Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, atstovui Ramūnui Valatkai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmestinas.

6. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

9. Lietuvos apeliacinio teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės BUAB „CB Logistic“ ir atsakovo R. B. apeliacinius skundus, 2016-10-06 nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2014-12-08 sprendimą iš dalies pakeitė ir ieškovei BUAB „CB Logistic“ iš atsakovo R. B. priteisė 33 244,81 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-35-464/2016).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka peržiūrėjęs Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-06 nutartį pagal atsakovo R. B. kasacinį skundą, 2017-05-26 nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-06 nutarties dalį, kuria pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2014-12-08 sprendimas, ir Šiaulių apygardos teismo 2014-12-08 sprendimą paliko nepakeistą. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 3K-3-249-686/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarties 30 punkte be kita ko pasisakė, jog jokiais galimais įrodymais nenustačius, kad trečiasis asmuo V. G. sumokėjo 54 708,96 Lt (15 844,81 Eur) už automobilį „Volvo XC90“, darytina išvada, kad bendrovė tebeturi reikalavimo teisę ir gali ją įgyvendinti.

11. BUAB „CB Logistic“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus (Raseinių rajono apylinkės teismas) su ieškiniu atsakovui V. G. dėl 15 844,81 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo. Šiaulių apylinkės teismas Raseinių rūmai 2017-10-06 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-1425-1009/2017).

13. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs trečiojo asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017-11-07 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1425-1009/2017, 2018-02-19 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017-11-07 nutartį panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui paruošti apeliacijai.

14. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017-10-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1425-1009/2017, 2018-04-20 sprendimu panaikino Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017-10-06 sprendimą ir priimė naują sprendimą – ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo V. G. ieškovei BUAB „CB Logistic“ 15 844,81 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-06-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2A-270-569/2018). Šiame sprendime teismas nurodė, jog civilinė byla Nr. 2-476-267/2014 buvo nagrinėjama ir kasacine tvarka, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, jog V. G. pinigų į bendrovės kasą neįnešė. Šiaulių apygardos teismas sprendime taip pat nurodė, jog 2011-02-18 kasos pajamų orderio kvitas serija CB, Nr. 3 buvo tirtas bei pinigų pagal jį nesumokėjimo iš V. G. ieškovei BUAB „CB Logistic” faktas yra nustatytas Lietuvos apeliacinio bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis. Abiejuose bylose buvo įrodinėjimo dalykas 2011-02-18 kasos pajamų orderio kvitas serija CB Nr. 3 bei pinigų pagal jį nesumokėjimo iš V. G. ieškovei UAB „CB Logistic” per tuometinį vadovą R. B. faktas. Įrodinėjimas faktas yra reikšmingas abiejose bylose. Teisėjų kolegija nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017 konstatuotais prejudiciniais faktais ir nevertino, kad minėta nutartis turi prejudicinę galią nagrinėjant šį ieškinį.

15. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018-07-25 nutartimi Nr. 3P-1182/2018 atsisakė priimti V. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018-04-20 sprendimo. Teisėjų atrankos kolegija, nurodė, jog kasaciniame skunde nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde įvardytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir todėl galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-3629-235/2019 pagal ieškovo V. G. ieškinį dėl 18 676,98 Eur žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo BUAB „CB Logistic“, 2019-02-04 sprendimu ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

17. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-14-614/2020 pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-04 sprendimo, 2020-01-31 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-04 sprendimą paliko nepakeistą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

18. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020-05-28 nutartimi Nr. DOK-2167 atsisakė priimti ieškovo V. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-01-31 nutarties. Atrankos kolegija, nutartyje nurodė, jog susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės.

19. Ieškovas šioje byloje įrodinėja, kad jis patyrė turtinę žalą, kadangi atsakovė neužtikrino savo institucijų – teismų, darbo, kurių teisėjai padarė aiškiai grubias, šiurkščias klaidas, priimdami sprendimus, kurie prieštarauja teisės aktams, neatitinka formuojamos teismų praktikos. Atsakovė, atstovaujama Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo, padarė klaidas, nes nenorėjo išsiaiškinti bylos esmės, nesigilino į faktines aplinkybes, nepaaiškino, dėl kokių priežasčių buvo atmesti įrodymai. Nurodė konkrečias kitų teismų padarytas klaidas nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-476-267/2014, 2A-35-464/2016, 3K-3-249-686/2017, e2A-270-569/2018, tačiau Vilniaus apylinkės ir Vilniaus apygardos teismai nepasisakė ir nenagrinėjo ieškovo nurodytų teismų neteisėtų veiksmų, turėjusių įtakos žalai atsirasti.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant žalos atlyginimo dėl teisėjų veiksmų klausimą, esminis dalykas yra teisėjų kaltės klausimas. Tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

