Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Gedailei Balčiūnaitei, dalyvaujant ieškovei B. P., jos atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovui R. V., jo atstovei advokatei D. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovo R. V. priešieškinį ieškovei B. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, K. P., V. M., M. G., AB „Lesto“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas patikslintu priešieškiniu (3 t. 141-147 b.l.) nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovui priteisiant žemės sklypą su visais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovei priteisiant automobilį Ford Transit, žemės sklypą su pastatu (duomenys neskelbtini)Transporto priemones VW LT 28, Opel Omega, GAZ ZSA, VW Passat, prašo priteisti iš atsakovo ieškovei 2688,14 EUR kompensaciją dėl tenkančios mažesnės turto dalies kompensaciją. Atsakovas prašo 7240,50 EUR prievolę M. G. palikti vykdyti asmeniškai atsakovui, o 1448,10 EUR paskolą – ieškovei. Nurodė, šeima iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi, mirus sūnui V., ieškovė išsikėlė iš namų, paliko atsakovą vieną, taip pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, todėl bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Ieškovė paliko atsakovą ir bendrus namus sunkiausiu momentu, nuolat inicijavo konfliktus, kėlė įvairius reikalavimus, reiškė kaltinimus. Ieškovė praktikavo netinkamas apeigas, iš namų nešė pajamas ir santaupas būrėjai, slapta pardavė ir pasisavino turtą, suniokojo ir išsivežė bendrą turtą ((duomenys neskelbtini) buvusiame pastate išardė buvusią santechniką, vandens čiaupus, rankenas ir pan.). Pati ieškovė pripažįsta, kad ji paliko šeimą po to, kai žuvo sūnus V., nes jai šeimoje tapo gyventi per sunku. Atsakovas neprašo, kad būtų nukrypta nuo lygių dalių principo, siekia, kad turtas būtų padalintas teisingai. Atsakovas nori, kad turtas būtų padalintas taip, kad būtų išvengiama ateityje galinčių kilti konfliktų. Atsakovas sutinka išmokėti ieškovei kompensaciją, šiam tikslui trečiasis asmuo M. G. padovanojo atsakovui pinigų, kuriuos, nepanaudojus nurodytam tikslui, reikės grąžinti M. G.. Visas transporto priemones, išskyrus Ford Transit, ieškovė pardavė, todėl atsakovas nesutinka, kad būtų priteista jo nuosavybėn. Ieškovės pati turėtų sutvarkyti visų parduotų transporto priemonių formalumus.

Teismo posėdžių metu atsakovas, jo atstovė su ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškovė tam tikrais etapais pati piktnaudžiavo alkoholiu, išgėrusi tampa konfliktiška, nevaldoma, atsakovui yra tekę ieškovę parsivežti po jos keltų skandalų, ieškovė buvo gydyta. Atsakovas pripažino, kad kartais su ieškove elgėsi grubiai, tačiau šeimą išsaugoti visada norėjo. Atsakovas uždarbiauja rinkdamas ir parduodamas metalą, taip pat parduodamas medieną. Transporto priemonė VW LT 28 neparduota, o laikinai saugoma pas draugą. Automobilis šiek tiek sugedęs, pataisyti nesudėtinga. Šiuo metu atsakovas neturi vairuotojo pažymėjimo, kadangi atimta teisė vairuoti dėl vairavimo išgėrus. Skola „Lesto“ susidarė tik todėl, kad ieškovė, nebevykdydama įmonės veiklos, nenutraukė elektros tiekimo į apleistas patalpas. Transporto priemonę GAZ šalys pardavė kartu, o transporto priemonę Opel Omega bei VW Passat ieškovė pardavė viena. Jei ne ieškovės iniciatyva nutraukti santuoka, atsakovas būtų toliau kentėjęs. Po sūnaus mirties atsakovas bandė važiuoti kartu su ieškove į religinius renginius, tačiau jam toks nusiraminimo būdas nepriimtinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovės B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka sudaryta 1984-04-058 (akto įrašo Nr. 1000) (1 t. 70 b.l.). Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek ir atsakovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.

