Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) R. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Robertas Vasiliauskas, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (išieškotojas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Robertas Vasiliauskas 2023 m. sausio 27 d. patvarkymu Nr. S-23-179-2241 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kartu su vykdomąja byla Nr. 0179/23/17128 (buvęs vykdomosios bylos Nr. 0174/016/01660). Antstolis minėtame patvarkyme nurodė, kad antstolio kontoroje 2023 m. sausio 13 d. gavo pareiškėjo R. P. skundą. Paaiškino, jog 2023 m. sausio 9 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-10 „Dėl Donato Kisieliaus atleidimo iš antstolių ir nebaigtų vykdyti vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, ir antstolio archyvo perdavimo“ antstolį Robertą Vasiliauską paskyrė perimti antstolio Donato Kisieliaus nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas lėšas ar turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui, ir antstolio archyvą. Antstolis patvarkyme nurodė, kad vykdomosios bylos duomenimis skolininkas R. P., turėdamas paveldėjimo teisę, atsisakė priimti palikimą po motinos S. P. mirties 2017 m. liepos 26 d. Skolininko motinai priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Skolininkui nepriėmus palikimo, buvo pažeistos kreditoriaus (išieškotojo) teisės, kadangi skolininkui esant nepakankamai mokiam, kreditorius neteko realios galimybės nukreipti skolos išieškojimą į skolininko paveldėtiną turtą. Šiuo atveju kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Teismui patenkinus kreditoriaus ieškinį ir leidus nukreipti skolininko skolos pagal vykdomąjį dokumentą išieškojimą į skolininko paveldėtiną turtą, atsiradusį po motinos mirties, antstolis iš karto galės pradėti turto realizavimo veiksmus. Skolininkui nepateikus informacijos apie turimą turtą ir turto buvimo vietą, antstolis teisėtai 2023 m. sausio 4 d. patvarkymu įpareigojo skolininką pateikti išsamiu duomenis apie turtimą turtą ir vykdomą veiklą Lietuvoje ir užsienio valstybėse. PLAIS duomenimis, skolininko vardu Lietuvoje yra atidarytos 7 banko sąskaitos kredito įstaigose, joms taikomis antstolių areštai. Antstolio teigimu, nėra teisinio pagrindo naikinti 2023 m. sausio 4 d. patvarkymą bei nutraukti vykdomąją bylą grąžinant vykdomąjį dokumentą išieškotojui.

2023 m. vasario 1 d. nutartimi teismas paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. kovo 2 d. 16.00 val. bei nustatė byloje dalyvaujantiems asmenims terminą iki atsiliepimams bei rašytiniams paaiškinimams, įrodymams pateikti. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims išsiuntus teismo nutartį.

2023 m. vasario 13 d. teisme gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai (DOK-26833). Pareiškėjas aiškino, kad patvarkyme visas antstolio dėmesys yra skiriamas tam faktui, jog skolininkas R. P., turėdamas paveldėjimo teisę, atsisakė priimti palikimą po motinos S. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (mirties data 2017 m. liepos 26 d.). Skolininko motinai priklausė turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, antstolio patvarkyme išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti bei nėra susiję tiesiogiai su šiuo nagrinėjamu skundu. Pažymėjo, jog pareiškėjas Lietuvoje neturi turto ir piniginių lėšų, kadangi Lietuvoje negyvena ir nebesieja jokie ryšiai, tačiau pareiškėjas turi piniginių lėšų Šveicarijoje, kur šiuo metu ir gyvena. Atkreipė dėmesį, jog apie išieškojimą pareiškėjas sužinojo tik 2022 m. lapkričio 30 d., o paveldėjimo atsisakymas įvyko 2017 m. rugpjūčio 7 d., kai pareiškėjas iš vis nežinojo apie iškeltą vykdomąją bylą, kadangi visi dokumentai jam buvo siunčiami adresu, kuriame jis nebegyveno nuo 2015 metų. Taigi, atsisakant paveldėjimo, pareiškėjas netgi nežinojo apie vykdomąją bylą, todėl UAB „Legal Balance“ teisės bei interesai niekaip negalėjo būti pažeisti. Pareiškėjas teigė, jog išieškotojas jau yra pradėjęs išieškojimo veiksmus Šveicarijoje, todėl, pareiškėjo teigimu, antstolis turėtų nedelsiant užbaigti vykdomą vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui, kad šis turėtų galimybę tęsti išieškojimo procesą ir kreiptųsi į institucijas pagal faktinę skolininko gyvenamąją vietą – Šveicariją. Pareiškėjas taipogi pažymėjo, kad paveldėjimo atsisakymą ginčyti yra suėjusi senatis ir ieškinys negalėtų būti tenkintas. Pareiškėjo įsitikinimu, kreditorius šią informaciją galėjo ir turėjo sužinoti nuo atsisakymo datos, t. y. 2017 m. rugpjūčio 7 d., mano, jog pirminis kreditorius ne tik galėjo, bet ir, būdamas apdairus, turėjo tiek sužinoti apie paveldėjimo atsisakymą, tiek įvertinti jo reikšmę savo interesų atžvilgiu (ne)pažeidimo aspektu. Akcentavo, kad pradinis kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ galėjo ir turėjo visas galimybės gauti informaciją apie pareiškėjo atsisakymą priimti paveldėjimą. Todėl išieškotojas, perėmęs reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus, įgyja jo teises ir pareigas. Akivaizdu, jog ir pats kreditorius ir/ar antstolis turi būti aktyvus ir dalyvauti procese. O dabar išieškotojas, perėmęs pradinio kreditoriaus teises ir pareigas, praėjus daugiau kaip 5 metams, sugalvojo, jog neva paveldėjimo atsisakymas pažeidžia jo teises bei interesus. Nors minėtą informaciją visada žinojo ir buvo viešai prieinama ir bet kada galėjo būti patikrinta.

2023 m. vasario 14 d. teisme gauti išieškotojo UAB „Legal Balance“ papildomi paaiškinimai (DOK-27572). Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad vykdomasis dokumentas antstoliui vykdyti pateiktas ir vykdomoji byla pareiškėjo atžvilgiu užvesta 2016 m. liepos 20 d., pareiškėjo atžvilgiu taikė apribojimus ir kitas priverstinio poveikio priemones. Todėl UAB „Legal Balance“ teigimu, akivaizdu, kad pareiškėjas žinojo apie jo atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą, turėjo domėtis vykdomosios bylos eiga ir taip pat vykdyti kitas skolininkui tenkančias pareigas, numatytas įstatymo. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad yra suėjęs senaties terminas, UAB „Legal Balance“ pažymėjo, kad ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimas yra kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl teiginio, jog suinteresuotas asmuo pradėjo išieškojimą Šveicarijoje ir išieškojimas Lietuvoje turi būti nutrauktas, paaiškino, kad būdamas aktyvus ir suinteresuotas atgauti skolą, susiekti su pareiškėju ir suderinti skolos dengimo klausimą, suinteresuotas asmuo dėjo maksimalias pastangas bei pasitelkė EOS ikiteisminį išieškojimą, kaip papildomą būdą sukontaktuoti su pareiškėju ir suderinti skolos dengimo klausimą. Išieškotojo manymu, minėtos papildomos priemonės taikymas nereiškia, kad išieškojimas, vykdomas antstolio kontoroje, turi būti nutraukiamas, nutraukiant vykdomąją bylą ir grąžinant vykdomąjį dokumentą suinteresuotam asmeniui.

2023 m. kovo 1 d. pareiškėjas teismui teikė papildomus paaiškinimus (DOK-36248). Pareiškėjas paaiškino, kad kaip nurodė UAB „Legal Balance“ ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4582-807/2023. Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, nutarė, jog pareiškėjas neturi jokio nekilnojamojo turto, taip pat, jog pareiškėjas Lietuvoje neturi jokių socialinių ir ekonominių interesų, 2023 m. vasario 22 d. nutartimi paliko ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nenagrinėtą, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjo teigimu, nutartis reikšminga tuo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, jog pareiškėjas faktiškai nebėra susijęs su Lietuva. Pridūrė, kad šiai dienai minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau 2023 m. kovo 1 d., skundo iš UAB „Legal Balance“ nėra gauta. Atkreipė dėmesį, jog neva pareiškėjas Lietuvoje turi septynias atsiskaitomąsias sąskaitas, tai pažymėtina, jog šiai dienai pareiškėjas nei viena sąskaita Lietuvoje nedisponuoja, neturi net prisijungimų. Išvykdamas iš Lietuvos, pareiškėjas manė, jog sąskaitos bus savaime deaktyvuotos, kadangi jomis nebus naudojamasi, be to, nei karto nebuvo atnaujinti kontaktiniai duomenys, be kurių taip pat disponavimas atsiskaitomąja sąskaita negalimas. Pareiškėjo nuomone, sąskaitos bankuose galėjo likti neuždarytos dėl pritaikyto arešto. Nors sąskaitos ir nėra aktyvios, tačiau jos liko neuždarytos, nes sąskaitoms taikomas areštas. Kitų priežasčių, dėl ko banke esančios sąskaitos liko neuždarytos, pareiškėjas negali pateikti, o nenutraukti vykdomosios bylos vien dėl šios aplinkybės nėra pagrindo.

UAB „Legal Balance“ 2023 m. kovo 2 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (DOK-36491). Nurodė, kad tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi paliko ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nenagrinėtu, nereiškia, kad išieškojimas, vykdomas antstolio kontoroje, turi būti nutraukiamas, nutraukiant vykdomąją bylą ir grąžinant vykdomąjį dokumentą suinteresuotam asmeniui, kadangi ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimas yra kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teigė, kad atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog pareiškėjo skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai bei reikalavimai panaikinti vykdomojoje byloje priimtą patvarkymą, nutraukti vykdomąją bylą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą suinteresuotam asmeniui yra visiškai nepagrįsti, todėl prašė eismo pareiškėjo skundo netenkinti bei atmesti, kaip nepagrįstą.

Kadangi nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų nepateikė prieštaravimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, nepateikė prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o teismas tokios būtinybės nenustatė, todėl byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, teisės būti išklausytam principas įgyvendintas, kadangi tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo į bylą teikė atsiliepimą ir rašytinius paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Pagal CPK 613 straipsnio nuostatas vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu.

Iš šioje civilinėje byloje bei teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0179/23/17128 (buvęs vykdomosios bylos Nr. 0174/16/01660) esančių duomenų nustatyta, kad antstoliui Donatui Kisieliui buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. vykdomasis raštas Nr. e2-30935-430/2015 dėl 507,33 Eur skolos, 4 434,58 Eur nuostolių iš turto pardavimo, 107,16 Eur dydžio papildomų išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 114 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojo UAB „Swedbank lizingas“ naudai. 2016 m. liepos 20 d. antstolis Donatas Kisielius priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-174-4220. Iš vykdomojoje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo, tikrinto per Antstolių informacinę sistemą, matyti, kad pareiškėjas R. P. nekilnojamojo turto neturi, t. y. pareiškėjui prieš tai priklausę žemės sklypai, žemės sklypas su statiniais, patalpos/butai, nebepriklauso esant išregistruotam faktui dėl turimos nuosavybės. Antstolis Donatas Kisielius 2016 m. liepos 22 d. patikrino duomenis Gyventojų registre ir nustatė, kad R. P. deklaravo išvykimą į užsienį – Šveicariją. 2016 m. liepos 21 d. buvo priimtas patvarkymas Reg. Nr. 2-DK-2091, vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01660 dėl patikrinimo, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų bei šį patvarkymą išsiuntė Kredito unijoms „Vilniaus kreditas“, „Sostinės kreditas“, „Amber“, „Saulėgrąža“, „Taupa“, „LTL“, Vilniaus kredito unijai, taipogi UAB „MisterTango“. Pirmasis raginimas įvykdyti priimtas 2016 m. liepos 21 d. Reg. Nr. 2-DK-2089, kuris siųstas pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vykdomojoje byloje esančiais duomenimis, raginimas pareiškėjui neįteiktas. 2016 m. rugpjūčio 11 d. antstolis Donatas Kisielius priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-16-174-4833, kuriuo ragino skolininką per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti įsiskolinimą, pervedant sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. 2016 m. rugpjūčio 25 d. antstolis nustatė, kad pareiškėjo vardu bankuose AB „Citadele“, AB „Swedbank“ yra atidarytos sąskaitos, kurios antstolio areštuotos ir apie tokį sprendimą antstolis Donatas Kisielius nusprendė informuoti išsiunčiant patvarkymą Reg. Nr. 2-DK-E-6919 pareiškėjo tėvų gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Vykdomojoje byloje esančio 2022 m. vasario 14 d. Testamentų registro išrašo duomenimis fiksuotas palikimo atsisakymo faktas, t. y. pareiškėjas R. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsisakė priimti savo motinos S. P. turtą, kurį byloje esančiais duomenimis, sudarė ir butas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Minėtame išraše nurodytas pareiškėjo pilnas gyvenamosios vietos adresas Šveicarijoje – Šveicarija, (duomenys neskelbtini).

Antstolio Donato Kisieliaus kontoroje 2022 m. vasario 8 d. gautas prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, kuriuo prašė išieškotoją UAB „Swedbank lizingas“ pakeisti į naują išieškotoją UAB „Legal Balance“ bei pridėjo Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-12/02 ir kitus lydimuosius dokumentus. 2022 m. vasario 5 d. antstolis Donatas Kisielius patvarkymu Nr. S-22-174-2654 dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese tenkino UAB „Legal Balance“ prašymą ir šį patvarkymą išsiuntė pareiškėjui į Šveicariją. Taipogi 2022 m. vasario 15 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S22-3423 dėl informacijos pateikimo, kuris išsiųstas pareiškėjui gyvenamosios vietos adresu Šveicarijoje. Kaip nagrinėjamojoje byloje nurodė ir iš vykdomojoje byloje esančio voko spręstina, jog antstolio patvarkymai pareiškėjui Šveicarijoje neįteikti, nurodant neįteikimo priežastis – adresatas atsisakė priimti dokumentus.

Antstolis Donatas Kisielius 2022 m. rugpjūčio 24 d. išsiuntė Lietuvos Respublikos Konsulatui Ženevoje patvarkymą Nr. S-22-174-14097 dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašė per 30 dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui informaciją, ar Konsulatas Ženevoje turi duomenų apie skolininko R. P. gyvenamąją vietą Šveicarijoje ir/ar kitus kontaktinius duomenis. 2022 m. lapkričio 30 d. iš pareiškėjo atstovės A. L. gautas elektroninis laiškas, siųstas antstoliui Donatui Kisieliui, kuriame nurodė, jog yra pareiškėjo atstovė, gavo informaciją, kad pareiškėjo atžvilgiu užvesta vykdomoji byla, prašė pateikti išsamesnę informaciją. Tą pačią dieną, A. L. buvo atsakyta ir suteikta informacija apie vykdomąją bylą.

2022 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas antstoliui pateikė prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0174/16/01660 nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Antstolis Donatas Kisielius priėmė patvarkymą Nr. S-23-174-176, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Tuomet pareiškėjas teikė antstoliui 2023 m. sausio 13 d. skundą, kurį antstolis Robertas Vasiliauskas 2023 m. sausio 27 d. patvarkymu Nr. S-23-179-2241 atsisakė tenkinti ir persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Byloje iš esmės kilo ginčas dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui.

CPK 590 straipsnis reglamentuoja, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą.

