Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2595-1057/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-11-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-02-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-17
Bylos Nr.
1-2595-1057/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33171-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
D. K.
Advokatai
Vaidas Poplovuchinas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-2595-1057/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33171-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Ilonai Okunevičienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui,

kaltinamajam D. K., jo gynėjui advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui

asmeniui pateikusiam prašymą būti laiduotoju D. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, turimais duomenimis praeityje neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2020 m. rugpjūčio 19 d. apie 00.19 val. Žirmūnų g. 2, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,16 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d.

Kaltinamasis D. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo vartojamas alkoholis, nusprendė vykti į namus pasiimti pinigų ir vykti į kazino. Eidamas link namų pamatė įtartinus asmenis, nusprendė patraukti automobilį į apšviestą vietą, dėl to ir važiavo. Tai buvo didžiausia gyvenimo klaida. Oficialiai dirbo rugpjūčio mėnesį, darbas terminuotas. Dirba neoficialiai (duomenys neskelbtini) dėl laisvesnio grafiko. Sportuoja(duomenys neskelbtini) lygoj mėgėjiškai. Sportas labai rūpi. Darbas būna ir naktį, ir dieną, ir ryte. Rugpjūčio pradžioj dirbo oficialiai. Buvo patogu taip dirbti. Labai gailisi dėl nusikalstamos veikos. Planuos ateityje gal specialybę įgyti, kolkas neplanuoja. Ateityje planuoja vestuves, vaikus. Su drauge kartu nuo paauglystės, ji gerai jį pažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. K. metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020-08-18 apie 19.00 val. bare ALYNAS, esančiame Žirmūnų g. 64, Vilniuje, išgėrė apie 10-11 0,5 l talpos bokalų alaus. Alkoholinius gėrimus vartojo maždaug ir 24.00 val. ir į minėtą barą buvo atėjęs pėsčiomis. Iš baro nuėjo link savo namų, esančių(duomenys neskelbtini), ir ten kieme stovėjo jo automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įtariamojo teigimu, jis turėjo minėto automobilio raktelius ir nors jautėsi apgirtęs, tačiau sėdo į minėtą automobilį ir nuvažiavo į kazino, Žirmūnų g. 2, Vilniuje, nes norėjo išlošti pinigų. D. K. nurodė, kad neblaivus vairavo pirmą kartą ir kodėl taip pasielgė, nežino. Alkoholinius gėrimus vartoja kartą ar du per mėnesį, o šį kartą juos vartojo, nes buvo gavęs atlyginimą. Oficialiai niekur nedirba, tačiau gauna pajamų iš darbo statybose, o gyvena kartu su sugyventine D. Č. jau 9 metus. Dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 52-54)

Papildomos apklausos metu D. K. parodė, kad 2020-08-19 jam, būnant neblaiviam ir vairuojant automobilį, kartu su juo važiavo A. K.. Su pastaruoju jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus minėtame bare. Jam planuojant vairuoti, A. K. sakė, kad gal nereikia ir neskatino jo to daryti, tačiau po to atsisėdo į keleivio vietą ir važiavo su juo kartu. D. K. dar kartą nurodė, kad labai gailisi dėl savo veiksmų ir paaiškino, kad jo sugyventinės tėvas A. Č. serga sunkia onkologine liga ir gyvena apie 30 km už Vilniaus. Jo sugyventinė teisės vairuoti neturi, o jie nuvyksta pas A. Č. maždaug kartą per savaitę. Mano, kad į tai būtina atsižvelgti skiriant jam bausmę (b. l. 58-60).

