Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, e2-314-902/2024

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-03-25
Bylos Nr.: e2-314-902/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-04248-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ingrida Kirsnytė
Atsakovas: J. Š., E. Š., R. P.
Trečiasis asmuo: notarei Daivai Mileškaitei
Advokatai: Darius Sauliūnas, Agnė Litvinaitė, Ignas Žimkus

Kategorijos

3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas

Civilinė byla Nr. e2-314-902/2024Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04248-2023-8Procesinio sprendimo kategorija:3.1.7.11.;3.1.7.6.;3.2.3.1.; 3.2.3.8.;3.2.6.1.;2.5.9.;2.6.1.4.;2.1.2.6.;2.1.2.4.1.1;2.1.2.4.1.2.;

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 25 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant Evelinai Urbonaitei,

dalyvaujant: ieškovo atstovui advokato padėjėjui Ignui Žimkui, advokatui Dariui Sauliūnui,

atsakovei J. Š., atsakovų atstovei advokato padėjėjai Agnei Litvinaitei,

atsakovams E. Š., R. P., tretiesiems asmenims notarei Daivai Mileškaitei, teismo antstoliui Robertui Vasiliauskui nedalyvaujant,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau-UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovams J. Š., E. Š., R. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, notarei Daivai Mileškaitei, antstoliui Robertui Vasiliauskui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1.Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams J. Š., E. Š., R. P., kuriuo teismo prašė pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo R. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą vienašalį sandorį – pareiškimą apie S. P. palikimo atsisakymą; pripažinti negaliojančia (niekine) ab initio atsakovų J. Š. ir E. Š. sudarytą 2017 m. spalio 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį; leisti nukreipti ieškovės UAB Legal Balance naudai iš atsakovo R. P. pagal 2016 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-30935-430/2015 vykdomą išieškojimą į atsakovui R. P. po palikėjos S. P. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą, t.y. 1/2 50,42 kv.m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

2.2024 m. vasario 20 d. ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo ir reikalavimą dėl 2017 m. spalio 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties patikslino, prašė pripažinti negaliojančia (niekine) ab initio atsakovų atsakovų J. Š. ir E. Š. sudarytą 2017 m. spalio 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ta apimtimi, kuria E. Š. buvo padovanotos paveldėjimo teisės į ½ 50,42 kv.m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

3.Ieškinyje ieškovas nurodė, kad antstolio Donato Kisieliaus kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0174/16/01660, pradėta pagal 2016 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-30935-430/2015, vėliau, nuo 2023 m. sausio 12 d. vykdymą perėmė antstolis Robertas Vasiliauskas, tai ieškovas patikslino 2024 m. sausio 11 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo. Pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą ieškovo, kaip kreditoriaus, naudai vykdomas išieškojimas iš atsakovo (skolininko) R. P.. 2023 m. sausio 4 d. ieškovas gavo antstolio Donato Kisieliaus raštą dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-174-181 su priedais (Testamentų registro išrašas, Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, Nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija), kuriame pateikiama informacija, kad R. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsisakė palikimo po savo motinos S. P. mirties J. Š. naudai, kuri visas paveldėjimo teises į turtą 2017 m. spalio 19 d. perleido E. Š.. Iš pateiktos informacijos (Testamentų registro išrašo, Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, Nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija) matyti, kad palikėjai S. P. priklausė butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini).

4.R. P. pagal įstatymą buvo įgijęs teisę į po palikėjos S. P. mirties atsiradusį palikimą, kurį sudarė 1/2 Buto, tačiau jis 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsisakė palikimo J. Š. (R. P. sesers) naudai, kuri sutartimi visas paveldėjimo teises į turtą 2017 m. spalio 19 d. perleido E. Š.. Ieškovo vertinimu, tokie R. P. veiksmai, taip pat vėlesni J. Š. veiksmai pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi, nes R. P. neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, todėl ieškovas reiškia ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo (ab initio) R. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsisakymą priimti palikimą, taip pat sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

5.Nagrinėjamu atveju, ieškovo įsitikinimu, egzistuoja visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo naudai yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš R. P. pagal 2016 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-30935-430/2015. Ši aplinkybė neginčijamai patvirtina, kad ieškovas yra R. P. kreditorius, turintis neabejotiną ir galiojantį reikalavimą, o taip pat tai, kad šis reikalavimas yra atsiradęs gerokai anksčiau, nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris. Antstolio 2023 m. sausio 4 d. raštas dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-174-181 patvirtina, kad atsakovo skola neišieškota, antstolio nurodytas įsiskolinimo likutis vykdomojoje byloje informacijos pateikimo datai sudarė 7055,44 Eur sumą: 5163,07 Eur skola ir 1862,37 Eur paskaičiuotos palūkanos. Taipogi antstolis nustatė, kad R. P. negauna jokių pajamų, jo vardu nėra registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą ir užtektų padengti skolą, jo vardu atidarytose banko sąskaitose taipogi nėra piniginių lėšų. R. P. atžvilgiu yra vykdomos dar 2 vykdomosios bylos, kurių bendra išieškotina suma sudaro virš 37000 Eur. Taigi, R. P. finansinė padėtis yra itin prasta ir jo atsisakymas palikimo ją sąmoningai toliau blogina.

6.Ieškovo vertinimu, ginčijamas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, interesus, nes sudarydamas tokį sandorį, R. P. iš esmės apsunkino ieškovo galimybes atgauti skolą, sumažino savo turtą ir taip sukėlė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Būdamas sąžiningu ir žinodamas apie didelės vertės jo piniginių prievolių kitiems asmenims egzistavimą, atsakovas turėjo stengtis priimti palikimą ir iš gauto turto bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo atveju, atsakovas ieškovo atžvilgiu nebuvo sąžiningas.

7.Ieškovas yra įsitikinęs, kad nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino ieškiniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti, nes ieškovas apie ginčijamą sandorį (sudarytas 2017 m. rugpjūčio 7 d.) sužinojo tik 2023 m. sausio 4 d. antstolio D. Kisieliaus 2023 m. sausio 4 d. raštu.

8.Pabrėžė, kad atsakovė J. Š., sudarydama ginčo sutartį, kuria perleido paveldėjimo teises į turtą atsakovui E. Š., susijusiam giminystės ryšiais, iš esmės veikė R. P. naudai, nes toliau sudarė jam palankų sandorį, pati iš jo neturėdama jokios naudos. Tokiais veiksmais J. Š. dar labiau apsunkino ieškovo galimybes gauti iš R. P. reikalavimo įvykdymą. J. Š., žinodama arba turėdama žinoti, kad ginčo sutartį sudaro nesąžiningai, tuo pačiu pakenkė ir siekė pakenkti teisėtiems R. P. kreditoriaus (arba ieškovo) interesams. Atsakovė J. Š. minėtos sutarties sudaryti neprivalėjo, ji savanoriškai neatlygintinai perleido paveldėjimo teises.

9.Ieškovas nurodė, jog sandoriai, kurie ne tik pažeidžia imperatyvias teisės normas (CK 6.66 straipsnis), bet taip pat kuriuose nustatoma, jog yra pažeistas CK 1.5 straipsnis, yra negaliojantys. Ieškovas ginčo sutartį laiko niekiniu ir negaliojančiu sandoriu pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, taip pat pažeidžiančią teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, prieštaraujančią geros moralės principui.

