Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 75 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 50 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 para) ir nustatyta galutinė 48 MGL dydžio bauda. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. Nuspręsta konfiskuoti D. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei iš D. K. priteisti 27 Eur proceso išlaidų Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 metų bei nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio. Atitinkamai tik šiais aspektais skundžiamas nuosprendis yra tikrinamas, vertinant jį teisėtumo, teisingumo ir pagrįstumo pagrindais, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad nėra ginčo, jog D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

7. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra numatyta sąlygų visuma, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o būtent: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, D. K. atitinka formalias laidavimo sąlygas, t. y. jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą; jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi; nusikalstama veika žalos nepadarė. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė BK40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos materialios laidavimo sąlygos. Pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, atsižvelgė į tai, kad D. K. daug kartų baustas administracine tvarka, nusižengimai sunkėja, į tai, kad D. K. dirba nelegaliai, nes jam taip patogu. Teismas padarė išvadą, kad tai rodo jo lengvabūdišką požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio normų laikymąsi, negebėjimą prisiimti atsakomybės, gyventi pagal visuomenėje priimtas nuostatas.

9. Nors pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vairavimas neblaiviam sukelia realų pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitų žmonių sveikatai ir gyvybei bei turtui, tačiau šioje konkrečioje situacijoje spręstina, kad yra pagrindo manyti, kad D. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad baudžiamojo proceso paskirtis bus įgyvendinta jo atžvilgiu taikius laidavimą ir jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės.

10. Administracinio baustumo buvimas yra vertintinas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto aspektu, sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad D. K. administracine tvarka ne kartą baustas, o būtent: iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus matyti, kad yra baustas už tai, kad viršijo leistiną greitį (2019 m. gruodžio 13 d., 2019 m. gruodžio 7 d., baudos sumokėtos 2020 m. gruodžio 31 d.), už tai, kad savo namuose garsiai klausėsi muzikos, ne kartą baustas už tai, kad važiavo be bilieto, už tai, kad neatvyko į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, už tai, kad būdamas neblaivus daužė viešojo transporto sustojimą, nevykdė policijos pareigūnų teisėto nurodymo ir bandė pabėgti (2016 m. birželio 25 d.), kelis kartus baustas už tai, kad naktį žaidė krepšinį ir triukšmavo, už tai, kad perėjo važiuojamąją kelio dalį neleistinoje vietoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, daryti išvados, kad administraciniai nusižengimai sunkėja, negalima. Pastebėtina, kad, pirmiausia, administraciniai nusižengimai yra priskiriami skirtingoms kategorijoms, antra, D. K. nėra vairavęs neblaivus, trečia, būdamas neblaivus daužė viešojo transporto sustojimą, nevykdė policijos pareigūnų teisėto nurodymo ir bandė pabėgti 2016 metais. Visgi D. K. teigiamai charakterizuoja tai, kad visos jam paskirtos baudos yra sumokėtos, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Ir nors vienas nusižengimas padarytas būnant apsvaigus nuo alkoholio, tačiau jis nesusijęs su KET, be to, įvertinus laikotarpį, negalima daryti išvados, kad D. K. turi alkoholio vartojimo problemų, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad jis ir toliau nusikals. Be to, buvusių darbdavių, taip pat VšĮ „Vilniaus krepšinio lyga“ ir D. Č. tėvų jis yra charakterizuojamas teigiamai. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti duomenys, jog D. K. ieško darbo. Atitinkamai padarytų administracinių nusižengimų skaičius, įvertinus jų pobūdį šioje konkrečioje situacijoje, neleidžia daryti išvados, kad D. K. nesilaikys įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be kita ko, įvertinus ir tai, kad KET pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, daryti jis neturės galimybės, nes yra atimta jo teisė vairuoti, o daryti prielaidos, jog jis galimai vairuos neturėdamas teisės to daryti, negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas tikėti, kad D. K. daugiau nedarys nusikaltimų, taip pat ir nevairuos neblaivus, kad pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį.

