punkte, kad būtų atliktas patikrinimas, važiavo priešinga eismo juosta, apgadino 3 užkardas. Atsakovas savo kaltę pripažino visiškai. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtintas prokuroro 2024 m. gegužės 27 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, atleidžiant atsakovą nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką pagal laidavimą (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis; 2024 m. birželio 11 d. Nr. DOK-71909 priedas). Taigi, nepaisant to, kad nėra pripažinta, jog atsakovas kartu su nepilnametėmis dukromis bandė neteisėtai kirsti Lietuvos–Baltarusijos sieną, tačiau yra nustatyta, kad atsakovas, būdamas neblaivus, darbo dieną (ketvirtadienį), kuomet viena iš mergaičių turėjo būti mokykloje, o kita – darželyje, važiuodamas automobiliu, kuriame buvo ir mergaitės, pasienyje sulaužė tris užtvaras, nepakluso pasienio pareigūnų reikalavimams, vengė patikrinimo, tuomet buvo suimtas, o mergaitės buvo perduotos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, dėl šio įvykio mergaitės buvo tiek išsigandę, kad apie šią situaciją nekalba iki šiol. Būtent tokie atsakovo veiksmai patvirtina apie nesaugios aplinkos mergaičių atžvilgiu sudarymą, toks atsakovo elgesys laikytinas keliančiu grėsmę esminiams šalių nepilnamečių vaikų interesams.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaikų interesams, kartu išlaikydamas šalių teisių pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė ir to, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko galėjo neteisingai išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir priimti nepagrįstą procesinį sprendimą. Kadangi dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas, nepagrįstumo apeliantas atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų, apeliacinės instancijos teismas dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio plačiau nepasisako. Ypač atsižvelgiant į tai, jog skundžiama nutartimi priteisto laikino išlaikymo dydis yra toks pats, kaip ir nustatytas Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu.
25. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, ir pagrįstai šalių nepilnamečių vaikų A. M. ir E. M. laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškove bei kiekvienai iš jų priteisė iš atsakovo laikiną 150 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą, taigi, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.