10. R. P. tenkantį palikimą sudarantis turtas yra perėjęs atsakovui E. Š., todėl ieškovas mano, kad pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, yra visos sąlygos taikyti Kasacinio teismo nurodytas pasekmes, t. y. leisti nukreipti ieškovo naudai iš R. P. pagal 2016 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-30935-430/2015 vykdomą išieškojimą į jam po palikėjos S. P. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą.

11.Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė patikslintame ieškinyje, pareiškime dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo nurodytus patikslintus ieškinio reikalavimus minėtuose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, prašė juos patenkinti ir iš atsakovų jo naudai priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog atsakovas R. P. lizingo būdu buvo įsigijęs automobilį ir mokėjo įmokas už jį, maždaug 2014 m. birželio mėnesį užsitęsė įmokų mokėjimas, todėl lizingo bendrovė jam išsiuntė pretenziją, reikalaudama sumokėti skolą iki 2014 m. liepos 14 d. Į bylą pateikti įrodymai rodo, jog atsakovas R. P. gydėsi ligoninėje (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Lizingo bendrovė neturėjo duomenų apie atsakovo išvykimą iš Lietuvos ir laikė, jog jis tuo metu gyveno Lietuvoje, kur bendrovei žinomu adresu jam ir buvo išsiųsta pretenziją dėl skolos grąžinimo. Lizingo sutarties 5.2 punktas nustatė atsakovo pareigas – per 5 dienas bendrovei pranešti apie gyvenamosios vietos adreso pakeitimą, tačiau atsakovas to nepadarė ir taip pažeidė sutartį. Ieškovo atstovo vertinimu, bendrovė pretenziją atsakovui išsiuntė teisingu jo žinomu adresu Lietuvoje, nes ten anksčiau atsakovui buvo siunčiami kiti su sutarties vykdymu susiję dokumentai. Tokiu būdu, tai, kad atsakovas gulėjo ligoninėje (duomenys neskelbtini) aukščiau nurodytu laikotarpiu, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. 2014 m. spalio 14 d. atsakovui lizingo bendrovė atsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir atsakovas iš dalies įvykdė minėtą pranešimą, bendrovei grąžino automobilį. Ieškovo atstovo įsitikinimu, tuo metu atsakovui taipogi turėjo būti žinoma ir apie skolos susidarymą. Bendrovei pardavus automobilį, buvo nustatyta jo vertė, paskaičiuotas lizingo bendrovei nuostolis 4434,58 Eur. Atsakovui apie tai buvo pranešta, bet atsakovas susidariusio nuostolio lizingo bendrovei neatlygino, todėl bendrovė kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo. Pažymėjo, jog atsakovo atžvilgiu buvo taikytos ir laikinosios apsaugos priemonės, įskaitant turto areštą atsakovo banko sąskaitai. Šią teismo nutartį vykdė teismo antstolis, todėl ieškovo atstovas neturi abejonių, jog tokiu būdu, atsakovui tapo žinoma apie turto areštą jo sąskaitai Swedbanke. Be to, apie teisme nagrinėtą bylą dėl skolos, nuostolio priteisimo, atsakovui buvo paskelbta viešai, per www.teismai.lt portalą. Tokiu būdu, teismo sprendimas už akių įsiteisėjo 2015 m. spalio mėnesį ir buvo perduotas vykdyti priverstinai, to pasekoje teismo antstolis taikė areštą pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą. Ieškovo atstovas yra įsitikinęs, kad atsakovas R. P. paveldėjimo į butą atsisakė dėl tos priežasties, jog butas buvo vertingas turtas, ir apie tai ieškovas sužinojo tik 2023 m. sausio 4 d., gavęs antstolio raštą. Atsakovui R. P. atsisakius palikimo, nebeliko turto, į kurį galėtų būti nukreiptas įsiskolinimo išieškojimas. Kreditoriaus teisės buvo pažeistos kitaip. Skolininko nemokumo, ginčijant sandorį actio Pauliana pagrindu, nėra būtinybės įrodyti tam, kad būtų konstatuotas kreditoriaus teisių pažeidimas. Šiuo atveju, atsakovas suvokė, jog jeigu priims palikimą, jam tenkanti ½ buto dalis bus areštuota dėl įsiskolinimo kreditoriui. Atsakovas R. P. sąmoningai sudarė sandorį dėl palikimo atsisakymo. Jis išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kuri nėra Europos Sąjungos valstybė, dėl ko vykdyti atsakovo atžvilgiu Lietuvoje priimtą teismo sprendimą yra žymiai sudėtingiau ir brangiau. Taip atsakovas piktnaudžiauja situacija, būdamas kitoje jurisdikcijoje, yra perkėlęs visą savo turtą į (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, jog teismo antstoliui R. P. neteikė jokios informacijos apie jo turimą turtą, gaunamas pajamas. Pagal antstolio nustatytas aplinkybes šio asmens turtinė padėtis yra labai bloga, jis atsisakydamas palikimo dar labiau pablogino savo turtinę padėtį. Ieškovas mano, kad atsisakydamas palikimo, R. P. taip apsunkino ieškovo galimybę atgauti skolą, sumažino turtą, sukėlė grėsmę nevykdyti įsipareigojimų, teismo sprendimo, pablogino kreditoriaus situaciją. Atsakovo R. P. vienašalis sandoris dėl palikimo atsisakymo yra nesąžiningas ieškovo atžvilgiu, o kitų asmenų (ne)sąžiningumo šiuo atveju nereikia įrodinėti. Ginčo sandorio atsakovas R. P. neprivalėjo sudaryti, juo labiau, kai toks sandoris yra neatlygintinis. Atstovas taipogi atkreipė dėmesį į tai, jog J. Š. įgijusi paveldėjimo teises, jas dovanojo kitam atsakovui, veikė nesąžiningai, nes ,,šeimos viduje“ perdavė turtines teises į ½ buto, apsunkindama ieškovo galimybę išsiieškoti atsakovo R. P. skolą. Ji tokios, neatlygintinos sutarties sudaryti taipogi neprivalėjo.

Atsiliepimas

12.Atsakovai patikslintame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Prašė patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, prašė taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimams pripažinti sandorius negaliojančiais ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašė skirti ieškovui 5000 Eur baudą už akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos įpareigojant sumokėti atsakovams.

Žemesnės instancijos teismas

13.Nurodė, jog atsakovams E. Š. ir J. Š. nėra aišku, kokiu pagrindu jiems yra reiškiamas šis ieškinys, kadangi jie nėra ieškovo skolininkai ir niekaip nėra susiję su juo. Į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovai turi atsakyti solidariai ar būtų veikę kartu, ar kad atsakovai būtų žinoję apie R. P. atžvilgiu vykdomus išieškojimus.

14.Ieškovas be jokio teisinio pagrindo ginčija sandorį, kuriuo 2017 m. spalio 19 d. J. Š. perleido paveldėjimo teises į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). J. Š. paveldėjo ½ buto, tačiau ieškovas ginčija visą sandorį, nors ji nėra ir niekada nebuvo ieškovo skolininke.

