Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algimanto Kukalio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-543-475/2012 pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo bei atsakovės A. J. ir trečiojo asmens A. J. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Sprendimo dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindų nurodyta, kad nustatyta, jog ieškovas G. J. ir atsakovė A. J. 1992-07-16 sudarė santuoką Kauno miesto CMB. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, sprendė, kad gyvenant santuokoje išryškėjo abiejų sutuoktinių skirtingi požiūriai į šeimos santykius ir santuokines pareigas. Be to, įrodymų viseto aspektu teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti vieno ar abiejų sutuoktinių neištikimybės fakto. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, į tai, kad nenustatyta vieno ar kito kaltės prezumpcija pagal CK 3.60 str. 3 d., teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniai bendro ūkio neveda, negyvena santuokinio gyvenimo, taikytis nenori, santuoka yra tik formali, todėl ji nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Sprendimo dalyje dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo nustatymo nurodyta, jog tarp šalių nėra ginčo dėl 1) ir 6) punktuose nurodyto turto. Teismas sprendė, kad šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas pripažįsta, kad 4) punkte nurodytas turtas yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Kadangi ieškovas ir atsakovė sutinka po santuokos nutraukimo pagal paskolos sutartį atsakyti solidariai, o kreditorius neprieštarauja dėl tokių santuokos nutraukimo pasekmių, teismas laikė, kad prievolė grąžinti likusią kredito dalį vykdytina iš bendro sutuoktinių turto, nes minėtas kreditas buvo paimtas šeimos interesams tenkinti. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog turto įgijimo metu būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, todėl nustatytina, kad 3) ir 5) punktuose nurodyti žemės sklypai įgyti bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Atsižvelgęs į tai, kad abu sutuoktiniai prisidėjo prie 2) punkte nurodyto turto įsigijimo, į tai, kad ieškovas savo darbu jį pagerino, teismas šį turtą pripažino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalimi. Visą IĮ „Juralė“ nurodytą turtą teismas taip pat pripažino bendrąja abiejų sutuoktinių jungtine nuosavybe.

Sprendimo dalyje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nutraukiant santuoką teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas savo darbu žymiai pagerino 2) punkte nurodytą turtą, to neginčija ir atsakovė, į tai, kad atsakovė sutinka, jog 1) punkte nurodytas turtas atitektų ieškovui, į tai, kad ieškovas gyvena ir vykdo veiklą parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ieškovui priteistinas santuokoje įgytas turtas, nurodytas 1), 2), 3), 7) punktuose ir dalis 8) punkte nurodyto IĮ „ Juralė“ turto - parduotuvė, 134,64 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatai-sandėliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 36 kv.m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 71 kv.m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13 kv.m. ploto, kiemo statiniai (tualetas, tvora, aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovei priteistinas santuokoje įgytas turtas, nurodytas 5) ir 6) punktuose bei 8) punkte nurodyta IĮ „Juralė“ bei jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, ir kad aukščiau 4) punkte nurodytas turtas laikytinas asmenine atsakovės nuosavybe ir santuokos nutraukimo metu nedalintinas. Pagal byloje esančius dokumentus santuokoje įgyto turto vertė – 357 212,00 Lt. Kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 1997-10-31 Paskolos sutartį Nr. T0N-17926-FO likusi sumokėti kredito suma 2012-02-14 yra 16 965,00 Lt. Kadangi ši prievolė yra sutuoktinių solidari, teismas bendro dalintino turto dalį sumažino iki 340 247,00 Lt ir nustatė, kad ieškovui tenkanti dalis yra 78 502,00 Lt, o atsakovei – 261 745,00 Lt (278 710,00 - 16 965,00). Atsakovės prašymo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių ir sumažinti jai tenkančią kompensacijos sumą teismas netenkino, pripažinęs, kad nėra pagrindo konstatuoti CK 3.123 str. 1 d. nustatytas aplinkybes, kuriomis remiantis nukrypimas nuo lygių dalių principo būtų galimas. Ieškovui iš atsakovės už didesnę jai tenkančio turto dalį nusprendė priteisti 91 621,50 Lt kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu (3 t., b.l. 