- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- e2-3629-235/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- BUAB „CB Logistic“
viešame teismo posėdyje nagrinėja civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį dėl žalos priteisimo, atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo BUAB „CB Logistic“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti jam 18 676,98 EUR padaryta žalą ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Teisingumo
Nurodė, kad jis 2011 metų vasario mėnesį iš UAB „CB Logistic“ aš įsigijau automobilį VOLVO XC90 už 15 844,81 EUR (54 708,96 Lt). Už jį buvo apmokėta grynais pinigais UAB „CB Logistic“ direktoriui R. B.. Sumokėjus pinigus jis pasirašė jau paruoštame 2011 m. vasario 18 d. kasos pajamų orderyje serija CB Nr.3, kuris jau buvo pasirašytas buhalterės R. K. ir kasininko R. B.. Pasirašant orderį, pastebėjo, kad tiek orderyje, tiek jo kvite neteisingai įrašyta jo pavardė, tai yra nurodyta, kad pinigus sumokėjo „Glotkovas“, apie tai pasakė direktoriui R. B., kuris nurodė, kad orderį perrašys vėliau.
Tuo pačiu metu buvo sudaryta ir pasirašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje taip pat buvo nurodyta, kad visi pinigai už automobilį Volvo XC90 sumokėti. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo pateikta VĮ “Regitra“. Nors kasos pajamų orderyje ir buvo padaryta klaida, tai yra neteisingai įrašyta jo pavardė, vis tiek pasirašė orderį ir gavo kasos pajamų orderio kvitą, kuris buvo pasirašytas buhalterės R. K. ir kasininko R. B.. Maždaug po 2-3 savaičių gražinus kasos pajamų orderio kvitą su neteisingai įrašyta jo pavarde, buvo išrašytas ir pasirašytas jau pataisytas naujas kasos pajamų orderis su ta pačia data ir tuo pačiu numeriu. Pataisytą kasos pajamų orderį jis, gavo šio naujo orderio kvitą su parašais. Pasirašinėjant pataisytą kasos pajamų orderį, dalyvavo direktorius ir kasininkas UAB „CB Logistic“ R. B. bei įmonės buhalterė R. K..
Šiai dienai, iš jo yra priteista 15 844,81 Eur suma už tai, kad tariamai nesumokėjau už automobilį Volvo XC90, taip pat yra priteista 357,00 Eur žyminio mokesčio suma Valstybei. BUAB „CB Logitic“ bankroto administratorė pagal priimtą teismo sprendimą yra patiekusi vykdomąją bylą antstoliai, kuri šiuo metu pagal patvarkymą iš manęs išieško 18 319,98 Eur sumą.
Visa susiklosčiusi situacija yra neteisinga ir negali būti teisėta, nes priimti sprendimai prieštarauja LR teisės aktams, tai negali būti toleruojami šiuolaikinėse demokratinėse ir teisinėse Valstybėse.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą kuriame nurodė, kad: „Į bylą pateiktas sugadintas 2011 m. vasario 18 d. Kasos pajamų orderis serija CB Nr. 3 ir 2011-02-18 Buhalterinė pažyma (1t., 189, 190 b. l.) nėra tinkamas įrodymas, kad trečiasis asmuo V. G. sumokėjo bendrovei už įsigytą automobilį.“, tačiau esminis dalykas yra tai kad, jis teismo posėdžio metu pateikė turimą kvitą, kuris atitinka visus keliamus reikalavimus, norint pagrįsti pinigų sumokėjimą, bet teisėja jo į bylą neprijungė ir traktavo, kad nebuvo pateiktas tinkamas dokumentas, kuris pagrįstų apmokėjimą už automobilį. Atsakovas grindžia savo deklaratyvius teiginius, kad pinigai nebuvo sumokėti, tariamais dokumentais, tai yra buhalterine pažyma ir „Sugadintu“ G. pavarde kasos pajamų orderiu be pridėto kvito.