Ieškovė, įrodinėdama atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodė, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, buvo agresyvus jos atžvilgiu, neprisidėjo prie šeimos gerovės materialiai ir moraliai. Atsakovas, įrodinėdamas ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo, nurodė, kad ieškovė palikusi šeimą sunkiausiu momentu, pradėjo lankytis pas būrėją, kuriai nešė daiktus, pakeitė tikėjimą. Ieškovė atsakovo nepagarbų elgesį įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojos Z. M. parodymais, taip pat duomenimis apie atsakovo darbo užmokesčio dydį. Liudytoja Z. M. yra ieškovės motina, teismo posėdžio metu nurodė, kad artimesnio žmogaus už dukrą liudytoja neturi, todėl jai stengiasi padėti kaip tik gali. Dėl itin artimų ieškovės ir liudytojos santykių šios liudytojos parodymai, teismo įsitikinimu, nėra visiškai objektyvūs ir patikimi, jų įrodomoji reikšmė yra abejotina. Liudytoja Z. M. aplinkybes dėl atsakovo smurto, šalių vartotų alkoholinių gėrimų ir pan. pasakojo itin nenuosekliai, tas pačias aplinkybes, perklausiama kelis kartus, pasakojo skirtingai. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2012-10-15 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 65-1-01066-12 nurodyta, kad ikiteisminis R. V. atžvilgiu nutrauktas, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. padarymo (1 t. 10 b.l.). Šis prokuratūros nutarimas negali patvirtinti ieškovės nurodomų aplinkybių, kadangi, kaip jau minėta, nebuvo surinkta pakankamai atsakovo kaltę patvirtinančių įrodymų.

Atsakovas, įrodinėdamas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, nurodė, kad ieškovė nepalaikė atsakovo žuvus sūnui, dalyvavo religinėse apeigose, šeimos pajamas ir santaupas atidavė būrėjai. Atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėjo savo bei ieškovės paaiškinimais, taip pat liudytojo A. K. parodymais. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. iš esmės nurodė, kad su nei viena iš šalių giminystės ryšiais nesusijęs, nuo nei vieno nėra kokiu nors būdu priklausomas. Šis liudytojas patvirtino, kad šalys niekada didelėmis pajamomis nedisponavo, atsakovas uždarbiaudavo supirkdamas galvijus, parduodamas malkas, ardydamas automobilius ir parduodamas jų dalis. Šis liudytojas patvirtino atsakovo nurodomas aplinkybes, jog abi šalys, įskaitant ir ieškovę, kartais nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus.

Vertindamas santuokos iširimo priežastis teismas atsižvelgia ne tik į kiekvienos iš šalių elgesį santuokos metu, bet ir tai, kaip kita iš šalių tokį elgesį priėmė. Teismo vertinimu nei viena iš šalių neįrodė, kad kitos šalies galimai netinkamas elgesys buvo santuokos iširimo priežastis. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys susituokusios nuo 1984 metų, kartu pragyveno dvidešimt šešerius metus (iki 2011 metų). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalių elgesys šeimoje iš esmės nekito, visada buvo toks pats – abu sutuoktiniai neturėjo didelių pajamų, kartais konfliktuodavo, kartais vartodavo alkoholinius gėrimus, tačiau abi šalis tokia situacija ir toks pasirinktas gyvenimo būdas ilgą laiką tenkino. Iš šalių paaiškinimų visumos akivaizdu, kad situacija paaštrėjo netikėtai mirus jų sūnui V.. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, šalių tarpusavio santykius apsunkino netikėta sūnaus V. mirtis. Tiek ieškovę, tiek atsakovą ši nelaimė sukrėtė, šalys nesugebėjo patirto streso išgyventi kartu, nusiraminimo ieškojo skirtingais būdais. Būtent po sūnaus mirties abi šalys nesugebėjo tinkamai susitvarkyti su neigiamomis emocijomis netekus sūnaus, abiem pritrūko emocinių jėgų paremti vienas kitą tokioje sudėtingoje situacijoje, abu ieškojo palengvėjimo ne kartu, o atskirai, tam pasirinkdami skirtingus vienas kitam nepriimtinus būdus. Teismo vertinimu, ne nuolatinis didelių pajamų neturėjimas, ne piktnaudžiavimas alkoholiu ar galimas agresyvumas buvo šalių santuokos iširimo priežastys, o abiejų šalių nesugebėjimas ir nenorėjimas kartu išgedėti dėl netikėtai mirusio sūnaus, paremti vienas kitą. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, ilgainiui atsiradusi nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į problemų sprendimą, nebegalėjimas bei nebenorėjimas požiūrių suderinti tarpusavyje. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 str.). Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad po sūnaus mirties ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiuose nebeliko tarpusavio supratimo, pagalbos, emocinio prieraišumo, t.y. ieškovė ir atsakovas pradėjo nebelaikyti vienas kito šeimos nariais, nebepasakojo vienas kitam savo planų, išgyvenimų. Nustatyta, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina. Šalims nepateikus įrodymų, jog dėl santuokos iširimo išimtinai kaltas tik vienas iš sutuoktinių, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl turto teisinio režimo ir jo padalijimo

