Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui P. V. ir atsakovės Lietuvos advokatūros atstovei advokatei Linai Sakalauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Pažymi, kad bylą nagrinėjęs Advokatų garbės teismas taip pat visiškai ignoravo ir Sprendime neįvertino ieškovo kaip advokato ir Migracijos departamento pasirašytų 2019 m. lapkričio 4 d. preliminariosios sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo ir keturių pagrindinių sutarčių dėl teisinių paslaugų teikimo nustatyto reguliavimo dėl advokatų, kurie privalo teikti teisines paslaugas, bei subtiekimo teisinių santykių. Neišanalizavęs minėtų sutarčių Advokatų garbės teismas padarė klaidingas išvadas, jog už paslaugų teikimą ir prieš Migracijos departamentą, ir prieš visus migrantus (net ir prieš tuos, kuriems jokių paslaugų ieškovas asmeniškai neteikė) etikos prasme atsakingas tik ieškovas, jog ieškovas priėmė pavedimus nebūdamas įsitikinęs, kad galės juos įvykdyti, jog ieškovas nebuvo lojalus prieš dalį savo klientų, nors visi paslaugų trūkumai ir buvo ištaisyti. Ieškovo teigimu, Advokatų garbės teismo išvada, kad jis pažeidė lojalumo klientui principą jiems nepranešdamas, jog negalės laiku suteikti paslaugų, yra neteisinga ir nepagrįsta, kadangi migracinės krizės kontekste teko teikti prioritetą būtent klientų interesams, nes jų interesus atitiko paslaugų suteikimas, o ne jų nesuteikimas rašant pranešimą apie tariamą negalėjimą suteikti paslaugas. Ieškovo vertinimu, tokioje situacijoje jam atsisakius teikti paslaugas migrantai – prieglobsčio prašytojai – būtų praradę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl ieškovo veikla kaip tik atitiko lojalumo klientui principą. Taip pat Advokatų garbės teismas nevertino ir kasmėnesinių paslaugų priėmimo–perdavimo aktų, kurie patvirtina, kad ieškovas paslaugas suteikė ir tą padarė tinkamai.

6. Advokatų garbės teismo išvada, kad ieškovas nesielgė sąžiningai ir nebuvo lojalus bent dalies savo klientų atžvilgiu ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti ieškovui drausminę atsakomybę, yra nepagrįsta. Advokatų garbės teismas neatskleidė nesąžiningumo turinio, nenurodė, kokiais veiksmais buvo pažeistas lojalumo principas, kokiais skundais, įrodymais pažeidimai yra grindžiami. Vien tai, kad buvo migrantų skundų, Migracijos departamento pretenzijų (kurios buvo išspręstos), kurių pagrįstumas nevertintas, negali būti pagrindu drausminei atsakomybei pritaikyti, o Sprendime nurodyti teismų sprendimai, kurie pagrindžia ieškovo drausminę atsakomybę, ieškovui nėra žinomi bei Sprendime konkrečiai neįvardinti.

11. Atliekant tyrimą Lietuvos advokatūroje dėl ieškovo drausminės atsakomybės, atsakovė kreipėsi į Migracijos departamentą siekdama surinkti detalesnę informaciją dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, įskaitant ieškovo sudarytų teisinių paslaugų sutarčių vykdymo. Gavus informaciją iš Migracijos departamento, paaiškėjo, jog ieškovui dėl teisinių paslaugų teikimo trūkumų nuolat buvo teikiamos pretenzijos – iš pradžių pretenzijos buvo reiškiamos žodine forma, o vėliau ir raštu. Tyrimo metu nustatyta, kad ieškovas migrantams teisines paslaugas teikė teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka laimėjęs viešojo pirkimo konkursą bei 2019 m. lapkričio 4 d. Preliminariosios sutarties Nr. 6K-620 dėl teisinių paslaugų teikimo (toliau – ir Preliminarioji sutartis) 4.7 punkto pagrindu su Migracijos departamentu 2021 m. liepos 29 d. sudarė Pagrindinę sutartį Nr. 6K-750, 2022 m. gegužės 24 d. Pagrindinę sutartį Nr. 6K-524 dėl teisinių paslaugų teikimo asmenims (užsieniečiams), kuria tiekėjas (ieškovas) įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal užsakovo (Migracijos departamento) faktinį poreikį teikti kokybiškas ir kvalifikuotas teisines (pirmines ir antrines) paslaugas, o užsakovas nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigojo priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti tiekėjui už jas.

