- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-336-940/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04248-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Ignas Totilas
- Atsakovas
- R. P., J. Š., E. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, Igno Totilo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. P., J. Š. ir E. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-314-902/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovams R. P., J. Š., E. Š., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, notarei D. M., antstoliui R. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo R. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą vienašalį sandorį – pareiškimą apie S. P. palikimo atsisakymą; (2) pripažinti negaliojančia (niekine) ab initio atsakovų J. Š. ir E. Š. sudarytą 2017 m. spalio 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį (toliau – ir Sutartis) ta apimtimi, kuria E. Š. buvo padovanotos paveldėjimo teisės į ½ dalį 50,42 kv. m buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (3) leisti nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo R. P. pagal 2016 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-30935-430/2015 vykdomą išieškojimą į atsakovui R. P. po palikėjos S. P. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą, t. y. ½ dalį 50,42 kv. m buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); (4) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad, remiantis 2016 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotu vykdomuoju dokumentu Nr. e2-30935-430/2015, antstolio D. K. kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš atsakovo R. P. (vykdomoji byla Nr. 0174/16/01660). 2023 m. sausio 4 d. ieškovė gavo antstolio raštą, kuriame pateikiama informacija, jog R. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsisakė palikimo po savo motinos S. P. mirties J. Š. naudai, kuri visas paveldėjimo teises į turtą 2017 m. spalio 19 d. perleido E. Š..
3. Pažymėjo, jog R. P. pagal įstatymą buvo įgijęs teisę į po palikėjos S. P. mirties atsiradusį palikimą, kurį sudarė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau R. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsisakė palikimo J. Š. (ieškovės žiniomis R. P. sesers) naudai, kuri Sutartimi visas paveldėjimo teises į turtą 2017 m. spalio 19 d. perleido E. Š., kas pažeidė ieškovės teises, kadangi R. P. neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą.
4. Tvirtino, kad aplinkybė, jog ieškovės naudai yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš R. P. pagal 2016 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-30935-430/2015, patvirtina, kad ieškovė yra R. P. kreditorė, turinti neabejotiną ir galiojantį reikalavimą bei, kad šis reikalavimas yra atsiradęs gerokai anksčiau nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris.
5. Nurodė, jog atsakovo skola ieškovei nėra išieškota; antstolio nurodomas įsiskolinimo likutis vykdomojoje byloje informacijos teikimo dienai sudaro 7 055,44 Eur. Antstolis yra nustatęs, kad R. P. negauna jokių pajamų; R. P. vardu nėra registruoto jokio turto, į kurį galima būtų nukreipti skolos išieškojimą ir jo užtektų skolos dengimui; taip pat R. P. vardu atidarytose banko sąskaitose piniginių lėšų nėra; R. P. atžvilgiu yra vykdomos dar dvi vykdomosios bylos, kurių bendra išieškotina suma sudaro virš 37 000 Eur. Taigi, R. P. finansinė padėtis yra itin prasta ir R. P., atsisakydamas palikimo, ją sąmoningai toliau blogina. Sudarydamas tokį sandorį R. P. iš esmės apsunkino ieškovės galimybes atgauti skolą, sumažino savo turtą ir taip sukėlė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti.
6. Teigė, kad R. P., sudarydamas ginčijamą sandorį, neabejotinai žinojo, kad turi įsiskolinimą ieškovei bei aiškiai suvokė, jog, atsisakius po palikėjos S. P. mirties atsiradusio palikimo, iš esmės bus apsunkintas priverstinis skolos išieškojimo procesas, kadangi jokio kito turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškoma, jis neturi bei geranoriškai atsiskaityti su ieškove R. P. vengia. Tai įrodo akivaizdų R. P. nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu.
7. Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad tiek R. P. vienašalis sandoris, t. y. palikimo atsisakymas, tiek Sutartis sudaryti neatlygintinai, todėl trečiųjų asmenų nesąžiningumo ieškovė, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio 2 dalimi, atskirai įrodinėti neprivalo. Taip pat pažymėjo, kad ieškovei nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių R. P. būtų privalėjęs sudaryti ginčijamą sandorį, tuo iš esmės apsunkinant skolos išieškojimo ieškovės naudai procesą.
8. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ginčijamas sandoris sudarytas 2017 m. rugpjūčio 7 d., o ieškovė apie ginčijamą sandorį buvo informuota 2023 m. sausio 4 d. antstolio raštu, todėl nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti.
9. Pabrėžė, kad atsakovė J. Š., sudarydama Sutartį, kuria perleido paveldėjimo teises į turtą atsakovui E. Š. (akivaizdžiai susijusiam giminystės ryšiais), iš esmės veikė nesąžiningai R. P. naudai, nes toliau sudarė R. P. palankų sandorį, pati iš jo neturėdama jokios naudos. Tokiais veiksmais J. Š. tik dar labiau apsunkino ieškovės galimybes gauti iš R. P. reikalavimo įvykdymą. Taigi, J. Š., žinodama arba turėdama žinoti, kad Sutartį sudaro nesąžiningai, tuo pačiu pakenkė ir siekė pakenkti teisėtiems R. P. kreditorės, t. y. ieškovės, interesams. Šia prasme atsakovė J. Š. gali būti ir turi būti pripažįstama „skolininku“ CK 6.66 straipsnio prasme ir ieškovės atžvilgiu. Pažymėjo, kad atsakovė J. Š. Sutarties sudaryti neprivalėjo – ji savanoriškai pasirinko neatlygintinai perleisti paveldėjimo teises, nesant ieškovei žinomos prievolės jį sudaryti. Sutartis laikytina niekiniu, viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančiu sandoriu pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino: (1) pripažino negaliojančiu ab initio atsakovo R. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą vienašalį sandorį – pareiškimą apie S. P. palikimo atsisakymą; (2) pripažino negaliojančia (niekine) ab initio atsakovų J. Š. ir E. Š. sudarytą 2017 m. spalio 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ta apimtimi, kuria E. Š. buvo padovanotos paveldėjimo teisės į ½ dalį 50,42 kv. m buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); (3) leido nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo R. P. pagal 2016 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-30935-430/2015 vykdomą išieškojimą į atsakovui R. P. po palikėjos S. P. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą, t. y. ½ dalį 50,42 kv. m buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat iš atsakovų R. P., J. Š. ir E. Š. priteisė po 896,92 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir po 24,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas atmetė atsakovų prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo už ,,akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį“ ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
11. Teismas nustatė, kad antstolio D. K. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0174/16/01660 pagal 2016 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-30935-430/2015; nuo 2023 m. sausio 12 d. vykdymą perėmė antstolis R. V.. Pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą ieškovės, perėmusios pradinės kreditorės UAB ,,Swedbank lizingas“, naudai vykdomas išieškojimas iš atsakovo (arba skolininko) R. P.. 2023 m. sausio 4 d. ieškovė gavo antstolio D. K. raštą dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-174-181 su priedais (Testamentų registro išrašas, Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, Nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija), kuriame buvo pateikta informacija, kad R. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsisakė palikimo po savo motinos S. P. mirties J. Š. naudai, kuri visas paveldėjimo teises į turtą 2017 m. spalio 19 d. perleido E. Š.. Palikėjai S. P. priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). R. P. pagal įstatymą buvo įgijęs teisę į po palikėjos S. P. mirties atsiradusį palikimą, kurį sudarė ½ minėto buto.