Bendro turto padalijimo klausimas, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išspręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.), dėl šio reikalavimo teismas nėra aktyvus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais, todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kauno apygardos teismas 2012-09-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1796-480/2012 yra nurodęs, jog nagrinėjant santuokinio turto padalinimo klausimus, skirtingai nei klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, teismas nėra aktyvus ir byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Pagal bendrąsias taisykles įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi tokiomis aplinkybėmis (CPK 178 str.).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 str. 1 ir 2 d., kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). (3 t. 149-153 b.l.), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – kepykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (3 t. 154-157 b.l.). VĮ „Regitra“ pažymos patvirtina, kad ieškovės vardu transporto priemonių neregistruota, atsakovo vardu įregistruotos transporto priemonės VW LT 28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), FORD Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), GAZ (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 82-84 b.l.).

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 str. reikalaujama, kad dalijamo turto vertė būtų nustatoma, pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, kitais įstatymų nustatytais atvejais. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, taip pat šalys gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Šioje byloje šalys neteikė beveik jokių įrodymų dėl dalijamo turto verčių. Dalijamo turto vertė nustatytina atsižvelgiant į viešuose registruose esančius duomenis, taip pat į aplinkybę, kad šalys dėl dalijamo turto verčių iš esmės sutarė – pripažino, kad nekilnojamojo turto vertė atitinka viešajame registre skelbiamas vidutines rinkos vertes, o dėl transporto priemonių verčių sutarė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nustatytina, kad (duomenys neskelbtini)esančių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 4142 EUR, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 2696 EUR, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 41 EUR, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 13 EUR, garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 268 EUR, ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 403 EUR, ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 462 EUR, ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 301 EUR, ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 709 EUR, (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 352 EUR ir pastato – kepyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 2395 EUR, transporto priemonės FORD Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 680 EUR, VW LT 28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 200 EUR, transporto priemonės Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), GAZ (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini) šalių sutarimu laikytinos bevertėmis. Be to, į dalintino turto sąrašą įtrauktina ir B. V. individuali įmonė, į. k. 301684586. Tarp šalių nėra ginčo, jog įmonė veiklos nebevykdo, be to, tiek iš ieškovės paaiškinimų, tiek iš viešojo registro duomenų nustatyta, kad B. V. individuali įmonė yra likviduojama. Šalys nepateikė jokių duomenų apie šios įmonės turimą turtą ar turtines teises, neįrodinėjo šios įmonės kaip turtinio vieneto vertės. Atsižvelgiant į tai, kad šiai įmonei yra įregistruotas likviduojamos įmonės statusas, taip pat į tai, kad 2013-05-28 Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. B2-833-259/2013, kuria atsisakyta įmonei iškelti bankroto bylą, konstatuota, jog įmonė jokio turto neturi, nustatytina, kad įmonė yra bevertė (t. y., jos vertė 0 EUR). Iš viso dalintino vertė yra 12662 EUR. Nenustačius pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, kiekvienam sutuoktiniui skirtina turto už 6331 EUR.

Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, būtina išspręsti ir santuokoje įgytų prievolių kreditoriams vykdymą po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Šios prievolių rūšys vertintos ir dėl jų pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sprendžiant dėl bendros sutuoktinių prievolės solidarumo, turi būti pateikti argumentai tiek dėl prievolės priskyrimo bendroms sutuoktinių prievolėms, tiek dėl jos kvalifikavimo solidariąja prievole. Svarbu pažymėti, kad sutuoktinių atsakomybės solidarumas gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, solidarioji sutuoktinių civilinė atsakomybė gali kilti iš solidariosios jų prievolės (CK 6.6 straipsnis), tokiais atvejais tiek pati prievolė nuo sukūrimo, tiek dėl jos nevykdymo ar netinkamo vykdymo kylanti sutuoktinių civilinė atsakomybė yra solidari. Antru atveju sutuoktinių solidarumas gali atsirasti tik jų civilinės atsakomybės už prievoles kontekste, kai sutuoktiniams kyla solidarioji pareiga atsakyti už bendromis pripažintų prievolių nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nei tarp pačių šalių, nei tarp jų ir trečiųjų asmenų nėra ginčo, kad prievolė trečiajam asmeniui K. P. pagal 2012-07-26 ieškovės pasirašytą paprastąjį vekselį dėl 8000 Lt sumokėjimo yra asmeninė ieškovės B. P. prievolė. Kauno rajono apylinkės teismo 2012-04-03 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1016-720/2012 iš ieškovės B. P. trečiajam asmeniui V. M. priteista 15400 Lt skolos, 5 procentai metinių palūkanų, 712 Lt bylinėjimosi išlaidų, ši prievolė yra asmeninė ieškovės prievolė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas R. V. valstybės biudžetui turi mokestinę nepriemoką dėl žemės mokesčio, taip pat turi įsiskolinimų valstybės biudžetui pagal vykdomuosius dokumentus vykdomosiose bylose Nr. 0085/10/00699 ir 0090/10/01393 (2 t. 46 ,136 b.l.). Ieškovė B. P. taip pat turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose Nr. 0068/15/00355, 0033/15/00371 ir 0178/15/01130 (2 t. 136 b.l.). Tiek ieškovė su atsakovu, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija patvirtino, kad šie įsipareigojimai - tiek paskirtos baudos, tiek mokestinės prievolės - yra asmeninės kiekvieno iš sutuoktinių prievolės, todėl turi būti tenkinami iš kiekvienam iš jų priklausančio turto ar pajamų.

Į bylą pateiktas rašytinis atsakovo patvirtinimas apie 25000 Lt gavimą iš M. G. (2 t. 45 b.l.) kompensacijai ir bylinėjimosi išlaidoms sumokėti. Trečiasis asmuo M. G. pateikė teismui pranešimą (2 t. 115 b.l.), jog 25000 Lt (7240,50 EUR) suma atsakovui buvo perduota kaip tikslinė dovana kompensacijai B. P. sumokėti, taip pat atsiskaityti su advokatu, nepanaudota sumos dalis M. G. turės būti grąžinta. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo metu nepanaudota suma yra apie 22000 Lt (6371,64 EUR), kitus pinigus panaudojo atsiskaitymui už advokato paslaugas, sumokėti žyminį mokestį už priešieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į faktinę situaciją, susiklosčiusią tarp atsakovo ir trečiojo asmens M. G., į tikslą, dėl kurio M. G. 2014-11-19 perdavė pinigus atsakovui (2 t. 45 b.l.), prievolė grąžinti M. G. nepanaudotą pinigų dalį paliktina vykdyti asmeniškai atsakovui.

