Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant prokurorui Janui Paškevič (Jan Paškevič), (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),

nuteistajam E. K. (E. K.) ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui, (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),

nuteistajam A. M. (A. M.), jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),

nuteistojo S. M. (S. M.) gynėjui advokatui Linui Kuprusevičui, (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistųjų E. K., A. M. (toliau – ir apeliantai) bei S. M. gynėjo advokato Lino Kuprusevičiaus (toliau – ir gynėjas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį – 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės būdu pagrobto krovinio – padangų „Pirelli“) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės būdu pagrobto krovinio – el. įrankių „Bosch“) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – autodalis) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – smulkiąją buitinę techniką „Jura“) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – žaislus ir žaidimus „Hasbro“) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir E. K. paskirta subendrinta – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant įkalinimo įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas E. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 13 d.

E. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nebendrauti, neieškoti ryšių su D. P. (D. P.), S. M., A. M., nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės būdu pagrobto krovinio – padangų „Pirelli“) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės būdu pagrobto krovinio – el. įrankių „Bosch“) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – autodalis) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – smulkiąją buitinę techniką „Jura“) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – žaislus ir žaidimus „Hasbro“) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir A. M. paskirta subendrinta – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant įkalinimo įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. vasario 12 d.

A. M. paskirtas kardomąsias priemones – užstatą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti, užstatą grąžinti užstato davėjui.

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės būdu pagrobto krovinio – padangų „Pirelli“) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės būdu pagrobto krovinio – el. įrankių „Bosch“) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – autodalis) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – smulkiąją buitinę techniką „Jura“) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – žaislus ir žaidimus „Hasbro“) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir S. M. paskirta subendrinta – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant įkalinimo įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas S. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. vasario 12 d.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti D. P. (D. P.) ir P. S. (P. S.), tačiau šie nuteistieji patys apeliacinių skundų nepadavė, taip pat dėl jų apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistųjų E. K., A. M. ir nuteistojo S. M. gynėjo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistųjų E. K., A. M. ir nuteistojo S. M. gynėjo apeliacinių skundų argumentais bei išklausiusi apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pozicijas, atitinkamai įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą tiek įrodymų vertinimo, tiek teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad nors skundžiamo teismo nuosprendžio struktūra, išdėstant nustatytas aplinkybes nėra aiški, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, tačiau teismo nuosprendis dėl E. K. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, E. K., A. M., S. M. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) (dėl apgaulės būdu pagrobto krovinio – padangų „Pirelli“, dėl apgaulės būdu pagrobto krovinio – el. įrankių „Bosch“), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (trys veikos) (dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – autodalis, dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – smulkiąją buitinę techniką „Jura“, dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – žaislus ir žaidimus „Hasbro“) yra teisėtas ir pagrįstas, teismo išvados iš esmės toje dalyje atitinka byloje nustatytus faktinius duomenis. Kita vertus, teismo nuosprendis dalyje dėl apeliacinius skundus padavusiems nuteisteistiesiems E. K., A. M. ir S. M. paskirtų bausmių keistinas.

13. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apeliantų prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Nagrinėjamu atveju yra pateikti trys apeliaciniai skundai – nuteistojo E. K., nuteistojo A. M., nuteistojo S. M. gynėjo advokato L. Kuprusevičiaus. Nuteistojo A. M. ir nuteistojo S. M. gynėjo advokato L. Kuprusevičiaus apeliaciniais skundais prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują – nuteistuosius išteisinamąjį – nuosprendį arba skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, iš apeliacinių skundų turinio matyti, jog apeliantai kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtina, jog teismo išvados dėl jų dalyvavimo organizuotoje grupėje pasisavinant ir ketinant pasisavinti apgaulės būdu didelės vertės svetimą turtą neatitinka bylos faktinių aplinkybių, nes jie buvo pasamdyti atlikti tam tikrą – kroviko darbą, kas nėra nusikalstama veika, o nuteisti kaip sukčiavimo vykdytojai organizuota grupe, remiantis prielaidomis, o ne patikimais įrodymais, jog veikė tyčia, suprasdami apie savo priklausymą organizuotai grupei, turinčiai tikslą apgaulės būdu pasisavinti didelės vertės krovinius. Apeliantas E. K. neginčija pirmos instancijos atlikto įrodymų vertinimo, tačiau prašydamas skirti švelnesnę bausmę, nurodo, jog negalėjo suprasti, kad veikia organizuotoje grupėje, atlikdamas tik vilkiko vairuotojo funkcijas, pervežant krovinius, o kai pradėjo įtarti, jog apgaulės būdu pasisavinami kroviniai, bijojo susidorojimo su juo, todėl veiklą tęsė, taigi ir E. K. apeliaciniame skunde keliamas subjektyviosios nusikaltimo, nustatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, klausimas. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, patikrins, ar skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistųjų kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų, ištirtų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma.

14. Pateiktų apeliacinių skundų turinys leidžia spręsti, kad juose iš esmės yra keliami panašūs ar netgi identiški klausimai, dėstomi argumentai sutampa, apeliaciniai skundai yra pakankamai didelės apimties, juose dėstomi itin išsamūs nesutikimo su skundžiamo nuosprendžio atitinkamomis išvadomis argumentai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai pasisakyta dėl reikšmingų bylai išspręsti klausimų. Toks reikalavimas neturi būti suprantamas kaip įpareigojimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną apelianto teiginį, tai yra nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra nereikšmingi, nepagrįsti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, 2K-72-746/2015, 2K-418-699/2015, 2K-572-139/2015, 2K-20-746/2016 ir kt.). Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018). Tad atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, nedėstys atskirų motyvų dėl kiekvieno skundų argumento, teisėjų kolegija analizuos esminius skunduose keliamus klausimus ir vertins, ar apeliantų išsakyti argumentai yra reikšmingi darant galutines išvadas dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl teismų sprendimų turiniui keliamų BPK reikalavimų laikymosi, įrodymų vertinimo

15. BPK 301 straipsnio 1 dalies prasme apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltumą padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

16. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-236-648/2020, 2K-170-628/2022, 2K-257-697/2022, 2K-205-628/2023). BPK 20 straipsnio 5 dalis nustato bylą nagrinėjančio teismo prerogatyvą nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo, t. y. ar byloje surinktų įrodymų pakanka įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti.

17. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį ir baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė apeliaciniuose skunduose nurodytų esminių BPK 20 straipsnio 1–5 dalių ar kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų, skundžiamame teismo sprendime visi įrodymai išsamiai aptarti, pasisakyta dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių vertinant byloje surinktus įrodymus.

18. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, susijusias su apeliantams inkriminuotų nusikaltimų padarymu, ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė teismo posėdyje dalyvavusius nuteistuosius, liudytojus, prie baudžiamosios bylos pridėjo prokuroro pateiktus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, pagarsino pagal teisinės pagalbos prašymus apklaustų liudytojų parodymus, taip pat išvardijo baudžiamojoje byloje esančius dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Be to, iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų turinio matyti, kad tiek nuteistieji, tiek ir jų gynyba aktyviai aiškinosi jiems svarbias įvykių (nusikalstamų veikų) aplinkybes. Taigi visi byloje surinkti įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, šių įrodymų visuma išanalizuota skundžiamame teismo nuosprendyje, padarytos išvados dėl nuteistųjų kaltės yra aiškios, pagrįstos ir motyvuotos, jos apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-246-689/2019, 2K-98-489/2020, 2K-34-648/2021 ir kt.).

