Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto V. U. (V. U.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto V. U. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 27 d. (toliau – ir Institucijos) nutarimo paduoti ir skundas nepriimtas.

2. Atskiruoju skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. U. prašo išsamiai išnagrinėti jo paduotą skundą ir panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo nutartį bei grąžinti bylą į apylinkės teismą klausimui iš esmės spręsti arba panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti skundo padavimo terminą tikrai dėl svarbių priežasčių, panaikinti administracinio nusižengimo nutarimą, nes nepadarytas ANK pažeidimas, ir ANK teiseną nutraukti.

2.1. Skunde V. U. teigia, kad apylinkės teismas tik paviršutiniškai ir neišsamiai išnagrinėjo visus prašymo motyvus, neįsigilino į pateikiamus argumentus, prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, apskritai neteisingai taikė naujausią suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, rėmėsi tik apygardos teismų nutartimis, iš kurių kai kurios buvo apskųstos kasacine tvarka, todėl apskritai negalėjo būti taikomos kaip pavyzdinės.

2.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas pats konstatavo tik kelias skundo detales, bet net apie jas nepasisakė ir akcentavo tai, kas sutrukdė pažeidėjui kreiptis į teismą, nors turėjo išreikalauti papildomus įrodymus. V. U. nurodo, kad jo gyvenamosios vietos adresas tuo laikotarpiu nebuvo (duomenys neskelbtini), jis iš tos vietos buvo išdeklaruotas, ir tai teismas gali patikrinti per gyventojų oficialų registrą, todėl, kodėl jam tariamai buvo siunčiamas laiškas tuo adresu apskritai lieka neaišku, be to, nėra jokių duomenų, kas konkrečiai susirašinėjo iš el. pašto (duomenys neskelbtini), nes įmonė skirtingais laikotarpiais turėjo skirtingą kiekį darbuotojų, taip pat keitė kontaktinį pašto adresą, o esminis dalykas, kad nėra jokio patvirtinimo, jog jis gavo laišką dėl duomenų pateikimo, nes jis tikrai būtų pateikęs duomenis, jau nekalbant, kad Institucija siuntė pranešimus į trečiųjų šalių el. paštą (duomenys neskelbtini), o tai iš esmės prieštarauja duomenų apsaugos įstatymui.

2.3. V. U. teigimu, per penkis metus jis nėra gavęs nei vieno nutarimo, o juos gavęs, jau būdamas įkalinimo įstaigoje, aktyviai pradėjo vykdyti savo asmenines procesines teises, be to, ANK nenumato jokių konkrečių terminų dėl termino atnaujinimo, ir šis 6 mėnesių terminas yra tik praktinis kelių teismų sprendimas, bet ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Be to, toks teismo įstatymo interpretavimas prieštarauja įstatymui apskritai. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad tuo pačiu laikotarpiu jam buvo surašyti analogiški nutarimai, dėl kurių paduoti skundai atnaujinti terminus ir panaikinti nutarimus, ir tai tik dar labiau sustiprina įrodymus to, jog jis jokių tokio pobūdžio pranešimų negavo, o pareigūnai, matydami panašaus pobūdžio pažeidimus, tikrai galėjo atsakingai atlikti savo pareigą. Niekur nenurodoma, kada tiksliai ir kaip jam buvo įteiktos tokios užklausos pateikti duomenis, nes natūralu, kad pateikti tokius duomenis yra žymiai paprasčiau, net nurodyti save kaip vairuotoją, nes numatytas pažeidimas, kurio vairuotojas tariamai Institucijai nežinomas, užtraukia žymiai mažesnę administracinę atsakomybę (kartais) nei jokios informacijos nepateikimas apskritai. Nors iš esmės net nematau iš nutarimo apskritai jokios informacijos apie pažeidimą.

2.4. Skunde nurodoma, kad ANK XXXVIII skyriuje įtvirtintas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas – specialus institutas, kurio paskirtis užtikrinti teisingumo principo ir teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, tikrinant įsiteisėjusius nutarimus ir nutartis, ar jie nepažeidžia asmens teisių ir teisėtų interesų, ir išvengti galbūt neteisėtų nutarimų ir nutarčių teisinių pasekmių. Tai yra išimtinė priimtų sprendimų administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo (kontrolės) forma, kuri jo atveju yra būtina, nes kitaip eliminuojamos jo bet kokios galimos teisės. Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas galimas tik esant ANK 658 straipsnio l dalyje nustatytiems pagrindams. Vienas iš bylos atnaujinimo pagrindų, nustatytas ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte – padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti, ir jo atveju jis akivaizdus. Be to, papildomai yra visi 4 punkto pagrindai, kai paaiškėja kitų aplinkybių (kurias pateikia), kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą, ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Be to, šiame procese galima įžvelgti ir pareigūnų piktnaudžiavimą.