Trečiasis asmuo M. G. taip pat nurodė, kad B. P. yra paskolinęs 5000 Lt sumą (2 t. 115 b.l.). 2015-03-18 nutartimi trečiajam asmeniui buvo nustatytas terminas įrodymams apie B. P. suteiktą 5000 Lt paskolą pateikti, tačiau trečiasis asmuo jokių įrodymų nepateikė. Elektroniniame laiške (2 t. 157 b.l.), adresuotame atsakovo atstovei, M. G. patvirtino, kad jokių įrodymų dėl suteiktos paskolos neturi tačiau tikisi, kad ieškovė sąžiningai pripažins skolos buvimo faktą. Ieškovei neigiant paskolos buvimo faktą, o atsakovui nepateikus jokių nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų, klausimas dėl 5000 Lt prievolės M. G. pobūdžio nespręstinas.

Iš į bylą pateikto AB „Lesto“ pranešimo, adresuoto ieškovės atstovei (4 t. 13 b.l.) matyti, kad įsiskolinimas už elektros energijos tiekimą yra susidaręs už elektros energiją nemokant B. V. individualiai įmonei. Trečiasis asmuo teismui atsiliepimo nepateikė, tačiau iš minėto 2015-05-28 rašto (4 t. 13 b.l.) matyti, kad trečiasis asmuo pageidautų, jog prievolė būtų pripažinta solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Iš trečiojo asmens rašto matyti, kad sutartiniai elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai sieja trečiąjį asmenį AB „Lesto“ ir likviduojamą B. V. įmonę, o ne trečiąjį asmenį ir ieškovę bei atsakovą kaip turto bendrasavininkius. Pažymėtina, kad prievolės solidarumas preziumuojamas tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.6 str. 1 d.). Nei trečiasis asmuo AB „Lesto“, nei ieškovė nenurodė aiškaus pagrindo, dėl kurio elektros energija, tiekta trečiojo asmens ir individualios įmonės sutarties pagrindu, turėtų būti vertinama kaip solidari ieškovės ir atsakovo prievolė. Pažymėtina ir tai, kad pagal trečiojo asmens pateiktus duomenis, skola susidarė nuo 2012 m. gegužės mėnesio, t. y. jau po to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad visus sprendimus dėl individualios įmonės veiklos priiminėjo B. P., kuri rūpinasi ir įmonės likvidavimu. Ieškovės argumentai, kad elektros energijos tiekimo nebuvo galima atjungti, nes vėliau reikės mokėti už prijungimą, neįtikinantys. Nors pastatas, į kurį tiekiama elektra priklauso abiem sutuoktiniams, tačiau iš šalių pozicijos teismo posėdžių metu matyti, kad pastatu neketinama naudotis ir ateityje, yra planuojama žemės sklypą su pastatu parduoti. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės argumentai dėl negalimumo atjungti tiekiamą elektros energiją vertintini kaip neracionalūs ir ekonomiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad elektros energija buvo tiekiama individualiai ieškovės įmonei, kuri veiklos nebevykdo jau kelerius metus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad individualios įmonės turto teisinis režimas ir iš jos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles – tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise faktu, nes šeimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinių atsakomybės nenustatyta. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t.y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti įmonės kreditorius , siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko turto. Kreditoriui neįrodžius, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis dalyvavo individualios įmonės veikloje, individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolės atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda. Dėl nurodytų aplinkybių nustatytina, kad prievolė AB „Lesto“ yra individualios B. P. įmonės prievolė, o nesant įmonės turto – subsidiarioji B. P. prievolė, vykdytina iš jos asmeninio turto.

CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į turto vertę ir abiejų sutuoktinių turto dalis, jeigu taip galima padalinti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, jį įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto dalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, įstatymų leidėjas teikia prioritetą turto padalijimui natūra, nes būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kiti padalijimo būdai gali būti naudojami tik esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014). Pažymėtina, kad turto padalijimas natūra taip pat reiškia atsižvelgimą į sutuoktinių interesus, o kai jie yra priešingi, jų derinimą, taikant nurodytoje normoje išvardytus kriterijus, tarp kurių gali būti įvairios, bet visada pripažintinos svarbiomis aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014).