12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vieno iš atsakovų – J. Š. gyvenamoji vieta ieškinyje nurodyta (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu jai ir buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai), be to, tokį gyvenamosios vietos adresą ji nurodė ir 2023 m. gruodžio 20 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį, įvertinęs tai, jog ieškiniu ginčijami visų trijų atsakovų sudaryti sandoriai, t. y. dėl palikimo atsisakymo ir dėl paveldėjimo teisių dovanojimo, ginčo turto – buto vieta – (duomenys neskelbtini), skolos išieškojimas pradėtas vykdyti ir vykdomas Lietuvoje priverstine tvarka per antstolį, sprendė, jog negalima manyti, kad J. Š., E. Š. ir R. P. nepagrįstai buvo įtraukti į bylą atsakovais ir kad ieškinys ieškovės pasirinkimu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pagal atsakovės J. Š. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) buvo pareikštas pažeidžiant teismingumo, įskaitant tarptautinį, taisykles.
13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinio reikalavimai dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir paveldėjimo atsisakymo nuginčijimo teismo nebuvo anksčiau išnagrinėti kitoje byloje ir dėl to nebuvo priimtas sprendimas dėl ieškinio patenkinimo ar atmetimo, todėl sprendė, jog negalima manyti, kad ieškovė pakartotinai pareiškė tapatų ieškinį ir kad ji piktnaudžiauja savo, kaip ieškovės, teisėmis.
14. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog Lietuvoje R. P. neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą; jis Lietuvoje nedirba, registruotino turto neturi, areštuotose banko sąskaitose piniginių lėšų nėra; skolininko atžvilgiu yra vykdomos dar dvi vykdomosios bylos, kuriose bendra išieškotina suma sudaro virš 37 000 Eur, sutiko su ieškovės pozicija, kad R. P., 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsisakydamas palikimo J. Š. naudai (ji visas paveldėjimo teises į turtą sutartimi perleido E. Š.), taip pažeidė ieškovės teises.
15. Atsižvelgęs į tai, kad įsiskolinimo išieškojimas iš R. P. priverstine tvarka – per antstolį buvo pradėtas Lietuvoje, šis skolos išieškojimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka nebuvo užginčytas ir tęsiasi iki šiol, teismas vertino, jog turi būti taikomos visos galimos CPK, CK, kituose įstatymuose numatytos priemonės skolai iš R. P. išieškoti Lietuvoje.
16. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad R. P. dirba ir gauna užmokestį Šveicarijoje, savaime nerodo, jog yra objektyvi galimybė iš šių pajamų išieškoti skolą ieškovės naudai, nes duomenų apie skolininko turtinę padėtį Šveicarijoje jis išieškojimą Lietuvoje vykdančiam antstoliui nepateikė. Teismas sutiko su ieškove, jog ji, kaip kreditorė, turi teisę spręsti, ar jai yra ekonomiška pradėti skolos išieškojimą kitoje valstybėje. Teismas vertino, jog, pradėjus R. P. skolos išieškojimą Šveicarijoje (ne ES valstybėje), ieškovė patirs papildomas išlaidas samdant advokatą, darant reikiamų skolos išieškojimui dokumentų vertimus į užsienio kalbą, patirs kitus nepatogumus. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad, atsakovui R. P. nepriėmus palikimo, buvo pažeisti kreditorės turtiniai interesai atgauti skolą.
17. Teismas, įvertinęs byloje ieškovės pateiktus duomenis, jog ji pranešimą dėl kreditorės pasikeitimo, kito skolininko adreso tuo metu ieškovei nežinant, siuntė pradinės kreditorės UAB ,,Swedbank lizingas“ pateiktu adresu Lietuvoje, taip pat, kad pretenzija, atsakovo R. P. adresą nustačius antstolių informacinės sistemos duomenimis, jam buvo išsiųsta 2022 m. liepos 14 d. adresu Šveicarijoje, tačiau neįteikta, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo R. P. reikalavimas nutraukti jo atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą Nr. 0174/16/01660 2023 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2023 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo atmestas, sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog UAB ,,Legal Balance“ neperėmė pradinės išieškotojos teisių.
18. Teismas vertino, kad atsakovas Lizingo sutartyje numatyta tvarka per 5 dienas (sutarties 5.2 punktas) Lizingo bendrovės neinformavo apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą ir taip jis pažeidė sutarties sąlygas, todėl dokumentus, susijusius su Lizingo sutarties (ne)vykdymu, taip pat ir susijusius su skolos išieškojimu priverstine tvarka, kreditorė pagrįstai siuntė atsakovui R. P. sutartyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad atsakovas R. P. tokiu būdu privalėjo žinoti apie skolos susidarymą ir jos išieškojimą. Atsižvelgęs į ieškovės atstovo nurodytą aplinkybę, jog 2014 m. spalio 14 d. atsakovui lizingo bendrovė atsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir atsakovas iš dalies įvykdė minėtą pranešimą, bendrovei grąžindamas automobilį, teismas sprendė, jog tuo metu atsakovui turėjo būti žinoma apie skolos susidarymą (arba netinkamą Lizingo sutarties vykdymą).
19. Teismas sprendė, jog tai, kad atsakovas R. P. tuo metu Lietuvoje nebegyveno ir į Lietuvą nebeketino sugrįžti gyventi, savaime nesuteikia pagrindo manyti, kad bet kuriuo atveju jis turėjo atsisakyti jam priklausančios palikimo dalies, nes paveldėtiną turtą sudarė didelės vertės (vertingas) nekilnojamas turtas, kurį būtų buvę galima išnuomoti, parduoti ir taip gauti papildomų pajamų, kurias būtų galima skirti kreditoriniams įsipareigojimams įvykdyti. Tai, kad atsakovai J. Š. ir E. Š. iki pat mirties rūpinosi velione, prižiūrėjo jai nuosavybės teise priklausantį turtą, mokėjo mokesčius, taip pat nesuteikia teisinio pagrindo manyti, jog atsakovas R. P. turėjo atsisakyti paveldėjimo sesers naudai, nes teismui nebuvo pateikti jokie atsakovų ir velionės rašytiniai susitarimai dėl ginčo turto disponavimo, nuosavybės teisės perėjimo po velionės mirties. Teismas sprendė, jog tai, kad atsakovė J. Š. padarė butui kapitalinį remontą, tame bute apsigyveno ir jame iki šiol gyvena, taipogi neleidžia konstatuoti atsakovo R. P. pareigos atsisakyti palikimo, ir juo labiau, kai pati atsakovė savo paveldėjimo teises perleido kitam atsakovui, jos sūnui.
20. Teismas sprendė, kad byloje surinkti duomenys yra pakankami konstatuoti atsakovo R. P., kaip skolininko, nesąžiningumą atsisakant ginčo palikimo. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovui palikimo atsisakius, t. y. sudarius vienašalį neatlygintiną sandorį, trečiųjų asmenų nesąžiningumo pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį ginčijant minėtą sandorį ieškovei nebuvo būtinybės įrodinėti.