15.Atsakovas R. P. (duomenys neskelbtini) deklaravo išvykimą iš Lietuvos ir nuo tada nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), į Lietuvą praktiškai negrįžta, todėl mirus mamai, 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsisakė paveldėjimo savo sesers J. Š. naudai. Nei apie pradėtą bylą, nei apie priimtą sprendimą už akių, ar pradėtą vykdomąją bylą atsakovas R. P. nebuvo informuotas iki pat 2022 m. lapkričio 30 d. Todėl 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsisakydamas paveldėjimo teisės, jis nežinojo, jog turi kreditorinių įsipareigojimų.

16.Taip pat nurodė, jog tarp pridėtų dokumentų nėra įrodymų, kad UAB ,,Legal Balance“ iš tiesų perėmė pradinio išieškotojo teises ir pareigas. Pridėta tik bendro pobūdžio reikalavimo perleidimo sutartis, iš jos nėra aišku, kokias teises ir kokio asmens skolos išieškojimą perėmė minėta bendrovė. Reikalavimo perleidimo sutartis atsakovui R. P. nebuvo įteikta. Iš antstolio siųstų dokumentų matyti, kad pranešimas apie reikalavimo perleidimą buvo siųstas adresu: (duomenys neskelbtini), nors atsakovas (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Todėl daro išvadą, jog atsakovas nebuvo tinkamai supažindintas su reikalavimo perleidimo sutartimi, todėl antstolis negalėjo pakeisti pradinio išieškotojo į UAB ,,Legal Balance“.

17.Atsakovas R. P. nesutinka, kad jam nepriėmus palikimo, yra pažeidžiami ieškovo interesai, kadangi nėra galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo paveldėtą turtą, nes atsakovas neturi kito turto, kuris realiai galėtų būti realizuotas. Atsakovo įsitikinimu, išieškojimas vykdytinas (duomenys neskelbtini), kur atsakovas pagal išgales galės atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas turi turto, piniginių lėšų (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena. Atsižvelgiant į tai, jog su Lietuva atsakovo nebesieja jokie ryšiai, o sesuo J. Š. rūpinosi jų mama, todėl jis ir atsisakė paveldėjimo pagal įstatymą sesers naudai. Be to, apie išieškojimą atsakovas sužinojo tik 2022 m. lapkričio 30 d., o paveldėjimo atsisakymas įvyko 2017 m. rugpjūčio 7 d. Atsakovas iš viso nežinojo apie iškeltą vykdomąją bylą, nes dokumentai jam buvo siunčiami adresu, kuriuo jis nuo 2015 metų negyveno. Atsisakydamas paveldėjimo, atsakovas netgi nežinojo apie minėtą vykdomąją bylą, todėl ieškovo teisės ir interesai negalėjo būti pažeisti.

18.Atsakovas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju sprendimą atsisakyti paveldėjimo nulėmė faktinės, gyvenimiškos aplinkybės. Jis tuo metu Lietuvoje nebegyveno, į Lietuvą grįžti neketino, jam nebuvo reikalingas Lietuvoje esantis turtas. A. J. Š. bei E. Š. iki mirties rūpinosi velione, prižiūrėjo jai nuosavybės teise priklausantį turtą, mokėjo komunalinius mokesčius, todėl jie susitarė, kad atsakovas R. P. atsisakys paveldėjimo sesers naudai. Pažymėjo, kad velionė turėjo nedarbingumo ir neįgalumo grupę, jai buvo nustatyta globa, nuo 2015 metų jai reikėjo nuolatinės priežiūros ir pagalbos, todėl atsakovė su šeima atsikraustė į velionės butą. Atsakovė padarė butui kapitalinį remontą savo asmeninėmis lėšomis. Remontas buvo reikalingas ir dėl velionės pasikeitusių poreikių, negalėjimo pasirūpinti savimi. Atsakovė ir šiuo metu gyvena tame bute. E. Š. (sūnui) atsakovė J. Š. perleido 2017 m. spalio 19 d. paveldėjimo teises dėl vidinių susitarimų, pagal velionės norą. Ankstesni susitarimai lėmė atsakovo R. P. paveldėjimo teisės atsisakymą, todėl atsakovai laiko, kad ginčijamas sandoris šalims buvo privalomas. Šiuo atveju atsakovė veikė sąžiningai. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų nesąžiningumą ir sandorio prieštaravimą gerai moralei.

19.Atsakovai nesutinka, kas ieškovas apie ginčo sandorį sužinojo tik 2023 m. sausio 4 d., kai gavo iš antstolio Dariaus Kisieliaus raštą, nes pradinis kreditorius šią informaciją galėjo ir turėjo sužinoti nuo atsisakymo datos – 2017 m. rugpjūčio 7 d., tuo metu jis (pradinis kreditorius) galėjo įvertinti ir paveldėjimo atsisakymo reikšmę savo interesų atsakovo atžvilgiu pažeidimo aspektu. Tokiu būdu, ieškovas, perėmęs reikalavimo teisę ir pradinio kreditoriaus, įgijo jo teises ir pareigas. Kreditorius ir teismo antstolis turėjo būti aktyvūs procese. Tačiau praėjus 5 metams, nurodė, jog tik dabar sužinojo apie ginčo sandorį, nors informacija apie minėtą sandorį viešai prieinama ir bet kada galėjo būti patikrinta. Atsakovai mano, kad ieškovas apie ginčijamą sandorį buvo informuotas ir turėjo žinoti jau nuo 2022 m. vasario 14 d. Todėl ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Žemesnės instancijos teismas

20.Ieškovas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, nes jis dar 2023 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pareiškęs praktiškai identišką ieškinį atsakovui R. P., tuomet trečiaisiais asmenimis į civilinę bylą Nr. e2-4582-807/2023 buvo įtraukti J. Š. ir E. Š.. 2023 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi pripažino, jog ieškovas ieškinį turėtų reikšti (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovas R. P. yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos ir nuo 2015 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovų E. Š. ir J. Š. vertinimu, jie į šią civilinę bylą įtraukti nepagrįstai, tik tam, kad ieškovas neprivalėtų kreiptis su ieškiniu pagal atsakovo R. P. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra pradėjęs išieškojimą (duomenys neskelbtini), bet ieškinį reiškia Lietuvoje, žinodamas, kad atsakovui nebus įteikti dokumentai. Todėl ieškinys, pareikštas šioje civilinėje byloje, šių atsakovų atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas, arba paliktinas nenagrinėtu kaip neteismingas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, o ieškovui skirtina bauda pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 95 straipsnio 2 dalį.