2016 m. spalio 6 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-35-464/2016 nutartyje rašo: „Įvertinus tai, kad nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai šioje dalyje nepatenkino ieškovės reikalavimų. Todėl sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 329 str. 1 d.). Iš atsakovo R. B. apeliantei papildomai priteistina 15 844,81 Eur (54 708,96 Lt) suma, kadangi įrodymų visuma, teismo vertinimu, leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad atsakovas pažeidė jam tenkančias pareigas bei dėl šio pažeidimo bendrovė patyrė žalos.“ tačiau pasisakė: „Kaip matyti iš skundžiamos pirmos instancijos teismo sprendimo šioje ginčo dalyje, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateikto kasos pajamų orderio (Serija CB 3) su įrašu „Sugadintas“ ir 2011-02-18 buhalterinės pažymos (t.1, b. l. 189-190)turinį, pripažino, jog šie dokumentai nėra tinkami įrodymai ir nepatvirtina atitinkamos sumos už V. G. įsigytą iš bendrovės automobilį sumokėjimo. Šiame kontekste sutiktina su atsakovo pozicija, jog naujai pateiktas kasos pajamų orderio kvitas (serija CB 3), kurį teisėjų kolegija priėmė, taip pat nėra pakankamas įrodymas pinigų priėmimo būtent į bendrovės kasą faktui konstatuoti. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 19 (redakcija galiojusi 2010-06-06 – 2015-01-01), 3 punkte nurodyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus yra išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Atsakovas R. B. pažymėjo, jog neturėjo galimybės tinkamai įforminti ir kasos pajamų orderio kvito sugadinimo, kadangi V. G. atsisakė šį kvitą grąžinti.“ Teismas neįvertino, kad buhalterė R. K. pirmos instancijos teisme liudydama parodė, kad ji išrašė du kasos pajamų orderius ta pačia data ir tuo pačiu numeriu, kadangi pirmasis išrašytas orderis buvo neteisingas, nes suklysta įrašant ne G., o G., todėl kasos pajamų orderis su neteisingai nurodyta pavarde buvo laikomas sugadintu. Taip pat teismas neatsižvelgė ir nevertino R. B. melo, kad kasos pajamų orderis buvo sugadintas dėl to, kad aš nesumokėjau pinigų ir atsisakiau grąžinti kvitą, pabrėžtina tai, jog kvito aš ir neturėjau grąžinti, nes pinigus sumokėjau ir tai pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus yra laikomas vienintelis įrodymas, kuris pargrindžia pinigų sumokėjimo faktą. Teismas neįvertino, kad sugadintas kasos pajamų orderis ir jo turimas kvitas nesudaro vieno ir to paties lapo vientisumo, tai yra skiriasi kirpimo linija, lapo spalva ir net pati lapo struktūra. Lietuvos apeliacinis teismas dar rašė: „Kaip minėta, ginčo kasos orderis turi įrašą „Sugadintas“, kas teismo vertinimu, gali būti traktuojama kaip anuliavimas. Tokiu atveju, anuliavus kasos pajamų orderį, laikytinas anuliuotu ir kasos pajamų orderio kvitas, kuris išduodamas orderio pagrindu, vadinasi, pinigai už ieškovės automobilį faktiškai į ieškovės kasą nebuvo perduoti.“ Pagal LR Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimus anuliuotas kasos pajamų orderis gali būti laikomas tik tuo atveju, jei prie jo kartu yra pridėtas ir orderio kvitas. Teismas neįvertino tai, kad buvo išrašyti du skirtingi kasos pajamų orderiai ir jo turimas kvitas nėra „Sugadinto“ kasos pajamų orderio dalis. Jo turimas kasos pajamų orderio kvitas, negali būti laikomas anuliuotu, nes jis nėra sugadinto kasos pajamų orderio dalis, net vizualiai žiūrint šie dokumentai nesudaro bendros visumos. R. B. nepateikė teismui jo turimo nesugadinto kasos pajamų orderio kvito kitos dalies. „Tačiau nagrinėjamos bylos situacijoje vien kasos pajamų orderio pripažinimas sugadintu (anuliuotu) vienareikšmiškai nepatvirtina fakto, kad buvo atliktas automobilio vertės įskaitymas už bendrovės skolos V. G. dalį šio automobilio verte. Tokiu atveju būtent bendrovės vadovui R. B. tenka pareiga pateikti įrodymus, jog buvo atliktas jo minimas priešpriešinių prievolių įskaitymas.“ Šių neegzistuojančių įrodymų R. B. pateikti ir negalėjo todėl, kad apie tokią užskaitą net nėjo kalba, nes už automobilį Volvo XC90 buvo sumokėtą grynaisiais pinigais. Teismai neįvertino ir tai, kad R. B. kiekvieną kartą keisdavo savo poziciją ir duodavo skirtingus liudijimus ir parodymus.