Galima laiduotoja D. Č. posėdžio metu paaiškino, kad D. K. yra sugyventinis, kartu gyvena tris metus, draugauja apie 9 metus. Pažįsta K. nuo 14 metų, kartu augo, labai pasitiki, labai juo tiki, jis padeda tėvams, jai. Po šio įvykio turėjo ne vieną rimtą pokalbį, žmogus nuo pat įvykio jautėsi sukrėstas, gailėjosi, nemažai bendravo. Tiki, kad ateityje nepasikartos tai. Labai jį palaiko, motyvuoja, bendrauja ne tik gyvai, bet dažnai ir žinutėmis. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką. Įvykio metu ilsėjosi nuo darbo. Žinojo kur D. yra. Kadangi anksčiau transporto priemonė nebuvo vairuojama išgėrus, tai buvo nenumatytas atsitiktinumas. Ryte išsigando kai jo nerado, pamatė žinutę kur buvo pranešta kas atsitiko. D. buvo labai sukrėstas, išsigandęs, labai gailėjosi. Alkoholį vartoja ne dažnai, bet kai jo pavartoja gaunasi nesusipratimai. Nevartojant alkoholio, viskas jam yra gerai. Mano, kad jos klausys, kai pasakys, jog nevartotų alkoholio. Sutiktų sumokėti užstatą.

Kadangi D. K., po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. N. parodė, kad 2020-08-19 apie 00.00 val. buvo atvykęs į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie prekybos centro MAXIMA, Žirmūnų g. 89A, Vilniuje. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad nuo netoliese esančio prekybos centro LIDL pusės link jo eina du akivaizdžiai neblaivūs vyrai, kurių judesiai buvo nekoordinuoti, o vienas vyras vos nepargriuvo. Kadangi minėti asmenys liudytojui pasirodė įtartini, jis atsisėdo į savo automobilį ir užsirakino jo dureles iš vidaus. Tuomet jis pamatė, kad minėti asmenys nuėjo prie stovėjusio raudonos spalvos automobilio „VW GOLF“, kurio valstybinių numerių liudytojas neatsimena. Įsėdę į šį automobilį minėti vyrai nuvažiavo link prie Minsko žiedo esančio prekybos centro IKI, o jis visą laiką sekė jiems iš paskos. Automobilis VW GOLF visą laiką vinguriavo po kelią, buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo kelio pusę ir ratais užkabino šaligatvio bortą. Apie tokį vairavimą liudytojas pranešė bendruoju pagalbos telefonu iškart po to, kai jis pajudėjo iš prekybos centro MAXIMA aikštelės, o vėliau policijos pareigūnus informavo, kur važiuoja minėtas automobilis. Jis sustojo prie prekybos centro IKI, Žirmūnų g. 2, Vilniuje, o tuomet minėto automobilio vairuotojas, greičiausiai pamatęs atvykstančių policijos pareigūnų automobilio švyturėlius, išjungė variklį. Iki prieinant policijos pareigūnams iš minėto automobilio niekas neišlipo. Atvykę policijos pareigūnai patikrino automobilio VW GOLF vairuotoją alkoholio matuokliu ir jį sulaikė (b. l. 37-39).

Neblaivumo nustatymo akte su priedais, kuriame nurodyta, kad 2020-08-19 pirmojo bandymo metu D. K. nustatytas 2,16 promilės neblaivumas, o antrojo - 2,43 promilės neblaivumas (b. l. 11-14).

VĮ „Regitra“ informacijoje apie kelių transporto priemones nurodyta, kad automobilio VW GOLF, valst. nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas- savininkas yra D. K. (b. l. 24)

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė VW Golf kaina su PVM yra 530 eurų (b. l. 25)

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. K. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. D. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. rugpjūčio 19 d. apie 00.19 val. Žirmūnų g. 2, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,16 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojo parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu, taip pat paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga. D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. K. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. D. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių, žalos nepadaryta. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant ar yra išpildytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygos, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas įvertina ir kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – yra jauno amžiaus, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka, nusižengimai sunkėja. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog dirba nelegaliai, nes taip dirbti jam patogu, kadangi gali neprofesionaliai užsiimti sportu, kas jam yra labai svarbu. Teismas pažymi, kad nelegalus darbas taip pat yra administracinės teisės pažeidimas, tačiau ne šios bylos nagrinėjimo toks kaltinamojo elgesys rodo lengvabūdišką požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio normų laikymąsi, negebėjimą prisiimti atsakomybės, gyventi pagal visuomenėje priimtas nuostatas.

