Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.25.4.2.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2.

2026 m. vasario 11 d.

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. A. H. N. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Modestui Švažui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis D. S., 2025 m. liepos 1 d., apie 20.18 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9, 126, 127 ir 128 punktuose numatytus reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, tai yra važiuodamas 70-80 km/h greičiu ir iš pirmos juostos persirikiuodamas į antrą juostą, nesulėtino greičio ir nesilaikydamas atstumo atsitrenkė į antroje eismo juostoje stovėjusį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam A. A. H. N. padaryti sužalojimai: stuburo kaklinės dalies VII slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis, dešinės krūtinės ląstos pusės I šonkaulio lūžis, kairės krūtinės ląstos pusės I-VII šonkaulių lūžiai, kairio raktikaulio lūžis, kairės mentės lūžis, kryžkaulio lūžiai, abiejų klubakaulių lūžiai, abiejų gūžduobių lūžiai, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, kairio plaučio sumušimas, kairio inksto įplyšimas, plėštinė žaizda juosmenyje, o dėl daugybinių dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

2. Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo dėl įvykusio įvykio.

2.1. Kaltinamasis D. S. paaiškino, kad praeitais metais liepos 1 d. ties (duomenys neskelbtini) kaimu įvyko eismo įvykis, kurio metu vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pirmąja eismo juosta ir pamatė, jog toje juostoje susidarė daug mašinų, bei pasirodė, kad antroje eismo juostoje nieko nėra, todėl privažiavęs prie kitų automobilių, jis rikiavosi į kairę ir nepamatė nukentėjusiojo mašinos „Toyota Yaris“ bei į ją atsitrenkė. Tuo metu degė žalias šviesoforo signalas. Kai važiavo pirma eismo juosta, jis nebuvo sustojęs, tačiau iš tolo pamatė, kad toje eismo juostoje susidaro nemažai mašinų, todėl rikiavosi į antrą eismo juostą ir galbūt užsižiūrėjo į šoninį ar galinį vaizdo veidrodėlį bei nepastebėjo nukentėjusiojo mašinos. Kai persirikiavo į antrą eismo juostą, nukentėjusiojo automobilį pamatė tik likus keliems metrams iki jo, todėl nespėjo sustabdyti. Jis važiavo apie 70 km/h greičiu. Kai privažiavo lėtėjimo juostą, jis išjungė „autopilotą“ ir riedėdamas prisivijo kitus automobilius, o tada jau rikiavosi į antrą juostą. Jis nematė, kiek antroje eismo juostoje buvo automobilių, bet kai privažiavo pirmoje juostoje esančias mašinas, tai atrodė, jog antroje juostoje visiškai nėra automobilių, todėl jis ir rikiavosi į kitą juostą. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, visi automobiliai judėjo, tik stovėjo nukentėjusiojo automobilis, bet nematė, ar jam buvo įjungtas posūkio signalas ar avarinės šviesos. Jis atsitrenkė į nukentėjusiojo mašinos galą. Po įvykio nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas, šis buvo apsvaigęs, nereagavo į aplinką, buvo labai sunku su nukentėjusiuoju susikalbėti. Išlipdamas iš automobilio, jis nerado savo telefono, o kadangi pro šalį važiavo moteris ir ji sustojo, tai tos moters jis paprašė iškviesi greitąją medicinos pagalbą. Po įvykio jam teko kalbėtis su nukentėjusiuoju, kelis kartus buvo nuvykęs pas jį į ligoninę, klausinėjo apie sveikatą, piniginės pagalbos neteikė. Nukentėjusysis suprato, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, šis jam neturėjo pretenzijų. Prieš jam rikiuojantis į antrą eismo juostą, atrodo, jog priešais jį važiavo mikroautobusas. Teisę vairuoti turi jau 19 m., jo automobilis buvo draustas „(duomenys neskelbtini)“ draudimo bendrovėje.

2.2. Jis dirba pagal individualią veiklą su medienos gaminiais: pavėsinėmis, terasomis, t. y. su karkasiniais gaminiais, todėl pas klientus keliauja su automobiliu. Su nukentėjusiuoju jie kalbėjosi, kai buvo nuvažiavęs pas šį į ligoninę, jie kalbėjosi apie šio sveikatą, kaip pastarasis laikosi, klausė, ar turi jam pretenzijų, kelis kartus atsiprašė, tai nukentėjusysis jį suprato ir šiam atleido. Susitaikymo dar nėra įforminę, tyrėja sakė, kad tai būtų galima padaryti šiandien, jie kalbėjo apie tokią galimybę ir su advokatu. Po įvykio nėra baustas administracine tvarka..

3. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes D. S. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

4. Be paties kaltinam D. S. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

4.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. A. H. N. parodė, kad nuo 2023 metų rugsėjo mėnesio gyvena, mokosi ir dirba Lietuvoje. Dirba „(duomenys neskelbtini)“ maisto kurjeriu. Paaiškino, kad 2025-07-01 vakare, kiek buvo valandų nepasakys, įvyko eismo įvykis, galėjo būti apie 20 val. Jis įvykio dieną vairavo automobilį „Toyota Yaris“, kurį nupirko jo draugui, automobilio valstybinių numerių neprisimena. Draugas atsiuntė žinutę, kad valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko už (duomenys neskelbtini), vietovės nežino, tačiau iš tos vietos nupirktuoju automobiliu grįžinėjo atgal į (duomenys neskelbtini) miestą. Vieta ta netoli (duomenys neskelbtini). Minėtą, naujai nupirktą automobilį vairavo jis. Buvo pasirašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, sutartis sudaryta draugo R. H. R. vardu. Automobilio pavarų dėžė buvo mechaninė, o jo draugas vairuoja tik automobilį su automatine pavarų dėže, todėl automobilį vairavo jis, nes moka vairuoti „mechaną“. Jis turi vairuotojo pažymėjimą, leidžiantį vairuoti automobilį (duomenys neskelbtini). Jis automobiliu grįžinėjo link (duomenys neskelbtini). Kelyje, ties sankryža, tikslaus adreso pasakyti negali, kuri yra reguliuojama šviesoforu, jam užsidegė raudonas šviesoforo signalas ir jis sustojo. Jam užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis bandė užvesti savo vairuojamą automobilį, t. y. „Toyota Yaris“ ir pradėti važiuoti. Važiavo kaire eismo juosta, link (duomenys neskelbtini). Kadangi jis su draugais važiavo atskirais automobiliais, jo draugai važiavo kitu automobiliu, todėl jie važiavo dešine kelio puse. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui, jo automobilis užgeso, jis jį bandė tris kartus užvesti, bet nepavykus tai padaryti, jis įjungė avarines šviesas. Jis prie šviesoforo stovėjo pirmas, priekyje jo kitų automobilių nebuvo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui jo draugai nuvažiavo. Ir daugiau jis nieko neprisimena, atsibudo ligoninėje. Neprisimena, kas iškvietė pagalbą, smūgio į automobilį neprisimena. Papasakojo viską ką prisimena, daugiau eismo įvykio aplinkybių paaiškinti negali. Šiuo metu yra gydomas VŠĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ortopedijos-traumatologijos skyriuje nuo 2025-07-01, kiek laiko dar bus tęsiamas gydymas nežino (1 t., b. l. 160-163).

4.2. Liudytoja Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-07-01 apie 20.00 val., tikslaus laiko pasakyti negali, ne tarnybos metu važiavo link (duomenys neskelbtini) keliu nuo (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) kaimu, prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos iš tolo pamatė dulkių debesį, suprato, kad įvyko eismo įvykis. Eismo įvykis įvyko antroje eismo juostoje, koks šviesoforo signalas degė eismo įvykio metu nematė. Greitis toje atkarpoje 70 km/h. Privažiavusi arčiau, pamatė, kad susidūrė du automobiliai, kokie nepasakys. Ji sustojo prie eismo įvykio vietos ir iškart paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Vienas iš automobilio vairuotojų buvo išlipęs iš automobilio, su juo praktiškai nekalbėjo, jis tik šaukė kviesti pagalbą. Kitas asmuo pagal išvaizdą buvo ne lietuvis, jis visiškai nekalbėjo, atrodo buvo praradęs sąmonę. Iškvietusi pagalbą, sulaukė policijos pareigūnų ir išvyko. Dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis negali pasakyti, paties eismo įvykio kilimo nematė. Ji automobilyje turi vaizdo registratorių, vaizdo įrašus pateiks elektroniniu paštu (2 t., b. l. 113-116).

4.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1. A. A. H. N. nustatyti sužalojimai: stuburo kaklinės dalies VII slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis, dešinės krūtinės ląstos pusės I šonkaulio lūžis, kairės krūtinės ląstos pusės I-VII šonkaulių lūžiai, kairio raktikaulio lūžis, kairės menties lūžis, kryžkaulio lūžiai, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, kairio plaučio sumušimas, kairio inksto įplyšimas, plėštinė žaizda juosmenyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, galimai užduotyje nurodytu laiku. 2. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. 3. Sužalojimai padaryti tiesiogiai kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, galimai užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. 4. Sužalojimai padaryti vienmomentiškai. 5. A. A. H. N. dėl daugybinių dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti nustatyti sužalojimai tiek imant kiekvieną atskirai, tiek visumoje, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 139-140).