Dėl pažeistos teisės į gynybą

19. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog buvo pažeista teisė į gynybą, nes kiti nuteistieji byloje, D. P. ir P. S., teisme apklausti nebuvo, galimai jų tinkamai neinformavus apie teisminį bylos nagrinėjimą, todėl jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, patikrinti nebuvo.

20. BPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam, kuriam atvykti į teismą privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą.

21. Bylos duomenimis, kaltinamasis aktas D. P. ir P. S. buvo įteiktas jiems suprantama kalba elektroniniu paštu (36 t., b. l. 185–186, 190–191). Abu kaltinamieji jų pačių nurodytu elektroniniu paštu informuoti apie teisiamuosius posėdžius, D. P. nuotoliniu būdu „Zoom“ platformos pagalba dalyvavo 2022 m. vasario 14 d. teismo posėdyje, kuriame buvo informuotas apie kitą teismo posėdį, tačiau į 2022 m. vasario 28 d., kaip ir į kitus teismo posėdžius, nesijungė (38 t., b. l. 57–60, 70–71). Nuteistasis P. S. į teisiamuosius posėdžius nei atvyko, nei jungėsi „Zoom“ platformos pagalba, byloje yra Baltarusijos Respublikos Aukščiausiojo teismo patvirtinimas apie tai, jog P. S. įteikti teismo siunčiami dokumentai apie teisminį bylos nagrinėjimą (3 t., b. l. 53–56). Nei vienas iš šių nuteistųjų nesusiekė su bylą nagrinėjančiu teismu, neprašė atidėti teismo posėdžio, neinformavo apie negalėjimo dalyvauti procese priežastis.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai, nepažeisdamas BPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatų, išnagrinėjo baudžiamąją bylą nuteistiesiems D. P. ir P. S. nedalyvaujant, o jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ištirti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies, 1 punkto nuostatomis juos pagarsinant 2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje.

23. Susipažinus su bylos medžiaga, atmestinas nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentas, jog neapklausus nuteistųjų D. P. ir P. S. buvo apribota jo teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.

24. Pažymėtina, kad A. M. pasinaudojo teise teisme duoti parodymus apie jam inkriminuojamas veikas, jam nebuvo apribota teisė duoti paaiškinimus dėl visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistųjų D. P. ir P. S. parodymų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, tokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti suvaržiusiais nuteistojo A. M. gynybos teises ar kitaip sutrukdžiusiais pirmosios instancijos teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nenustatė.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje

25. Šioje baudžiamojoje byloje E. K., A. M., S. M. nuteisti už nusikalstamų veikų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį padarymą (2 veikos) ir pasikėsinimą jas padaryti (3 veikos) laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. gruodžio 12 d. BK 182 straipsnio 2 dalyje (aktuali 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo numatyta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

26. Veikos, už kurias E. K., A. M., S. M. nuteisti, kvalifikuotos kaip padarytos E. K., A. M., S. M. veikiant su kitais asmenimis organizuota grupe. Kaip jau buvo minėta, nuteistieji A. M. ir S. M. neigia dalyvavimą organizuotoje grupėje ir jų veiksmų kvalifikavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, inkriminuojant šį sukčiavimą kvalifikuojantį požymį, o apeliantas E. K. neigia jo veiksmuose buvus tiesioginę tyčią.

27. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013; 2K-322-697/2015).

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinė instancija, kaip ir pirmos instancijos teismas, daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtininančių, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarytos apeliantams su kitais asmenimis veikiant organizuota grupe:

28.1. visų penkių nusikalstamų veikų, už kurias nuteisti E. K., A. M., S. M., atveju nustatytas analogiškas veikimo mechanizmas: naudojant realios veiklos nevykdančias Rusijos Federacijoje registruotas įmones, fiktyviai veikiant jų vardu, naudojant Rusijos operatoriaus telefonų numerius, IP adresus, registruotus Baltarusijos Respublikoje, buvo registruojamasi transporto krovinių biržose. Viešųjų internetinių ryšių priemonių pagalba įgijus atitinkamos logistikos bendrovės pasitikėjimą ir gavus užsakymą krovinio gabenimui iš siuntėjo Vakarų Europos valstybės gavėjui Rusijos arba Baltarusijos įmonei, kurioje nebūdavo numatytas krovinio perkrovimas iki siunta pasieks galutinį gavėją. Tuomet nenustatytas organizuotos grupės narys, veikęs iš Rusijos, naudodamas Rusijos operatoriaus telefonų numerius, veikdamas tos pačios fiktyvios įmonės vardu, elektroninių ryšių priemonių pagalba sudarydavo sutartį dėl krovinio gabenimo su realiai vykdančia veiklą bendrove – krovinį perekspedijuodavo, be teisėto pagrindo pakeičiant galutinio pristatymo vietą į Lietuvą, tuo pat metu duodamas nurodymą vienam iš organizuotos grupės narių – nuteistajam D. P. ieškoti (duomenys neskelbtini) krovinio nuomai dviejų sandėlių. Sandėlių nuomos sutartys buvo pasirašomos, klastojant dokumentus, prisistatant ir pasirašant ne savo vardu, pateikus kito asmens vardu išduotą įgaliojimą. Šias užduotis nagrinėjamu laikotarpiu atliko šioje byloje nuteistiej D. P. arba P. S.. Krovinio vežėjui pagal sutartį atvežus krovinį į sandėlį, įprastai D. P. suklastodavo krovinių vežimo važtaraštį, jog siuntinys pristatytas gavėjui. Tuo metu fiktyvios bendrovės vardu veikiančio asmens bendravimas su logistikos bendrove, iš kurios gautas pirminis užsakymas vežti krovinį, nutrūkdavo, nurodytais kontaktiniais telefonais būdavo nebeatsiliepiama, nebeatrašoma, naikinamos el. pašto dėžutės. Paprastai tą pačią ar kitą artimiausią dieną krovinys būdavo pervežamas į antrąjį išnuomotą sandėlį ir šį darbą be teisėto pagrindo, nesudarius krovinio gabenimo sutarties, visuomet atlikdavo organizuotos grupės narys, nuteistasis E. K., krovinių perkrovime dalyvaudavo tie patys krovikai – nuteistieji S. M. ir A. M.. Nors nuteistojo E. K. apeliaciniame skunde nurodoma, jog nepagrįstai nuosprendyje nurodoma, kad į antrąjį sandėlį krovinys pervežamas siekiant jį paslėpti, tačiau teisėjų kolegija su šia apylinkės teismo išvada sutinka, nes akivaizdu, kad nuo šio momento krovinio savininkams krovinys tampa neatsekamu, jis galutinai pasisavinamas ir kitą dieną išgabenamas organizuotos grupės atitinkamiems nariams žinoma kryptimi, ką organizuoja nuteistasis D. P., o krovimo darbuose dalyvauja nuteistieji S. M. ir A. M.. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Konstatavus organizuotą grupę, kiekvienas grupės narys atsako kaip nusikaltimo vykdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2010, 2K-525/2014);