Pažymėtina, kad prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pateikė kaltinamojo sugyventinė. Jie gyvena kartu tris metus, yra pažįstami nuo paauglystės. Atsižvelgus į kaltinamojo gyvenimo būdą, dažnus administracinius baustumus (yra galiojančių), teismo vertinimu, kaltinamojo sugyventinės teigiama įtaka kaltinamajam yra per maža, kadangi tiek laiko bendraujant, gyvenant kartu, ji nepadarė kaltinamajam tokios teigiamos įtakos, kad šis nedarytų nusižengimų ar šiuo atveju, nusikaltimų, todėl ir galimos laiduotojos kandidatūra nėra tinkama, nekelianti teismui jokių abejonių.

Be kita ko, nusikalstama veika, kuria kaltinamas D. K. – vairavimas neblaiviam sukelia pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir aplinkiniams asmenims, visuomenei. Nesilaikant nustatytų KET reikalavimų vairuoti transporto priemones blaiviems asmenims, sukeliamas realus pavojus visuomenės interesams, žmonių sveikatai ir gyvybei.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog įvertinus visas patartas aplinkybes, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymas šiuo atveju teismo vertinimu būtų itin formalus ir skatintų tiek kaltinamąjį, tiek kitus asmenis ignoruoti teisės normų reikalavimus, o ne priešingai, kad siekiama BK 1 straipsnio 1 dalies bei 41 straipsnio 2 dalies normų reikalavimais.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis D. K. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Šiuo atveju yra padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, jis padarytas tiesiogine tyčia. D. K. asmenybę apibūdina tai, kad jis nedirba, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 73-78). Šioje byloje sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tuo tarpu D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šioje byloje nukrypti nuo tokių baudžiamajame įstatyme įtvirtintų normų nėra pagrindo, nes nei D. K. padaryta veika, nei jo asmenybė nesiekia tokio pavojingumo, jog šį asmenį reikėtų bent trumpam izoliuoti nuo visuomenės. Todėl teismas skiria baudą, kiek didesnę už minimalų šios bausmės rūšies dydį, skiriamą už nesunkius nusikaltimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis D. K. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitomas D. K. laikiname sulaikyme nuo 2020-08-19 00.29 val. iki 2020-08-19 13.03 val. (b. l. 45-46, 65) išbūtas laikas (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama 2 MGL dydžių baudai.

Įvertinus paskirtos baudos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, nors kaltinamasis ir neprašė išdėstyti baudos mokėjimo, visgi nustatytinas 6 mėnesių (ilgesnis nei numato įstatymas) paskirtos baudos sumokėjimo terminas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad D. K. padarė nusikaltimą neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis D. K. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavimas esant neblaiviams kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis D. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija D. K. kraujyje (2,16 promilės) žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų baustas už šiurkščius KET pažeidimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes D. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dvejiems) metams (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. (b. l. 61).

BK 67 straipsnio 1 dalies numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės išvardintos minėtos straipsnio 2 dalyje. Taigi atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam gali būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Minėta, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. VĮ „Regitra“ duomenis, automobilis „VW GOLF“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. K.. Siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina konfiskuoti kaltinamajam nuosavybės teise priklausantį automobilį, todėl automobilis „VW GOLF“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Kiti procesiniai klausimai

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Šioje byloje Vilniaus apskrities VPK dėl transporto priemonės „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo patyrė 27 eurus išlaidų (b. l. 34). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi ši suma pripažįstama proceso išlaidomis ir priteisiama iš D. K. Vilniaus apskrities VPK naudai.

Laikinas D. K. priklausančio automobilio, „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas(duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės apribojimas,uždraudžiant automobiliu disponuoti ir jį valdyti, paliekant teisę juo naudotis, (b. l. 26) paliekamas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visiško įvykdymo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 61) - paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus pažymėjimas perduodamas VĮ „Rgitra“

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas (b. l. 61) - paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinama.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinama (b. l. 61)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 50 MGL (2500 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. 00.29 val. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. 13.03 val. (viena para, prilyginama 2 MGL dydžio baudai) ir nustatyti, kad galutinė D. K. mokėtina bauda sudaro 48 MGL (2400 EUR).

Paskirti D. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti D. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas(duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi iš D. K. priteisti 27,00 (dvidešimt septynis) Eur proceso išlaidų Vilniaus apskrities VPK naudai.

Paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą - palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: