Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

5.4. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka peržiūrėjęs Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį pagal atsakovo R. B. kasacinį skundą, 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimas, ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 3K-3-249-686/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarties 30 punkte, be kita ko, pasisakė, jog jokiais galimais įrodymais nenustačius, kad trečiasis asmuo V. G. sumokėjo 54 708,96 Lt (15 844,81 Eur) už automobilį „Volvo XC90“, darytina išvada, kad bendrovė tebeturi reikalavimo teisę ir gali ją įgyvendinti.

9.5. BUAB „CB Logistic“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus (Raseinių rajono apylinkės teismas) su ieškiniu atsakovui V. G. dėl 15 844,81 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo. Šiaulių apylinkės teismas Raseinių rūmai 2017 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-1425-1009/2017).

9.6. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1425-1009/2017 priėmė ieškovės BAUB „CB Logistic“ prašymą dėl ieškinio atsisakymo, panaikino 2017 m. spalio 6 d. sprendimą bei civilinę bylą Nr. e2-1425-1009/2017 nutraukė, o trečiojo asmens R. B. apeliacinį skundą grąžino jį padavusiam asmeniui.

9.7. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi, išnagrinėjęs trečiojo asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1425-1009/2017, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui paruošti apeliacijai.

9.8. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1425-1009/2017, panaikino Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. spalio 6 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo V. G. ieškovei BUAB „CB Logistic“ 15 844,81 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2A-270-569/2018). Šiame sprendime teismas nurodė, jog civilinė byla Nr. 2-476-267/2014 buvo nagrinėjama ir kasacine tvarka, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, jog V. G. pinigų į bendrovės kasą neįnešė. Šiaulių apygardos teismas sprendime taip pat nurodė, jog 2011 m. vasario 18 d. kasos pajamų orderio kvitas, serija CB, Nr. 3, buvo tirtas bei pinigų pagal jį nesumokėjimo iš V. G. ieškovei BUAB „CB Logistic” faktas yra nustatytas Lietuvos apeliacinio bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis. Abiejuose bylose buvo įrodinėjimo dalykas 2011 m. vasario 18 d. kasos pajamų orderio kvitas, serija CB Nr. 3, bei pinigų pagal jį nesumokėjimo iš V. G. ieškovei UAB „CB Logistic” per tuometinį vadovą R. B. faktas. Teisėjų kolegija nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017 konstatuotais prejudiciniais faktais ir nevertino, kad minėta nutartis turi prejudicinę galią nagrinėjant šį ieškinį.

9.9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi Nr. 3P-1182/2018 atsisakė priimti V. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo. Teisėjų atrankos kolegija nurodė, jog kasaciniame skunde nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde įvardytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir todėl galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

9.10. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-3629-235/2019 pagal ieškovo V. G. ieškinį dėl 18 676,98 Eur žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo BUAB „CB Logistic“, 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9.11. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-14-614/2020 pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo, 2020 m. sausio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9.12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi Nr. DOK-2167 atsisakė priimti ieškovo V. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties. Atrankos kolegija nutartyje nurodė, jog susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl apelianto apeliacinio skundo argumentų

10. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo teismo padarytas klaidas, vertinant aplinkybes, susijusias su atsiskaitymu už automobilį Volvo XC90, 15844,81 Eur skolos ir metinių palūkanų priteisimo įmonei BUAB „CB Logistic“. Nurodo, kad teismas netyrė ieškinyje išdėstytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų dėl teismų (teisėjų) padarytų neteisėtų veiksmų, nagrinėjant ginčą dėl atsiskaitymo už automobilį Volvo XC90, todėl padarė šiurkščias teisės taikymo klaidas. Padarytos šiurkščios teisės taikymo klaidos sukėlė jam neigiamas pasekmes – ieškovas patyrė turtinę žalą. Ieškovo teigimu, yra visos civilinės atsakomybės sąlygos kilti valstybės civilinei atsakomybei. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, atmetė kai kuriuos jo pateiktus rašytinius įrodymus, nemotyvavo savo sprendimo. Nors apeliantas konkretaus reikalavimo apeliacinio skundo dalyke (prašyme) neišreiškė, tačiau mano, kad reikalinga kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 6.272 straipsnio teisėtumo.

11. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

12. Žala CK 6.272 straipsnio 2 dalies prasme turi būti sukelta neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant teisingumą, o teisingumo vykdymas aptariamos nuostatos kontekste apima ne tik bylos nagrinėjimą, bet ir atitinkamo teismo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip. Asmeniui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).

14. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

15. Taigi teismo procesinis sprendimas, kuris nėra pripažintas neteisėtu (nepagrįstu) instancinės teismų kontrolės tvarka, gali būti pagrindas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį pareikšti, tačiau šioje teisės normoje įtvirtinta nuostata negali būti naudojamasi kaip priemone dar kartą pasibylinėti, pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kvestionuojant konkrečias kitoje civilinėje byloje teismo padarytas išvadas. Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir jam įgijus res judicata (teismo išspręsta byla) galią, šalių ginčas yra galutinai išspręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis), teismo sprendimas įgyja įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrėtas tik kasacine tvarka, esant kasacijos pagrindams (CPK 346 straipsnis) ar atnaujinus procesą įstatymų nustatyta tvarka (CPK 366 straipsnis). Kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūros būdų įstatymai nenustato. Būtent instancinės teismų sprendimų kontrolės, skirtos klaidoms taisyti, egzistavimas, res judicata principas suponuoja, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu gali būti tenkinamas ne dėl bet kokios teismo klaidos civiliniame procese.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nenustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ar Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdami ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš valstybės, būtų veikę neteisėtai – pažeidę teisės normas, nesilaikė teismų formuojamos praktikos, dėl ko bylos galėjo būtų išspręstos neteisingai. Tai patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m .gegužės 28 d. nutartimi (bylos Nr. eCIK-666/2020) atsisakydamas priimti ieškovo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-14-614/2020 nurodydamas, jog kasatorius (šioje byloje ieškovas, apeliantas) nepagrindė, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

17. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) teismų (teisėjų) veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad, jo įsitikinimu, teismai nepagrįstai atmetė jo ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų, nagrinėjusių civilines bylas, veiksmais, atlyginimo. Apelianto (ieškovo) nuomone, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas, nei Vilniaus apygardos teismas netyrė ieškinyje išdėstytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų dėl teismų (teisėjų) padarytų neteisėtų veiksmų nagrinėjant ginčą dėl atsiskaitymo už automobilį Volvo XC90.

18. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamos bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškovo nurodytų argumentų ir (ar) pateiktų įrodymų. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo argumentus ir aplinkybes, reikšmingas civilinei deliktinei atsakomybei ieškovo nurodomu pagrindu taikyti. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo civilinėje byloje dėl žalos, padarytos neteisėtais Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų, nagrinėjusių civilines bylas Nr. e2-3629-235/2019 ir Nr. e2A-14-614/2020, veiksmais, atlyginimo teismų priimtus procesinius sprendimus, juose nustatytas aplinkybes, kurios, apelianto (ieškovo) įsitikinimu, lėmė jo teisių pažeidimą ir žalos atsiradimą, bei, nenustatęs valstybės civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantas (ieškovas) neįrodė CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto specialaus delikto taikymo sąlygų (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Kitokios išvados nesuponuoja ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.

19. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės yra iš esmės tapačios išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl žalos, grįstos neteisėtais civilines bylas nagrinėjusių teisėjų (teismų) veiksmais, atlyginimo jau ištirtoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, kurios įvertintos toje byloje priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Kitaip tariant, šioje byloje pareikštame ieškinyje iš esmės reiškiamas nesutikimas su nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje teismų nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su apelianto (ieškovo) reikalautos žalos dėl teismų teisėjų neteisėtų veiksmų atlyginimu, teisiniu įvertinimu, atliktu Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2-3629-235/2019 ir Nr. e2A-14-614/2020, o teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais įvardijami civilinės bylos išnagrinėjimo procesiniai rezultatai, lėmę apelianto (ieškovo) reikalavimų toje byloje atmetimą.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto (ieškovo) ieškinį, pagrįstai nurodė, kad šioje byloje ieškovas iš esmės siekia tų pačių faktinių aplinkybių, kurios jau įvertintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3629-235/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-14-614/2020, pakartotinio nagrinėjimo, vertinimo, tam, kad būtų padarytos kitokios išvados, nei nurodytuose įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose. Taigi nagrinėjamoje byloje apeliantas (ieškovas) faktiškai siekia revizuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrinti instancine tvarka – išnagrinėjus bylas apeliacine tvarka bei pateikus kasaciją.

21. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantas (ieškovas) negali ginčyti jo įvardytose kitose bylose įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis), šiuo atveju susijusių su atsiskaitymu už automobilį Volvo XC90. Jau nurodyta, kad konkrečios bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir jų įvertinimo teisėtumas bei pagrįstumas gali būti patikrintas tik nagrinėjant tą bylą apeliacine, kasacine tvarka. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali būti peržiūrėti jokiu kitu būdu kaip tik pasinaudojus išimtiniu proceso atnaujinimo institutu. Apelianto (ieškovo) nesutikimas su jo įvardytose bylose priimtuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose padarytomis išvadomis dėl atsiskaitymo už automobilį Volvo XC90 ir pateikiama sava įrodymų bei aplinkybių interpretacija savaime nėra ir negali būti pagrindas pripažinti neteisėtais teismo (teisėjų) veiksmus, priimant konkrečius procesinius sprendimus. Apeliantas (ieškovas), reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu, turi pareigą nurodyti ir pagrįsti, kad išnagrinėtose bylose buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, lėmusios jo reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimą.

22. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apelianto (ieškovo) nurodytas civilines bylas nagrinėję teismai būtų padarę akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų (CK 6.246 straipsnio 2 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsniai). Apeliantas (ieškovas), be bendro pobūdžio deklaratyvių pareiškimų, kad teisėjai, priimdami procesinius sprendimus, atliko neteisėtus kaltus veiksmus, apeliaciniame skunde nepateikė konkrečių argumentų ir įrodymų, paneigiančių pirmiau nurodytos išvados pagrįstumą. Apelianto (ieškovo) teiginiai, kad teismai, neįvertinę visų aplinkybių dėl automobilio Volvo XC90 pardavimo, įvykdė neteisėtus veiksmus, lemti subjektyvaus apelianto (ieškovo) įsitikinimo, ignoruojant tai, jog teismai neturėjo teisinių instrumentų, t. y. dėl anksčiau kitų teismų priimtų bei įsiteisėjusių procesinių sprendimų neturėjo teisės iš naujo tirti faktų dėl apmokėjimo už automobilį Volvo XC90. Akcentuotina, kad to nedarydami teismai vadovavosi teisinį santykį reglamentuojančiais įstatymais ir teismų praktika.

23. Pažymėtina tai, kad vien aplinkybė, jog apelianto (ieškovo) netenkina Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų priimtuose procesiniuose sprendimuose civilinėse bylose Nr. e2-74-258/2020 ir Nr. e2A-826-450/2020 padarytos išvados, nėra teisėtas pagrindas nagrinėjamoje byloje nesivadovauti kertiniu civilinio proceso ir apskritai teisinės valstybės principu, kad įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią, t. y. šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Būtinybę laikytis res judicata principo yra įtvirtinęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad šis principas yra viena iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą laikymosi sąlygų, siejamų su teisinio tikrumo principo įgyvendinimu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje E. prieš Lietuvą). Dėl nurodytų argumentų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantas be teisinio pagrindo siekė iš naujo įvertinti aplinkybes dėl automobilio apmokėjimo.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas (ieškovas) skunde įvardija ir kitą pažeidimą – pirmosios instancijos teismo šališkumą.

25. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2021, nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai.

27. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Pažymėtina, kad apeliantas pasinaudojo teise apskųsti priimtus sprendimus apeliacine ir kasacine tvarka. Apeliantas nenurodė, kokios aplinkybės patvirtina teismo suinteresuotumą išspręsti bylą atsakovės naudai. Pritartina atsakovei, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Taip pat vien tik aplinkybė, jog iš pradžių teismas atsisakė priimti ieškinį (tokią teisę jis turi), ar ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su skundžiamą sprendimą priėmusios teisėjos procesiniu sprendimu, nėra pagrindas savaime abejoti šios teisėjos nešališkumu. Dėl šių priežasčių apelianto teiginiai apie teismo šališkumą atmetami kaip neįrodyti bei nepagrįsti.

28. Apeliantas skunde tikina, kad teismas netinkamai motyvavo savo sprendimą.

29. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė atitinkamą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).

31. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad teismo sprendime atsakyta į esminius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus bei įvertinti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai. Iš sprendimo turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas atmetė ieškovo reikalavimus, ir, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, teismo pozicija apeliantui yra pakankamai aiški bei suprantama. Dėl to teismo motyvacija nesutrukdė ieškovui pasinaudoti apeliacijos teise, o tai lemia, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas – motyvų nebuvimas.

32. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo netinkamai ir(ar) nepakankamai motyvuotas, todėl šioje dalyje apelianto argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, tinkamai vadovavosi įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis ir padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas (ieškovas) neįrodė Vilniaus miesto apylinkės teismo ir / ar Vilniaus apygardos teismo teisėjų neteisėtų veiksmų, suponuojančių pagrindą valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį kilti (CK 6.246 straipsnio 1, 2 dalys; CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliantui (ieškovui) neįrodžius neteisėtų teismų (teisėjų) veiksmų, civilinės atsakomybės valstybei taikymas CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu negalimas.

34. Teismas nemato pagrindo kreiptis ir į Konstitucinį teismą dėl CK 6.272 straipsnio teisėtumo (CPK 3 straipsnio 3 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

35. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

36. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmetamas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokią teisę įgijo priešingą suinteresuotumą byloje turėjusi atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų nepateikė, dėl to šis klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.