28.2. veikos daromos gana intensyviai – nagrinėjamu laikotarpiu visi nusikaltimai, sukčiavimo būdu pasisavinant svetimą turtą, įvykdyti penkių mėnesių laikotarpiu, organizuotos grupės nariams atliekant tam tikras pasiskirstytas užduotis, siekiant bendro tikslo – svetimo turto pasisavinimo. Šioje byloje išnagrinėti du nusikaltimai dėl apgaulės būdu svetimo turto įgijimo ir trys dėl pasikėsinimo naudojant apgaulę įgyti svetimą turtą. Visi nusikaltimai laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę: 2015 m. rugpjūčio 11 d. apeliantai, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruotos bendrovei „I“ sutarčių pagrindu patikėtą turtą („Pirelli“ padangos), 2015 m. rugpjūčio 15 d. apgaule įgijo UAB „A“ patikėtą turtą („Bosch“ įrankiai), 2015 m. gruodžio 12 d. pasikėsino apgaule įgyti svetimą, sutarčių pagrindu Baltarusijos Respublikoje registruotai PTUĮ „M“ patikėtą turtą (autodalys), UAB „U“ sutarčių pagrindu patikėtą didelės vertės turtą (smulki buitinė technika „Jura“) bei sutarčių pagrindu Baltarusijos Respublikoje registruotai RAB „AD“ patikėtą, didelės vertės turtą („Hasbro“ žaislai). Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji buvo susitarę daryti ne vieną, o neapibrėžtą skaičių analogiškų nusikaltimų.

29. Nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde, kaip ir nuteistojo S. M. gynėjo skunde teigiama, jog neįrodytas organizuotos grupės egzistavimas, tai yra, šis faktas grindžiamas teismo nuosprendyje tarnybiniu pranešimu. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes pirmosios instancijos nuosprendyje nurodytos teismo nustatytos kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės, išdėstyti teisiamojo posėdžio metu ištirti jas pagrindžiantys duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, nei vieno iš jų teisėtumo neginčija ir apeliantai, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisakys. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad teismo padarytos išvados sutampa su tarnybiniuose pranešimuose atlikta surinktų duomenų analize, nedaro šių teismo išvadų neteisingomis, juolab, kad ir teismo nuosprendis, ir tarnybiniai pranešimai remiasi tų pačių teisėtai surinktų įrodymų analize.

30. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog nuteistieji nesuprato, kad dalyvauja organizuotos grupės veikloje, tačiau tokia jų versija atmestina. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019). Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad jais remiantis nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine, galima daryti tokias išvadas:

30.1. E. K. nurodo, jog jis buvo tik vairuotojas, pasamdytas D. P. pervežti krovinį, nes jo telefonas skelbiamas viešai, kaip vykdančio individualią krovinių pervežimo veiklą. Teisėjų kolegija šią nuteistojo E. K. versiją atmeta ir pažymi, jog ją paneigia jau tas faktas, kad dar prieš pirmojo nagrinėjamoje byloje krovinio („Pirelli“ padangos) pasisavinimą (2015 m. rugpjūčio 15 d.), E. K. 2015 m. vasario 10 d. suklastojo vilkiko priekabos TRAMP-TRAIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, melagingai prisistatęs pardavėjui tariamo pirkėjo G. M. vardu užrašė G. M. asmens duomenis bei pasirašė, kas įrodyta ne tik liudytojų V. D. ir G. M. parodymais, bet ir specialisto išvada (10 t., b. l. 45–49). Nuteistasis E. K., siekdamas švelninti kilusią atsakomybę, nurodė tai atlikęs D. P. prašymu, tačiau tuo pačiu paneigia savo paties versiją, jog jis nebuvo pažįstamas su D. P. anksčiau, o jo pasamdytas tik kroviniui pervežti pagal viešai prieinamą skelbimą. Be to, nurodytos aplinkybės įrodo, jog nusikalstamų veikų mechanizmo įgyvendinimui buvo ruošiamasi, apie jį E. K. buvo žinoma ir jam priskirtos ne tik vairuotojo funkcijos. Tokią išvadą galima daryti ir iš tokių faktų, jog jis dalyvavo sandėlių paieškoje, ko pats neneigia ir apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad ir tai vyko D. P. prašymu. E. K. nurodo, kad jam kilo pagrįstas įtarimas dėl iš jo prašomų atlikti veiksmų teisėtumo, tačiau per daug nesigilino, neklausinėjo, o pervežimus tęsė dėl baimės ir gresiančio užsakovų susidorojimo su juo. Tokia E. K. versija apeliacinės instancijos teismo neįtikina (tokius E. K. parodymus apeliacinės instancijos teimas vertina kritiškai), nes byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pats E. K., iš kurių galima būtų spręsti, jog apeliantui tikrai grėsė pavojus dėl pranešimo apie daromą nusikalstamą veiką, todėl tai vertintina kaip jo gynybinė pozicija, siekiant švelninti savo teisinę padėtį dėl baudžiamosios atsakomybės. Pagrindą manyti, kad nuteistajam E. K. buvo aiškiai žinomas nusikalstamos veikos darymo mechanizmas, kurį nuteistasis suvokė kaip neteisėtą nusikalstamą veiką, sustiprina ir byloje užfiksuoti duomenys, gauti atlikus E. K. naudojamų judriojo ryšio abonentų pokalbių kontrolę, kurių metu (pokalbis Nr. 72), dar iki 2015 m. gruodžio 12 d. nusikalstamų veikų, 2015 m. spalio 24 d. fiksuojami jo pokalbiai rusų kalba su asmeniu, prisistatančių „M“ ir kalbama apie krovinius. Šio pokalbio metu E. K. sako, kad 3 mėnesius jau negali atsiskaityti, D. ir jo draugai paėmė visą krovinį. D. kažkur prisidirbo, galbūt apgaudinėja „M“. Nenorėjo imti D.. A. buvo labai piktas dėl D. veiksmų. „M“ nori realizuoti kažkokias prekes. „M“ sako, kad neturi pinigų „dirbti“. „M“ sako, kad liko tik lapkritis „darbams“. Pas E. liko 270 Eur su kroviniu. E. perdavė „furistui“ tuos pinigus. „M“ pasiūlė per (duomenys neskelbtini) padirbėti. D. kalbėjo po 5 dolerius. Ta kompanija, kuri dirbo anksčiau, atsisakė nuo D.. Automobilis apsišvietė. Kartu buvo dar „S“. Atvažiuodavo, surasdavo apgyvendinimą, būdavo savaitę, dvi. Bet koks judėjimas, tai apsišvietimas. Pas „M“ viskas paruošta, E. irgi pasiruošęs. Nori per „(duomenys neskelbtini)“ parduoti kažką. E. K. sako, kad iš Lietuvos pusės viską padarys. D. sakė, kad 1000 perdavė už sandėlį (14 t., b. l. 186–198; 5 t., b. l. 1–4). Sekančio pokalbio metu užfiksuota, kaip 2015 m. lapkričio 11 d. asmuo skambina E. K. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir rusų kalba sako, kad reikia tranzitinių sandėlių, vieni automobiliai krausis, kiti išsikrovinės reikia organizuoti. E. K. sako, kad reikia įmonių rekvizitų. „M“ sako, kad viskas bus oficialiai, reiktų kad būtų rampa, gali būti bet kokie sandėliai. E. K. sako, kad pasidomės” (5 t., b. l. 6–11). Be kita ko, tą pačią dieną, kai nuteistieji buvo sulaikyti, 2015 m. gruodžio 12 d. 09:36:36 val. užfiksuotas ir reikšmingas E. K. ir D. V. P. pokalbis Nr. 3879, kurio metu E. K. lenkiškai sako, kad tuoj reikės važiuoti su tais „durniais“. E. K. prašo „liftioro“ paskolinti. D. sako, kad gerai. 2015 m. gruodžio 12 d. 16:10:53 val. pokalbio su tuo pačiu asmeniu metu, klausia, kada jis važiuos „ten“. D. klausia, ar jau reikia? E. K. atsako, kad jau važiuoja ten. <...> 2015 m. gruodžio 12 d. 17:38:07 val. E. K. skambina asmeniui į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sako, kad tuoj negalės kalbėti telefonu (15 t., b. l. 75–82). Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, jei tikėti nuteistojo E. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jį pasamdė pervežti krovinius ir už šį darbą jam pažadėjo sumokėti virš 100 Eur (33 t., b. l. 172–173), nelogiška, kad asmuo imsis tam tikrų derinimo veiksmų dėl krovinių pervežimo, komunikuos su kitais asmenimis dėl sandėlių, t. y. atliks daugiau veiksmų, nei tik pervežimo likus daugiau negu mėnesiui iki analizuojamų nusikalstamų veikų padarymo.

