- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- e2-1016-464/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00116-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- V. J., J. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Azulejos“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Azulejos“ ieškinį atsakovams V. J. ir J. J. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) ,,Azulejos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. J. ir J. J. 363 818,48 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3346-653/2022, ieškovei iškėlė nemokumo bylą. Šia nutartimi, be kita ko, ieškovės valdymo organai buvo įpareigoti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei visą turtą ir dokumentus. Atsakovas V. J., kuris nuo 2017 m. birželio 29 d. iki nemokumo bylos iškėlimo buvo ieškovės vadovu, nei per nustatytus terminus, nei vėliau turto ir dokumentų neperdavė. Atsakovas, būdamas juridinio asmens organu, nebuvo lojalus, painiojo juridinio asmens turtą su savo turtu ar kitų asmenų turtu, neatliko būtinų veiksmų, kad bendrovės turtas būtų išsaugotas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas nemokumo administratorei. Atsakovo veiksmai prieštaravo juridinio asmens tikslams ir interesams.
3. Pagal buhalterines paslaugas ieškovei teikusios bendrovės perduotus duomenis ieškovė nustatė, kad iki nemokumo bylos iškėlimo BUAB ,,Azulejos“ turėjo turto, kurio vertė 363 818,48 Eur. Šią sumą kaip bendrovei padarytos žalos atlyginimą ir prašoma priteisti solidariai iš atsakovų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovės BUAB ,,Azulejos“ ieškinį atsakovams V. J. ir J. J. atsisakė priimti.
5. Teismas nurodė, kad ieškinys yra reiškiamas dviem atsakovams, t. y. V. J. ir J. J., kurių gyvenamoji vieta ieškinyje nurodyta, atitinkamai, Ignalinos raj. ir Vilniuje. Patikrinęs Gyventojų registro duomenis, teismas nustatė, kad atsakovas V. J. nuo 2022 m. liepos 1 d. yra deklaravęs išvykimą į Norvegijos Karalystę, o J. J. deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su ieškinyje nurodyta.
6. Įvertinęs šiuos Gyventojų registro duomenis, teismas padarė išvadą, kad, ieškovės pasirinkimu, ieškinys galėtų būti reiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą, t. y. arba Vilniaus apygardos teisme, arba kompetentingame Norvegijos Karalystės teisme.
7. Todėl iešknį atsisakė priimti kaip neteismingą Panevėžio apygardos teismui Lietuvos Respublikos civlinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė BUAB ,,Azulejos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
8.1. Tai, kad atsakovas yra deklaravęs savo išvykimą į Norvegijos Karalystę, savaime nepatvirtina, kad jo gyvenamoji vieta yra Norvegijoje. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas bendrovės vadovo atsakomybės klausimą, vienoje iš naujausių bylų konstatavo, kad įrašas apie išvykimą į užsienio valstybę nelaikytinas asmens gyvenamąja vieta (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-115-553/2023, 29 punktas). Nesant jokių duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą (nuolatinę ar laikiną) ar įsigytą nekilnojamąjį turtą Norvegijoje, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Norvegijoje.
8.2. Aplinkybę, kad atsakovas tik deklaravo išvykimą į kitą valstybę, bet realiai gyvena Lietuvoje, patvirtina ir 2023 m. sausio 10 d. Lietuvos pašto siuntų sekimo informacija apie tai, kad laiškas su įsakymais atsakovui buvo įteiktas. Be to, atsakovo atžvilgiu Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Vilniaus miesto 5–ojo policijos komisariato 1–jame veiklos skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22566-23. Tame pačiame policijos komisariate vyksta ir kiti atsakovui pradėti ikiteisminiai tyrimai. Atsakovas bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, atvyksta į apklausas. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovo gyvenamoji vieta nėra Norvegijoje.
8.3. Ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pareikštas solidariems atsakovams – V. J. ir jo buvusiai sutuoktinei J. J.. Todėl ieškinys gali būti pateiktas pagal vieno iš jų gyvenamąją vietą pasirinktinai. Ieškovė teisėtai pateikė ieškinį pagal vieno iš atsakovų, t. y. atsakovo V. J., gyvenamąją vietą, kuri yra Lietuvoje, Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
9. Apeliantė BUAB ,,Azulejos“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2023 m. sausio 4 d. įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2 dėl bankroto procedūros, išrašą iš AB Lietuvos pašto informacinės sistemos apie pašto siuntos įteikimą, 2023 m. liepos 31 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5–ojo policijos komisariato pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą.