2016 m. liepos 11 d. antstolis Donatas Kisielius gavęs pradinio išieškotojo UAB „Swedbank lizingas“ atstovo prašymą, 2016 m. liepos 20 d. patvarkymu, nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą Nr. e2-30935-430/2015 vykdymui. Pažymėtina, kad vykdomajame rašte skolininko gyvenamoji vieta nurodyta - (duomenys neskelbtini), Vilnius. Antstolis 2016 m. liepos 20 d. patvarkyme nurodė, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti pagal skolininko gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis Gyventojų registro duomenis patikrino 2016 m. liepos 22 d. Iš išrašo matyti, kad skolininko deklaruota gyvenamoji vieta – Šveicarija. Nepaisant šios nustatytos faktinės aplinkybės apie skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą, antstolis tęsė pradėtą vykdomąją bylą atlikdamas eilę vykdymo veiksmų (paklausimai registruose, priimtas raginimas ir kt.), antstolių informacinėje sistemoje nustatęs, kad skolininko vardu yra atidarytų sąskaitų „Swedbank“ ir „Citadele“ bankuose, 2016 m. rugpjūčio 25 d. priėmė nurodymus dėl piniginių lėšų priverstinio nurašymo. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad skolininkui siųsti patvarkymai faktiškai įteikti nebuvo, nes siuntos grįžo neįteiktos. Vykdomosios bylos medžiaga suponuoja, kad duomenys apie skolininko gyvenamosios vietos adresą Šveicarijoje antstoliui tapo žinomi 2022 m. vasario 14 d. gavus Testamentų registro išrašą, kuriame nurodytas skolininko, kaip atsisakiusio palikimo asmens, konkretus gyvenamosios vietos adresas. 2022 m. vasario 15 d. priėmus patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo, antstolis taip pat priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, įpareigodamas skolininką pateikti antstoliui informaciją apie jo turimas pinigines lėšas, turtines teises, gaunamą darbo užmokestį, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Patvarkymai buvo siųsti skolininkui į Šveicariją, tačiau grįžo neįteikti, nes skolininkas juos atsisakė priimti. Siekdamas susisiekti su skolininku ir įteikti jam dokumentus, antstolis pateikė užklausą Lietuvos Respublikos Konsulatui Ženevoje. Skolininko atstovė su antstoliu susisiekė 2022 m. lapkričio 30 d., prašydama pateikti informaciją apie vykdomąją bylą, antstolis nedelsiant tą pačią dieną atstovei el. paštu išsiuntė 2022 m. vasario 15 d. patvarkymus. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų įvykdęs antstolio 2022 m. vasario 15 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo. Skolininkas prašė antstolio užbaigti vykdomąją bylą, iš esmės argumentuodamas tuo, kad jo gyvenamoji vieta ne Lietuvoje. Antstolis 2023 m. sausio 4 d. patvarkymu, netenkindamas skolininko prašymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo, skolininkui nustatė papildomą 14 d. terminą pateikti duomenis apie turimą turtą.

Taigi, kaip matyti iš skundo, skolininkas siekia, kad vykdomoji byla būtų nutraukta, nes jis Lietuvoje neturi turto ir pajamų, čia negyvena, nedirba, neturi turto ir pajamų (CPK 631 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų. Taigi nurodyti pagrindai yra panašūs tuo, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, tačiau norint taikyti 9 punkte nurodytą vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindą būtina nustatyti aplinkybę, kad skolininkas negyvena Lietuvoje. Šiuo atveju skolininkas iš esmės akcentavo 9 punkte nurodytą pagrindą, t. y. tai, kad jis Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena. Kaip turi elgtis antstolis, esant vienam iš CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, įtvirtina CPK 625 straipsnyje nustatyta vykdomojo dokumento grąžinimo tvarka. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi teisę grąžinti išieškotojui savo iniciatyva arba grąžina jį vykdymo proceso dalyvių prašymu.