21. Teismas, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, šalių pasisakymus, konstatavo, jog ieškovė 2023 m. spalio 27 d. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais laiku, nepažeisdama vienerių metų ieškinio senaties termino, kadangi apie ginčo sandorį ji sužinojo tik 2023 m. sausio 4 d., gavusi iš antstolio 2023 m. sausio 4 d. raštą dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-174-181. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
22. Teismas, įvertinęs tai, jog skolininkas buvo pateikęs teismui skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio 2023 m. sausio 4 d. patvarkymą Nr. S-23-174-176 bei nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0174/16/01660, kartu ginčydamas ir reikalavimo teisės perleidimą, ir šis teismo procesas tęsėsi iki 2023 m. balandžio 27 d., kai Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį dėl R. P. skundo netenkinimo, darė išvadą, jog ieškovė su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais į teismą galėjo kreiptis po 2023 m. balandžio 27 d., kai galutinai teismo buvo išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų ir teisiškai buvo įvertintas antstolio 2023 m. sausio 4 d. patvarkymas Nr. S-23-174-176. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipusi 2023 m. spalio 27 d., vienerių metų ieškinio senaties termino nepažeidė.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė 2022 m. liepos 14 d. pranešimu dėl įsiskolinimo kreipėsi į skolininką R. P., gyvenantį Šveicarijoje, prašė grąžinti skolą, siūlė nuolaidą skolai, palankias skolos grąžinimo sąlygas, taip pat kreipėsi į savo skolų išieškojimo partnerius, vykdančius veiklą Šveicarijoje, t. y. dėjo pastangas, kad skola iš R. P. būtų išieškota kuo greičiau ir ekonomiškiau, sprendė, jog dėl šios priežasties nėra teisiškai reikšmingos atsakovų nurodytos aplinkybės, kad 2022 m. vasario 14 d. antstolis patikrino Gyventojų ir Testamentų registrą bei žinojo apie atsakovo paveldėjimo atsisakymą; jog ieškovė 2022 m. liepos 14 d., gruodžio 21 d. tikrino ir suformavo Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išrašą, rašė antstoliui; jog buvo žinomas palikimo atsisakymo faktas.
24. Teismas sprendė, jog, atsižvelgus į tai, kad antstoliui informacija apie paveldėjimo atsisakymą tapo žinoma 2022 m. vasario 14 d., kai pradinė kreditorė reikalavimo teises į skolą ieškovei perleido 2021 m. gruodžio 21 d., negalima manyti, jog informacija apie atsakovo R. P. palikimo atsisakymą disponavo antstolis iki skolos perleidimo sutarties sudarymo. Teismas vertino, jog negalima manyti, kad pradinė kreditorė kaip tai netinkamai veikė skolos išieškojimo procese. Teismas sprendė, jog šiuo atveju teisinę reikšmę turi būtent 2023 m. sausio 4 d. antstolio D. K. 2023 m. sausio 4 d. raštas dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-174-181.
25. Teismas sprendė, jog aplinkybės, kad atsakovė J. Š. ginčo butą perleido neatlygintinai savo sūnui, paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį sudarydama praėjus neilgam laiko tarpui po palikimo priėmimo, t. y. kelių dienų bėgyje, tačiau ji tame bute ir liko toliau gyventi, leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog visi trys atsakovai veikė bendrai susitarę, žinojo apie R. P. skolą ir turėjo vieningą tikslą – apsunkinti ieškovės galimybę gauti iš R. P. reikalavimo įvykdymą, kreditorės atžvilgiu buvo nesąžiningi. Teismas pažymėjo, jog aplinkybės, kad visus tris atsakovus sieja artimi, tamprūs giminystės santykiai, jie šioje civilinėje byloje taipogi turėjo vieną atstovą, patvirtina, kad jie tarpusavyje iki šiol glaudžiai bendrauja ir vieningai sprendžia iškilusius turtinius klausimus.
26. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tiek civilinėje byloje Nr. e2-30935-430/2015 taikant laikinąsias apsaugos priemones, tiek vykdant priverstinį skolos išieškojimą, skolos iš R. P. išieškoti nepavyko, nes nebuvo rastas turtas, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, vertino, kad R. P. ginčo palikimo (jo dalies) atsisakymas jam neturinti kito vertingo turto įvyko dėl tos priežasties, jog būtų apsunkintas jo skolos išieškojimas. Teismas sprendė, jog atsakovė J. Š. minėtos teisių dovanojimo sutarties neprivalėjo sudaryti, o jos nurodyta aplinkybė, kad tokiu būdu ji įvykdė velionės norą, savaime nepatvirtina šios atsakovės pareigos sudaryti teisių dovanojimo sutartį.
27. Teismas konstatavo, kad atsakovų veiksmai prieštaravo viešajai tvarkai, gerai moralei, todėl sutartis yra niekinė ir negalioja sutinkamai su CK 1.81 straipsnio 1 dalimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
28. Apeliaciniu skundu atsakovai R. P., J. Š. ir E. Š. prašo panaikinti 2024 m. kovo 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-314-902/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, pritaikius ieškinio senatį; o jos netaikius, ieškovės reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) atmesti.
29. Apeliantų manymu, teismas (1) išsamiai neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, (2) netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnyje įtvirtintą actio Pauliana institutą reglamentuojančias teisės normas, (3) galimai pažeidė esminius civilinio proceso principus.
30. Nurodo, kad atsakovas R. P. apie vykdomąją bylą ir išieškotojo pasikeitimą byloje sužinojo tik per atstovę 2022 m. lapkričio 30 d. Atsakovo įsitikinimu, vadovaujantis CPK 590 straipsnio 1 dalimi, antstolis netgi negalėjo pradėti vykdyti išieškojimo, kadangi atsakovas Lietuvos Respublikoje negyvena nuo 2011 metų, o nuo 2015 m. birželio 6 d. yra oficialiai deklaravęs išvykimą į Šveicariją. Atsižvelgiant į tai, apeliantų manymu, ieškovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui R. P..
Šalies argumentai
31. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas kreditorės teisių pažeidimą, visiškai nevertino aplinkybių, jog atsakovas R. P. Lietuvoje negyvena nuo 2011 m., o nuo 2015 m. gegužės 6 d. yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos bei nepagrįstai atsakovo R. P. turtinę padėtį vertino tik pagal jo gaunamas pajamas bei turtą Lietuvoje, tačiau visiškai neatsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus apie jo gaunamas pajamas Šveicarijoje. Pažymi, jog atsakovas R. P. Lietuvoje neturi jokio kito turto, kadangi nuo 2011 m. nebegyvena Lietuvoje ir nebeturi sąsajų su Lietuva, tačiau turi turto ir/ar piniginių lėšų Šveicarijoje, todėl, apeliantų manymu, išieškojimas turėtų būti vykdomas Šveicarijoje.
32. Pažymi, kad atsakovas R. P. atsisakė paveldėjimo pagal įstatymą sesers naudai, kadangi jo su Lietuva nebesieja jokie ryšiai, o sesuo J. Š. rūpinosi jų mama. Atkreipia dėmesį, kad apie išieškojimą atsakovas R. P. sužinojo tik 2022 m. lapkričio 30 d., o paveldėjimo atsisakymas įvyko 2017 m. rugpjūčio 7 d., kai atsakovas nežinojo apie iškeltą vykdomąją bylą, kadangi visi dokumentai jam buvo siunčiami adresu, kuriame jis nebegyveno nuo 2012 m., todėl ieškovės teisės bei interesai niekaip negalėjo būti pažeisti.
Žemesnės instancijos teismas
33. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vertino aplinkybes, kurios į bylą nebuvo pateiktos bei įrodytos, t. y. konstatavo, kad R. P. skolos išieškojimą vykdančiam antstoliui iki šiol nepateikė duomenų apie turtinę padėtį Šveicarijoje, todėl skolos išieškojimas Lietuvoje užsitęsė ir tapo nebeįmanomu. Pažymi, jog tokių duomenų nėra, kadangi vykdomoji byla Nr. 0174/16/01660 nebuvo išreikalauta ir pateikta į nagrinėjamą bylą.