12. Lietuvos advokatūrai atlikus faktinių aplinkybių nustatymą ir išklausius ieškovą Lietuvos advokatūros Drausmės komiteto (toliau – ir Drausmės komitetas) posėdžio metu ieškovas pripažino, kad Migracijos departamentas jam yra pateikęs pretenzijų dėl teisinių paslaugų teikimo, bei nurodė, kad visus trūkumus pašalino. Taip pat ieškovas į tyrimo medžiagą pateikė papildomus rašytinius įrodymus – penkias Migracijos departamento jam pateiktas rašytines pretenzijas ir ieškovo atsakymus į jas bei su tuo susijusius dokumentus. Be kita ko, ieškovas į tyrimo medžiagą pateikė rašytinį įrodymą – susitarimą dėl pagrindinės teisinių paslaugų sutarties su Migracijos departamentu nutraukimo, akcentuodamas, kad pagal šį susitarimą Migracijos departamentas jam neturi jokių dalykinių, finansinių ir kitokių pretenzijų bei ateityje tokių pretenzijų nereikš. Lietuvos advokatūros Advokatų taryba (toliau – ir Advokatų taryba) 2023 m. birželio 14 d. sprendimu iškėlė ieškovui drausmės bylą. Advokatų garbės teismas, išnagrinėjęs ieškovo drausmės bylą Nr. E23/2023, nusprendė, kad ieškovas pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau – ir Advokatų etikos kodeksas) 10 straipsnio 1 ir 4 dalis bei nutarė ieškovui skirti drausminę nuobaudą – papeikimą.

14. Pabrėžia ir tai, jog ieškovas teisinių paslaugų teikimo sutartis su Migracijos departamentu sudarė prisiimdamas atsakomybę užtikrinti migrantų teisinę apsaugą, todėl ieškovo teiginys, kad jis teisinę pagalbą migrantams teikė ekstremaliomis sąlygomis ir tai turėtų būti vertinama kaip aplinkybė, lengvinanti jo drausminę atsakomybę, atmestinas kaip nepagrįstas. Ir „migracijos krizė“, ir COVID‑19 ligos pandemijos paskelbimas negali būti laikytinos „lengvatinėmis sąlygomis“ teisinei pagalbai teikti, kurioms esant advokato profesinės veiklos ir etikos reikalavimų nesilaikymas būtų laikytina norma.

17. Atsakovės vertinimu, drausmės byloje egzistavo pakankamai duomenų, leidusių pagrįstai konstatuoti ieškovo padarytus profesinės veiklos ir profesinės etikos pažeidimus, netinkamai vykdant Pagrindines sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo asmenims (užsieniečiams). Be to, ieškovas ne kartą pats yra pripažinęs padaręs pažeidimus, o tai, kad klaidų, teikiant teisines paslaugas migrantams, ieškovo vertinimu, buvo daroma mažai, dar nereiškia, jog šios klaidos buvo nereikšmingos atskirų klientų atžvilgiu bei neatleidžia ieškovo nuo drausminės atsakomybės bei drausminių nuobaudų taikymo. Dėl ieškovo netinkamai teikiamų teisinių paslaugų migrantams, visuomenę (per žiniasklaidos priemones) ir tam tikras institucijas pasiekė neigiami atgarsiai, kas galėjo sukelti (ar galimai sukėlė) visai advokatų bendruomenei reputacinę žalą. Taip pat ir tai, kad ieškovas ir Migracijos departamentas taikiu būdu nutraukė sutartinius teisinius santykius, neatleidžia ieškovo nuo drausminės atsakomybės, kylančios dėl netinkamai suteiktų teisinių paslaugų, ką pripažįsta ir pats ieškovas. Advokatūros pareiga kiekvienu atveju, paaiškėjus advokato veiksmais (neveikimu) galimai padarytam pažeidimui, į tai atitinkamai reaguoti, įskaitant drausminės atsakomybės aspektu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės

24. Byloje nustatyta, kad ieškovas advokatas P. V. su Migracijos departamentu 2019 m. lapkričio 4 d. pasirašė preliminariąją sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 6K-620, kuria susitarta dėl pagrindinių sutarčių sudarymo pagrindų ir sąlygų. Preliminariosios sutarties pagrindu ieškovas su migracijos departamentu sudarė keturias pagrindines sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, kurios sudarytos 2020 m. lapkričio 4 d., 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. lapkričio 22 d. ir 2022 m. gegužės 24 d. (toliau – ir Pagrindinės sutartys). Pagrindinėmis sutartimis ieškovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal užsakovo Migracijos departamento faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas, o užsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigojo priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir už jas sumokėti.