75-83) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-09 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-09 sprendimą dalyje dėl turto teisinio režimo nustatymo (išskyrus dalį, kurioje nustatyta, kad 34/100 dalys pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 34/100 dalys kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė A. J. nuosavybė), turto padalijimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais: 1) teismas, pažeisdamas CPK nurodytus rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo principus, atsakovės atstovo nedalyvavimą teismo posėdyje dėl ligos nelaikė svarbia priežastimi ir bylą išnagrinėjo jos atstovui advokatui P. V. nedalyvaujant. Dėl atstovo nedalyvavimo bylą nagrinėjant iš esmės atsakovė nesugebėjo tinkamai ir kokybiškai ginti savo teises, teikti prašymus, įrodyti savo atsikirtimus, pagrįsti savo argumentus, pateikti tinkamus įrodymus, kelti klausimą dėl įmonės kreditorių ir pan.; 2) teismas, pažeisdamas pareigą, nustatytą Lietuvos Respublikos CPK 376 straipsnyje, taip pat iniciatyvos teisę ir pareigą ginti viešąjį interesą (kreditorių), visapusiškai neišsiaiškino ir nepatraukė į bylą visų suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, nepagrįstai nesiaiškino individualios įmonės kreditorių, nepareikalavo IĮ „Juralė“ įmonės balanso, nesiaiškino, ar įmonė turi pradelstų ir neapmokėtų skolų, nors ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad įmonė yra bankrutuojanti. Sprendimu nebuvo spręsta dėl prievolių pagal šios įmonės skolas kreditoriams paskirstymo, įmonės kreditoriai į santuokos nutraukimo bylą neįtraukti trečiaisiais asmenimis. Neįtraukus įmonės kreditorių į bylą, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, t.y. apribojo teisę gauti visišką savo reikalavimų patenkinimą subsidiariai iš ieškovo ir atsakovės, kaip individualios įmonės dalyvių, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.); 3) byloje kilo ginčas dėl įmonės transporto priemonių vertės, dėl ko sprendime neteisingai nurodyta, kad šalys dėl byloje pateiktų dokumentų ir juose nurodytos turto vertės sutaria, atskiro turto vertinimo nereikalavo. Apeliantė ieškovo pateiktas transporto priemonių vertes ginčijo ir ne kartą prašė paskirti teismo ekspertizę transporto priemonių rinkos vertei nustatyti. Teismas, pažeisdamas CPK nustatytus rungtyniškumo principus, šios ekspertizės paskyrimo klausimo nesprendė, o esant prieštaravimams byloje, pasikliovė prieštaringai vertinamais įrodymais. Dėl šios priežasties teismas, nepagrįstai į balansą įtraukdamas įmonės turtą, nustatė tikrovės neatitinkančią transporto priemonių vertę, visas transporto priemones nepagrįstai priteisė natūra atsakovei ir iš jos ieškovui priteisė mokėti per didelę kompensaciją.

Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, neteisingai nustatė turto režimą, neteisingai sudarė turto balansą, dėl ko dėl turto padalijimo priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą: 1) teismas nepagrįstai į bendrą turto balansą įtraukė A. J. įmonę „Juralė“ ir šios įmonės vardu registruotą turtą bei nepagrįstai konstatavo, kad IĮ „Juralė“ buvo įregistruota juridinių asmenų registre 1992-07-16, t.y. tą pačią dieną, kaip ir buvo sudaryta šalių santuoka. Iš juridinių asmenų registro išrašo (2 t., b.l. 130) matyti, kad IĮ „Juralė“ įregistravimo data - 1991-09-16, t.y. beveik metai iki santuokos. IĮ „Juralė“ buvo įsteigta atsakovės iki santuokos su ieškovu, todėl ji yra atsakovės asmeninė nuosavybė. Vien pats ieškovo kaip sutuoktinio įdarbinimo IĮ „Juralė“ faktas negali būti vertinamas kaip sukuriantis ieškovui įmonės savininko teises ir pareigas; 2) teismas nepagrįstai į dalinto turto balansą įtraukė 0,0972 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teismo nustatyta vertė - 4300,00 Lt; 0,4439 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teismo nustatyta vertė - 18200,00 Lt, bei 0,1328 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šie žemės sklypai yra atsakovės asmeninė nuosavybė, įsigyti už pastarosios asmenines lėšas. Teismo konstatavimas, kad nėra byloje įrodymų, jog šio turto įsigijimo metu būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, nepagrįsti, nes nėra įrodymų, kad būtų priešingai; 3) teismas nepagrįstai nustatė, kad negyvenama patalpa - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, trauktina į dalintino turto balansą, kadangi šį turtą apeliantė nusipirko gimus dukrai A. J. iš savo asmeninių lėšų, gautų pardavus jai priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas, konstatuodamas, kad