Nagrinėjamu atveju, byloje nenustatyta, kad išieškotojas būtų prašęs nutraukti vykdomąją bylą. Priešingai, tiek iš atsiliepime nurodytų nesutikimo su skundu argumentų, tiek iš išieškotojo atliekamų veiksmų (kreipimosi į teismą siekiant actio pauliana ieškiniu pripažinti sandorį (paveldėjimo atsisakymą) negaliojančiu) rodo, kad išieškotojas yra suinteresuotas kad vykdymo veiksmai antstolio kontoroje būtų tęsiami toliau. Skolininkas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-4582-807/2023 buvo paliktas nenagrinėtas, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) nėra nurodyta, kad 2023 m. vasario 22 d. nutartis būtų įsiteisėjusi.

Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad antstolis savo iniciatyva vykdomojo dokumento taip pat negrąžino. Priešingai, iš antstolio atliekamų veiksmų matyti, kad antstoliui sužinojus apie skolininko gyvenamąją vietą, vykdymo veiksmai yra tęsiami, teikiamos užklausos registrams, prašoma skolininko pateikti duomenis apie turimą turtą. Patvarkyme, kuriuo skolininko skundo netenkino, antstolis nurodė, kad mano esant tikslinga tęsti vykdymo veiksmus.

Šiame kontekste akcentuotina kasacinio teismo formuojama praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

Esant nurodytam įstatyminiam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, konstatuotina, jog išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis, išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis aukščiau nurodytų teisės normų pagrindu, nėra priėmęs išieškojimo negalimumo akto. Skolininkas nėra įvykdęs antstolio įpareigojimo pateikti informaciją apie turimą turtą, o tai, teismo vertinimu, sudaro kliūtis antstoliui konstatuoti, kad išieškojimas nebegali būti vykdomas, kad išieškojimo veiksmai nebetikslingi. Antstolio atliktų ir toliau tęsiamų priverstinio išieškojimo vykdymo veiksmų eiga ir dabartinis etapas neleidžia daryti išvados, kad antstolis jau yra ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui. Taigi, antstoliui manant, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus (šiuo atveju - skolininko turto paiešką), antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso.

Papildomai pasisakytina, kad nors skolininkas nuo 2015 m. birželio 8 d. deklaravo išvykimą į Šveicariją, šiuo metu neturi nekilnojamojo turto Lietuvoje, tačiau tai savaime nereiškia visiško jo ryšių su Lietuva nutraukimo, juolab, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkas turi neuždarytų sąskaitų bankuose, o 2019 m. gegužės 15 d. įsigaliojo pensijų kaupimo sutartis, sudaryta jo vardu. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad skolininkas nebeturi Lietuvoje socialinių ir ekonominių interesų.

Skolininkas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad vykdymo veiksmai Lietuvoje turėtų būti nutraukiami ir tuo pagrindu, kad UAB „Legal Balance“ jau pradėjo išieškojimą Šveicarijoje. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo skolininko teiginiu bei pritaria išieškotojo pozicijai, kad išieškotojo papildomai pasitelktos EOS ikiteisminio išieškojimo priemonės panaudojimas negali būti pripažįstamas kaip oficialiai pradėtas priverstinis vykdymo procesas Šveicarijoje, juolab, kad skolininkas teismui nepateikė duomenų, kad išieškojimas būtų vykdomas Šveicarijos antstolio kontoroje ar kitoje Šveicarijos valstybinėje įstaigoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui ir vykdomosios bylos užbaigimas šioje vykdymo proceso stadijoje neatitiktų proceso ekonomiškumo, tikslingumo, taip pat teisingumo principų, pažeistų vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti antstolio 2023 m. sausio 4 d. patvarkymą Nr. S-23-174-176 bei nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0174/16/01660 ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, atmestinas kaip nepagrįstas.

Į esminius pareiškėjo argumentus atsakyta. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai dėl reikalavimo teisės perleidimo pagrįstumo nėra šios bylos (dėl antstolio veiksmų) nagrinėjimo dalykas, reikalavimo teisės perleidimo sandoris nėra nuginčytas, todėl teismas dėl to papildomai nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0179/23/17128 (buvęs Nr. 0174/16/01660) grąžinti antstoliui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.