Atsiliepimas

21.Teismo posėdyje atsakovų atstovė palaikė patikslintame atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, kitu atveju, prašė taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimams pripažinti sandorius negaliojančiais ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė skirti ieškovui 5000 Eur baudą už akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos įpareigojant sumokėti atsakovams. Atstovė papildomai teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas R. P. apie įsiskolinimą ir dėl to pradėtą teisminį procesą 2015 metais nežinojo, jam dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, tik 2022 metais iš antstolio Donato Kisieliaus sužinojo apie jo atžvilgiu vykdomą skolos išieškojimą. Tuo tarpu, kreditorius žinojo apie R. P. išvykimą į (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė į CPK 782 straipsnio reikalavimus ir nenustatė, jog civilinė byla Lietuvos teismams nebuvo teisminga, taipogi neatsižvelgė, jog atsakovas vartotojas. Mano, jog tokiu būdu, ginčijant vienašalį sandorį dėl palikimo atsisakymo, J. Š. ir E. Š. nėra tinkami atsakovai šioje byloje ir jų atžvilgiu pareikštas ieškinys turi būti atmestas. Be to, jau buvo pareikštas analogiškas ieškinys Vilniaus teismui ir teismas ieškovui nurodė kreiptis į (duomenys neskelbtini). Mano, jog tokiu būdu, ieškovas piktnaudžiauja savo teise, papildomai atsakovais ieškinyje nurodydamas J. Š. ir E. Š.. Atstovė nesutinka, kad R. P. yra nemokus, nors jis Lietuvoje neturi turto. Jis Lietuvoje negyvena nuo 2011 metų ir nebeturi su ja sąsajų. R. P. skolą sutinka sumokėti ieškovui tik tuo atveju, jeigu jis kreipsis dėl skolos išieškojimo (duomenys neskelbtini).

22.Atsakovė J. Š. teismo posėdyje sutiko su jos atstovės teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis, argumentais. Paaiškino, kad ji visą gyvenimą prižiūrėjo savo sergančią motiną, jos brolis dirbo užsienio kompanijose ne tik nuo 2012 metų, bet ir tada, kai gyveno Lietuvoje. Lietuvoje jis mažai būdavo. Į (duomenys neskelbtini) brolis išvyko, kai gavo darbo pasiūlymą. Tik praeitais metais ji sužinojo apie brolio skolą Lietuvoje. Sudarydama ginčo sandorį, ji nežinojo apie brolio skolas, su niekuo dėl to nesitarė. Ji sūnui padovanojo paveldėtas teises, nes močiutė jį augino ir taip pageidavo, niekas jos (atsakovės) nevertė šių teisių padovanoti.

23.Atsakovai E. Š. ir R. P. teismo posėdyje nedalyvavo, jų interesus atstovavo advokato padėjėja Agnė Litvinaitė.

24.Trečiasis asmuo notarė Daiva Mileškaitė teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

25.Trečiasis asmuo antstolis Robertas Vasiliauskas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas

Žemesnės instancijos teismas

26. Byloje kartu su ieškiniu pateiktais dokumentais neginčijamai nustatyta, kad antstolio Donato Kisieliaus kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0174/16/01660 pagal 2016 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-30935-430/2015, nuo 2023 m. sausio 12 d. vykdymą perėmė antstolis Robertas Vasiliauskas. Pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą ieškovo, perėmusio pradinio kreditoriaus UAB ,,Swedbank lizingas“, naudai vykdomas išieškojimas iš atsakovo (arba skolininko) R. P.. 2023 m. sausio 4 d. ieškovas gavo antstolio Donato Kisieliaus raštą dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-174-181 su priedais (Testamentų registro išrašas, Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, Nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija), kuriame buvo pateikta informacija, kad R. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsisakė palikimo po savo motinos S. P. mirties J. Š. naudai, ir ji visas paveldėjimo teises į turtą 2017 m. spalio 19 d. perleido E. Š.. Iš pateiktos informacijos (Testamentų registro išrašo, Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, Nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija) matyti, kad palikėjai S. P. priklausė butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, R. P. pagal įstatymą buvo įgijęs teisę į po palikėjos S. P. mirties atsiradusį palikimą, kurį sudarė ½ minėto buto, bet jis 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsisakė palikimo J. Š. (jo sesers) naudai, kuri sutartimi visas paveldėjimo teises į turtą 2017 m. spalio 19 d. perleido E. Š..

27.Ieškovo įsitikinimu, tiek skolininko R. P. veiksmai, taip pat tolesni J. Š. veiksmai pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi, todėl ieškovas pareiškė šį ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo (ab initio) skolininko R. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsisakymą priimti palikimą, taip pat sutartį.

28.Atsakovai su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovams E. Š. ir J. Š. nėra aišku, kokiu pagrindu jiems yra pareikštas ieškinys, nes jie nėra ieškovo skolininkai ir apie R. P. atžvilgiu vykdomus skolos išieškojimus nieko nežinojo, jie nėra susiję su ieškovu. Atsakovas R. P. dar 2015 m. birželio 7 d. deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos ir nuo tada nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), todėl mirus motinai, 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsisakė paveldėjimo savo sesers naudai. Nei apie pradėtą bylą, nei apie priimtą sprendimą už akių, nei apie pradėtą vykdomąją bylą R. P. nebuvo informuotas iki pat 2022 m. lapkričio 30 d., todėl 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsisakydamas paveldėjimo teisės, jis nežinojo, jog turi kažkokių kreditorių. Mano, kad ieškovas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, kadangi dar 2023 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pareiškęs praktiškai identišką ieškinį atsakovui R. P., tuomet trečiaisiais asmenimis į civilinę bylą Nr. e2-4582-807/2023 buvo įtraukti J. Š. ir E. Š.. Taip pat atsakovai nesutinka, kad egzistuoja CK 6.66 straipsnyje numatytos Actio Pauliana sąlygos, ginčijant sandorius.

Dėl teismingumo, ieškovo teisių

29.Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis).

30.Šiuo atveju, ieškovo UAB ,,Legal Balance“ ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra pareikštas trims atsakovams: J. Š., E. Š., R. P., kurių vieno – J. Š. gyvenamoji vieta ieškinyje buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu jai ir buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai), tokį gyvenamosios vietos adresą ji nurodė ir 2023 m. gruodžio 20 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį. Minėtame ieškinyje reikalavimai suformuluoti visų trijų atsakovų atžvilgiu, ginčijant jų sudarytus sandorius: dėl palikimo atsisakymo ir dėl paveldėjimo teisių dovanojimo, ginčo turto – buto vieta – (duomenys neskelbtini), skolos išieškojimas pradėtas vykdyti ir vykdomas Lietuvoje, priverstine tvarka per teismo antstolį, todėl negalima manyti, kad J. Š., E. Š. ir R. P. nepagrįstai buvo įtraukti į bylą atsakovais ir kad ieškinys ieškovo UAB ,,Legal Balance“ pasirinkimu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pagal atsakovės J. Š. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) buvo pareikštas pažeidžiant teismingumo, įskaitant tarptautinį, taisykles.

31.Taip pat teismas nesutinka su atsakovų pozicija, kad ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, nes dar 2023 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pareiškęs, praktiškai identišką“ ieškinį atsakovui R. P. (tuomet trečiaisiais asmenimis į civilinę bylą Nr. e2-4582-807/2023 buvo įtraukti J. Š. ir E. Š.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nagrinėjamu atveju, ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais civilinėje byloje Nr. e2-314-902/2024 (ankstesnis bylos numeris e2-10751-902/2023) ieškovas Panevėžio rūmams pareiškė atsakovų J. Š. ir E. Š. atžvilgiu suformulavęs papildomą (naują) ieškinio reikalavimą dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nei šis ieškinio reikalavimas, nei reikalavimas dėl paveldėjimo atsisakymo nuginčijimo teismo nebuvo anksčiau išnagrinėtas kitoje byloje ir dėl to nebuvo priimtas sprendimas dėl ieškinio patenkinimo ar atmetimo, todėl negalima manyti, kad ieškovas pakartotinai pareiškė tapatų ieškinį ir kad jis kaip tai piktnaudžiauja savo, kaip ieškovo, teisėmis. Prašymas dėl baudos ieškovui skyrimo pagal CPK 95 straipsnį už ,,akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį“ ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Dėl actio Pauliana sąlygų

32.CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tam, kad būtų galima pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, būtina nustatyti visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

33.Kaip matyti, viena iš tokių būtinų sąlygų yra ta, jog ginčo sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

34.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę.

Žemesnės instancijos teismas

35.Nagrinėjamu atveju, teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad R. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d., atsisakydamas palikimo J. Š. naudai (ji visas paveldėjimo teises į turtą sutartimi perleido E. Š.), taip pažeidė ieškovo teises, nes Lietuvoje R. P. neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Jis Lietuvoje nedirba, registruotino turto neturi, areštuotose banko sąskaitose piniginių lėšų nėra. Antstolio informacinės sistemos AIS duomenimis skolininko atžvilgiu yra vykdomos dar dvi vykdomosios bylos, kuriose bendra išieškotina suma sudaro virš 37000 Eur. Tai konstatavo antstolis Donatas Kisielius 2023 m. sausio 4 d. rašte Dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-174-181, ieškovo teismui pateiktame kartu su ieškiniu. Be kita ko, minėtu raštu antstolis taipogi konstatavo, jog jam ,,tęsiant vykdymo veiksmus ir peržiūrėjus Testamento registro išrašą nustatyta, kad skolininkas R. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsisakė palikimo po savo motinos S. P. mirties (mirė 2017 m. liepos 26 d.), ir tokiu būdu pablogino savo turtinę padėtį, apsunkino/padarė neįmanomą išieškojimą pagal antstoliui vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą c/b Nr, e2-30935-430/2015“.

36.Šiuo gi atveju, įsiskolinimo išieškojimas iš R. P. priverstine tvarka – per teismo antstolį buvo pradėtas Lietuvoje, šis skolos išieškojimas CPK nustatyta tvarka nebuvo užginčytas ir tęsiasi iki šiol, todėl teismo vertinimu, turi būti taikomos visos, galimos CPK, CK, kituose įstatymuose numatytos priemonės skolai iš R. P. išieškoti Lietuvoje.

37.Šioje situacijoje teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. P., kaip skolininkas, skolos išieškojimą vykdančiam teismo antstoliui Robertui Vasiliauskui (anksčiau antstoliui Donatui Kisieliui) iki šiol nepateikė duomenų apie turtinę padėtį (duomenys neskelbtini), todėl skolos išieškojimas Lietuvoje užsitęsė ir tapo nebeįmanomu. Ta aplinkybė, jog R. P. dirba ir gauna užmokestį (duomenys neskelbtini), ką patvirtina atstovės teismui pateiktos jo darbo užmokesčio deklaracijos, savaime nerodo, jog yra objektyvi galimybė iš šių pajamų išieškoti skolą ieškovo naudai, nes kaip jau teismas aukščiau nurodė, šių duomenų skolininkas teismo antstoliui, kuris išieškojimą vykdo Lietuvoje, nepateikė, nenurodė banko sąskaitos, į kurią jis gauna minėtas pajamas, duomenų, todėl objektyviai neįmanoma nustatyti, ar tos lėšos nėra areštuotos, ar netaikomi kiti nustatyti apribojimai disponuojant šiomis lėšomis, nėra duomenų apie kitą atsakovo vertingą (duomenys neskelbtini) turimą (registruotiną) turtą, atsakovo vykdytinus kitus įsipareigojimus kitoje valstybėje. Sutiktina su ieškovu, jog ieškovas, kaip kreditorius, turi teisę spręsti, ar jam yra ekonomiška pradėti skolos išieškojimą kitoje valstybėje, ar tai padaryti yra paprasčiausiai neekonomiška dėl patiriamų didelių finansinių išlaidų, atsižvelgiant į skolos dydį. Nagrinėjamu atveju, ieškovui pradėjus R. P. skolos išieškojimą (duomenys neskelbtini) (ne ES valstybėje), jeigu toks išieškojimas ten yra objektyviai įmanomas, jis patirs papildomas išlaidas samdant advokatą, darant reikiamų skolos išieškojimui dokumentų vertimus į užsienio kalbą, patirs kitus nepatogumus. Juo labiau, kai teismas aukščiau nustatė, atsakovo pateikti teismui duomenys nėra pakankami konstatuoti gerą turtinę atsakovo padėtį (duomenys neskelbtini) ir kartu objektyvią galimybę skolą išieškoti iš ten esančio atsakovo turto. Todėl teismas konstatuoja, jog atsakovui R. P. nepriėmus palikimo, buvo pažeisti kreditoriaus turtiniai interesai atgauti skolą pagal 2016 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-30935-430/2015, nes kito turto, kuris realiai galėtų būti realizuojamas, atsakovas neturi ir tokio turto neturėjo, kreditoriui pradėjus skolos išieškojimą Lietuvoje priverstine tvarka.

38.Nesutiktina su atsakovų išsakytomis abejonėmis, jog UAB ,,Legal Balance“ iš tiesų (ne)perėmė pradinio išieškotojo teises. 2024 m. sausio 11 d. ieškovo atstovas pateikė teismui papildomus duomenis apie tai, kad ieškovas pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo siuntė pradinio kreditoriaus UAB ,,Swedbank lizingas“ pateiktu adresu Lietuvoje, kadangi kitas skolininko adresas ieškovui tuo metu nebuvo žinomas. 2022 m. liepos 14 d. ieškovas išsiuntė atsakovui R. P. pretenziją adresu (duomenys neskelbtini), kadangi minėtas adresas buvo nustatytas patikrinus antstolių informacinės sistemos duomenis, kai šalis vykdomojoje byloje buvo pakeista ir ieškovas gavo prieigą prie antstolių informacinės sistemos duomenų, tačiau siunta ieškovui grąžinta su neįteikimo žyma. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog atsakovas R. P. buvo reikalavęs nutraukti jo atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą Nr. 0174/16/01660, tačiau 2023 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas ir 2023 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi atsakovo R. P. skundą atmetė. Atsakovas R. P. bandė ginčyti, kad nebuvo įrodymo, jog ieškovas iš tiesų perėmė pradinio išieškotojo teises ir pareigas, tačiau visus atsakovo R. P. argumentus teismai atmetė kaip nepagrįstus. Visa tai rodo, jog nėra pagrindo manyti, jog UAB ,,Legal Balance“ neperėmė pradinio išieškotojo teisių.