Ieškovė siekia, kad jai natūra būtų priteistas šalių turimas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) miestelyje (žemės sklypas ir pastatas – kepykla) bei (duomenys neskelbtini) kaime esančio sklypo 2/3 dalys, taip pat visi nurodytame sklype esantys ūkiniais pastatai, atsakovui paliekant 1/3 dalį žemės sklypo, gyvenamąjį namą bei išmokant jam kompensaciją. Teismo vertinimu, toks ieškovės siūlomas turto padalijimo variantas yra neracionalus. Ieškovė turi didelės apimties asmeninių kreditorinių įsipareigojimų, išieškojimai yra perduoti vykdyti antstoliams. Nors ieškovė gauna nuolatines su darbo santykiais susijusias pajamas, tačiau šios pajamos yra nedidelės (kaip kad nurodo pati ieškovė – šių pajamų vos pakanka pragyvenimui ir būsto nuomai apmokėti), be to, ieškovė turi pareigą atsiskaityti su kitais kreditoriais, todėl dar labiau didinti jos turimus skolinius įsipareigojimus būtų nesąžininga tiek kitų kreditorių, tiek ir atsakovo atžvilgiu, kadangi bus apsunkintas visų skolų grąžinimas. Ieškovei priteisus didesnę nekilnojamojo turto dalį natūra, įpareigojant išmokėti kompensaciją, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo principai. Ieškovė į bylą pateikė dovanojimo sutartį (4 t. 154 b.l.), pagal kurią ji iš sūnaus A. V. 2015-08-17 gavo 3000 eurų dovaną remontui, gyvenimo sąlygoms pagerinti. Akivaizdu, kad piniginė dovana turi tikslinę paskirtį (remontui), kita vertus, ieškovė, gavusi papildomų lėšų, pirmiausia turi pareigą atsiskaityti su tais kreditoriais, kurių prievolių įvykdymo terminas yra jau suėjęs. Akivaizdu, kad asmuo, kurio mėnesio pajamos yra minimalios, taip pat turintis didelės apimties kreditorinių įsipareigojimų, neišgalės sumokėti didesnės kompensacijos už jam tekusią didesnę turto dalį natūra. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimus dėl jai priskirtinos didesnės turto dalies natūra, atsakovas netektų nuosavybės į turtą, tačiau kompensacijos gavimas iš ieškovės būtų itin apsunkintas dėl jos turimų itin didelių įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ji būtų pajėgi per protingą laikotarpį atsiskaityti tiek su kitais kreditoriais (V. M., K. P., Valstybine mokesčių inspekcija, AB „Lesto“), tiek ir su atsakovu.