2017 m. gegužės 26 d. Lietuvos aukščiausiais teismas civilinės bylos Nr. 3K-3-249-686/2017 nutartyje rašo: „Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas iš esamų įrodymų negalėjo daryti išvados apie prievolių įskaitymą, kadangi į bylą nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys V. G. ar bendrovės sutikimą įskaityti. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas prieštaringai vertino pridėtą kasos pajamų orderį, serija CB Nr. 3, ir tai, kokiu būdu jis įrodo, kad pinigai buvo perduoti. Viena vertus, teismas pasisakė, kad naujai pateiktas kasos pajamų orderio kvitas (serija CB Nr. 3) nėra pakankamas įrodymas pinigų priėmimo į bendrovės kasą faktui konstatuoti, kadangi neatitinka minėto Vyriausybės nutarimo reikalavimų.“. Lietuvos Respublikos įstatymuose yra įtvirtinta, kad įmonėse grynųjų pinigų atsiskaitymas įtvirtinamas surašant kasos pajamų orderį ir jo kvitas arba kasos pajamų orderio kopija yra atiduodama pinigus sumokėjusiam asmeniui. Jo turimas kasos pajamų orderio kvitas, kuris nėra sugadinto kasos pajamų orderio dalis, atitinka tam dokumentui keliamus reikalavimus, tai yra nurodyti įmonės rekvizitai, sumokėta pinigų suma, mokėjimo paskirtis, įmonės direktoriaus, buhalterio, kasininko ir asmens sumokėjusio pinigus parašai. Lietuvos Respublikos įstatymai jokio kito dokumento, kuris patvirtintų grynųjų pinigų sumokėjimą į įmonės kasą, nenumato, vadinasi, tai vienintelis leistinas įrodymas, pagal Lietuvos Respublikos imperatyvines normas bei įrodo faktą, jog pinigai buvo sumokėti į kasą. Taip pat Lietuvos aukščiausiais teismas rašo: „Kita vertus, atsakovo R. B. argumentas, kad, V. G. atsisakius šį kvitą grąžinti, buvo surašyta 2011 m. vasario 18 d. buhalterinė pažyma, kurioje nurodytos kasos pajamų orderio sugadinimo aplinkybes, traktavo kaip anuliavimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad, anuliavus kasos pajamų orderį, laikytinas anuliuotu ir kaso pajamų orderio kvitas, kuris išduodamas orderio pagrindu, todėl pinigai už ieškovės automobilį faktiškai į ieškovė kasą nebuvo perduoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš šios aplinkybės darytina išvada, jog V. G. pinigų į bendrovės kasą neįnešė, tačiau teismas sprendė priešingai, plačiau nepasisakydamas, dėl kokių įrodymų laiko, kad pinigai buvo perduoti atsakovui R. B.. <...> Jokiais įrodymais nesustačius , kad trečiais asmuo V. G. sumokėjo 54 083,96 Lt už automobilį „Volvo XC90“, darytina išvada, kad bendrovė tebeturi reikalavimo teisę ir gali ją įgyvendinti, todėl žalos faktas nenustatytas.“.
Apie tai, kad R. B. su buhaltere R. K. surašė buhalterinę pažymą sužinojau tik įmonei paskelbus bankroto bylą ir bankroto administratoriui pateikus ieškinį, per visus tuos metus, kada nusipirkau automobilį Volvo XC90, už kurį sumokėjau grynaisiais pinigais į įmonės kasą 54 083,96 Lt, R. B. su pretenzijomis nesikreipė bei jokio įspėjančio pranešimo apie daromas užskaitas tai pat nesiuntė, to jis nedarė būtent dėl to, kad pinigai buvo sumokėti. Lietuvos Aukščiausiais teismas visur teigia, kad kvitas nėra tinkamas įrodymas pinigų sumokėjimui į kasą už automobilį, tačiau niekur nepasako koks tada turi būti dokumentas kuris būtų laikomas tinkamu įrodymu. Tokiu atveju, gaunasi taip, kad, bet kuri Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė nusprendusi, be jokių perspėjimų, pranešimų ir t.t., sugadinti turimą kasos pajamų orderį, o vėliau reikalauti iš asmens pinigų antrą kartą, kadangi sugadinus kasos pajamų orderį jo kvitas laikomas sugadintu taip pat, nes kvito kaip įrodymo, kad pinigai buvo sumokėti nepakanka.
Akivaizdu, kad Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos aukščiausiais teismas suklydo padarę išvadą, kad esantys byloje kasos pajamų orderis ir kasos pajamų orderio kvitas sudaro vieną ir tą patį dokumentą.
