- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- e2A-479-450/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01078-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. V. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo (toliau – Advokatų garbės teismas) 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą drausmės byloje Nr. E23/2023 (toliau – 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas) ir drausmės bylą nutraukti.
2. Ieškinyje nurodyta, kad Advokatų garbės teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. išnagrinėjo drausmės bylą Nr. E23/2023 ir paskyrė jam vieną iš Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme (toliau – Advokatūros įstatymas) numatytų nuobaudų – papeikimą.
Šalies argumentai
3. Ieškovas nurodė, kad drausmės bylą nagrinėjęs Advokatų garbės teismas neatsižvelgė į ekstremalias faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis buvo teikiamos advokato paslaugos bei nepagrįstai jų neįvertino. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) advokatu ieškovas buvo paskirtas labai sudėtingu laikotarpiu – (duomenys neskelbtini) laikotarpiu. Tuo laikotarpiu valstybė nebuvo pajėgi suvaldyti (duomenys neskelbtini) krizės. Be to, teisinės paslaugos buvo teikiamos dar ir galiojant karantinui, paskelbtam dėl COVID–19 ligos pandemijos, o tai komplikavo teisinių paslaugų teikimą. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad šiuo laikotarpiu buvo priimta daug įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų, kurie iš esmės pažeidė (duomenys neskelbtini) teises į judėjimo laisvę, į teisingą teismą ir kitas teises. Nors ieškovas ir subteikėjai suteikė visas užsakytas paslaugas, tačiau tik vienas ieškovas Advokatų garbės teismo sprendimu buvo pripažintas kaltu už Advokatų garbės teismo aiškiai neįvardytas klaidas, nors teisinė atsakomybė turėjo būti individualizuota, atsakomybė galima tik už neteisėtus ar advokato etiką pažeidžiančius konkrečius veiksmus ar neveikimą ir tik kai yra nustatoma konkretaus asmens kaltė.
4. Advokatų garbės teismas neįvertino ieškovo, kaip advokato, ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pasirašytose 2019 m. lapkričio 4 d. preliminariojoje sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo ir 4 pagrindinėse sutartyse dėl teisinių paslaugų teikimo nustatyto reguliavimo. Neišanalizavęs minėtų sutarčių Advokatų garbės teismas padarė klaidingas išvadas, kad už paslaugų teikimą atsakingas tik ieškovas. Ieškinyje nurodyta, kad sprendime nepagrįstai padaryta išvada, jog advokatas priėmė pavedimus nebūdamas įsitikinęs, kad galės juos įvykdyti, jog ieškovas nebuvo lojalus prieš dalį savo klientų, nors visi paslaugų trūkumai buvo ištaisyti. Ieškovo teigimu, Advokatų garbės teismo išvada, kad jis pažeidė lojalumo klientui principą jiems nepranešdamas, jog negalės laiku suteikti paslaugų, yra nepagrįsta, kadangi (duomenys neskelbtini) kontekste teko teikti prioritetą būtent klientų interesams, o jų interesus atitiko paslaugų suteikimas, o ne jų nesuteikimas rašant pranešimą apie tariamą negalėjimą suteikti paslaugas. Ieškovo vertinimu, tokioje situacijoje jam atsisakius teikti paslaugas (duomenys neskelbtini) būtų praradę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl ieškovo veikla atitiko lojalumo klientui principą. Taip pat Advokatų garbės teismas nevertino ir kasmėnesinių paslaugų priėmimo–perdavimo aktų, kurie patvirtina, kad ieškovas paslaugas suteikė ir tai padarė tinkamai.
Šalies argumentai
5. Ieškovas teigė, kad procesas Advokatų garbės teisme vyko iš esmės pažeidžiant tinkamo proceso principus. Bylą išsprendęs Advokatų garbės teismas nepagrįstai į jos nagrinėjimą neįtraukė 6 advokatų (subteikėjų) ir už visų 7 advokatų, suteikusių teisines paslaugas, veiksmus atsakingu pripažino ieškovą. Advokatų garbės teismas nenustatė konkrečių ieškovo neteisėtų ar advokato etiką pažeidžiančių veiksmų, nebuvo nustatyta teisės pažeidimo sudėtis, o atsakomybė – neindividualizuota. Ieškovas nurodė, kad neginčija aplinkybės, jog buvo atsakingas už paslaugų teikimo kokybę, tačiau perdavus tam tikrus, aiškiai įvardytus, darbus konkrečiam subteikėjui teisinis santykis susiformuodavo jau tarp konkretaus subteikėjo ir konkretaus (duomenys neskelbtini), todėl advokato etikos prasme atsakingas konkrečią paslaugą teikęs advokatas.
6. Ieškovo įsitikinimu, Advokatų garbės teismo išvada, kad ieškovas nesielgė sąžiningai ir nebuvo lojalus bent daliai savo klientų ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti ieškovui drausminę atsakomybę, yra nepagrįsta. Advokatų garbės teismas nenurodė, kokiais veiksmais buvo pažeistas lojalumo principas. Vien tai, kad buvo (duomenys neskelbtini) skundų, Migracijos departamento pretenzijų, kurių pagrįstumas neįvertintas, negali būti pakankamas pagrindas drausminei atsakomybei taikyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. gegužės 15 d., kai internetiniame portale (duomenys neskelbtini) publikuotas (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad tyrimas Nr. 82/2022 buvo pradėtas Lietuvos advokatūros iniciatyva, tačiau drausmės bylos medžiagoje Advokatų tarybos pirmininko rezoliucijos nėra, taip pat tai, jog Advokatų garbės teismo sprendimas priimtas 2024 m. rugpjūčio 29 d., t. y. jau suėjus vienerių metų senaties terminui, nusprendė, kad senaties terminas priimant sprendimo dalį dėl tyrimo Nr. 82/2022 jau buvo suėjęs ir šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nevertino. Teismas pažymėjo, kad tyrimas Nr. 107/2022 pradėtas 2022 m. liepos 4 d. pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl ieškovo profesinės veiklos teikiant teisines paslaugas (duomenys neskelbtini), todėl konstatavo, jog šioje drausmės bylos dalyje senaties termino skaičiavimas nutrūko gavus skundą ir sprendimo dalis pagal pareiškėjo V. B. skundą priimta nesuėjus senaties terminui.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, kokias aplinkybes advokatai (subteikėjai) būtų patvirtinę ir kokius paaiškinimus ar duomenis, reikšmingus nagrinėjant drausmės bylą, jie galėtų pateikti. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad drausmės byla buvo iškelta asmeniškai ieškovui, todėl sprendimas subteikėjams nesukelia teisinių pasekmių, Advokatų garbės teismas nepasisakė dėl subteikėjų teisių ar pareigų, t. y. subteikėjams sprendimu nebuvo sukurtos, pakeistos ar panaikintos teisės ar pareigos.
10. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Advokatų garbės teismas tinkamai individualizavo teisinę atsakomybę ir nustatė konkrečius veiksmus, kuriais ieškovas pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 1 ir 4 dalis, taip pat nustatė, kad ieškovas nesupažindindavo (duomenys neskelbtini) su valstybės institucijų sprendimais arba to nepadarydavo laiku, praleisdavo procesinius terminus. Teismo sprendime nurodyta, kad byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, jog ieškovas nesielgė sąžiningai ir nebuvo lojalus bent dalies savo klientų atžvilgiu, o tai sudaro pakankamą pagrindą taikyti drausminę atsakomybę.