30.2. Pažymėtina ir tai, kad E. K. nesudarė su D. P. paslaugų teikimo sutarties, nors nurodo, jog dirbo pagal individualią veiklą, kas leidžia daryti išvadą, jog jų savitarpio santykiai buvo grįsti pasitikėjimu. E. K. versiją, jog jis buvo tik vairuotojas, pagal skelbimą pasamdytas vežti krovinį, taip pat paneigia ir liudytojo D. V. P. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad jis pažįsta kaltinamuosius, E. K. yra jo pažįstamas, jo prašymu A. M., S. M. ir D. P. yra leidęs pernakvoti savo mamos bute. 2015 m. gruodį E. K. paskambino ir sakė, kad reikia pasandėliuoti apie 200 vnt. kartoninių dėžių, o kadangi nuomojo sandėlį (duomenys neskelbtini), davė jo raktus E. K.. E. K. patvirtino, jog prašė savo draugo D. V. P. pasandėliuoti 2015 m. gruodžio 12 d. krovinį (3 t., b. l. 172–173).

30.3. Nuteistojo S. M. gynėjas bei nuteistasis A. M. pabrėžia savo skunduose, kad S. M. ir A. M. buvo tik paprasti krovikai, kaip ir kiti asmenys, dalyvavę krovimo darbuose, apklausti liudytojais šioje byloje. Jie nebuvo organizuotos grupės nariai, negavo jokio pelno, su jais net nebuvo atsiskaityta už krovimo darbus. Tai, kad negavo atlygio už darbą, kuriam buvo pasamdytas (vilkiko vairuotojo), akcentuoja ir E. K.. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog asmenys neatsiskaičius su jais ir toliau atliko darbą, tik įrodo, jog pelnas jiems buvo pažadėtas, tik kol organizuotos grupės darbas iki galo nebuvo baigtas, negautas pelnas už pasisavintą ir realizuotą krovinį, tol nebuvo ir atsiskaitoma su nusikaltimo vykdytojais. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog su kitais krovinio vežikais ir krovikais buvo atsiskaityta iš karto, nes jie ir atliko tik tas funkcijas, kurioms buvo pasamdyti. Liudytojas J. P. (J. P.) parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) d., A. paprašyti perkrovė padangas su kitu kroviku E. K., už tai jiems buvo sumokėta po 20 Eur (3 t., b. l. 193), kitą dieną ant palečių su pakrovėju krovė dėžes su užrašu „Boch“, jam A. sumokėjo 10 Eur (3 t., b. l. 200). Liudytojas A. D. ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), UAB „AI“, padėjo iškrauti atvežtą į sandėlį krovinį su pakrovėju paletes su užrašu „Boch“, baltarusiškai kalbantys asmenys jam sumokėjo 10 Eur, kitą dieną iš sandėlio vėl perkrovė į kitą vilkiką, vėl sumokėjo 10 Eur (5 t., b. l. 153–179). Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas J. P. parodė, jog už krovimo darbus atsiskaitė A. M., kas įrodo, jog pasamdytas krovimo darbams savo darbui atlikti persamdyti kitus krovikus galėjo tik asmuo, kuris buvo užtikrintas ir savo atlygiu. Būtina atkreipti dėmesį į ir atlygio dydį. S. M. ir A. M. pažymėjo, kad jiems buvo pažadėta už krovinio pakrovimus 500 Eur (32 t., b. l. 21–22), kai tuo tarpu liudytojams J. P., A. D., E. K. buvo mokama 10–20 Eur. Toks atlyginimo skirtumas tik rodo, jog A. M. ir S. M. darbas turėjo atitinkamą riziką – nusikaltimo darymo, už tai gresiančios atsakomybės, todėl buvo siūlomas ir atitinkamas atlygis, ir, priešingai nei pažymima apeliaciniuose skunduose, to nuteistieji S. M. ir A. M. negalėjo nesuprasti.

30.4. Nuteistųjų A. M. ir S. M. versiją, kad jie nesuprato, darantys nusikalstamą veiką, buvo tik krovikai, paneigia ir liudytojo R. K. (R. K.) parodymai apie tai, jog jam už paslaugas surandant vilkikus kroviniui gabenti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), bei už sandėlių (duomenys neskelbtini) išnuomojimą kroviniui „Pirelli“ padangoms ir „Boch“ dėžėms, prie sargo būdelės buvo paliktos žieminės „Pirelli“ padangos (5 t., b. l. 192–194). Tarnybinio pranešimo duomenimis, A. M. 2015 m. liepos 20 d. iki 2015 m. liepos 27 d. savo naudotu telefonu bendravo su minėtu liudytoju R. K. net 7 kartus (14 t., b. l. 77). Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, jog nuteistieji A. M. ir S. M., nebuvo tik krovikai, o toks elgesys, kaip paėmimas dalies krovinio – padangų komplekto, ir palikimas „dovanų“ už sandėliavimą, įrodo, jog nuteistieji suprato, jog disponuoja pasisavintu kroviniu.

30.5. Atkreiptinas dėmesys, jog visų nusikalstamų veikų atvejais, perkraunant krovinius į antrą sandėlį, kai apie tokį veiksmą buvo žinoma tik organizuotos grupės nariams, S. M., A. M., D. P. nevažiuodavo į sandėlio teritoriją savo automobiliu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad atvykę krauti „Boch“ dėžių ir „Pirelli“ padangų, automobilį „Mercedes Benz“, kuriuo atkeliavo į Lietuvą iš Baltarusijos, paliko gatvėje, o iki sandėlio ėjo pėsčiomis. Taip sugalvojo (32 t., b. l. 21–22). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu S. M. patvirtino, kad automobilis yra jo tėvo, registruotas Baltarusijoje, į sandėlio teritoriją įvažiavimas buvo laisvas, bet automobilį paliko šalikelėje, už 80 metrų maždaug nuo sandėlio teritorijos, nežino kodėl (32 t., b. l. 192–193). Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog E. K. su vilkiku taip pat nevažiuodavo į sandėlio teritoriją, buvo naudojamasi sandėliuose dirbusių krovikų su pakrovėjais paslaugomis, kad krovinys iš filmuojamos teritorijos būtų kraunamas į E. K. vairuojamą vilkiką sandėlio pakrovėjais išvežant krovinį iš teritorijos ir tik tada, kai tokios paslaugos, tikėtina, nebuvo galima gauti, ir krovinį būtų tekę krauti rankomis, ant E. K. vilkiko, prieš įvažiuojant į sandėlio teritoriją buvo uždėti kiti numeriai, siekiant maskuoti tikrąjį vilkiko savininką. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės netiesiogiai įrodo, kad nuteistieji S. M., A. M. ir E. K. suprato dalyvaujantys nusikalstamoje veikoje organizuota grupe.