34. Apeliantų tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime remiasi ieškovės pateiktomis prielaidomis, bet ne įrodymais. Pažymi, kad atsakovui R. P. tiek iki teismo, tiek teismo proceso metu nebuvo įteiktas nei vienas dokumentas apie skolą ir vykdomą išieškojimą. Atsakovas R. P. automobilį paliko pradiniam pardavėjui UAB „Baltijos realizacijos centras“, o apie siųstus pranešimus nebuvo informuotas.
35. Teigia, kad byloje neegzistuoja ir antroji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui, kadangi atsakovo R. P. palikimo atsisakymas nepažeidė ieškovės interesų, nes atsakovas nėra nemokus ir kitaip nebuvo pažeistos kreditorės teisės, kadangi R. P. nebuvo tinkamai informuotas apie vykdomąją bylą.
36. Nurodo, kad sprendimas atsisakyti paveldėjimo buvo nulemtas faktinių ir gyvenimiškų aplinkybių, t. y. (1) atsakovas R. P. Lietuvoje jau nebegyveno nuo 2012 m., į Lietuvą gyventi grįžti neketina ir jam nėra reikalingas turtas Lietuvos Respublikoje; (2) atsakovai J. Š. ir E. Š. iki pat mirties rūpinosi velione, taip pat prižiūrėjo jai nuosavybės teise priklausantį turtą, nuo 2015 m. mokėjo komunalinius mokesčius, todėl tarp šalių įvyko susitarimas, jog atsakovas R. P. atsisakys paveldėjimo sesers naudai; (3) velionei buvo nustatyta globa, nuo 2015 m. jai reikėjo nuolatinės priežiūros ir pagalbos, todėl atsakovė J. Š. su šeima atsikraustė į velionei priklausantį butą, kuriame savo asmeninėmis lėšomis padarė kapitalinį remontą. Apeliantų tvirtinimu, atsižvelgiant į nurodytus susitarimus, ginčijamas paveldėjimo teisių atsisakymas šalims buvo privalomas.
Žemesnės instancijos teismas
37. Tvirtina, kad atsakovų nesąžiningumas konstatuotas remiantis prielaidomis bei spėlionėmis, bet ne įrodymais. Nei vienas procesinis dokumentas atsakovui R. P. nebuvo įteiktas. Teismas ignoravo faktą, kad byloje yra pateikta informacija, jog atsakovas 2015 m. birželio 7 d. deklaravo išvykimą iš Lietuvos, tačiau vis vien, pasak pirmosios instancijos teismo, atsakovui R. P. dokumentai tinkamai įteikti siunčiant nebeaktualiu adresu. Pažymi, jog pradinė kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ nutraukė lizingo sutartį 2014 m. spalio 23 d., o, nutraukus vienašališkai sutartį, jokie adresai nebėra aktualūs. Apeliantų teigimu, teikiant ieškinį atsakovui R. P., reikėjo remtis Gyventojų registro duomenimis, o ne nutrauktoje Lizingo sutartyje nebeaktualiu adresu.
Šalies argumentai
38. Apeliantų teigimu, nenustačius, kad ginčijamas sandoris turėjo įtakos atsakovo R. P. (ne)mokumui ar buvo pažeistos kitų jo kreditorių teisės, vien tik aplinkybė, jog atsakovai yra artimi giminaičiai ir atsakovas R. P. atsisakė paveldėjimo savo sesers naudai, yra nepakankama aplinkybė konstatuoti šalių nesąžiningumą.
39. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Įvertinus tai, kad ieškinys pareikštas praėjus beveik 6 metams nuo atsakovo R. P. atsisakymo priimti palikimą ir tai, kad kreditoriai aktyviai keitėsi, ko pasėkoje, naujieji kreditoriai neabejotinai turėjo pareigą aktyviai domėtis įgyto skolininko turtine padėtimi, akivaizdu, kad ieškinio senatis buvo praleista be svarbių priežasčių.
40. Pažymi, kad jog antstolis nuo 2022 m. vasario 14 d. disponavo visa informacija apie paveldėjimo atsisakymą, todėl tiek pradinė kreditorė, tiek ieškovė turėjo visas galimybes nedelsiant kreiptis į antstolį dėl išrašo iš Testamentų registro pateikimo, tačiau to nepadarė. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė, būdama profesionali skolų valdytoja, turėjo galimybę dar prieš perimdama skolą iš pradinės kreditorės išsiaiškinti perimamos skolos rizikas.
41. Nurodo, jog: (1) 2021 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-12/02 UAB „Swedbank lizingas“ perleido reikalavimo teisę ieškovei; (2) 2022 m. vasario 7 d. prašymu ieškovė paprašė antstolio pakeisti šalį vykdymo procese; (3) antstolis ieškovės prašymu 2022 m. vasario 14 d. patikrinęs Gyventojų registrą ir Testamentų registrą, sužinojo apie atsakovo R. P. paveldėjimo atsisakymą; akivaizdu, jog šita informacija buvo perduota išieškotojai; (4) 2022 m. liepos 14 d. ieškovė tikrino bei susiformavo buto, esančio (duomenys neskelbtini), NTR išrašą/pažymą; (5) 2022 m. gruodžio 21 d. ieškovė dar kartą tikrino bei susiformavo NTR išrašą/pažymą ir 2022 m. gruodžio 21 d. parašė antstoliui el. laišką, iš kurio turinio akivaizdu, kad ieškovei buvo žinoma situacija dėl paveldėjimo. Apeliantų tvirtinimu, visos šios aplinkybės patvirtina, jog ieškiniui pateikti senatis suėjo 2023 m. vasario 14 d.
Šalies argumentai
42. Apeliantų teigimu, teismas tik iš vieno atstovo padarė išvadą, jog neva visus tris atsakovus sieja artimi, tamprūs santykiai, tačiau iš esmės nebuvo gilinamasi, jog jų atstovavimo sutartys sudarytos skirtingais laikotarpiais bei skirtingomis aplinkybėmis.
43. Pažymi, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ieškovė tik deklaratyviai nurodo, jog atsakovė J. Š. neva veikė nesąžiningai bei siekė pakenkti ieškovės interesams. Kadangi atsakovas R. P. nežinojo nei apie inicijuotą civilinę bylą, nei apie vėliau pradėtą priverstinį vykdymą, tai ir atsakovė J. Š. apie tai negalėjo žinoti. Apeliantų manymu, atsakovė J. Š. negali ir neturi būti pripažįstama „skolininku“ CK 6.66 straipsnio prasme ir ieškovės atžvilgiu.
44. Nurodo, kad ginčijant 2017 m. spalio 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl sandorio prieštaravimo gerai moralei, ieškovė net neįrodinėja atsakovų J. Š. ir E. Š. nesąžiningumo. Apeliantų teigimu, aplinkybė, jog, sudarydamas sandorį, turto įgijėjas nesidomėjo asmenimis, turėjusiais įgyjamą turtą anksčiau, negu jį įgijo perleidėjas, ir jų padėtimi, nereiškia turto įgijėjo nesąžiningumo ir savaime nereiškia tokio sandorio prieštaravimo gerai moralei pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, jeigu įgijėjas įsitikina, kad perleidėjas yra teisėtas turto savininkas, o perleidžiamam turtui įsigyti kiti asmenys neturi pirmumo teisių, turto perleidimo galimybė nėra suvaržyta, šis turtas yra realus, t. y. reikalavimo teisės yra galiojančios, o, sudarant tokį sandorį, nebus paneigtos kitų asmenų teisės ir jiems nebus sukliudyta įgyvendinti turimas teises. Ieškovė neįrodė, kad pagrindinis Sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti.