11. Teismas nurodė, kad vien tai, jog ieškovas pasitelkė ir kitus subteikėjus teisinėms paslaugoms teikti, nepašalina ieškovo atsakomybės už netinkamai teiktas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas, pasitelkdamas subteikėjus, privalėjo užtikrinti, jog jų kiekio ir turimų kompetencijų pakaks sutartims vykdyti, tačiau ieškovas neįsitikino, jog sugebės tinkamai vykdyti pagrindines sutartis bei tinkamai suteikti teisines paslaugas (duomenys neskelbtini). Teismo sprendime konstatuota, kad ieškovas, prieš teikdamas teisines paslaugas (duomenys neskelbtini), privalėjo įvertinti, ar gebės, atsižvelgiant į teiktinų teisinių paslaugų apimtis, tinkamai užtikrinti teisinę pagalbą, atliepsiančią realius klientų lūkesčius – tinkamą atstovo bendradarbiavimą, informavimą apie teikiamos pagalbos eigą, pozicijos derinimą, teisę skųsti institucijų ar teismų priimtus sprendimus ir panašiai, tačiau ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, realių savo galimybių tinkamai vykdyti pagrindines sutartis neįvertino.
12. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vien tai, jog ieškovas didesnę dalį paslaugų suteikė tinkamai, nepaneigia fakto, kad likusi dalis paslaugų buvo suteiktos netinkamai.
13. Teismas konstatavo, kad Advokatų garbės teismas tinkamai įvertino byloje esančią medžiagą, nurodė įrodymus, kuriais rėmėsi, ir pateikė šių įrodymų vertinimą, surinko ir įvertino pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia ieškovo kaltę bei padarytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tai, jog ieškovas teisines paslaugas teikė sudėtingu laikotarpiu – (duomenys neskelbtini), galiojant karantinui, paskelbtam dėl COVID–19 ligos pandemijos, nepaneigia ieškovo, kaip advokato ir profesionalaus teisininko, pareigos veikti kliento interesais bei nepažeisti Advokatūros įstatymo bei Lietuvos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-133 paskelbto Lietuvos advokatų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos advokatūros 2016 m. balandžio 15 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu, (toliau – Advokatų etikos kodeksas) normų.
14. Teismo sprendime akcentuota, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-321 paskelbto ir Lietuvos advokatūros 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu patvirtinto Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 27 punkte įtvirtina, jog kiekviename Advokatų garbės teismo posėdyje yra rašomas protokolas arba daromas posėdžio garso įrašas, todėl teismas įvertino, jog, byloje esant rašytiniams protokolams, atsakovė neprivalėjo saugoti posėdžių garso įrašų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovas P. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priimti į bylą naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Teismas, nustatęs, kad sprendimo dalis pagal tyrimą Nr. 82/2022 priimta suėjus senaties terminui, nepagrįstai nevertino šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Advokatų garbės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. abi drausmės bylas sujungė į vieną bylą Nr. E23/2023. Tyrimas Nr. 82/2022 buvo neteisėtas, o jo metu gauti duomenys vertintini kaip neteisėtai surinkti ir negalėjo būti panaudoti kaip įrodymai.
19.2. Pareiškėjo V. B. skundas priimtas nepagrįstai, kadangi prie jo nebuvo pridėti įrodymai, pagrindžiantys skunde nurodytas aplinkybes.
19.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas yra atsakingas ne tik už savo asmeninius veiksmus, bet ir už visų subteikėjų veiksmus. Byloje turėjo būti vertinami kiekvieno advokato individualūs veiksmai, o atsakomybė priskirta tik konkrečiam teisinių paslaugų teikėjui. Bylą nagrinėjęs Advokatų garbės teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti kitus 6 advokatus, kurie tiesiogiai teikė paslaugas ir buvo atsakingi už savo konkrečius veiksmus. Aplinkybė, kad drausmės byla buvo iškelta ieškovui, nereiškia, jog į procesą nebuvo privalu įtraukti kitų kartu su ieškovu dirbusių asmenų. Neįtraukus 6 advokatų, dirbusių su ieškovu, į procesą, jų atsakomybės klausimas nebuvo svarstomas ir jie nuo atsakomybės buvo atleisti.
19.4. Teismas neįvertino, kad pretenzijų pagal suteiktų paslaugų kiekį buvo gauta mažai, trūkumai buvo ištaisyti pagal sutarčių reikalavimus.
19.5. Byloje nenustatyti konkretūs ieškovo veiksmai, kuriais buvo padaryti pažeidimai. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo atsakomybės, neindividualizavo veiksmų, kuriuos atliko ieškovas.
19.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pridėti prie bylos teisinių paslaugų priėmimo–perdavimo aktus, kuriais ieškovas siekė pagrįsti, kad pretenzijose nurodyti trūkumai buvo pašalinti.
19.7. Atsakovė atsisakė pateikti Advokatų garbės teismo posėdžių garso įrašus, todėl šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant atsakovei pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs.
19.8. Teismas neanalizavo 15 Migracijos departamento pretenzijų dėl ieškovo veiksmų. Be to, Migracijos departamentas, nutraukdamas sutartį su ieškovu, nurodė, kad pretenzijų ieškovui neturi. Pretenzijos, kaip įrodymai, negali būti pripažįstamos patvirtinančios ieškovo padarytus pažeidimus.
19.9. Teismas neargumentavo atsisakymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl Advokatūros įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija).
19.10. Teismas neįvertino, kad valstybė nebuvo pajėgi užtikrinti tinkamo teisinės pagalbos teikimo mechanizmo funkcionavimo, o tai objektyviai apsunkino teisinių paslaugų teikimą.
19.11. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi priimti procesiniai sprendimai buvo palankūs atsakovei, o tai pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.
19.12. Atsakovei priteistos 2 710,40 Eur bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos, nepagrįstos bylos sudėtingumu.
Atsiliepimas
16. Atsakovė Lietuvos advokatūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Tyrimai Nr. 82/2022 ir Nr. 107/2022 yra tapatūs, t. y. buvo atliekami dėl tokių pačių aplinkybių ir tapačių galimų pažeidimų, todėl teigti, kad tyrimas Nr. 82/2022 buvo pradėtas neteisėtai ir duomenys rinkti neteisėtai, nėra pagrindo. Tiek tyrimo Nr. 82/2022, tiek ir tyrimo Nr. 107/2022 metu buvo rinkti analogiški duomenys.
16.2. Pagal Aprašo (viešosios teisės aktas), kuris yra patvirtintas Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka, 4 punktą numatyta, kad drausminės atsakomybės taikymo senatis – vieneri metai, kuriam suėjus advokatui už advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą negali būti skirta drausminė nuobauda. Senaties termino pradžia – advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo padarymo diena. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (advokatas neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), senaties terminas dėl pažeidimo, atlikto tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (Aprašo 5 punktas). Numatyti atvejai, kada senaties terminas nutrūksta (Aprašo 6 punktas): 1) nuo tos dienos, kurią priimamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas iškelti advokatui drausmės bylą; 2) nuo tos dienos, kurią Lietuvos advokatūroje gaunamas skundas dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo; 3) nuo tos dienos, kurią priimama Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko rezoliucija pradėti galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių nagrinėjimą savo iniciatyva arba kreiptis į Advokatų tarybą dėl drausmės bylos iškėlimo be išankstinio nagrinėjimo.
16.3. Vadovaujantis Aprašo 8 punktu, Advokatų tarybos pirmininkas turi teisę savo teikimu inicijuoti galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių tyrimą. Galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių tyrimą, pradedamą pagal pareiškėjo skundą arba Advokatų tarybos pirmininko teikimu, atlieka Lietuvos advokatūros drausmės komitetas. Teikimai yra neatskiriami nuo rezoliucijos esmės.
