Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16702-998/2024 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys buvo atsisakytas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį (ne)pagrįstumo

9. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas).

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).

11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų – teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

12. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra nurodęs, kad, jeigu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, jog asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018.

13. Ieškinių (skundų, pareiškimų, prašymų) tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, procesinio dokumento dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020).

14. Visų pirma, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama to paties ieškovo patikslintas ieškinys tai pačiai atsakovei dėl žalos atlyginimo, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 23 804,77 Eur padarytą žalą, 6 procentų dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje e2-1572-1025/2023 atmetė ieškovo patikslintą ieškinį, o Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

15. Iš civilinės bylos Nr. e2-1572-1025/2023 medžiagos nustatyta, kad patikslintas ieškinys buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovė ieškovui padarė žalą neužtikrindama tinkamo teismų darbo, kadangi civilinės bylos Nr. 2-476-267/2014, Nr. e2A-270-569/2018, Nr. 2A-35-464/2016, Nr. 3K-3-249-686/2017 teisėjai padarė aiškiai grubias ir šiurkščias klaidas, kurios neatitinka esamos teismų praktikos, priimti sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, o tai negali būti toleruojama šiuolaikinėse demokratinėse ir teisinėse valstybėse. Ieškovas patikslintame ieškinyje pažymėjo, kad teismai padarė klaidą dėl ieškovo pateikto įrodymo, t. y. kasos pajamų orderio, kadangi teismas atmesdamas šį įrodymą nepasisakė kokių konkrečių reikalavimų kasos pajamų orderio kvitas neatitiko, nors ieškovo teigimu kasos pajamų orderio kvitas atitiko visus keliamus reikalavimus.

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 57 426,47 Eur turtinės žalos atlyginimą, 57 426,47 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad atsakovė tinkamai neužtikrindamas teismų darbo, kadangi civilinės bylos Nr. e2A-14-614/2020, Nr. e2-3629-235/2019, Nr. 2-476-267/2014, Nr. e2A-270-569/2018, Nr. 2A-35-464/2016, Nr. 3K-3-249-686/2017, Nr. e2-1572-1025/2023, Nr. e2A-697-460/2023 teisėjai padarė aiškiai grubias ir šiukščias klaidas, kurios neatitinka esamos teismų praktikos, priimti sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Ieškovas žalos atsiradimą grindė tuo, kad teismai ignoravo kasos pajamų orderio kvito tinkamumą.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019).

18. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 23 punktą; kt.).

19. Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Nors CPK nenustatytas reikalavimas, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, tiek šiuo atveju reikšdamas ieškinį, tiek pareiškęs patikslintą ieškinį jau išnagrinėtoje byloje, iš esmės siekė to paties teisinio rezultato – žalos atlyginimo iš atsakovės, grįsdamas reikalavimus neteisėtais atsakovės institucijų, t. y. atsakovei neužtikrinant tinkamo savo institucijų, t. y. teismų darbo, teisėjams tinkamai neįvertinant ieškovo pateikto įrodymo – kasos pajamų orderio.

21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju abiejų civilinių bylų Nr. e2-1572-1025/2023 ir Nr. e2-16702-998/2024 ieškiniai yra tapatūs – šalimis nurodyti tie patys asmenys, ieškiniai reiškiami dėl to paties dalyko ir pagrindo, tas pats bylos nagrinėjimo objektas. Nors nagrinėjamu atveju materialinis reikalavimas yra didesnis, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad aplinkybė, jog nagrinėjamoje byloje reiškiama didesnė kompensacinių palūkanų suma už ilgesnį laikotarpį bei neturtinė žala iš to paties ankstesniu ieškiniu kildintos žalos, nėra pagrindas ieškinių tapatumui paneigti.

22. Pažymėtina, kad nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad naujai pateiktame ieškinyje apeliantas pateikė išplėstus argumentus dėl kasos pajamų orderio kvito atitikimo reikalavimams, kurie nebuvo vertinti, tačiau pažymėtina, kad reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019).

23. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsnis,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.