30.6. Nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad A. M. ir S. M. buvo tik krovikai, o E. K. – tik vairuotojas, tokią jų poziciją paneigia byloje surinkti faktai, tai yra, ir E. K., ir A. M. ieškojo krovinių nuomai sandėlių. Tarnybinio pranešimo duomenimis, E. K. naudojo kelis telefonų numerius, per kuriuos A. M. bendravo su A. R.-D. dėl sandėlių nuomos (30 t., b. l. 45–46). Liudytoja A. R.-D. patvirtino, kad asmuo skambino dėl patalpų nuomos (duomenys neskelbtini), kalbėjo rusiškai, be akcento (5 t., b. l. 166). Apeliantai neneigia atlikę tokius veiksmus, bet nurodo tai darę vykdydami D. P. nurodymus, tačiau, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tai tik patvirtina, jog jie tuomet niekaip negalėjo ir savo funkcijų vertinti tik kaip kroviko ar kaip vairuotojo. Be to, 2015 m. liepos 23 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl sandėliavimo patalpų adresu (duomenys neskelbtini), buvo pasirašyta dar nesant sudarytos jokio krovinio vežimo sutarties (5 t., b. l. 93–110), kas rodo, jog nusikalstamai veikai daryti buvo ruošiamasi ir šiame etape E. K. ir A. M. buvo aktyvūs dalyviai. S. M. nurodo tokiuose veiksmuose nedalyvavęs, tačiau remiantis dėlanksčiau ais motyvais jie neabejotinai suvokė dalyvaujantys nusikaltimus darančioje organizuotoje grupėje.

31. BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d., nurodyta, kad šiame skyriuje numatytas turtas yra <...> didelės vertės – kai jo vertė viršija 250 MGL sumą. Įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui, didelės vertės turto ribos pakito, o būtent, BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, ir labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ 2014 m. rugsėjo 3 d. redakcija Nr. 897, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d., kuria patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu bei tai, kad įsigaliojus naujiems įstatymo pakeitimams BK 182 straipsnio 3 dalyje – įtvirtina baudžiamoji atsakomybė už labai didelės vertės turto įgijimą apgaule, darytina išvada, kad labai didelės vertės svetimas turtas yra tada, kai jo vertė viršija 33 894 Eur dydžio sumą. Kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatytos ir apeliacinės instancijos teisme dar kartą įvertintos aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji apgaule pasisavino ar pasikėsino pasisavinti visų nusikalstamų veikų atvejais didesnio dydžio svetimą turtą, jų nusikalstamos veikos atitinka BK 182 straipsnio 3 dalyje nustatytą veiką (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.). Įvertinus nusikalstamos veikos metu galiojusią BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją su dabartine BK 182 straipsnio 3 dalies redakcija, pastebėtina, kad pirmu atveju nebuvo nustatyta didelės vertės maksimali riba, nusikaltimas laikytas sunkiu, už jį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, o naujoje BK 182 straipsnio redakcijoje, 3 dalyje nors nusikaltimo kategorija nepakito, jis priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, tačiau įtvirtinta galimybė skirti baudą, todėl 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas laikytinas švelninančiu nuteistųjų E. K., A. M., S. M. padėtį, todėl jų padarytos veikos perkvalifikuotinos iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Dėl nuosprendžio surašymo formos

32. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika aprašoma bendrai, aiškiai nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, kiekviena veika aprašoma atskirai. Paprastai laikytina netinkama teismų praktika, kai nuosprendžio aprašomojoje dalyje bendrininkų padarytos veikos aprašomos po kelis kartus kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam bendrininkui atskirai, o ne sujungiant į visumą, kurioje be pasikartojimų bendrai būtų aprašyta bendrininkų padaryta veika, nuosekliai atskleidžiant tiek padarytos nusikalstamos veikos požymius, tiek kiekvieno bendrininko vaidmenį padarant šią veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-511/2019, 2K-79-719/2023).

33. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistiesiems E. K., A. M., S. M., kaip bendrininkams inkriminuota veika, nustatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), aprašyta kelis kartus kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam bendrininkui atskirai. Toks nuosprendyje pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu, tačiau yra ydingas, prieštaraujantis vyraujančiai teismų praktikai, todėl skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis šiuo aspektu tikslintina.

Dėl organizuotos grupės, kaip veiką kvalifikuojančio požymio

34. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau visiems nuteistiesiems paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) bei BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pripažinus jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog veikos padarytos organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35. BK 60 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme nurodyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Taigi, jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra kaltininkui inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymis ar padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis ir teismas tokia aplinkybe rėmėsi kvalifikuodamas veiką, ji nebegali būti pripažinta kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

36. Kadangi organizuota grupė yra sukčiavimą kvalifikuojantis požymis, nustatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (nusikalstamų veikų metu galiojusi 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), žemesnysis teismas nepagrįstai papildomai šį požymį pripažino sunkinančia nuteistųjų atsakomybę aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismui perkvalifikavus nuteistųjų padarytas veikas iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) organizuota grupė išlieka sukčiavimą kvalifikuojančiu požymiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismo pripažinta nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, panaikinama ir šalinama iš nuosprendžio aprašomosios dalies, todėl apylinkės nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

37. Apeliacinės instancijos teismui iš aprašomosios skundžiamo nuosprendžio dalies pašalinus nuteistųjų atsakomybę sunkinančią atsakomybę, kas aptarta šio nuosprendžio 36 punkte, taip pat perkvalifikavus nuteistųjų nusikalstamas veikas iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), turi būti sprendžiamas naujų bausmių paskyrimo klausimas, dėl kurių teisėjų kolegija pasisakys vėliau šiame nuosprendyje.

38. Nuteistieji E. K., A. M. ir nuteistojo S. M. gynėjas L. Kuprusevičius apeliaciniais skundais prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sušvelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes.

39. Pagal teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010), taip pat ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-8-788/2018) arba skirti švelnesnę, nei nurodyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017). Tokia teismų praktika atitinka EŽTT praktiką, pagal kurią bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, 2K-7-109/2013, 2K-150/2014). Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, 2K-48-696/2017). EŽTT jurisprudencijoje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, yra konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas, jų taikymo laikas ir pan. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99, ir kt.). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija. Teismo išvadą, ar konkretus procesas atitinka Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, visada lemia ne izoliuotas atskirų kriterijų, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017).

40. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad atsižvelgiant į šios baudžiamosios bylos didelę apimtį, kaltinamųjų skaičių, įrodymų kiekį, taip pat į tai, kad bylos proceso trukmei įtakos turėjo ir pačių kaltinamųjų vengimas dalyvauti bylos nagrinėjime, gynėjų užimtumas kitose bylose, darytina išvada, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir bylos nagrinėjimas teisme esmingai nepažeidė nuteistųjų teisės į kiek įmanoma trumpesnį bylos procesą.

41. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas Nr. 1-01-1-46498-2015-2 buvo pradėtas 2015 m. rugpjūčio 20 d. dėl požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 2015 m. gruodžio 2 d. prokuroro nutarimo pagrindu sujungti ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-46498-15 ir 01-1-48209-15, suteikiant Nr. 01-1-46498-15 (atliekant šį ikiteisminį tyrimą nustatytos kitos nusikaltimų požymių turinčios veikos, sujungti keli ikiteisminiai tyrimai). Gausūs ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje sudėtingoje byloje buvo atliekami pakankamai intensyviai ir nedelsiant – atliktos kratos įvairiose vietovėse ir automobiliuose, taip pat atlikta apie dešimt specialiųjų žinių reikalaujančių ekspertinių tyrimų (tirtos sutartys, važtaraščiai, asmens dokumentai ir kt., siekiant nustatyti juos pasirašiusius asmenis), atlikti daugkartiniai slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai, o , atsižvelgiant į tai, kadorganizuotoje grupėje asmenys veikė keliose valstybėse, siekiant juos nustatyti, taip pat surinkti bylai reikšmingą medžiagą, ištirti organizuotos grupės nusikalstamo veikimo mechanizmą, kreiptasi su teisinės pagalbos prašymais, surinkta daug bylai reikšmingų duomenų, pagal teisinės pagalbos prašymus apklausta užsienyje virš dvidešimt asmenų. Nurodytos inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybėsneleidžia daryti išvados, kad valstybės institucijos buvo neveiklios ir tai lėmė pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę. Atlikus ikiteisminį tyrimą, 2021 m. liepos 29 d. byla, kurią tuo metu jau sudarė didelis kiekis – trisdešimt penki tomai, su kaltinamuoju aktu perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taigi, ikiteisminis tyrimas byloje truko beveik šešerius metus. Byloje penkiems asmenims buvo pareikšti kaltinimai padarius keliolika įvairaus sunkumo nusikalstamų veikų, dalis šių veikų buvo padarytos veikiant organizuota grupe.

42. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o 2023 m. kovo 14 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko beveik vienerius metus ir septynis mėnesius. Pirmieji keturi suplanuoti teisiamieji posėdžiai neįvyko dėl kaltinamųjų D. P. ir/arba P. S. nedalyvavimo, o teismui gavus iš kompetentingos Baltarusijos institucijos patvirtinimą, kad P. S. žino apie teismo procesą, ir konstatavus, kad jis vengia jame dalyvauti, byla pradėta nagrinėti 2022 m. vasario 14 d., iki teismo nuosprendžio paskelbimo, tai yra, beveik per metus įvyko penkiolika teisiamųjų posėdžių, laikantis baudžiamojo prose įstatyme nustatytų terminų, atsižvelgiant į gynėjų, kurių dalyvavo penki, užimtumą kitose bylose. Kaltinamieji kaltės dėl inkriminuojamų jiems nusikalstamų veikų nepripažino, byloje buvo atliekamas pilnas įrodymų tyrimas. Apklaustinų asmenų sąraše nurodyti 32 asmenys. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 295 straipsniu, 2022 m. sausio 5 d. teismo nutartimi įrodymų tyrimas teismui išėjus į pasitarimų kambarį 2021 m. lapkričio 10 d. priimti galutinio procesinio sprendimo, buvo atnaujintas, siekiant ištirti prokuroro pateiktą rašytinę medžiagą, tai yra, pagal teisinės pagalbos prašymus užsienyje apklaustų asmenų parodymus, įvyko du teisiamieji posėdžiai, tačiau tuo buvo siekiama apsaugoti proceso dalyvių interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuoti, kad procesas teisme buvo vilkinamas ar truko nepagrįstai ilgai, nėra jokio teisinio pagrindo.

43. Aptartos aplinkybės, susijusios su baudžiamosios bylos sudėtingumu, visa bylos proceso eiga, proceso metu darytų pertraukų priežastimis, nuteistųjų elgesiu proceso metu, patvirtina, kad nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju buvo pažeista nuteistųjų teisė į bylos ištyrimą ir išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką ir dėl to jiems būtina švelninti skirtą bausmę. Nepagrįsti apeliacinių skundų teiginiai, kad dėl per ilgo baudžiamojo proceso E. K., A. M., S. M. patyrė esminius suvaržymus, kurių buvo galima išvengti, o nuteistųjų teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo padėties nebuvo užtikrinta. Pažymėtina, kad nuteistiesiems buvo skirtos švelniausios kardomosios priemonės arba vienos iš švelnesnių – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (E. K.), įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (A. M. ir S. M.), užstatas (A. M.), o teisminio nagrinėjimo trukmė susijusi su gynėjų užimtumu, nuteistųjų elgesiu, t. y. objektyviomis, nuo teismo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis.

Dėl prašymo pripažinti E. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte

44. Moty vuodamas prašymą švelninti bausmę, nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

45. E. K. skunde teigia, kad kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažįsta, supranta, jog pasielgė neteisingai ir kad jo veiksmai buvo nusikalstami, tačiau ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo institucijomis, davė nuoseklius, detalius paaiškinimus apie vykdytus pervežimus, krovinių krovimus, parodymų patikrinimo vietoje metu parodė sandėlius, sutiko duoti savo rašysenos pavyzdžius lyginamajam tyrimui, siekė, kad būtų išaiškintos nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybės. Tikslo ir motyvo vykdyti nusikalstamas veikas E. K. nurodo neturėjęs, įtrauktas į nusikalstamų veikų darymą jam nežinant, gailisi, kad kilus įtarimų, tų veiksmų neužkardė, nesiėmė iniciatyvos pranešti atsakingoms institucijoms.

46. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas, gailisi ir kaltę pripažįsta, vertinami kaip deklaratyvūs ir atmetami kaip nepagrįsti. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – nustatoma tik tada, kai egzistuoja abi jos sudedamosios dalys, t. y. ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, kaip aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės sudedamoji dalis, pagal teismų praktiką nustatomas tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir (ar) teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tuomet, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamose bylose Nr. 2K-140-511/2018, 2K-479/2014 ir kt.). Vadinasi, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra nustatoma, kai kaltininkas veikia aktyviai, laisva valia bendradarbiauja su konkrečius faktus tiriančiais teisėsaugos institucijų atstovais bei (ar) teismu. Tokie kaltininko veiksmai, vertinant juos kartu su kitais faktais, rodo ir jo santykį su padaryta veika, t. y., ar jis dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi.

47. Pažymėtina, kad nors E. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog davė nuoseklius parodymus, siekdamas nusikalstamų veikų išaiškinimo, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistojo parodymai nuolat kito, buvo derinami prie surinktų įrodymų. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme E. K. nurodė, kad kitų kaltinamųjų – D. P., A. M., S. M. nepažįsta, o jų pavardes jam nurodė tyrėja apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, jog D. P. galėjo jo kontaktus sužinoti iš skelbimo apie krovinių pervežimo veiklą. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gruodžio 13 d. E. K. parodė, kad su minėtais baltarusiais susipažino per pažįstamą. Liudytojas D. V. P. parodė, jog E. K. prašymu šiems baltarusiams leido apsistoti savo mamos bute, E. K. tarėsi su juo dėl krovinių sandėliavimo prie (duomenys neskelbtini), tuo tarpu E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. V. P. nepažįsta (34 t., b. l. 37–40), nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad tarėsi pasandėliuoti 2015 m. gruodžio 12 d. atvežtą krovinį pas draugą jo sandėliuose prie (duomenys neskelbtini) (33 t., b. l. 172–173). Nuteistasis E. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė nepasirašęs transporto priemonės „TRAM_TRAIL“ pirkimo–pardavimo sutarties G. M. vardu, o tik užrašęs jo pavardę, tačiau tokie jo parodymai paneigti Lietuvos teismo Ekspertizės centro 2017 m. gegužės 30 d. Nr. 11-920(17) specialisto išvados (10 t., b. l. 45–47), o toks elgesys nelaikytinas bendradarbiavimu su ikiteisminio tyrimo institucijomis, siekiant padėti išsiaiškinti nusikalstamas veikas.