39.Teismas nesutinka su atsakovo R. P. teiginiu, jog apie išieškojimą, jis sužinojo tik 2022 m. lapkričio 30 d. (jam dokumentai buvo siunčiami adresu, kuriame jis negyveno nuo 2015 metų), o paveldėjimo atsisakymas įvyko kur kas anksčiau, 2017 m. rugpjūčio 7 d., t.y. paveldėjimo atsisakymo metu jam nebuvo žinoma apie pradėtą vykdomąją bylą ir tokiu atveju, atsakovo įsitikinimu, ieškovo teisės ir interesai niekaip negalėjo būti pažeisti. Šiuo gi atveju, teismo vertinimu, atsakovas Lizingo sutartyje numatyta tvarka, per 5 dienas (sutarties 5.2 punktas) Lizingo bendrovės neinformavo apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą ir taip jis pažeidė sutarties sąlygas, todėl dokumentus, susijusius su Lizingo sutarties (ne)vykdymu, kreditorius pagrįstai siuntė atsakovui R. P. sutartyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), taip pat vėlesnius, susijusius su skolos išieškojimu priverstine tvarka. Teismas laiko, jog atsakovas R. P. tokiu būdu, privalėjo žinoti apie skolos susidarymą ir jos išieškojimą. Ieškovo atstovas teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. kovo 8 d. 13.00 val., nurodė, jog 2014 m. spalio 14 d. atsakovui lizingo bendrovė atsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir atsakovas iš dalies įvykdė minėtą pranešimą, bendrovei grąžino automobilį. Šios aplinkybės nepaneigė atsakovo atstovė, todėl teismas mano, jog tuo metu atsakovui turėjo būti žinoma apie skolos susidarymą (arba netinkamą Lizingo sutarties vykdymą), nes jis įvykdė Lizingo bendrovės nurodymą dėl automobilio grąžinimo, atsakovui pažeidus Lizingo sutartį.

40.Atsakovai, atsiliepdami į ieškinį, nurodė, jog R. P. atsisakė paveldėjimo teisės, ankstesnių susitarimų sąlygotas, dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, todėl ginčijamas sandoris šalims buvo privalomas. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Tai, kad atsakovas R. P. tuo metu Lietuvoje nebegyveno ir į Lietuvą nebeketino sugrįžti gyventi, savaime nesuteikia pagrindo manyti, kad bet kuriuo atveju jis turėjo atsisakyti jam priklausančios palikimo dalies, nes paveldėtiną turtą sudarė didelės vertės (vertingas) nekilnojamas turtas, kurį būtų buvę galima išnuomoti, parduoti ir taip gauti papildomų pajamų, kurias būtų galima skirti kreditoriniams įsipareigojimams įvykdyti. Tai, kad atsakovai J. Š. ir E. Š. iki pat mirties rūpinosi velione, prižiūrėjo jai nuosavybės teise priklausantį turtą, mokėjo mokesčius, taip pat nesuteikia teisinio pagrindo manyti, jog atsakovas R. P. turėjo atsisakyti paveldėjimo sesers naudai, nes teismui nebuvo pateikti jokie atsakovų ir velionės rašytiniai susitarimai dėl ginčo turto disponavimo, nuosavybės teisės perėjimo po velionės mirties. Tai, jog atsakovė J. Š. padarė butui kapitalinį remontą, tame bute apsigyveno ir jame iki šiol gyvena, taipogi neleidžia konstatuoti atsakovo R. P. pareigos atsisakyti palikimo, ir juo labiau, kai pati atsakovė savo paveldėjimo teises perleido kitam atsakovui, jos sūnui.

41.Teismo įsitikinimu, byloje surinkti duomenys yra pakankami konstatuoti atsakovo R. P., kaip skolininko, nesąžiningumą atsisakant ginčo palikimo. R. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsisakė palikimo po palikėjos S. P. mirties, neabejotinai dėl aukščiau teismo išdėstytų argumentų (kreditorius jam siuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir atsakovas iš dalies įvykdė minėtą pranešimą, bendrovei grąžindamas automobilį) žinodamas ir turėdamas žinoti, kad turi įsiskolinimą pradiniam kreditoriui UAB ,,Swedbank lizingas“, atsakovas buvo informuotas tiek apie vykdomojo rašto išdavimą (išduotas 2016 m. liepos 7 d.), tiek apie pradėtą vykdyti priverstinai skolos išieškojimą, tolesnius vykdymo veiksmus, kaip minėta, dokumentus jam siunčiant jo paties Lizingo sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jis atsisakė palikimo vietoje to, kad atsiskaitytų su UAB ,,Swedbank lizingas“, vėliau jo teisių perėmėju – UAB ,,Legal Balance“. Jis suvokė, kad tokiu būdu bus apsunkintas skolos išieškojimas priverstine tvarka, nes jokio kito vertingo turto, pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, R. P. Lietuvoje neturėjo. Taipogi vengė geranoriškai atsiskaityti su ieškovu (ankstesniu kreditoriumi). Tokiu būdu, R. P. kreditoriaus atžvilgiu veikė nesąžiningai. Atsakovas palikimo atsisakė, t.y. sudarė vienašalį neatlygintiną sandorį, todėl trečiųjų asmenų nesąžiningumo pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį ginčijant minėtą sandorį, ieškovui nebuvo būtinybės įrodinėti.

Dėl senaties termino skaičiavimo

42.CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

43.Ieškovas šioje byloje įrodinėja, kad apie ginčijamą paveldėjimo atsisakymą (sudarytas 2017 m. rugpjūčio 7 d.) jis buvo informuotas 2023 m. sausio 4 d. antstolio Donato Kisieliaus 2023 m. sausio 4 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-174-181, todėl yra įsitikinęs, jog nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti.

44.Teismas, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, šalių pasisakymus, konstatuoja, jog ieškovas, 2023 m. spalio 27 d. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais laiku, nepažeisdamas vienerių metų ieškinio senaties termino, kadangi apie ginčo sandorį jis sužinojo tik 2023 m. sausio 4 d., gavęs iš antstolio 2023 m. sausio 4 d. raštą dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-174-181. Nėra pagrindo manyti, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą.

45.Atsakovo įsitikinimu, pradinis kreditorius šią informaciją galėjo ir būdamas apdairus, turėjo sužinoti nuo palikimo atsisakymo datos 2017 m. rugpjūčio 7 d., o ieškovas, perėmęs pradinio kreditoriaus teises ir pareigas, negali dabar teigti, jog tik dabar sužinojo apie ginčo sandorį, nes informacija apie ginčijamą sandorį yra viešai prieinama ir bet kada anksčiau galėjo būti patikrinta.

46.Šioje situacijoje teismo vertinimu, yra svarbu nustatyti, kada ieškovas iš pradinio kreditoriaus perėmė jo teises ir pareigas ir kada objektyviai ieškovas turėjo galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu.