25. Lietuvos advokatūra, Advokatų tarybos pirmininko 2022 m. birželio 8 d. teikimu, internetiniame portale www.delfi.lt pasirodžius publikacijai „Skandalinga pasipelnymo iš migrantų schema” (publikacijos nuoroda https://m.delfi.lt/lietuvoje/article.php?id=90176489), kuri Lietuvos advokatūroje gauta 2022 m. gegužės 26 d., pradėjo tyrimą pagal tyrimo medžiagą Nr. 82/2022 dėl ieškovo profesinės veiklos, tyrimą pavedant atlikti Drausmės komitetui. Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2023 m. birželio 14 d. sprendimu iškėlė ieškovui drausmės bylą.

26. Lietuvos advokatūra 2022 m. liepos 4 d. gavo pareiškėjo V. B. skundą dėl ieškovo profesinės veiklos teikiant teisines paslaugas migrantams. Advokatų tarybos pirmininko 2022 m. liepos 7 d. teikimu tyrimo medžiaga Nr. 107/2022 buvo perduota Drausmės komitetui tyrimui dėl ieškovo profesinės veiklos atlikti. Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2023 m. birželio 14 d. sprendimu iškėlė ieškovui drausmės bylą. Advokatų garbės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. abi drausmės bylas sujungė į vieną bylą Nr. E23/2023.

27. Advokatų garbės teismas, išnagrinėjęs ieškovo drausmės bylą Nr. E23/2023, 2024 m. rugpjūčio 29 d. nusprendė, kad ieškovas pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 1 ir 4 dalis ir paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą.

28. Ieškovas dėl šio Advokatų garbės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo pagrįstumo nagrinėjamoje byloje pateikė ieškinį, kuriuo prašo Sprendimą panaikinti.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

29. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi, teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas turi kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-373/2010).

31. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos teismą: teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl Advokatūros įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tokių abejonių teismui nesukėlė ir ieškovo pateiktas prašymas. Pažymėtina, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

Dėl senaties termino

32. Ieškovo vertinimu, Sprendimas negalėjo būti priimtas, nes praleistas vienerių metų senaties terminas. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo pozicija, pažymėjo, kad senaties terminas nėra suėjęs, jis suėjo 2023 m. gegužės 15 d., t. y. praėjus vieneriems metams po tos dienos, kai naujienų portale www.delfi.lt buvo publikuotas straipsnis „Skandalinga pasipelnymo iš migrantų schema: šimtai tūkstančių eurų iš valstybės – į apsukraus teisininko kišenę“, o Advokatų tarybos pirmininko rezoliucija dėl tyrimo dėl ieškovo profesinės veiklos pradėjimo priimta 2022 m. gegužės 26 d. Atsakovė 2025 m. vasario 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad pareiškėjas V. B. 2022 m. liepos 4 d. o Advokatų tarybos pirmininko 2022 m. liepos 7 d. teikimu tyrimo medžiaga buvo perduota Drausmės komitetui tyrimui dėl ieškovo profesinės veiklos atlikti. Kitas tyrimas pradėtas Advokatų tarybos pirmininko 2022 m. birželio 8 d. teikimu internetiniame portale www.delfi.lt pasirodžius publikacijai „Skandalinga pasipelnymo iš migrantų schema: šimtai tūkstančių eurų iš valstybės – į apsukraus teisininko kišenę“” (publikacijos nuoroda https://m.delfi.lt/lietuvoje/article.php?id=90176489), kuri Lietuvos advokatūroje užregistruota 2022 m. gegužės 26 d. Tyrimas pradėtas Advokatų tarybos pirminko teikimu, o ne rezoliucija, tyrimą pavedus atlikti Drausmės komitetui.

33. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad senatis – vienų metų terminas, kuriam suėjus advokatui už advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą negali būti skirta drausminė nuobauda. Pagal Aprašo 6 punktą senaties terminas nutrūksta nuo tos dienos, (i) kurią priimamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas iškelti advokatui drausmės bylą, arba (ii) kurią Lietuvos advokatūroje gaunamas skundas dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo, arba (iii) kurią priimama Advokatų tarybos pirmininko rezoliucija pradėti galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių nagrinėjimą savo iniciatyva arba kreiptis į Advokatų tarybą dėl drausmės bylos iškėlimo be išankstinio nagrinėjimo. Taigi, apibendrinus išdėstytas Aprašo nuostatas, senaties terminas nutrūksta esant vienam iš trijų dokumentų: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymui, pareiškėjo skundui arba Advokatų tarybos pirmininko rezoliucijai.