2017 m. spalio 6 d. Raseinių rajono apylinkės teismas civilinė byla Nr. e2-1425-1009/2017 sprendime rašo: „Byloje šalių paaiškinimais ir rašytiniais dokumentais nustatyta, kad 2011 metų vasario mėnesį V. G. iš UAB „CB Logistic“ už 15 844,81 EUR (54 708,96 Lt) įsigijo automobilį Volvo XC90. Šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, kad atsakovo su atsiliepimu į ieškinį pateiktas 2011-02-18 kasos pajamų orderio kvitas serija CB, Nr. 3, civilinėje byloje Nr. 2-476-267/2014 prijungtas nebuvo, todėl tirtas ir vertinimas taip pat nebuvo. Tiek ieškovo atstovas, tiek atsakovas teismo posėdžio metu laikėsi tokios pačios pozicijos, jog teismų pripažintas anuliuotu 2011-02-18 kasos pajamų orderis serija CB Nr.3 nesudarė bendros visumos su atsakovo pateiktu kasos pajamų orderio kvitu, kad tai yra visiškai kitas atskiras dokumentas. Gi R. B. atsiliepimas į ieškinį negautas, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Nei viena iš proceso šalių bylą nagrinėjant teisme neabejojo ir nekėlė klausimo, kad atsakovo pateiktas kasos pajamų orderio kvitas būtų suklastotas, kad jame būtų atspindėta tikrovės neatitinkanti informacija. Be to, ieškovas pripažino, kad įmonės buhalterija buvo tvarkoma aplaidžiai, netvarkinga numeracija. A. V. G. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu išdėstytos pozicijos laikėsi nuosekliai, analogiškus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu 2014 m., kas matyti iš 2014-03-20 specialisto išvados Nr.5-4/24. Taip pat minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB ,,CB Logistic” tvarkydama buhalterinę apskaitą nevykdė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkinių įvykių duomenys registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine ar kita tvarka, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovo atstovas. Remiantis išdėstytu, teismas laiko atsakovo V. G. pateiktą kasos pajamų orderio kvitą serija CB Nr. 3, kuriame nurodyta, jog V. G. 2011-02-18 sumokėjo UAB ,,CB Logistic” už parduotą automobilį Volvo XC90 CB003 penkiasdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus aštuonis Lt 96 ct, tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, jog atsakovas V. G. atsiskaitė su ieškovu už nupirktą automobilį, Volvo XC90, CB003, todėl esant nurodytoms aplinkybėms ieškinį atmeta.“
Raseinių rajono apylinkės teismas realiai įvertino esamą situaciją ir vienintelis, kuris pareikalavo originalaus sugadinto kasos pajamų orderio ir originalo mano turimo kvito, palyginimui. Teismas nustatė, kad čia net nereikalinga ekspertizė, nes ir taip aiškiai matyti, kad tai du atskiri dokumentai ir jokiais būdais vientiso kasos pajamų orderio nesudarantys dokumentai. Teismas taip pat vertino ir BUAB „ CB Logistic“ kasos dokumentus bei nustatė, kad jei aš nebūčiau sumokėjęs į įmonės kasą pinigų už įsigytą automobilį, tai įmonės kasa būtų minusinė. Šiuos duomenis teismui pateikė ieškovė BUAB „CB Logistic“ atstovė bankroto administratorė V. L. įvertinusi įmonės buhalterinius dokumentus, taip pat buvo nustatyta, kad įmonės dokumentuose nėra jokio įrašo, patvirtinančio tariamą skolą už automobilį Volvo XC90. Dėl šių priežasčių ieškovė BUAB „CB Logistic“ atsisakė savo pateikto ieškinio.
2018 m. balandžio 20 d. Šiaulių apygardos teismas civilinė byla Nr. e2A-270-569/2018 priėmė sprendimą, kuriame rašoma: „Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017 konstatuotais prejudiciniais faktais, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).“ Teismas nepaisė nustatytų faktų, ko prieš tai teismai nenustatė ir visuomet laikė, kad pateiktas kvitas yra vieno ir to paties sugadinto kasos pajamų orderio dalis. Dėl neaiškių priežasčių ir padarytų klaidų, teismas nenori ištaisyti susiklosčiusios situacijos. Šiaulių apygardos teismas 2018-04-20 sprendime rašo: „Viena vertus, teismas pasisakė, kad naujai pateiktas kasos pajamų orderio kvitas (serija CB Nr. 3) nėra pakankamas įrodymas pinigų priėmimo į bendrovės kasą faktui konstatuoti, kadangi neatitinka minėto Vyriausybės nutarimo reikalavimų.“ Teiginys, kad turimas kvitas nėra pakankamas įrodymas prieštarauja teisinėm normom ir pažeidžia mano, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, konstitucines teises. Nėra pasisakyta ir tinkamai argumentuota kodėl kvitas nėra pakankamas įrodymas, taip pat nepasakyta koks turi būti tinkamas įrodymas, kuris pagrįstų pinigų sumokėjimą.
BUAB „CB Logistic“ atstovas pateikė teismui įrodymus, tai yra įmonės kasos pirminius buhalterinius dokumentus ir jų pagrindu sudarytą lentelę, kurioje matyti įmonės grynųjų pinigų judėjimas kasoje, ši lentelė įrodė tai, kad jei V. G. nebūtų sumokėjęs pinigų už Volvo XC90 sumoje 54708,96 Lt, tuomet įmonės kasoje būtų trūkumas, kitaip tariant minusinė kasa ir tolimesi pinigų judėjimai nebūtų neįmanomi. Apie šį nustatytą įrodymą Šiaulių apygardos teismas iš vis nepasisako, kitaip tariant praignoruoja, nutyli ir nuslepia jį (į jį nekreipia dėmesio, nepasisako ir neatsižvelgia priimdamas sprendimą).