48. E. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiant įtariamuoju, kaltės dėl inkriminuojamų veikų padarymo nepripažino: 2015 m. gruodžio 13 d. įteikus pranešimą apie įtarimą, padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), įtariamuoju apklaustas E. K. parodė, kad savo kaltės dėl inkriminuojamų veikų nepripažįsta (33 t., b l. 172–173), tokia jo pozicija išliko ir 2015 m. gruodžio 29 d. apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu (33 t., b. l. 179, 180–195), 2016 m. sausio 26 d. (33 t., b. l. 200), 2016 m. kovo 9 d. (34 t., b. l. 7), 2017 m. balandžio 24 d. (34 t., b. l. 12, 13), 2020 m. birželio 16 d. (34 t., b. l. 37–40) apklausų metu. Paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 21 d., E. K. parodė, kad savo kaltės dėl inkriminuojamų veikų nepripažįsta, neturi ką parodyti, nes nieko nežino apie nusikalstamas veikas (34 t., b. l. 60–62). Kaltės dėl inkriminuojamų veikų E. K. nepripažino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nors apeliaciniame savo skunde jis nurodo pripažįstantis teismo nustatytas faktines aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jos nustatytos objektyviais teisėsaugos institucijų atstovų BPK nustatyta tvarka surinktais duomenimis, tik kuriuos surinkus E. K. nurodė kaltę pripažįstąs, ir tik apeliacinės instancijos teisme.

49. Nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija (perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)), už kurias nuteistas E. K., būtinasis požymis yra tiesioginė tyčia. Apeliaciniame skunde E. K., nurodydamas, kad neturėjo tikslo daryti nusikalstamas veikas, buvo į jas įtrauktas nesant jo valios, iš nepatyrimo, rodo, kad E. K. iš esmės nepripažįsta buvus jo veiksmuose tyčią. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atmetė apelianto argumentus dėl tyčios jo veiksmuose nebuvimo 28-30 šio nuosprendžio pastraipose, todėl jų iš naujo nekartoja.

50. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo E. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Dėl nuteistiesiems skirtinų bausmių

51. Šiuo nuosprendžiu E. K., A. M., S. M. nusikalstamas veikas perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), turi būti sprendžiamas iš naujo bausmės klausimas. BK 182 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcija numato ne tik laisvės atėmimo iki aštuonerių metų, bet ir švelniausią – baudos bausmę, todėl dėl apeliacinių skundų argumentų skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatytą bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teisėjų kolegija nepasisako.

52. Bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Remiantis BPK 369 straipsnio 3 dalimis, esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

53. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė esminių pažeidimų, tačiau, kaip pažymėjo šio nuosprendžio dalyje „Dėl organizuotos grupės, kaip veiką kvalifikuojančio požymio“, nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Nors nuteistiesiems D. P. ir P. S., kurie nepadavė apeliacinių skundų ir dėl kurių apeliaciniai skundai buvo nepaduoti, skundžiamame nuosprendyje nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jog nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaip ir nuteistųjų E. K., A. M. ir S. M. atveju, tačiau ją pašalinti nėra tikslinga, kadangi apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti ir dėl jiems skirtinų bausmių. Taip pat nuteistiesiems E. K., A. M. ir S. M. skundžiamu nuosprendžiu skirtinos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, atsiradus jų teisinę padėtį lengvinančiam įstatymui, švelninamos ir perkvalifikuotinos į BK 182 straipsnio 3 dalį, atitinkamai paskiriant baudos bausmes (E. K. taip pat keistina bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dėl aukščiau minėtų priežasčių), kas iš esmės, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, leistų spręsti ir dėl nuteistųjų D. P. ir P. S. nusikalstamų veikų perkvalifikavimo į BK 182 straipsnio 3 dalį. Tačiau, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (BPK 433 straipsnis), priimto nuosprendžio apskundimo tvarka yra kita ir numatyta BPK 438 straipsnyje, pagal kurią nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Jei nuosprendis jau pradėtas vykdyti, turintis teisę apeliacine tvarka nagrinėti tą bylą teismas savo iniciatyva ar nuteistojo arba jo gynėjo prašymu gali priimti nutartį sustabdyti nuosprendžio vykdymą (BPK 438 straipsnio 1 dalis). Taigi, pasinaudoti teise reikalauti teisminio nagrinėjimo užtikrinti nenustatomas terminas.

54. Be kita ko, EŽTT išskiria tokias in absentia taikymo sąlygas: kaltinamojo teisė būti informuotam apie baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu (esant realiai galimybei jam pranešti ar sužinoti) (sprendimas byloje Sanader prieš Kroatiją; 2017 m. sausio 26 d. sprendimas byloje Lena Atanasova prieš Bulgariją, peticijos Nr. 52009/07); kaltinamojo teisė turėti gynėją (2001 m. vasario 13 d. sprendimas byloje Krombach prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29731/96; Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Sejdovic prieš Italiją ir kt.); kaltinamojo teisės į bylos peržiūrėjimą užtikrinimas, t. y. asmuo, nuteistas in absentia, sužinojęs apie procesą (kai jam apie tai anksčiau nebuvo žinoma), pagal nacionalinę teisę turi turėti realią galimybę pasiekti, kad jam pareikšti kaltinimai būtų iš naujo išnagrinėti iš esmės fakto ir teisės aspektais (Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Sejdovic prieš Italiją, 81–85 punktai; 2008 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Demebukov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 68020/01; Sanader prieš Kroatiją, 68 punktas; 2020 m. liepos 23 d. sprendimas byloje Chong Coronado prieš Andorą, peticijos Nr. 37368/15, 29 punktas, su tolesnėmis nuorodomis, ir kt.). Nacionalinėje teisėje yra užtikrinta, kad yra laikomasi EŽTT jurisprudencijoje įtvirtinto reikalavimo, t. y. kad nuteistasis turėtų veiksmingą galimybę, sužinojęs apie įvykusį procesą in absentia, bet kuriuo metu reikalauti naujo bylos nagrinėjimo.

55. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotus principus, laikantis in absentia (už akių) proceso teisėtumo sąlygų, sprendžia, kad šiuo atveju netikslinga, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, tuo pačiu pagrindu švelninti bausmes ir nuteistiesiems D. P. bei P. S., kadangi nuteistieji nėra pasinaudoję savo teise pateikti apeliacinį skundą, tokiu būdu ribojant jų bylos peržiūrėjimo galimybę (BPK 438 straipsnio 1 dalis).