34. Nagrinėjamu atveju šalių nėra ginčijama, kad senaties terminas pradėtas skaičiuoti nuo 2022 m. gegužės 15 d., kai internetiniame portale www.delfi.lt publikuotas straipsnis „Skandalinga pasipelnymo iš migrantų schema: šimtai tūkstančių eurų iš valstybės – į apsukraus teisininko kišenę“.

35. Teismas nustatė, kad tyrimas Nr. 82/2022 buvo pradėtas Lietuvos advokatūros iniciatyva, tačiau drausmės bylos medžiagoje Advokatų tarybos pirminko rezoliucijos nėra, o pati atsakovė nurodė, kad rezoliucija dėl šio tyrimo aplinkybių nustatymo nebuvo priimta, kadangi tyrimas pradėtas Advokatų tarybos pirminko teikimu tyrimą pavedus atlikti Drausmės komitetui. Advokatų garbės teismo Sprendimas priimtas 2024 m. rugpjūčio 29 d., t. y. jau suėjus vienerių metų senaties terminui, todėl nesant nei vieno iš senaties termino nutraukimą sukeliančių dokumentų, konstatuotina, jog senaties terminas priimant Sprendimą dalyje pagal tyrimą Nr. 82/2022 jau buvo suėjęs, tad teismas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo šioje dalyje plačiau nepasisako.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimas Nr. 107/2022 pradėtas 2022 m. liepos 4 d. gavus pareiškėjo V. B. skundą dėl ieškovo profesinės veiklos teikiant teisines paslaugas migrantams. Atsižvelgiant į tai, kad šioje drausmės bylos dalyje senaties termino skaičiavimas nutrūko gavus skundą, laikytina, kad Sprendimas dalyje pagal pareiškėjo V. B. skundą priimtas nesuėjus senaties terminui, todėl teismas toliau nagrinės Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą šioje dalyje.

Dėl pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą Advokatų garbės teisme

37. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Advokatūroje nagrinėjant ieškovo drausmės bylą buvo padaryta įvairių procesinių pažeidimų. Visų pirma, bylą sprendęs Advokatų garbės teismas nepagrįstai į jos nagrinėjimą neįtraukė likusių 6 advokatų (subtiekėjų) ir už visų 7 advokatų, teikusių teisines paslaugas, veiksmus atsakingu pripažino ieškovą. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad jis ir subtiekėjai suteikė visas užsakytas paslaugas, tačiau tik vienas ieškovas Advokatų garbės teismo Sprendimu buvo pripažintas kaltu už Advokatų garbės teismo aiškiai neįvardintas klaidas, teisinė atsakomybė nebuvo individualizuota, nors atsakomybė galima tik už savo neteisėtus ar advokato etiką pažeidžiančius konkrečius veiksmus ar neveikimą ir tik kai yra nustatoma konkretaus asmens kaltė. Ieškovo teigimu, Advokatų garbės teismo išvada, kad jis pažeidė lojalumo klientui principą jiems nepranešdamas, jog negalės laiku suteikti paslaugų, yra neteisinga ir nepagrįsta, kadangi migracinės krizės kontekste teko teikti prioritetą būtent klientų interesams, nes jų interesus atitiko paslaugų suteikimas, o ne jų nesuteikimas rašant pranešimą apie tariamą negalėjimą suteikti paslaugas. Ieškovo vertinimu, tokioje situacijoje jam atsisakius teikti paslaugas migrantai – prieglobsčio prašytojai – būtų praradę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl ieškovo veikla kaip tik atitiko lojalumo klientui principą.

38. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo argumentais. Aprašo 41 punkte nurodyta, kad Advokatų garbės teismui nutarus, į posėdį gali būti kviečiami ir kiti asmenys, kurie gali pateikti paaiškinimus ar duomenis, reikalingus nagrinėjant drausmės bylą, taip pat liudytojai. Tačiau ši norma nenumato Advokatų garbės teismo pareigos privalomai įtraukti asmenis į bylos nagrinėjimą vien advokato prašymu, kadangi turi būti nustatoma, jog šie asmenys galėtų patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė, kokias aplinkybes advokatai subtiekėjai būtų patvirtinę ir kokius paaiškinimus ar duomenis, reikalingus nagrinėjant drausmės bylą, jie galėtų pateikti. Pažymėtina, kad drausmės byla buvo iškelta asmeniškai ieškovui, todėl nepagrįsti ir jo argumentai, jog Sprendimas subtiekėjams sukelia teisines pasekmes, kadangi Advokatų garbės teismas jokia apimtimi nepasisakė dėl subtiekėjų teisių ar pareigų, t. y. subtiekėjams Sprendimu nebuvo sukurtos, pakeistos ar panaikintos teisės ar pareigos, ką Advokatų garbės teismas pažymėjo Sprendimo 43 punkte.