45. Pažymi, kad ieškovė du kartus tikslino ieškinį, todėl, atsižvelgiant į tai, jog ją visada atstovavo profesionalūs teisininkai, visos išlaidos, patirtos iki 2024 m. vasario 20 d. (kai buvo pateiktas pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo) neturėtų būti priteisiamos. Apeliantų manymu, ginčijamu sprendimu patenkinus patikslintą ieškinį, ieškovei iš atsakovų turėjo būti priteista 204,19 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Atsiliepimas
46. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo atsakovų apeliacinį skundą dėl 2024 m. kovo 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-314-902/2024 atmesti bei priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
47. Nurodo, kad antstolio veiksmai nėra šios bylos dalykas. Tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tiek šiuo metu antstolio D. K. veiksmai vykdymo procese nebuvo pripažinti neteisėtais, taip pat ir vykdomasis dokumentas yra galiojantis. Be to, 2023 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas ir 2023 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimis atsakovo R. P. skundą, kuriuo buvo reikalauta nutraukti jo atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą, atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomoji byla vykdoma teisėtai, vykdomasis dokumentas yra galiojantis, ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.
Šalies argumentai
48. Ieškovės teigimu, atsakovai apeliaciniu skundu jokia apimtimi nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų dėl atsakovo R. P. pajamų ir galimybių išieškoti skolą iš jo pajamų, gaunamų Šveicarijoje. Pažymi, kad vien tai, jog atsakovas R. P. Lietuvoje neturi turto ir gyvena Šveicarijoje, negali reikšti ieškovės teisių vykdyti skolos išieškojimą per antstolį Lietuvoje apribojimą. Pradėjus išieškojimą Lietuvoje, turi būti taikomos visos galimos CPK, CK ir kituose įstatymuose numatytos priemonės skolai išieškoti Lietuvoje.
49. Pažymi, kad apeliantų nurodyta aplinkybė, jog atsakovas R. P. palikimo atsisakymo metu tariamai nežinojo apie vykdomąją bylą, įsiskolinimą, jokiais būdais negali reikšti, kad, atsisakant palikimo, nebuvo pažeidžiamos kreditorės teisės bei interesai. Žinojimas apie įsiskolinimą nėra būtinoji sąlyga kreditoriaus teisių ir interesų pažeidimui.
50. Tvirtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas R. P. sudarytos Lizingo sutarties numatyta tvarka neinformavo apie pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą ir pranešimai jam buvo siunčiami Lizingo sutartyje nurodytu adresu, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovui R. P. pažeidus Lizingo sutartyje numatytą informavimo pareigą, kreditorė turi prisiimti atsakomybę už atsakovo pareigų nevykdymą. Aplinkybė, jog atsakovas R. P. automobilį paliko pradiniam pardavėjui UAB „Baltijos realizacijos centras“, patvirtina, kad atsakovui R. P. turėjo būti žinoma apie skolos susidarymą (arba netinkamą Lizingo sutarties vykdymą), nes, priešingu atveju, jis nebūtų grąžinęs automobilio. Be to, pažymi, kad atsakovas R. P., sudaręs Lizingo sutartį ir gavęs naudoti automobilį, negalėjo nežinoti, kad, šiam nemokant laiku Lizingo sutartyje numatytų įmokų, susidarys įsiskolinimas.
51. Nurodo, kad atsakovų nurodyti deklaratyvūs teiginiai dėl buvusių tariamų susitarimų, nepateikus jokių rašytinių įrodymų, jokiais būdais negali būti pakankami konstatuoti atsakovo R. P. pareigą atsisakyti palikimo atsakovės J. Š. naudai.
52. Atkreipia dėmesį, kad CK 6.221 straipsnio 3 dalis nustato, jog sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Pažymi, kad Lizingo sutartyje nurodyti šalių kontaktiniai duomenys nepatenka į tokias sąlygas, kurios, nutraukus sutartį, taptų neaktualios, kaip kad nurodo apeliantai.
53. Pažymi, kad atsakovai bando įrodinėti, jog informacija apie atsakovo R. P. sudarytą palikimo atsisakymą turėjo būti žinoma anksčiau pradinei kreditorei ir ieškovei, tačiau jokia apimtimi neįrodinėja, kad pradinei kreditorei ar ieškovei turėjo būti žinoma, jog šis sandoris pažeidžia kreditorės teises. Nėra jokio pagrindo teigti, kad pradinė kreditorė ar ieškovė būtų turėjusios pareigą kreiptis į antstolį dėl išrašo iš Testamentų registro pateikimo. Be to, palikimo atsisakymo faktas savaime neparodo, kad palikimą sudarė vertingas turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
Šalies argumentai
54. Ieškovės teigimu, atsakovų nurodytas 2022 m. gruodžio 21 d. el. laiškas nepatvirtina, jog ieškovei apie palikimo atsisakymą ar kreditorės teisių pažeidimą buvo žinoma „daug anksčiau“. Ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas tiksliai, o ne abstrakčiai. Remiantis nurodytu el. laišku neįmanoma nustatyti kada anksčiau tariamai turėjo būti žinoma apie palikimo atsisakymą. Be to, net jeigu senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo šio el. laiško, t. y. 2022 m. gruodžio 21 d., tai vis tiek nesudarytų pagrindo konstatuoti, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas, kadangi ieškovės ieškinys buvo pateiktas 2023 m. spalio 27 d.
55. Tvirtina, kad atsakovai visiškai nepagrįstai nurodo, jog antstolis 2022 m. vasario 14 d. patikrino Gyventojų registrą bei Testamentų registrą būtent ieškovės prašymu. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovė būtų kreipusi į antstolį su prašymu dėl Gyventojų registro ir Testamentų registro patikrinimo. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad antstolis Gyventojų registro bei Testamentų registro informaciją perdavė ieškovei.
56. Nurodo, kad ieškovė 2022 m. liepos 14 d. tikrino bei susiformavo buto, esančio (duomenys neskelbtini), NTR išrašą/pažymą, kadangi, antstoliui 2022 m. liepos mėn. suteikus prieigą prie vykdomosios bylos antstolių informacinėje sistemoje, vienas iš skolininko R. P. adresų buvo nurodytas (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė patikrino informaciją Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ar šis turtas priklauso atsakovui R. P..
57. Pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas R. P. teisme ginčijo, ar ieškovė yra pradinės kreditorės UAB ,,Swedbank lizingas“ teisių ir pareigų perėmėja, taip pat, ar pagrįstai Lietuvoje yra tęsiamas priverstinis skolos išieškojimas, teismui galutinai neišnagrinėjus šio ginčo iki galo, ieškovė negalėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Be to, ieškovė, veikdama aktyviai ir rūpestingai, dėjo pastangas bendrauti su atsakovu R. P. bandant susitarti dėl skolos grąžinimo, tokiu būdu užtikrinant kuo greitesnį ir ekonomiškesnį skolos išieškojimą.