4.4. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti liudytojos Ž. A. pateiktieji du vaizdo įrašai iš vaizdo registratoriaus, kurių data - 2025-07-01, vieta (duomenys neskelbtini) sankryža, įrašų trukmė po 1 min. Įrašas darytas iš toli. Vaizdo įraše matyti ties šviesoforu reguliuojama sankryža, matyti, kad degant žaliam šviesoforo signalui, iš pirmos eismo juostos, prieš kurį važiuoja baltos spalvos mikroautobusas, automobilis persirikiuoja į antrą eismo juostą ir įvyksta eismo įvykis (2 t., b. l. 117-119).

4.5. Tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2025-07-01, apie 20.19 val. buvo gautas pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu link (duomenys neskelbtini), sankryža reguliuojama šviesoforu, susidūrė du automobiliai, galimai yra prispaustų ir sužeistų. 20.24 val. atvykus nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), kelias (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis „Opel Zafira“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivus D. S.. Jis paaiškino, kad važiavo 70-80 km/h greičiu keliu A12 nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pusę pirma eismo juosta kolonoje ir ties (duomenys neskelbtini) esančiu šviesoforu, kuris degė žalia spalva, persirikiavo į antrą eismo juostą, kai antroje eismo juostoje stovėjo automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to D. S. vairuojamas automobilis įvažiavo į prie šviesoforo stovėjusį automobilį ir įvyko susidūrimas. Automobilio „Toyota Yaris“ vairuotojas - A. A. H. N. (1 t., b. l. 92).

4.6. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). sankryžoje, magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-26).

4.7. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu užfiksuoti automobilio apgadinimai po eismo įvykio, įvykusio 2025-07-01 (duomenys neskelbtini) sankryžoje, magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 27-44).

4.8. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrimas automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu užfiksuoti automobilio apgadinimai po eismo įvykio, įvykusio 2025-07-01 (duomenys neskelbtini) sankryžoje, magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 45-63).

4.9. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) Klaipėdos skyriaus gautasis garso įrašas, kuris 2025-07-01 20 val. 15 min. BPC informacinėje sistemoje užfiksuotas kaip pranešimas iš telefono (...), BPCID 95510113787. Naudojantis tarnybiniame kompiuteryje „HP“ įdiegta vaizdo ir garso įrašų peržiūros programa, apžiūrimas garso įrašo failas, pavadinimu „2025_07_01_20-15-38_37060982525“. Atidarius failą, kurio trukmė 2 min. 8 sek., girdimas dviejų moterų pokalbis telefonu - pranešta apie eismo įvykį ties (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 71-73).

4.10. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta DVD-R laikmena, ant kurios ranka darytas užrašas „Kūno kamerų įrašai IT 01-1-23109-25“. Naudojantis tarnybiniame kompiuteryje „HP“ įdiegta vaizdo ir garso įrašų peržiūros programa, peržiūrima laikmenoje esanti informacija, tai yra septyni vaizdo įrašų failai. Apžiūros protokole užfiksuotas pareigūnų pokalbis su „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju D. S. (1 t., b. l. 76-79).

4.11. Informacijoje iš „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad apskaičiuotas nuostolis automobiliui „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra 1284,00 eurų. Šis mokėjimas atliktas automobilio savininkui. Automobilio remontas ekonomiškai netikslinga (1 t., b. l. 112-113).

5. Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. A. H. N. dėl civilinio ieškinio parodė, kad byloje yra pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos palaiko.

5.1. Nukentėjusysis nurodė, kad su draudimo bendrovės turtinės žalos skaičiavimo metodu sutinka. Su ieškiniu pateiktos gautos pajamos yra nurodytos neatskaičius mokesčių. Iki šiol nėra gavęs jokių pinigų iš draudimo bendrovės. Civiliniu ieškiniu prašo priteisti 80 tūkst. eurų neturtinės žalos, bet draudimo bendrovė siūlo atlyginti 20 tūkst. eurų, tai jis sutiktų su 30 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimu, ši suma atlygintų jo patirtą neturtinę žalą.