Visos šios situacijos pradžia ir esamos pasekmės atsirado dėl teisėjos D. B. (ne)veikimo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-476-267/2014 ir galimai specialiai neprijungus prie bylos jo posėdžio metu, pateikto kasos pajamų orderio kvito, ką paskui priimtoje nutartyje nurodo jog “Trečiais asmuo V. G. nepateikė teismui tinkamo dokumento, pagrindžiančio jo ir ieškovės atstovaujančių administratorės teiginius, kad už automobili 2011-02-18 V. G. sumokėjo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą kainą 54708,96 Lt, todėl teismas tiki atsakovų R. K. ir R. B. paaiškinimais, kad pirkėjas V. G. susitarė su bendrovės vadovu jog už automobilį atsiskaitys atliekant įskaitymą pagal V. G. paskolos sutartį ir pinigų neįmokėjo.“ Teisėja D. B. priimtoje nutartyje išvis nemini fakto, kad buvo du kasos pajamų orderiai, vienas išrašytas V. G. vardu ir kitas V. G. vardu. Teisėja neteisingai vertino R. K. liudijimą, todėl kad R. K. apie tariamą užskaitą sužinojo tik iš R. B. žodžių. Taip pat teismas galimai specialiai neįvertino fakto, jog buhalterinė pažyma, pagal R. K. ir R. B. teiginį, surašyta buvo 2011-02-18, tačiau kasos pajamų orderis ir jo kvitas buvo išrašytas ir pasirašytas 2011 m. kovo mėnesį.
Teisėjos galimą šališkumą, patvirtina ir kitas jos teiginys, kad: „Jų paaiškinimas iš dalies patvirtina atsakovo A. D. paaiškinimą teismo posėdyje, kad V. G. siuntė UAB „CB Logistic“ neteisėtas sąskaitas ir siūlė R. B. plėtoti verslą neteisėtais būdais, tai yra skolintis ir negrąžinti paskolos“ Tačiau į bylą nei R. B. nei A. D. nepateikė nei vienos neteisėtos sąskaitos, kurias aš tariamai išrašinėjau, ar kitus realius įrodymus, bet teisėja D. B., būdama Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų pirmininkė, ne tik besąlygiškai patikėjo UAB „CB Logistic“ Vyr. buhalterio A. D. žodžiais, bet juos priėmė ir vertino, kad tai beveik yra pagrindiniai įrodymai. Teismas negalėjo vertinti šių paaiškinimų kaip įrodymų, nes tokie pasisakymai yra absurdiški ir nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, turint omenyje tai, kad teismas vertino jog tokios sąskaitos buvo gautos. Pabrėžtina, kad būtent R. B. su savo sūnėnu A. D. ir toliau vykdo tą pačią veiklą kaip ir UAB „CB Logistic“ ir tai daro per A. D. priklausiančią įmonę UAB „Šakyna“, į kurią perėjo ir UAB „CB Logistic“ darbuotojai ir turtas. Galimai toks dabartinis sėkmingas įmonės UAB „Šakyna“ vystymas galimas būtent dėl negrąžinto kredito ir nesumokėtų įmonės UAB „CB Logistic“ mokesčių. Be jokios abejonės A. D. yra suinteresuotas asmuo. Šiaulių apygardos teismas galimai tyčia iškraipė faktus. B. R. B. su A. D. paėmė paskolą UAB „CB Logistic“ vardu, kuri nėra man grąžinta.
Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą. Įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra: a) materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos; b) įrodomieji faktai, t. y. įstatymuose nurodyti faktai, kurių pagrindu teismas daro išvadą apie reikšmingų ginčo (bylos) aplinkybių egzistavimą; c) procesinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia procesiniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Atsižvelgiant į tai, teisėja D. B. civilinėje byloje priimdama sprendimą dalyje dėl automobilio Volvo XC90 apmokėjimo, teismų praktika ir teisės normomis nesivadovavo, o sprendimą priėmė vertindama tik R. B. žodinius paaiškinimus, nepagrįstus jokiais realiais įrodymais, tai pat praignoravo kitų bylos dalyvių net ir įmonės UAB „CB Logistic“ parodymus. Dėl šių teismo padarytų klaidų, man yra daroma žala.
Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).
Svarbus momentas yra ir tai, kad priimant sprendimą civilinėje byloje e2A-270-569/2018 teisėjų kolegijoje buvo L. M. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), kuri jau daugiau nei 7 metus veda bankrutuojančios įmonės UAB „CB Logistic“ bankroto procesą.