58. Teigia, kad tai, jog atsakovai turėjo vieną bendrą atstovą yra tik papildoma (bet ne pagrindinė) aplinkybė, leidžianti daryti išvadą dėl atsakovų nesąžiningumo. Atsakovui R. P. neteisėtai atsisakius palikimo atsakovės J. Š. naudai, atitinkamai, J. Š. negalėjo įgyti R. P. tenkančių teisių, įskaitant teisių į buto dalį, kurias J. Š. po to neatlygintinai 2017 m. spalio 19 d. Sutartimi perleido E. Š.. Remiantis bendruoju teisės principu ex injuria jus non oritur, 2017 m. spalio 19 d. Sutartis prieštarauja viešajai tvarkai pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį. Ieškovės teigimu, atsakovui R. P. nesąžiningai atsisakius palikimo savo sesers, atsakovės J. Š., naudai, ši, akivaizdžiai žinodama, kad atsakovas R. P. tokiu būdu vengia vykdyti savo prievoles kreditoriams, elgdamasi nesąžiningai, pažeisdama geros moralės principus, 2017 m. spalio 19 d. Sutartimi neatlygintinai perleido paveldėjimo teises giminaičiui E. Š..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
59. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
60. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo actio Pauliana pagrindu buvo tenkintas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Esminės ginčo faktinės aplinkybės
61. Nustatyta, kad ieškovės (kreditorės) UAB „Legal Balance“, perėmusios reikalavimo teises iš pradinės kreditorės UAB ,,Swedbank lizingas“, naudai antstolio D. K. kontoroje (nuo 2023 m. sausio 12 d. vykdymą perėmė antstolis R. V.) užvesta vykdomoji byla Nr. 0174/16/01660, kurioje vykdomas išieškojimas iš atsakovo (skolininko) R. P. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-30935-430/2015. Atsakovo skolą 2023 m. sausio 4 d. sudarė 6 210,92 Eur suma.
62. (duomenys neskelbtini) mirus atsakovo R. P. motinai S. P. liko palikėjai priklausęs butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
63. Atsakovas R. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. Pareiškimu, patvirtinu Panevėžio miesto 3-iajame notaro biure, atsisakė palikimo po motinos S. P. mirties. Atsakovė J. Š. 2017 m. spalio 16 d. Pareiškimu, patvirtintu Panevėžio miesto 7-ajame notaro biure, priėmė palikimą po motinos S. P. mirties.
64. J. Š. 2017 m. spalio 19 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, patvirtinta Panevėžio miesto 7-ajame notaro biure, visas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jos motinos S. P. mirties, padovanojo savo sūnui E. Š..
65. Atsakovui E. Š. 2017 m. gruodžio 15 d. buvo išduotas Pavedėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ir nuosavybės teisės į paveldėtą nekilnojamąjį turtą įregistruotos viešajame Nekilnojamojo turto registre.
66. Antstolis D. K. 2023 m. sausio 4 d. raštu ieškovę informavo, kad skolininkas (atsakovas) R. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsisakė palikimo po motinos S. P. mirties.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
67. Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).
68. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtinosios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
69. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais ab initio 2017 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimą apie S. P. palikimo atsisakymą ir 2017 m. spalio 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ta apimtimi, kuria buvo padovanotos paveldėjimo teisės į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei leisti nukreipti išieškojimą į atsakovui R. P. po palikėjos S. P. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtinąsias sąlygas ir konstatavęs, kad atsakovui R. P. nepriėmus palikimo, buvo pažeisti kreditorės turtiniai interesai atgauti skolą, o atsakovų J. Š. ir E. Š. veiksmai, sudarant paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, prieštaravo viešajai tvarkai, gerai moralei, todėl sutartis yra niekinė ir negalioja sutinkamai su CK 1.81 straipsnio 1 dalimi, ieškovės ieškinį tenkino.
Žemesnės instancijos teismas
70. Apeliantai savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog: (1) atsakovas R. P. nebuvo tinkamai informuotas apie vykdomą išieškojimą; apie vykdomąją bylą sužinojo tik 2022 m. lapkričio 30 d.; atsakovas negavo jokių procesinių dokumentų apie skolą ir vykdomą išieškojimą, nes dokumentai buvo siunčiami nebeaktualiu adresu Lietuvoje; (2) atsakovas R. P. nuo 2011 m. gyvena Šveicarijoje, kur turi turto ir gauna pajamas, todėl antstolis negalėjo vykdyti išieškojimo Lietuvoje; išieškojimas turi būti vykdomas Šveicarijoje; (3) sprendimas atsisakyti palikimo buvo nulemtas faktinių ir gyvenimiškų aplinkybių, t. y. atsakovas R. P. nebegyveno Lietuvoje, o atsakovai J. Š. ir E. Š. rūpinosi S. P., ją globojo ir prižiūrėjo jai priklausantį butą; (4) ieškinys pareikštas praleidus vienerių metų actio Pauliana ieškinio senaties terminą; (5) ieškovė neįrodė atsakovų J. Š. ir E. Š. nesąžiningumo.
71. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo actio Pauliana pagrindu buvo tenkintas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantai turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo
72. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis).
73. Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką. Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023).
74. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, 24 punktas; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023).
75. Pažymėtina, kad informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015, kt.).
76. Nagrinėjamu atveju apeliantai savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, grindžia tuo, jog ieškovė ieškinį padavė praleidusi vienerių metų actio Pauliana ieškinio senaties terminą. Apeliantų teigimu, antstolis jau nuo 2022 m. vasario 14 d. disponavo visa informacija apie paveldėjimo atsisakymą, kuri buvo perduota išieškotojai, todėl ieškovė turėjo visas galimybes nedelsiant kreiptis į antstolį dėl išrašo iš Testamentų registro pateikimo. Atsižvelgiant į tai, ieškiniui pateikti senatis suėjo 2023 m. vasario 14 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais.
77. Nors byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog antstolis D. K. 2022 m. vasario 14 d. tikrino Lietuvos Respublikos Gyventojų registro bei Testamentų registro duomenis ir jam buvo žinoma informacija apie atsakovo R. P. palikimo atsisakymo po motinos S. P. mirties bei paveldėjimo teisių perleidimo faktus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ši informacija buvo tikrinta ieškovės prašymu bei jai perduota ir žinoma, kaip deklaratyviai teigia apeliantai. Pažymėtina, jog tik iš byloje pateikto 2022 m. gruodžio 21 d. ieškovės elektroninio laiško antstolio padėjėjai turinio matyti, kad laiško siuntimo dienai ieškovei buvo žinomi duomenys apie palikimo atsisakymo faktą, dėl kurio ji ketino kreiptis į teismą su actio Pauliana ieškiniu, tačiau jokie kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog ieškovei apie palikimo atsisakymo ir paveldėjimo teisių perleidimo faktus buvo žinoma anksčiau nei 2022 m. gruodžio 21 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pateiktas 2023 m. spalio 27 d., net ir konstatavus, jog ieškovė apie palikimo atsisakymo ir paveldėjimo teisių perleidimo faktus sužinojo 2022 m. gruodžio 21 d., o ne 2023 m. sausio 4 d., kaip nurodo ieškovė, vis tiek ieškovės ieškinys būtų pateiktas nepraleidus vienerių metų actio Pauliana ieškinio senaties termino, numatyto CK 6.66 straipsnio 3 dalyje.