5.2. Po įvykio buvo gydomas ligoninėje 2 mėn., po to jam buvo skirta reabilitacija, vartojo medikamentus, bet kai baigsis ši byla, jis vyks į savo šalį gydytis. Eismo įvykio metu jam buvo sužalotas sprandas, pečiai, plaučiai, inkstai, krūtinės ląsta, buvo lūžę šonkauliai, stuburas, dubens kaulai, ligoninėje visą mėnesį gulėjo vienoje pozicijoje ir negalėjo verstis ant šono, negalėjo sėdėti, yra likę randai. Iki šiol jis neramiai miega naktimis, vis prabunda, taip pat negali važiuoti automobiliu, nes važiuodamas jaučia labai didelį diskomfortą. Jis negali atsakyti, kiek operacijų jam buvo atlikta, nes kelias paras buvo be sąmonės, o kai prabudo, jam jau kažkas buvo atlikta. Po jo prabudimo ligoninėje daugiau operacijų nebebuvo atliekama, dabar vaistų nebevartoja. Reabilitacija jam vyko 7-10 dienų, po ko buvo padaryta pertrauka, o paskui vėl turėtų kreiptis dėl tęstinės reabilitacijos, bet jis jos nepradėjo, nes ketina vykti į namus ir ten tęsti gydymą. Iki šiol dar negali normaliai vaikščioti, jaučia klubo sąnario skausmus, atrodo lyg ten kažkas būtų užstrigę ir trintųsi. Iki įvykio jokių sveikatos problemų neturėjo. Teisę vairuoti turi, įvykio metu saugos diržą buvo prisisegęs. Seniau jis mėgo čiuožinėti, o dabar dėl įvykio to nebegali daryti, taip pat yra panašių veiklų, kurių dėl negalėjimo judėti nebegali atlikti. Jis nėra vedęs, bet turi tėvų šeimą: tėtį, mamą, brolį. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos mažina iki 30 tūkst. eurų.

6. BK 281straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šią nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą.

7. BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 7 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Dėl nusikalstamo pasitikėjimo jis padaromas tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas (pvz., greičio viršijimas, netinkamas manevravimas, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimas) gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje nustatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, jog šiomis konkrečiomis aplinkybėmis jų nekils. BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje nustatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-689/2018).

8. Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

9. KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

10. KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

11. KET 128 punkte numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

12. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, esamą teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo D. S. parodymai duoti teisme, kur pastarasis pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, nukentėjusiojo A. A. H. N., liudytojos Ž. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, kelių eismo įvykio vietos, daiktų, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, kad nukentėjusiajam buvo nustatyti sužalojimai: stuburo kaklinės dalies VII slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis, dešinės krūtinės ląstos pusės I šonkaulio lūžis, kairės krūtinės ląstos pusės I-VII šonkaulių lūžiai, kairio raktikaulio lūžis, kairės menties lūžis, kryžkaulio lūžiai, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, kairio plaučio sumušimas, kairio inksto įplyšimas, plėštinė žaizda juosmenyje ir dėl daugybinių dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis D. S. kaltinimuose nurodytu laiku ir vietoje vairavo kaltinime nurodytą automobilį, kaltinamasis važiuodamas 70-80 km/h greičiu ir iš pirmos juostos persirikiuodamas į antrą juostą, nesulėtino greičio ir nesilaikydamas atstumo atsitrenkė į antroje eismo juostoje stovėjusį nukentėjusiojo vairuotą automobilį, taip pažeisdama KET 9, 126, 127, 128 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai, sukėlę jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

13. Byloje esantys ir nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. S. inkriminuojamą veiką įvykdė veikdama neatsargiai, o konkrečiai dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi D. S. nenumatė, kad dėl jo veiksmų (persirikiavimas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą nelėtinant greičio, nesilaikant atstumo nuo kitos transporto priemonės, neįsitikinant apie tai, ar antra eismo juosta laisva ir joje nėra kliūčių) gali kilti pavojingi padariniai, nors pagal veikos padarymo aplinkybes (geras matomumas) ir savo asmenines savybes (vairuojantis ilgą laiko tarpą) turėjo (kaip kelių transporto priemonės vairuotojas privalo laikytis KET 9, 126, 127, 128 punktų reikalavimų) ir galėjo (byloje nėra duomenų, kad kas nors kaltinamajam būtų sutrikdę nepamatyti nukentėjusiojo automobilio, ar dėl kokių nors kitų aplinkybių pastarasis nebūtų objektyviai galėjęs išvengti eismo įvykio) numatyti kilsiančius pavojingus padarinius. Taigi, tokiu būdu D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