47.Ieškovo atstovas 2024 m. sausio 11 d. kartu su papildomai pateikta teismui medžiaga pateikė 2022 m. vasario 15 d. patvarkymą Nr. S-22-174-2654 dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, iš kurio matyti, jog antstolis Donatas Kisielius pagal ieškovo prašymą, susipažinęs su 2021 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01660 pradinį išieškotoją UAB ,,Swedbank lizingas“ nauju išieškotoju UAB ,,Legal Balance“. Minėtame patvarkyme nurodyta, jog šis antstolio procesinis dokumentas galėjo būti apskųstas CPK nustatyta tvarka, dėl antstolio procesinių veiksmų galėjo būti paduotas skundas per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, minėtą patvarkymą antstolis skolininkui R. P. išsiuntė į (duomenys neskelbtini) jo žinomu adresu. Ieškovo pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. priimta nutartis rodo, jog skolininkas buvo pateikęs teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašydamas panaikinti antstolio 2023 m. sausio 4 d. patvarkymą Nr. S-23-174-176 bei nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0174/16/01660, kartu ginčijo reikalavimo teisės perleidimą, teismo prašė įvertinti, ar UAB „Legal Balance“ iš tiesų perėmė pradinio išieškotojo teises ir pareigas. Šis teismo procesas tęsėsi iki 2023 m. balandžio 27 d., kai Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį dėl R. P. skundo netenkinimo. Visa tai rodo, jog nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. vyko teisminis procesas pagal skolininko R. P. 2023 m. sausio 13 d. skundą dėl antstolio veiksmų, dėl to, ar ieškovas yra pradinio kreditoriaus UAB ,,Swedbank lizingas“ teisių ir pareigų perėmėjas, o kartu ar pagrįstai Lietuvoje šio skolininko atžvilgiu yra tęsiamas priverstinis skolos išieškojimas. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, jog ieškovas su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atsakovams J. Š., E. Š., R. P. į teismą galėjo kreiptis po 2023 m. balandžio 27 d., kai galutinai teismo buvo išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų ir teisiškai buvo įvertintas antstolio 2023 m. sausio 4 d. patvarkymas Nr. S-23-174-176. Šiuo atveju, ieškovas su tokiu ieškiniu atsakovams į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus kreipėsi 2023 m. spalio 27 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties termino nepažeidė.

48.Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 11 d. ieškovas teismui pateikė informaciją, jog 2022 m. liepos 14 d. pranešimu dėl įsiskolinimo kreipėsi į skolininką R. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini), prašė grąžinti skolą, siūlė nuolaidą skolai, palankias skolos grąžinimo sąlygas, taip pat ieškovas dėl skolos išieškojimo iš R. P. buvo pasikreipęs į savo skolų išieškojimo partnerius, vykdančius veiklą (duomenys neskelbtini), tačiau jie susisiekę su skolininku, skolos apmokėjimo iš jo negavo. Visa tai rodo, jog ieškovas, kaip naujas skolos išieškotojas, dėjo pastangas, kad skola iš R. P. būtų išieškota kuo greičiau ir ekonomiškiau, t.y. tiek tiesiogiai bandė bendrauti su skolininku, tiek per tarpininkus, veikė aktyviai, apdairiai, tačiau skolininkui gyvenant kitoje valstybėje, (duomenys neskelbtini), ieškovo pastangos ,,atgauti skolą“ pareikalavo papildomo laiko. Būtent dėl tos priežasties nėra teisiškai reikšmingos atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, jog 2022 m. vasario 14 d. antstolis patikrino gyventojų ir testamento registrą, bei žinojo apie atsakovo paveldėjimo atsisakymą, jog ieškovas 2022 m. liepos 14 d., gruodžio 21 d. tikrino ir suformavo NTR išrašą, rašė antstoliui, jog buvo žinomas palikimo atsisakymo faktas, kadangi kaip jau minėta, ieškovas pirmiausia dėjo pastangas dėl skolos išieškojimo iš R. P., besikreipiant į jį tiesiogiai ir per tarpininkus (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, tokie ieškovo veiksmai buvo protingi.

49.2024 m. sausio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovai nurodė, jog jų manymu, pradinis kreditorius informaciją apie atsakovo palikimo atsisakymą galėjo sužinoti nuo atsisakymo datos 2017 m. rugpjūčio 7 d., ir ieškovas, perėmęs kreditoriaus reikalavimo teises, kartu ir pareigas, praėjus daugiau nei penkeriems metams, nebegali remtis aplinkybe, jog tik dabar sužinojo apie ginčijamą sandorį.

50.Pagal CPK 596 straipsnio 3 dalį, visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.

51.Nagrinėjamu atveju, kaip atsakovai nurodė, antstoliui informacija apie paveldėjimo atsisakymą tapo žinoma 2022 m. vasario 14 d., kai bylos duomenimis, pradinis kreditorius reikalavimo teises į skolą ieškovui perleido 2021 m. gruodžio 21 d. (tokia sutarties sudarymo data), todėl teismo įsitikinimu, negalima manyti, jog informacija apie atsakovo R. P. palikimo atsisakymą disponavo antstolis iki skolos perleidimo sutarties sudarymo. Nėra duomenų, jog tokį faktą (dėl paveldėjimo atsisakymo) būtų nustatęs teismo antstolis, priėmęs vykdyti 2016 m. liepos 7 d. išduotą vykdomąjį dokumentą, ar pradinis kreditorius. Taip pat nėra duomenų, jog pradinį kreditorių AB ,,Swedbank lizingas“ teismo antstolis buvo informavęs apie galimybę išsiieškoti skolą, ginčijant paveldėjimo atsisakymą. Todėl teismo vertinimu, negalima manyti, jog pradinis kreditorius kaip tai netinkamai veikė skolos išieškojimo procese. Be to, palikimo atsisakymo faktas savaime neparodo, jog palikimą, kurio atsisakė pareiškėjas (galimas paveldėtojas) sudarė vertingas turtas, į kurį būtų galima nukreipti ginčijamos skolos išieškojimą, šioje situacijoje, yra reikšmingos ir kitos skolos kitiems kreditoriams, t.y. vykdomi ir kiti skolų išieškojimai kitiems kreditoriams. Iš kokio turto galima išieškoti skolą, sprendžia teismo antstolis, vadovaudamasis CPK 666-668 straipsniuose numatytomis taisyklėmis. Todėl šiuo atveju, teisinę reikšmę turi būtent 2023 m. sausio 4 d. antstolio Donato Kisieliaus 2023 m. sausio 4 d. raštas dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-174-181, kuriame jis nurodė, jog peržiūrėjus Testamento registro išrašą, buvo nustatyta, jog skolininkas R. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsisakė palikimo po motinos S. P. mirties ir taip apsunkino/padarė neįmanomą skolos išieškojimą pagal antstoliui vykdyti pateiktą dokumentą Nr. e2-30935-430/2015. Minėto rašto pagrindu ieškovas ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorių nuginčijimo atsakovams.

52.Dėl aukščiau išsakytų argumentų, teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė, jog atsakovo palikimo atsisakymas 2017 m. rugpjūčio 7 d. po motinos S. P. mirties pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, nes pažeidė kreditoriaus teises. Todėl ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas.

Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia (niekine)

53.Patikslintame ieškinyje ieškovas pabrėžė, jog atsakovė J. Š., sudarydama ginčo sutartį, kuria perleido paveldėjimo teises į turtą atsakovui E. Š. (asmeniui, susijusiam giminystės ryšiais), iš esmės veikė R. P. naudai, kadangi toliau sudarė R. P. palankų sandorį, kad skola kreditoriui (šioje byloje ieškovui) nebūtų išieškota iš R. P. galėjusią atitekti palikimo (1/2 buto) dalį, neturėdama jokios naudos. Tokiais veiksmais ji dar labiau apsunkino ieškovo galimybę gauti iš R. P. reikalavimo įvykdymą. Žinodama arba turėdama žinoti, kad sutartį sudaro nesąžiningai, tokiu būdu, pakenkė arba siekė pakenkti teisėtiems R. P. ieškovo (arba kreditoriaus) interesams. Su tokiais ieškovo argumentais teismas neturi pagrindo nesutikti. Dar daugiau, atsakovė teigė, jog ginčo butas, įskaitant ½ jo dalį paveldėtiną R. P., po motinos mirties turėjo būti jos paveldėtas (jai turėjo pereiti jo nuosavybė), kadangi ji prižiūrėjo velionę, ja rūpinosi, darė kapitalinį buto remontą, tačiau teismo vertinimu, yra reikšmingos aplinkybės, jog ji ginčo butą perleido neatlygintinai savo sūnui, minėtą teisių dovanojimo sandorį ji sudarė palyginti praėjus neilgam laiko tarpui po palikimo priėmimo, t.y. kelių dienų bėgyje, t.y. 2017 m. spalio 19 d., kai pareiškimas apie palikimo priėmimo surašytas 2017 m. spalio 16 d., rodo 2023 m. lapkričio 21 d. teismui pateikta Paveldėjimo bylos medžiaga, bet ji tame bute ir liko toliau gyventi. Šios aplinkybės teismui leidžia padaryti neginčijamą išvadą, jog visi trys atsakovai veikė bendrai susitarę, žinojo apie R. P. skolą ir turėjo vieningą tikslą - apsunkinti ieškovo galimybę gauti iš R. P. reikalavimo įvykdymą, kreditoriaus atžvilgiu buvo nesąžiningi. Pažymima, jog visus tris atsakovus sieja artimi, tamprūs giminystės santykiai. Jie šioje civilinėje byloje taipogi turėjo vieną atstovą – advokato padėjėją Agnę Litvinaitę, kas taipogi patvirtina, kad jie tarpusavyje iki šiol glaudžiai bendrauja ir vieningai sprendžia iškilusius turtinius klausimus.

54.Teismas atkreipia dėmesį, jog ginčo sandorių sudarymo metu tiek teismo civilinėje byloje Nr. e2-30935-430/2015 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo R. P. turtui, tiek tuo metu jau vyko skolos išieškojimas priverstine tvarka per teismo antstolį, taikant procesines priemones, bet R. P. skolos išieškoti nepavyko, kadangi nebuvo rastas turtas, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Todėl R. P. ginčo palikimo (jo dalies) atsisakymas jam neturinti kito vertingo turto, teismo vertinimu, įvyko dėl tos priežasties, jog būtų apsunkintas jo skolos išieškojimas.

55.Atsakovė J. Š. minėtos teisių dovanojimo sutarties neprivalėjo sudaryti. Jos nurodyta aplinkybė, jog tokiu būdu ji įvykdė velionės norą, savaime nepatvirtina šios atsakovės pareigos sudaryti teisių dovanojimo sutartį ir minėtas teises perleisti E. Š., kuris šiame ginčo bute negyvena, šį adresą kaip savo gyvenamąją vietą šios bylos surinktoje medžiagoje yra nurodžiusi būtent J. Š., ne E. Š..

56.Sandoriai, kuriais ne tik pažeidžiamos imperatyvios teisės normos (CK 6.66 straipsnis), bet kuriais taipogi buvo pažeistas CK 1.5 straipsnio nuostatos, yra negaliojantys. Dėl visų aukščiau teismo išdėstytų aplinkybių, atsižvelgiant, jog visos ginčo sutarčių šalys – visi trys atsakovai, sudarydami sandorius, veikė nesąžiningai, yra tikslinga ginčo 2017 m. spalio 19 d. atsakovų J. Š. ir E. Š. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ta apimtimi, kuria E. Š. buvo padovanotos paveldėjimo teisės į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia, nes tiek buvo pažeistos ieškovo teisės gauti R. P. skolos išieškojimą.

57.Ieškovas yra įsitikinęs, jog ginčijama sutartis prieštaravo viešajai tvarkai ar gerai moralei, todėl turėtų būti laikoma niekine ir negalioti CK 1.81 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

58.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

59.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį sutarties šalių ketinimai turi svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Vadinasi, tam, kad būtų konstatuotas faktas, jog sandoris prieštarauja gerai moralei pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, reikia įrodyti, kad šalys, sudarydamos sandorį, įgyvendino savo ketinimus veikti prieš kitus asmenis, pažeidžiant jų teises, ir tai buvo sandorio sudarymo tikslas.

60.Dėl visų aukščiau teismo jau išdėstytų argumentų apie ginčo sandorių šalių, t.y. visų trijų atsakovų nesąžiningumą kreditoriaus atžvilgiu veikti vieningai tokiu būdu, kad būtų sudarytos kliūtys kreditoriui išieškoti atsakovo R. P. skolą iš jo turto, teismas konstatuoja, kad atsakovų veiksmai prieštaravo viešajai tvarkai, gerai moralei, todėl sutartis yra niekinė ir negalioja sutinkamai su CK 1.81 straipsnio 1 dalimi.

Dėl restitucijos taikymo

61.Pripažinus sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija (CK 6.146-153 straipsniai, 1.81 straipsnis). Šiuo atveju, restitucija atstatomas skolininko mokumas, grąžinant jam ginčo turtą, turtinę teisę, iš kurios gali būti išieškomos skolos tokį ieškinį pareiškusio kreditoriaus – UAB ,,Legal Balance“ naudai. Atsakovui R. P. tenkantį palikimą sudarantis turtas yra perėjęs atsakovui E. Š., todėl pripažinus sandorius negaliojančiais, yra visos sąlygos nukreipti ieškovo naudai iš R. P. pagal 2016 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-30935-430/2015 vykdomą išieškojimą į R. P. po palikėjos S. P. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62.CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

63.Ieškovo atstovas pateikė teismui 2024 m. sausio 12 d., vasario 7 d., kovo 7 d. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui teikiant teisines paslaugas atlyginimo, nurodė, jog iš viso tokių išlaidų ieškovas patyrė 2268,75 (1474,69+363+431,06) Eur, taip pat 422 Eur sumokėjo žyminį mokestį už ieškinį, šias išlaidas prašė priteisti iš atsakovų. Paskaičiuotos teisinės pagalbos išlaidos teismo vertinimu, nėra užaukštintos, yra protingo dydžio, todėl nėra teisinio pagrindo jas mažinti. Ieškinį patenkinus, ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 896,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis) . Tuo tarpu, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos lieka neatlygintinos.

64.Bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro: 73,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

65.Ieškinį patenkinus, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą vienašalį sandorį – pareiškimą apie S. P., asmens kodas

(duomenys neskelbtini) palikimo atsisakymą.

Pripažinti negaliojančia (niekine) ab initio atsakovų J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2017 m. spalio 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ta apimtimi, kuria E. Š. buvo padovanotos paveldėjimo teisės į ½ 50,42 kv.m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Leisti nukreipti ieškovo UAB Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, naudai iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-30935-430/2015 vykdomą išieškojimą į atsakovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos S. P. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą, t.y. 1/2 dalį 50,42 kv.m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui UAB Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovų R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš kiekvieno po 896,92 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovų R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 24,48 Eur (dvidešimt keturis eurus 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5662.

Atmesti atsakovų prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo už ,,akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį“ ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Ieškinį patenkinus, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktą civilinę bylą Nr. e2-30935-430/2015.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Ingrida Kirsnytė