78. Apeliantų argumentas, jog ieškovės žinojimą apie palikimo atsisakymo ir paveldėjimo teisių perleidimo faktus pagrindžia ir tai, kad ieškovė 2022 m. liepos 14 d. tikrino bei susiformavo buto, esančio (duomenys neskelbtini), NTR išrašą/pažymą, taip pat laikytinas nepagrįstu. Ieškovės paaiškinimais, antstoliui suteikus jai prieigą prie vykdomosios bylos antstolių informacinėje sistemoje ir pamačius, jog vienas iš skolininko R. P. gyvenamosios vietos adresų nurodytas (duomenys neskelbtini), ieškovė 2022 m. liepos 14 d. tikrino buto, esančio (duomenys neskelbtini), NTR duomenis, siekdama išsiaiškinti, ar šis turtas priklauso atsakovui R. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys, patvirtinantys, jog vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01660 tik 2022 m. vasario 15 d. antstolio Patvarkymu pradinė išieškotoja UAB „Swedbank lizingas“ pakeista nauja išieškotoja UAB „Legal Balance“ (ieškovė), taip pat byloje pateiktas išrašas iš vykdomosios bylos Nr. 0174/16/01660 antstolių informacinėje sistemoje duomenų apie skolininko R. P. žinomus gyvenamosios vietos adresus, kurių vienas nurodytas (duomenys neskelbtini), iš esmės pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes dėl buto NTR duomenų tikrinimo 2022 m. liepos 14 d. Be to, pažymėtina ir tai, jog iš minėto buto Nekilnojamojo turto registro išrašo ieškovė negalėjo pamatyti informacijos apie palikimo atsisakymo ir/ar paveldėjimo teisių perleidimo faktus, kadangi Nekilnojamojo turto registro išraše, be kita ko, yra nurodomi duomenys tik apie turto savininką ir nuosavybės įgijimo pagrindas (šiuo atveju 2017 m. gruodžio 15 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. DM-5026), tačiau Paveldėjimo teisės liudijimo turinys ir kiti duomenys, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo R. P. palikimo atsisakymo ar paveldėjimo teisių perleidimo faktus ir jų turinį, nėra nurodomi. Taigi byloje nėra jokių kitų konkrečių objektyvių įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti, jog ieškovė, 2022 m. liepos 14 d. tikrindama buto, esančio (duomenys neskelbtini), NTR duomenis, žinojo apie jos teises pažeidžiančius palikimo atsisakymo ir paveldėjimo teisių perleidimo sandorius.
79. Be to, pažymėtina ir tai, jog, kaip minėta nutarties 74-75 punktuose, vien sužinojimas apie palikimo atsisakymo ir paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties sudarymo faktus nereiškia, kad ieškovei tapo žinoma ir apie jos, kaip kreditorės, galimą teisių pažeidimą. Byloje nėra jokių konkrečių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti, jog ieškovė apie ginčijamus sandorius (palikimo atsisakymą ir paveldėjimo teisių perleidimą) sužinojo anksčiau nei 2022 m. gruodžio 21 d. (el. laiškas antstolio padėjėjai) ir kad šie sandoriai pažeidžia jos, kaip kreditorės, teises. Kaip minėta kasacinio teismo praktikoje (nutarties 75 punktas), vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas.
80. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė actio Pauliana ieškinio senaties terminą ir jo skaičiavimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, jog ieškovė į teismą su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kreipėsi laiku, nepažeisdama vienerių metų ieškinio senaties termino.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su actio Pauliana taikymo sąlygomis
81. Apeliantai savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, grindžia tuo, jog atsakovas R. P. nebuvo tinkamai informuotas apie vykdomą išieškojimą; apie vykdomąją bylą sužinojo tik 2022 m. lapkričio 30 d.; atsakovas negavo jokių procesinių dokumentų apie skolą ir vykdomą išieškojimą, nes dokumentai buvo siunčiami nebeaktualiu adresu Lietuvoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šiuos apeliantų argumentus laiko nepagrįstais.
82. Bylos duomenimis nustatyta, kad visi su skola susiję pradinės kreditorės dokumentai (pretenzijos, raštas dėl vienašališko sutarties nutraukimo), teismo procesiniai dokumentai, nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo, taip pat pranešimas apie kreditorės pasikeitimą, išieškojimą vykdančio antstolio procesiniai dokumentai atsakovui R. P. buvo siunčiami jo 2008 m. rugsėjo 18 d. su pradine kreditore UAB „Swedbank lizingas“ sudarytoje Lizingo sutartyje Nr. LT079031 (toliau – ir Lizingo sutartis) nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Nors apeliantai nurodo, kad atsakovas R. P. išvyko gyventi į Šveicariją nuo 2011 m., tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų informavęs lizingo bendrovę apie pasikeitusį savo gyvenamosios vietos adresą, kaip įpareigoja minėtos Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 5.2.2. punktas. Pažymėtina, CK 2.17 straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas R. P. nevykdė pareigos informuoti apie išvykimą į Šveicariją ir pasikeitusį jo gyvenamosios vietos adresą, visi su skola susiję tiek pradinės kreditorės, ieškovės, tiek teismo, antstolio dokumentai, neturint duomenų apie atsakovo R. P. konkretų adresą Šveicarijoje, pagrįstai buvo siunčiami ir tinkamai įteikti paties atsakovo Lizingo sutartyje nurodytu adresu Lietuvoje.
83. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, privalo deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Šis įstatymas neįpareigoja asmens, kuris išvyksta iš deklaruotos užsienio valstybės į kitą valstybę, apie tai pranešti Lietuvos institucijoms. Todėl nesant jokios papildomos informacijos apie byloje dalyvaujančio asmens buvimo vietą, vien įrašas apie išvykimą į užsienio valstybę pats savaime negali būti tapatinamas su to asmens gyvenamąja vieta (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1016-464/2023). Nagrinėjamu atveju, nors byloje nustatyta, kad atsakovas R. P. nuo 2015 m. birželio 8 d. deklaravęs išvykimą į Šveicariją, tačiau atsakovui nei pradinei kreditorei, ieškovei, nei teismui, antstoliui nenurodžius jokio konkretaus gyvenamosios vietos adreso šioje šalyje, nebuvo pagrindo vadovautis Gyventojų registro duomenimis, kaip kad teigia apeliantai.
84. Apeliantų argumentas, jog, nutraukus Lizingo sutartį, joje nurodytas atsakovo R. P. gyvenamosios vietos adresas tapo nebeaktualus, taip pat laikytinas nepagrįstu. Remiantis CK 6.221 straipsnio 3 dalimi, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Sutarties sąlygomis, kurios pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, be ginčų sprendimą nustatančių sutarties sąlygų, kasacinio teismo praktikoje pripažįstamos „šalutinės“, t. y. su nepagrindinių sutartinių prievolių vykdymu pagal konkrečią sutartį susijusios, sutarties sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atsižvelgiant į tai, jog Lizingo sutartyje nurodyti kontaktiniai šalių duomenys, t. y. ir atsakovo gyvenamosios vietos adresas, nėra susiję su pagrindinių sutartinių prievolių vykdymu pagal Lizingo sutartį, todėl lieka galioti ir po Lizingo sutarties nutraukimo.
85. Taigi, atsižvelgus į tai, kad visi su atsakovo skola ir jos išieškojimu susiję dokumentai buvo siunčiami tinkamu, paties atsakovo R. P. nurodytu gyvenamosios vietos adresu, nesant duomenų apie jokį kitą atsakovo gyvenamosios vietos adresą Šveicarijoje, konstatuotina, kad apie susidariusią skolą ir vykdomą išieškojimą atsakovas R. P. buvo informuotas tinkamai. Be to, pažymėtina ir tai, jog, remiantis ieškovės paaiškinimais, gautą automobilį pagal Lizingo sutartį atsakovas R. P. grąžino UAB „Baltijos realizacijos centras“, šios aplinkybės neginčija ir pats atsakovas, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog atsakovui, nemokant įmokų pagal Lizingo sutartį ir dėl to grąžinus automobilį, apie susidariusią skolą pradinei kreditorei UAB „Swedbank lizingas“ pagal Lizingo sutartį turėjo būti žinoma. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nepagrįstais laikytini apeliantų argumentai, kad ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės ir kad nebuvo pažeistos kreditorės teisės, kadangi R. P. nebuvo tinkamai informuotas apie vykdomąją bylą ir, sudarydamas ginčijamą sandorį, nežinojo apie skolą ir vykdomą išieškojimą.