14.1. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14.2. Nagrinėjamu atveju D. S. padarė neatsargų nusikaltimą, todėl formali BK 38 straipsnio 1 dalies sąlyga spręsti dėl susitaikymo instituto taikymo D. S. atžvilgiu egzistuoja. Iš bylos duomenų matyti, kad D. S. savo kaltę visiškai pripažino, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, savo veiką įvertino kritiškai, kas šiuo atveju rodo, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą, nukentėjusysis jam atleido, byloje pateikė susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam nebeturi, todėl teismo vertinimu egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų susitaikymo taikymo sąlyga. Kadangi buvo įvykdytas neatsargus nusikaltimas, transporto priemonė, kuria buvo sukeltas eismo įvykis buvo apdrausta, šioje byloje civiliniu atsakovu yra pripažinta draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) filialas (2 t., b. l. 98-100), kuri savo atsiliepimu į nukentėjusiojo civilinį ieškinį sutinka, kad nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žalą, kurią turi atlyginti būtent draudimo bendrovė (3 t., b. l. 25-28), kaltinamasis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 127-128), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 124-126), yra dirbantis, vedęs, turi nepilnamečių vaikų ir nuolatinę gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 120-123), todėl teismo vertinimu egzistuoja ir likusios susitaikymo sąlygos numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktuose. Teismo įsitikinimu minėti duomenys rodo, kad padaryta žala nukentėjusiajam bus atlyginta visa, o pats kaltinamasis D. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visos sąlygos susitaikymo sąlygos pagal BK 38 straipsnio nuostatas, todėl D. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla nutrauktina.

15.1. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 2 dalyje.

15.2. Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET (kasacinė nutartis 2K-143-696/2017).

15.3. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad D. S. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įvykdė pažeidęs KET 9, 126, 127, 128 punktuose numatytus reikalavimus, jo padaryti KET pažeidimai sukėlė sunkias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Vis dėlto teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis veikė neatsargiai, tai yra veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl nepakankamo atidumo buvusioje situacijoje, nors D. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri sukėlė sunkias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, tačiau byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų sąmoningai šiurkščiai pažeidęs minėtus KET reikalavimus. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, yra dirbantis, darbas susijęs su būtinumu turėti teisę vairuoti transporto priemones, yra vedęs, augina nepilnamečius vaikus, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, taigi, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad D. S. nėra pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi šios priemonės paskyrimas prieštarautų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principams.

15.4. Baigiamųjų kalbų metu prokuroras paprašė kaltinamajam, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.). Įvertinus tai, kad dėl kaltinamojo neatsargaus elgesio kilo eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, teismas sprendžia, kad prokuroro prašymas yra pagrįstas ir atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą, tačiau atsižvelgus į kaltinamąjį gerai charakterizuojančius duomenis, įmokos dydis parinktinas minimalus – 10 MGL, bei nustatant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismo vertinimu ši poveikio priemonė bus pakankama ir proporcinga priemonė, padėsianti pasiekti bausmės tikslus, kurių siekiama net ir asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės.

16.1. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

16.2. Nagrinėjamu atveju byloje pareikštas nukentėjusiojo A. A. H. N. civilinis ieškinys (2 t., b. l. 1-87) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kartu prašant priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. A. H. N. prašo jo naudai priteisti 3253 Eur sumą turtinei žalai, susidariusiai dėl to, kad nukentėjusysis negalėjo dirbti, tai yra kaip jo negautas pajamas 3237 Eur už paskutinius tris mėnesius ir 16 Eur už įsigytą vaikščiojimo lazdą bei 80 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis savo reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio sumažino iki 30 000 Eur, reikalavimą dėl turtinės žalos – negautų pajamų patikslino, tai yra, prašo jam priteisti negautas pajamas už 4 mėnesius, tačiau kartu nurodė sutinkantis su draudimo bendrovės atsiliepime nurodytu negautų pajamų skaičiavimo metodu.

16.3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254 straipsnio nuostatas įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

16.4. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo eismo įvykį sukėlė D. S., įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) filialas (1 t., b. l. 82), minėta bendrovė pateikusi atsiliepimą į civilinį ieškinį iš esmės pripažino, kad turi pareigą atlyginti nukentėjusiajam jo patirtą žalą (3 t., b. l. 25-28). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju už kaltinamojo D. S. padaryta veika nukentėjusiajam padarytą žalą materialiai atsakinga laikytina būtent draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) filialas iki tokios ribos (sumos), kokią numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos (toliau – ir TPVCAPDĮ), galiojusios eismo įvykio metu.

16.5. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui.

16.6. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Pažymėtina, kad atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

16.7. Nagrinėjamu atveju yra neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis D. S. savo neatsargiais veiksmais, vairuodamas automobilį ir pažeisdamas KET 9, 126, 127, 128 punktuose numatytus reikalavimus, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sužalojo nukentėjusįjį A. A. H. N., tai yra dėl įvykusio eismo įvykio metu padarytų kaltinime nurodytų sužalojimų nukentėjusiajam, šiam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis A. A. H. N. iki eismo įvykio dirbo kurjeriu (2 t., b. l.1-87). Byloje esantys duomenys, pateikti kartu su civiliniu ieškiniu patvirtina apie nukentėjusiojo gautas pajamas už paskutinius tris mėnesius iki eismo įvykio (2 t., b. l. 3-62, 72). Akcentuotina, kad nukentėjusysis sutiko su draudimo bendrovės atliktais skaičiavimais dėl negautų pajamų, kadangi nukentėjusysis teismui su civiliniu ieškiniu pateikė gautas pajamas neatskaičius mokesčių, todėl teismas sutinka su civilinio atsakovo atsiliepime nurodytu skaičiavimo būdu, vertinti nukentėjusiojo pajamas atskaičius mokėtinus mokesčius.