Pateiktą mano kasacinį skundą atsisakė priimti Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija, kurios sudėtyje buvo pranešėja, teisėja A. B., tai yra ta pati teisėja kuri dalyvavo priimdama klaidingą sprendimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017.
Neteisėtai priteista 15 844,81 EUR skola + 1 052,70 EUR palūkanos + 357,00 EUR žyminis mokestis + 1 422,47 EUR vykdymo išlaidos = 18 676,98 EUR žalos
Neabejotina tai kad, jei teismai be jokio šališkumo ir išankstinio nusistatymo tinkamai būtų vertinę į bylą pateiktus įrodymus, bei jų sudaromą visumą ir nebūtų bandę nuslėpti savo padarytų klaidų, tuomet nebūtų padaryta žala.
Už Teismų netinkamai vykdomas pareigas atsako Lietuvos Respublikos Valstybė.
Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismui pateikiamas privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Ieškovas, kaip to reikalauja CPK 135 straipsnio 2 dalis, turi pridėti dokumentus ir kitus {rodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Šiose proceso normose įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t, y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą, ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis Įrodinėja pažeistą teisę, pateikti Įrodymus, pagrindžiančius nurodytas aplinkybes ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti, ?rodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, - šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio l dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio I dalis ir pan.). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodytas aplinkybes, tačiau prašo prijungti civilines bylas, kuriose yra reikalingi įrodymai, ieškovas nenurodo priežasčių, dėl kurių jis negali pateikti tinkamų Įrodymų Į šią civilinę bylą. Ieškovas dalyvavo prašomose prijungti bylose - buvo proceso dalyvis. Tokiu būdu ieškovas nori priversti teismą rūpintis įrodymų rinkimu ir apsunkinti bylą nereikalingais procesiniais dokumentais, dėl kurių teismui nepasisakius. gali būti formalus pagrindas skųsti sprendimą apeliacine tvarka.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje Įtvirtinta teismų sistema. Teisimi kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Teismų Įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. K. T. 2006 m. sausio 16 d, nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar Įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisėją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė Į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-207/2011).
Motyvuojamoji dalis
Privaloma valstybės deliktinės atsakomybės sąlyga yra teismo kaltė. Vertinant teismo kaltės buvimą, pabrėžtina, kad vien teismo priimto procesinio sprendimo panaikinimas savaime nepatvirtina kaltės fakto. Aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima preziumuoti atsakingo teismo tam asmeniui buvo taikyta drausminė atsakomybė, j pažeidimus reaguota priimant atskirąją nutartį ir
pan. Taip pat „teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. Teisėjo kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 straipsnis); sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/20J1).
Ieškovas ieškinyje nurodo atskirus teismų, nagrinėjusių civilines bylas, kuriose jis buvo proceso dalyvis, ir kuriose buvo sprendžiamas ginčas dėl atsiskaitymo už automobili Volvo XC90. argumentus, ieškovas teismu argumentus vertina pareikšdamas savo subjektyvią nuomonę ir turėdamas tikslą, kad juos iš naujo įvertintų šią civilinę bylą nagrinėjantis teismas. Tačiau tai reikštų bylos aplinkybių įvertinimą dar kartą, ką jau atliko teismas civilinėje byloje Nr. e2A-27G-569/2018. Galimybe iš naujo vertinti bylos aplinkybes gali būti pasinaudota atnaujinus procesą byloje, tačiau tam turi būti CPK nustatyti pagrindai. Šiuo gi atveju vertinami teismo veiksmai galimai netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, bet ne pačios bylos aplinkybės. Todėl ieškovui negodžius, jo nuomone, teismo padarytu esminių klaidu, reikalavimas yra nepagrįstas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad LAT atsisakė priimti kasacini skundą dėl Šiaulių apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-270-569/2018.
Kaip matyti iš ieškovo nurodytų aplinkybių, kasacinis skundas nebuvo priimtas, o tai reiškia, kad nebuvo kasacinio skundo pagrindų, nustatytų CPK 346 straipsnio 2 dalyje. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Jeigu LAT, spręsdamas klausimą dėl kasacinio skundo priėmimo, nenustatė, jog buvo pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos ir šie pažeidimai turėjo Įtakos neteisėtam sprendimo priėmimui, apeliacinės instancijos teisinas nesivadovavo suformuota teismų praktika, darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2A-270-569/2018, nepadarė esminių klaidų. Tai reiškia, kad nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei.
CK 6.251 straipsnio 1 dalis Įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiamąją patyrusį asmenį grąžinti i iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia irtai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis: kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita - abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/20I2: 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių patirtus nuostolius. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų įvertinti patirtos žalos dydį, o tuo pačiu neįrodė buvus vienai iš civilinės atsakomybės sąlygų - žalai.