86. Apeliantai nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas R. P. nuo 2011 m. gyvena Šveicarijoje, kur turi turto ir gauna pajamas, todėl išieškojimas turėjo būti vykdomas ne Lietuvoje, o Šveicarijoje. Pažymėtina, jog byla nagrinėjama dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o antstolio veiksmų ar vykdomosios bylos teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Vykdomoji byla Nr. 0174/16/01660 nėra nutraukta ir vykdoma teisėtai. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5656-909/2023, kuri Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1043-880/2023 palikta nepakeista, klausimas dėl vykdomosios bylos Nr. 0174/16/01660 teisėtumo ir jos nutraukimo jau buvo išnagrinėtas, atmetant atsakovo R. P. skundą dėl antstolio veiksmų.
87. Apeliantai taip pat teigia, kad atsakovo R. P. palikimo atsisakymas nepažeidė ieškovės interesų, nes atsakovas nėra nemokus – turi turto ir gauna pajamas Šveicarijoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais.
88. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl to kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015).
89. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog atsakovas R. P. būtų teikęs informaciją apie savo turtinę padėtį Šveicarijoje išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01660 vykdančiam antstoliui. Pažymėtina, jog nors, kaip teigia apeliantai, vykdomoji byla nebuvo išreikalauta ir pateikta nagrinėjamoje byloje, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, kadangi iš byloje pateikto antstolio 2023 m. sausio 4 d. rašto dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-174-181 matyti, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas R. P. Lietuvoje nedirba, registruotino turto neturi, areštuotose banko sąskaitose piniginių lėšų neturi, neturėjo duomenų apie atsakovo R. P. turtą Šveicarijoje. Nors nagrinėjamoje byloje atsakovas teikė duomenis apie gaunamas pajamas Šveicarijoje, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad, atsisakydamas palikimo, atsakovas R. P. nepažeidė kreditorės (ieškovės) teisių, kadangi, kaip minėta nutarties 88 punkte, nors ir konstatavus, jog atsakovas netapo nemokus, tačiau, atsisakydamas palikimo, vis tiek gerokai sumažino savo turtą ir taip sukėlė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai ieškovei nebus tinkamai įvykdyti.
90. Apeliantai savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, grindžia buvusiu privalomumu sudaryti ginčijamą palikimo atsisakymo sandorį, kadangi atsakovas R. P. Lietuvoje nebegyvena, į Lietuvą grįžti gyventi neketina ir jam nėra reikalingas turtas Lietuvos Respublikoje; be to, atsakovai J. Š. ir E. Š. iki pat mirties rūpinosi S. P., prižiūrėjo jai nuosavybės teise priklausantį turtą, mokėjo komunalinius mokesčius, savo asmeninėmis lėšomis padarė kapitalinį remontą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šiuos apeliantų argumentus laiko nepagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
91. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalėjimą sudaryti sandorį traktuoja kaip vieną iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, CK 6.66 straipsnio 1 dalies sąlyga „neprivalėjo“ reiškia neturėjimą teisinės prievolės sudaryti sandorį, o privalėjimas sudaryti sandorį – viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis); pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).
92. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra pateikta jokių tarp atsakovų R. P., J. Š. ir/ar E. Š. sudarytų rašytinių susitarimų ar kitų konkrečių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tarp atsakovų buvusį susitarimą dėl atsakovo R. P. palikimo atsisakymo po S. P. mirties sesers J. Š. naudai. Pažymėtina, jog nors byloje yra pateikti duomenys, iš kurių galima spręsti, kad atsakovė J. Š. 2015-2017 m. mokėjo už S. P. mokesčius TEO LT, AB, AB LESTO, AB „Panevėžio butų ūkis“, taip pat duomenys apie statybinių medžiagų, buitinės technikos įsigijimą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai taip pat nepagrindžia buvusio R. P. ir J. Š. susitarimo ir atsakovo pareigos sudaryti ginčijamą sandorį, t. y. atsisakyti palikimo po S. P. mirties. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį byloje nenustatyta, o taip pat nebuvo nei įstatymo, nei teismo sprendimo ar kitų imperatyvių pagrindų, dėl kurių atsakovas R. P. būtų privalėjęs sudaryti ginčo sandorį (atsisakyti palikimo).
93. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat nurodo, kad ieškovė, ginčydama paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, neįrodė atsakovų J. Š. ir E. Š. nesąžiningumo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais.
94. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį pažymėta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017).
95. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad artimi su skolininku ginčo sandorius sudariusių asmenų tarpusavio ryšiai padidina nesąžiningumo prieš kreditorių tikimybes, nes sudaro sąlygas jais susijusių asmenų artimam bendravimui, tarpusavio pasitikėjimui. Tai sukuria prielaidas tarpusavyje keistis neviešintina informacija, tokia kaip asmens finansinė padėtis, kylančios šio pobūdžio problemos ir jų sprendimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015).
96. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris, kuriuo iš esmės siekiama tik išvengti prievolių kreditoriams, prieštarauja viešajai tvarkai, nes juo siekiama išvengti teisinio reguliavimo tikslo sutartines prievoles vykdyti sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-1120/2024, 39 punktas).
97. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. kad, atsakovui R. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsisakius palikimo po motinos S. P. mirties, 2017 m. spalio 19 d. jo sesuo J. Š. visas paveldėjimo teises, taip pat ir į butą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo savo sūnui E. Š., nors pati ir toliau liko gyventi ginčo bute; visus atsakovus sieja artimi giminystės ryšiai; atsakovui R. P. buvo žinoma apie skolą kreditorei (ieškovei), leidžia pagrįstai konstatuoti, kad ginčijamos paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybės iš esmės atitinka visų vieningai veikusių atsakovų susitarimo požymius, kurio tikslas buvo išvengti atsakovo R. P.kreditorių išieškojimo. Taigi, šalių nesąžiningumas, priešingai nei teigia apeliantai, byloje yra įrodytas. Atsakovai nepaneigė jų nesąžiningumo prezumpcijos (CK 6.67 straipsnio 1 dalis). Tokie nesąžiningi ir priešingi teisei atsakovų veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).
98. Apeliantai taip pat nesutinka su priteistomis ieškovės atstovavimo išlaidomis, nurodydami, jog ieškovė ieškinį tikslino du kartus, todėl visos išlaidos, patirtos iki 2024 m. vasario 20 d. (kai buvo pateiktas pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo) neturėtų būti priteisiamos. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, patirtos atstovavimo išlaidos nėra neprotingo dydžio ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių, sprendžia, jog nėra pagrindo šias ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas laikyti nepagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį, pagrįstai visas jos patirtas atstovavimo išlaidas priteisė iš atsakovų.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
99. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
100. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023, 74 punktas). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
101. Atsakovų R. P., J. Š. ir E. Š. apeliacinį skundą atmetus, jiems apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė UAB „Legal Balance“ patyrė 1 157,06 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą.
102. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Rekomendacijų 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį, daro išvadą, kad ieškovės prašoma atlyginti 1 157,06 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma yra pagrįsta, todėl jai priteistina 1 157,06 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų lygiomis dalimis iš atsakovų R. P., J. Š. ir E. Š..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 385,69 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir 69 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 385,69 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir 69 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 385,69 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir 69 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.