16.8. Pažymėtina ir tai, kad atsiliepime teisingai nurodoma, jog pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9 punkto nuostatas asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sutrikdymo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sutrikdymo (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktoje ir jos priimtoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusio trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sutrikdymo negalėjo dirbti, skaičiaus. Jeigu asmuo individualia veikla vertėsi trumpiau negu 12 mėnesių, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą individualios veiklos laikotarpį.

16.9. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis minėta negautų pajamų apskaičiavimo metodika, sutinkant, kad už paskutinius tris mėnesius, atskaičius mokesčius, nukentėjusysis pagal „(duomenys neskelbtini)“ uždarbio ataskaitą gavo 891,32 Eur, o pagal „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitą – 980,12 Eur (2 t., b. l. 3-62, 72; 3 t., b. l. 25-28). Kadangi pagal minėtas ataskaitas nukentėjusysis kaip (duomenys neskelbtini) kurjeris dirbo 92 kalendorines dienas (nuo 2025-04-01 iki 2025-07-01) , o kaip (duomenys neskelbtini) kurjeris dirbo 93 dienas (nuo 2025-03-31 iki 2025-07-01), todėl atitinkamai minėtos sumos dalijamos iš kalendorinių dienų, tai yra 891,32 Eur dalijama iš 92 dienų ir gaunama 9,69 Eur už dieną, o 980,12 Eur padalijus iš 93 dienų, gaunama 10,54 Eur už dieną. Minėtos sumos gautos už dieną turi būti dauginamos iš kalendorinių dienų skaičiaus, kurias nukentėjusysis negalėjo dirbti. Šiuo atveju tos dienos bus skaičiuojamos nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. spalio 29 d., kadangi nukentėjusysis teismui pateikė nedarbingumo pažymėjimą, jog jam nedarbingumas buvo tęstas iki 2025 m. spalio 29 d., todėl viso nukentėjusysis nedirbo 121 kalendorinę dieną. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 9,69 Eur už dieną dauginama iš nedirbtų dienų – 121 kalendorinės dienos ir gaunama 1172,49 Eur suma, o 10,54 Eur už dieną sudauginus iš 121 kalendorinės dienos, gaunama 1275,34 Eur suma. Minėtas sudaugintas sumas sudėjus (1172,49+1275,34) gaunama 2447,83 Eur dydžio suma, kaip nukentėjusiojo negautos pajamos už 121 kalendorines dienas. Teismo vertinimu nukentėjusysis būtų gavęs 2447,83 Eur atlyginimą už 121 kalendorines dienas, jei nebūtų buvę neteisėtų kaltinamojo D. S. veiksmų, tai yra, jei dėl D. S. neatsargiai sukelto eismo įvykio nebūtų sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, pastarasis turėjo pagrįstą lūkestį gauti minėtas pajamas dirbdamas, todėl 2447,83 Eur suma pripažintina negautomis nukentėjusiojo pajamomis. Kadangi kaltinamasis neatsargiai sužalojo A. A. H. N., dėl ko nukentėjusysis negavo 2447,83 Eur pajamų, todėl dėl neteisėtų kaltinamojo D. S. veiksmų civilinis ieškovas ir nukentėjusysis patyrė 2447,83 Eur dydžio turtinę žalą, kurią už kaltinamojo veiksmus atsakinga draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) filialas turi atlyginti.

16.10. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis nurodė, jog dėl eismo įvykio negalėjo vaikščioti, todėl nusipirko lazdą vaikščiojimui už 16 Eur, tai patvirtina prie civilinio ieškinio pateikti mokėjimo duomenys (2 t., b. l. 73-74). Su šia ieškinio dalimi visiškai sutinka civilinis atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis minėtą lazdą turėjo įsigyti dėl to, kad jo atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika, dėl to nukentėjusysis patyri papildomų išlaidų, todėl teismas šį civilinio ieškovo reikalavimą dėl 16 Eur pripažįsta pagrįstu ir tenkina, šią sumą priteisiant iš civilinio atsakovo. Taigi, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam 2463,83 Eur (2447,83+16), kaip patirtos turtinės žalos atlyginimą. Kartu atsižvelgiant į CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas bei suformuotą teismų praktiką dėl procesinių palūkanų priteisimo ir skaičiavimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019) iš civilinio atsakovo priteistina ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2463,83 Eur, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki žalos atlyginimo.