Sprendžiant dėl turto padalijimo būdo parinkimo atsižvelgtina ir į tai, jog šalių tarpusavio santykiai yra itin įtempti. Nors ieškovė deklaruoja, kad ji neberūpi atsakovui (kaip kad nurodė ieškovė, atsakovas dabar gali konfliktuoti su sugyventine), todėl pagrindo konfliktams nebėra, toks argumentas yra neįtikinantis. Namų valdoje (duomenys neskelbtini) kaime atsakovas gyvena su kita moterimi, su kuria augina mažametį vaiką. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžių metu akivaizdu, kad ieškovė itin jautriai reaguoja į taip susiklosčiusią situaciją, abi šalys net ir teismo posėdžių metu nevengė apsikeisti pakankamai įžeidžiais tarpusavio kaltinimais dėl nepavykusio bendro šeiminio gyvenimo. Nors šalys kartu nebegyvena jau kelerius metus, tačiau dėl išlikusių nuoskaudų šalys viena kitą provokuoja konfliktams, kurių sprendimo būdas ne visuomet yra tinkamas. Dėl nurodytų aplinkybių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas dalintinas natūra, turtą tarp šalių paskirstant taip, kad mokėtinų kompensacijų dydis būtų kiek įmanoma mažesnis, tačiau padalinto turto valdymas būtų kuo labiau atskirtas, nesukuriant situacijos, kad ieškovei ir atsakovui būtų reikalinga priimti bendrus sprendimus dėl turto naudojimo, valdymo ar disponavimo. Teismo vertinimu yra nelogiška ieškovei priskirti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir didesnę dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)kaime, atsakovui už ieškovei tekusią didesnę turto dalį natūra išmokant kompensaciją. Sprendžiant dėl turto padalijimo būdo, įvertintina ir ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir statiniais jame tvarka. Nors žemės sklypas yra pakankamai didelis, tačiau jį padalinti techniškai yra sudėtinga dėl netaisyklingos sklypo formos, įvažiavimo į sklypą vietos bei dėl statinių išsidėstymo sklype. Teismo vertinimu, ieškovės siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymo (ieškovės atstovė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad būtų galima spręsti ir dėl žemės sklypo atidalijimo) yra neįgyvendinamas tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių kriterijų. Visų pirma, nėra jokio teisinio pagrindo atsakovui paskirti mažesnę žemės sklypo dalį, ypač įvertinant ieškovės reikalavimą dėl tik jai, jos reikalavimu, žemės sklypo su pastatu (duomenys neskelbtini) priskyrimo. Išklausius šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad atsakovo patekimas į jam ieškovės siūlymu priskirtiną sklypo dalį būtų apsunkintas dėl techninių priežasčių (įvažiavus į sklypą – staigus (90 laipsnių) posūkis pakankamai siaurame (5 metrų) pločio ruože, kuriame, atsakovo teigimu yra prisodinta medžių, krūmų, nėra kelio. Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie atsakovui trečiojo asmens M. G. padovanotą piniginių lėšų sumą, skirtą kompensacijai ieškovei bei bylinėjimosi išlaidoms padengti, taip pat į atsakovo turimų kreditorinių įsipareigojimų dydį, teismo vertinimu, atsakovas būtų pajėgus išmokėti ieškovei kompensaciją.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šalims priklausantis turtas dalintinas natūra. Po santuokos nutraukimo ieškovei priskirtinas automobilis FORD Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 680 EUR), transporto priemonė Opel Omega, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 0 EUR), VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 0 EUR), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 352 EUR), ir pastatas – kepykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2395 EUR), esantys (duomenys neskelbtini), B. V. individuali įmonė (vertė 0 EUR). Iš viso ieškovei natūra tenkančio turto vertė yra 3427 EUR, todėl atsakovas už jam natūra tenkančio turto dalį - automobilį VW LT 28, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (200 EUR vertės), žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, įpareigotinas ieškovei sumokėti 2904 EUR kompensaciją. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktus duomenis apie jam padovanotas šiam tikslui skirtas pinigines lėšas, kompensacija ieškovei galės būti išmokėta nedelsiant po teismo sprendimo įsiteisėjimo, o ieškovė gautus pinigus galės panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais.

Pažymėtina, kad toks turto tarp šalių padalijimas nėra nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo, atsakovui nekilnojamojo turto dalis natūra nustatyta didesnė dėl ieškovės ribotų galimybių išmokėti atsakovui kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės siūlomas turto padalijimo variantas netenkintinas ir atsakovui priteistinas visas žemės sklypas natūra, ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmestinas.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Šalys reikalavimo priteisti tarpusavio išlaikymą nereiškė, nurodė, kad jiems išlaikymas nereikalingas.

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė – P., atsakovui – V..

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė už ieškinio reikalavimus yra sumokėjusi 63,72 EUR (220 Lt) (1 t. 85 b.l.) žyminio mokesčio, kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas (1 t. 92-94 b.l., 3 t. 76-77 b.l.). Įvertinus ieškovės pareikštų reikalavimų pobūdį, ieškinio turtiniai reikalavimai turėjo būti apmokėti 356 EUR žyminiu mokesčiu, o 2 neturtiniai reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo – kiekvienas po 41 EUR (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p.). Iš viso už ieškinio reikalavimus turėjo būti sumokėta 438 EUR suma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas, ieškovė į valstybės biudžetą įpareigotina sumokėti 374,28 EUR.

Ieškovė prašo bylinėjimosi išlaidomis pripažinti 500 EUR išlaidas dėl atnaujintų kadastrinių matavimų atlikimo. Teismo vertinimu, tokias išlaidas būtų galima pripažinti bylinėjimosi išlaidomis CPK 88 str. 1 d. 9 p. pagrindu, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad išlaidos buvo faktiškai patirtos. Ieškovės pateikta į bylą sąskaita tik patvirtina, kad buvo išrašyta sąskaita, tačiau nepatvirtina aplinkybės, kad sąskaita buvo apmokėta.

Ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 69,21 EUR išlaidų, VĮ Registrų centre įregistruojant kadastrinius matavimus. Šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis, kadangi tik įregistravus atnaujintus kadastrinius matavimus, buvo galima tiksliau nustatyti sutuoktiniams priklausantį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad turtas buvo padalintas abiems sutuoktiniams, iš atsakovo priteistina ½ dalis ieškovės patirtų išlaidų VĮ Registrų centro paslaugoms apmokėti, t.y. iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 34,61 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 2 d.).

Atsakovas už priešieškinio reikalavimus yra sumokėjęs 258,34 EUR (892 Lt )(1 t. 145 b.l.) žyminio mokesčio, 46,66 EUR žyminio mokesčio (3 t. 148 b.l.), iš viso 305 EUR.

Atsižvelgiant į tai, kad šalių reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės tenkinti iš dalies, taip pat į tai, kad dalijant santuokoje įgytą turtą nebuvo nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo (t.y. sutuoktiniai iš esmės gavo turto, kurio vertė, įskaitant kompensacijas, yra lygi), šalys pareigos viena kitai atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti, neturi (CPK 98 str. 2 d.).

Teismas šioje byloje patyrė 72,88 EUR su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų, kurios lygiomis dalimis priteistinos iš abiejų šalių, t.y. po 36,44 EUR iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą 1984 m. balandžio 5 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1000, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei B. P. palikti pavardę- P., atsakovui R. V. palikti pavardę – V..

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovei B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (vertė 352 EUR), ir pastatą – kepyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (vertė 2395 EUR), esančius (duomenys neskelbtini) transporto priemonę FORD Transit, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vertė 680 EUR), likviduojamą B. V. individualią įmonę, į.k. 301684586 (vertė 0 EUR), transporto priemones Opel Omega, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vertė 0 EUR), VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vertė 0 EUR).

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 4142 EUR), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( vertė 2696 EUR), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 41 EUR), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 13 EUR), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 268 EUR), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 403 EUR), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 462 EUR), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 301 EUR), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 709 EUR), esančius (duomenys neskelbtini)., transporto priemonę VW LT 28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (200 EUR vertės), transporto priemonę GAZ (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (0 EUR vertės).

Priteisti iš atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2904 EUR (du tūkstančiai devyni šimtai keturi eurai) kompensaciją už atsakovui tekusį didesnės vertės turtą natūra.

Nustatyti, kad prievolė trečiajam asmeniui K. P. pagal 2012-07-26 ieškovės pasirašytą paprastąjį vekselį dėl 8000 Lt sumokėjimo yra asmeninė ieškovės B. P. prievolė.

Nustatyti, kad prievolė V. M. pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2012-04-03 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1016-720/2012 dėl 15400 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų, 712 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra asmeninė ieškovės B. P. prievolė.

Nustatyti, kad prievolė AB „Lesto“ yra likviduojamos B. V. individualios įmonės prievolė, o nesant įmonės turto, asmeninė B. P. prievolė.

Nustatyti, kad prievolė grąžinti nepanaudotą kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimui dalį M. G. pagal 2014-11-19 tikslinę dovanojimo sutartį yra asmeninė atsakovo R. V. prievolė.

Nustatyti, kad prievolės valstybei vykdomosiose bylose Nr. 0068/15/00355, 0033/15/00371 ir 0178/15/01130, yra asmeninės ieškovės B. P. prievolės.

Nustatyti, kad prievolės valstybei vykdomosiose bylose Nr. 0085/10/00699 ir 0090/10/01393 ir žemės mokesčio nepriemoka yra asmeninės atsakovo R. V. prievolės.

Kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 36,44 EUR (trisdešimt šeši eurai 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 410,72 (keturi šimtai dešimt eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 36,44 EUR (trisdešimt šeši eurai 44 centai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.