10. Bendroji taisyklė, įtvirtinta CPK 314 straipsnyje, neleidžia apeliacinės instancijos teismui priimti naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas ieškinio, kuris pareikštas dviem atsakovams, iš kurių vienas yra deklaravęs išvykimą į kitą valstybę, teismingumo klausimas. Siekiant nustatyti, ar Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti tokį ginčą, svarbūs ir reikšmingi visi įrodymai, susiję su atsakovo realia gyvenamąja vieta. Kadangi apeliantės pateikti nauji įrodymai, kuriais ji siekia įrodyti atsakovo sąsajas su Lietuva bei jo faktinę buvimo vietą, gali turėti įtakos teisingam šios aplinkybės nustatymui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja po skundžiamos nutarties priėmimo kilusią naujų įrodymų pateikimo būtinybę ir su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus priima.
Dėl bylos teismingumo nustatymo
12. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra įgyvendinama ieškovui pateikiant procesinį dokumentą – ieškinį (CPK 5 straipsnio 3 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 135 straipsnyje yra nustatyta, kad ieškinyje, be kitų duomenų, privalo būti nurodyta fizinio asmens gyvenamoji vieta. Tikslus atsakovo gyvenamosios vietos adreso (ar kito galimo procesinių dokumentų įteikimo vietos adreso) nurodymas suteikia prielaidas tinkamai įteikti procesinius dokumentus atsakovui.
13. Atsakovo gyvenamosios vietos nurodymas bei nustatymas yra svarbus dar ir tuo aspektu, kad pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta yra nežinoma, taip pat gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis). Visas civilines bylas pirmąją instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, pagal aptartas teismingumo taisykles ieškinio suma ir atsakovo gyvenamoji vieta ir yra bendrieji kriterijai, pagal kuriuos nustatomas ginčo teismingumas.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės solidariems atsakovams V. J. ir J. J. pareikštą ieškinį dėl 363 818,48 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO teismui prieinamų valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Gyventojų registro duomenų nustatęs, kad atsakovas V. J. 2022 m. liepos 1 d. deklaravo išvykimą į Norvegijos Karalystę, o atsakovės J. J. registruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pagal tokį, koks yra pareikštas, ieškinį byla galėtų būti nagrinėjama arba Vilniaus apygardos teisme (t. y. pagal atsakovės J. J. gyvenamąją vietą), arba Norvegijos Karalystės atitinkamame teisme (t. y. pagal atsakovo V. J. gyvenamąją vietą). Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, pripažintini pagrįstais.
15. Spręsdamas teismingumo klausimą pirmosios instancijos teismas neįvertino tokios faktinės aplinkybės, kad 2022 m. liepos 1 d. deklaravęs išvykimą į Norvegijos Karalystę atsakovas V. J. jokio savo gyvenamosios vietos adreso šioje šalyje nenurodė. Kitaip tariant, atsakovo gyvenamoji vieta šioje valstybėje yra nežinoma, nes jis yra deklaravęs tik patį išvykimo faktą, be konkretaus adreso, kuriuo jam galėtų būti siunčiami bylos procesiniai dokumentai. Tokioje situacijoje kreiptis į atitinkamą Norvegijos Karalystės teismą, kaip ieškovei pasiūlė pirmosios instancijos teismas, ieškovė objektyviai negalėjo, o ieškinys buvo paduotas pagal paskutinę žinomą, esančią Lietuvoje atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis).
16. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, privalo deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Šis įstatymas neįpareigoja asmens, kuris išvyksta iš deklaruotos užsienio valstybės į kitą valstybę, apie tai pranešti Lietuvos institucijoms. Todėl nesant jokios papildomos informacijos apie byloje dalyvaujančio asmens buvimo vietą, vien įrašas apie išvykimą į užsienio valstybę pats savaime negali būti tapatinamas su to asmens gyvenamąja vieta.
17. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl ginčo teismingumo pagal asmens gyvenamąją vietą, aktuali ir CK 2.17 straipsnio 3 dalies nuostata, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje.
18. Be kita ko, apeliantė atskirajame skunde pagrįstai atkreipė dėmesį ir į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-115-553/2023 išaiškinimus, kad atsakovui deklaravus išvykimą į užsienio valstybę, kai nėra galimybės nustatyti tikslaus jo gyvenamosios vietos adreso, išvykimo faktas neužkerta kelio taikyti CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl dokumentų įteikimo, nes įrašas apie išvykimą į užsienio valstybę nelaikytinas asmens gyvenamąja vieta.