17. Minėta, kad nukentėjusysis prašo jam atlyginti dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą, kurią įvertino 30 000 Eur.

17.1. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

17.2. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi būti motyvuotos. Tai reiškia, kad nepakanka formaliai konstatuoti žalą apibūdinančias aplinkybes, išvardyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi. Iš teismo išvadų turi būti aiški tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikšmės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra mažinamas ar didinamas. Pažymėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020).

17.3. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

17.4. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).

17.5. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. H. N. civiliniame ieškinyje, grindžiant nurodomas aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nurodoma, jog dėl D. S. sukelto eismo įvykio yra sukrėstas, buvo labai paveikta jo dvasinė pusiausvyra, patirti išgyvenimai, dvasinis ir fizinis skausmas, neigiamai paveikė jo sveikatą, visos pasekmės jaučiamos iki šiol, iki šiol nėra atsigavęs nuo patirto sukrėtimo, dvasinio skausmo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis papildomai nurodė, jog buvo gydomas ligoninėje 2 mėn., jam buvo skirta reabilitacija, vartojo medikamentus, toliau gydytis vyks į savo šalį, eismo įvykio metu jam buvo sužalotas sprandas, pečiai, plaučiai, inkstai, krūtinės ląsta, buvo lūžę šonkauliai, stuburas, dubens kaulai, ligoninėje visą mėnesį gulėjo vienoje pozicijoje ir negalėjo verstis ant šono, negalėjo sėdėti, yra likę randai. Nukentėjusysis nurodė, kad iki šiol jis neramiai miega naktimis, negali važiuoti automobiliu, nes važiuodamas jaučia labai didelį diskomfortą, negali atsakyti, kiek operacijų jam buvo atlikta, nes kelias paras buvo be sąmonės, iki šiol dar negali normaliai vaikščioti, jaučia klubo sąnario skausmus, iki įvykio jokių sveikatos problemų neturėjo, seniau mėgo čiuožinėti, o dabar dėl įvykio to nebegali daryti, taip pat yra panašių veiklų, kurių dėl negalėjimo judėti nebegali atlikti.

17.6. Teismas įvertinęs bylos duomenis, civiliniame ieškinyje bei teisiamajame posėdyje papildomai nurodomas aplinkybes ir jų pagrįstumą, sutinka su nukentėjusiojo teiginiais, kad dėl kaltinamojo D. S. nusikalstamų veiksmų – neatsargiai sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta A. A. H. N. sveikata, pastarasis patyrė fizinius kūno sužalojimus, patyrė ir patiria fizinį skausmą, buvo priverstas ilgai gydytis, sukelti kiti neigiami psichologiniai padariniai, nurodomi civiliniame ieškinyje bei teisiamajame posėdyje, todėl nukentėjusysis A. A. H. N. patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą.

17.7. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiojo A. A. H. N. naudai, teismas įvertina tai, jog A. A. H. N. dėl kaltinamojo neatsargiai sukelto eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, padarant kaltinime ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 139-140) nurodytus kūno sužalojimus, neabejotina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė ir iki šiol patiria fizinius skausmus, nukentėjusysis dėl patirtų traumų eismo įvykio metu gydėsi ilgą laiką, jam buvo atliktos įvairios medicininės procedūros (2 t., b. l. 66-71), šiuo metu sunkiai vaikšto, tęsia vizitus pas gydytojus (reabilitacija), nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio jam yra likę randų, kas rodo galimus užsitęsusius liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai. Taigi, paminėtos aplinkybės didina priteistinos žalos dydį. Kartu teismas įvertina tai, jog dėl įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, nukentėjusiojo sveikatai liko ir kitų liekamųjų reiškinių, t. y. nukentėjusysis nebegali užsiimti sau įprasta veikla dėl patiriamų skausmų (negali dirbti, važiavimas automobiliu tapo problematiškas, negali čiuožti ant ledo). Be kita ko, neabejotinai nukentėjusysis patyrė ir psichologinę žalą – neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl eismo įvykio padarinių, nukentėjusysis turėjo lankytis ne tik įvairiose gydymo įstaigose, tačiau ir teisėsaugos įstaigose, teisme ir duoti ten parodymus apie įvykio aplinkybes, taip neabejotinai patiriant papildomą traumuojamąjį poveikį. Kartu byloje nėra duomenų, kad civilinės atsakovės draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) filialas turtinė padėtis būtų sunki, kas sudarytų sąlygą mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Be to, byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios mažintų priteistinos neturtinės žalos dydį, tai yra, nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų pažeidęs KET reikalavimus ir kokiu nors kitu būdu prisidėjęs prie žalos jam kilimo ar sunkesnių padarinių susidarymo.