prie minėto turto įsigijimo prisidėjo ir ieškovas, nes jis pardavė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), be to, turtą rekonstravo, visiškai neįvertino atsakovės paaiškinimų, kad ieškovas turėjo butą, bet jį pardavęs pirko kitą butą savo buvusiai žmonai. Teismas nevertino, ar atsakovo prisidėjimas darbu prie šio turto pakeitimo, tų darbų pobūdis ir mastas buvo pakankami, kad nuosavybė transformuotųsi į bendrąją jungtinę nuosavybę; 4) teismas, dalindamas turtą, nepagrįstai vadovavosi byloje esančiomis turto vertėmis, nevertino, kad nutraukiant santuoką turto vertė buvo mažesnė. Vien pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktus nekilnojamojo turto rinkos vertės paskaičiavimus matyti, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė sumažėjo iš viso 36 631 Lt; 5) teismas, dalindamas turtą, nukrypo nuo CK 3.127 dalyje nustatyto turto dalinimo natūra prioriteto. Teismas sprendimu pripažino IĮ „Juralė“ bendrąja jungtine nuosavybe ir dalino šios įmonės vardu registruotą turtą, tačiau nepagrįstai visas IĮ „Juralė“ transporto priemones natūra priskyrė atsakovei ir atitinkamai padidino iš jos ieškovui mokėtiną kompensaciją. Pirma, transporto priemonės yra dalios, todėl, vadovaujantis turto dalinimo natūra prioritetu, turėjo būti padalijamos tiek atsakovei, tiek ieškovui. Antra, teismas, ydingai nustatęs transporto priemonių vertes, taip dalindamas turtą pažeidė atsakovės teises ir teisėtus interesus gauti lygiavertį turtą, nes šis turtas yra žymiai mažesnės vertės, nei nurodė ieškovas. Trečia, teismas neatsižvelgė į tai, kad proceso metu ieškovo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - uždraudimas parduoti transporto priemones. Šiuo metu dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių IĮ „Juralė“ transporto verslas yra sužlugdytas, o turtas - transporto priemonės - be transporto verslo yra bevertis (išskyrus rinkos vertę). Dėl tokių ieškovo veiksmų jam ir turėtų būti paskiriamos visos IĮ „Juralė“ transporto priemonės, o atsakovei iš ieškovo atitinkamai paskaičiuota kompensacija; 6) teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir sumažinti atsakovei tenkančią kompensaciją, kadangi turtui įsigyti buvo panaudotos atsakovės asmeninės lėšos, gautos pardavus jos iki santuokos turėtą turtą ir santuokoje paveldėtą turtą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. J. (3 t., b.l. 121) nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas (3 t., b.l. 122-127) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai nelaikė jos atstovo advokato P. V. ligos svarbia priežastimi ir išnagrinėjo bylą atstovui nedalyvaujant, atmestinas, nes jis prieštarauja kasacinio teismo formuojami praktikai bei CPK 246 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu dėl atsakovės ar jos atstovo ligos bylos nagrinėjimas buvo atidėtas net keturis kartus, teismas iš anksto su šalimis bei jų atstovais suderino posėdžio datą, laiką, įspėjo, kad šalys į posėdį atsivestų liudytojus, pasirašytinai informavo apie teismo posėdį. Teismas, būdamas aktyvus, ne kartą siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, nustatydamas papildomų įrodymų pateikimo datą, o 2012 vasario 9 d. teismo posėdžio metu atsakovei pareiškus, kad yra nepilnai išmokėtas kreditas, įpareigojo atsakovę patikslinti savo priešieškinį, nurodant visus jai žinomus kreditorius. Apeliantė patikslintame priešieškinyje nurodė tik vieną kreditorių - AB „Swedbankas“, kuris ir buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Būtent, atsakovė, būdama įmonės direktore, turėjo pareigą priešieškinyje nurodyti įmonės kreditorius ir nusiųsti jiems priešieškinio kopiją. Atsakovei nepateikus dokumentų apie jai žinomus kreditorius, teismas sprendime ir negalėjo pasisakyti, kuris iš sutuoktinių ir iš kokio turto turės mokėti įmonės skolas. Apeliacinio skundo teiginiai, kad šio skundo pateikimo metu įmonė turi net dešimt kreditorių, neatitinka tikrovės. Teismui pasiūlius pačioms šalims teikti įrodymus apie transporto priemonių vertes, ieškovas pateikė vidutines transporto priemonių vertes, nustatytas masiniu vertinimu, kuris atitinka vidutinę rinkos kainą, t.y. oficialius UAB „Emprekis“ duomenis apie transporto priemonių Lietuvoje vidutines rinkos kainas. Teismas atsakovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo sprendė, tai yra nusprendė atidėti šio klausimo svarstymą kitame teismo posėdyje, pasiūlė pačioms šalims pateikti įrodymus, neskiriant ekspertizės. Kitame teismo posėdyje atsakovė neteikė prašymo skirti ekspertizę, todėl