19. Nagrinėjamu atveju iš apeliantės su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui skirti nemokumo administratorės pranešimas apie nemokumo bylos bendrovei, kurios vadovu atsakovas buvo, iškėlimą bei įpareigojimas perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtą išsiųsti ir buvo faktiškai įteikti ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Todėl padaryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovas yra visiškai nutraukęs ryšius su Lietuva ir persikėlęs nuolat gyventi į Norvegijos Karalystę, šiuo konkrečiu atveju negalima. Taip pat esama ir duomenų apie atsakovo atžvilgiu Lietuvoje pradėtą ikiteisminį tyrimą (ar ikiteisminius tyrimus), todėl neatmestina ir tokia galimybė, kad jo judėjimo laisvė galėjo būti apribota taikant kardomąsias priemones (paso paėmimas, pasižadėjimas neišvykti ir pan.). Ši aplinkybė taip pat turėtų būti patikrinta bei įvertinta.
20. Taigi, atsakovui nenurodžius duomenų apie savo gyvenamosios vietos adreso (ar kito galimo procesinių dokumentų įteikimo adreso) pasikeitimą, jo kreditoriams išlieka ne tik teisė siųsti dokumentus pagal paskutinį žinomą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, bet taip pat ir teisė kreiptis į teismą, į kurio veiklos teritoriją patenka paskutinės žinomos atsakovo gyvenamosios vietos adresas.
21. Atsižvelgiant į CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytus formaliuosius reikalavimus ieškinio turiniui (jame privalu nurodyti ne tik ieškinio dalyką, bet ir faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas šis reikalavimas), šiuo konkrečiu atveju stokoja pagrįstumo ir tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė galėtų pasinaudoti CPK 33 straipsnio 1 dalyje numatyta teismingumo taisykle, suteikiančia galimybę ieškinį, pareikštą keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduoti teismui pagal kito atsakovo gyvenamąją vietą.
22. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti 363 818,48 Eur žalos atlyginimą iš abiejų atsakovų solidariai. Tačiau šis reikalavimas yra grindžiamas tik su atsakovo V. J., iki nemokumo bylos iškėlimo vadovavusio bendrovei, veiksmų neteisėtumu siejamomis aplinkybėmis, t. y. nurodomi tik bendrovės vadovo civilinės atsakomybės faktinis bei teisinis pagrindai. Ieškinyje dėstomos tokios faktinės aplinkybės, kad šis atsakovas netinkamai vykdė jam, kaip bendrovės vadovui, tekusias pareigas, neperdavė nemokumo administratorei dokumentų ir turto, su tokiais atsakovo veiksmais siejant padarytą žalą. Ieškinyje nėra nurodyta, kokiu faktiniu pagrindu reikalavimas yra pareikštas dar ir atsakovei J. J., nepateikiama duomenų, kad ši atsakovė buvo faktine ar teisine bendrovės vadove, neįvardijama, kokiu pagrindu prašoma taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę.
23. Konstatuotina, kad būtent tokio turinio ieškinys, koks buvo paduotas Panevėžio apygardos teismui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad reikalavimas yra susijęs su ieškinyje atsakove nurodyta J. J., jos materialiosiomis teisėmis ir (ar) pareigomis, atitinkamai, nagrinėjamu atveju CPK 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra aktualus. Šalies įtraukimas į bylą atsakovo pozicijoje vien siekiant dirbtinai sukurti sąlygas ginčą nagrinėti atitinkamame teisme negali būti toleruojamas, juo labiau kad tai galėtų lemti nepagrįstai įtraukto dalyvauti byloje fizinio asmens bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, o apeliantė yra bankrutuojantis juridinis asmuo.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio ginčo teismingumas pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę turėjo būti nustatytas vadovaujantis tik atsakovo V. J. gyvenamosios vietos kriterijumi. Nesant duomenų apie jokią kitą, nei deklaruota Lietuvoje, atsakovo gyvenamąją vietą, darytina išvada, kad atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma (CK 2.17 straipsnis), todėl atsakovo gyvenamąja vieta laikytina paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta, t. y. (duomenys neskelbtini), kuri patenka į Panevėžio apygardos teismo veiklos teritoriją.
25. Todėl skundžiama nutartis panaikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), o apeliantės ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Azulejos“ ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.