16.4. Nagrinėjamu atveju, pagal Aprašo 8 punktą Advokatų tarybos pirmininko 2022 m. birželio 8 d. teikimu buvo pradėtas tyrimas Nr. 82/2022, pasirodžius internetiniame portale (duomenys neskelbtini) publikacijai (duomenys neskelbtini) (publikacija Lietuvos advokatūroje užregistruota 2022 m. gegužės 26 d.), tyrimą dėl ieškovo profesinės veiklos pavedant atlikti Drausmės komitetui. Pranešimas paaiškinimui pateikti ieškovui išsiųstas – 2022 m. birželio 14 d. Tyrimas buvo pradėtas, laikantis Apraše nurodytų nuostatų. Senaties terminas dėl apelianto drausminės atsakomybės nutrūko nuo tos dienos, kurią Advokatų tarybos pirmininkas teikimu pavedė Drausmės komitetui atlikti tyrimą dėl galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo – 2022 m. birželio 8 d. (teikimo data).
16.5. (duomenys neskelbtini) V. B. 2022 m. liepos 4 d. kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su skundu dėl ieškovo profesinės veiklos, teikiant teisines paslaugas (duomenys neskelbtini). Tyrimas buvo pradėtas, vadovaujantis Aprašo 7 punkto pagrindu, gavus minėto pareiškėjo skundą. Advokatų tarybos pirmininko 2022 m. liepos 8 d. teikimu tyrimo medžiaga Nr. 0107/2022 buvo perduota Drausmės komitetui tyrimui dėl ieškovo profesinės veiklos atlikti. Taigi, senaties terminas dėl apelianto drausminės atsakomybės nutrūko nuo tos dienos, kurią Lietuvos advokatūroje buvo gautas pareiškėjo skundas dėl ieškovo veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimų – 2022 m. liepos 4 d. (skundo gavimo Lietuvos advokatūroje data).
16.6. Tyrimai Nr. 82/2022 ir Nr. 107/2022 yra tapatūs (dėl tų pačių apelianto veiksmų Lietuvos advokatūra pradėjo tyrimą vienu mėnesiu anksčiau, nei į advokatūrą kreipėsi pareiškėjas V. B. su skundu), t. y. buvo atliekami dėl tokių pačių aplinkybių ir tapačių galimų pažeidimų, todėl buvo sujungti. Be to, pats apeliantas 2023 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi su prašymu dėl drausmės bylų sujungimo.
16.7. Ieškovas, sudarydamas sutartį su Migracijos departamentu, įsipareigojo tinkamai teikti paslaugas ir prisiėmė atsakomybę už netinkamą paslaugų teikimą. Tai, kad ieškovas pasitelkė kitus advokatus dėl teisinių paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), neatleidžia jo nuo tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Ieškovui, neatlikus tam tikrų veiksmų, susijusių su (duomenys neskelbtini) teiktomis teisinėmis paslaugomis, kaip advokatui, kilo asmeninė drausminė atsakomybė. Geras advokato vardas ir profesinis prestižas yra neatsiejama advokato veiklai keliamų reikalavimų dalis.
16.8. Apeliantas pabrėžė, kad buvo itin didelė teisinių paslaugų teikimo apimtis dėl didelio teisinių paslaugų poreikio (esant dideliam (duomenys neskelbtini) skaičiui), tačiau šios aplinkybės negali būti pagrindas apelianto pasiteisinimui dėl nesuteiktų ar netinkamai teiktų teisinių paslaugų. Apelianto, kaip advokato, pareiga, sudarius su Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančia institucija – Migracijos departamentu sutartį, padėti (savo kompetencijos ir teisinių paslaugų teikimo sutarties apimties prasme) suvaldyti šalį ištikusią krizę, teikiant tinkamai, laiku ir kvalifikuotai asmenims teisinę pagalbą.
16.9. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir COVID–19 pandemijos paskelbimas negali būti laikomos „lengvatinėmis sąlygomis“ teisinei pagalbai teikti, kurioms esant, galima nesilaikyti advokato profesinės veiklos ir profesinės etikos reikalavimų.
16.10. Advokatų garbės teismas tinkamai individualizavo apelianto teisinę atsakomybę ir nustatė konkrečius veiksmus, kuriais jis pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 1 ir 4 dalis. Advokatų garbės teismas nustatė, kad apeliantas nesupažindindavo (duomenys neskelbtini) su valstybės institucijų sprendimais arba to nepadarydavo laiku, būdavo praleisti procesiniai terminai, tai pripažino ir pats ieškovas Advokatų garbės teisme, ieškinyje bei tai pagrindžia byloje esantys įrodymai: elektroninių laiškų kopijos ir Migracijos departamento bei (duomenys neskelbtini) pretenzijos. Drausmės byloje esantys duomenys leido Advokatų garbės teismui konstatuoti, kad ieškovas nesielgė sąžiningai ir nebuvo lojalus bent dalies savo klientų atžvilgiu, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti drausminę atsakomybę.
16.11. Pagal Aprašo 27 punktą, kiekviename Advokatų garbės teismo posėdyje yra rašomas protokolas arba daromas posėdžio garso įrašas. Advokatų garbės teismo posėdžio garso įrašas yra sudedamoji drausmės bylos dalis, kai protokolas nerašomas. Drausmės bylos nagrinėjimo metu buvo rašomi protokolai, taigi, garso įrašai, nesudarantys drausmės bylos medžiagos (esant rašomiems protokolams), buvo sunaikinti, tačiau tik po to, kai protokolai buvo detaliai parengti.
16.12. Tiek nagrinėjant ieškovo drausmės byla?, tiek ir priimant Advokatu? garbės teismui sprendimą drausmės byloje buvo vertinama visa drausmės bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
16.13. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir atitinkančios nustatytus rekomenduojamus priteisti dydžius.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Ieškovas P. V. kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė naujus įrodymus, t. y. 2021 m. birželio 3 d. teisinių paslaugų perdavimo–priėmimo akto Nr. 7, 2021 m. rugpjūčio 5 d. teisinių paslaugų perdavimo–priėmimo akto Nr. 12, 2021 m. rugsėjo 5 d. teisinių paslaugų perdavimo–priėmimo akto Nr. 13, 2021 m. spalio 5 d. teisinių paslaugų perdavimo–priėmimo akto Nr. 14, 2022 m. rugpjūčio 5 d. teisinių paslaugų perdavimo–priėmimo akto Nr. 27, 2022 m. rugsėjo 5 d. teisinių paslaugų perdavimo–priėmimo akto Nr. 28, 2022 m. spalio 4 d. teisinių paslaugų perdavimo–priėmimo akto Nr. 29, 2022 m. spalio 13 d. teisinių paslaugų perdavimo–priėmimo akto Nr. 30 kopijas, 2025 m. balandžio 23 d. Migracijos departamento rašto „Dėl duomenų gavimo“ kopiją ir 2025 m. liepos 23 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato rašto „Dėl priimto sprendimo“ kopiją. Ieškovo teigimu, pateikti įrodymai, t. y. minėti teisinių paslaugų perdavimo–priėmimo aktai pagrindžia aplinkybę, kad ieškovas suteiktų paslaugų trūkumus pašalino – suteikė kokybiškas teisines paslaugas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nurodytus dokumentus priimti į bylą. Be to, apeliantas nurodė, kad 2025 m. balandžio 23 d. Migracijos departamento rašto „Dėl duomenų gavimo“ kopija ir 2025 m. liepos 23 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato raštas „Dėl priimto sprendimo“ patvirtina, jog Migracijos departamentas pripažino, kad dalis teisinių paslaugų ieškovo buvo suteiktos tinkamai.
19. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
20. Aiškindamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19–20 punktai).
21. Pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylą ir jų vertinimas, vyksta pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, ar nepadarė kitų įrodinėjimo taisyklių klaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys neginčija, jog ieškovas dalį teisinių paslaugų pagal sudarytas sutartis suteikė tinkamai, tačiau byloje kilęs ginčas dėl drausminės atsakomybės ieškovui taikymo (ne)pagrįstumo už dalį netinkamai suteiktų paslaugų, todėl pateikti įrodymai nėra susiję su ginčo dalyku, nepagrindžia ir nepaneigia byloje nustatinėjamų reikšmingų aplinkybių dėl ieškovo pareigos teikti kokybiškas teisines paslaugas (ne)tinkamo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti teisinių paslaugų perdavimo–priėmimo aktus, kadangi minėti įrodymai nėra susiję su bylos objektu, nepaneigia ir nepatvirtina reikšmingų aplinkybių ginčui išspręsti. Be to, kaip minėta, apeliacinio proceso metu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo priimti ieškovo pateiktų naujų įrodymų, t. y. 2025 m. balandžio 23 d. Migracijos departamento raštą „Dėl duomenų gavimo“ ir 2025 m. liepos 23 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato raštą „Dėl priimto sprendimo“, kurie nebuvo ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, vertina, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingai išspręsti ginčą, nustatyti, o pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo
23. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti ieškinio reikalavimą pagrindžiančius įrodymus bei nustatė terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti, taip pat priėmė atsakovei palankius procesinius sprendimus, todėl teismas buvo šališkas.
24. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.
25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme numatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).
26. Analizuojamu atveju apeliantas galimą teismo neobjektyvumą (šališkumą) sieja su priimtais procesiniais sprendimais, t. y. įpareigojimu ieškovą pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus bei termino šiam procesiniam veiksmui atlikti nustatymu, taip pat priimtais atsakovei palankiais procesiniais sprendimais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme reiškė nušalinimą teismui, grindžiamą iš esmės analogiškais argumentais. Kaip matyti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2025 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovo pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo netenkino, kadangi nenustatė aplinkybių, kurios objektyviai leistų abejoti teisėjos nešališkumu, taip pat nurodė, kad įprasti teisėjos byloje priimami procesiniai sprendimai, kuriuos ieškovas vertina kaip nepalankius, savaime nereiškia teisėjos šališkumo.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Akcentuojama, kad ieškovui nepalankaus ar mažiau palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimas, kitoks aplinkybių, įrodymų vertinimas savaime nereiškia teismo šališkumo. Ieškovas pasinaudojo teise reikšti nušalinimą teisėjai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jo nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ir nenustatytas pagrindas nušalinti teisėją. Šiuo atveju ieškovas apeliacinės instancijos teismui nenurodė konkrečių CPK 65 ir 66 straipsniuose nurodytų pagrindų teisėjai nušalinti. Teisėjų kolegijos įvertinimu, ieškovo teiginiai dėl teismo šališkumo yra deklaratyvūs ir nulemti jam nepalankaus teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu, todėl argumentas, jog buvo pažeistas CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismo nešališkumo principas, atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl poreikio kreiptis į Konstitucinį Teismą
28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl Advokatūros įstatymo nuostatų, reglamentuojančių senaties terminą advokato drausminei atsakomybei taikyti, atitikties Konstitucijai.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjančio teismo teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino įstatymo atitikimo Konstitucijai yra įtvirtinta Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti ar šis įstatymas, ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Toks pat teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindas nurodytas ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje.
30. Minėtos teisės normos suponuoja, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su tam tikru paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai).
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu teismui nekilo abejonių dėl ginčui aktualaus teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, todėl teismas nenustatė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, be kita ko, nurodydamas, jog Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, prielaidų, sudarančių pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija tokio pagrindo taip pat nenustatė. Teisėjų kolegijos įvertinimu, apeliantas nenurodo naujų argumentų dėl jo prašymo pagrįstumo, neindividualizuoja konkrečių taikytino teisinio reguliavimo nuostatų bei jų prieštaravimo konkrečioms Konstitucijos normoms ir konkretiems konstituciniams teisinės valstybės principams. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
32. Advokatas (duomenys neskelbtini) teisines paslaugas teikė teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka, t. y. laimėjęs viešojo pirkimo konkursą. 2019 m. lapkričio 4 d. ieškovas (teikėjas) ir Migracijos departamentas (užsakovas) sudarė preliminariąją sutartį Nr. 6K-620 dėl teisinių paslaugų teikimo, pagal kurią šalys susitarė dėl pagrindinių teisinių paslaugų teikimo sutarčių sudarymo. 2020 m. lapkričio 4 d., 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. lapkričio 22 d. ir 2022 m. gegužės 24 d. ieškovas (teikėjas) ir Migracijos departamentas (užsakovas) sudarė pagrindines sutartis, pagal kurias teikėjas (ieškovas) įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal užsakovo (Migracijos departamento) faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas, o užsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigojo priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas bei sumokėti teikėjui už jas.
33. Migracijos departamentas 2021–2022 metais pareiškė 15 pretenzijų ieškovui dėl pagrindinėmis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo.
34. Byloje pateiktas Teisėjų tarybos 2022 m. balandžio 21 d. raštas Nr. 5TV-1-(7.6.6.Mr), adresuotas Migracijos departamentui, kuriame nurodyta, kad Teisėjų tarybos administravimo komitetas gavo iš Lietuvos Respublikos teismų, nagrinėjančių bylas dėl (duomenys neskelbtini) teisinės padėties, duomenis apie advokato P. V. teikiamų teisinių paslaugų sisteminio ir pasikartojančio pobūdžio trūkumus bei aplaidaus paslaugų teikimo atvejus, kurie trukdo teismų darbą ir neužtikrina atstovaujamųjų asmenų procesinių teisių tinkamo ir savalaikio įgyvendinimo.
35. Advokatų tarybos pirmininko 2022 m. birželio 8 d. teikimu, internetiniame portale (duomenys neskelbtini) pasirodžius publikacijai (duomenys neskelbtini), Lietuvos advokatūros Drausmės komitetas pradėjo tyrimą Nr. 82/2022 dėl ieškovo profesinės veiklos. Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2023 m. birželio 14 d. sprendimu iškėlė ieškovui drausmės bylą.
36. Lietuvos advokatūra 2022 m. liepos 4 d. gavo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) V. B. skundą dėl ieškovo profesinės veiklos teikiant teisines paslaugas (duomenys neskelbtini). Advokatų tarybos pirmininko 2022 m. liepos 7 d. teikimu Lietuvos advokatūros Drausmės komitetas pradėjo tyrimą Nr. 107/2022 dėl ieškovo profesinės veiklos. Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2023 m. birželio 14 d. sprendimu iškėlė ieškovui drausmės bylą.
37. Ieškovo prašymu Advokatų garbės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. abi drausmės bylas sujungė į vieną bylą Nr. E23/2023.
38. Advokatų garbės teismas, išnagrinėjęs ieškovo drausmės bylą Nr. E23/2023, 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu nusprendė, kad ieškovas pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 1 ir 4 dalis ir paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą.
39. Byloje ginčijamas Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas drausmės byloje Nr. E23/2023, kuriuo paskirta advokatui P. V. drausminė nuobauda – papeikimas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkinti jo ieškinio reikalavimai panaikinti minėtą Advokatų garbės teismo sprendimą ir drausmės bylą nutraukti.
Dėl advokato drausminės atsakomybės taikymo senaties ir duomenų naudojimo
40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog sprendimo dalis pagal tyrimą Nr. 82/2022 priimta suėjus senaties terminui, nepagrįstai nevertino šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, apelianto įsitikinimu, tyrimo Nr. 82/2022 gauti duomenys (įrodymai) negalėjo būti vertinami priimant Advokatų garbės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą.
41. Pagal 2020 m. rugpjūčio 28 d. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, kuris patvirtintas Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka, 4 punktą, drausminės atsakomybės taikymo senatis – vieneri metai, kuriam suėjus advokatui už advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą negali būti skirta drausminė nuobauda. Senaties termino pradžia – advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo padarymo diena. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (advokatas neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), senaties terminas dėl pažeidimo, atlikto tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (Aprašo 5 punktas).
42. Aprašo 6 punkte numatyti atvejai, kada senaties terminas nutrūksta: 1) nuo tos dienos, kurią priimamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas iškelti advokatui drausmės bylą; 2) nuo tos dienos, kurią Lietuvos advokatūroje gaunamas skundas dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo; 3) nuo tos dienos, kurią priimama Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko rezoliucija pradėti galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių nagrinėjimą savo iniciatyva arba kreiptis į Advokatų tarybą dėl drausmės bylos iškėlimo be išankstinio nagrinėjimo.
43. Pagal Aprašo 8 punktą, Advokatų tarybos pirmininkas turi teisę savo teikimu inicijuoti galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių tyrimą, kai Lietuvos advokatūra turi arba gauna duomenų apie galimą advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą, arba teikti Advokatų tarybai siūlymą svarstyti drausmės bylos advokatui iškėlimo klausimą be išankstinio tyrimo, kai advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo padarymo aplinkybės yra pakankamai aiškios. Galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių tyrimą, pradedamą pagal pareiškėjo skundą arba Advokatų tarybos pirmininko teikimu, atlieka Lietuvos advokatūros Drausmės komitetas.
44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas teisinio reguliavimo nuostatas, neturi pagrindo nesutikti su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad Advokatų tarybos pirmininko teikimas inicijuoti advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių tyrimą savo esme ir prasme atitinka Aprašo 6 punkte nurodytą Advokatų tarybos pirmininko rezoliuciją pradėti galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių tyrimą. Kaip matyti iš Aprašo nuostatų, Advokatų tarybos pirmininko kreipimasis į Lietuvos advokatūros Drausmės komitetą dėl advokato profesinės veiklos yra sąlyga, dėl kurios advokato drausminės atsakomybės taikymo senaties terminas nutrūksta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad advokato drausminės atsakomybės taikymo senaties terminas tyrimui Nr. 82/2022 nutrūko 2022 m. birželio 8 d., kuomet Advokatų tarybos pirmininkas 2022 m. birželio 8 d. teikimu kreipėsi į Lietuvos advokatūros Drausmės komitetą pradėti tyrimą Nr. 82/2022 dėl ieškovo profesinės veiklos, todėl Advokatų garbės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas priimtas nesuėjus senaties terminui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad drausminė atsakomybė ieškovui taikyta nepažeidžiant vienerių metų senaties termino.
45. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2023 m. birželio 14 d. sprendimu iškėlė ieškovui drausmės bylas pagal tyrimus Nr. 82/2022 ir Nr. 107/2022 dėl Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimų pažeidimo. Ieškovui drausmės byla iškelta dėl netinkamo teisinių paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo ir Migracijos departamento 2021 m. liepos 29 d. sudarytą pagrindinę sutartį Nr. 6K-750 ir 2022 m. gegužės 24 d. pagrindinę sutartį Nr. 6K-524 dėl teisinių paslaugų teikimo asmenims (duomenys neskelbtini), kuriomis teikėjas (ieškovas) įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal užsakovo (Migracijos departamento) faktinį poreikį teikti kokybiškas bei kvalifikuotas teisines (pirmines ir antrines) paslaugas, o užsakovas nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigojo priimti tinkamai bei faktiškai suteiktas paslaugas, sumokėti teikėjui už jas. Tyrimuose Nr. 82/2022 ir Nr. 107/2022 nurodyti iš esmės tapatūs argumentai, kad ieškovas nekokybiškai suteikė teisinę pagalbą (duomenys neskelbtini), nesilaikė teisės aktuose nustatytų terminų procesiniams dokumentams pateikti, ribojo galimybę klientams susisiekti su advokatu, neteikė teisinių konsultacijų.
46. Nustatyta, kad, ieškovo prašymu, Advokatų garbės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. drausmės bylas pagal tyrimus Nr. 82/2022 ir Nr. 107/2022 sujungė į vieną bylą.
47. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad Advokatų garbės teismas, priimdamas 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą drausmės byloje Nr. E23/2023, teisėtai ir pagrįstai įvertino surinktus įrodymus tyrimuose Nr. 82/2022 ir Nr. 107/2022, kadangi, pirma, tyrimai atlikti dėl tų pačių ieškovo veiksmų ir tuo pačiu pagrindu (advokato profesinės veiklos pažeidimų teikiant teisines paslaugas (duomenys neskelbtini)), antra, drausmės bylos sujungtos paties ieškovo prašymu, trečia, sujungus drausmės bylas visa surinkta medžiaga pagrįstai priskirta bylai Nr. E23/2023. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad susiklosčius situacijai, kuomet Lietuvos advokatūros Advokatų taryba iškėlė ieškovui dvi drausmės bylas iš esmės dėl tų pačių veiksmų ir profesinės veiklos pažeidimų, bei ieškovo prašymo pagrindu Advokatų garbės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. drausmės bylas pagal tyrimus Nr. 82/2022 ir Nr. 107/2022 sujungė, nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjant drausmės bylą ir priimant 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą byloje Nr. E23/2023 nepagrįstai įvertinti surinkti įrodymai atliekant abu minėtus tyrimus. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pasisakė dėl visų ieškinyje nurodytų argumentų, išanalizavo byloje pateiktus įrodymus ir, nuspręsdamas dėl Advokatų garbės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertino faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, susijusius su abiem pradėtais tyrimais. Vien aplinkybė, kad tyrime Nr. 107/2022 prie (duomenys neskelbtini) skundo, pateikto Lietuvos advokatūrai, nebuvo pridėti įrodymai, nereiškia, jog minėto skundo pagrindu Advokatų tarybos pirmininko 2022 m. liepos 7 d. teikimu Lietuvos advokatūros drausmės komitetas negalėjo pradėti tyrimo. Pažymėtina, kad drausmės bylai reikšmingi įrodymai gali būti teikiami jos nagrinėjimo metu, kaip ir buvo padaryta šiuo atveju, tokia procesine teise aktyviai naudojosi ieškovas.
48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Advokatų garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą ir priimdamas 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą, pagrįstai įvertino drausmės byloje visus pateiktus įrodymus, kurie buvo surinkti atliekant tyrimus Nr. 82/2022 ir Nr. 107/2022.
Dėl drausminės atsakomybės taikymo ieškovui (ne)pagrįstumo
49. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi aukštesni elgesio standartai. Pagal Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3–6 punktuose nurodytus advokato veiklos principus advokatas turi veikti teisėtai, neatskleisti kliento paslapties, būti lojalus klientui, vengti interesų konflikto bei nepriekaištingai elgtis. Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai; savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų (2 dalis).
50. Advokatų veiklos principai, įtvirtinti Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje, leidžia daryti išvadą, kad advokatas veikia ne tik kaip paslaugų teikėjas, bet ir kaip teisingumo įgyvendinimo proceso dalyvis, o tai sukuria jam specialius reikalavimus ir įpareigojimus siekti teisingumo, būti padoriam ir nepažeisti tam tikrų pamatinių reikalavimų, kurie šiuolaikinėse valstybėse keliami teisininkui, teisiniam procesui ir teisingumo įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021 23 punktas).
51. Advokatų etikos kodekso 10 straipsnyje, kuriame detalizuojamas advokato lojalumo principas, nurodyta, kad advokato lojalumas klientui yra profesionalaus advokato ir kliento bendradarbiavimo ir tinkamo advokato funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, taip pat lemianti advokato pareigą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (1 dalis). Lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą. Advokato ir kliento santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba, tolerancija ir pasitikėjimu (2 dalis). Advokatas privalo klientui prašant informuoti klientą apie pavedimo vykdymo eigą, derinti savo veiksmus su klientu ir atsižvelgti į kliento samprotavimus bei argumentus, nedelsdamas informuoti klientą apie esminius pavedimo vykdymo įvykius, kad klientas galėtų laiku priimti reikiamą sprendimą (10 dalis).
52. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio asmeniui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-1243/2000; 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-31/2023 30 punktas).
53. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, jog ieškovas yra atsakingas ne tik už savo asmeninius veiksmus, bet ir už visų subteikėjų veiksmus (kitų advokatų, pasitelktų atskiromis sutartimis), t. y. byloje turėjo būti vertinami kiekvieno advokato individualūs veiksmai, o atsakomybė taikyta tik konkrečiam teisinių paslaugų teikėjui. Bylą nagrinėjęs Advokatų garbės teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti kitus 6 advokatus į drausmės bylą, kurie tiesiogiai teikė paslaugas ir buvo atsakingi už savo konkrečius veiksmus.
54. Kaip nurodyta nutarties 32 punkte, po to, kai ieškovas laimėjo viešojo pirkimo konkursą, 2019 m. lapkričio 4 d. ieškovas (teikėjas) ir Migracijos departamentas (užsakovas) sudarė preliminariąją sutartį Nr. 6K-620 dėl teisinių paslaugų teikimo, pagal kurią šalys susitarė dėl pagrindinių teisinių paslaugų teikimo sutarčių sudarymo. 2020 m. lapkričio 4 d., 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. lapkričio 22 d. ir 2022 m. gegužės 24 d. ieškovas (teikėjas) ir Migracijos departamentas (užsakovas) sudarė pagrindines sutartis, pagal kurias teikėjas (ieškovas) įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal užsakovo (Migracijos departamento) faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas.
55. Taigi, pagal šalių sudarytas 2020 m. lapkričio 4 d., 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. lapkričio 22 d. ir 2022 m. gegužės 24 d. pagrindines sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, būtent ieškovas įsipareigojo teikti pagal užsakovo (Migracijos departamento) faktinį poreikį teisines (pirmines ir antrines) paslaugas. Kita vertus, drausmės byla Nr. E23/2023 iškelta būtent ieškovui dėl jo padarytų pažeidimų vykdant advokato veiklą ir teikiant teisines paslaugas (duomenys neskelbtini) pagal sutartis. Kaip matyti iš Advokatų garbės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo, sprendžiant dėl ieškovo drausminės atsakomybės taikymo buvo įvertinti individualūs ieškovo veiksmai, susiję su minėtomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų netinkamu vykdymu (teisinių paslaugų teikimu (duomenys neskelbtini)). Taigi šiuo atveju Advokatų garbės teismas, nuspręsdamas dėl asmeninės drausminės atsakomybės taikymo ieškovui, pagrįstai analizavo jo konkrečius veiksmus ir nevertino kitų advokatų (subteikėjų) veiksmų, kurie bet kokiu atveju nešalina ieškovo pareigos teikti teisines paslaugas tinkamai ir neturi įtakos jo atsakomybės riboms. Teisėjų kolegija nurodo, kad Advokatų garbės teismas, priimdamas sprendimą dėl konkretaus advokato veiksmų bei vertindamas jo atliktų veiksmų, teikiant teisinę pagalbą (duomenys neskelbtini), teisėtumo klausimą, atlieka išimtinai individualų asmens – šiuo atveju apelianto – veiksmų tyrimą, konkrečių faktinių aplinkybių apimtimi, todėl apelianto atvejis negali būti tapatinamas su kitų advokatų (subteikėjų) veiksmų vertinimu. Atitinkamai apelianto argumentai dėl kitų advokatų veiksmų vertinimo konkrečioje drausmės byloje atmetami kaip nepagrįsti, kadangi Advokatų garbės teismas pagrįstai, priimdamas sprendimą, įvertino tik ieškovo individualius veiksmus ir nustatęs jų neteisėtumą pritaikė drausminę atsakomybę konkrečiam teisinių paslaugų teikėjui (apeliantui). Šiuo atveju, ieškovui teko asmeninė pareiga užtikrinti tinkamų ir kokybiškų paslaugų teikimą, laikytis advokato profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl vėlesni susitarimai su subteikėjais neatleidžia apelianto nuo atsakomybės už netinkamai suteiktas teisines paslaugas ir teisės aktų, reglamentuojančių advokato profesinę veiklą, reikalavimų pažeidimą.
56. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nenustatyti konkretūs ieškovo veiksmai, kuriais buvo padaryti pažeidimai, t. y. pirmosios instancijos teismas neanalizavo 15 Migracijos departamento pretenzijų dėl ieškovo atliktų veiksmų.
57. Bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021–2022 metais pateikė 15 pretenzijų ieškovui dėl pagrindinėmis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Pažymėtina, kad ieškovas 2025 m. sausio 27 d. pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK–3221) nurodė, jog Migracijos departamentas 5 pretenzijas pareiškė dėl 2021 m. lapkričio 22 d. pagrindinės sutarties netinkamo vykdymo bei 10 pretenzijų pareiškė dėl 2022 m. gegužės 24 d. pagrindinės sutarties netinkamo vykdymo. Minėta, kad ieškovas pagal sudarytas pagrindines sutartis įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal užsakovo (Migracijos departamento) faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas.
58. Iš byloje pateiktos 2021 m. lapkričio 29 d. pretenzijos Nr. 10K-36072, adresuotos ieškovui, nustatyta, kad Migracijos departamentas prašė ieškovo tinkamai vykdyti 2021 m. lapkričio 22 d. pagrindinę sutartį, t. y. supažindinti atstovaujamą (duomenys neskelbtini) su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, išsiaiškinti jo valią dėl apskundimo ir, jei (duomenys neskelbtini) pageidautų, skųsti sprendimą apeliacinės instancijos teismui. 2022 m. balandžio 4 d. pretenzijoje Nr. 10K-11656 ir 2022 m. balandžio 29 d. pretenzijoje Nr. 10K-14243 Migracijos departamentas nurodė, kad ieškovas netinkamai vykdo 2021 m. lapkričio 22 d. pagrindinę sutartį, t. y. nebendradarbiauja su (duomenys neskelbtini), nesupažindina su teismų sprendimais, nekokybiškai teikia teisines paslaugas. Iš 2022 m. birželio 21 d. pretenzijos Nr. 10K-17853 matyti, kad Migracijos departamentas prašė ieškovo tinkamai vykdyti 2021 m. lapkričio 22 d. ir 2022 m. gegužės 24 d. pagrindines sutartis, nurodė, jog ieškovo teikiamos paslaugos yra su pasikartojančiais trūkumais, t. y. ieškovo parengtų skundų motyvai neatitinka skundžiamo sprendimo motyvų ir faktinės situacijos. Iš byloje pateiktos 2022 m. birželio 29 d. pretenzijos Nr. 10K-18358, adresuotos ieškovui, nustatyta, kad Migracijos departamentas nurodė, kad ieškovas, vykdydamas įsipareigojimus pagal 2021 m. lapkričio 22 d. ir 2022 m. gegužės 24 d. pagrindines sutartis, prieš pateikdamas apeliacinį skundą nesusipažino su (duomenys neskelbtini) bylos dokumentais, nesusitiko su (duomenys neskelbtini), dėl to jo paslaugų teikėjo parengtas apeliacinis skundas neatitiko (duomenys neskelbtini) valios ir teisėtų interesų. 2022 m. liepos 4 d. pretenzijose Nr. 10K-18677 ir Nr. 18683 Migracijos departamentas nurodė, kad ieškovas, vykdydamas įsipareigojimus pagal 2021 m. lapkričio 22 d. ir 2022 m. gegužės 24 d. pagrindines sutartis, netinkamai teikė teisines paslaugas, t. y. neinformavo (duomenys neskelbtini) apie teismo sprendimus ir dėl to atstovaujamieji negalėjo išreikšti savo valios dėl šių sprendimų apskundimo, taip pat neparengė skundų teismui. 2022 m. liepos 8 d. pretenzijoje Nr. 10K-18923 Migracijos departamentas nurodė, kad ieškovas netinkamai vykdo 2021 m. lapkričio 22 d. ir 2022 m. gegužės 24 d. pagrindines sutartis, t. y. (duomenys neskelbtini) išreiškus valią skųsti teismo sprendimą ieškovas apeliacinį skundą pateikė nesilaikydamas procesinių dokumentų teismui pateikimo tvarkos.
59. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išvardytų pretenzijų turinį, nusprendžia, kad byloje nustatyti konkretūs ieškovo veiksmai, kuriais ieškovas pažeidė jam, kaip advokatui, suteiktą pareigą tinkamai ir kokybiškai teikti teisines paslaugas, dėl kokybiškų ir savalaikių paslaugų suteikimo jis buvo įsipareigojęs konkrečiose sutartyse. Priešingai nei nurodo apeliantas, visos pretenzijos yra adresuotos ieškovui, jose nurodytos konkrečios ieškovo ir Migracijos departamento sudarytos pagrindinės sutartys, pagal kurias būtent ieškovas turėjo pareigą suteikti teisines paslaugas (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyti jo padaryti pažeidimai – netinkamai suteiktos konkrečios teisinės paslaugos, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, jog pretenzijų turinys nėra pakankamas identifikuoti jo konkrečius pažeidimus teikiant paslaugas ir (ar) juos padariusį konkretų asmenį. Šiuo atveju pretenzijose išvardyti konkretūs neteisėti veiksmai, leidžia konstatuoti tinkamų advokato pareigų neatlikimą, todėl teisėtai nustatyta, kad apeliantas pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 1 ir 4 dalis, t. y. ieškovas atskirais atvejais nebendradarbiavo su atstovaujamaisiais: nesupažindindavo su teismų sprendimais, nesiaiškino jų valios dėl apskundimo galimybės, tinkamai neveikė atstovaujamųjų interesais, nepateikė laiku ir motyvuotų skundų teismui, procesinius dokumentus pateikė su trūkumais bei nesilaikydamas jų pateikimo tvarkos. Be to, akcentuotina, kad ieškovas 2022 m. birželio 27 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad Migracijos departamento nustatytus paslaugų teikimo trūkumus jis ištaisė, t. y. pats pripažino, jog advokato paslaugos buvo teikiamos su trūkumais ir buvo poreikis konkrečių procesinių dokumentų (ar netinkamų veiksmų) trūkumams šalinti. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog apskųstame teismo sprendime nėra nurodytos nuorodos į konkrečias Migracijos departamento pretenzijas, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą, neįvertino visų konkrečių ieškovo veiksmų, bei tai pagrindžiančių duomenų visumos, prieš konstatuodamas ieškovo pažeidimus, sudarančius pagrindą drausminei atsakomybei kilti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl Advokatų garbės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertino ieškovo, kaip advokato, veiksmų, susijusių su pagrindinių sutarčių vykdymu bei teisinių paslaugų (duomenys neskelbtini) teikimu, visumą, taip pat atsižvelgė į Advokatų garbės teismo sprendime individualizuotus ieškovo veiksmus (nesupažindinimas klientų su sprendimais, procesinių terminų praleidimas ir kita) bei teismui pakako byloje esančių įrodymų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinti dėl bylos faktinių aplinkybių bei padaryti išvadą, kad byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, jog ieškovas nesielgė sąžiningai bei nebuvo lojalus klientams, o tai sudarė pakankamą pagrindą ieškovui taikyti drausminę atsakomybę. Teisėjų kolegijos įvertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia minėtos teismo išvados. Pažymėtina, kad pritaikyta nuobauda yra proporcinga ir pateisinama susiklosčiusioje situacijoje.
60. Be to, byloje pateiktas Teisėjų tarybos 2022 m. balandžio 21 d. raštas Nr. 5TV-1-(7.6.6.Mr), adresuotas Migracijos departamentui (paslaugų teikimo užsakovui), kuriame nurodyta, kad Teisėjų tarybos administravimo komitetas gavo iš Lietuvos Respublikos teismų, nagrinėjančių bylas dėl (duomenys neskelbtini) teisinės padėties, duomenis apie advokato P. V. teikiamų teisinių paslaugų sisteminio ir pasikartojančio pobūdžio trūkumus bei aplaidaus paslaugų teikimo atvejus, kurie trukdo teismų darbą ir neužtikrina atstovaujamųjų asmenų procesinių teisių tinkamo bei savalaikio įgyvendinimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ne tik Migracijos departamentas teikė pretenzijas ieškovui dėl netinkamo jo, kaip advokato, profesinės veiklos vykdymo, bet ir teismai, nagrinėję bylas dėl (duomenys neskelbtini) teisinės padėties, kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl ieškovo, kaip advokato, netinkamų ir nekokybiškų atstovavimo teisinių paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), o tai tik patvirtina, kad apeliantas pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 1 ir 4 dalis.
61. Pasisakydamas dėl apelianto argumento, kad pagal suteiktų paslaugų kiekį buvo gauta gana mažai pretenzijų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog gautų pretenzijų kiekis nekeičia situacijos įvertinimo, kadangi, viena vertus, apeliantas turėjo pareigą teikti visas paslaugas tinkamai bei laiku, kita vertus, aplinkybė, jog dalį paslaugų (įsipareigojimų) pagal pagrindines sutartis jis įvykdė tinkamai, neatleidžia jo nuo drausminės atsakomybės nurodyta apimtimi taikymo. Minėta, kad ieškovas 2022 m. birželio 27 d. atsakyme į pretenziją pripažino, jog advokato paslaugos buvo teikiamos su trūkumais ir buvo poreikis šalinti trūkumus. Teisėjų kolegijos įvertinimu, nei pretenzijų kiekis, nei aplinkybė, kad dalis paslaugų buvo suteiktos tinkamai ir priimtos Migracijos departamento, nelemia išvados, jog ieškovas visus pagrindinėmis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai, visas teikiamas teisines paslaugas suteikė kokybiškai bei laiku ir, vykdydamas advokato profesinę veiklą, nepažeidė teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei principų. Priešingai, byloje nustačius, kad ieškovas sąžiningai neatliko savo pareigų ir nebuvo lojalus daliai klientų, t. y. advokato paslaugas daliai (duomenys neskelbtini) suteikė nekokybiškai, buvo pakankamas pagrindas ieškovui taikyti drausminę atsakomybę.
62. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad valstybė nebuvo pajėgi užtikrinti tinkamo teisinės pagalbos teikimo mechanizmo funkcionavimo, o tai objektyviai apsunkino teisinių paslaugų teikimą.
63. Kaip minėta, ieškovas su Migracijos departamentu sudarė pagrindines sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad nei COVID–19 ligos pandemija, nei (duomenys neskelbtini) apimtis negali paneigti ieškovo, kaip advokato ir savo srities profesionalo, pareigos tinkamai teikti teisines paslaugas visa apimtimi ir veikti išimtinai tik klientų interesais bei nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Be to, apeliantas, prieš sudarydamas preliminariąją sutartį, vėliau ir pagrindines sutartis su Migracijos departamentu, privalėjo įsivertinti savo galimybes tinkamai bei kokybiškai teikti teisines paslaugas bet kokia teiktinų paslaugų apimtimi. Kadangi, kaip minėta, ieškovas sudarė ne vieną, bet 4 pagrindines sutartis dėl iš esmės tapačių paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), darytina išvada, jog ieškovas ne tik suprato prisiimamų įsipareigojimų esmę ir galimas apimtis, bet ir įvertino, kad jis turės visapusiškus pajėgumus tokias paslaugas suteikti kokybiškai ir laiku, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl apsunkinto teisinių paslaugų teikimo dėl jų apimties ar pandemijos poveikio atmetami kaip nepagrįsti.
64. Apelianto teigimu, atsakovė atsisakė pateikti Advokatų garbės teismo posėdžių garso įrašus, todėl, atsakovei nepateikus ar atsisakius pateikti tokį įrodymą, reikia taikyti atsakovei nepalankius faktus, kuriuos toks įrodymas būtų patvirtinęs. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
65. Pagal Aprašo 27 punktą, kiekviename Advokatų garbės teismo posėdyje yra rašomas protokolas arba daromas posėdžio garso įrašas; Advokatų garbės teismo posėdžio garso įrašas yra sudedamoji drausmės bylos dalis, kai protokolas nerašomas. Nagrinėjamu atveju drausmės bylos medžiagoje yra pateikti rašytiniai Advokatų garbės teismo 2023 m. gruodžio 5 d., 2024 m. kovo 26 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. gegužės 21 d. posėdžių protokolai. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad, kadangi šiuo atveju drausmės bylos nagrinėjimo metu buvo rašomi teismo posėdžių protokolai, vadovaujantis Aprašo 27 punkto nuostatomis, garso įrašai, nesudarantys drausmės bylos medžiagos (esant rašytiniams protokolams), neturėjo būti išsaugoti po to, kai posėdžių protokolai buvo parengti.
66. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovas pareigą laikytis advokatų veiklos principų, įtvirtintų Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje, vykdė netinkamai, taip pat pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą advokato pareigą elgtis sąžiningai, būti lojaliu klientui ir teikti paslaugas taip, jog geriausiai atitiktų kliento interesus. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai, kad jam nepagrįstai buvo pritaikyta drausminė atsakomybė atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
67. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2 710,40 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei. Ieškovo vertinimu, nors atsakovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų atlygintinų dydžių, tačiau byla nėra sudėtinga, todėl atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma (2 710,40 Eur) negali būti laikoma proporcinga.
68. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
69. Rekomendacijų 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
70. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).
71. Atsakovė Lietuvos advokatūra pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, pagrindžiančius, kad šioje civilinėje byloje patyrė iš viso 2 710,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti: 2024 m. lapkričio 3 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. LS-2024-081, iš kurios matyti, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovė patyrė 1 839,20 Eur išlaidų; 2024 m. lapkričio 5 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į advokatės sąskaitą už 1 839,20 Eur; 2025 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LS-2025-005, iš kurios matyti, kad už atstovavimą teismo posėdžiuose (3 valandos) atsakovė patyrė 290,40 Eur išlaidų; 2025 m. sausio 17 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į advokatės sąskaitą už 290,40 Eur; 2025 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LS-2025-049, iš kurios matyti, kad už rašytinių paaiškinimų, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (2 valandos) atsakovė patyrė 580,80 Eur išlaidų.
72. Vertindama apelianto argumentus, kad teismas priteisė atsakovei nepagrįstai dideles ir neproporcingas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatytas už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), už atsiliepimą į ieškinį yra 2,5. Atsakovės už atsiliepimo į ieškinį parengimą išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti buvo patirtos 2024 m. lapkričio mėnesį, vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 196,40 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į ieškinį parengimą priteistina suma tuo metu sudarė 5 491 Eur (2,5 × 2 196,40 Eur). Taigi, atsakovės patirtos 1 839,20 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus atlygintino dydžio.
73. Taip pat Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytas advokato teikiamų teisinių paslaugų užmokesčio dydžio koeficientas už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (rašytinių paaiškinimų bei prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo) parengimą yra 0,4. Atsakovės už rašytinių paaiškinimų bei prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti buvo patirtos 2025 m. gegužės mėn., vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 335,90 Eur, todėl maksimali už rašytinių paaiškinimų bei prašymo parengimą priteistina suma tuo metu sudarė 934,36 Eur (0,4 × 2 335,90 Eur) už kiekvieną dokumentą. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, už vieną advokato teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1. Atsakovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atstovavimą teismo posėdžiuose buvo patirtos 2025 m. gegužės mėnesį (2 valandos), todėl vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 335,90 Eur, todėl maksimali už vieną valandą atstovavimo teismo posėdyje priteistina suma sudarė 223,59 Eur (už dvi atstovavimo teismo posėdyje valandas – 467,18 Eur). Šiuo atveju atsakovės patirtos 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidos už rašytinių paaiškinimų, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (2 valandos) atitinka Rekomendacijos nustatytus dydžius.
74. Be to, atsakovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atstovavimą teismo posėdžiuose buvo patirtos 2025 m. sausio mėnesį (3 valandos), vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 237,90 Eur, todėl maksimali už vieną valandą atstovavimo teismo posėdyje priteistina suma sudarė 223,79 Eur (0,1 x 2 237,90 Eur) (už tris atstovavimo teismo posėdyje valandas – 671,37 Eur). Kaip matyti, atsakovės patirtos 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose (3 valandos) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus atlygintino dydžio.
75. Taigi, šiuo atveju atsakovės patirtos 2 710,40 Eur bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose yra mažesnės, negu buvo galima priteisti pagal Rekomendacijas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš ieškovo.
Dėl procesinės bylos baigties
76. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).
77. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
78. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovui P. V. nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).
79. Atsakovė Lietuvos advokatūra pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 355,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
80. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės Lietuvos advokatūros išlaidos už advokato teisinę pagalbą buvo patirtos 2025 m. rugsėjo mėn., vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2025 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 337,70 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudaro 3 039,01 Eur (1,3 x 2 337,70 Eur). Kadangi atsakovės prašomos priteisti 1 355,20 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, taip pat įvertinus bylos sudėtingumą, atsakovei Lietuvos advokatūrai iš ieškovo priteisiama 1 355,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Lietuvos advokatūrai, juridinio asmens kodas 300099149, iš ieškovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 355,20 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt penkių eurų ir 20 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.