11. D. K. viso proceso metu nuosekliai kaltę pripažino ir nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei įtariamasis, nei kaltinamasis neturi pareigos duoti parodymų, tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje D. K. ne tik davė nuoseklius parodymus dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jis nuoširdžiai papasakojo apie užsiimamą veiklą, nurodydamas, kad dirba neoficialiai, nes jam tai patogu. Pastebėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiama, ar D. K. dirba nelegaliai, atitinkamai tokie jo parodymai negali būti esmine priežastimi, sprendžiant laidavimo taikymo klausimą. 2020 m. rugsėjo 4 d. Sodros duomenimis D. K. nedirba, būtent tokiais objektyviais duomenimis ir turėjo būti grindžiamas priimamas sprendimas.

12. Be kita ko, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

13. Byloje yra pateiktas D. Č. prašymas pripažinti ją laiduotoja ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą D. K. be užstato. Prašyme nurodyta, kad ji neteista, nebausta administracine tvarka, dirba kirpėja, su D. K. yra pažįstami nuo 14 metų, kartu gyvena apie 3 metus, kartu veda bendrą ūkį. Prašyme nurodyta, kad smurto ar rimtų konfliktų nėra buvę, kad D. K. alkoholio beveik nevartoja, kad klauso ir atsižvelgia į jos nuomonę, kad jis gailisi dėl įvykio, kad supranta savo veiksmus. Pasak D. Č., ji daro ir toliau darys teigiamą įtaką, mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2020 m. spalio 7 d. duomenimis D. Č. neteista ir jo atžvilgiu nepradėta ikiteisminių tyrimų. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad D. Č. per paskutinius 5 metus 3 kartus bausta administracinė tvarka už važiavimą be bilieto, baudos sumokėtos. D. Č. yra įgijusi profesinio mokymo diplomą su pagyrimu. Darbe yra charakterizuojama teigiamai. Apklausiama pirmosios instancijos teisme D. Č. parodė, kad D. K. gailisi dėl savo veiksmų, kad ji gali daryti jam teigiamą įtaką, kad jis nedažnai vartoja alkoholio, kad, kai vartoja jį, tada nesuvokia savo veiksmų.

14. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. K. sugyventinės teigiama įtaka jam yra per maža, kad jos kaip galimos laiduotojos kandidatūra nėra tinkama, tačiau teisėjų kolegija nepritaria tokiai išvadai. Pirmiausia, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuojama, kad D. Č. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmeninės savybės nekelia abejonių, kad ji gali būti laiduotoja. Svarstant, ar ji turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, pažymėtina, kad ji kartu su D. K. gyvena apie 3 metus, kad jiems gyvenant kartu tai pirmas toks įvykis, kad D. K., pasak jo paties, sugyventinę laiko autoritetu, kad padaryta nusikalstama veika daugiau yra atsitiktinis neapgalvotas poelgis, kurį nulėmė alkoholis, darytina išvada, kad D. Č. gali daryti teigiamą įtaką D. K.. Tuo pačiu pažymėtina, kad būtent D. Č., kuri dirba, sumokėjo D. K. paskirtas dvi paskutines baudas už greičio viršijimą, kas rodo, kad materialiai ji nėra nuo jo priklausoma, todėl gali daryti įtaką. Be to, D. Č. nurodė, kad ji smerkia tokį sugyventinio elgesį, jo neteisino, teigė, kad jis padarė žalos ir jos tėvams, kuriais jie rūpinasi. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad ji sutiktų laiduoti su užstatu, nepaisant to, kad pajamos yra minimalios. Taigi išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrįstą pagrindą manymui, kad D. Č. turi visas galimybes daryti teigiamą įtaką D. K..

15. BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse, be kita ko, nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. D. Č. prašyme prašė taikyti laidavimą be užstato, o teisiamojo posėdžio metu teigė, jog sutiktų sumokėti užstatą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į tai, kad D. Č. yra kirpėja, į tai, kad dėl susiklosčiusios dabartinės situacijos valstybėje ji neturi galimybės dirbti (tai yra visuotinai žinoma aplinkybė, kurios papildomai įrodinėti nereikia), skiria laidavimą be užstato.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas, D. K. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį D. Č. atsakomybei be užstato ir nustatant minimalų – 1 metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

17. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir uždraudimą naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 2 metų terminą, kuris yra mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis, atsižvelgė į D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į alkoholio koncentraciją iškvėptame ore (nuosprendyje nurodyta kraujyje, tačiau tai laikytina rašymo netikslumu), į tai, kad nėra duomenų, jog asmuo būtų baustas už šiurkščius KET pažeidimus.

19. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad nors teismas privalo atsižvelgti ir į analogiškos kategorijos bylose susiformavusią teismų praktiką, tačiau pastebėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju yra sprendžiama, koks teisės vairuoti atėmimo terminas bus proporcingos teisės pažeidimui, atitiks siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržys asmens akivaizdžiai labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti bus teisinga pusiausvyra. Be kita ko, asmens neblaivumas nėra esminis kriterijus, sudarantis pagrindą nustatyti trumpesnį ar ilgesnį terminą, tai yra tik vienas iš vertinamųjų dalykų.

20. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nusikalstama veika padaryta neatsargiai, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra padaryta tyčia. Tokia išvada grindžiama atsižvelgiant ir į patį nusikalstamos veikos pobūdį, ir į tai, kad jau pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad jautėsi apgirtęs, tačiau sėdo vairuoti, nes reikėjo nuvažiuoti į kazino, papildomos apklausos metu parodė, jog kartu važiavęs jo draugas sakė, kad gal nereikia važiuoti. Taigi neginčytinai nustatyta, kad D. K. suvokė, kad yra neblaivus ir negali vairuoti, tačiau, nepaisant to, vis tiek vairavo.

21. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad D. K. neblaivus vairavo tol, kol pašalinis asmuo neiškvietė pareigūnų ir nenutraukė jo neteisėtos veikos. Pažymėtina, kad liudytojas pamatė, jog D. K. svirduliuodamas ėjo link automobilio, po ko važiuodamas kėlė avarines situacijas, dėl to buvo paskambinta į Bendrąjį pagalbos centrą. Be kita ko, vairuotojas atvažiavo ir buvo sulaikytas ne prie savo gyvenamosios vietos, tačiau prie prekybos centro. Patikrinus jį alkotesteriu, pirmuoju bandymu nustatytas 2,16 prom. neblaivumas. Tuo pačiu pažymėtina, kad veikos padarymo metu D. K. turėjo galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, kas charakterizuoja D. K. kaip neatidų eismo dalyvį. Pažymėtina ir tai, kad nors automobilį jis vairavo nakties metu (00.20 val.), kai eismas nėra intensyvus, tačiau jį pastebėjo pašalinis asmuo, be to, kartu su neblaiviu D. K. važiavo keleivis, tačiau, nepaisant to, jis buvo abejingas aplinkybei, jog kelia pavojų ne tik sau, bet ir kartu važiuojančiam asmeniui ir kitiems eismo dalyviams bei turtui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas 2 metų terminas yra proporcingas ir teisingas. Atitinkamai apeliacinio skundo dalis dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino netenkinama.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

22. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo diskrecijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-489/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

23. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, atsižvelgė į siekį užkirsti kelią D. K. toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra teisingas ir pagrįstas. Pirmiausia pažymėtina, kad nors yra pagrindas atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, manant, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju įvertinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (nusikalstamą veiką nutraukė policijos pareigūnai, kurie atvyko liudytojui paskambinus į Bendrąjį pagalbos centrą, nustatytas 2,16 prom. neblaivumas, prieš sėdant už automobilio vairo kartu su juo buvęs draugas sakė, kad gal nereikia važiuoti) automobilio konfiskavimas atitiks šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštaraus teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams.

24. Nors neginčytina, kad D. Č. tėvai turi sveikatos problemų, tačiau pažymėtina, kad A. Č. ir L. Č. sveikatos problemos nustatytos dar 2019 metais. Nepaisant to, minėtos aplinkybės jo nesustabdė nuo nuo vairavimo būnant neblaiviam. Atitinkamai jos nesudaro pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo. Šiuo atveju apelianto asmenybė, jo finansinė padėtis bei interesai negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Atitinkamai apeliacinis skundas šioje dalyje yra atmetamas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą

25. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde prašoma, teismui nustačius pagrindą, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, svarstytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad yra paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, kurios yra tarpusavyje suderintos ir proporcingos padarytai veikai, į tai, jog D. K. oficialiais duomenimis nedirba ir turi įsiskolinimą Sodrai, sprendžia, kad papildoma baudžiamojo poveikio priemonė būtų neproporcinga, todėl ji nėra skiriama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį dėl D. K. nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį panaikinti.

D. K., padariusį BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį D. Č. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti,

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti D. K., asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir laiduotojai D. Č., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis);

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis);

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.