56. Skirdama nuteistiesiems bausmes pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad trys iš penkių nusikaltimų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, vieno baigto nusikaltimo atveju žala nepadaryta, nes krovinys grąžintas (įrankiai „Bosch“), pareikštų civilinių ieškinių nėra. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad anksčiau E. K., A. M., S. M. teisti Lietuvoje nebuvo, naujų ikiteisminių tyrimų jų atžvilgiu nepradėta. E. K. baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (34 t., b. 1. 63–82), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas bei akcininkas, įmonėje dirba 6 darbuotojai, finansiškai remia (duomenys neskelbtini) (44 t., b. l. 127–137). A. M. administracine tvarka Lietuvoje nebaustas, aukštojo išsilavinimo, dirba kelionių agentūroje „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, turi du nepilnamečius vaikus (32 t., b. 1. 155–179). S. M. aukštojo išsilavinimo, administracine tvarka Lietuvoje nebaustas, vedęs, turi vaiką, besilaukiančią žmoną, prižiūri neįgalų tėvą (33 t., b. 1. 148–164; 44 t., b. l. 141–148). Duomenų apie nuteistųjų gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nei vienas iš nuteistųjų neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus jiems švelniausią BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą baudos bausmę, dydžius už kiekvieną nusikaltimą nustatant mažesnius už vidurkį, įvertinus tai, jog jų visų, kaip organizuotos grupės narių, indėlis į nusikalstamų veikų organizavimą buvo panašus (aut. vairuotojas, krovikai), tačiau ne tiek reikšmingas, kaip ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto koordinatoriaus. Atsižvelgiant į tai, nuteistiesiems už apgaulės būdu pagrobtą krovinį – padangų „Pirelli“ skirtina 300 MGL dydžio bauda, už apgaulės būdu pagrobtą krovinį – įrankių „Bosch“ skirtina 270 MGL dydžio bauda, įvertinus tai, kad krovinys grąžintas ir žalos savininkas nepatyrė, o už nusikaltimus, kurie nutrūko pasikėsinimo stadijoje, skirtinos 250 MGL dydžio baudos.

57. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmei individualizuoti, sprendžiama, jog už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, E. K., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, skirta arešto bausmė yra per griežta, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas, skiriant nuteistajam už jo padarymą baudos bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė E. K., atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.

58. Kaip ir skundžiamu nuosprendžiu, galutinę subendrintą bausmę E. K. teisėjų kolegija skiria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, A. M. ir S. M. – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis.

59. Atkreiptinas dėmesys, kad skirdamas baudą teismas vadovaujasi BK 47 straipsnio redakcija, kuri buvo aktuali nusikalstamos veikos padarymo metu, o būtent 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, pagal kurią už nesunkų nusikaltimą skirtina iki 500 MGL dydžio bauda, už sunkų nusikaltimą skirtina iki 1500 MGL dydžio bauda. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, jog MGL yra ekonominis rodiklis. Kadangi ekonominių rodiklių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Šie dydžiai vertinami, atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-7-495/2007, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-120-895/2020 ir kt.). Nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis) buvo lygus 37,66 Eur (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“), todėl jis taikytinas apskaičiuojant skirtinų baudų dydžius.

60. Baudos sumokėjimo terminas, atsižvelgiant į paskirtų baudos bausmių dydžius ir nuteistuosius charakterizuojančią medžiagą, leidžiančią įvertinti jų finansinę padėtį, nustatomas ilgesnis, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Nuteistųjų E. K. (E. K.), A. M. (A. M.) ir nuteistojo S. M. (S. M.) gynėjo Lino Kuprusevičiaus apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžio pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytą E. K., A. M., S. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) bei BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), padarė veikdami organizuota grupe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

E. K. nusikalstamą veiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl apgaulės būdu pagrobto krovinio – padangų „Pirelli“), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 300 MGL dydžio, t. y. 11 298 Eur baudą.

E. K. nusikalstamą veiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl apgaulės būdu pagrobto krovinio – el. įrankių „Bosch“), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 270 MGL dydžio, t. y. 10 168,20 Eur baudą.

E. K. nusikalstamą veiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – autodalis), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 250 MGL dydžio, t. y. 9 415 Eur baudą.

E. K. nusikalstamą veiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – smulkiąją buitinę techniką „Jura“), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 250 MGL dydžio, t. y. 9 415 Eur baudą.

E. K. nusikalstamą veiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – žaislus ir žaidimus „Hasbro“), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 250 MGL dydžio, t. y. 9 415 Eur baudą.

E. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti bausmę – 50 MGL dydžio, t. y. 1 883 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti E. K. subendrintą bausmę – 400 MGL dydžio, t. y. 15 064 Eur (penkiolikos tūkstančių šešiasdešimt keturių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmę įskaityti E. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 13 d., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad E. K. paskirta galutinė – 398 MGL, t. y. 14 988,68 Eur (keturiolikos tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų, šešiasdešimt aštuonių euro centų) dydžio bauda.

Nustatyti E. K. 2 (dvejų) metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

A. M. nusikalstamą veiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl apgaulės būdu pagrobto krovinio – padangų „Pirelli“), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 300 MGL dydžio, t. y. 11 298 Eur baudą.

A. M. nusikalstamą veiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl apgaulės būdu pagrobto krovinio – el. įrankių „Bosch“), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 270 MGL dydžio, t. y. 10 168,20 Eur baudą.

A. M. nusikalstamą veiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – autodalis), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 250 MGL dydžio, t. y. 9 415 Eur baudą.

A. M. nusikalstamą veiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – smulkiąją buitinę techniką „Jura“), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 250 MGL dydžio, t. y. 9 415 Eur baudą.

A. M. nusikalstamą veiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – žaislus ir žaidimus „Hasbro“), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 250 MGL dydžio, t. y. 9 415 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. M. subendrintą bausmę – 400 MGL dydžio, t. y. 15 064 Eur (penkiolikos tūkstančių šešiasdešimt keturių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmę įskaityti A. M. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2015 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. vasario 12 d. (63 dienas), vieną laikinajame sulaikyme / suėmime išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad A. M. paskirta galutinė 274 MGL, t. y. 10 318,84 Eur (dešimt tūkstančių trijų šimtų aštuoniolikos eurų, aštuoniasdešimt keturių euro centų) dydžio bauda.

Nustatyti A. M. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

S. M. nusikalstamą veiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl apgaulės būdu pagrobto krovinio – padangų „Pirelli“), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 300 MGL dydžio, t. y. 11 298 Eur baudą.

S. M. nusikalstamą veiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl apgaulės būdu pagrobto krovinio – el. įrankių „Bosch“), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 270 MGL dydžio, t. y. 10 168,20 Eur baudą.

S. M. nusikalstamą veiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – autodalis), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 250 MGL dydžio, t. y. 9 415 Eur baudą.

S. M. nusikalstamą veiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – smulkiąją buitinę techniką „Jura“), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 250 MGL dydžio, t. y. 9 415 Eur baudą.

S. M. nusikalstamą veiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl pasikėsinimo apgaule pagrobti krovinį – žaislus ir žaidimus „Hasbro“), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 250 MGL dydžio, t. y. 9 415 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti S. M. subendrintą bausmę – 400 MGL dydžio, t. y. 15 064 Eur (penkiolikos tūkstančių šešiasdešimt keturių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmę įskaityti S. M. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2015 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. vasario 12 d. (63 dienas), vieną laikinajame sulaikyme / suėmime išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad S. M. paskirta galutinė – 274 MGL, t. y. 10 318,84 Eur (dešimt tūkstančių trijų šimtų aštuoniolikos eurų, aštuoniasdešimt keturių euro centų) dydžio bauda.

Nustatyti S. M. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nurodytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“.

Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.