Trečiasis asmuo BUAB „CB Logistic“ su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad CPK 18 str. įtvirtintas teismo sprendimo visuotino privalomumo. Šiuo atveju, ieškovas pareikštu ieškiniu teismo prašo iš Lietuvos Respublikos valstybės jo naudai priteisti 18 676,98 Eur žalą, kuri jam tariamai padaryta neteisėtai teismu priimtais vienas kitam prieštaraujančiais sprendimais. Kitaip tariant, žala neva padaryta Šiauliu apygardos teismo Sprendimu, kuriuo panaikinus Šiauliu apylinkės teismo Raseinių rūmu Sprendimą, buvo priimtas priešingas sprendimas ir nutarta ieškovės ieškinį tenkinti ir iš V. G. priteisti 15 844,81 Eur skolą bei metinių palūkanų.
Sprendimas iš kurio ieškovas kildina žalą, šiai dienai yra įsiteisėjęs, todėl jis negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Kaip ieškinyje nurodo pats ieškovas, dėl jo manymu neteisėto peržiūrėjimo kasacine tvarka, jis buvo pasikreipęs į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tačiau pastarojo skundas buvo nepriimtas. Ieškovo įsitikinimu, kasacinis skundas atmestas dėl teisėjos nešališkumo, tačiau tokia ieškovo pozicija yra tik subjektyvi jo nuomonė. Savo teisę kreiptis dėl Sprendimo peržiūrėjimo kasacine tvarka ieškovas galėjo įgyvendinti ne vieną kartą, t. y. atmetus (nepriėmus) pirmąjį kasacinį skundą, nepraleisdamas nustatyto 3 mėnesių termino, ieškovas galėjo kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su nauju kasaciniu skundu.
Visgi aplinkybės, jog ieškovo pareikštas kasacinis skundas nebuvo priimtas, patvirtina tik tai, kad pareikštame skunde nebuvo keliame tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 str. 2 d. nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, t.y. kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas būtu konkrečias pažeidęs teisės normas, nukrypęs nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Nepavykus Sprendimo pakeisti ar panaikinti kasacine tvarka, ieškovas sugalvojo naują būdą kaip apeiti įsiteisėjusio ir teisėto Sprendimo/ vykdymą, t. y. kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš valstybės už tariamai neteisėtai priimtą teismo Sprendimą/ Tačiau tam, kad ieškovo reikalavimas būtu patenkintas, šią bylą nagrinėjantis teismas turėtu nustatyti įsiteisėjusio Šiauliu apygardos teismo Sprendimo neteisėtumą, tuo tarpu galiojantys įstatymai nenumato aukštesniųjų teismų veiksmų teisėtumo kontrolės pirmosios instancijos teismuose. Taigi trečiojo asmens įsitikinimu, šiuo atveju ieškovas pasirinko netinkamą savo teisiu gynimo būdą.
Esminiai ieškovo ieškinio motyvais yra susiję su tariamai netinkamu Šiaulių apygardos teismo įrodymų vertinimu. Tačiau trečiojo asmens įsitikinimu, ieškovo nesutikimas su konstatuotomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir sava įrodymų bei bylos aplinkybių interpretacija nėra ir negali būti pagrįstu Sprendimo pripažinimo neteisėtu pagrindu.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
Šiuo atveju, nagrinėjamose bylose tiek ieškovė (BUAB „CB Logistic“), tiek atsakovas (V. G.) turėjo vienodas teises bei pareigas teikti bei prašyti teismo išreikalauti atitinkamus duomenis, pagrindžiančius jų procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas. Duomenų, kad šios teisės būtų pažeistos - nėra. Tuo tarpu esminis ieškovo motyvas susijęs su įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu yra tai, kad Šiaulių apygardos teismas nevertino ir nepasisakė dėl jo pateiktų įrodymų, o Sprendimą/2 priėmė remdamasi, jo įsitikinimu, nepagrįstais liudytojų parodymais. Tačiau kaip jau minėta aukščiau, teismas vertindamas įrodymus neturi ir neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno šalių nurodyto argumento ar pateikto įrodymo. Be to, teismas vertindamas byloje esančius įrodymus vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Atitinkamas nešališkas išvadas teismas daro pagal savo vidinį įsitikinimą. Niekas negali nurodyti, kaip teismas turėtų vertinti vieną ar kitą įrodymą.
Dėl to, aplinkybė, jog teismai įvertinę surinktų įrodymų visumą nusprendė priešingai ieškovo (minėtose bylose atsakovo) nurodomoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo abejoti Šiaulių apygardos teismo padarytų išvadų teisingumu.
Nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas yra ne tik kad visiškai nepagrįstas, bet ir absurdiškas. Teismo Sprendimas kurio pagrindu iš ieškovo bendrovės naudai buvo priteista skola, šiai dienai yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl dėl jo teisėtumo abejonių kilti negali. Situacija, kurią ieškovas bando sukurti, t. y. iš teisėto ir pagrįsto (vykdytino) sprendimo kildindamas žalą, kurią prašo atlyginti iš valstybės, elgiasi nesąžiningai ir bando sukurti sveiku protu sunkiai suvokiamus teisių gynimo būdus. Nagrinėjamoje byloje ne tik kad negali būti kvestionuojamas įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismo Sprendimas, bet ir priteisiama ieškovo prašoma žala, kadangi šiai dienai ieškovas net iš dalies nėra įvykdęs Sprendimu nustatyto įpareigojimo (sumokėjęs priteistos skolos). Nesumokėjęs priteistos sumos, ieškovas realiai net nepatyrė jo nurodomos 18 676,98 Eur žalos. Tai yra dar viena priežastis, dėl ko ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės.
Ieškinys atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės. Motyvai ir teisiniai argumentai.
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi UAB ,,CB Logistic“ iškėlė bankroto bylą. BUAB „CB Logistic“ kreipėsi į teismą dėl 18 676,98 Eur skolos priteisimo iš ieškovo šioje byloje V. G..
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2017-10-06 sprendimu ieškovės BUAB „CB Logistic“ ieškinį atsakovui V. G. dėl įsiskolinimo priteisimo atmetė. Šiaulių apygardos teismas peržiūrėjęs bylą apeliacine tvarka, 2018-04-20 sprendimu) civ. b. Nr. e2A-270-569/2018 panaikino Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017-10-06 sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkino - iš atsakovo V. G. ieškovei BUAB „CBLogistic“ priteisė 15 844,81 Eur skolą ir metines palūkanas.
Lietuvos aukščiausiais teismas atsisakė priimti kasacinį skundą. Teismas vertina tai, kad ieškovo pareikštas kasacinio skundo nepriėmimas, patvirtina tik tai, kad pareikštame skunde nebuvo keliame tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 str. 2 d. nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Nepriimto kasacinio skundo argumentai nepagrindžia kad teismas būtu pažeidęs konkrečias teisės normas, nukrypęs nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Taigi Šiaulių apygardos teismo 2017-10-06 sprendimas yra įsiteisėjęs, jo pagrindu vykdomas išieškojimas iš ieškovo.
LR CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad „Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
LR CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „ Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims.
LR 182straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nereikia įrodinėti „aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai)“
Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovo V. G. motyvai, susijęs su jo reikalavimais atsakovui Lietuvos Respublikai yra tai kad jo (ieškovo) manymu Šiaulių apygardos teismas nevertino ir nepasisakė dėl jo pateiktų įrodymų, o Sprendimą priėmė remdamasi, nepagrįstais liudytojų parodymais, tai kad Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos aukščiausiais teismas suklydo padarę išvadą, kad esantys byloje kasos pajamų orderis ir kasos pajamų orderio kvitas sudaro vieną ir tą patį dokumentą. Atsakovas nurodo, kad visos šios situacijos pradžia ir esamos pasekmės atsirado dėl teisėjos D. B. (ne)veikimo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-476-267/2014 ir galimai specialiai neprijungus prie bylos jo posėdžio metu, pateikto kasos pajamų orderio kvito. Ieškovo nuomone jo pateiktą kasacinį skundą atsisakė priimti Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija, kurios sudėtyje buvo pranešėja, teisėja A. B., tai yra ta pati teisėja kuri dalyvavo priimdama klaidingą sprendimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas manydamas, kad turi papildomų įrodymų ir (ar) paaiškėjo naujos aplinkybės turėjo (turi) teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtose bylose. LR CPK 366 straipsnyje numatytais pagrindais).
Šio straipsnio 1 dalies 2-9 punktuose nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą; panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti; jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Negalimas ieškovo reikalavimų tenkinimas šioje byloje esant įsiteisėjusiam 2018-04-20 sprendimu) civ. b. Nr. e2A-270-569/2018, kuriuo buvo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017-10-06 sprendimas ir iš atsakovo V. G. ieškovei BUAB „CBLogistic“ priteista 15 844,81 Eur skolą ir metines palūkanas.
Teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl jo ieškinys atmestinas pilna apimtimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi atmetus ieškovo reikalavimus iš jo atsakovui ir trečiajam asmeniui, esančiam atsakovo pusėje priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.
Atsakovas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, trečiojo asmens BUAB „CB Logistic“ išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 484 Eur. Šių išlaidų dydis yra pagrįstas įvertinus šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, 294 straipsniais teismas,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens BUAB „CBLogistic“, j. a k. 302444327, naudai 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų galio būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.