2.5. Skunde V. U. aptaria ANK 431 straipsnio 1, 2 dalių dispozicijas, SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatas bei teigia, kad aiškinant ANK 431 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga ir ANK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, darytina išvada, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės „(LAT nutartis 2024-05-08 Nr. ANB-482-4-68-3-00757-2023-7)“, o, nesant administracinio nusižengimo sudėties, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020).

2.6. V. U. teigimu, vien fakto, kad Institucijos pranešimas dėl duomenų pateikimo buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu, nepakanka pripažinti, kad nubaustasis buvo tinkamai informuotas apie pareigą pranešti, kas naudojo transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju aktualaus reikalavimo įteikimą reglamentuoja ANK 573 ir 611 straipsniai. Institucija turi teisę reikalavimą transporto priemonės savininkui (valdytojui), šiuo atveju – juridinio asmens vadovui – siųsti vienu iš ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, tarp jų ir elektroniniu paštu. Tačiau, sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti, tai matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, pagal kurią administracinių nusižengimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme (2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01). Analizuojant teismų praktiką, susijusią su tinkamu dokumentų įteikimu baudžiamosiose bylose matyti, kad įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis. Tad, nors BPK ir nustato galimybę asmeniui apie teismo posėdį pranešti ne šaukimu, o pranešimu, teismas turi įsitikinti, jog asmeniui apie teismo posėdį pranešta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-654/2023). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją tinkamu laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08).

2.7. Aptarta praktika suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ir administracinių nusižengimų bylose institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims. Tuo labiau kad, kaip jau buvo paminėta, aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti, ir tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė.

2.8. Skunde dar kartą akcentuojama, kad ANK įpareigoja institucijas (pareigūnus) veikti aktyviai aiškinantis administracinius nusižengimus. ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio l dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).

2.9. V. U. teigimu, jis akivaizdžiai negalėjo pasinaudoti savo teisėmis pagal įstatymą ir tikrai laikosi nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Jeigu Institucijos, surašiusios nutarimą, atstovas būtų paskyręs atvesdinimą ar net paiešką, tai jis tikrai būtų sužinojęs apie jo buvimą kituose teisminiuose procesuose ar dabar buvimą kalėjime iš Policijos departamento, o tai įrodo, kad surašantys protokolus tarnautojai tik formaliai, galbūt piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ar galbūt per dideliu darbo krūviu, naudojasi jiems įstatymo nustatytomis priemonėmis (ANK 595, 596 straipsniai).

3. Atskirasis skundas atmestinas.

4. ANK 656 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus ANK 656 straipsnyje nurodytas išimtis. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta tai, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina teismo priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Pažymėtina, kad šiuo atveju pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. U. atskirąjį skundą apygardos teismas patikrina skundžiamos nutarties, kuria neatnaujintas terminas skundui dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimo paduoti, pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. patikrina, ar pagrįstai ir teisėtai atsisakyta atnaujinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimo apskundimo terminą, bei nevertina paties Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai nėra šio atskirojo skundo dalykas.

6. ANK 623 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Apylinkės teismo nutartis atsisakyti atnaujinti nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminą per dešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apygardos teismui.

7. Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

8. ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytų reikalavimų nevykdymą, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tokio pat pobūdžio administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Taigi šios teisės normos dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą – SEAKĮ, todėl jos pažeidimas konstatuojamas tik nustačius SEAKĮ nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Nagrinėjamu atveju V. U. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį patrauktas už tai, kad pakartotinai nevykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų.

9. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

10. Nagrinėjamu atveju aktualioje ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui, o šis ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nustatytas administracinis nusižengimas yra tarp ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų, kurių aplinkybes siekiančiam išsiaiškinti pareigūnui juridinio asmens, kuriam priklauso transporto priemonė, vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pateikti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.

11. Šioje byloje nustatyta, kad 2022 m. birželio 2 d. 18.15 val., vykdant automobilių statymo ir stovėjimo kontrolę, (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuota, jog nesilaikant kelio ženklo Nr. 332 nustatyto draudimo, transporto priemonė „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo palikta stovėti toje kelio pusėje, kurioje sustoti draudžiama. 2022 m. birželio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyriausiasis specialistas D. G. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl duomenų pateikimo apie tai, koks asmuo pažeidimo padarymo metu vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad iš Juridinių asmenų registro išrašo duomenų nustatyta, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra V. U., oficialiai nurodė šios bendrovės elektroninio pašto adresą būtent (duomenys neskelbtini), o tuo pačiu elektroninio pašto adresu 2022 m. liepos 27 d. buvo išsiųstas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimas. Taip pat minėtas nutarimas papildomai buvo išsiųstas ir elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. U., bei – (duomenys neskelbtini), nes iš Juridinių asmenų registro išrašo duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra taip pat V. U.. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pranešimą dėl duomenų pateikimo, o vėliau ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimą elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina 2022 m. birželio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas atsakymas į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyriausiojo specialisto D. G. elektroninį laišką, nurodant, kad automobilis nestovėjo, kur sustoti draudžiama, o kartu buvo paprašyta pateikti tai įrodančią medžiagą. Ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad tiek pranešimas dėl duomenų pateikimo, tiek ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimas, kuriame buvo aiškiai nurodytas ir jo apskundimo terminas bei tvarka, buvo išsiųstas tinkamu būdu, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodžiusi Juridinių asmenų registre.

12. Pažymėtina, kad V. U. ir pats nenurodė buvus objektyvių kliūčių minėtam pranešimui ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimui pasiekti adresatą. Atskirajame skunde V. U. teigė, kad nėra jokių duomenų, kas konkrečiai susirašinėjo iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), nes įmonė skirtingais laikotarpiais turėjo skirtingą kiekį darbuotojų. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad V. U., būdamas bendrovės vadovas, pats turėjo užtikrinti, kad jį pasiektų bendrovės elektroniniu paštu gauti pranešimai ir kiti duomenys, į kuriuos įstatymo nustatyta tvarka jis turi pareigą atitinkamai reaguoti. Šiuo atveju skundo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimo padavimo terminas baigėsi jau 2022 m. rugpjūčio 17 d.

13. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį, ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Taigi įstatyme numatytų terminų laikymasis yra būtina proceso veiksmų efektyvumo sąlyga, todėl ANK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.

14. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors ANK 623 straipsnio nuostatose, reglamentuojančiose administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priimto nutarimo apskundimo terminus, nėra numatytas terminas, per kurį gali būti paduotas prašymas šį terminą atnaujinti, tačiau, vadovaujantis mutatis mutandis (iš lot. kalbos – „su tam tikrais pakeitimais“) principu bei sistemiškai aiškinant ANK 646 straipsnio 5 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 314 straipsnio 4 dalies nuostatas, šiuo atveju taikytinos ANK 646 straipsnio, reglamentuojančio pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimo tvarką, 5 dalies nuostatos, numatančios, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei nuo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai. Pastarasis procesinis terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas ar pratęstas, t. y. jam suėjus, asmuo praranda galimybę paduoti prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, tokios pozicijos vieningai laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-80-365/2020, AN2-279-365/2022, AN2-74-908/2023; Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-152-478/2021, AN2-23-954/2022, AN2-123-928/2024 ir kt.). Kadangi nuo skundžiamo Institucijos nutarimo paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai (šiuo atveju beveik treji metai), šiuo atveju ir ši aplinkybė sudarė vienareikšmišką pagrindą netenkinti V. U. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduoti.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, suteikiančių pagrindą išvadai, jog V. U. dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių negalėjo laiku pasinaudoti savo teise apskųsti jį netenkinantį procesinį sprendimą. Apylinkės teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą. Apygardos teismo vertinimu, nustatytas termino praleidimas buvo nulemtas paties administracinėn atsakomybėn patraukto V. U. neveikimo, todėl skundžiama nutartimi buvo pagrįstai atsisakyta atnaujinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimo apskundimo terminą ir atsisakyta priimti V. U. skundą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.