17.8. Teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam A. A. H. N., įvertina ir formuojamą teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pastebėtina, kad pagal formuoją teismų praktiką, minėtos kategorijos bylose, nukentėjusiajam priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-276-458/2019).

17.9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl priteistinos žalos dydžio, vertinant priteistinos žalos dydį, šalies ekonominės padėties kontekste, bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, spręstina, kad nukentėjusiojo patirta neturinė žala sudaro 30 000 Eur, todėl nukentėjusiojo sumažintas ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas visiškai ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) filialas nukentėjusiojo A. A. H. N. naudai priteistina 30 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, kadangi teismo vertinimu būtent tokio dydžio suma yra pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų. Kartu atsižvelgiant į CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas bei suformuotą teismų praktiką dėl procesinių palūkanų priteisimo ir skaičiavimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019) iš civilinio atsakovo priteistina ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 30 000 Eur, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki žalos atlyginimo.

18.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

18.2. Iš 2026-01-21 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad nukentėjusiajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 367,63 Eur. Pažymėtina, kad šioje byloje nukentėjusiuoju buvo pripažintas A. A. H. N., kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, nemokantis valstybinės kalbos, jam šioje byloje atstovavo įgaliotas atstovas advokatas M. Švažas, kuris teisminio nagrinėjimo metu buvo aktyvus, teikė prašymus, uždavinėjo klausimus, parengė susitaikymo protokolą su kaltinamuoju. Duomenų, apie sunkią kaltinamojo turtinę padėtį teismas neturi. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti patirtų išlaidų dydis šioje byloje nelaikytinas neproporcingai didelis ar nepagrįstas, todėl šios išlaidos išieškotinos valstybės naudai iš kaltinamojo.

20. 2026 m. sausio 28 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas Šiaulių AVPK prašymas dėl išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis baudžiamojoje byloje, prašant automobilio Toyota Yaris valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo nuvežimo ir saugojimo išlaidas ikiteisminio tyrimo metu pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kalto asmens Šiaulių AVPK naudai. Teismas pažymi, kad Šiaulių AVPK prašymą dėl išlaidų atlyginimo pateikė jau teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir išėjus priimti galutinio procesinio sprendimo, minėtas prašymas nebuvo pateiktas bylos nagrinėjimo metu, prašymų stadijose, nepagarsintas proceso dalyviams, nesuteikiant kaltinamajam gintis nuo tokio pareikšto prašymo, tokio prašymo nepateikė ir prokuroras palaikęs valstybinį kaltinimą, todėl teismas neturi pagrindo šio prašymo nagrinėti. Akcentuotina ir tai, kad iš prašymo turinio matyti, jog aplinkybė apie galimai patirtų išlaidų sumą ikiteisminio tyrimo subjektams turėjo būti žinoma jau nuo 2025 m. spalio 21 d., aplinkybių, kas būtų sutrukdę prašymą pateikti laiku teismui ar tokį prašymą pateikti dar ikiteisminio tyrimo metu, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Šiaulių AVPK prašymas dėl proceso išlaidų paliekamas nenagrinėtinu.

21. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilis „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos liudijimas), kurie grąžinti D. S., - paliktini neribotam savininko disponavimui, 2) automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirkimo-pardavimo sutartimis, registracijos liudijimas), kurie gražinti R. H. R., - paliktini neribotam savininko disponavimui, 3) 4 vnt. kompaktinių plokštelių su informacija (vokas prie 2 t. viršelio), - paliktini saugoti prie bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo susitaikius su nukentėjusiuoju A. A. H. N. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu , 71 straipsniu, D. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. S. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. H. N. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės 16.1. BPK 109 straipsnyje filialas A. A. H. N. naudai priteisti:

2463,83 (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 83 centus) Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki žalos atlyginimo,

30 000 (trisdešimt tūkstančių eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki žalos atlyginimo.

Valstybės naudai iš D. S. išieškoti 367,63 (trys šimtai šešiasdešimt septyni eurai ir 63 centai) Eur išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiam suteiktų teisinių įgalioto atstovo paslaugų, apmokėjimo.

Šiaulių AVPK prašymą dėl proceso išlaidų palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) automobilį „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos liudijimas), kurie grąžinti D. S., - palikti neribotam savininko disponavimui,

2) automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirkimo-pardavimo sutartimis, registracijos liudijimas), kurie grąžinti R. H. R., - palikti neribotam savininko disponavimui,

3) 4 vnt. kompaktinių plokštelių su informacija, - palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti D. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teismo įsiteisėjusiu sprendimu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą, kurio Sąskaitos Nr.: LT12 4040 0636 1000 3142, Gavėjas: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Juridinio asmens kodas: 125817744, Mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.