39. Teismo vertinimu, Advokatų garbės teismas tinkamai individualizavo teisinę atsakomybę ir nustatė konkrečius veiksmus, kuriais ieškovas pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 1 ir 4 dalis. Advokatų garbės teismas nustatė, kad ieškovas nesupažindindavo migrantų su valstybės institucijų sprendimais arba to nepadarydavo laiku, būdavo praleisti procesiniai terminai, ką pripažino ir pats ieškovas Advokatų garbės teisme, ieškinyje bei ką pagrindžia byloje esantys įrodymai: elektroninių laiškų kopijos, Migracijos departamento ir migrantų pretenzijos. Be kita ko, ieškovas yra nurodęs, kad su procesiniais teismu sprendimais migrantus supažindindavo ir VSAT pareigūnai, nors tokią pareigą turėjo pats ieškovas. Nors ieškovas nurodo, kad Advokatų garbės teismas neidentifikavo konkrečių pažeidimų atvejų bei klientų, kuriems paslaugos buvo suteiktos netinkamai, tačiau, kaip teisingai Sprendime nurodė Advokatų garbės teismas, byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, jog ieškovas nesielgė sąžiningai ir nebuvo lojalus bent dalies savo klientų atžvilgiu, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti drausminę atsakomybę.

40. Pažymėtina, kad vien tai, jog ieškovas pasitelkė ir kitus subtiekėjus teisinėms paslaugoms teikti, nešalina ieškovo atsakomybės už netinkamai teiktas paslaugas bei iš to kylančius Advokatūros įstatymo ir Advokatų etikos kodekso pažeidimus. CK 6.717 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis, tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas. Taigi, ieškovas, pasitelkdamas subtiekėjus, privalėjo užtikrinti, jog jų kiekio ir turimų kompetencijų pakaks sutartims įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįsitikino, jog sugebės tinkamai vykdyti Pagrindines sutartis bei tinkamai suteikti teisines paslaugas migrantams. Sutiktina su ieškovu, kad atsisakydamas teikti paslaugas migrantams dėl laiko stokos jis būtų itin pažeidęs jų interesus, tačiau tai nepanaikina ieškovo atsakomybės už tinkamą teisinių paslaugų atlikimą nepažeidžiant klientų teisių. Ieškovas, prieš teikdamas teisines paslaugas migrantams, privalėjo įvertinti, ar gebės, atsižvelgiant į teiktinų teisinių paslaugų apimtis, tinkamai užtikrinti teisinę pagalbą, atliepsiančią realius klientų lūkesčius – tinkamą atstovo bendradarbiavimą, informavimą apie teikiamos pagalbos eigą, pozicijos derinimą, teisę skųsti institucijų ar teismų priimtus sprendimus ir panašiai, tačiau, kaip pavirtina bylos medžiaga, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, ir realių savo galimybių tinkamai (į)vykdyti Pagrindines sutartis ne(į)vertino.

42. Šie ieškovo argumentai taip pat nėra pagrįsti. Ieškovo pateiktos jo ir Migracijos departamento pasirašytos sutartys, kasmėnesiniai paslaugų priėmimo–perdavimo aktai nepaneigia jokių aplinkybių, kurios nustatytos kitais byloje esančiais įrodymais. Vien tai, kad ieškovas pasirašė minėtas sutartis bei didesnę dalį paslaugų suteikė tinkamai, nepaneigia fakto, jog likusi dalis paslaugų buvo suteiktos netinkamai, todėl teismo vertinimu, šių dokumentų neįvertinimas neturi jokios reikšmės priimto Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

43. Ieškovas nurodė, kad Advokatų garbės teismo išvada, jog ieškovas nesielgė sąžiningai ir nebuvo lojalus bent dalies savo klientų atžvilgiu, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti ieškovui drausminę atsakomybę, yra nepagrįsta. Advokatų garbės teismas neatskleidė nesąžiningumo turinio, nenurodė, kokiais veiksmais buvo pažeistas lojalumo principas, kokiais skundais, įrodymais pažeidimai yra grindžiami. Vien tai, kad buvo migrantų skundų, Migracijos departamento pretenzijų (kurios buvo išspręstos), kurių pagrįstumas nevertintas, negali būti pagrindu drausminei atsakomybei pritaikyti. Taip pat, ieškovo vertinimu, atsakovė sunaikino posėdžio garso įrašą, todėl vertinant įrodymus turi būti taikoma contra spoliatorem prezumpcija, pagal kurią šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Ieškovo vertinimu, sunaikinti Advokatų garbės teismo posėdžių garso įrašai patvirtintų jam sukeltą spaudimą, dėl kurio jis tariamai per prievartą prisipažino padaręs klaidų teikiant teisines paslaugas migrantams.

44. Įvertinęs bylos medžiagos duomenis, teismas priėjo prie išvados, kad Advokatų garbės teismas tinkamai įvertino byloje esančią medžiagą, Sprendime nurodė ir įrodymus, kuriais remiasi (ieškovo parodymai, migrantų skundai, Migracijos departamentų pretenzijos, priimti teismų sprendimai), ir pateikė šių įrodymų vertinimą. Pažymėtina, kad ieškovui drausminei atsakomybė pritaikyta ne remiantis vienu ar keliais nepatikimais įrodymais, o įvertinus jų visumą. Teismo vidiniu įsitikinimu, Advokatų garbės teismas surinko ir įvertino pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia ieškovo kaltę bei padarytus pažeidimus, o ieškovo teiginiai dėl įrodymų trūkumo ir netinkamo jų vertinimo yra vertintini kaip deklaratyvūs. Pasisakant dėl ieškovo teiginių dėl teismo posėdžio, pažymėtina, kad Aprašo 27 punkte įtvirtina, jog kiekviename Advokatų garbės teismo posėdyje yra rašomas protokolas arba daromas posėdžio garso įrašas. Nagrinėjamu atveju byloje yra rašyti protokolai, todėl sutiktina su atsakove, kad ji neprivalėjo saugoti ir posėdžių garso įrašų, kurie buvo daromi protokolo surašymo palengvinimo tikslais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių Advokatų garbės teismo jam daromą spaudimą, kad ieškovas pripažintų daręs klaidas, šie ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

45. Galiausiai, ieškovo vertinimu, drausmės bylą nagrinėjęs Advokatų garbės teismas visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovas teisines paslaugas teikė labai sudėtingu laikotarpiu – „migracinės krizės“, masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu, dar ir galiojant karantinui, paskelbtam dėl COVID-19 ligos pandemijos, kas itin komplikavo teisinių paslaugų teikimą, tačiau tai nepaneigia ieškovo, kaip advokato ir profesionalaus teisininko, pareigos veikti kliento interesais bei nepažeisti kitų Advokatūros įstatymo ar Advokatų etikos kodekso normų. Sutiktina su ieškovu, kad karantinas ir migrantų krizė galėjo apsunkinti jo atliekamą darbą, tačiau Preliminariojoje ir Pagrindinėse sutartyse buvo numatyta ieškovo teisė teikiamoms paslaugoms pasitelkti subtiekėjus, todėl sudėtinga situacija dėl migrantų krizės ir COVID-19 ligos pandemijos ieškovo atsakomybės nešalina.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

46. Darytina išvada, kad Advokatų garbės teismas išnagrinėjęs ieškovo drausmės bylą įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir Sprendimu ieškovui paskyrė pagrįstą nuobaudą – papeikimą, todėl atmetus pagrindinius ieškinio argumentus, Sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškinys – atmetamas.

47. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; kt.). Pasisakius dėl esminių ieškinio ir atsiliepimo į jį argumentų, dėl kitų ieškinyje ir atsiliepime į jį nurodytų argumentų teismas nepasisako.

48. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

49. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmetamas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Atsakovė nurodė, kad patyrė 2 710,40 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro: 1 355,20 EUR išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 484,00 EUR išlaidos susipažinimui su civilinės bylos medžiaga, 290,40 EUR – už rašytinių paaiškinimų parengimą, 96,80 EUR – už papildomų dokumentų pateikimą ir 484 EUR – už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismas vertina, kad atsakovės patirtos išlaidos atitinka šios bylos sudėtingumą ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamus dydžius, todėl atsakovės prašymas tenkinamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnio 1 dalimi, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo P. V. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Lietuvos advokatūrai, juridinio asmens kodas 300099149, iš ieškovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 710,40 EUR (dviejų tūkstančių septynių šimtų dešimties eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.