22. Teismas nurodo, jog Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).

23. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrėtas tik kasacine tvarka, esant kasacijos pagrindams (CPK 346 straipsnis) ar atnaujinus procesą įstatymų nustatyta tvarka (CPK 366 straipsnis). Kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūros būdų įstatymai nenustato. Būtent instancinės teismų sprendimų kontrolės, skirtos klaidoms taisyti, egzistavimas, res judicata (liet. galutinio teismo sprendimo) principas suponuoja, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu gali būti tenkinamas ne dėl bet kokios teismo klaidos civiliniame procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-100-910/2022 19 punktas). Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet ir kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).

24. Taigi, kaip minėta anksčiau, iš esmės ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismus, nurodydamas, jog kiti teismai nagrinėdami civilines bylas Nr. 2-476-267/2014, 2A-35-464/2016, 3K-3-249-686/2017, e2A-270-569/2018 padarė grubias ir šiurkščias klaidas, tačiau, ieškovo nuomone, Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nenurodė konkrečios teismo ar teisėjo padarytos klaidos, taip pat teismai nepasisakė ir nenagrinėjo ieškovo nurodytų teismų neteisėtų veiksmų, nagrinėjant anksčiau minėtas civilines bylas, turėjusių įtakos žalai atsirasti. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2014-12-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-476-267/2014 buvo peržiūrėtas tiek apeliacine (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-35-464/2016), tiek kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017), kurios metu kasacinis teismas paliko galioti pirmosios instancijos 2014-12-08 teismo sprendimą ir šioje byloje kasacinis teismas nutarties 30 punkte be kita ko pasisakė, jog jokiais galimais įrodymais nenustačius, kad trečiasis asmuo V. G. sumokėjo 54 708,96 Lt (15 844,81 Eur) už automobilį „Volvo XC90“, darytina išvada, kad bendrovė tebeturi reikalavimo teisę ir gali ją įgyvendinti. BUAB „CB Logistic“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismą dėl 15844,81 Eur skolos priteisimo, teismas priėmė 2017-10-06 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1425-1009/2017, kuris taip pat buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, kurios metu Šiaulių apygardos teismas 2018-04-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-270-569/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Teisėjų kolegija nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017 konstatuotais prejudiciniais faktais ir nevertino, kad minėta nutartis turi prejudicinę galią nagrinėjant šį ieškinį. Taigi ieškovas pasinaudojo įstatymo suteikta teise į kreiptis į kasacinį teismą dėl 2018-04-20 Šiaulių apygardos teismo sprendimo peržiūrėjimo kasacine tvarka, tačiau kasacinis teismas pareiškimą priimti atsisakė, nurodydamas, jog kasaciniame skunde nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde įvardytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir todėl galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Galiausiai ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su reikalavimu atlyginti žalą iš valstybės dėl anksčiau minėtų teismų atliktų klaidų, priimant procesinius sprendimus bylose, o teismas 2019-02-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3629-235/2019 ieškovo ieškinį atmetė, o bylą peržiūrėjus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2020-01-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-14-614/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, kasacinis teismas 2020-05-28 nutartimi atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą, argumentuodamas, jog kasacinis skunde nepagrindžiama, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

26. Taigi visų pirma, šiuo atveju teismas, remdamasis anksčiau nurodyta teismų praktika dėl instancinės teismų sprendimų kontrolės bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodo, kad ieškovo nurodytos civilinės bylos nuo 2014 m. iki 2020 m. yra išspręstos, sprendimai šiose bylose įsiteisėję. Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti teismo revizuojamas reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo. Būtinybę laikytis res judicata principo yra įtvirtinęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis principas yra vienas iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą laikymosi sąlygų, siejamų su teisinio tikrumo principo įgyvendinimu (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą). Taigi ieškovo nurodytose išnagrinėtose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas nebegali būti tikrinamas ar kvestionuojamas nagrinėjant šią bylą dėl žalos atlyginimo. Tai yra nurodęs ir kasacinis teismas savo teismų praktikoje, nurodydamas, kad jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