teismas pagrįstai jos neskyrė. Atsakovė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad IĮ „Juralė“ turtas buvo įgytas už jos asmenines lėšas, nepateikė, todėl teismas, įvertinęs šiuos duomenis bei rašytinius įrodymus, pagrįstai pripažino šios įmonės turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai, kad įmonės turtas yra bendras sutuoktinių turtas, iš dalies patvirtina ir pati atsakovė, reikalaudama pasidalinti įmonės skolas. Visas apeliantės išvardintas turtas, kurį jį prašo pripažinti asmenine nuosavybe, buvo įgytas santuokoje už bendras sutuoktinių lėšas ir kiekvieno asmenines lėšas, todėl negali būti pripažintas asmenine atsakovės nuosavybe. Ieškovas teikė nekilnojamojo turto vertes iš VĮ „Registrų centras“ viešai skelbiamos duomenų bazės, atsakovė savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė tokias pat nekilnojamojo turto kainas, jų neginčijo, kitų įrodymų neteikė, dėl ko darytina išvada, kad ji su nekilnojamojo turto kainomis sutiko, todėl teismas pagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktais VĮ „Registrų centras“ duomenimis. Be to, teismas pagrįstai sprendė, kad įmonės transporto priemonės šalims nedalintinos natūra.

Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės A. J. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikintoje dalyje bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovo G. J. ir atsakovės A. J. santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovui ir atsakovei paliko santuokines pavardes; priteisė nuo 2010-10-13 iki 2011-11-17 iš G. J. dukros A. J. išlaikymui po 500,00 Lt; priteisė nuo 2012- 01- 01 iš G. J. pilnametės dukros A. J. išlaikymui po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ji pabaigs vidurinę mokyklą, o jei ji studijuos aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuose, ir iki jai sukaks 24 metai; nustatė, kad nekilnojamasis turtas (statiniai), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė A. J. nuosavybė; nustatė, kad kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas sudaro bendrą sutuoktinių G. J. ir A. J. turtą ir padalino jį tarp sutuoktinių; nustatė kad po santuokos nutraukimo A. J. ir G. J. kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal 1997-10-31 paskolos sutartį Nr. T0N-17926-FO, atsako solidariai; priteisė iš atsakovės ieškovui 91 621,50 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantė neskundžia sprendimo dalies, kuria buvo nuspręsta nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti santuokines pavardes, pritiesti iš ieškovo nuo 2010-10-13 iki 2011-11-17 dukros A. J. išlaikymui po 500,00 Lt, priteisti nuo 2012- 01- 01 ieškovo pilnametės dukros A. J. išlaikymui po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ji pabaigs vidurinę mokyklą, o jei ji studijuos aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuose, ir iki jai sukaks 24 metai. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas teismas turi būti aktyvus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos sprendimą šioje dalyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą dėl šalių sudarytos santuokos iširimo priežasčių, pagrįstai nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisingai priteisė iš ieškovo lėšas dukros išlaikymui. Be to, atsakovė sutinka su sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 34/100 dalys pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 34/100 dalys kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė A. J. nuosavybė. Ieškovas šios teismo sprendimo dalies taip pat neginčija: apeliacinio skundo nepateikė, o atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nuomonės nepareiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Kaip matyti iš atsakovės apeliacinio skundo, ji skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tik turto padalijimo dalyje, teigdama, kad teismas nepagrįstai į bendrą turto balansą įtraukė jos vardu įregistruotą turtą, o jeigu laikyti, kad teismo nustatytas turto režimas yra teisingas, į balansą įtraukto turto vertė neatitinka jo tikrosios rinkos vertės, teismas dalindamas turtą, nukrypo nuo turto dalinimo natūra prioriteto ir priteisė jai mokėti ieškovui nepagrįstai didelę kompensaciją. Be to, įtraukdamas į bendrą turto balansą IĮ „Juralė“ ir jos vardu registruotą turtą, teismas nesiaiškino, ar įmonė turi kreditorių ir nepasisakė, kuris iš sutuoktinių ir iš kokio turto turės mokėti skolas, o ji, nedalyvaujant teismo posėdyje dėl ligos jos atstovui, nesugebėjo kelti klausimą dėl įmonės kreditorių.

Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad atsakovė nežinojo kada galima pateikti papildomus įrodymus teismo posėdyje nedalyvaujant jos advokatui, civilinėje byloje CPK 314 straipsnio pagrindu prijungti įrodymai rodo, kad individualios įmonės „Juralė“ kreditoriai yra Švyturys –Utenos alus, AB „Volfas Engelman“, UAB „Bennet Distributors“, UAB „Ingman ledai“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, UAB „Boslita ir KO“, UAB „Baltijos Bretlingis“, UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „Boslita ir Ko prekyba“, TŪB „Rinkuškiai“, AB „Lesto“. Nors išvardintų kreditorių skolos nėra pagrįstos įrodymais (buhalterinės apskaitos dokumentais ir kt.), tačiau iš pačios atsakovės pateikto kreditorių ir jų skolų dydžio sąrašo matyti (t. 3, b.l. 112), kad skolos buvo jau ir 2011 metais, tačiau atsakovė 2012-03-22 tikslindama priešieškinį nenurodė nei vieno iš paminėtų kreditorių. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (t.3, b.l. 136-141), skolų tarpusavio suderinimo aktai, pasirašyti vien kreditorių ir nesant juose IĮ „Juralė“ atstovų patvirtinimo rekvizitų, taip pat patvirtina kreditorių buvimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad nurodytiems kreditoriams buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, kad jiems buvo siųsti ieškinys ar priešieškinis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditoriai negalėjo įstoti į santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, nes iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, nebuvo įvykdyta pareiga pranešti jiems apie bylos iškėlimą, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio (priešieškinio) kopiją (CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis). Šios įstatyme įtvirtintos pareigos įvykdymas sudaro sąlygas teismui santuokos nutraukimo byloje išspręsti ne tik sutuoktinių tarpusavio turtinius klausimus, bet ir jiems kreditorių pareikštus savarankiškus turtinius reikalavimus, ir taip apsaugoti kreditorių interesus bei užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis). Asmenų įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis apeliacinėje instancijoje nėra galimas, todėl šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali.

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civ. byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2010 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje 3K-3-375/2010). Nagrinėjant santuokinio turto padalinimo klausimus, skirtingai nei klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, teismas nėra aktyvus ir byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Pagal bendrąsias taisykles įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi tokiomis aplinkybėmis (CPK 178 str.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neteikė leistinų įrodymų, patvirtinančių jos teiginius apie nekilnojamojo turto, automobilių kainų pokyčius, nepaneigė ieškovo nurodytų kainų, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė ne vieną kartą prašė skirti teismo ekspertizę automobilių vertei nustatyti (t. 2, b.l. 18-19, 28-29, 137), tačiau pirmosios instancijos teismas šių prašymų netenkino, nenurodydamas motyvų. Pagal CK 3.119 str. dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.100 str.). Taigi dalijamo turto kainos turėjo būti nustatytos 2012 m. antrame ketvirtyje, nes byla išnagrinėta ir teismo sprendimas priimtas 2012-05-09. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendro sutuoktinių turto vertę, neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias tiek įrodinėjimo procesą, bei įrodymų vertinimą (CPK XIII skyriaus I skirsnis), tiek procesinės teisės normas apibrėžiančias šalių pareikštų reikalavimų pilną išnagrinėjimą.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bendro sutuoktinio turto nustatymo bei sutuoktinių turto padalijimo naikintinas ir byla šioje dalyje grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.), kadangi nebuvo atskleista bylos esmė ir neišaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

Bylą dalyje grąžinant nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo – šis klausimas spręstinas galutinai išnagrinėjus bylą, todėl teismo sprendimas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje naikintinas ir perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje nustatytas bendras sutuoktinių G. J. ir A. J. turtas, padalintas bendras sutuoktinių turtas, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.