27. Antra, ieškovas iš esmės visų teismų (teisėjų) neteisėtus veiksmus grindžia tuo, jog, ieškovo manymu, teismai, nagrinėję bylas laikotarpiu nuo 2014 iki 2018 m., netinkamai įvertino įrodymus bei priėmė neteisingus procesinius sprendimus. Teismas atkreipia ieškovo dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1343-555/2014). Taigi atsižvelgus į tai, jog teismų sprendimai visose civilinėse bylose yra įsiteisėję bei tai, jog teismai vertina byloje susiklosčiusias aplinkybes ir pateiktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip tai numato įstatymas, nėra pagrindo teigti, kad teismai vertindami įrodymus padarė aiškias teisės taikymo ar įrodymų vertinimo klaidas, ypač įvertinus tai, jog visi teismo sprendimai buvo peržiūrėti apeliacine tvarka, taip pat svarbu ir tai, jog ieškovui pasikreipus į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, teismas atsisakė priimti ieškovo kasacinius skundus, nurodęs, jog ieškovas nepagrindė, jog teismai netinkamai taikė bei pažeidė teisės normas ar nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo bei taikymo praktikos.

28. Trečia, ieškovas teigia, kad nei Vilniaus miesto apylinkės teismas, nei Vilniaus apygardos teismas netyrė ieškinyje išdėstytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų dėl teismų (teisėjų) padarytų neteisėtų veiksmų nagrinėjant ginčą dėl atsiskaitymo už automobilį Volvo XC90, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo ieškovo argumentu. Pirmiausia pabrėžtina, jog ieškovas kvestionuoja aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos teismų priimtuose sprendimuose, kaip jau byloje nustatyta dėl šių faktinių aplinkybių pasisakė Lietuvos Aukščiausias Teismas, nurodydamas, jog jokiais galimais įrodymais nenustačius, kad trečiasis asmuo V. G. sumokėjo 54 708,96 Lt (15 844,81 Eur) už automobilį „Volvo XC90“, darytina išvada, kad bendrovė tebeturi reikalavimo teisę ir gali ją įgyvendinti. Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas trečiojo asmens apeliacinį skundą taip pat nurodė, jog 2011-02-18 kasos pajamų orderio kvitas serija CB, Nr. 3 buvo tirtas bei pinigų pagal jį nesumokėjimo iš V. G. ieškovei BUAB „CB Logistic” faktas yra nustatytas Lietuvos apeliacinio bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis. Kaip matyti Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo iš valstybės civilinėje byloje Nr. 2-3629-235/2019 dėl anksčiau minėtų teismų priimtų sprendimų civilinėse bylose Nr. 2-476-267/2014, 2A-35-464/2016, 3K-3-249-686/2017, e2A-270-569/2018, visiškai teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis įstatymais ir teismų praktika, nurodė, jog teismas neturi teisės dar kartą tirti ir nagrinėti įrodymus, kurie jau buvo ištirti ir išnagrinėti prieš tai buvusiose bylose. Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismas 2020-01-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14-614/2020 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti, nustatęs, jog teismas nepadarė akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų. Kasacinis teismas atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-01-31 nutarties, kadangi ieškovas nepagrindė, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

29. Kaip minėta anksčiau, ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo (teisėjo) neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių teisės aktų) nuostatoms. Neveikimas – asmens nevykdymas nustatytos pareigos ką nors atlikti, kokiu nors būdu elgtis ar kitaip būti aktyviam. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, teisės normas ir teismų praktiką, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismai (teisėjai) padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas ar kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip, ypač įvertinus tai, kad ieškovas aktyviai naudojosi jam įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą tiek dėl pažeistų teisių gynimo, tiek ir su siekiu peržiūrėti teismų procesinius sprendimus apeliacine ir kasacine tvarka.

30. Pabrėžtina, jog vien ieškovui nepalankių procesinių sprendimų priėmimas ir tai, kad ieškovas kitaip interpretuoja teisės normas ir teismų praktiką, kitaip vertina įrodymus, nėra pagrindas pripažinti, kad jo nurodytose civilinėje byloje buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, kurioms esant gali būti sprendžiama dėl valstybės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų, ieškovas aktyviai naudojosi savo teise kreiptis į teismus dėl teismų priimtų procesinių sprendimų peržiūrėjimo visais atvejais.

31. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad teisėjams, nagrinėjusiems visas anksčiau minėtas civilines bylas nuo 2014 m. iki 2020 m. dėl jų veiksmų, atliktų nagrinėjant nurodytas civilines bylas, būtų taikyta drausminė atsakomybė. Ieškovas nepateikė duomenų, jog teisėjų atžvilgiu, kurie nagrinėjo bylas, būtų priimti sprendimai, jog teisėjai padarė tyčinius procesinius pažeidimus, tyčia veikė prieš ieškovą. Nors ieškovas teigia, jog kreipėsi dėl teisėjos veiksmų, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų apie kreipimąsi, taip pat, jog šių teisėjų atžvilgiu būtų priimti sprendimai dėl drausminės atsakomybės taikymo. Taigi, teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuota, kad ieškovo nurodyti teismai (teisėjai), nagrinėdami minėtas civilines bylas, būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus (CPK 185 straipsnis).

32. Ieškovas teigia, jog procesiniame sprendime Vilniaus apygardos teismas nurodė neteisingus faktus, jog apeliacinį skundą padavė ieškovas, o tai rodo, jog teismas iškraipė duomenis. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2020-01-31 nutarties 17 punkte nurodyta, jog apeliacinį skundą pateikė ieškovė, nors kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-476-267/2014 apeliacinis procesas dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017-10-06 sprendimo buvo pradėtas pagal trečiojo asmens R. B. apeliacinį skundą. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti, jog teismas padarė akivaizdžią bei grubią klaidą, kaip nurodo ieškovas, nes iš esmės padarytas rašymo apsirikimas, nes kaip matyti iš civilinės bylų Nr. 2-476-267/2014 ir 2A-35-464/2016 apeliacinis skundas buvo paduotas trečiojo asmens R. B. ir būtent pagal jo skundą ir buvo pradėtas apeliacinis procesas ir nagrinėjama byla apeliacine tvarka.

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, nenustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ar Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdami ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš valstybės, būtų veikę neteisėtai – pažeidę teisės normas, nesilaikė teismų formuojamos praktikos, ko pasekoje bylos galėjo būtų išspręstos neteisingai. Tai patvirtino ir kasacinis teismas nutartimi, atsisakydamas priimti ieškovo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-01-31 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-14-614/2020, nurodydamas, jog kasatorius nepagrindė, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Iš byloje esančių duomenų visumos darytina išvada, jog ieškovas pasinaudojo įstatymo teise ginti pažeistas teises, o teismai įvykdė pareigą bylas nagrinėti įstatymo nustatyta tvarka, vadovavosi teisės normomis, teismų formuojama praktika.

34. Papildomai pažymėtina ir tai, jog ieškovas, manydamas, kad turi papildomų įrodymų ir (ar) paaiškėjo naujos aplinkybės, turėjo (turi) teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtose bylose CPK 366 straipsnyje numatytais pagrindais. Ieškovas nurodė, jog tokia teise nepasinaudojo, nors kaip jau minėta proceso atnaujinimo institutas skirtas tam, jog būtų peržiūrėti įsiteisėjusieji teismų sprendimai. Proceso atnaujinimo institutą galima taikyti konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka.

35. Taigi ieškovui neįrodžius bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų – šiuo atveju neteisėtų veiksmų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Teismas, nenustatęs bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, neturi pareigos vertinti, yra kitos civilinės atsakomybės sąlygos ar ne. Esant paminėtų aplinkybių visumai, teismas laiko, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

36. Ieškovo ieškinį atmetus, o atsakovei nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.

37. Iš ieškovo valstybei nepriteistinos teismo patirtos pašto išlaidos, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl pranešimo prokurorui.

38. Ieškovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimu, taip pat pateikė prašymą, kuriuo prašė kreiptis į prokuratūrą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, nes teismas procesiniame sprendime bei atsakovė atsiliepime nurodė, jog apeliacinį skundą pateikė ieškovas, nors jį pateikė trečiasis asmuo.

39. Teismas nurodo, jog CPK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Taigi, teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, o ne tada, kada tokią nuomonę išreiškia proceso šalys. Nagrinėjamu atveju teismas poreikio priimti atskirąją nutartį ir kreiptis su pranešimu į prokurorą CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka neįžvelgia, o ieškovas manydamas, kad dėl jo nurodytų aplinkybių turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, gali pats savarankiškai kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.